- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-13
- Bylos Nr.
- e2A-567-553/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00927-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Aldona Tilindienė, Tomas Venckus
- Ieškovas
- O. J.
- Atsakovas
- A. V.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. J. patikslintą ieškinį atsakovei A. V. dėl sumokėto avansinio mokėjimo ir netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė O. J. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė ieškovės naudai priteisti iš atsakovės A. V. 20 000 Eur skolos (avansinio mokėjimo), 20 000 Eur sutartinių netesybų, 5 proc. mokėjimo funkciją atliekančias metines palūkanas už negrąžintą sumą, skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 18 d. iki ieškinio pateikimo dienos, kurios sudaro 849,32 Eur ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė paaiškino, kad tarp J. S. (J. S.) (toliau – ir pirkėjas), kurio teisėms ir teisėtiems interesams atstovavo ieškovė O. J., ir pardavėjos A. V. vykdo derybos dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – kotedžo (buto) su žemės sklypo 1/8 dalimi, adresas: (duomenys neskelbtini) (toliau – turtas), pardavimo pirkėjui.
3. Ieškovė ir atsakovė 2021 m. sausio 18 d. sudarė Preliminariąją sutartį Nr. AV-0118 (toliau – ir Preliminarioji sutartis), kurios pagrindu susitarė, kad atsakovė parduos, o ieškovė pirks turtą Preliminariojoje sutartyje nustatyta tvarka. Nepaisant to, jog Preliminariojoje sutartyje pirkėja įvardinta ieškovė, atsakovė visuomet žinojo, kad ieškovė veikia įgaliojimo pagrindu.
4. Preliminariosios sutarties 2.1. punkte susitarta, jog pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2021 m. vasario 20 d. Bendra turto pardavimo kaina – 321 900 Eur. Pasirašydama Preliminariąją sutartį ieškovė įsipareigojo per 1 dieną sumokėti atsakovei 20 000 Eur sumą, kuri laikytina avansiniu mokėjimu, įskaitomu į pagrindinę turto pardavimo kainą. Avansinis mokėjimas atliko ir sandorio užtikrinimo funkciją. Avansą ieškovė atsakovei sumokėjo.
5. Pagrindinės sutarties pasirašymo dieną ieškovė dar nebuvo gavusi Vokietijos piliečio J. S. notarinio įgaliojimo, be kurio negalėjo sudaryti pagrindinės sutarties. Akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos paštas“ duomenimis, notarinis įgaliojimas iš Vokietijos išsiųstas 2021 m. vasario 8 d., o gautas Lietuvoje 2021 m. vasario 23 d. Apie gautą siuntą ieškovė nedelsiant informavo atsakovę. Nors ieškovė prašė palaukti iki bus gautas notarinis įgaliojimas, kad sudaryti pagrindę turto pradavimo sutartį, atsakovė atsisakė bei piktybiškai vengė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį pagal Preliminariosios sutarties sąlygas. Atsižvelgiant į tai, ieškovė paršo priteisti iš atsakovės sumokėtą avansą ir netesybas.
6. Be to, atsakovė informavo ieškovę, jog 2021 m. vasario 23 d. siųs laišką pirkėjui J. S., kuriame nurodys, kad galėtų parduoti turtą, jeigu pirkėjas sutiks pirkti už 20 000 Eur brangesnę kainą, t. y. už 341 900 Eur. Tokiu būdu atsakovė vienašališku sprendimu padidino turto kainą iki 341 900 Eur.
Šalies argumentai
7. Atsakovė A. V. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė paaiškino, kad derybos dėl turto pardavimo-pirkimo ir tolesnis bendradarbiavimas vyko būtent su ieškove. 2020 m. liepos mėn. ieškovė pažadėjo per 1 mėnesį nupirkti turtą už 330 000 Eur kainą. Kaip ieškovė teigė, turtą pirkti turėjo / žadėjo ne ieškovė, o Vokietijos pilietis. Atsižvelgiant į tai, per tarpininką 2020 m. rugpjūčio 7 d. buvo paruošta Preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartis, kurios vertimą į vokiečių kalbą apmokėjo atsakovė. Parduodant turtą tarpininkavo A. S..
8. Tarpininkų atstovas ir atsakovė, tikėdami ieškovės žodžiais, kad kotedžo pirkimas įvyks greitai ir sklandžiai, 2020 m. rugsėjo 9 d. organizavo, paruošė ir išvertė į vokiečių kalbą atsakovės sąskaita pagrindinę turto pirkimo – pardavimo sutartį, kurią 2020 m. rugsėjo 10 d. tarpininkų atstovas išsiuntė ieškovei elektroniniu paštu. Po daugiau negu vieno mėnesio socialinių tinklų pagalba nuolatinio atsakovės teiravimosi dėl turto pirkimo 2020 m. spalio 18 d. ieškovės brolis (kaip ieškovė teigė) pranešė, kad pirkėjas pasiruošęs mokėti tik 321 000 Eur kainą. Tarpininkų atstovas išsiuntė ieškovei elektroninį laišką, kuriame jau tuo metu buvo minimas įgaliojimo būtinumas pagrindinės sutarties tvirtinimui, atsakovei sutikus su sumažinta kaina – 321 000 Eur.
9. Tarpininkaujant bei dalyvaujant A. S., atsakovė (pardavėja) būtent su ieškove (pirkėja) O. J., o ne su kokiu nors kitu asmeniu, 2021 m. sausio 18 d. sudarė Preliminariąją sutartį, kuri buvo pasirašyta ieškovės (pirkėjos) ir atsakovės (pardavėjos) sutarimu, šalys aptarė ir derino visas Preliminariosios sutarties sąlygas, įsivertino visą riziką ir atsakomybę. Atsakovė pasiūlė pagrindinės sutarties pasirašymo terminą (daugiau negu 1 mėnesį nuo sutarties pasirašymo), nes ieškovė tvirtino, kad sandoris tikrai įvyks maždaug 2 savaičių bėgyje.
10. Pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta ne vėliau, kaip iki 2021 m. vasario 20 d., sutarties šalims suderinant tikslų sutarties sudarymo laiką ir vietą. 2021 m. vasario 22 d., atvykusi pas notarą, ieškovė (pirkėja) atsisakė pasirašyti pagrindinę sutartį, nepasiūlydama kito galimo pagrindinės sutarties sudarymo laiko, sutarties pakeitimo ar jos nutraukimo. Atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį ieškovė (pirkėja) motyvavo įgaliojimo bei pinigų neturėjimu. Taigi, pagrindinė sutartis iki sutartyje nustatyto termino nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės.
11. Atsakovė nuo 2020 m. liepos mėn. iki 2021 m. vasario 22 dienos patyrė ne mažiau kaip 29 570 Eur dydžio nuostolius. Atsakovė, vadovaudamasi Sutarties 6.1 punktu, pasiliko iš ieškovės (pirkėjos) pagal Preliminariosios sutarties 5.1 punktą gautą 20 000 Eur sumą kaip pirkėjos prievolės užtikrinimo sumą, kuri pagal Preliminariosios sutarties 6.1 punktą atliko ne tik avansinio mokėjimo funkciją, bet ir prievolės užtikrinimo funkciją, ko neneigia ir pati ieškovė. Todėl ieškovės reikalavimas šią sumą gražinti yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Šalies argumentai
12. Ieškovė nuo 2020 m. liepos 28 d. žadėjo pirkti turtą ir prašė jo neparduoti kitiems asmenims. Notaras buvo pasirengęs pagrindines sutartis net tris kartus, tačiau visais atvejais pirkėja nepateikė trūkstamų dokumentų ir / ar atsisakė sudaryti sutartį. Todėl egzistuoja ieškovės, o ne atsakovės kaltė dėl neįvykusio sandorio.
13. Po ieškovės atsisakymo 2021 m. vasario 22 d. sudaryti pagrindinę sutartį pas notarą, atsakovė teisėtai išsiuntė J. S. laišką (2021 m. vasario 22 d. 22 val. 12 min.), kuriame siūlė kitą turto kainą. Byloje pateikiami ir esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė, priešingai nei teigia ieškovė, vykdė sutartimi prisiimtus visus įsipareigojimus – bendradarbiavo tiek su ieškove ir jos nurodytu kitu asmeniu, tiek su notare, tiek su brokeriu ir aktyviais veiksmais siekė sudaryti su ieškove ar jos nurodytu asmeniu turto pirkimo–pardavimo sutartį: surinko dokumentus, būtinus pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti, savo sąskaita padarė reikalingus vertimus ir užsakė pažymą nekilnojamojo turto pardavimui bei sutarė su notarais dėl pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo laiko ir vietos bei kt. Todėl atsakomybė kilo ne atsakovei, bet pačiai ieškovei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
14. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė.
15. Teismas nustatė, kad ieškovė nepasiūlė pratęsti Preliminariosios sutarties termino, kai šalys atvyko į notaro biurą pirmą dieną po nedarbo dienų – 2021 m. vasario 22 d. Atsakovė 2021 m. vasario 22 d. elektroniniu laišku, kurį parašė 22 val. 12 min., pasiūlė J. S. pirkti turtą už didesnę kainą. Tai faktas, kuris įrodo, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta pagal Preliminarioje sutartyje nurodytas sąlygas ir per joje apibrėžtą terminą. Tai sudarė ieškovei teisinį pagrindą reikalauti grąžinti avansą, kuris atliko mokėjimo už daiktą paskirtį. Pasibaigus prievolei sudaryti pagrindinę sutartį, šalių kaltės klausimas, teismo vertinimu, teisiškai nereikšminga aplinkybė, todėl teismas netyrė ir nevertino šalių argumento dėl kaltės, nes tai neturi poveikio teisinio santykio kvalifikavimui. Todėl suėjus Preliminariosios sutarties 2.1 punkte numatytam terminui (2021 m. vasario 20 d.) šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį baigėsi.
16. Teismas nustatė, kad Preliminarios sutarties 6.2 punkte nurodyta, kad tuo atveju, „jei pagrindinė turto pirkimo – pardavimo sutartis iki Sutarties 2.1 punkte numatyto termino nebus pasirašyta dėl pardavėjo kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį), tai pardavėjas per l0 dienų nuo sutarties 2.1 punkte numatyto termino pabaigos privalės grąžinti pirkėjui pastarojo sumokėtą sutarties 5.1 punkte numatytą sumą ir sumokėti 5.1. punkte nurodyto dydžio sumą kaip šalių aptartus minimalius pirkėjo nuostolius“.
17. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė, nepaisydama Preliminariosios sutarties, neketino pirkti atsakovės žemės sklypo dalies su butu savo vardu; ieškovė Preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu, t. y. iki 2021 m. vasario 20 d., nebuvo pasirengusi sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį su atsakove; priešingai, ieškovės atvykimas į notarų biurą patvirtina, jog ieškovė siekė, kad sklypo pirkėjas būtų kitas asmuo; byloje nepateikta jokio šalių raštiško susitarimo dėl Preliminariosios sutarties pakeitimo, todėl minėta sutartis yra privaloma vykdyti visa apimtimi abiem šalims. Teismas konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog ieškovė, sudarydamas Preliminariąją sutartį, žinojo savo finansinę padėtį (kad sandorį finansuos J. S. ir kt.), jog ieškovė turto savo vardu pirkti neketino. Atsižvelgiant į tai, teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl netesybų pagal Preliminarios sutarties 6.2 punktą.
18. Teismas konstatavo, kad nors atsakovei ieškovė siūlė sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį su J. S., šalims nesitarus dėl Preliminariosios sutarties sąlygų pakeitimo, atsakovė tokios pareigos neturėjo. Daikto savininkas turi teisę nuspręsti jam priklausančio daikto likimą, pasirinkti, kam parduoti jam nuosavybės priklausantį daiktą, be kita ko, pirkėjo asmuo pardavėjui gali būti svarbus dėl įvairių priežasčių, pvz., dėl pirkėjo mokumo garantijų ir pan.
19. Teismas nusprendė, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl priežasčių, kurios priklausė nuo ieškovės valios, kadangi jau sudarydama Preliminariąją sutartį ieškovė žinojo, kad sandoris privalės būti sudaromas pagal įgaliojimą, kad sandorį siekia sudaryti Vokietijos pilietis, kuriam kiek daugiau nei 72 metai, ir kad jis finansuos sandorį. Taigi, ieškovė prisiėmė galimą riziką, pripažino, jog turto savo vardu pirkti neketino.
20. Aplinkybė, jog sutarties tekstą parengė atsakovės sudarytos paslaugų sutarties pagrindu veikiantis brokeris, nepaneigia ieškovės pareigos prieš tokios sutarties pasirašymą susipažinti su jos sąlygomis bei prisiimti atsakomybę, susijusią su sutarties sąlygų pažeidimu. Ieškovė pripažino, kad prieš sudarant sandorį galėjo susipažinti su Preliminarios sutarties sąlygomis, o dėl atidumo stokos nepamatė, kad ji yra nurodyta kaip turto pirkėja, bylos nagrinėjimo metu neprašė pripažinti sutartį negaliojančia dėl valios trūkumų. Vertindamas Preliminariosios sutarties turinį, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, teismas nusprendė, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės.
21. Teismas nustatė, kad Preliminariosios sutarties 6.1 punkte buvo numatyta, kad „jei pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis iki sutarties 2.1 punkte numatyto termino nebus pasirašyta dėl pirkėjo (ieškovės) kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį), tai jo sumokėta pardavėjui (atsakovei) sutarties 5.1 punkte numatyta suma atliks prievolės įvykdymo užtikinimo funkciją t. y. ši suma liks pardavėjui, kaip šalių aptartas ir pardavėjo patirtų minimalių nuostolių atlyginimas“.
22. Teismas konstatavo, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad atsakovė, geranoriškai bendradarbiaudama su ieškove, patyrė išlaidas dėl sandorio sudarymo (susirašinėjo su J. S., surinko visus reikiamus dokumentus, parengė turtą pardavimui, darė dokumentų vertimus ir už juos apmokėjo, sumokėjo notarui už dokumentų parengimą). Ieškovė nepaneigė Sutarties 6.1 punkte numatyto netesybų dydžio. Todėl ieškovės sumokėta pinigų suma pagal Preliminariąją sutartį turėjo atlikti Preliminariosios sutarties užtikrinimo funkciją, jeigu ieškovė nepagrįstai atsisakytų sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovė nurodė, kad ji laisva valia ir apsisprendimu tarėsi dėl brangaus turto pirkimo–pardavimo. Pagal turto kainą nustatytas ir avanso dydis, kurį ieškovė sumokėjo, suprasdama prisiimą riziką.
23. Teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė sutartinę civilinę atsakomybę šalinančių aplinkybių, todėl, atsižvelgęs į aktualią kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-378/2021, 16, 17 punktai), nustatęs, kad nėra pagrindo mažinti baudos dydžio, kuris yra lygus sumokėtam avansui, ieškovės ieškinį atmetė. Atmetęs pagrindinį reikalavimą dėl avanso grąžinimo, teismas atmetė ir išvestinį reikalavimą dėl 849,32 Eur palūkanų priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
24. Apeliaciniame skunde ieškovė O. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
24.1. Sprendime nepagrįstai nustatyta apeliantės kaltė dėl sandorio nesudarymo. Apeliantė, būdama pirkėjo atstovė, nebuvo gavusi siuntos iš Vokietijos, kurioje buvo pirkėjo notarinis ir apostilizuotas įgaliojimas. Apeliantė jokiu būdu negalėjo įtakoti nei Vokietijoje vykusių procedūrų dėl notarinio įgaliojimo išdavimo ir apostilizavimo, nei galėjo įtakoti AB „Lietuvos paštas“, sprendžiant dėl siuntos pristatymo termino. Būtent ši priežastis yra vienintelė, kodėl nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis.
24.2. Sprendime nėra konstatuota apeliantės kaltė dėl sandorio 2021 m. vasario 22 d. metu nesudarymo. Būtent šioje byloje susiklosčiusiai situacijai kasacinio teismo yra konstatuota, kad civilinė atsakomybė nėra taikoma, kai viena preliminariosios sutarties šalis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių, priežasčių.
24.3. Sprendime neįvertinta, jog apeliantė niekuomet nevengė ir neatsisakė sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties. Pirkėjas buvo patvirtinęs sandorio sąlygas, dokumentai buvo suderinti, kaip ir nurodė atsakovė – išlaidos vertėjams jau buvo patirtos, tačiau dėl nuo apeliantės nepriklausančių priežasčių sutartis negalėjo būti sudaryta, kadangi į Lietuvos Respubliką nebuvo atgabenta siunta – pirkėjo notarinis ir apostilizuotas įgaliojimas.
24.4. Atsakovė buvo nesąžininga ikisutartinių santykių, susiformavusių pagal Preliminariąją sutartį, dalyvė. Visą bendravimą laikotarpį atsakovė, notarė ir tarpininkas žinojo ir suprato, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo bus sudaroma su pirkėju. Tai įrodo į bylą pateikti susirašinėjimai bei notarės parengtos pirkimo-pardavimo sutarties projektas, kuriame nurodyta, jog pirkėjas yra J. S., atstovaujamas apeliantės.
24.5. Apeliantė pasirašė Preliminariąją sutartį dėl teisinio išsilavinimo nebuvimo. Šioje situacijoje nei atsakovė, nei prievolės esmė nereikalavo, kad avansinį mokėjimą sumokėtų būtent pirkėjas, todėl ieškovė sumokėjo avansinį mokėjimą. Sprendime nebuvo įvertintos subjektyviosios, individualizuojančiosios apeliantę savybės Preliminariosios sutarties pasirašymo aspektu. Preliminarioji sutartis buvo parengta atsakovės ir nekilnojamojo turto brokerio iš anksto; apeliantės išsilavinimas (vidurinis) ir profesija – valymo paslaugos – nesuteikia jokių galimybių tinkamai teisiškai kvalifikuoti sutarties esmę ir jos pasekmes.
24.6. Pagrindinės sutarties pasirašymo terminas buvo praleistas dvi kalendorines dienas. Apie tai, jog apeliantė vis dar negavo siuntos ir neturi galimybės sudaryti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, atsakovė buvo informuota iš anksto ir visą derybų laikotarpį buvo informuojama apie dokumentų gavimo eigą. Apeliantė niekuomet nevengė ir neatsisakė sudaryti pagrindinės sutarties. Apeliantė 2021 m. vasario 22 d. atvyko į notarų biurą, nurodė svarbias priežastis, nepriklausančias nei nuo vienos iš sandorio šalių, jog netikėtai vėluoja siunta, ir paprašė pratęsti terminą minimaliai – bent porai dienų. 2021 m. vasario 24 d. sandoris galėjo būti sudarytas, tačiau dėl atsakovės nesąžiningų siekių (nepagrįstai pasisavinti avansinį mokėjimą) – atsakovė nepagrįstai atsisakė po dviejų dienų sudaryti pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį.
24.7. Atsakovė neįrodė, jog patyrė bet kokių nuostolių, priešingai, teismo posėdžio metu patvirtino, kad dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo atsakovė operatyviai per kelias dienas turtą pardavė už didesnę kainą, nei buvo sutarta su pirkėju. Atsižvelgiant į tai, Preliminariojoje sutartyje nustatyta neprotingai didelė netesybų suma, kuri mažintina iki atsakovės įrodytų patirtų nuostolių dydžio. Baudinės netesybos Lietuvos Respublikos teisės aktuose yra draudžiamos, o sprendimu būtent tokios netesybos ir priteistos.
Atsiliepimas
25. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė A. V. prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis, nurodomi tokie papildomi atsikirtimai:
25.1. Apeliantė nepateikė jokių naujų įrodymų, galinčių patvirtinti, kad pagrindinę sutartį ji atsisakė sudaryti dėl ne nuo jos valios priklausančių priežasčių (kitos sutarties šalies – atsakovės neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties šalis, ir pan.).
25.2. Byloje nėra jokių duomenų ir apeliantė nepateikė jokių naujų įrodymų, kad ji negeba ir negali suvokti savo veiksmų sudarant sandorius. Sandorio, o juo labiau tokio nesudėtingo kaip sutartis, sudarymui nebūtinas teisinis išsilavinimas. Jei apeliantei buvo reikalinga teisinė pagalba, ji galėjo pasinaudoti profesionalaus teisininko pagalba, kokia ji geba naudotis ir naudojasi šioje byloje. Apeliantė taip pat nepateikė jokių naujų įrodymų, kad jos atžvilgiu buvo taikoma kokia nors prievarta Preliminariajai sutarčiai sudaryti. Pastarąją apeliantė derino ir pasirašė laisva valia, suprasdama jos sąlygas, kurių apeliantė neginčijo.
Žemesnės instancijos teismas
25.3. Teismas vertino apeliantės veiksmus, jos pakankamą gebėjimą būti atidžiai, prisiimant riziką, ir derantis dėl sutarties sąlygų ir pasirašant Preliminariąją sutartį, kurios projektą parengęs nekilnojamojo turto brokeris ieškovei paaiškino sutarties sąlygas, o notarė paaiškino apie galimas pasekmes, pastarajai paskutinę dieną atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį. Be to, teismas pagrįstai vertino aplinkybę, kad būtent apeliantė, o ne atsakovė, 2021 m. vasario 22 d. atvykusi pas notarą sudaryti pagrindinę sutartį, ją sudaryti atsisakė, motyvuodama pinigų ir įgaliojimo neturėjimu, ir apeliantė nesiūlė pratęsti sutarties termino. Šias aplinkybes patvirtina bylos duomenys – liudytojo A. S. parodymai, atsakovės paaiškinimai. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės, o ne dėl apeliantės kaltės.
25.4. Galioja bendroji taisyklė, kad jeigu jau šalys susitarė dėl netesybų sutartyje (Preliminariąja sutartimi taip pat nedraudžiama susitarti dėl netesybų) tai kreditoriui, šios bylos atveju atsakovei, nekyla pareiga įrodinėti (papildomai pagrįsti) šių nuostolių dydžio, kadangi tai jau savaime pripažintina minimaliais nuostoliais. Be to, netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos. Apeliantė geranoriškai sumokėjo 20 000 Eur, kurie pagal Preliminariąją sutartį buvo numatyti kaip netesybos neįvykdžius atitinkamos sutarties šalies – apeliantės, kaip pirkėjos, įsipareigojimų. Apeliantė pirmosios instancijos teisme neginčijo nei Preliminariosios sutarties ir / ar jos sąlygų, joje sulygtų netesybų dydžio ir (ar) jų pagrįstumo, nei to, kad pagal Preliminariąją sutartį sumokėtos sumos laikytinos ne tik avansu, bet ir netesybomis. Todėl nėra pagrindo svarstyti netesybų mažinimo klausimą.
Šalies argumentai
25.5. Apeliantė skundą grindžia tik deklaratyviais paaiškinimais, tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis, interpretacijomis. Ieškovė nepaneigė sprendime konstatuotų faktų, aplinkybių vertinimo, teisinių argumentų, padarytų išvadų, nepateikė jokių naujų įrodymų, galinčių patvirtinti atsakovės, kaip pardavėjos, kaltę ir paneigti apeliantės, kaip pirkėjos, kaltę, būtent jai atsisakius sudaryti notarinę pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį su atsakove.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
27. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.
Dėl ginčui aktualių bylos faktinių aplinkybių
28. 2020 m. sausio 14 d. A. V. sudarė Tarpininkavimo paslaugų sutartį Nr. PA.S- 259 su UAB „Capital Real Estate“ ir pardavimų atstove UAB „4RestProperty“ (toliau – ir tarpininkai), kurios pagrindu tarpininkai įsipareigojo A. V. teikti nekilnojamojo turto – kotedžo (buto) su žemės sklypo 1/8 dalimi, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir turtas), tarpininkavimo paslaugas parduodant turtą.
29. Tarpininkams 2020 m. liepos mėn. radus galimą turto pirkėją ir jiems padedant, 2021 m. sausio 18 d. tarp O. J. ir A. V. buvo sudaryta Preliminarioji sutartis Nr. AV-0118. A. V., Preliminarioje sutartyje įvardinama pardavėja, įsipareigojo parduoti O. J., Preliminarioje sutartyje įvardinamai pirkėjai, pardavėjai nuosavybės teise priklausantį kotedžą (butą) su žemės sklypo 1/8 dalimi, esančius adresu (duomenys neskelbtini) už 321 900 Eur kainą, o pirkėja įsipareigojo šį turtą nupirkti (Preliminariosios sutarties 1.1, 3.3 punktai). Šalių susitarimu, pagrindinė notaro tvirtinama turto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2021 m. vasario 20 d. (Preliminariosios sutarties 1.1, 2.1 punktai).
30. Pasirašydama Preliminariąją sutartį O. J. įsipareigojo per vieną dieną sumokėti A. V. 20 000 Eur sumą, kuri pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo atveju yra įskaitomą į bendrą pirkėjos mokėtiną pirkimo–pardavimo kainą (Preliminariosios sutarties 5.1 punktas). Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad O. J. 2021 m sausio 18 d. ir 2021 m. sausio 19 d. mokėjimais pervedė 20 000 Eur sumą A. J..
31. Laikantis Preliminariosios sutarties 2.1 punkte nurodyto pagrindinio pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo termino, 2021 m. vasario 18 d. tarpininkų atstovas A. S. elektroniniu laišku informavo A. V. ir O. J. apie pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo laiką ir vietą – 2021 m. vasario 22 d. (pirmadienį) 9 val. adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto 35-asis notaro biuras.
32. Aukščiau nurodytu laiku į Vilniaus miesto 35-ąjį notaro biurą atvykus sandorio šalims bei tarpininkui A. S., pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta.
33. 2021 m. kovo 2 d. O. J. pateikė A. V. Pretenziją, kurioje, vadovaudamasi Preliminariosios sutarties 6.2 punkto sąlyga, numatančia, kad iki Preliminarioje sutartyje numatyto termino nepasirašius pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties dėl pardavėjo kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį), pardavėjas įsipareigoja per 10 dienų nuo sutartyje numatyto termino pabaigos grąžinti pirkėjui pastarojo sumokėtą 20 000 Eur sumą ir sumokėti tokio paties dydžio sumą kaip šalių aptartus minimalius pirkėjo nuostolius, pareikalavo iš A. V. grąžinti sumokėtą pradinio įnašo sumą ir atitinkamai sumokėti 20 000 Eur dydžio baudą. Savo reikalavimą O. J. grindė tuo, kad pardavėja nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. parduoti butą ir vienašališkai pakėlė įtvirtintą galutinę bendrą turto kainą, nurodytą Sutarties 3.3 punkte.
34. 2021 m. kovo 5 d. atsakyme į Pretenziją A. V. nesutiko su O. J. reikalavimu bei nurodė, kad būtent pirkėja atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, todėl šiuo atveju yra pagrindas taikyti Preliminarios sutarties 6.1. punkte numatytą sąlygą, numatančią, kad iki sutartyje numatyto termino nepasirašius pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties dėl pirkėjo kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį), jo sumokėta pardavėjui 20 000 Eur suma atliks prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, t. y. ši suma liks pardavėjui, kaip šalių aptartas ir pardavėjo patirtų minimalių nuostolių atlyginimas.
35. 2021 m. kovo 8 d. O. J. pateikė A. V. pakartotinę Pretenziją dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo arba avansinio mokėjimo grąžinimo ir baudos sumokėjimo, kurioje prašė: (1) sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį pagal Preliminarioje sutartyje suderintas sąlygas; (2) pardavėjai nesutinkant sudaryti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties pagal Preliminarioje sutartyje suderintas sąlygas, grąžinti pirkėjos sumokėtą 20 000 Eur dydžio avansinę sumą bei ne vėliau kaip per 10 dienų sumokėti 20 000 Eur netesybų sumą.
36. Pretenzijoje O. J. nurodė, kad: (1) ji nevengė sudaryti pirkimo–pardavimo sutarties, o sutartą dieną atvykusi į notaro biurą, informavo sandorio šalis, kad dar nėra gavusi notarinio įgaliojimo iš tikrojo pirkėjo Vokietijos piliečio J. S., kurį atstovauja šiame sandoryje, todėl prašė nežymiai pratęsti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo terminą, (2) vienašališkas reikalavimas sumokėti 20 000 Eur didesnę kainą, kurį pardavėja pateikė 2021 m. vasario 19 d., pateiktas pažeidžiant Preliminariosios sutarties sąlygas, todėl pardavėja laikytina nesąžininga, (3) pardavėja, pasinaudodama objektyviomis priežastimis, kurios nepriklausė nuo O. J., nepagrįstai siekia praturtėti pirkėjos sąskaita – pardavėja atsisakė sudaryti sandorį, dėl kurio buvo derėtasi ilgiau nei pusę metų, (4) nežymus termino praleidimas (dviem kalendorinėm dienom) dėl svarbių ir nuo pirkėjos nepriklausančių priežasčių nėra ir negali būti vertinamas, kaip pakankamas pagrindas atsisakyti sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį.
37. 2021 m kovo 17 d. atsakyme į pakartotinę pretenziją A. V. nurodė su pastarąją nesutinkanti. Atsakyme A. V. teigė, kad: (1) pirkėja, atvykusi į notaro biurą, atsisakė pasirašyti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, motyvuodama tai įgaliojimo ir pinigų neturėjimu, taip pat ji nepasiūlė kito sandorio sudarymo laiko, (2) pardavėja savo lėšomis parengė visus sutarties sudarymui reikalingus dokumentus – notaras buvo parengęs pagrindinę sutartį tris kartus – ir atliko jų vertimus, tačiau pirkėja nepateikė trūkstamų dokumentų, (3) pirkėja niekada nepateikė Vokietijos piliečio J. S. pirkėjai duoto įgaliojimo, (4) apie galimybę turtą pirkėjai ar kitam jos nurodytam asmeniui parduoti už didesnę kainą, pardavėja užsiminė jau pasibaigus Preliminariajai sutarčiai.
38. O. J. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl sumokėto avansinio mokėjimo ir netesybų priteisimo iš A. V.. Teismas, nusprendęs, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis buvo nesudaryta iš esmės dėl ieškovės kaltės, ieškinį atmetė.
39. Nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovė O. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis negalėjo būti sudaryta dėl nuo ieškovės nepriklausančių priežasčių, kadangi į Lietuvos Respubliką nebuvo atgabenta siunta – tikrojo pirkėjo Vokietijos piliečio J. S. notaro patvirtintas ir apostilizuotas įgaliojimas, o Preliminarią sutartį apeliantė pasirašė savo vardu dėl teisinio išsilavinimo stokos. Ieškovės vertinimu, Preliminarioje sutartyje taip pat nustatyta neprotingai didelė netesybų suma (20 000 Eur), kuri turėtų būti sumažinta iki atsakovės įrodytų ir dėl pagrindinio sandorio nesudarymo patirtų nuostolių dydžio.
Dėl civilinės atsakomybės preliminariosios sutarties šaliai taikymo nesudarius pagrindinės sutarties
40. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.163 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktika, aiškinanti materialiosios teisės normas, reglamentuojančias preliminariosios sutarties institutą, yra pakankamai išplėtota. Joje konstatuota, kad preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017; kt.).
41. Sudarant preliminariąją sutartį, prisiimama pareiga ateityje sudaryti pagrindinę sutartį, kuri gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Jeigu ikisutartiniuose santykiuose sumokamas avansas, tai CK nedraudžia susitarti, kad avanso suma būtų naudojama kaip netesybos. Tokia sutarties nuostata yra pagrindas civilinėms teisėms ir pareigoms atsirasti (CK 1.136 straipsnio 1 dalis), nes neprieštarauja įstatymams.
42. Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Tai savaime nereiškia, kad avansu sumokėti pinigai turi būti grąžinti. Reikia įvertinti, ar avansu sumokėti pinigai nebuvo šalių susitarimu ar kitu pagrindu numatyti panaudoti pagal kitą paskirtį, pvz., kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti. Nuostatos dėl avanso mokėjimo gali būti įtrauktos į preliminariąją sutartį, nes ji susijusi su būsimu pagrindinės sutarties sudarymu ateityje, o pagal pagrindinę sutartį gali būti vykdomi mokėjimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018).
43. Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015; kt.).
44. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas netesybų taikymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, pažymi, kad netesybos atlieka esamų ir būsimų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, skatindamos šalis įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų (delspinigių, baudos) yra skirta ir tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-823/2019).
45. Preliminariosios sutarties šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį, kaip ir bet kuri kita prievolė, kaip ji suprantama pagal CK 6.1 straipsnį, gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Netesybos pagal sutartį – sutarties nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netesybų, kurios atlieka ir esamų bei būsimų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi apibrėžtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2019 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-469/2019). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad preliminariosios sutarties šalis CK 6.165 straipsnio 4 dalies prasme turi teisę reikalauti ir netesybų, kaip minimalių nuostolių, patirtų dėl kitos šalies nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, atlyginimo, jeigu tokia turtinė prievolė yra įtvirtinta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-469/2020).
46. Civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Pažymėtina, kad šios sąlygos yra kumuliatyvios – preliminariosios sutarties šalies atsakomybei atsirasti nepakanka nustatyti, jog kita šalis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Galimos tokios situacijos, kai viena preliminariosios sutarties šalis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių – nuo jos valios nepriklausančių – priežasčių (kitos preliminariosios sutarties šalies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties šalis, ir pan.), – tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirminė sąlyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį. Kasacinio teismo išaiškinta, kad civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-469/2020).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
47. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, atsakovei ketinant parduoti sau priklausantį nekilnojamąjį turtą (kotedžą (butą) su 1/8 dalimi žemė sklypo) ieškovei, o šiai ketinant šį turtą įsigyti iš atsakovės, tarp šalių buvo pasirašyta Preliminarioji sutartis. Ieškovė Preliminariosios sutarties pagrindu sumokėjo atsakovei 20 000 Eur dydžio avansą. Tarp šalių nėra ginčo dėl avanso sumokėjimo fakto. Šalys susitarė pagrindinę sutartį sudaryti ne vėliau kaip iki 2021 m. vasario 20 d., tačiau nustatytu laiku pagrindinė sutartis sudaryta nebuvo.
48. Preliminariosios sutarties 6.1–6.2 punktuose buvo įtvirtintos šalių atsakomybės sąlygos, nustatančios, jei pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis iki joje numatyto termino nebus pasirašyta (1) dėl pirkėjo kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį), tai jo sumokėta pardavėjui 20 000 Eur suma atliks prievolės įvykdymo užtikinimo funkciją, t. y. ši suma liks pardavėjui, kaip šalių aptartas ir pardavėjo patirtų minimalių nuostolių atlyginimas, (2) dėl pardavėjo kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį), tai pardavėjas per 10 dienų nuo sutartyje numatyto termino pabaigos privalės grąžinti pirkėjui pastarojo sumokėtą 20 000 Eur sumą ir sumokėti sutarties 5.1. punkte nurodyto dydžio sumą – 20 000 Eur – kaip šalių aptartus minimalius pirkėjo nuostolius. Šios sutarties sąlygos patvirtina, kad pagal bylos šalių Preliminariąją sutartį sumokėtos sumos laikytinos ne tik avansu, bet ir netesybomis prievolės įvykdymui užtikrinti.
49. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas byloje teisingai nustatė teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad ieškovė, nepaisydama Preliminariosios sutarties, neketino pirkti atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto savo vardu. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas ieškovės bei atsakovės susirašinėjimas socialinių tinklų pagalba, taip pat 2020 m. lapkričio 18 d. Susitarimas dėl perduodamų baldų ir įrangos (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, kad Vokietijos pilietis J. S. ketino įgalioti O. J. pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymui. Tačiau ši aplinkybė, priešingai nei siekia įrodyti apeliantė, nepaneigia ieškovės prisiimto įsipareigojimo sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Byloje nustatyta, kad būtent ieškovė pasirašė su atsakove Preliminarią sutartį ir tokiu būdu prisiėmė iš jos kylančias prievoles. Pagrindinio sandorio sudarymo dieną Preliminarioji sutartis galiojo, nebuvo pakeista, taigi, buvo privaloma vykdyti visa apimtimi abiem šalims. Todėl ieškovė, 2021 m. vasario 22 d. notaro biure nurodydama, kad pagrindinės sutarties sudaryti negali, pažeidė Preliminarią sutartį. Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis negalėjo būti sudaryta, kadangi į Lietuvos Respubliką nebuvo atgabenta siunta – tikrojo pirkėjo Vokietijos piliečio J. S. notaro patvirtintas ir apostilizuotas įgaliojimas, sutarties pažeidimo fakto iš apeliantės pusės nekeičia. Minėta, būtent ieškovė savo vardu pasirašė Preliminarią sutartį, jos pagrindu sumokėjo atsakovei 20 000 Eur sumą, t. y. ją vykdė, todėl ir galutinė Preliminarios sutarties įvykdymo pareiga kilo ieškovei. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl priežasčių, kurios priklausė nuo ieškovės valios, t. y. dėl ieškovės kaltės.
50. Skundo argumentus, kad apeliantė Preliminariąją sutartį pasirašė dėl teisinio išsilavinimo stokos, teisėjų kolegija laiko nepagrįstais. Bylos duomenys patvirtina, kad derybos dėl turto pirkimo–pardavimo tarp šalių vyko ilgą laiką (ilgiau nei puse metų), Preliminarioji sutartis buvo pasirašyta dalyvaujant tarpininkų atstovui, kuris ieškovei paaiškino visas sandorio sąlygas, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė nesuvokė pasirašomos Preliminariosios sutarties esmės. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad Preliminariosios sutarties sudarymo momentu ieškovės atžvilgiu buvo taikoma prievarta ir / ar ji buvo sąmoningai klaidinama. Priešingai, apeliantės atsakovei teiktos pretenzijos, kuriose ji aiškiai įvardina save pirkėja, t. y. Preliminariosios sutarties šalimi, bei į bylą teikti apeliantės paaiškinimai apie sudaryto sandorio aplinkybes patvirtina ieškovės pakankamą Preliminariosios sutarties esmės ir ja nustatytų šalių pareigų suvokimą.
51. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, jeigu netesybų mokėjimo pagrindas pagal preliminariosios sutarties nuostatas yra pagrindinės sutarties nesudarymas ir nustatyta, kad kita šalis tinkamai vykdė pareigas pagal sutartį ir neprisidėjo prie pagrindinės sutarties nesudarymo (nesutrukdė kitai šaliai sudaryti pagrindinę sutartį), tokios sutarties nuostatos yra pagrindas taikyti asmeniui civilinę atsakomybę netesybų forma, nebent jis įrodytų civilinę atsakomybę šalinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018).
52. Nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visuma (pardavėja savo lėšomis parengė visus sutarties sudarymui reikalingus dokumentus, jų vertimus, nuolat komunikavo su ieškove ir skatino kuo skubiau rūpintis sutarčiai reikalingų dokumentų paruošimu, atvyko į notaro biuro pagrindinės sutarties pasirašymui) ir aukščiau nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad atsakovė (pardavėja) savo pareigas pagal Preliminariąją sutartį vykdė tinkamai. Nėra jokių įrodymų, kad būtent atsakovės veiksmai (neveikimas) sutrukdė ieškovei sudaryti pagrindinę sutartį. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais apie nesąžiningą atsakovės elgesį pagrindinės sutarties sudarymo momentu ir jos atžvilgiu taikyti Preliminarios sutarties nuostatas dėl civilinės atsakomybės.
53. Byloje nustačius, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis buvo nesudaryta būtent ieškovei pažeidus sutartį bei atsižvelgiant į šalių sudarytos Preliminariosios sutarties sąlygas, numatančias pirkėjo, šiuo atveju ieškovės O. J., atsakomybę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo (nutarties 48 punktas), atsakovės veiksmai nesugrąžinant ieškovei pagal Preliminariąją sutartį sumokėtų 20 000 Eur avanso, laikytini teisėtais bei pagrįstais. Minėta, kad pagal kasacinio teismo praktiką šalių išankstiniai susitarimai dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi apibrėžtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (nutarties 44–45 punktas). Todėl skundo argumentai dėl Preliminarioje sutartyje nustatytų neprotingai didelių netesybų atmetami kaip nepagrįsti. Be to, ieškovei pirmosios instancijos teisme neginčijus nei Preliminariosios sutarties, nei jos sąlygų, nei netesybų dydžio, tačiau tokiais argumentais grindžiant apeliacinį skundą, buvo pažeistas draudimas skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 2 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
54. Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytus argumentus ir motyvus, sprendžia, kad pagrindo naikinti iš esmės teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra.
55. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020; kt.).
56. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).
57. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovė A. V. įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimą iš ieškovės O. J..
58. Atsakovė pateikė prašymą dėl 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, priteisimo bei tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus (kredito įstaigos mokėjimo nurodymą). Prašomai priteisti sumai už atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršijant Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, atsakovei iš ieškovės priteistina 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš O. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.