Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-244-606/2021

Teisėjas Erikas Jurgutis Teisminio proceso Nr. 1-01-46428-2020-1

2021 m. lapkričio 4 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eduardo Maškevičiaus, Lino Pauliukėno,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. L. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. liepos 7 d. nuosprendžio, kuriuo B. L. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį 3 000 Eur (60 MGL) dydžio bauda;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalį – laisvės atėmimu penkeriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 65 straipsnio 2 dalies 2 punkto a papunkčiu, 60 MGL bauda pakeista į 30 parų arešto bausmę, taikant BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį, viena arešto para prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, esant idealiajai sutapčiai, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes bausmes, ir paskirta terminuota penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė trejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2020 m. lapkričio 23 d. 16 val. 15 min. iki 2020 m. lapkričio 24 d. 16 val. 13 min., t. y. viena para.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ketverių metų laikotarpiui.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 5 dalimis, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuota automobilio „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti suma, t. y. 3 840 Eur.

Iš B. L. priteista Klaipėdos apskrities VPK 120 Eur procesų išlaidų už automobilių nuvežimą į saugojimo aikštelę.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. B. L. nuteistas už tai, kad 2020 m. lapkričio 23 d., apie 16.10 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenims, būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,06 promilės etilo alkoholio.

2. B. L. nuteistas ir už tai, kad 2020 m. lapkričio 23 d., apie 16.10 val., (duomenys neskelbtini), kelyje su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,06 promilės etilo alkoholio), vairuodamas automobilį „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), elgdamasis neatsargiai, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į kelio būklę, meteorologines sąlygas, į eismo intensyvumą, viršydamas tame kelio ruože leistiną važiavimo greitį 50 km/h ir važiuodamas apie 80-90 km/h greičiu, turėdamas objektyvią galimybę pamatyti važiuojamojoje dalyje, priekyje, ta pačia kryptimi važiuojantį dviratininką, nesulėtino greičio, nesustojo, jo neapvažiavo ir partrenkė dviračiu važiavusį J. M.. Po to, išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, atsitrenkė į priešprieša važiavusį automobilį „Fiat Dukato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą R. Ž., ir už jo ta pačia kryptimi važiavusį automobilį „Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo S. A.. Eismo įvykio metu žuvo dviratininkas J. M. ir buvo sužalotas automobilio „Mazda 3“ keleivis J. P., jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais neatsargiais savo veiksmais B. L. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punkto (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai,<...>), 14 punkto (Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų <...>), 127 punkto (Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.) ir 128 punkto (Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.) reikalavimus, ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3.3. Apeliantas teigia, kad teismas nuosprendyje visiškai nieko nepasisakė, kodėl netaikė ar atsisakė taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymo neatidėjo. Teismas akivaizdžiai pažeidė teisingumo principą. Įvertinus jį apibūdinančius duomenis, neįgalumą, šeiminę padėtį, nusikaltimo pavojingumo laipsnį, galima teigti, jog, esant išimtinėms sąlygoms, teismas galėjo ir turėjo taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-594/2006, 2K-293/2012, 2K-149/2011, 2K-9/2008). Paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimas pataisos namuose neatitiktų bausmės tikslų ir gali tik pakenkti jo asmenybei, socializacijai, jo artimųjų interesams. Nurodo, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, savanoriauja, nes dėl neįgalumo negali dirbti, atlygina draudimo bendrovei turtinę ir neturtinę žalą, todėl dėl šių aplinkybių bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-7-266-511/2018 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad bausmės paskirties pagrindinis tikslas yra teisingumo principo įgyvendinimas, kurį teismai realizuoja per baudžiamajame įstatyme nustatytą bausmės rūšių bei baudžiamojo poveikio priemonių taikymo sistemą individualizuodami bausmę už padarytą nusikalstamą veiką – atsižvelgdami ne tik į formalius kriterijus, bet ir į realų veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-697/2019). Baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiančių kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-180-1073/2019).

3.4. Nuteistojo nuomone, jam paskirta bausmė – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas – kartu su teismo paskirtais įpareigojimais šiuo atveju gali turėti pozityvesnę įtaką nuteistajam nei realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas. Pažymima ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas pats savaime negali paneigti bausmės tikslų įgyvendinimo, kaip ir negalimi tokie teisiniai argumentai, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti prilyginamas nebaudžiamumui ir nepagarbai įstatymui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-8-788/2018). Atsižvelgdamas į tai, nuteistasis daro išvadą, kad šioje byloje nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas neprieštarauja bausmės tikslams, nustatytiems BK 41 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-693/2019). Pagal suformuotą teismų praktiką, teismai taiko BK 75 straipsnį net tiems asmenims, kurie netgi turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus. Šiuo atveju yra visos galimybės taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

7. Apeliaciniu skundu kaltė padarius nusikalstamas veikas, už kurias B. L. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, neneigiama, padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 281 straipsnio 6 dalį neginčijamas, prašoma taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir bausmės vykdymą atidėti jam trejiems metams, taip pat sumažinti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – terminą iki vienerių metų, panaikinti automobilio „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), piniginės vertės 3 840 Eur konfiskavimą ir konfiskuoti iš jo automobilį „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžio ir BK 75 straipsnio taikymo

8. Apeliaciniame skunde nuteistasis B. L. teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę jam, nesivadovavo BK 55 straipsnio nuostatomis, kur yra numatyta, jog „asmeniui pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes“, ir visiškai nepagrįstai paskyrė galutinę trejų metų ir keturių mėnesių laivės atėmimo bausmę. Kadangi jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, teismas už jo padarytas nusikalstamas veikas tikrai galėjo paskirti laisvės atėmimą trejiems metams, tačiau jos vykdymą atidėti tam pačiam laikotarpiui.

10. Pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas B. L. už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, tačiau už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 6 dalyje, padarymą BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatyta tik vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimo bausmė – nuo trejų iki dešimties metų.

11. Pažymėtina, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.

12. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmes nuteistajam B. L. už padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į padarytų veikų sunkumo ir pavojingumo laipsnius, kaltės formas bei rūšis, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą (BK 60 straipsnis), taip pat atsižvelgė į nusikalstamomis veikomis padarytų žalų dydžius bei į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis).

13. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis ginčija tik pagal BK 281 straipsnio 6 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį.

15. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 61 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę, bei nenurodyta, kad vien dėl to, jog kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę. Kaip numatyta BK 61 straipsnio 2 dalyje, teismas, nustatydamas bausmės dydį, privalo įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Kartu pažymėtina, kad už nusikalstamų veikų padarymą negali būti skiriama tik kaltininkui paranki bausmė. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

17. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekdamas užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti B. L. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistajam B. L. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje, nustatė BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytos vienintelės bausmės rūšies – laisvės atėmimo bausmės – dydį teisingai. Dar kartą atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju įvertinus visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas, kartu ir atsižvelgus ne tik į nustatytą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bet ir kitas aptartas nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, ir buvo nustatytas ne BK 286 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, t. y. šešių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dydis, bet pusantrų metų mažesnis nei BK 286 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytos šios bausmės dydžio vidurkis, ir šiuo atveju skundžiamu nuosprendžiu nustatytos bausmės dydį mažinti dar labiau nėra jokio pagrindo, ji nustatyta laikantis BK 61 straipsnio nuostatų. Pažymėtina, kad dėl to, jog nuteistasis pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, buvo taikytos ir BK 64¹ straipsnio nuostatos, ir skundžiamu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

18. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).

19. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas.

20. Apeliaciniame skunde nuteistasis B. L. teigia, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimas pataisos namuose neatitiktų bausmės tikslų ir gali tik pakenkti jo asmenybei, socializacijai, jo artimųjų interesams. Nurodo, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, savanoriauja, nes dėl neįgalumo negali dirbti, atlygina draudimo bendrovei turtinę ir neturtinę žalą, todėl dėl šių aplinkybių bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo.

21. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, negali būti atsižvelgiama vien į nuteistojo interesus ir ignoruojami nukentėjusiųjų teisėti interesai ir panašiai, ne mažiau svarbu įvertinti ir nusikaltimo padarymo aplinkybes.

22. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016). Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Pagal teismų praktiką, taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir panašiai, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-91/2014, 2K-372-697/2017).

23. Nagrinėjamu atveju, nors nuteistasis B. L. padarė ne tik tyčinį nesunkų, bet ir neatsargų nusikaltimus, tačiau būtent dėl neatsargaus nusikaltimo padarymo buvo sukeltos nepataisomos pasekmės – jo metu žuvo žmogus, todėl įstatymų leidėjas ir numatė už tokio neatsargaus nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnio 6 dalyje, padarymą tik griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę nuo trejų iki dešimties metų. Pažymėtina, kad nuteistasis šią nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t. y. automobilį vairavo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, miesto ribose viršijo leistiną greitį ne mažiau kaip 30 km/h, ir tokiais savo veiksmais sukėlė sunkias pasekmes – žmogaus žūtį ir kito žmogaus nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat buvo apgadintos ir kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės. Ir šiuo atveju, nors nuteistojo veika padaryta dėl neatsargumo, tačiau ji yra labai pavojinga. Pažymėtina, kad nuteistasis jau buvo baustas už greičio viršijimą administracine tvarka, tačiau teigiamų išvadų dėl savo elgesio nepadarė, priešingai, ne tik ir vėl viršijo leistiną greitį, bet vairavo automobilį būdamas neblaivus, ir tai parodo, kad jis linkęs nesilaikyti įstatymų ir visuotinai priimtinų elgesio normų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio pobūdžio bylose, ne tik skiriant bausmę ir nustatant bausmės dydį, bet ir sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, svarbu atsižvelgti ir į kaltininkui nustatyto neblaivumo laipsnį. Kaip jau buvo pažymėta, pagal BK 281 straipsnio 6 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, šiuo atveju, kuris būdamas neblaivus, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Pagal BK 281 straipsnio 8 dalį laikoma, kad šio straipsnio 6 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo yra neblaivus, kai jam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas. Nagrinėjamu atveju nuteistajam B. L. nustatytas net 2,06 promilės neblaivumas, be to, jis, būdamas neblaivus, važiuodamas miesto ribose, viršijo ir nustatytą greitį. Šiuo atveju dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų vienas asmuo žuvo, o kitas asmuo nepatyrė sunkesnių sužalojimų tik dėl atsitiktinumo. Nuteistasis B. L. yra nevedęs, duomenų apie turimus tvirtus socialinius ryšius ar įsipareigojimus byloje nėra. Ir nors B. L. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, savanoriauja, yra neįgalus, draudimo bendrovei atlygino dalį nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos, šios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad tokie nusikalstami veiksmai kelia realų pavojų visuomenės sveikatai ir gyvybei. Toks nuteistojo elgesys privalo būti baudžiamumo prasme tinkamai įvertintas, nes šiuo atveju būtina užkirsti kelią nuteistojo nusikalstamiems veiksmams ir dėl jų galimoms sunkioms pasekmėms ateityje. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas manyti, kad nuteistasis ateityje elgsis nepriekaištingai ir nepažeidinės Kelių eismo taisyklių bei dėl to nepadarys naujos analogiškos nusikalstamos veikos. Todėl, įvertinęs nustatytas ir aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo.

24. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tik realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali padėti užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti B. L. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – termino sumažinimo

25. Apeliaciame skunde nuteistasis B. L. teigia, kad kadangi jis savo kaltę prisipažino visiškai bei nuoširdžiai gailėjosi, todėl pakankamas baudžiamojo poveikio priemonės terminas būtų – uždraudus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams.

26. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, teismas uždraudžia naudotis specialia teise nuo vienerių iki penkerių metų. Pažymėtina, kad BK 67, 68, straipsniuose esančios teisės normos nesieja uždraudimo asmeniui naudoti specialia teise su tuo, ar jis blaivus ar neblaivus vairavo automobilį, šiuo atveju įstatymų leidėjas teismams paliko diskrecijos teisę nustatyti skiriamos baudžiamosios poveikio priemonės terminą, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

27. Nuteistajam B. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones ketveriems metams.

28. Nagrinėjamu atveju B. L. nuteistas net pagal du baudžiamojo kodekso straipsnius už padarytus nusikaltimus transporto eismo saugumui, t. y. už tai, kad vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, ir už tai, kad vairuodamas transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Nuteistasis padarė šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dėl kurių įvyko eismo įvykis ir dėl to žuvo žmogus bei buvo nesunkiai sužalotas dar vienas asmuo. Nuteistasis B. L., vairuodamas transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas net 2,06 promilės neblaivumas, nesilaikė visų būtinų saugumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, važiuodamas didesniu nei leistinu gyvenvietėje 50 km/h greičiu, t. y. važiuodamas ne mažesniu kaip 80-90 km/h greičiu ir žymiai viršydamas miesto ribose leistiną greitį, turėdamas objektyvią galimybę pamatyti važiuojamojoje dalyje, priekyje, ta pačia kryptimi važiuojantį dviratininką, nesulėtino greičio, nesustojo, jo neapvažiavo ir partrenkė dviračiu važiavusį asmenį, kuris dėl patirtų sužalojimų mirė. Po to, išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, atsitrenkė į priešprieša važiavusį automobilį ir už jo ta pačia kryptimi važiavusį kitą automobilį, dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta juo važiavusio asmens sveikata.

29. Akcentuotina, kad skiriant nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, įvertinamas ne tik siekis pataisyti nuteistąjį, bet ir prevencinis šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslas – užkirsti kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pažymėtina, jog nuteistajam B. L. skundžiamu nuosprendžiu nustatytas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – terminas ketveriems metams, šioje konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į nuteistojo B. L. ne tik neatsargių ir neapdairių veiksmų sukeltas nepataisomas pasekmes, bet ir tyčinius veiksmus, už kuriuos jis nuteistas ir pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, taip pat ir į nustatyto neblaivumo laipsnį, yra adekvatus nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdžiui ir atitinkantis teisingumo kriterijų. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam B. L. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas nėra per ilgas, būtent toks terminas neabejotinai turės taisomąjį poveikį nuteistajam, nes padės suvokti šios teisės turėjimo teikiamus privalumus ir jos vertę, o kartu ir tokią teisę turinčio asmens atsakomybę. Šiuo atveju siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymo, Kelių eismo taisyklių pažeidimų bei siekis pataisyti nuteistąjį yra žymiai svarbesnis už nuteistojo interesus. Todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajam tinkamai nustatė baudžiamosios poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – terminą, jo mažinti nėra jokio pagrindo.

Dėl automobilio konfiskavimo

30. Apeliaciniame skunde, nuteistojo nuomone, teismas nepagrįstai nusprendė iš jo konfiskuoti automobilio piniginę vertę, kadangi automobilis, nors yra daužtas, tačiau gali būti suremontuotas ir toliau eksploatuojamas. Šis automobilis nėra bevertis ir jį Valstybinė mokesčių inspekcija gali parduoti bei gauti už jį atitinkamą piniginę vertę. Dėl šių aplinkybių turi būti konfiskuotas automobilis „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o ne jo piniginė vertė.

31. Nagrinėjamu atveju neginčijamas turto konfiskavimo taikymas (BK 72 straipsnis), tačiau manoma, kad turėjo būti konfiskuotas automobilis, o ne konfiskuotino automobilio piniginė vertė.

32. Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Turto konfiskavimo klausimus reglamentuoja BK 72 straipsnis, jo 2 dalis įtvirtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, ji nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020).

33. Kaip matyti, atvejai, kai konfiskuojamas ne BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, o teismas išieško iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nustatyti BK 72 straipsnio 5 dalyje, t. y. kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga.

34. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad po eismo įvykio automobilis „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra stipriai apgadintas (t. 1, b. l. 20–24, 55–60), todėl skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tokį automobilį konfiskuoti valstybės naudai yra netikslinga, todėl, remdamasis VšĮ „Emprekis” nustatyta konfiskuotino automobilio verte (t. 2, b. l. 74), konfiskavo automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 3 840 Eur.

35. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pagal bylos aplinkybes buvo pagrindas taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes nustatyta viena iš BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų alternatyvių sąlygų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. šiuo atveju turtą (automobilį) konfiskuoti būtų netikslinga, kadangi jis sudaužytas. Kartu pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, nustatant konfiskuotino turto vertę, yra pagrindas remtis būtent VšĮ „Emprekis” duomenimis bei verte, buvusia nusikalstamos veikos darymo metu, o ne po jos padarymo. Tai, kad nusikalstamos veikos priemonė (automobilis) (BK 72 straipsnio 2 dalis), buvo sugadinta, nesudaro pagrindo konfiskuotino turto (automobilio) vertę nustatyti pagal jo būklę po padaryto eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019). Šiuo atveju, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kad, kai po eismo įvykio sudaužytas automobilis buvo parduotas (utilizuotas), konfiskuotina sudaužyto automobilio ne likutinė – po eismo įvykio likusi (sudaužyto automobilio realizavimo vertė), bet nusikalstamos veikos darymo metu buvusi vertė, neprieštarauja tam, kad, kai automobilis sudaužytas, tačiau dar neparduotas (utilizuotas), turi būti konfiskuojamas ne sudaužytas automobilis (kaip likutinė vertė), bet būtent jo vertę atitinkanti suma, buvusi iki nusikalstamos veikos padarymo. Nagrinėjamu atveju sudaužytas automobilis „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas nuteistajam B. L., todėl jis ir turės galimybę atkurti iki prieš eismo įvykį buvusią jo vertę arba jį realizuoti pats.

36. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą neprieštarauja teisingumo principui ir užtikrina baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – paskirtį, o viena iš tokių paskirčių – užkirsti kelią ateityje daryti nusikalstamas veikas. Nagrinėjamu atveju reikšminga yra tai, kad automobilio „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimas buvo B. L. nusikalstamų veikų padarinys. Bausmė ir kartu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė turi būti vertinama kaip visuma, kurios paskirtis yra ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą, t. y. paskirta bausmė kartu su baudžiamojo poveikio priemone turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios daryti naujas nusikalstamas veikas.

37. Atsižvelgiant į nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. liepos 7 d. nuosprendis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo B. L. apeliacinį skundą atmesti.