Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Aiduko, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. (R. Š.) kasacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 14 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 11 d. nuosprendžio.

Raseinių rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 14 d. nuosprendžiu R. Š. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams.

Priteista iš R. Š. nukentėjusiosioms A. T. ir I. J. po 400 Lt atstovavimo išlaidų. Priteista iš R. Š. į valstybės pajamas 91,60 Lt teismo išlaidų, įmokant į Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Hansabankas“, banko kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas (duomenys neskelbtini). Pripažinta nukentėjusiesiems I. J., A. J. ir A. T. teisė į ieškinius dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo, o klausimas dėl šių ieškinių dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu nuteistojo R. Š. apeliacinis skundas atmestas. Kartu pakeistas Raseinių rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 14 d. nuosprendis. Panaikinta R. Š. pripažinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė - jo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką. Raseinių rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 14 d. nuosprendžiu R. Š. pagal BK 281 straipsnio 6 dalį paskirta bausmė laisvės atėmimas penkeriems metams.

Priteista iš R. Š.: nukentėjusiajai I. J. 24 137 Lt, nukentėjusiajam A. J. 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai A. T. 24 137 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 400 Lt atstovavimo išlaidų.

Kita Raseinių rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 14 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. Š. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės

Nuteistasis R. Š. kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam pripažintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę - jo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką.

Pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Norint pripažinti šią BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, reikia nustatyti ir kaltininko prisipažinimą, padarius nusikalstamą veiką, ir nustatyti jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos.

Teismų praktikoje laikoma, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių objektyvių, turinčių juridinę reikšmę asmens padarytos veikos kvalifikavimui, bylos aplinkybių pripažinimas duodant ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismui teisingus parodymus. Be to, parodymai turi būti duodami savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai pažymėjo, kad nuteistasis R. Š. pripažino tik padaryto autoįvykio faktą, tačiau nepripažino jam inkriminuotų kelių eismo taisyklių pažeidimų, teigdamas, kad veiką padarė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių - praradus sąmonę. Pažymėtina, kad kasatorius pirmosios instancijos teisme iš dalies pakeitė parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kur jis neminėjo, kad jau prieš įvykį prarado sąmonę. Tuo tarpu teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2005 m. lapkričio 24 d. aktu Nr. 368 konstatuota, kad „tiriamojo teiginiai, jog jis sąmonę prarado vairuojant automobilį dar iki susidūrimo neturi tam jokio medicininio pagrindo, nėra jokių duomenų, kad tiriamasis iki autoįvykio ar po jo būtų sirgęs kokiomis nors nervų ar psichikos ligomis, todėl galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti“ (t. 2, b. l. 34-35). Taigi, nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo sveikas ir būtent nuteistojo veiksmai, o ne nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės (liga), sąlygojo nusikalstamos veikos padarymą. Pažymėtina, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe galima pripažinti tik tokius parodymus, kurie padėjo teismui teisingai išnagrinėti bylą. Kasatoriaus parodymus, kai nepasisakoma apie esmines inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes, turinčias juridinę reikšmę bylos sprendimui, ir tuo neprisidedama prie teisingo bylos išsprendimo negalima laikyti prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką.

Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nei nukentėjusieji, nei pats nuteistasis apklausti teisminio bylos nagrinėjimo metu nepatvirtino, kad jis atsiprašė nukentėjusiųjų ar atlygino jiems nusikaltimu padarytą žalą, tuo siekiant sušvelninti nusikaltimu sukeltus padarinius. Kasatorius tik po trijų mėnesių nuo įvykio atėjo pas nukentėjusiuosius bandydamas atsiprašyti. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas net neanalizavo, ar kaltininkas nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, nors BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte teigiama, kad būtina nustatyti ne tik kaltininko prisipažinimą, bet ir nuoširdų gailėjimąsi. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo tik kaltininko prisipažinimą padarius nusikaltimą, bet visiškai nepasisakė dėl nuoširdaus gailėjimosi.

Esant šioms aplinkybėms kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir panaikino R. Š. pripažintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę - jo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką.

Dėl bausmės

Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę tik tais atvejais, jeigu bausmės paskyrimas susijęs su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Pagal nustatytas faktines aplinkybes baudžiamasis įstatymas R. Š. pritaikytas tinkamai, todėl švelninti paskirtąją bausmę nėra pagrindo. Skiriant bausmę, teismas vadovavosi BK 281 straipsnio 6 dalies, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir kitais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais numatytais BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kad veika, pasireiškė grubiu Kelių eismo taisyklių pažeidimu vairuojant apsvaigus nuo alkoholio, ji sukėlė itin sunkius padarinius – žuvo du žmonės, be to atsižvelgta į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, t. y. nuteistasis anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas nors ir padidino pirmosios instancijos teismo R. Š. pagal BK 281 straipsnio 6 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, tačiau paskyrė laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu mažesnę negu BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsnis)

Nuteistasis R. Š. kasaciniame skunde teigia, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą neatidėdami paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus numato BK 75 straipsnis. Pagal BK 75 straipsnį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. R. Š. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams. Dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 6 dalyje, iš principo gali būti taikomas BK 75 straipsnis ir paskirtoji bausmė gali būti atidedama. Tačiau tam teismas turi padaryti išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismams aiškina, kad svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes. Teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę.

Pažymėtina, kad nuteistojo R. Š. kasacinio skundo argumentas dėl BK 75 straipsnio taikymo atitinka jo apeliacinio skundo argumentą, į kurį motyvuotai nuosprendyje atsakė Šiaulių apygardos teismas. Šiaulių apygardos teismas, paskirdamas R. Š. realią laisvės atėmimo bausmę, įvertino tiek padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, tiek nuteistojo R. Š. asmenybę. Vertindamas padaryto BK 281 straipsnio 6 dalyje numatyto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad R. Š. šią nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles: jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, nesudėtingoje kelio situacijoje buvo neatidus ir artėdamas prie priekyje ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančio automobilio su puspriekabe, jo nepamatė, neapvažiavo ir, nesulėtinęs vairuojamos transporto priemonės greičio, su juo susidūrė, dėl ko mirtinai sužalojo du keleivius. Byloje nustatyta, kad jis turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo laiku sulėtindamas vairuojamos transporto priemonės greitį, nes atstumas, kuriame buvo R. Š. vairuojamas automobilis nuo susidūrimo vietos yra didesnis už atstumą, kuris yra reikalingas R. Š. vairuojamo automobili greitį sumažinti iki priekyje važiavusio automobilio greičio. Taigi, nuteistojo nusikalstami veiksmai pasireiškė itin dideliu neatsargumu, nesilaikant būtinųjų atsargumo priemonių ir vairuojant neblaiviam, ir sukėlė labai sunkius padarinius – žuvo du žmonės.

Vertindamas R. Š. asmenybę, apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai atsižvelgė ne tik į nuteistojo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo (neteistas, nebaustas administracine tvarka), bet ir į jo elgesį nusikalstamos veikos padarymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo. Nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo metu automobilį vairavo neblaivus, todėl elgėsi labai rizikingai ir numatė, kad tokiais savo veiksmais gali sukelti pavojų kitiems eismo dalyviams ar kitiems asmenims, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Be to, po nusikalstamos veikos padarymo nuteistasis pripažino tik patį autoįvykio faktą, kas buvo aišku ir be jo parodymų. Tačiau jis nepripažino sąmoningo eismo taisyklių pažeidimo fakto, norėdamas išvengti atsakomybės keitė parodymus teisme teigdamas, kad nusikalstama veika įvyko dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (staiga praradus sąmonę). Jis nesistengė atsiprašyti nukentėjusiųjų ir jiems atlyginti padarytą neturtinę žalą. Visos šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo R. Š. asmenybę ir liudija, kad apeliacinės instancijos teismas, pagrįstai konstatavo, kad bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Esant šioms aplinkybėms, kolegija laiko, kad baudžiamasis įstatymas byloje buvo pritaikytas tinkamai.

Rezoliucinė dalis

nuta r i a:

Nuteistojo R. Š. kasacinį skundą atmesti.