Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-299-368/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-08-21
Bylos Nr.: e2A-299-368/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-06404-2022-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rasa Bartašienė, Egidijus Mockevičius, Birutė Simonaitienė
Ieškovas: A. N.
Atsakovas: V. O.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-299-368/2024Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06404-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21; 3.4.1.1 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 21 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo) ir Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal A. N. ieškinį atsakovei V. O., institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl teismo sprendimo, kuriuo nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka ir išlaikymas pakeitimo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. N. ieškiniu prašė: 1) pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-389-907/2017 dalyje, kurioje nustatyta nepilnametės dukros L. N. gyvenamoji vieta su motina V. O., priteistas iš tėvo A. N. išlaikymas nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 205 Eur nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, motina V. O. paskirta vaikui skirto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise, nustatyta tėvo A. N. bendravimo su nepilnamete dukra L. tvarka; 2) nustatyti nepilnametės dukros L. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu A. N.; 3) nustatyti ieškinyje nurodytą motinos V. O. ir dukros L. N., gim. gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką; 4) priteisti iš atsakovės V. O. išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. N., gim. gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 205 Eur kas mėnesį iki dukra sulauks pilnametystės, indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nepilnamečiui vaikui L. N. skirto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise paskirti jos tėvą A. N.; 5) priteisti ieškovui A. N. iš atsakovės V. O. 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad po to, kai buvo priimtas teismo sprendimas iš esmės pasikeitė aplinkybės. Atsakovė varžo ieškovo teisę bendrauti su dukra, dalyvauti ją auklėjant, tarp šalių kyla ginčų dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Atsakovė netinkamai atlieka savo, kaip motinos pareigas, piktnaudžiauja motinos teisėmis, aplinka, kurioje gyvena dukra, yra nesaugi. Ieškovas gyvena name, kuriame yra šeši kambariai ir yra atskiras kambarys skirtas dukrai. Kai tuo tarpu, gyvendama su atsakove dukra neturi savo atskiro kambario ir miega vienoje lovoje su mama ir jos draugu. Ieškovas neturi kitos šeimos, o atsakovė gyvena su kitu vyru ir laukiasi vaiko. Dukrai gyventi su atsakove yra nesaugu, nes ją mušė močiutė, su dukra grubiai elgiasi atsakovės draugas, atsakovė dirba pamaininį darbą ir vaiką palieka prižiūrėti močiutei. Ieškovas turi galimybę dirbti namuose ir prižiūrėti dukrą, pasirūpinti jos užimtumu po pamokų. Atsakovės veiksmai pažeidžia tėvo ir vaiko interesus, todėl yra pagrindas nustatyti vaiko gyvenamąją vieta su ieškovu ir nustatyti atsakovės su dukra bendravimo tvarką, nurodytą ieškinyje, bei priteisti iš atsakovės nepilnametei dukrai 205 Eur išlaikymą mokamą kas mėnesį.

Atsiliepimas

3. Atsakovė V. O. atsiliepime į ieškinį prašė ieškovo A. N. ieškinį dėl teismo sprendimo, kuriuo nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka ir išlaikymas, pakeitimo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo atmesti; priteisti iš ieškovo atsakovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės dėl būtinybės pakeiti vaiko gyvenamąją vietą neatitinka faktinės situacijos, bet ir prieštarauja teismų praktikai, suformuotai panašiose bylose. Tėvų tarpusavio nesutarimai dėl bendravimo tvarkos nesudaro pagrindo vaiko gyvenamosios vietos keitimui. Atsakovė priešingai nei nurodė ieškovas, nuolat iš anksto derina su ieškovu net menkiausius pasikeitimus, apie juos informuoja gerokai prieš tai, atsižvelgia į vaiko norus ir interesus, tuo tarpu ieškovas teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką interpretuoja savaip, nesilaiko jos, nuolat kelia įtampą tarp tėvų ir jų vaiko, neturi jokio geranoriškumo, pastoviai skundžia motiną įvairioms institucijoms, nereaguoja į vaiko prašymus ir norus.

4. Ieškovas ieškinyje aprašo nuo pat 2017 metų gruodžio mėnesio kylančius nesutarimus tarp tėvų dėl bendravimo tvarkos laikymosi, todėl neaišku, kas iš esmės pasikeitė, jog atsirado staigus poreikis keisti dukters gyvenamąją vietą. Atsakovė praneša ieškovui būsimų atostogų laikotarpį ir trukmę, tuo tarpu ieškovas apie savo būsimas atostogas atsakovės iš anksto neinformuoja. Pats ieškovas nėra linkęs laikytis teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos, savivaliauja, bendrauja su dukra jam patogiu metu ir tiek, kiek pats nori, o 2022 m. gruodžio 6 d. įžeidęs atsakovės mamą, išprovokavo konfliktą su atsakovės tėvo ir šiuo konfliktu remiasi ieškinyje motyvuodamas, jog dukrai yra nesaugu gyventi mamos gyvenamojoje vietoje. Ieškovas nuo 2018 m. pabaigos, t. y. keturis metus, neteikė savo dukrai jokio išlaikymo, tik ruošiantis būsimam teismo procesui, ieškovo motina, padengė eilę metų nemokėtą išlaikymo įsiskolinimą. Dukra gyvendama su mama yra prižiūrima ir auga sveika. Kai tuo tarpu būdama pas tėvą, palikta viena terasoje dukra buvo susižalojusi, taip pat ją tėvas buvo vieną palikęs kirpykloje. Ieškovo deklaruojami teiginiai apie tapusią nesaugia vaiko aplinką yra jo asmeninė nuomonė, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Ieškovo nurodytas aplinkybes apie miegojimą su P. vienoje lovoje, ir prieš dukrą naudotą fizinį smurtą paneigia Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2022 m. liepos 20 d. nutarimas ikiteisminį tyrimą nutraukti, nes nepadaryta nusikalstama veika. Ieškovė taip pat nesutinka nei su ieškovo prašoma nustatyti vaiko bendravimo tvarka nei dėl prašomo priteisti vaikui išlaikymu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 8 d. sprendimu teismas ieškinį atmetė; priteisė atsakovei V. O. iš ieškovo A. N. 2 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas nustatė, kad šalių nepilnametis vaikas visą savo gyvenimą (beveik (duomenys neskelbtini) metus) gyvena su mama – atsakove V. O. ir seneliais jų namuose. Mergaitė namuose jaučiasi gerai, myli savo artimuosius – mamą, senelius, naują savo sesutę, gerai sutaria su mamos draugu P., kuris yra sesutės tėvas. L. taip pat myli savo tėvą, ieškovą A. N., kuris gyvena atskirai, močiutę iš tėvo pusės, su jais noriai bendrauja teismo sprendimo nustatyta tvarka.

7. Teismas pažymėjo, kad ieškovas teikė vaikui išlaikymą nereguliariai, sumos taip pat buvo nevienodos, o laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2022 m. rugpjūčio 24 d. ieškovas vaikui išlaikymo neteikė visiškai. Teismas atkreipė dėmesį, kad antstolis pagal vykdomąjį raštą negalėjo išieškoti iš ieškovo vaikui išlaikymą, nes ieškovas savo vardu neturi jokio turto, o jo oficialios pajamos labai mažos. Ieškovas teismo posėdyje aiškino, kad jo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei atsakovės, jis gyvena name, gali vaikui suteikti geresnes sąlygas. Tačiau iš byloje esančių dokumentų, bei, kaip patvirtino teismo posėdyje liudijusi ieškovo mama G. N., išlaikymo lėšas ir kitus mokėjimus ieškovo mama vykdo iš savo sąskaitos, sumokėdama iš ieškovo duodamų pinigų. Teismas įvertinęs šį faktą sprendė, kad ieškovas galimai slepia tikrąsias savo pajamas arba turi įsiskolinimų, dėl kurių vengia išieškojimo, kas abiem atvejais ieškovą apibūdina iš neigiamos pusės.

8. Teismas nurodė, kad ieškovas vaikui susirgus reiškia kaltinimais atsakovei dėl vaiko nepriežiūros ir skundžia institucijoms, tačiau skundai nė vieno atveju nepasitvirtino. Teismas pažymėjo, kad iš pateiktų tėvo įrašytų pokalbių su L. matyti, kad būtent tėvas vaikui nuolat primena apie raganą, uždavinėja vaikui menamus klausimus, kreipia pokalbį į tokią temą, apie kurią nori daugiau vaiką iškamantinėti. Teismas vertino, kad ieškovas nepagrįstai teigia, kad ieškovė gąsdina vaiką vaikų namais, nes atsakovės vaikui parodyti Šv. Teresės namai, net nėra skirti vaikams be tėvų gyventi.

9. Teismas pažymėjo, kad bendravimo su vaiku tvarką atsakovas vertina per savo interesų prizmę, sau ir atsakovei taikydamas skirtingą standartą. Pvz. kai atsakovė vežėsi vaiką atostogų į (duomenys neskelbtini), prieš tai ieškovą informavusi apie suplanuotas atostogas, ieškovas prieštaravo, nesutiko, o kai ieškovas vėlavo parvežti vaiką iš kartu praleistų atostogų (duomenys neskelbtini), jis pats savarankiškai nusprendė, kad gali neparvežti vaiko laiku, nes turi teisę kompensuoti tą laiką, kai negalėjo bendrauti su vaiku, jam išvykus atostogų su motina.

10. Teismas akcentavo, kad šalių nepilnametė dukra yra aiškiai išreiškusi norą gyventi su motina, ji jaučiasi gerai savo dabartinėje šeimoje, saugi, gyvendama su savo mama, seneliais, teismas nenustatė aplinkybių kad jos gyvenamoji aplinka būtų tapusi nesaugi, netinkama vaikui gyventi. Teismas padarė išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad nepilnametei šalių dukrai yra nesaugu gyventi su motina ir ieškovo ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovas A. N. prašo: 1) Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą, ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti: pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-389-907/2017 dalyje, kurioje nustatyta nepilnametės dukros L. N. gyvenamoji vieta su motina V. O., priteistas iš tėvo A. N. išlaikymas nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 205 Eur nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, motina V. O. paskirta vaikui skirto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise, nustatyta tėvo A. N. bendravimo su nepilnamete dukra L. N. tvarka; 2) Nustatyti nepilnametės dukros L. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu A. N.; 3) Nustatyti tokią motinos V. O. ir dukros L. N., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką: 1. Darbo dienomis ir savaitgaliais: kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį motina V. O. bendrauja su dukra L. N. nuo 17.00 val. iki 20.00 val., pasiimdama dukrą iš tėvo A. N. gyvenamosios vietos ir dukrą grąžindama 20.00 val. tėvo gyvenamosios vietos adresu. Jeigu dėl iš anksto nenumatytų aplinkybių motina negali pasiimti dukters, ji privalo apie tai informuoti tėvą ne vėliau nei prieš valandą, o grąžinant informuoti ne vėliau nei prieš pusvalandį iki nurodyto termino pabaigos; 2. Kiekvienų kalendorinių metų nelyginių savaičių savaitgalį, t. y. nuo šeštadienio 12.00 val. iki sekmadienio 15 val., motina V. O. bendrauja su dukra L. N.. Motina įsipareigoja šeštadienį 12.00 val. pasiimti dukrą L. N. iš tėvo A. N. gyvenamosios vietos, o sekmadienį 15.00 val. įsipareigoja dukrą grąžinti tėvo gyvenamosios vietos adresu; 3. Dukros ligos atveju motina V. O. per jai tenkantį bendravimo su dukra laiką gali dukrą lankyti tėvo A. N. gyvenamosios vietos adresu, dukros L. N. iš tėvo nepasiimant. Šis motinos bendravimo su dukra laikas nekompensuojamas kitu laiku, nebent abu tėvai dėl to susitaria atskirai; 4. Tos dienos, kuriomis nustatyta motinos bendravimo su dukra tvarka, bet motina negali dukros pasiimti, nėra kompensuojamos numatytų dukros bendravimo su kartu gyvenančiu tėvu dienų sąskaita arba tėvai dėl to susitaria atskirai; 5. Švenčių dienomis: nelyginiais metais per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, t. y. nuo gruodžio 24 d. iki gruodžio 26 d., motina V. O. bendrauja su dukra L. N., pasiimant dukrą 12.00 val. iš tėvo gyvenamosios vietos Šv. Kūčių rytą ir grąžinant Šv. Kalėdų antrosios dienos vakarą 15.00 val. tėvo A. N. gyvenamosios vietos adresu. Taip pat V. O. bendrauja su dukra nuo gruodžio 31 d. iki sausio 1 d., pasiimant dukrą gruodžio 31 d. rytą 12.00 val. iš tėvo gyvenamosios vietos ir grąžinant sausio 1 d. vakarą – 15 val. tėvo A. N. gyvenamosios vietos adresu. 6. Tarp švenčių taikoma įprastinė bendravimo tvarka; lyginiais metais motina V. O. bendrauja su dukra L. N., per Šv. Velykas, pasiimant dukrą Šv. Velykų rytą 12.00 val. iš tėvo gyvenamosios vietos ir grąžinant antrą Šv. Velykų dieną 12.00 val. tėvo A. N. gyvenamosios vietos adresu; 7. Kiekvieną Motinos dieną ir motinos gimtadienio dieną, nepriklausomai nuo nustatytos tėvui A. N. bendravimo darbo dienomis ir savaitgaliais, lyginiais ir nelyginiais metais, su dukra bendrauja motina V. O. Atitinkamą dieną motina pasiima dukrą L. N. 12.00 val. iš tėvo gyvenamosios vietos ir grąžina tos pačios dienos 20.00 val. Jeigu motinos gimtadienis sutaps su mokyklos lankymo diena, motina pasiima dukrą L. N. iš ugdymo įstaigos iš karto po užsiėmimų pabaigos; 8. Kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimtadienio dieną, nepriklausomai nuo nustatytos motinai V. O. bendravimo darbo dienomis ir savaitgaliais, lyginiais ir nelyginiais metais, su dukra bendrauja tėvas A. N.; 9. Vieno iš tėvų atostogos užsienyje su dukra L. N. ne ilgesnei nei 14 kalendorinių dienų trukmei yra galimos be kito iš tėvų sutikimo, o esant ilgesniam nei 14 kalendorinių dienų laikotarpiui, dėl tokios atostogų trukmės tėvams atskirai susitarus, yra reikalingas rašytinis to kito tėvo sutikimas; 10. Dukros kasmetinių mokyklinių atostogų metu: motina V. O. su dukra L. N. praleidžia ne ilgiau kaip 2 savaites vasaros atostogų kiekvienais metais, pranešant tėvui A. N. apie konkrečią pageidaujamų atostogų trukmę iki einamųjų metų gegužės 1 d., kartu pateikiant konkrečią atostogų datą ir trukmę patvirtinantį dokumentą iš darbovietės. Motina dukrą L. N. pasiima pirmąją atostogų dieną 12.00 val. iš tėvo gyvenamosios vietos ir gražina paskutiniąją atostogų dieną 18.00 val. tėvo gyvenamosios vietos adresu; tėvas A. N. su dukra L. N. praleidžia ne ilgiau kaip 2 savaites vasaros atostogų kiekvienais metais, pranešant motinai V. O. apie konkrečią datą ir pageidaujamų atostogų trukmę iki einamųjų metų gegužes 1 d., kartu pateikiant konkrečią atostogų datą ir trukmę patvirtinantį dokumentą iš darbovietės; jei tėvo ir motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dienų dalis vienodai padalijama abiem tėvams; pirmąją padalintų atostogų pusę su dukra būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau; nelyginiais metais motina V. O. su dukra L. N. praleidžia dukros žiemos atostogas, lyginiais – pavasario ir rudens atostogas, pasiimant dukrą L. N. pirmąją atostogų dieną 12.00 val. iš tėvo A. N. gyvenamosios vietos ir grąžinant priešpaskutinę atostogų dieną 18.00 val. tėvo gyvenamosios vietos adresu; 11. Šalys bendru susitarimu gali keisti nustatytą bendravimo su dukra L. N. dėl išskirtinių įvykių (tokių kaip laidotuvės, krikštynos, vestuvės ir šiems įvykiams prilyginamų įvykių), apie pasikeitimus dėl šių įvykių pranešant ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) dienas; 12. Tėvai tarpusavio susitarimu dalyvauja vaiko auklėjime, ugdyme, religiniame švietime, papročių perdavime; 13. Tėvas A. neturi teisės išsivežti dukros L. N. gyventi į užsienį be motinos V. O. raštiško sutikimo, patvirtinto notaro. 4) Priteisti iš atsakovės V. O. išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. N., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 205 Eur kas mėnesį iki dukra sulauks pilnametystės, indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nepilnamečiui vaikui L. N., gim. (duomenys neskelbtini), skirto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise paskirti jos tėvą A. N.; 5) Priteisti ieškovui A. N. iš atsakovės V. O. 3 676 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas neteisingai taikė CK 3.169 straipsnio 3 dalį. Teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai sprendė, kad nepilnametės L. N. gyvenimo sąlygos ir aplinka nepasikeitė taip, kad būtų būtina keisti jos gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su tėvu – ieškovu A. N. Teismas vertino tik dalį byloje esančių įrodymų, jog ieškovė neužtikrina vaikui saugios aplinkos, dalies jų net neaptarė ir nepagrįstai sprendė, kad mažametei L. N. aplinka jos dabartinėje vietoje su motina yra saugi. Teismas neįvertino ieškovo argumentų ir byloje surinktų įrodymų, kad atsakovė netinkamai vykdo motinos pareigas: savo interesus kelia aukščiau vaiko interesų, ir tai, kad atsakovė savo nepasitenkinimą dėl kokių nors ankstesnių konfliktų su ieškovu, kelia aukščiau nepilnamečio vaiko interesų.

11.2. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2022 m. rugsėjo pirmosios šventės proga ieškovas buvo užsakęs staliuką kavinėje, kad po šventės mokykloje dukra, atsakovė, ieškovo mama ir ieškovas nueitų papietauti, kadangi pagal nustatytą tvarką ieškovas dukrą galėjo pasiimti 17 val., iš karto po šventės mokykloje ieškovė nesutiko eiti kartus su dukra į kavinę ir atsisakė leisti dukrai be jos kartu su ieškovu eiti į kavinę, ir pareikalavo, kad 17 val. ieškovas iš namų pasiimtų vaiką. Atsakovė teismo posėdyje paaiškino, kad neleido dukrai nueiti į kavinę papietauti ir pati nėjo, nes ir taip per daug nuolaidžiaujanti ieškovui.

11.3. Teismas neįvertino byloje surinktų įrodymų apie atsakovės elgesį bylos nagrinėjimo proceso eigoje. Atsakovė 2023 m. gegužės 11 d. informavo ieškovą, kad nuo gegužės 18 d. iki gegužės 29 d. planuoja atostogas kartu su dukra, vėliau 2023 gegės 16 d. papildė, kad atostogas planuoja iki gegužės 31 d., t. y. atsakovė planavo ne teismo sprendimu nustatyta tvarka, išsivežti dukrą į užsienį ne moksleivių atostogų metu. Atsakovės vienašališkas atostogų laiko pakeitimas pažeidžia ieškovo bendravimo su dukra tvarką savaitės darbo dienomis ir savaitgaliais, nustatytą teismo sprendimu. Ieškovas raštu pranešė atsakovei, kad nesutinka, ir 2023 m. gegužės 12 d. raštu kreipėsi į Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių dėl to, kad atsakovė siekia pažeisti mokyklos lankymo tvarką, daro vaikui psichologinę traumą, nes nuteikia vaiką atostogoms užsienyje ir kartu tėvą vaizduoja kaip tam prieštaraujantį. Nors ieškovas nesutiko, atsakovė, neinformavusi vaiką išsivežė į (duomenys neskelbtini). Atsakovė prašymas mokyklai, kad leistų vaikui nedalyvauti ugdymo procese parašė 2023 m. gegužės 19 d., t. y. po kelių dienų, kai atsakovė sužinojo apie ieškovo skundą Vaiko teisių apsaugos skyriui. Šių prieštaravimų teismas nevertino, net neaptarė, nors jie įrodo, kad atsakovė galimai iš viso nebūtų mokyklai pranešusi, kad ketina vaiką vežtis atostogų, nepasibaigus mokslo metams.

11.4. Teismas nepagrįstai sprendime nustatė, kad bendravimo su vaiku tvarką atsakovas vertina per savo interesų prizmę, sau ir atsakovei taikydamas skirtingą standartą. Pažymi, kad atsakovė išsivežė vaiką į (duomenys neskelbtini) atostogauti, nepasakius tėvui, kur išsiveža, melavo, kad į Palangą. Ieškovas niekada nemelavo atsakovei, kur su vaiku važiuos ar ką veiks. Ieškovas dukrą atostogauti į (duomenys neskelbtini) išsivežė jam teismo sprendimu skirtu bendrauti su dukra laiku, praleido dvi savaites, kaip tai ir buvo numatyta, grįžus, savaitgalis taip pat priklausė bendrauti su dukra, todėl ieškovas teismo nustatytos tvarkos nepažeidė. Be to, atsakovė tik pateikė prašymą mokyklai išsivežti vaiką, nepasibaigus ugdymo procesui, ir išsivežė, negavusi mokyklos leidimo.

11.5. Teismas nepagrįstai neteikė reikšmės Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2022 m. balandžio 11 d. nutarimui dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, atleidžiant atsakovės tėvą S. O. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui (ieškovui) susitaikius. Šiame nutarime nustatytas prejudicinę reikšmę turintis faktas, kad atsakovės tėvas (su kuriuo atsakovė ir mažametė dukra L. gyvena) smurtavo prieš ieškovą. Šis faktas įrodo, kad dukra gyvena aplinkoje, kurioje smurtaujama.

11.6. Teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus dėl mažametės L. N. patiriamo smurto tiek iš atsakovės, tiek iš kartu gyvenančios jos motinos (vaiko močiutės) pusės. 2021 m. lapkričio 16 d. ieškovas iš dukros sužinojo, kad atsakovė ir jos motina E. O. mergaitę mušė. Dukra apklausta Vaiko teisių apsaugos skyriuje, papasakojo apie prieš ją naudotą fizinį smurtą. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, kuris Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-02) 2022 m. liepos 20 d. nutarimu nutrauktas, nes nepadaryta nusikalstama veika. Nutarime nurodyta, kad apklausiama dukra pasakojo, kad mama, jei ji neklauso muša per užpakaliuką ranka, diržu ir su tapke. Dukra ieškovui pasakojo, kad ją mušė su diržu. Taip pat mergaitė ikiteisminio tyrimo metu apklausta sakė, kad ją muša ir močiutė su tapke ir su diržu, kad mama ir močiutė ją mušė ne vieną kartą. Šiaulių apygardos prokuratūros 2023 m. lapkričio 15 d. nutarime Dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo taip pat aprašyti mažametės L. N. parodymai pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kad, kai mergaitei buvo 4–5 metai, mama ją mušė ranka per užpakaliuką.

11.7. Ieškovas nurodė faktines aplinkybes, kurias vertina kaip psichologinį smurtą prieš vaiką, tačiau teismas nepagrįstai joms nesuteikė įrodomosios reikšmės dėl galimo vaiko teisių pažeidimo. Vaikas ieškovui pasakojo, kad mama su ja grubiai elgiasi, šaukia, muša. Atsakovė ir jos tėvai labai supyko ant L., kam ji papasakojo tėčiui apie mamos draugą P.. Močiutė grasino, kad nebeateis Kalėdų senelis, neatneš L. dovanų, žadėjo suplėšyti dukros laišką, parašytą Kalėdų seneliui. Apie tai L. pasakojo verkdama, matėsi, kad dėl to patyrė didelę psichologinę traumą, stresą. L. Kalėdų seneliui buvo parašiusi, kad nori gauti dovanų plančetę, bet atsakovė ir jos tėvai plančetės nepadovanojo. Tai rodo, kad atsakovė ir jos tėvai vaikui keršija.

11.8. Po fizinio smurto panaudojimo – 2021 m. lapkričio 16 d., kai ieškovas susitikdavo su L., pasiimdavo ją iš darželio, labai dažnai L. sakydavo, kad nenori būti su mama, kai reikėdavo grįžti namo pas mamą, verkdavo, drebėdavo. Dukra sakė, kad mama neduoda jai telefono pabendrauti su tėčiu.

11.9. 2022 m. sausio 6 d. atsakovės tėvas S. O. atėmė iš L. plančetę, numetė ant žemės, o atsakovė pasakė, kad neleis vaikui bendrauti su ieškovu ryšio priemonėmis. Ieškovui nupirkus naują plančetę, po 2022 m. rugpjūčio mėnesio kilusio konflikto dėl atostogų, atsakovė vėl neleido bendrauti su dukra ryšio priemonėmis.

11.10. Dukrai neleidžiama bendrauti su tėvu, siekiama, kad vaikas nutrauktų bet kokius asmeninius ryšius su tėvu ir močiute bei giminaičiais iš tėvo pusės (atsakovė neleido vykti dukrai į tetos jubiliejų ir nenoriai išleido vaiką į ieškovo tėvo (senelio) laidotuves.

11.11. Dukra ieškovui pasakojo, kad atsakovė gąsdina dukrą raganomis, grasina atiduoti į vaikų namus, palieka vieną su kelių mėnesių sesute automobilyje. Teismas nepagrįstai šiems faktams nesuteikė reikiamos reikšmės ir atsakovės gąsdinimą traktavo kaip netinkamą ieškovo elgesį, nepagrįstai vertino, kad būtent tėvas vaikui nuolat primena apie raganą, uždavinėja vaikui menamus klausimus, kreipia pokalbį į tokią temą, apie kurią nori daugiau vaiką iškamantinėti. Pati atsakovė teisme pripažino, kad yra dukrai rodžiusi ir pasakojusi apie Šv. Teresės namus, kur gyvena mamos su vaikais, kurie neturi namų. Dukra suprato, kad tai yra vaikų namai, į kuriuos ją žada atiduoti. L. yra dar maža, ji nežino, kam gyventi yra skirti Šv. Teresės namai, todėl teismas turėjo įvertinti atsakovės elgesį kaip neprideramą ir gąsdinantį vaiką.

11.12. Teismas nepagrįstai nevertino, kad atsakovė ir jos tėvai vaiko akivaizdoje vadina ieškovą įžeidžiančiais žodžiais, vartoja keiksmažodžius, rodo nepadorius gestus. Apie ieškovą kalbėdama su dukra, vadina „jis“, „kliunkis“, „nuo jo mums galvas skauda“, atsiliepia neigiamai, nuteikia prieš ieškovą, formuoja neigiamą požiūrį į tėtį.

11.13. Taip pat atsakovas smurto prieš vaiko požymį įrodinėjo dukters nepriežiūrą, kuri pasireiškia nesirūpinimu ar netinkamu rūpinimusi vaiko sveikata. Sergant atsakovės tėvams COVID-19, atsakovė neleido dukrai pasilikti pas ieškovą, ko pasėkoje dukra apsikrėtė ir susirgo (2022 m. sausio 29 d. atlikus tyrimą dėl COVID -19 ligos, rastas SARS - Cov-2RNR). Kartą atsakovė L. atvedė į darželį su skaudančia ausimi. 2022 m. spalio-lapkričio mėnesį moksleivių rudens atostogų metu, ieškovas pasiėmęs dukrą ieškovas pastebėjo, kad jos oda išberta. Dukrą apžiūrėjusi gydytoja išsakė nuomonę, kad galimai beria nuo nešvarios aplinkos. Gydytoja rekomendavo nors kurį laiką pakeisti gyvenimo sąlygas, kad vaikas pagyventų kitoje aplinkoje. Ieškovas pirko vaistus, tepė odą. Kol vaikas gyveno su ieškovu, išbėrimai buvo beveik praėję, tačiau vaikui grįžus po atostogų atgal pas motiną, vaikui vėl aktyvinosi išbėrimai, buvo išberta visa nugara, pilvas, šonai, buvo išbėrimai yra ant rankų ir kojų. 2022 m. lapkričio 12 d. ieškovo iniciatyva buvo paskirtas gydymas, kai tuo tarpu atsakovė tam neturėjo laiko, net nepastebėjo bėrimo.

11.14. Atsakovė vaiku nesirūpino nuo penktadienio (2023 m. balandžio 28 d.), paliko sergančią su seneliais, o pati išvažiavo pas savo draugą. Ieškovas pasiėmė vaiką šeštadienį, t. y. balandžio 29 d., verkiančią, perdavė močiutė. Sekmadienį grąžino vaiką, pasiėmė mama. Ieškovas informavo atsakovę, kad vaikas serga. Antradienį pasiėmus dukrą iš darželio, vaikas skundėsi, kad blogai jaučiasi, tačiau nieko nedarė. Tą pačią dieną (2023 m. gegužės 2 d. ieškovas su dukra nuvyko į ligoninę, buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) virusas, pastatyta lašelinė. Atsakovė, atsikirsdama į ieškovo teiginius dėl nesirūpinimo dukros sveikata, nurodė, kad ji turėjo vežti į ligoninę dukrą R., tačiau iš medicininių dokumentų ir pačios atsakovės susirašinėjimo matyti, kad R. jokios diagnozės nebuvo nustatyta. Teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovas neva perdėtai rūpinasi dukros sveikata.

11.15. Teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovas, rengdamasis iškelti bylą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo ir jau iškėlus šią civilinę bylą, daug kartų be pagrindo kreipėsi į įvairias institucijas. Ieškovas kreipėsi į vaiko teisių apsaugos institucijas, į policiją pagrįstai, reaguodamas į jam išsakytus mažametės dukros teiginius, iš kurių ieškovas sprendė dėl galimo savo dukters teisių pažeidimo. Pažeidimai buvo nustatyti: 1) Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. gegužės 22 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, kad pažeista vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas; 2) 2023 m. liepos 5 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte „Dėl informacijos pateikimo“ ir 2023 m. birželio 30 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. (duomenys neskelbtini). III Anketos skyriuje nurodyta, jog mergaitė sakė „kartais mama ir močiutė dar pagąsdina, kad ragana ateis“. VIII skyriuje nurodyta, kad „pažeista vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas“.

11.16. Teismas neteisingai taikė įrodymų vertinimo taisykles, numatytas CPK 177 ir 220 straipsniuose ir nepagrįstai ieškovo pateiktuose Faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose užfiksuotus garso įrašus vertino, kaip siekį nukreipti pokalbius norima linkme ir iš vaiko išgauti savo teiginių patvirtinimą. Faktinių aplinkybių konstatavo protokoluose užfiksuoti garso įrašai yra leistini įrodymai, jie patvirtina fizinio ir psichologinio smurto prieš vaiką faktus. Ieškovas niekada vaikui nėra sakęs, kad įrašus perduos teismui ar kitoms ginčus nagrinėjančioms institucijoms. Jeigu teismas mano, kad vaikas tai žino, šią informaciją vaikui suteikė atsakovė, kas taip pat yra piktnaudžiavimo motinos teisėmis įrodymas. Ieškovas garso įrašus darė savo aplinkoje, ne slapta, neturėdamas jokio intereso vaiką išprovokuoti, o apginti vaiko interesus.

11.17. Atsakovės šeimoje atsirado kitas vyras, jos dukros R. tėvas, kuris elgiasi L. atžvilgiu netinkamai. Teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai sprendė, kad mažametė L. gerai sutaria su mamos draugu P.. Ieškovui dukra pasakojo, kad P. ant jos šaukia, kad yra ją paspyręs arba pakišęs koją ir ji krito, mama miegodavo su savo draugu, o dukrą iš pradžių išvarydavo miegoti pas močiutę, dėl to vaikas labai verkdavo ir sakydavo, kad ji nepripratusi miegoti su močiute, vėliau mama draugą guldydavosi kartu į tą pačią lovą su dukra ir miegodavo kartu. Pati atsakovė neneigia, kad ji išvyksta pas savo draugą į kitą vietovę savaitgaliais, o L., jei tai yra ne su ieškovu bendraujamas savaitgalis, lieka su jos tėvais. Akivaizdu, kad vaikas gauna mažiau dėmesio iš mamos, negu gauna iš tėčio. Atkreipia dėmesį į atsakovės požiūrį, kad nieko blogo, jei vyras (P.) nusirengia iki trumpikių, eidamas miegoti, ir tai mato vaikas. L. apklaususi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų vyriausioji specialistė (psichologė), rašte „Dėl L. N. nuomonės išklausymo“ nurodė, kad mergaitei kyla sunkumų mezgant ryšį su mamos partneriu.

11.18. Teismas neįvertino, kad pas ieškovą dukrai būtų daug geresnės gyvenimo sąlygos, negu pas atsakovę. Vien ta aplinkybė, kad eilę metų ieškovas negali aplankyti dukros jos gyvenamoje aplinkoje, kada ji serga, kad turi dukrą pasiimti gatvėje, patvirtina, kad atsakovė neskatina vaiko ir tėvo (ieškovo) bendravimo, jį riboja. Ieškovas gyvena 6 kambarių 117,19 kv. m. gyvenamojo ploto gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso kooperatyvui „(duomenys neskelbtini)“, ieškovas yra Kooperatyvo direktorius. Pas ieškovą dukra turi savo atskirą kambarį, savo lovą. Atsakovė savo nuosavo būsto taip pat neturi, gyvena savo tėvų gyvenamajame name, kur dukra neturi savo kambario, net savo lovos.

11.19. Ieškovo gyvenamoji aplinka dukrai labai patinka ir nėra svetima, dukra turi savo gyvūnus, kuriuos labai myli, jais rūpinasi, taip pat turi savo draugus vaikus, su kuriais noriai leidžia laiką ir kartu žaidžia. Dukra labai myli savo tėvą, o tėvas labai myli savo dukrą. Dukrai labai patinka ir ji nori būti su savo tėvu. Ieškovas neturi kitos šeimos, o atsakovė turi kūdikį – dukrą R., gimusią (duomenys neskelbtini). Dėl ko, L. iš mamos sulaukia mažiau dėmesio, negu bendraudama su tėčiu. Atsakovė nemato reikalo ir draudžia dukrai lankyti būrelius, nesirūpina jos užimtumu po pamokų, laisvalaikiu. Ieškovo nuomone, nepilnametei dukrai šiltas, aktyvus, prieraišus ir pastovus santykis su juo šiuo metu daug reikšmingesnis nei su atsakove. Ieškovas gali dirbti iš namų, jo darbo grafikas lankstus, nėra susijęs su ilgalaikėmis komandiruotėmis ar naktiniu darbu. Todėl ieškovas gali dukrai sudaryti geresnes ir saugesnes gyvenimo sąlygas, negu atsakovė.

11.20. Teismas neteisingai vertino šalių elgesį iki kreipimosi į teismą. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovas ilgą laiką neteikė vaikui išlaikymo, kad ieškovas galimai slepia tikrąsias savo pajamas arba turi įsiskolinimų, dėl kurių vengia išieškojimo, ir vertino, kad šie atvejai ieškovą apibūdina iš neigiamos pusės. Priešingai, ieškovas teikė dukrai išlaikymą, pervesdamas į atsakovės sąskaitą pinigus, arba duodamas grynais, arba pirkdamas dukrai reikalingus daiktus, tačiau rašytinių įrodymų nerinko, todėl dar kartą sumokėjo teismo priteistą išlaikymą. Šias aplinkybes patvirtino liudytoja G. N. Teismas šiuo atveju turėjo vadovautis ir logikos dėsniais: atsakovė neprašė padidinti priteisto išlaikymo. Atsakovė pripažino, kad ieškovas apmokėjo išlaidas dukros uniformai, mokesčius už mokslą. G. N. banko sąskaitos atliktuose mokėjimuose nurodyta, kad pradinis mokėtojas yra A. N.

Žemesnės instancijos teismas

11.21. Teismas konstatavo, kad „Atsakovė kreipėsi į antstolį su vykdomuoju raštu, tačiau dėl to, kad ieškovas savo vardu neturi jokio turto, o jo oficialios pajamos labai mažos, išieškojimas buvo negalimas“, tačiau nenustatė, kada paskutinį kartą atsakovė kreipėsi į antstolį ir kokie vykdymo veiksmai buvo atlikti. Teismas neįvertino fakto, kad nuo pat teismo sprendimo 2017 m. gegužės 2 d. civilinėje byloje Nr. 2-389-907/2017 priėmimo atsakovė pažeidinėjo teismo nustatytą bendravimo su nepilnamete dukra tvarką. Teismas neatsižvelgė į gausius ieškovo argumentus apie atsakovės daromus bendravimo tvarkos pažeidimus, kas pagal kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką yra savarankiškas pagrindas pakeisti vaiko gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su ieškovu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013, 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).

11.22. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad, L. aiškiai išreiškė norą gyventi su motina, ji jaučiasi gerai savo dabartinėje šeimoje, saugi, gyvendama su savo mama, seneliais. Pats vaikas neišsakė motyvuotos nuomonės, su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi, ieškovas prašė teismo skirti teismo psichologinę ekspertizę tikslu išsiaiškinti vaiko nuomonę. Teismas nepagrįstai prašymą atmetė, todėl neišsiaiškino tikrosios vaiko nuomonės, su kuo norėtų gyventi. Teismas pažeidė CPK 380 straipsnio 2 dalį, nes įstatymas nesuteikia teismui teisės vaiko nuomonę išklausyti pavesti kitam asmeniui, duomenis apie vaiko nuomonę pavesti surinkti ir fiksuoti nedalyvaujant tėvams ir ne teismo posėdžio metu. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų vyriausioji specialistės (psichologės) veiksmai konstatuojant L. N. nuomonę yra neteisėti ir negali būti pripažįstami įrodymu.

11.23. Atsižvelgdamas į tai, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu siūlė panašią bendravimo su vaiku tvarką, kuri jo atžvilgiu buvo nustatyta teismo sprendime. Nustačius dukros gyvenamąją vietą su ieškovu, prašo iš atsakovės priteisti tokio pat dydžio išlaikymą, koks buvo priteistas ankstesniu sprendimu, pritaikius indeksaciją – po 205 Eur.

11.24. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir neobjektyvus. Teismas nevertino, neaptarė esminių ieškovo argumentų ir pateiktų įrodymų. Nors ši byla priskirta šeimos bylų kategorijai, kur teismas turi būti aktyvus, teismas nepagrįstai atmetė ieškovo prašymą skirti teismo psichologinę ekspertizę, kas suteikė ieškovui pagrindo manyti, kad teismas yra šališkas ir neobjektyvus. Tuo pagrindu ieškovas reiškė nušalinimą pirmos instancijos teismui, tačiau teismas prašymą atmetė.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė V. O. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-46-841/2024 palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovo atsakovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

12.1. Nesutinka su apelianto argumentais, kad atsakovė neužtikrina vaikui saugios aplinkos. Bendravimo su vaiku tvarką atsakovas vertina per savo interesų prizmę, sau ir atsakovei taikydamas skirtingą standartą. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai, tai aiškiai parodo. Ieškovas piktinasi, jog atsakovė neleido ne teismo nustatytu bendravimo su vaiku laiku nusivesti vaiką į kavinę Rugsėjo 1-osios šventės metu ir skundžiasi, kad vaiko išvyka su mama į (duomenys neskelbtini) pažeidžia ieškovo bendravimo su dukra tvarką savaitės darbo dienomis ir savaitgaliais, nustatytą teismo sprendimu. Šie apelianto argumentai parodo jo tendencingą elgesį visus faktus ir įvykius išnaudoti tik jam pačiam naudinga linkme, visiškai nekreipiat dėmesio, kaip dėl to jaučiasi dukra.

12.2. Atsakovė kelia klausimą, ar ieškovui apskritai rūpi vaiko interesai ir jo gerovė, ar tik kova su mama ir jos nuolatinis įtraukimas į įvairių institucijų nagrinėjamus ieškovo skundus, pareiškimus, kuomet ieškovas atsakovės išvyką su jų dukra atostogų į (duomenys neskelbtini) vertina kaip vaiko teisių pažeidimą, dėl kurio kreipėsi į Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių. Tėvas ne siekia vaiko gerovės – išleisti atostogų, turiningai ir įdomiai praleisti laiką, pažinti kitą šalį, jos kultūrą ir papročius, pailsėti, bet tik dėl savo interesų bei tikslų užkrauna pareigą ir naštą mažametei vaikščioti po gausybę apklausų, nuo ko ji pavargusi ir kurių labai nebenori. Tai atsispindi 2023 m. birželio 30 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. (duomenys neskelbtini), kur III skyriuje „Vaiko situacijos aptarimas su vaiku“ L. N. sako, kad jai „labai nepatinka, kad tik įlipus į mašiną, tėtis pradeda įrašinėti ir klausinėti jos visokių dalykų apie mamą, ar buvo atvykęs, ar mama ją mušė ir pan. L. paaiškino, jog žino, kad tėtis tuos įrašus vėliau perduoda vaiko teisėms, teismui, policijai. Mergaitė nurodė, kad jai atsibodo vaikščioti po tarnybas, nes nori ramiai atostogauti“. Iš esmės tą patį šalių dukra pakartojo teismo pavedimu teismo psichologei išklausant nepilnametės nuomonę pateiktais klausimais. Teismo psichologė tokį tėvo elgesį vertina kaip trikdantį vaiko saugumo, pastovumo jausmą, kas gali turėti įtakos vėlesniais raidos etapais elgesio, emocinių, santykių kūrimo sunkumų atsiradimui ir pan.

12.3. Dėl prašymo rašymo mokyklai dėl išvykimo pamokų metu atostogauti į (duomenys neskelbtini), pažymi, kad pati atsakovė sprendžia, kada surašyti prašymą, svarbu, kad jis būtų parašytas iki išvykstant atostogų, kas ir buvo atlikta, nepažeidžiant vaiko teisių ar interesų.

12.4. Dėl skundo argumentų susijusių su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2022 m. balandžio 11 d. nutarimui dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pažymi, kad šis konfliktas kilo jį išprovokavus pačiam ieškovui. Ikiteisminio tyrimo byloje apklausta liudytoja J. S. parodė, kad yra Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė ir su L. bendravo 2022 m. sausio 11 d. skyriuje, pokalbio metu mergaitė pasakė, jog matė, kad atvyko policijos pareigūnai, ją ir kitus apklausė, tačiau nematė jokio konflikto, kad buvo kitur (nutarimo 5 lapas). Šalių dukra patvirtino, kad konflikto nematė, todėl teismas pagrįstai išsamiau neanalizavo ir nepasisakė dėl minėto konflikto savo sprendime.

12.5. Apelianto argumentai, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus dėl mažametės L. N. patiriamo smurto tiek iš atsakovės, tiek iš kartu gyvenančios vaiko močiutės pusės, yra nepagrįsti. Apeliantas cituoja Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) 2022 m. liepos 20 d. nutarimą dėl ikiteismini tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo, 2023 m. lapkričio 15 d. Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kuriais ikiteisminiai tyrimai nutraukti, nes nepadarytos jokios nusikalstamos veikos. Šie apelianto argumentai neturi jokios teisinės reikšmės, nes ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis ir jam vadovaujantis prokuroras, o ne civilinę bylą nagrinėjantis teismas.

Šalies argumentai

12.6. Ieškovas apeliaciniame skunde išdėstė savo paties išsakytus teiginius, kuriuos vertina kaip psichologinį smurtą prieš vaiką, tačiau šių teiginių nepagrindė jokiais kitais įrodymais. Priešingai, nors ieškovas visą laiką bandė įtikinti teismą, jog nepilnametė dukra pas mamą jaučiasi blogai, jos bijo, tačiau pačios mergaitės pateikiama pozicija yra visiškai kitokia.

12.7. Ieškovas iš esmės, bet kokį mamos ir dukros pokalbį, apie kurį išklausinėjo dukros, bando interpretuoti kaip psichologinį smurtą prieš vaiką. Kalbant apie gąsdinimą vaikų namais, ieškovas motinos paaiškinimą dukrai, kas yra Šv. Teresės namai, traktuoja kaip smurtą prieš vaiką. Tas pats pasakytina ir apie gąsdinimą ragana, nors mama prieš kelis metus galbūt tik prevenciškai yra pasakiusi, kad ragana skraido ir vakare žiūri, ar vaikai dantis išsivalė. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, būtent tėvas vaikui nuolat primena apie raganą, uždavinėja vaikui menamus klausimus, kreipia pokalbį į tokią temą, apie kurią nori daugiau vaiką iškamantinėti. Šie teismo argumentai teisingi ir, kadangi, kaip matyti iš antstolio surašytų faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų, kuriuose užfiksuotas telefoninių skambučių garso įrašo turinys, tėvas labai dažnai klausinėja vaiko, ar mama tavęs nemuša, atsakius neigiamai, bandoma išgauti kitokios informacijos, klausinėjant, o ką dar mama sakė ir pan. Šiuo atveju ieškovas tikslingai klausinėja dukrą ir tam ruošiasi iš anksto, kadangi įprastai pokalbiai nėra įrašinėjami, tam asmuo turi būti pasiruošęs specialiai ir tą daryti sąmoningai.

12.8. Dėl apelianto nurodytų argumentų susijusių su vaiko nepriežiūra, pažymi, kad būtent tas iš tėvų, su kuriuo vaikas tuo metu yra, sprendžia apie poreikį kreiptis į gydytojus, greitąją medicinos pagalbą ir pan. Ieškovas, tam visiškai nesant jokios būtinybės, vaiką veža į ligoninės priėmimo skyrių, gydytojų išvadas iškraipo, stengdamasis sudaryti įspūdį, kad mama nesirūpina vaiko sveikata, neužtikrina tinkamų gyvenimo sąlygų. Apelianto teiginį, kad 2022 m. spalio–lapkričio mėnesį moksleivių rudens atostogų metu vaikas buvo išbertas nuo esančios nešvarios aplinkos namuose pas atsakovę, paneigia ambulatorinio apsilankymo aprašymas – grafoje „Gydymo, slaugos, darbo, ambulatorinės priežiūros rekomendacijos“ nurodyta: „(duomenys neskelbtini)“, t. y. kad mergaitę išbėrė nuo alergizuojančios mitybos, bet ne nuo nešvarios aplinkos, kuo ieškovas bando įtikinti teismą.

12.9. Kitas paminėtinas įvykis, susijęs su (duomenys neskelbtino) viruso infekcija, kuomet ieškovas dukrą į ligoninės priėmimo skyrių atvežė nekarščiuojančią (temp.:36,5°C), sąmoningą, aktyvią, be bėrimo odoje, neviduriuojančią ir nevemiančią (VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė 2023 m. gegužės 2 d. gydytojo įrašas). Akivaizdu, kad šiuo atveju vaikas taip pat nebuvo tokios būklės, kad jam būtų būtina gydytojų pagalba, grėstų rimtas pavojus sveikatai ar gyvybei. Priešingai, vaiko vežimas į ligoninę dėl menkiausių priežasčių neabejotinai jam kelia stresą. Tiek vaiko teisių skyriaus specialistams, tiek teismo psichologei. L. yra paaiškinusi, kad, kai suserga, jos sveikata rūpinasi abu tėvai (2023 m. gegužės 22 d. Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. (duomenys neskelbtini), III skyrius „Vaiko situacijos aptarimas su vaiku“). Nėra jokių prielaidų išvadai, kad atsakovė nesirūpina dukra, jos sveikata. Atsakovės nuomone, ieškovas bet kokiu atveju vaiką pristato į gydymo įstaigas, tikslu tokiomis priemonėmis sudaryti įspūdį įvairioms institucijoms, įskaitant teismą, kad mama nesirūpina dukters sveikata.

12.10. Nors apeliantas nesutinka su teismo argumentais, kad jis rengdamasis iškelti bylą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo ir jau iškėlus šią civilinę bylą, daug kartų be pagrindo kreipėsi į vaiko teisių apsaugos institucijas, policiją, tačiau daugybė ikiteisminių tyrimų nutraukta, nenustatyti vaiko teisių pažeidimai. Pastebi, kad intensyvus skundų ir pareiškimų teikimas įvairioms institucijoms prasidėjo būtent keletą mėnesių prieš kreipiantis į teismą su ieškiniu arba civilinės bylos nagrinėjimo metu.

12.11. Nesutinka su apelianto argumentais, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog L. sutaria su mamos draugu P. Byloje nėra jokių patikimų duomenų, išskyrus ieškovo išsakytus, kurie leistų spręsti priešingai.

12.12. Nors apeliantas teigia, kad atsakovė nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos ir dėl to kylą ginčai, tačiau, neprašė pakeisti sprendimus nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, jei nebus pakeista vaiko gyvenamoji vieta.

12.13. Apelianto teiginiai, kad atsakovė nemato reikalo ir draudžia dukrai lankyti būrelius, nesirūpina jos užimtumu po pamokų, laisvalaikiu, neatitinka tikrovės. Ieškovas siekia dukrą vesti į būrelius ir mamai priklausančių bendrauti su vaiku savaitgalių metu.

12.14. Byloje esantys duomenys įrodo, kad ieškovas neturi nuolatinių, pastovių pajamų arba jas slepia. Visos su dukra susijusios finansinės išlaidos yra dengiamos ieškovo mamos G. N. lėšomis per jos banko sąskaitą. Ieškovo argumentai dėl išlaikymo mokėjimo yra jo gynybinė pozicija, nes atsakovė vaiko išlaikymui skirtų lėšų grynais pinigais iš apelianto negavo. Ieškovui ketverius metus neteikus dukrai jokio išlaikymo, darytina išvada, kad tėvo pastangos bei galimybės užtikrinti teisės normose įtvirtintų vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą yra nestabilios, keliančios rimtų abejonių. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad tėvas turi nuolatines, pastovias pajamas, ieškovo gyvenamasis namas taip pat nėra jo nuosavybė.

12.15. Nesutinka su apelianto argumentais, kad teismas nepagrįstai atmetė prašymą skirti teismo psichologinę ekspertizę, todėl neišsiaiškino tikrosios vaiko nuomonės, su kuo norėtų gyventi. Teismas psichologinės ekspertizės neskyrė ir atsižvelgdamas į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo vyriausiosios specialistės (psichologės) raštą „Dėl L. N. nuomonės išklausymo“, kuriame psichologė nurodė, jog esant aiškiai vaiko pozicijai, nerekomenduojama vaikui skirti psichologinės ekspertizės.

12.16. Kadangi atsakovė nesutinka su ieškiniu dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, atsakovė nesutinka ir su prašoma nustatyti bendravimo tvarka ir išlaikymo priteisimu.

12.17. Nesutinka su apelianto argumentais dėl šališko teismo. Ieškovo pareiškimą nušalinti teisėją išnagrinėjo ir 2024 m. kovo 4 d. nutartimi atmetė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja, vykdanti administracinės veiklos priežiūros funkcijas civilinėse bylose.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad L. N., gim. (duomenys neskelbtini), yra A. N. ir V. O. duktė. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-389-907/2017 teismas nustatė nepilnamečio vaiko L. N. gyvenamąją vietą su motina V. O., priteisė iš A. N. išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. N. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 170,00 Eur nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo įsiskolinimą, nepilnamečiui vaikui L. N. skirto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė jos motiną V. O. bei nustatė vaiko tėvo A. N. ir dukros L. N. bendravimo tvarką.

15. 2018 m. sausio 4 d. ir 2018 m. sausio 6 d. A. N. pateikė policijai pareiškimą, kuriame nurodė, kad V. O. jam neleidžia pasiimti dukros teismo nustatytu laiku. Dėl šių A. N. pareiškimų 2018 m. sausio 15 d. Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, pareiškėjui pasiūlyta nesutarus dėl teismo sprendimo vykdymo eigos, kreiptis į Vaiko teisių apsaugos tarnybą arba teisininkus dėl vaiko lankymo tvarkos išaiškinimo. 2018 m. vasarop 13 d. priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal 2018 m. vasario 6 d. A. N. pareiškimą, nes V. O. telefonu jam pasakė, kad dukros neduos, ieškovui išaiškinta galimybė kreiptis į antstolį bei į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, taip patį teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

16. 2022 m. sausio 27 d. V. O. ir A. N. šeimai taikyta atvejo vadyba, gavus iš Šiaulių AVPK pranešimą, kad L. N. gyvena šeimoje, kurioje buvo smurtaujama 2022 m. sausio 6 d. gatvėje, ties namu (duomenys neskelbtini), blaivus vaiko senelis S. O. trenkė buvusiam dukros sugyventiniui A. N. Sudarytame pagalbos plane Nr. (duomenys neskelbtini) šeimai priskirta socialinė darbuotoja, rekomenduota šalims užsiregistruoti ir dalyvauti „Pozityvios tėvystės“ mokymuose, rūpintis vaiko sveikata, užsiregistruoti psichologo konsultacijai, sudaryti vaikui sąlygas lankyti psichologo konsultacijas, tarpusavio nesutarimus spręsti konstruktyviai, nekonfliktuojant bei vaikui nedalyvaujant, nesutariant dėl bendravimo su vaiku tvarkos kreiptis į teismą dėl jos pakeitimo. Atvejo vadybos posėdyje užfiksuota, jog A. N. įvardino, kad konfliktai parsidėjo nuo gruodžio, kai dukros mama susirado draugą.

17. 2022 m. rugsėjo 8 d. atvejo vadybos posėdyje dėl to paties įvykio sudarytas pagalbos planas Nr. (duomenys neskelbtini), jame nustatyta, kad šalys lankė psichologo konsultacijas, A. N. yra užsiregistravęs į pozityvios tėvystės kursus, pagalba šeimai tęsiama.

18. 2022 m. balandžio 12 d. Šiaulių apylinkės teismas nutartimi patvirtino Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės I. Ž. 2022 m. balandžio 11 d. nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo, atleidžiant S. O. nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui S. O. ir nukentėjusiajam A. N. susitaikius.

19. 2022 m. liepos 20 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal A. N. pareiškimą, kad 2021 m. lapkričio 16 d. mama V. O. ir močiutė E. O. sumušė mažametę L. N., nes nepadaryta nusikalstama veika.

20. 2022 m. rugpjūčio 25 d. Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius atliko vaiko L. N. situacijos vertinimą ir pateikė vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. (duomenys neskelbtini). Vertinimas atliktas, gavus 2022 m. rugpjūčio 17 d. vaiko tėvo A. N. pranešimą apie tai, kad vaiko motina V. O. pažeidinėja bendravimo su vaiku tvarką, vaiko akivaizdoje plūsta tėvą necenzūriniais žodžiais ir nepadoriais gestais. Atlikus vertinimą, nenustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir šeimai poreikį, vaiko teisių pažeidimai nenustatyti. 2022 m. rugsėjo 14 d. išduotas pažymėjimas, kad A. N. dalyvavo pozityvios tėvystės užsiėmimuose.

21. G. N. yra atlikusi mokėjimus L. N.: 2022 m. gegužės 24 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) mokyklai – 50,00 Eur, 2022 m. rugpjūčio 3 d. Ž. T. – 70 Eur (apmokama už L. N., bendros įmokos), 2022 m. rugsėjo 7 d. UAB (duomenys neskelbtini) – 46,20 Eur (L. N. PUG), 2022 m. rugpjūčio 24 d. į V. O. sąskaitą – 1 000 Eur (mokėjimo paskirtis: apmokama už A. N., vaiko L. N. išlaikymas, dalinis skolos dengimas), 2022 m. lapkričio 15 d. į V. O. sąskaitą – 940 Eur (mokėjimo paskirtis – apmokama už A. N., skolos dengimas, vykd. b. Nr. (duomenys neskelbtini)), 2022 m. lapkričio 15 d. į V. O. sąskaitą – 4 350 Eur (apmokama už A. N., vaiko išlaikymas, skolos dengimas, vykd. b. Nr. (duomenys neskelbtini)), 2022 m. lapkričio 151 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) mokykla – 380 Eur (apmokama už L. N. už 2022–2023 metus), 2022 m. gruodžio 15 d. UAB (duomenys neskelbtini) – 117,52 Eur, 2022 m. gruodžio 30 d. į V. O. sąskaitą – 200 Eur (apmokama už A. N., vaiko išlaikymas), 2023 m. sausio 25 d. į V. O. sąskaitą – 205 Eur (apmokama už A. N., vaiko išlaikymas), 2023 m. vasario 28 d. į V. O. sąskaitą – 205 Eur (apmokama už A. N., vaiko išlaikymas), 2023 m. kovo 30 d. į V. O. sąskaitą – 205 Eur (apmokama už A. N., vaiko išlaikymas), 2023 m. balandžio 1 d. Ž. T. – 10 Eur (apmokama už L. N., bendros įmokos), 2023 m. balandžio 1 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) mokykla – 70 Eur (solidarumas, L. N., už 2023 m. 09 ir 10 mėn.), 2023 m. balandžio 28 d. į V. O. sąskaitą – 205 Eur (apmokama už A. N., vaiko išlaikymas), 2023 m. rugsėjo 12 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) mokykla – 80 Eur (solidarumas, L. N., 1 klasė, anglų kalbos modulis (duomenys neskelbtini)), 2023 m. rugsėjo 12 d. Ž. T. –50 Eur (apmokama už L. N., bendras fondas), 2023 m. rugsėjo 18 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) mokykla –350 Eur (atlyginimas už mokymą 2023–2024 m.), 2023 m. rugsėjo 18 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) mokykla – 4 Eur (L. N., už mokinio pažymėjimą). G. N. 2023 m. sausio 19 d. atliko 242 Eur mokėjimą antstoliui T. U., nurodyta, kad mokama už A. N.; 2023 m. rugsėjo 19 d. atliko 121 Eur mokėjimą antstoliui T. U., nurodyta, kad mokama už A. N., 2024 m. kovo 12 d. atliko 242 Eur mokėjimą antstoliui T. U., nurodyta, kad mokama už A. N..

22. Pagal pateiktas pažymas apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokesti bei kitas išmokas, A. N. darbo užmokestis kooperatyve „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. liepos – rugsėjo mėnesiais vidutiniškai buvo 105,02 Eur, tuo pat metu kooperatyve „(duomenys neskelbtini)“ – vidutiniškai 421,59 Eur, t. y. abejose darbovietėse ieškovo darbo užmokestis vidutiniškai buvo 526,60 Eur. Ieškovas yra kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovas. 2023 m. sausio 10 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodyta, ieškovas gyvena gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), ir gali sudaryti tinkamas sąlygas vaikui su juo gyventi. Žemės sklypas ir gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso kooperatyvui „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovas neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių.

23. Atsakovei V. O. ir P. J. (duomenys neskelbtini) gimė duktė R. J.

24. 2023 m. kovo 3 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte užfiksuota, kad atsakovės V. O. gyvenamoje vietoje yra tinkamos vaikui gyventi sąlygos. Atsakovė gyvena su savo tėvais jų namuose, gauna išmokas už vaikus.

25. Ieškovas išlaikymą dukrai L. N. mokėjo: 2017 m. gegužės 31 d. pavedimu – 170 Eur, 2017 m. liepos 7 d. pavedimu – 170 Eur, 2017 m. rugpjūčio 10 d. pavedimu – 200 Eur, 2017 m. rugpjūčio 23 d. pavedimu – 200 Eur, 2017 m. rugsėjo 25 d. pavedimu – 198 Eur, 2017 m. spalio 31 d. pavedimu – 190 Eur, 2017 m. gruodžio 13 d. pavedimu – 189 Eur, 2018 m. vasario 28 d. pavedimu – 170 Eur, 2018 m. birželio 5 d. pavedimu 190 Eur. 2022 m. vasario 15 d. atsakovas sumokėjo už L. N. 25 Eur stojimo mokestį (duomenys neskelbtini) mokyklai.

26. Byloje esančiuose tarp šalių susirašinėjimų elektroniniais laiškais užfiksuoti nuolat tarp šalių kylantys ginčai dėl bendravimo su vaiku ir abiejų šalių nenoras juos spręsti geranoriškai.

27. 2023 m. gegužės 12 d. ieškovas kreipėsi į Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių bei į Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą pranešimu dėl L. N. nepriežiūros, sveikatos būklės nesirūpinimo vaiku ir vaikui daromo psichologinio smurto. 2023 m. gegužės 22 d. atlikus vaiko situacijos vertinimą, nenustatytas vaiko apsaugos poreikis, vaiko teisių pažeidimų nenustatyta. Ieškovui išduoti pažymėjimai apie dalyvavimą pozityvios tėvystės mokymuose 2023 m. birželio 23 d. ir 2023 m. rugsėjo 8 d.

28. 2023 m. birželio 30 d. atlikus vaiko situacijos vertinimą, rizikos veiksnių nenustatyta, nenustatytas vaiko teisių apsaugos poreikis, tėvams reikalinga atvejo vadybininko ir socialinio darbuotojo, dirbančio su šeima, pagalba dėl pasikartojančių nesutarimų, kylančių tarp vaiko tėvų dėl dukros priežiūros ir auklėjimo, dėl socialinių tėvystės įgūdžių stiprinimo.

Žemesnės instancijos teismas

29. Iš Šiaulių apylinkės teismo vyriausiosios specialistės psichologės V. L. 2023 m. liepos 10 d. rašto dėl vaiko nuomonės išklausymo, atlikto teismo pavedimu matyti, kad vaikas, gyvendamas su mama, jaučiasi gerai, mergaitei patinka dabartinė situacija, t. y ji nori gyventi su mama ir bendrauti su tėčiu, ji myli ir noriai bendrauja su abiejų tėvų šeimų nariais. Vaiką neigiamai veikia besitęsiantys tėvų konfliktai, kviečiant vaiką į įvairias instancijas ir ten apklausinėjant, įtraukiant vaiką į teisines procedūras yra trikdomas vaiko saugumo ir pastovumo jausmas.

30. 2023 m. rugpjūčio 21 d, ieškovo iniciatyva Telšių VPK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, 163 straipsnio 1 dalį, kuris buvo nutrauktas 2023 m. lapkričio 15 d. Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės nutarimu, nes nepadarytos nusikalstamos veikos. Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausta L. N. pasakė, kad nežino, kur yra privati kūno vieta, namuose miega su močiute, pas tėtį – su tėčiu.

31. 2023 m. rugsėjo 8 d. L., bendraudama su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistėmis, išsakė, kad nori gyventi pas mamą, namuose jaučiasi gerai.

32. 2024 m. vasario 11 d. Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai atliko vaiko situacijos vertinimą, nes vaiko tėvas A. N. pranešė „Vaikų linijai“, kad dukra susižeidė koją, užlipusi ant vinies, koja sutinusi, paspaudus žaizdą, bėga pūliai, vaiko mama nesikreipė į medikus, prašė tarnybos pagalbos užtikrinant dukrai sveikatos priežiūrą. Vaiko apsaugos poreikis nenustatytas, rizikos veiksnių nenustatyta, vaiko teisių pažeidimų nenustatyta.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo

33. Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai sprendė, kad nepilnametės L. N. gyvenimo sąlygos ir aplinka nepasikeitė taip, kad būtų būtina keisti jos gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su tėvu.

34. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (liet. teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

35. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.

36. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

37. Kasacinio teismo praktikoje yra atkreiptas dėmesys į tai, kad kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos, yra: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Tarptautinėje ir Lietuvos teismų praktikoje akcentuojamas ilgesnis kaip vienerių metų gyvenimo vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje terminas. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

38. Byloje nustatyta ir ginčo nėra, kad šalių nepilnametė dukra, kuriai yra (duomenys neskelbtini) metai, nuo gimimo gyvena kartu su atsakove (mama) ir seneliai, t. y. atsakovės tėvais, jų namuose. Po to, kai Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-389-907/2017 buvo nustatyta nepilnametės L. N. gyvenamąją vietą su motina V. O., mergaitės gyvenamoji vieta nepakito. Per tą laiką savo gyvenamojoje vietoje šalių dukra pradėjo mokytis mokykloje.

39. Vaiko gyvenimo sąlygos su atsakove yra geros (tinkamos vaikui gyventi, ilsėtis, ugdytis) – mergaitė su mama ir seneliais (atsakovės tėvais) gyvena jiems priklausančiame gyvenamajame name, kurio plotas apie 179 kv. m, yra trys kambariai. Vaikas vienu kambariu dalijasi su mama. Kambarys šviesus ir tvarkingas, yra dvigulė lova, mergaitei skirtas žaidimų kampelis, kambaryje, kuriame vaikas miega su močiute yra dvigulė lova, kambarys šviesus ir tvarkingas (2023 m. kovo 3 d. šeimos aplinkos tyrimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)). Tai, kad vaiko gyvenimo sąlygos su atsakove yra tinkamos matyti ir iš 2024 m. vasario 11 d. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų atliko vaiko situacijos vertinimo, kuriame nurodyta, kad vaiko gyvenamojoje vietoje tvarkinga, švaru, vaikas turi reikalingus daiktus. Taip kartu gyvena (duomenys neskelbtini) gimusi atsakovės duktė R. J.. Iš bylos duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad pas atsakovę lankosi dukters R. tėvas P..

40. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šalių dukra gerai sutaria su atsakovės draugu P. ir kaip prioritetą akcentuoja situaciją, kad jis gyvena vienas, kitos šeimos neturi, todėl gali daugiau dėmesio skirti dukrai nei atsakovė.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, išskyrus paties apelianto vertinimą, kad atsakovė pradėjusi bendrauti su savo draugu P. ir gimus jauniausiai dukrai, skiria šalių dukrai nepakankamai dėmesio. Natūralu, kad šeimoje gimus kitam vaikui, mama ir kiti šeimos nariai skiria dėmesį ne vienam vaikui, o visiems vaikams, pateisinama ir tokia situacija, kai gimusiam kūdikiui, skiriamas didesnis dėmesys, nei vyresniam vaikui, todėl vien kito šeimos nario gimimas ir jo buvimas atsakovės šeimoje, nesukuria šalių dukrai nepalankių gyventi kartu su mama sąlygų.

42. Apelianto nurodytų aplinkybių, kad atsakovės draugas P. lankydamasis pas atsakovę ir nakvodamas namuose, kur gyvena šalių dukra, pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus, nepatvirtina byloje esantys duomenys. Apelianto iniciatyva 2023 m. rugpjūčio 21 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir 163 straipsnio požymius dėl to, kad P. J. galimai tvirkina mažametį vaiką, Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės 2023 m. lapkričio 15 d. nutarimu buvo nutrauktas, nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad L. N. buvo tvirkinama arba jos atžvilgiu sistemingai ir ilgą laiką buvo piktnaudžiaujama tėvų teisėmis. Apeliantas skunde akcentuoja aplinkybę, kad Šiaulių apylinkės teismo vyriausiosios specialistės psichologės V. L. 2023 m. liepos 10 d. rašte dėl vaiko nuomonės išklausymo nurodyta, jog L. kyla sunkumų bendraujant su mamos draugu P. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad L. paaiškino, kodėl ji kartais pyksta ant P. – jog jis atsisakė su ja kartu piešti, kai tuo tarpu mama ir tėtis, paprašius ateina iš karto. Psichologė minėtame rašte nurodė, kad kyla sunkumų mezgant ryšį su mamos partneriu, stebimas poreikis gauti nedalomo dėmesio, užsiimti bendra veikla, įsitraukti į žaidimą. Įvertinus aptartas aplinkybes, situaciją, kad L. kartais supyksta ant mamos draugo P., nes iš jo negauna pageidaujamo dėmesio, nėra pagrindo vertinti, kaip pažeidžiančią vaiko interesus.

43. Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde apeliantas akcentuoja jo iniciatyva pradėtus ikiteisminius tyrimus, pagal jo skundus Vaiko teisių skyriaus atliktus šeimos situacijos vertinimus. Pažymėtina, kad reaguojant į apelianto skundus nė viena institucija nenustatė tokių nepilnametės šalių dukters teisių ir interesų pažeidimų, kurie iš esmės sąlygotų būtinybę keisti vaiko gyvenamąją vietą. Byloje nustatyta, kad šalys nuolat nesutaria ir kyla konfliktai dėl bendravimo su nepilnamete dukra, tai procesiniuose dokumentuose akcentuoja ir pats apeliantas, tačiau byloje nei jis, nei atsakovė nekelia klausimo dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo, kai vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su atsakove. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad kylantys tarp tėvų nesutarimai dėl bendravimo su dukra tvarkos ir šios tvarkos nesilaikymas pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad tam tikrais atvejais bendravimo su vaiku tvarką pažeidė tiek pats apeliantas (laiku negrąžina vaiko motinai, pvz. po kelionės į (duomenys neskelbtini)), tiek atsakovė ne visada pagal bendravimo tvarką leisdama vaikui bendrauti su tėvu, tačiau vien tokia situacija nesudaro pagrindo vertinti, jog yra poreikis keisti vaiko gyvenamąją vietą.

44. Juo labiau, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog apeliantas ne visada laiku, o kurį laiką ir visai neteikė nepilnametei dukrai išlaikymo, o susidariusį išlaikymo įsiskolinimą padengė prieš kreipiantis į teismą ieškiniu (šios nutarties 21, 25 punktai). Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog jis visada teikė vaikui išlaikymą, tik nerinko įrodymus, o prieš bylos iškėlimą sumokėjo vaikui išlaikymą pakartotinai, byloje įrodymų, kurie patvirtintų šias apelianto nurodytas aplinkybes, nėra. Pažymėtina, kad apelianto vengimas laiku teikti nepilnametei dukrai išlaikymą, taip pat yra vertintinas kaip vaiko interesų pažeidimas, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokį apelianto elgesį įvertino kaip negatyvų.

45. Apelianto nurodytas aplinkybes dėl vaiko nepriežiūros, kurias jis pažymi nurodydamas faktus, kad nuo 2023 m. balandžio 28 d. atsakovės dukra palikta su seneliais sirgo ir atsakovei apie tai buvo žinoma, tačiau ji nieko nedarė, o 2023 m. gegužės 2 d. jam nuvykus su dukra į ligoninę vaikui buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) virusas, bei tai, kad 2024 m. vasario 9 d. jis po dviejų savaičių nuo po to, kai vaikas buvo įsidūręs į pėdą kreipėsi su vaiku į gydymo įstaigą, nepatvirtina, kad šalių dukrą minėtais atvejais atsakovė buvo palikusi be priežiūros ir ja nesirūpino. Nė vienu atveju gydymo įstaigoje nebuvo nustatyta, kad susirgęs vaikas būtų neprižiūrėtas, nepatenkinamos būklės. Tai, kad apeliantui nuvykus su vaiku į ligoninę ir mergaitei buvo taikytas gydymas dėl (duomenys neskelbtini) viruso taikant vienos dienos gydymą ligoninėje, neįrodo, kad atsakovė negydė vaiko namuose, juo labiau, kad atsakovė tuo metu turėjo rūpintis ne tik L., bet ir kita dukra. Iš 2024 m. vasario 9 d. medicininių dokumentų matyti, kad L. buvo nustatytas įdūrimo pėdsakas su min. šašu, diagnozė – gyjantis pažeidimas. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad nurodytus ir kitus jo procesiniuose dokumentuose minimus vaiko susirgimus, šiuo atveju yra pagrindas vertinti kaip vaiko nepriežiūrą, juo labiau, kad Vaiko teisių skyrius reaguodamas į apelianto skundus, pranešimus, nenustatė priešingų vaiko interesams atsakovės veiksmų (pvz. 2024 m. vasario 11 d. Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialisto vaiko situacijos vertinimas). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad šalių dukra, kaip ir visi vaikai kartais suserga, užsigauna būdama tiek su tėčiu, tiek su mama, tiek su seneliais, tačiau apeliantas į kiekvieną atvejį reaguoja reikšdamas nepagrįstus kaltinimus atsakovei. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovė susirgus dukrai L., būtų mergaitę palikusi vieną pačią be suaugusių priežiūros.

46. Teisėjų kolegija dėl apelianto nurodytų aplinkybių, jog atsakovė gąsdina dukrą ragana, vaikų namais, pažymi, kad šiuo atveju vienkartinis atsakovės vaikui paaiškinimas apie raganą, kuri žiūri, ar vaikai išsivalo dantis bei tai, kad Šv. Teresės namuose gyvena mamos su vaikais, kurie neturi namų, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė atlieka smurtinius veiksmus prieš vaiką.

47. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, ištyrusi paties apelianto į bylą pateiktus garso įrašus užfiksuotus 2024 kovo 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. kovo 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad būtent pats apeliantas dukrai primena apie raganą, taip pat kaip matyti ir iš kitų į bylą pateiktų faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų, kuriuose užfiksuoti apelianto pokalbiai su dukra, apeliantas uždavinėja vaikui menamus klausimus, siekia iškamantinėti vaiką norima tema. Esant šioms aplinkybėms, atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose užfiksuotų aplinkybių. Priešingai pirmosios instancijos teismas įvertino faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose užfiksuotų garso įrašų turinį, tačiau padarė kitokias išvadas nei pageidavo apeliantas.

48. Dėl 2022 m. sausio 6 d. įvykusio incidento tarp apelianto ir atsakovės tėvo pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad šalių dukra būtų šį įvykį mačiusi, todėl minėtas įvykis niekaip negalėjo pažeisti vaiko interesų ir toks vienkartinis incidentas, nesudaro pagrindo vertinti, jog vaikas gyvena nesaugioje aplinkoje.

49. Aplinkybė, kad apeliantas vienas gyvena erdviame gyvenamajame name ir ten šalių dukra turi atskirą kambarį, jame yra vaikui skirti baldai, daiktai, mergaitė apelianto gyvenamojoje vietoje turi draugų, įvertinus tai, kad byloje nustatyta, jog vaikui taip pat yra tinkamos sąlygos gyventi su mama, su kuria mergaitė gyvena nuo gimimo, t. y. daugiau nei (duomenys neskelbtini) metus, nesant objektyvių duomenų, kad atsakovė netinkamai prižiūri dukrą L., ja nesirūpina, nesudaro pagrindo keisti vaiko gyvenamąją vietą. Atkreiptinas dėmesys, kad pati šalių dukra tiek vaiko teisių specialistams, tiek jos nuomonę išklausiusiai psichologei išsakė norą toliau gyventi su mama, paaiškino, kad jai gyventi su mama yra gera.

50. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad nepilnametės šalių dukters gyvenamoji vieta galėtų būti keičiama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, tačiau tokių aplinkybių byloje nebuvo nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytai išvadai, kad atsakovės ir nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygos nėra pasikeitusios tokiu būdu ir tokia apimtimi, jog L. N. jos gyvenamojoje aplinkoje yra nesaugu ar jos esamos gyvenimo sąlygos tapo netinkamos ir kokiu nors būdu pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus bei teises.

Dėl nepilnamečio vaiko nuomonės išklausymo

51. Apeliantas teigia, kad teismas neišklausęs vaiko nuomonės, ar nori gyventi su mama, padarė nepagrįstą išvadą, jog L. aiškiai išreiškė norą gyventi su mama ir seneliais.

52. CK 3.177 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Remiantis CPK 380 straipsniu, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (1 dalis). Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais.

53. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014), tačiau akcentuojama, kad vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2004 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3k-3-659/2004; kt.) ar vaiko nuomonė turi būti išsiaiškinama kitais būdais, pvz., skiriant ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

54. Vaiko kompetencija priimti sprendimą dėl gyvenimo su vienu iš tėvų paprastai priklauso nuo vaiko amžiaus ir brandos, sąmoningumas didėja vaikui augant, bręstant, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Teismas gali ir neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir priimti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkantį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

55. Nagrinėjamu atveju, Šiaulių apylinkės teismo vyriausioji specialistė psichologė V. L., vykdydama pirmosios instancijos teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis, išklausė šalių dukrą, ir 2023 m. liepos 10 d. rašte dėl vaiko nuomonės išklausymo nurodė, kad L. gyvendamas su mama, jaučiasi gerai, mergaitei patinka dabartinė situacija, t. y ji nori gyventi su mama ir bendrauti su tėčiu, ji myli ir noriai bendrauja su abiejų tėvų šeimų nariais. Vaiką neigiamai veikia besitęsiantys tėvų konfliktai, kviečiant vaiką į įvairias instancijas ir ten apklausinėjant, įtraukiant vaiką į teisines procedūras yra trikdomas vaiko saugumo ir pastovumo jausmas. Taip pat rašte nurodyta, kad esant aiškiai vaiko pozicijai, nerekomenduojama vaikui skirti psichologinės ekspertizės.

56. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo spręsti, kad vaiko nuomonė nebuvo išklausyta ir į ją nebuvo tinkamai atsižvelgta. Tai, kad psichologė išklausiusi vaiko nuomonę fiksavo vaiko išsakytas aplinkybes, o ne tokias, kokias nori apeliantas, nepaneigia vaiko nuomonės išklausymo reikšmingumo. Tai, kad apelianto netenkina užfiksuota vaiko nuomonė, kurią pagal savo amžių šalių dukra aiškiai išsakė su ja bendravusiai psichologei, nesudaro pagrindo skirti psichologinę ekspertizę, juo labiau, kad pati mergaitė ją išklausiusiai psichologei išsakė, kad jai atsibodo kiekvieną dieną eiti į vaikų teise, teismus.

57. Šiaulių apylinkės teismo vyriausioji specialistė psichologė V. L. vaiko nuomonės išklausimą vykdė teisėtai, vykdydama pirmosios instancijos teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartyje nustatytą įpareigojimą iki 2023 m. liepos 20 d. pateikti teismui nuomonę (išvadą) raštu apie individualių pokalbių rezultatus dėl byloje nagrinėjamų reikalavimų, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog psichologė neteisėtai vykdė vaiko nuomonės išklausimą.

58. Teisėjų kolegija, atsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad apeliantas neįrodė, jog dabartinėje vaiko gyvenamojoje vietoje aplinkybės pasikeitė iš esmės, t. y. kad ši aplinka pasidarė iš esmės nesaugi vaikui ir tolimesnis vaiko gyvenimas joje su atsakove (vaiko motina), tapo netinkama normaliam vaiko vystymuisi, ugdymui. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas tiek materialiosios teisės normų dėl sąlygų pakeisti vaiko gyvenamąją vietą nustatymo, tiek proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, pagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Vaiko atskyrimas nuo gimimo momento su juo gyvenančios motinos, turimų draugų bei socialinės aplinkos, kurioje L. gyveno pastaruosius aštuonis metus, nagrinėjamu atveju neatitiktų geriausių vaiko interesų.

Dėl teismo (ne)šališkumo

59. Apeliantas skunde kelia teismo šališkumo klausimą. Nurodė, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir neobjektyvus, nes nevertino, neaptarė esminių ieškovo argumentų ir pateiktų įrodymų, nepagrįstai atmetė ieškovo prašymą skirti teismo psichologinę ekspertizę.

60. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija bei proceso atnaujinimo institutu. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas tik nustačius konkrečias aplinkybes, leidžiančias spręsti apie teismo suinteresuotumą išspręsti bylą palankiai vienai iš šalių ar apie proceso organizavimą taip, kad procesą stebinčiam ar jame dalyvaujančiam asmeniui galėtų susidaryti įspūdis, jog byla nėra nagrinėjama objektyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-701/2023, 71 punktas).

61. Nagrinėjamu atveju apeliantas pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, su kuriuo jis nesutinka ir dėl to, kad teismas, apelianto vertinimu, netinkamai įvertino bylos duomenis, apskundė apeliacine tvarka, ir bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas jį patikrino instancine teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės tvarka. Apelianto argumentai dėl šališkumo yra paremti iš esmės vien tik jo nesutikimu su pirmosios instancijos teismo priimtu jam nepalankiu procesiniu sprendimu, o tai, kaip nurodyta teismų praktikoje, nepatvirtina teismo šališkumo. Konstatuotina, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ieškovo atžvilgiu. Pažymėtina, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja, vykdanti administracinės veiklos priežiūros funkcijas civilinėse bylose, nutartimi sprendė dėl ieškovo A. N. žodžiu pareikšto bylą nagrinėjusiai teisėjai nušalinimo dėl to, kad teisėja netenkina ieškovo prašymų, ir atmetė ieškovo pareiškimą dėl teisėjos Gražinos Mataitienės nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-46-841/2024 nagrinėjimo.

62. Kiti apeliacinio skundo argumentai laikytini neaktualiais ir neturinčiais esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl kitų apeliacinio skundo reikalavimų

63. Nesant pagrindo tenkinti apeliacinio skundo reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, nustatant ją su apeliantu, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinių apeliacinio skundo reikalavimų (dėl atsakovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo bei dėl išlaikymo iš atsakovės nepilnamečiam vaikui priteisimo).

Dėl bylos procesinės baigties

64. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą spręsdamas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, o tai, kad teismas padarė priešingas išvadas, nei pageidavo apeliantas, nesudaro pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

65. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantui neatlygintinos.

66. Atsakovė pateikė įrodymus, jog už advokato paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą patyrė 750 Eur bylinėjimosi išlaidas.

67. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).

68. Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus kriterijus, procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, galimas advokato laiko sąnaudas, į tai, kad išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, į tai, kad apelianto apeliacinis skundas netenkintas, atsakovei iš ieškovo priteistinos 750 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei V. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

TeisėjaiRasa BartašienėEgidijus MockevičiusBirutė Simonaitienė