- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-08
- Bylos Nr.
- e2-46-841/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06404-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Mataitienė
- Ieškovas
- A. N.
- Atsakovas
- V. O.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovei V. O., institucijai, teikiančiai išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl teismo sprendimo, kuriuo nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka ir išlaikymas pakeitimo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017-05-02 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-389- 907/2017 dalyje, kurioje nustatyta nepilnametės dukros L. N. gyvenamoji vieta su motina V. O., priteistas iš tėvo A. N. išlaikymas nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 205 Eur nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, motina V. O. paskirta vaikui skirto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise, nustatyta tėvo A. N. bendravimo su nepilnamete dukra L. tvarka. Nustatyti nepilnametės dukros L. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) Nustatyti tokią motinos V. O., a. k. (duomenys neskelbtini) ir dukros L. N., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką: darbo dienomis ir savaitgaliais: kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį motina V. O. bendrauja su dukra L. N. nuo 17.00 val. iki 20.00 val., pasiimdama dukrą iš tėvo A. N. gyvenamosios vietos ir dukrą grąžindama 20.00 val. tėvo gyvenamosios vietos adresu. Jeigu dėl iš anksto nenumatytų aplinkybių motina negali pasiimti dukters, ji privalo apie tai informuoti tėvą ne vėliau nei prieš valandą, o grąžinant informuoti ne vėliau nei prieš pusvalandį iki nurodyto termino pabaigos; kiekvienų kalendorinių metų nelyginių savaičių savaitgalį, t.y. nuo šeštadienio 12.00 val. iki sekmadienio 15 val., motina V. O. bendrauja su dukra L. N.. Motina įsipareigoja šeštadienį 12.00 val. pasiimti dukrą L. N. iš tėvo A. N. gyvenamosios vietos, o sekmadienį 15.00 val. įsipareigoja dukrą grąžinti tėvo gyvenamosios vietos adresu; dukros ligos atveju motina V. O. per jai tenkantį bendravimo su dukra laiką gali dukrą lankyti tėvo A. N. gyvenamosios vietos adresu, dukros L. N. iš tėvo nepasiimant. Šis motinos bendravimo su dukra laikas nekompensuojamas kitu laiku, nebent abu tėvai dėl to susitaria atskirai; tos dienos, kuriomis nustatyta motinos bendravimo su dukra tvarka, bet motina negali dukros pasiimti, nėra kompensuojamos numatytų dukros bendravimo su kartu gyvenančiu tėvu dienų sąskaita arba tėvai dėl to susitaria atskirai; švenčių dienomis: nelyginiais metais per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, t.y. nuo gruodžio 24 d. iki gruodžio 26 d., motina V. O. bendrauja su dukra L. N., pasiimant dukrą 12.00 val. iš tėvo gyvenamosios vietos Šv. Kūčių rytą ir grąžinant Šv. Kalėdų antrosios dienos vakarą 15.00 val. tėvo A. N. gyvenamosios vietos adresu. Taip pat V. O. bendrauja su dukra nuo gruodžio 31 d. iki sausio 1 d., pasiimant dukrą gruodžio 31 d. rytą 12.00 val. iš tėvo gyvenamosios vietos ir grąžinant sausio 1 d. vakarą - 15 val. tėvo A. N. gyvenamosios vietos adresu. Tarp švenčių taikoma įprastinė bendravimo tvarka; lyginiais metais motina V. O. bendrauja su dukra L. N., per Šv. Velykas, pasiimant dukrą Šv. Velykų rytą 12.00 val. iš tėvo gyvenamosios vietos ir grąžinant antrą Šv. Velykų dieną 12.00 val. tėvo A. N. gyvenamosios vietos adresu; kiekvieną Motinos dieną ir motinos gimtadienio dieną, nepriklausomai nuo nustatytos tėvui A. N. bendravimo darbo dienomis ir savaitgaliais, lyginiais ir nelyginiais metais, su dukra bendrauja motina V. O.. Atitinkamą dieną motina pasiima dukrą L. N. 12.00 val. iš tėvo gyvenamosios vietos ir grąžina tos pačios dienos 20.00 val. Jeigu motinos gimtadienis sutaps su mokyklos lankymo diena, motina pasiima dukrą L. N. iš ugdymo įstaigos iš karto po užsiėmimų pabaigos; kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimtadienio dieną, nepriklausomai nuo nustatytos motinai V. O. bendravimo darbo dienomis ir savaitgaliais, lyginiais ir nelyginiais metais, su dukra bendrauja tėvas A. N.; vieno iš tėvų atostogos užsienyje su dukra L. N. ne ilgesnei nei 14 kalendorinių dienų trukmei yra galimos be kito iš tėvų sutikimo, o esant ilgesniam nei 14 kalendorinių dienų laikotarpiui, dėl tokios atostogų trukmės tėvams atskirai susitarus, yra reikalingas rašytinis to kito tėvo sutikimas; dukros kasmetinių mokyklinių atostogų metu: motina V. O. su dukra L. N. praleidžia ne ilgiau kaip 2 savaites vasaros atostogų kiekvienais metais, pranešant tėvui A. N. apie konkrečią pageidaujamų atostogų trukmę iki einamųjų metų gegužės 1 d., kartu pateikiant konkrečią atostogų datą ir trukmę patvirtinantį dokumentą iš darbovietės. Motina dukrą L. N. pasiima pirmąją atostogų dieną 12.00 val. iš tėvo gyvenamosios vietos ir gražina paskutiniąją atostogų dieną 18.00 val. tėvo gyvenamosios vietos adresu; tėvas A. N. su dukra L. N. praleidžia ne ilgiau kaip 2 savaites vasaros atostogų kiekvienais metais, pranešant motinai V. O. apie konkrečią datą ir pageidaujamų atostogų trukmę iki einamųjų metų gegužes 1 d., kartu pateikiant konkrečią atostogų datą ir trukmę patvirtinantį dokumentą iš darbovietės; jei tėvo ir motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dienų dalis vienodai padalijama abiem tėvams; pirmąją padalintų atostogų pusę su dukra būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau; nelyginiais metais motina V. O. su dukra L. N. praleidžia dukros žiemos atostogas, lyginiais - pavasario ir rudens atostogas, pasiimant dukrą L. N. pirmąją atostogų dieną 12.00 val. iš tėvo A. N. gyvenamosios vietos ir grąžinant priešpaskutinę atostogų dieną 18.00 val. tėvo gyvenamosios vietos adresu; šalys bendru susitarimu gali keisti nustatytą bendravimo su dukra L. N. dėl išskirtinių įvykių (tokių kaip laidotuvės, krikštynos, vestuvės ir šiems įvykiams prilyginamų įvykių), apie pasikeitimus dėl šių įvykių pranešant ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) dienas; tėvai tarpusavio susitarimu dalyvauja vaiko auklėjime, ugdyme, religiniame švietime, papročių perdavime; šalys susitaria, kad tėvas A. neturi teisės išsivežti dukros L. N. gyventi į užsienį be motinos V. O. raštiško sutikimo, patvirtinto notaro. Priteisti iš atsakovės V. O., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. N., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 205 Eur kas mėnesį iki dukra sulauks pilnametystės, indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nepilnamečiui vaikui L. N. , gim. (duomenys neskelbtini), skirto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise paskirti jos tėvą A. N., priteisti ieškovui A. N. iš atsakovės V. O. 1800 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismo posėdyje ieškovas, jo atstovė ieškinio reikalavimus palaikė, prašė jį tenkinti visiškai, teismui paaiškino, kad prašo pakeisti dukros L. N. gyvenamąją vietą, nustatyti jos gyvenamąją vietą su ieškovu, nes atsakovė netinkamai elgiasi su vaiku, naudoja smurtą, dukra atsakovės šeimoje matė smurtą, kai prieš ieškovą smurtavo atsakovės tėvas. Atsakovės namuose atsiradus draugui P., atsakovė ir jos mama mušė vaiką, darė psichologinį spaudimą, vaikui grasinama, smurtas kartojasi. Ieškovo manymu, jo dukrai L. N. atsakovės šeimoje gyventi nesaugu, prašo nustatyti jos gyvenamąją vietą su ieškovu, atitinkamai priteisti vaikui išlaikymą iš atsakovės ir nustatyti atsakovės bendravimo su vaiku tvarką.
Atsiliepimas
Atsakovė, jos atstovė teismo posėdyje su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė jo netenkinti, mano, kad vaikas turi augti su mama, kaip ir gyveno visą laiką, vaikui čia įprasta aplinka, jos niekas neskriaudžia, jos stiprus emocinis ryšys su seneliais, visi ja rūpinasi, keisti vaiko gyvenamosios vietos nėra jokio pagrindo. Tėvo ir dukters bendravimui atsakovė niekada neprieštaravo, tačiau ypač nuo to laiko, kai atsakovė turi naują draugą, ieškovas seka atsakovę, klausinėja dukrą apie ją, seka dukrą, įrašinėja pokalbius, uždavinėja provokuojančius klausimus. Ieškovas nesilaiko bendravimo su vaiku tvarkos, nustatinėja savo tvarką, ją traktuoja savaip. Ieškovas nuolat skundžia ieškovę vaiko teisių apsaugos institucijai, policijai, kitoms institucijoms, jo iniciatyva šeimai taikoma atvejo vadyba. Nė vienas ieškovo skundas nepasitvirtino, vaiko teisių pažaidimų nebuvo nustatyta. Atsakovė prašė teismo ieškovo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Išvadą teikiančios institucijos atstovė I. R. teismo posėdžio metu palaikė pateiktą išvadą, teismui paaiškino kad skyriaus nuomone pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, gali būti pažeisti geriausi nepilnamečio vaiko L. N. interesai. Vaiko nuomonė buvo išklausyta, vaikas nori gyventi su mama.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas
Iš byloje esančių dokumentų, byloje dalyvaujančių asmenų, paaiškinimų, liudytojų parodymų nustatyta, kad ieškovas A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) nuo 1991-04-23 yra deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių m. L. N., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) yra A. N. ir V. O., a.k. (duomenys neskelbtini) duktė. 2017-05-02 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-389-907/2017 buvo išspręstas šalių ginčas pagal ieškovės V. O. ieškinį atsakovui A. N., institucijai, duodančiai byloje išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, teismas nustatė nepilnamečio vaiko L. N. gyvenamąją vietą su motina V. O., priteisė iš A. N. išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. N. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 170,00 Eur nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo įsiskolinimą, nepilnamečiui vaikui L. N. skirto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė jos motiną V. O. bei nustatė vaiko tėvo A. N. ir dukros L. N. bendravimo tvarką, kuri galioja ir šiuo metu.
2018-01-04 A. N. pateikė policijai pareiškimą, kuriame nurodė, kad V. O. jam neleidžia pasiimti dukros teismo nustatytu laiku, prašė imtis priemonių. 2018-01-06 A. N. pateikė policijai pareiškimą, kuriame nurodė, kad 2018-01-06 V. O. atsisakė duoti jam dukrą, prašė imtis priemonių. Dėl šių A. N. pareiškimų 2018-01-15 Šiaulių apskrities VPK priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, pareiškėjui pasiūlyta nesutarus dėl teismo sprendimo vykdymo eigos, kreiptis į Vaiko teisių apsaugos tarnybą arba teisininkus dėl vaiko lankymo tvarkos išaiškinimo. 2018-02-13 priimtas dar vienas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal 2018-02-06 A. N. pateiktą pareiškimą, nes V. O. telefonu jam pasakė, kad dukros neduos, A. N. išaiškinta galimybė kreiptis į antstolį bei į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, taip patį teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
2022-01-27 V. O. ir A. N. šeimai taikyta atvejo vadyba, gavus iš Šiaulių AVPK pranešimą, kad L. N. gyvena šeimoje, kurioje buvo smurtaujama 2022-01-06, gatvėje ties namu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose blaivus vaiko senelis S. O. trenkė buvusiam dukros sugyventiniui A. N.. Sudarytame pagalbos plane Nr.22/40 šeimai priskirta socialinė darbuotoja L. N., rekomenduota V. O. ir A. N. užsiregistruoti ir dalyvauti „Pozityvios tėvystės“ mokymuose, rūpintis vaiko sveikata, užsiregistruoti psichologo konsultacijai, sudaryti vaikui sąlygas lankyti psichologo konsultacijas, tarpusavio nesutarimus spręsti konstruktyviai, nekonfliktuojant bei vaikui nedalyvaujant, nesutariant dėl bendravimo su vaiku tvarkos kreiptis į teismą dėl jos pakeitimo. Pažymėtina, kad būtent šiame atvejo vadybos posėdyje užfiksuota, kad A. N. įvardino, kad konfliktai parsidėjo nuo gruodžio, kai dukros mama susirado draugą.
2022-09-08 atvejo vadybos posėdyje dėl to paties įvykio sudarytas pagalbos planas Nr. 22/296, jame nustatyta, kad V. O. lankė psichologo konsultacijas, A. N. lankė psichologo konsultacijas, yra užsiregistravęs į pozityvios tėvystės kursus, pagalba šeimai tęsiama.
2022-04-12 Šiaulių apylinkės teismas nutartimi patvirtino Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės I. Ž. 2022-04-11 nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-00838-22 nutraukimo, atleidžiant S. O. nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui S. O. ir nukentėjusiajam A. N. susitaikius.
2022-07-20 buvo priimtas nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal A. N. pareiškimą, kad 2021-11-16 mama V. O. ir močiutė E. O. sumušė mažametę L. N., nutrauktas, nes nepadaryta nusikalstama veika.
2022-08-25 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius atliko vaiko L. N. situacijos vertinimą ir pateikė vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 6VSV-2065. Vertinimas atliktas, gavus 2022-08-17 vaiko tėvo A. N. pranešimą apie tai, kad vaiko motina V. O. pažeidinėja bendravimo su vaiku tvarką, vaiko akivaizdoje plūsta tėvą necenzūriniais žodžiais ir nepadoriais gestais. Atlikus vertinimą, nenustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir šeimai poreikį, vaiko teisių pažeidimai nenustatyti.
2022-09-14 išduotas pažymėjimas, kad A. N. dalyvavo pozityvios tėvystės užsiėmimuose.
G. N. yra atlikusi mokėjimus už L. N.: 2022-05-24-VšĮ (duomenys neskelbtini) mokyklai-50,00 Eur, 2022-08-03- Ž. T.- 70 Eur- apmokama už L. N., bendros įmokos, 2022-09-07- UAB (duomenys neskelbtini) paslaptys- 46,20 Eur- L. N. PUG, 2022-08-24- į V. O. sąskaitą- 1000 Eur- mokėjimo paskirtis- apmokama už A. N., vaiko L. N. išlaikymas, dalinis skolos dengimas, 2022-11-15- į V. O. sąskaitą -940 Eur, mokėjimo paskirtis- apmokama už A. N., skolos dengimas, vykd.b. Nr.(duomenys neskelbtini), 2022-11-15 į V. O. sąskaitą- 4350 Eur, apmokama už A. N., vaiko išlaikymas, skolos dengimas, vykd. b. Nr. (duomenys neskelbtini), 2022-11-15- VšĮ (duomenys neskelbtini) mokykla- 380 Eur- apmokama už L. N. už 2022-2023 metus, 2022-12-15- UAB (duomenys neskelbtini) paslaptys- 117,52 Eur, 2022-12-30- į V. O. sąskaitą- 200 Eur- apmokama už A. N., vaiko išlaikymas, 2023-01-25- į V. O. sąskaitą- 205 Eur apmokama už A. N., vaiko išlaikymas, 2023-02-28- į V. O. sąskaitą- 205 Eur apmokama už A. N., vaiko išlaikymas, 2023-03-30- į V. O. sąskaitą- 205 Eur apmokama už A. N., vaiko išlaikymas, 2023-04-01- Ž. T.- 10 Eur- apmokama už L. N., bendros įmokos, 2023-04-01- VšĮ (duomenys neskelbtini) mokykla- 70 Eur- solidarumas, L. N., už 2023 m. 09 ir 10 mėn., 2023-04-28- į V. O. sąskaitą- 205 Eur apmokama už A. N., vaiko išlaikymas, 2023-09-12- VšĮ (duomenys neskelbtini) mokykla- 80 Eur, solidarumas, L. N., 1 klasė, anglų kalbos modulis (duomenys neskelbtini), 2023-09-12- Ž. T.- 50 Eur- apmokama už L. N., bendras fondas, 2023-09-18- VšĮ (duomenys neskelbtini) mokykla- 350 Eur- atlyginimas už mokymą 2023-2024 m, 2023-09-18- VšĮ (duomenys neskelbtini) mokykla- 4 Eur- L. N., už mokinio pažymėjimą. G. N. 2023-01-19 yra atlikusi 242 Eur mokėjimą antstoliui T. U., nurodyta, kad mokama už A. N., 2023-09-19 yra atlikusi 121 Eur mokėjimą antstoliui T. U., nurodyta, kad mokama už A. N., 2024-03-12 yra atlikusi 242 Eur mokėjimą antstoliui T. U., nurodyta, kad mokama už A. N.,
A. N. pateikė į bylą dokumentus apie savo įgytas profesines kvalifikacijas Šiaulių darbo rinkos mokymo centre, leidimą nešioti ginklą
Pagal pateiktas pažymas apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokesti bei kitas išmokas, A. N. darbo užmokestis kooperatyve „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. liepos - rugsėjo mėnesiais vidutiniškai buvo 105,02 Eur, tuo pat metu kooperatyve „(duomenys neskelbtini)“- vidutiniškai- 421,59 Eur, susumavus atlyginimus abejose darbovietėse A. N. darbo užmokestis vidutiniškai buvo 526,60 Eur. A. N. yra kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, 2024-04-04 VĮ Registrų centro duomenimis kooperatyvas „(duomenys neskelbtini)“ yra nepateikęs registro tvarkytojui metinės finansinės atskaitomybės dokumentų ilgiau nei 12 mėnesių, įmonėje nėra nei vieno darbuotojo, jo aukšta kreditavimo rizika. A. N. yra kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovas, 2024-04-04 VĮ Registrų centro duomenimis kooperatyvas „(duomenys neskelbtini)“ yra nepateikęs registro tvarkytojui metinės finansinės atskaitomybės dokumentų ilgiau nei 12 mėnesių, įmonėje yra iš viso 2 darbuotojai, Liteko duomenimis 2024-03-12 nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti Panevėžio apygardos teismo 2023-11-03 sprendimą, kuriuo iš kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ priteista iš viso 158813,96 Eur ir 8 proc. palūkanos nuo priteistos sumos, jo aukšta kreditavimo rizika. Ieškovas A. N. taip pat yra dar vienos įmonės- UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pateikė į bylą šios įmonės jam suteikiamų atostogų grafiką, sudarytą 2020-07-06, VĮ Registrų centro duomenimis įmonės statusas 2024-04-04- inicijuojamas likvidavimas.
Žemės sklypas ir gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, priklauso nuosavybės teise kooperatyvui „(duomenys neskelbtini)“. A. N. neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Pagal 2023-01-10 Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą šiame name ieškovas gali sudaryti tinkamas sąlygas vaikui su juo gyventi.
(duomenys neskelbtini) gimė R. J., kurios tėvai yra V. O. ir P. J..
2023-03-03 Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte užfiksuota, kad atsakovės V. O. gyvenamoje vietoje yra tinkamos vaikui gyventi sąlygos. V. O. gyvena su savo tėvais jų namuose, gauna išmokas už vaikus.
A. N. išlaikymą dukrai L. N. mokėjo: 2017-05-31- pavedimas 170 Eur, 2017-07-07-pavedimas 170 Eur, 2017-08-10- pavedimas 200 Eur, 2017-08-23-pavedimas 200 Eur, 2017-09-25-pavedimas 198 Eur, 2017-10-31-pavedimas 190 Eur, 2017-12-13-pavedimas 189 Eur, 2018-02-28- pavedimas 170 Eur, 2018-06-05- pavedimas 190 Eur. 2022-02-15 A. N. sumokėjo už L. N. 25 Eur stojimo mokestį (duomenys neskelbtini) mokyklai.
Į bylą pateikta daug el. laiškų tarp ieškovo ir atsakovės, kuriuose užfiksuoti nuolat tarp šalių kylantys ginčai dėl bendravimo su vaiku ir nenoras juos spręsti geranoriškai iš abiejų pusių.
Iš ieškovo į bylą pateiktų faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų aiškiai matyti, kad ieškovas nuolat įrašinėja savo ir dukters pokalbius, darydamas įrašus nukreipia pokalbius jo norima linkme, siekia, kad vaikas pasakytų ką nors neigiamo apie mamą ar jos šeimą, jei vaikas nesako nieko neigiamo, pats ieškovas pasako, ir siekia iš vaiko išgauti bent „taip“ savo teiginiams patvirtinti. Vaikas žino ir mato, kad tėvas įrašinėja pokalbius, žino, kad tėvas įrašus perdavinėja teismui ir vaikų teisėms.
2023-05-12 ieškovas kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių bei į Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą pranešimu dėl L. N. nepriežiūros, sveikatos būklės nesirūpinimo vaiku ir vaikui daromo psichologinio smurto.
2023-05-22 buvo atliktas vaiko situacijos vertinimas, nenustatytas vaiko apsaugos poreikis, vaiko teisių pažeidimų nenustatyta.
Ieškovui išduoti pažymėjimai apie dalyvavimą pozityvios tėvystės mokymuose 2023-06-23 ir 2023-09-08.
2023-06-30 buvo atliktas vaiko situacijos vertinimas, rizikos veiksnių nenustatyta, nenustatytas vaiko teisių apsaugos poreikis, tėvams reikalinga atvejo vadybininko ir socialinio darbuotojo, dirbančio su šeima, pagalba dėl pasikartojančių nesutarimų, kylančių tarp vaiko tėvų dėl dukros priežiūros ir auklėjimo, dėl socialinių tėvystės įgūdžių stiprinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nutartimi vaiko nuomonę išklausyti buvo pavesta Šiaulių apylinkės teismo vyriausiajai specialistei teismo psichologei V. L.. Iš psichologės pateikto 2023-07-10 raštu vaiko nuomonės išklausymo matyti, kad gyvendamas su mama, vaikas jaučiasi gerai, jai patinka dabartinė situacija, t.y ji nori gyventi su mama ir bendrauti su tėčiu, ji myli ir noriai bendrauja su abiejų tėvų šeimų nariais. Vaiką neigiamai veikia besitęsiantys tėvų konfliktai, kviečiant vaiką į įvairias instancijas ir ten apklausinėjant, įtraukiant vaiką į teisines procedūras yra trikdomas vaiko saugumo ir pastovumo jausmas.
2023-08-21 ieškovo iniciatyva Telšių VPK pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 153 str. 1 d., 163 str. 1 d., ši civilinė byla buvo sustabdyta 2023-09-21 teismo nutartimi. Pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-31677-23 buvo nutrauktas 2023-11-15 Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės L. M. nutarimu, nes nepadarytos nusikalstamos veikos. Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausta L. N. aiškiai pasakė, kad nežino, kur yra privati kūno vieta, namuose miega su močiute, pas tėtį- su tėčiu.
2023-09-08 bendraudama su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistėmis, L. aiškiai išsakė, kad nori gyventi pas mamą, namuose jaučiasi gerai.
2024-02-11 Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai atliko vaiko situacijos vertinimą, nes vaiko tėvas A. N. pranešė „Vaikų linijai“, kad dukra susižeidė koją, užlipusi ant vinies, koja sutinusi, paspaudus žaizdą, bėga pūliai, vaiko mama nesikreipė į medikus, prašė tarnybos pagalbos užtikrinant dukrai sveikatos priežiūrą. Vaiko apsaugos poreikis nenustatytas, rizikos veiksnių nenustatyta, vaiko teisių pažeidimų nenustatyta.
Žodinio bylos nagrinėjimo metu duodamas paaiškinimus, ieškovas teigė, kad atsakovė prieš vaiką naudoja fizinį ir psichologinį smurtą, po to, kai prieš ieškovą smurtavo atsakovės tėvas prie atsakovės namų, šeimai buvo taikoma atvejo vadyba, atsakovė pagalbos planą vykdė atmestinai, nelankė pozityvios tėvystės kursų. Atsakovė nesilaiko teismo nustatyto bendravimo su vaiku tvarkos, todėl ieškovo prašymu jam buvo išduotas vykdomasis raštas. Ieškovas ne kartą kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, ieškovo manymu, jo pranešimai tarnybai buvo pagrįsti ir pasitvirtino. Dėl fizinio smurto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes vaikas paaiškino, kad buvo mušama su tapke, su diržu, kad mušė ir močiutė, atsakovės mama, vaikui padaryta žala, ieškovo manymu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas tik dėl to, kad praėjus ilgam laiko tarpui, ant vaiko kūno nebuvo mušimo žymių. Ieškovo manymu, vaikas smurtą aiškiai apibūdino. Dėl smurto atvejo prieš ieškovą vyko ikiteisminis tyrimas, atsakovės tėvas savo kaltę visiškai pripažino, smurtas yra patvirtintas. Ieškovo manymu, vaikas matė, kaip prieš ieškovą buvo panaudotas fizinis smurtas. Mano, kad vaikas išgyvena patirto smurto pasekmes, patyrė psichologinę traumą. Ieškovo namuose nėra smurtaujama, vaikas turi ten savo kambarį, augintinių, kieme- draugų. Atsakovė yra gąsdinusi vaiką ragana, vaikas bijo raganos, todėl bijo pasilikti viena, bijo miegoti viena. Be to, atsakovė vaikui grasino, kad atiduos į vaikų namus, rodė, kur yra tie vaikų namai. Ieškovas apie tokius grasinimus yra pranešęs Vaiko teisių apsaugos tarnybai, tačiau tarnyba nieko nesiėmė, atsakovės nenubaudė. Ieškovas taip pat teigė, kad vaikas jam visai neseniai papasakojo apie tai, kad P. (mamos sugyventinis) vaiko akivaizdoje apnuogino lytinius organus, o atsakovė, vaiko motina, buvo šalia ir į tai niekaip nereagavo. Ieškovas mano, kad vaiko mama draudžia vaikui bendrauti su tėvu, vaikas darosi grubus, šaukia, nori muštis, paklausus, kodėl vaikas taip elgiasi, ji tėčiui atsako, kad su ja taip elgiamasi atsakovės namuose. Atsakovės namuose yra vartojami necenzūriniai žodžiai, gestai, vaikas jų išmoko. Atsakovė mažai bendrauja su vaiku, ji dažnai būna išvykusi pas savo draugą, vaikas paliekamas pas senelius. Vaikas lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą, tačiau mama draudžia tėvui pasiimti vaiką iš mokyklos, nes teismo sprendime nenurodyta, kad gali pasiimti iš mokyklos. Atsakovė su vaiku neužsiima namuose, neugdo, neskatina ruoštis pamokoms, vaikas jaučiasi apleistas. Ieškovas mato vaiką du kartus per savaitę po tris valandas, per tą laiką ieškovas stengiasi patenkinti vaiko interesus. Ieškovo teigimu, atsakovės mama taip pat su vaiku neužsiima. Vaiko sveikata nesirūpina vaiko mama, ieškovas pats veža vaiką į gydymo įstaigas, ieškovui pasiėmus vaiką iš atsakovės namų, jam dažnai vaikas skundžiasi bloga savijauta, tačiau net pranešus atsakovei apie tai, ji vaiko sveikata nepasirūpina. Jei vaikas serga, negali matytis su tėvu, nes sergančio vaiko atsakovė jam neduoda, o į ieškovės namus atsakovas yra neįleidžiamas atsakovės tėvų sprendimu ir ten nesilankė nuo 2016 metų. Ieškovas mano, kad atsiradus mamos draugui, situacija pablogėjo. Ieškovas informavo Vaiko teisių apsaugos tarnybą, tačiau tarnyba nereagavo, vaikas skundžiasi, kad su močiute neišsimiega, pavargsta, mokykloje taip pat sako, kad vaiko elgesys pasikeitęs. Namuose atsirado kitas atsakovės vaikas nuo kito tėvo, dėmesys vaikui sumažėjo, be to, ieškovas mano, kad skirtingų tėvų vaikų charakteriai gali ženkliai skirtis, jos gali nesutarti, amžiaus skirtumas – septyni metai- tarp vaikų ieškovo manymu yra didelis. Ieškovas akcentavo, kad jo namuose vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos, o pas atsakovę nėra vaikui atskiro kambario, net atskiros lovos. Ieškovo manymu Vaiko teisių apsaugos tarnybai jis teikė informaciją, tačiau tarnyba nereagavo arba reagavo netinkamai. Ieškovas aiškina, kad jis prašo teismo nustatyti analogišką atsakovės bendravimo tvarką su vaiku, kaip šiuo metu yra teismo nustatyta su ieškovu, nes atsakovė yra pasisakiusi, kad bendravimo tvarka ją tenkina. Vaiko išlaikymui ieškovo manymu pakanka skirti po 205 Eur iš kiekvieno tėvo, todėl tokią sumą prašo priteisti, kaip pats iki šiol mokėjo su indeksacija. Ieškovas mano, kad nuo to laiko, kai vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, aplinkybės ženkliai pasikeitė, vaikas tada buvo vienerių metų amžiaus, motina jį maitino krūtimi. Šiuo metu vaikas yra jau mokyklinio amžiaus, jo poreikiai yra pakitę, ieškovas mano, kad jis geriau sugebėtų atliepti vaiko poreikius, ieškovas gyvena vienas, dirbti gali iš namų, maistą moka gaminti pats, todėl gali daugiau laiko skirti vaikui nei ieškovė, juolab, kad ieškovė turi šiuo metu kūdikį ir vaikui skiria mažiau dėmesio. Atsakovė galėtų lankyti vaiką ieškovo namuose, net vaikui sergant, to tarpu ieškovas tokios galimybės neturi.
Atsakovė teismo posėdyje teigė, kad dėl tėvo elgesio vaikas kenčia, dėl tėvo skundų nuolat kažkas šeimą tikrina, dėl to kenčia ir vaiko mokymasis. Atsakovė vaiku rūpinasi, padeda atsakovės tėvai, stengiasi atliepti vaiko norus. Per tėčio bendravimo su vaiku valandas dukra sako, kad dažniausiai būna su močiute, tėvo mama, nors ieškovas nuolat nepatenkintas, kad mažai laiko praleidžia su dukra. Vaikas lankėsi pas psichologą, jai pagalba reikalinga. Tėvas nesirūpino vaiko sveikata, kol nesužinojo apie naują atsakovės draugą ir nusprendė iš atsakovės atimti dukrą. Išlaikymo ieškovas neteikė kelis metus, nors atsakovė yra išsiėmusi vykdomąjį raštą, tačiau antstolis negalėjo išieškoti išlaikymo dėl mažų ieškovo pajamų, tik prieš ieškovui kreipiantis į teismą, ieškovo mama pervedė visą išlaikymo sumą. Su vaiku pas ieškovą atsakovė gyveno iki vaikui suėjo du su puse mėnesio. Vaikas dėl dabartinės situacijos labai išgyvena, net pamokų metu pradėjo galvoti apie tai, kas ją pasiims po pamokų, kur ją nuveš- į namus, pas tėvą ar į Vaikų teises. Vaikas nori gyventi su mama. Atsakovė kategoriškai nesutiko, kad jos draugas galėjo būti nuogas matant vaikui, mano, kad ieškovas tai išgalvojo. Dukra su P. sutaria gerai, laukia jo atvykstant į svečius, L. myli sesutę, nori mamai padėti ja rūpintis. Po susitikimo su tėvu grįžusi dukra pasakoja, kad vos įlipus į tėčio mašiną, jis ima klausinėti, kas buvo namie, kur mama, ar čia P. mašina, klausinėja visada įjungęs telefone garso įrašymą. Atsakovė yra siūliusi ieškovui susitarti dėl patogesnės bendravimo su vaiku tvarkos, pvz., kad bendravimo su vaiku dieną tėvas pasiimtų vaiką tiesiai iš mokyklos po pamokų, o ne iš namų 17 val., o vasarą galėtų vaikas būti su kiekvienu iš tėvų po savaitę, bet ieškovas su tokiais pakeitimais nesutiko. Atsakovė teigė, kad šiuo metu jos pajamos yra apie 600 Eur, mokama pašalpa jai esant motinystės atostogose. Vaiko poreikiams per mėnesį reikia apie 300 Eur, mokamas ugdymas mokykloje, kainuoja papildomi užsiėmimai, uniforma. Ieškovas norėjo, kad dukra lankytų karate ar čiuožimo užsiėmimus, tačiau jie vykdavo atsakovės bendravimo su vaiku dienoms, todėl atsakovė nesutiko, siūlė ieškovui susitarti dėl treniruočių grafiko pakeitimo. Vaikas nenori lankyti karate, nori lankyti gimnastiką. Vaiką atiduoda tėvui prie namo vartelių, į namus ieškovo neįleidžia, nes su juo nuolat kyla konfliktinės situacijos, yra įsisenėjęs konfliktas dėl kurio atsakovės tėvai neleidžia ieškovui ateiti į savo namus.
Ieškovas pasidarė dėmesingas vaikui tik nuo jo kreipimosi į teismą, ėmė vaiką papirkinėti dovanomis, lepinti, anksčiau tiesiog tik nuveždavo vaiką į kaimą, ar palikdavo su močiute, t.y. ieškovo motina.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas veiksnys, turintis įtakos vaiko psichologinei būklei, todėl, kai vaikas daugiau kaip vienus metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).
Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).
Kasacinio teismo praktikoje yra atkreiptas dėmesys į tai, kad kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos, yra: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Tarptautinėje ir Lietuvos teismų praktikoje akcentuojamas ilgesnis kaip vienerių metų gyvenimo vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje terminas. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad geriausių vaiko interesų įvertinimo aspekto analizė apima ir vaiko nuomonės (gebančio ją pareikšti tiesiogiai ar per atstovą) apsvarstymą. Kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnė reikšmė teikiama jo pareikšto noro svarbai, priimant sprendimą dėl su vaiku susijusių klausimų (žr., pvz., EŽTT 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimo byloje Hokannen prieš Suomiją, peticijos Nr. 19823/92, par. 61; 2010 m. liepos 27 d. sprendimo byloje Gineitienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 20739/05, par. 38; 2016 m. sausio 19 d. sprendimo byloje G. B. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 36137/13, par. 105).
Vaiko interesus kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020). Taigi, sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma.
Nagrinėjamoje byloje šalių nepilnametis vaikas visą savo gyvenimą- L. (duomenys neskelbtini) sukaks 8 metai- gyvena su mama – atsakove V. O. ir seneliais jų namuose. L. N. namuose jaučiasi gerai, myli savo artimuosius- mamą, senelius, naują savo sesutę, gerai sutaria su mamos draugu P., kuris yra sesutės tėvas. L. taip pat myli savo tėvą, ieškovą A. N., kuris gyvena atskirai, močiutę iš tėvo pusės, su jais noriai bendrauja teismo sprendimo nustatyta tvarka.
Ieškovas ilgą laiką neteikė vaikui išlaikymo, teismui aiškino, kad mokėjo išlaikymą nuolat, duodavo pinigus ir grynais, ir pavedimu, tačiau dar kartą sumokėjo visą išlaikymo sumą tik todėl, kad teismui nekiltų papildomų abejonių. Tuo tarpu į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas teikė vaikui išlaikymą nereguliariai, sumos taip pat buvo nevienodos, o laikotarpiu nuo 2018-06-05 iki 2022-08-24 ieškovas vaikui išlaikymo neteikė visiškai. Atsakovė kreipėsi į antstolį su vykdomuoju raštu, tačiau dėl to, kad ieškovas savo vardu neturi jokio turto, o jo oficialios pajamos labai mažos, išieškojimas buvo negalimas. Pažymėtina, kad ieškovas teismo posėdyje aiškino, kad jo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei atsakovės, jis gyvena name, gali vaikui suteikti geresnes sąlygas, tačiau iš byloje esančių dokumentų, bei, kaip patvirtino teismo posėdyje liudijusi ieškovo mama G. N., išlaikymo lėšas ir kitus mokėjimus ji vykdo iš savo sąskaitos. Liudytoja aiškino, kad sūnus jai duoda tam pinigus. Iš šio fakto teismas sprendžia, kad ieškovas galimai slepia tikrąsias savo pajamas arba turi įsiskolinimų, dėl kurių vengia išieškojimo, kas abiem atvejais ieškovą apibūdina iš neigiamos pusės.
Kaip matyti iš į bylą pateikto tėvų susirašinėjimo, vaikas- L. N.- kartais serga, kaip ir visi vaikai, užsigauna žaisdama ir pan., tiek būdamas su vienu tiek su kitu iš tėvų. Ieškovas į kiekvieną tokį atvejį reaguoja kaltinimais atsakovei dėl vaiko nepriežiūros ir skundimu institucijoms. Kaip būdingas atvejis paminėtinas įvykis 2024-02-09, 18.29 val., kai vaikas po dviejų savaičių nuo nežymaus pėdos įsidūrimo tėvo iniciatyva pristatomas į ligoninę su GMP, medicininiame įraše parašyta- „koją remia be skausmo, paraudimo, skausmingumo nėra, įdūrimo pėdsakas su min. šašu“ diagnozė- gyjantis pažeidimas, pūlinio nėra.
Kai kalbama apie vaiko gąsdinimą ragana, atsakovė yra sakiusi, kad prieš kelis metus gal būt yra sakiusi, kad ragana skraido vakare ir žiūri, ar vaikai dantis išsivalė. Kaip matyti ir pateiktų tėvo įrašytų pokalbių su L., būtent tėvas vaikui nuolat primena apie raganą, uždavinėja vaikui menamus klausimus, kreipia pokalbį į tokią temą, apie kurią nori daugiau vaiką iškamantinėti.
Kalbant apie gąsdinimą vaikų namais, atsakovė teigė, kad kažkada vaikui yra pasakojusi ir rodžiusi Šv.Teresės namus, kur gyvena mamos su vaikais, kurie neturi namų. Ieškovas tai vadina vaiko gąsdinimu atiduoti į vaikų namus, nors minėti Šv.Teresės namai net nėra skirti vaikams be tėvų gyventi.
Pažymėtina, kad bendravimo su vaiku tvarką atsakovas vertina per savo interesų prizmę, sau ir atsakovei taikydamas skirtingą standartą. Pvz. kai atsakovė vežėsi vaiką atostogų į Turkiją, prieš tai ieškovą informavusi apie suplanuotas atostogas, ieškovas prieštaravo, nesutiko, o kai atsakovas vaiką dviem savaitėms išsivežė vaiką į Ispaniją ir pavėlavo parvežti, ieškovas teigia, kad jis bendravimo tvarkos laikosi, o atsakovei pranešė apie vėlavimą grįžti iš atostogų ir pats savarankiškai nusprendė, kad gali neparvežti vaiko laiku, nes turi teisę kompensuoti tą laiką, kai negalėjo bendrauti su vaiku, jam išvykus atostogų su motina.
Ieškovas neteikė teismui prašymo pakeiti esamą bendravimo su vaiku tvarką, nors iš bylos medžiagos bei nuolatinių šalių ginčų matyti, kad būtent dėl esamos bendravimo su vaiku tvarkos tarp šalių dažniausiai kyla ginčai.
Teismas daro išvadą, kad ieškovas, rengdamasis iškelti bylą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo ir jau iškėlus šią civilinę bylą, daug kartų be pagrindo kreipėsi į vaiko teisių apsaugos institucijas, į policiją, jo iniciatyva netgi buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 153 str. 1 d., 163 str. 1 d., kuriame ieškovas siekė, kad atsakovė ir jos kito vaiko tėvas P. J. būtų nuteisti, tačiau minėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nepadarytos nusikalstamos veikos.
Tuo tarpu šalių nepilnametė dukra L. N. yra aiškiai išreiškusi norą gyventi su motina, ji jaučiasi gerai savo dabartinėje šeimoje, saugi, gyvendama su savo mama, seneliais, teismas nenustatė aplinkybių kad jos gyvenamoji aplinka būtų tapusi nesaugi, netinkama vaikui gyventi.
Išnagrinėjęs bylą teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, kad nepilnametei šalių dukrai L. N. tapo nesaugu gyventi su motina V. O., ieškovo ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Nagrinėjamoje byloje ieškinį atmetus, visos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo. Atsakovė pagal pateiktus rašytinius įrodymus yra patyrusi 2500 Eur bylinėjimosi išlaidų, išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, jų dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 7, 8.14 punktuose nustatyto dydžio, todėl visa atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma priteistina atsakovei iš ieškovo.
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš ieškovo valstybei nepriteistinos, nes neviršija minimalios valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270, 279 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei V. O., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. N. a.k. (duomenys neskelbtini) 2500,00 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.