- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-21
- Bylos Nr.
- e2-2769-803/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00927-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- O. J.
- Atsakovas
- A. V.
- Advokatai
- Lukas Vitauskas, Eugenijus Šuliokas
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant 2021 m. gruodžio 3 d. posėdyje ieškovei O. J. ieškovės atstovui advokato padėjėjui Lukui Vitauskui, atsakovei A. V., jos atstovei advokatei Ingridai Krolienei, advokatui Eugenijui Šuliokui (2021 m. gruodžio 10 d. rašytinis posėdis dėl baigiamųjų kalbų),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. J. ieškinį atsakovei A. V. dėl sumokėto avansinio mokėjimo ir netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 20 000,00 Eur skolos, 20 000,00 Eur sutartinių netesybų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė, 2021 m. lapkričio 30 d., galutinai suformulavusi reikalavimą, apskaičiavo, kad prašo priteisti O. J. naudai iš A. V. 5 proc. mokėjimo funkciją atliekančias metines palūkanas už negrąžintą sumą, skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 18 d. iki ieškinio pateikimo dienos, kurios sudaro 849,32 Eur.
2. Nurodė, kad tarp J. S. (toliau – ir pirkėjas), kurio teisėms ir tesėtiems interesams atstovavo ieškovė O. J., ir pardavėjos A. V. vykdo derybos dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto: kotedžo (buto) su žemės sklypo 1/8 dalimi, buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), buto plotas 183,53 kv. m., žemės sklypo plotas 1,875 a. (toliau – turtas) pardavimo pirkėjui.
3. Atsakovės reikalavimu, deryboms pažengus ypatingai toli, atsakovė pareikalavo pasirašyti preliminariąją sutartį, todėl ieškovė ir atsakovė 2021 m. sausio 18 d. sudarė preliminariąją sutartį Nr. AV-0118, kurios pagrindu susitarė, kad atsakovė parduos, o ieškovė pirks Turtą preliminariojoje sutartyje nustatyta tvarka (toliau – ir Preliminarioji sutartis). Ieškovė paaiškino, kad nepaisant to, jog Preliminariojoje sutartyje pirkėja įvardinta ieškovė, atsakovė visuomet žinojo, kad ieškovė veikia įgaliojimo pagrindu. Tai įrodo ir 2020 m. lapkričio 18 d. susitarimas „Dėl perduodamų baldų ir įrangos (duomenys neskelbtini)“, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog: „<...> su sąlyga, jog ji kaip įgaliotas asmuo sudarys notarinę pirkimo-pardavimo sutartį J. S.(duomenys neskelbtini), vardu dėl turto.
4. Preliminariosios sutarties 2.1. p. susitarta, jog pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2021 m. vasario 20 d. Bendra turto pardavimo kaina – 321 900 Eur. Pasirašydama Preliminariąją sutartį ieškovė įsipareigojo per 1 dieną sumokėti atsakovei 20 000,00 Eur sumą, kuri laikytina avansiniu mokėjimu (sudarius pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, ši kaina įskaitoma į pagrindinę turto pardavimo kainą.
Šalies argumentai
5. Ieškovė teigia, kad atsakovė ją informavo, jog 2021 m. vasario 23 d. siųs laišką pirkėjui J. S., kuriame nurodys, kad galėtų parduoti turtą, jeigu pirkėjas sutiks pirkti už 20 000,00 Eur brangesnę kainą, t. y. už 341 900,00 Eur. Tokiu būdu Atsakovė vienašališku sprendimu padidino turto kainą iki 341 900,00 Eur.
6. Ieškovė paaiškino, kad be notarinio įgaliojimo negalėjo sudaryti pagrindinės sutarties. Lietuvos pašto duomenimis matyti, jog notarinis įgaliojimas iš Vokietijos išsiųstas 2021 m. vasario 8 d., o gautas Lietuvoje 2021 m. vasario 23 d. (priedas Nr. 8) Apie gautą siuntą ieškovė nedelsiant informavo atsakovę. Ieškovė prašė palaukti iki bus gautas notarinis įgaliojimas. Atsakovė atsisakė bei piktybiškai vengė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį pagal Preliminariosios sutarties sąlygas. Atsižvelgiant į tai, ieškovė paršo grąžinti sumokėtą avansą ir netesybas.
Atsiliepimas
7. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad derybos dėl turto pardavimo-pirkimo ir tolesnis bendradarbiavimas vyko būtent su ieškove. 2020 m. liepos mėn. ieškovė pažadėjo per 1 mėnesį nupirkti turtą už 330000,00 Eur. Kaip ieškovė teigė, turtą pirkti turėjo/žadėjo ne ieškovė, o Vokietijos pilietis. Atsižvelgiant į tai, per tarpininką 2020 m. rugpjūčio 7 d. buvo paruošta preliminari pirkimo – pardavimo sutartis, kurios vertimą į vokiečių kalbą apmokėjo atsakovė. Parduodant turtą tarpininkavo A. S..
8. Atsakovė paaiškino, kad Tarpininkų atstovas ir ji, tikėdami ieškovės žodžiais, kad kotedžo pirkimas įvyks greitai ir sklandžiai, 2020 m. rugsėjo 9 d. organizavo bei paruošė ir išvertė į vokiečių kalbą atsakovės sąskaita pagrindinę turto pirkimo – pardavimo sutartį, kurią 2020 m. rugsėjo 10 d. tarpininkų atstovas išsiuntė ieškovei elektroniniu paštu. Po daugiau negu vieno mėnesio socialinių tinklų pagalba nuolatinio atsakovės teiravimosi dėl turto pirkimo, 2020 m. spalio 18 d. ieškovės brolis (kaip ieškovė teigė) pranešė, kad pirkėjas pasiruošęs mokėti 321 000,00 Eur, o ne 330 000,00 Eur. Tarpininkų atstovas A. S. išsiuntė el. laišką, kuriame jau tuo metu buvo minima apie įgaliojimo būtinumą su galutine pagrindine sutartimi tvirtinimui su pirkėjo pageidavimu atsakovei sutikus sumažinta kaina 321 000,00 Eur.
9. Tarpininkaujant A. S., atsakovė (pardavėja) būtent su ieškove (pirkėja) O. J., o ne su kokiu nors kitu asmeniu, 2021 m. sausio 18 d. sudarė Preliminarią sutartį Nr. AV-0118. Preliminari sutartis buvo pasirašyta ieškovės (pirkėjos) ir atsakovės (pardavėjos) sutarimu, sutarties šalys aptarė ir derino visas Sutarties sąlygas, įsivertino visą riziką ir atsakomybę. Atsakovė pasiūlė pagrindinės sutarties pasirašymo terminą (daugiau negu 1 mėnesį nuo sutarties pasirašymo), nes ieškovė tvirtino, kad sandoris tikrai įvyks maždaug 2 savaičių bėgyje. Pasirašant tarpininkų įmonės paruoštą preliminarią sutartį, dalyvavo brokeris A. S..
10. Pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta ne vėliau, kaip iki 2021 m. vasario 20 d., sutarties šalims suderinant tikslų sutarties sudarymo laiką ir vietą. 2021 m. vasario 22 d., atvykusi pas notarą, ieškovė (pirkėja) atsisakė pasirašyti pagrindinę sutartį, nepasiūlydama kito galimo pagrindinės sutarties sudarymo laiko ar sutarties pakeitimo ar jos nutraukimo. Atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį ieškovė (pirkėja) motyvavo įgaliojimo bei pinigų neturėjimu. Taigi pagrindinė sutartis iki sutartyje nustatyto termino nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės. Pagal Preliminarios sutarties 5.1 punktą atsakovei sumokėta 200 00,00 Eur suma atlieka ieškovės prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją. Atsakovė dėl neįvykdytos sutarties patyrė daugiau nuostolių nei šalių sutartos netesybos.
11. Atsakovė nuo 2020 m. liepos mėn. iki 2021 m. vasario 22 dienos patyrė ne mažiau kaip 29 570,00 Eur dydžio nuostolius. Atsakovė, vadovaudamasi Sutarties 6.1 punktu, pasiliko ieškovės (pirkėjos) pagal sutarties 5.1 punktą iš ieškovės gautą 20 000,00 Eur sumą kaip pirkėjos prievolės užtikrinimo sumą, kuri pagal sutarties 6.1 punktą atliko ne tik avansinio mokėjimo funkciją, bet ir prievolės užtikrinimo funkciją, ko neneigia ir pati ieškovė ieškiniu reikalaudama sumokėti netesybas, sutarties šaliai pažeidus sutartį. Todėl ieškovės reikalavimas šią sumą gražinti yra neteisėtas ir nepagrįstas.
12. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad ieškovė nuo 2020 m. liepos 28 dienos žadėjo pirkti turtą ir prašė jo neparduoti kitiems asmenims. Notaras buvo pasirengęs pagrindines sutartis net tris kartus, tačiau visais atvejais pirkėja nepateikė trūkstamų dokumentų ir/ar atsisakė sudaryti sutartį. Taigi yra ieškovės kaltė dėl neįvykusio sandorio.
13. Atsakovė pažymėjo, kad būtent po ieškovės atsisakymo 2021 m. vasario 22 d. sudaryti pagrindinę sutartį pas notarą, ji išsiuntė J. S. laišką (2021 m. vasario 22 d. 22 val. 12 min.), kuriame siūlė kitą turto kainą. Pagrindinė sutartis nesudaryta dėl netinkamų būtent pačios ieškovės veiksmų, t. y. dėl jos kaltės. Byloje pateikiami ir esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė, priešingai nei teigia ieškovė, vykdė sutartimi prisiimtus visus įsipareigojimus – bendradarbiavo tiek su ieškove ir jos nurodytu kitu asmeniu (vokiečiu), tiek su notare, tiek su brokeriu ir aktyviais veiksmais siekė sudaryti su ieškove ar jos nurodytu asmeniu turto pirkimo–pardavimo sutartį, surinko dokumentus, būtinus pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti, savo sąskaita padarė reikalingus vertimus ir užsakė pažymą nekilnojamojo turto pardavimui bei sutarė su notarais dėl pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo laiko ir vietos bei kt. Todėl atsakomybė kilo ne atsakovei, bet pačiai ieškovei.
Šalies argumentai
14. Ieškovė baigiamosiose kalbose pakartojo procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes. Nurodė, kad ieškovė pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė dėl svarbių priežasčių, apie kurias pardavėja buvo informuota iš anksto ir laiku. Dėl pagrindinės sutarties nesudarymo nėra ieškovė tyčios ir/ar kaltės. Ieškovė nežinojo ir negalėjo žinoti, jog siunta iš Vokietijos, kuri išsiųsta 2021 m. vasario 8 d., nespės atkeliauti iki 2021 m. vasario 20 d. Klientė notarinį įgaliojimą gavo 2021 m. vasario 24 d. ir nedelsiant informavo pardavėją apie dokumentų gavimą, pasiteiravo kur pristatyti dokumentus. Notarinio sandorio data buvo numatyta 2021 m. vasario 22 d., kuomet įgaliojimas buvo gautas praėjus vos 2 kalendorinėms dienoms. Atsakovė ir jos sutuoktinis iš pradžių žodžiu sutiko pratęsti terminą iki penktadienio, tačiau sekančios dienos rytą, t. y. 2021 m vasario 23 d. 08:49 val. atsakovės sutuoktinis nurodė ieškovei: „Ką tik kalbėjau su Aurelija ir jos tėvais, jie sakė taip: jeigu J. yra problematiška perdaryti kažkokius dokumentus norint pakeisti sumą, mes jau niekuo negalime padėti“, t. y., atsakovės sutuoktinis nurodė, jog atsakovės tėvai nusprendė, kad atsakovė už iš anksto suderintą sumą pirkėjui turto nebeparduos. Atsakovė iš anksto žinojo, jog ieškovė nespėja gauti pirkėjo notarinio įgaliojimo, todėl negalės sudaryti sandorio 2021 m. vasario 22 d. Atsakovė tuo pasinaudojusi pareikalavo įsigyti būstą naujomis sąlygomis, t. y. už 20 000,00 Eur didesnę kainą. Atsižvelgiant į tai, jog tarp šalių derybos jau buvo toli pažengusios, t. y. sutartys derintos daugiau nei 6 mėn., suderintos, sutartis suderinta ir su notare, tačiau dėl tarptautinės siuntos vėlavimo užsitęsęs notarinio įgaliojimo gavimas dvi dienas nėra ir negali būti pripažintas svarbia ir pakankama priežastimi atsisakyti sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį ir formaliai prisidengus taikoma atsakomybe negrąžinti pirkėjui 20 000 Eur. Atsakovė nepagrįstai nurodo, jog tariamai ieškovė derybas vilkino septynis mėnesius.
15. Atsakovė baigiamosiose kalbose pakartojo, kad vykdydamas tarpininkavimo sutartį nekilnojamojo turto tarpininko atstovas A. S. rado galimą turto pirkėją O. J.. Kaip vėliau ji teigė: ji tariamai atstovavo J. S.. Ieškovė su atsakove 2021 m. sausio 18 d. pasirašė Preliminarią sutartį Nr. AV-0118. Sutarties šalys aptarė ir suderino visas sutarties sąlygas, įsivertino visą riziką ir atsakomybę, atsakovė pasiūlė pakankamą ir ieškovei priimtiną daugiau nei 1 mėnesio terminą pagrindinės sutarties pasirašymui. Pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta ne vėliau, kaip iki 2021 m. vasario 20 d. Atsižvelgdamos į ieškovės derybų metu deklaruotą kitą turto pirkėją, kurio vardu ji tariamai veikė, sutartyje buvo numatyta, kad atsakovė atskiru su ieškove susitarimu turi teisę perleisti sutartinius įsipareigojimus į turtą trečiajai šaliai. Pagal sutartį pagrindinės sutarties pasirašymo diena buvo nustatyta 2021 m. vasario 20 d. Atsižvelgiant į tai, kad ši diena buvo nedarbo diena – šeštadienis, pagrindinės sutarties pasirašymo diena paskirta pirmą dieną po nedarbo dienų – 2021 m. vasario 22 d. Pagrindinė turto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta iki sutartyje nurodyto termino. Sutartis nebuvo pratęsta, ieškovė nesiūlė pratęsti sutarties termino. Atsakovė 2021 m. vasario 22 d. 22 val. 12 min. elektroniniu laišku pasiūlė turtą kitam asmeniui kitomis sąlygomis. Ieškovė pagrindinės sutarties sudarymo dieną neturėjo reikiamų pinigų sutarčiai sudaryti. Atsakovė teisėtai pasiliko ieškovės sumokėtus 20 000,00 Eur sumą, pagal preliminarią sutartį numatytą kaip netesybas.
Teismas,
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
II. Bylos aplinkybės, teismo argumentai, išaiškinimai ir išvados
6. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2021 m. sausio 18 d. sudarė preliminariąją sutartį Nr. AV-0118. Šalys susitarė dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto: kotedžo (buto) su žemės sklypo 1/8 dalimi, buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), buto plotas 183,53 kv. m., žemės sklypo plotas 1,875 a. (toliau – Turtas), pardavimo.
7. Preliminariosios sutarties 2.1 punkte susitarta, jog pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2021 m. vasario 20 d. Bendra turto pardavimo kaina 321 900,00 Eur.
8. Pasirašydama Preliminariąją sutartį ieškovė įsipareigojo per 1 dieną sumokėti atsakovei 20 000,00 Eur sumą, kuri laikytina avansiniu mokėjimu (sudarius pagrindinę pirkimo –pardavimo sutartį, ši kaina įskaitoma į pagrindinę turto pardavimo kainą) (Preliminariosios sutarties 5.1 punktas). Ieškovė 2021 m. sausio 18 d. sumokėjo atsakovei 9 000,00 Eur, o 2021 m. sausio 19 d. – likusią 11 000,00 Eur sumą (ieškinio priedai Nr. 4).
9. CK 6.156 straipsnyje nustatytas sutarties laisvės principas reiškia asmens universalią teisę savo pasirinkimu ir laisva valia pradėti derybas, sudaryti preliminariąją sutartį dėl pagrindinės sutarties, sudaryti vienos ar kelių rūšių sutarčių elementų turinčią sutartį, nurodyti sąlygines sandorio sąlygas ir pan. Tai reiškia, kad sutarties laisvės principas leidžia asmeniui savo valia spręsti ir sudaryti CK normomis reglamentuotas ir šiomis normomis tiesiogiai nereglamentuotas, tačiau imperatyviosioms teisės normoms neprieštaraujančias sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2009).
10. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktika, aiškinanti materialiosios teisės normas, reglamentuojančias preliminariosios sutarties institutą, yra pakankamai išplėtota. Joje konstatuota, kad preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-378/2020, 19 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 15 punktas).
11. Paprastai preliminariosios sutartys sudaromos, kai civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui: tam tikro reikalingo leidimo neturėjimo, subjektinės teisės į daiktą neturėjimo, nepakankamo daikto parengimo parduoti ar jo nesuformavimo kaip atskiro civilinės apyvartos objekto ir pan., gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje. Nustačius, kad šalys susitarimu siekė tik susitarti dėl tokios sutarties sudarymo ateityje, nėra pagrindo tokio susitarimo kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties ir reikalauti įvykdyti jį natūra, nes tai prieštarautų šalių valiai ir pažeistų sutarties laisvės principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599-378/2015).
12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys susitarė dėl preliminarios sutarties, atitinkančios anksčiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, sudarymo. Suėjus Preliminarioje sutartyje numatytajam dėl pagrindinės sutarties sudarymo terminui, šalys 2021 m. vasario 22 d. atvyko į Vilniaus 35-ąjį notarų biurą dėl pagrindinės sutarties pasirašymo, nes 2021 m. vasario 20 d. buvo šeštadienis. Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovė pripažino, kad ji atvykusi į notaro biurą neturėjo nei lėšų butui pirkti, nei įgaliojimo sutarčiai sudaryti. Nurodė, kad tikrasis turto pirkėjas buvo J. S..
Dėl sumokėto avanso grąžinimo
13. Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Tai savaime nereiškia, kad avansu sumokėti pinigai turi būti grąžinti. Reikia įvertinti, ar avansu sumokėti pinigai nebuvo šalių susitarimu ar kitu pagrindu numatyti panaudoti pagal kitą paskirtį, pvz., kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti. Nuostatos dėl avanso mokėjimo gali būti įtrauktos į preliminariąją sutartį, nes ji susijusi su būsimu pagrindinės sutarties sudarymu ateityje, o pagal pagrindinę sutartį gali būti vykdomi mokėjimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 26 punktas).
14. Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015).
15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Preliminarios sutarties 5.1 sąlygos numatė avanso sumokėjimą, kurios paskirtis – dalies kainos sumokėjimas už daiktą. Vadinasi, nesudarius pagrindinės sutarties, nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį.
16. Pagal CK 6.165 straipsnio 5 dalį, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia.
17. Byloje nustatyta aplinkybė – ieškovė nepasiūlė pratęsti preliminarios sutarties termino, kai šalys atvyko į notaro biurą pirmą dieną po nedarbo dienų – 2021 m. vasario 22 d. Atsakovė 2021 m. vasario 22 d. val. elektroniniu laišku, kurį parašė 22 val. 12 min., pasiūlė J. S. pirkti turtą už didesnę kainą. Tai faktas, kuris įrodo, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta pagal preliminarioje sutartyje nurodytas sąlygas ir per joje apibrėžtą terminą. Tai sudarė ieškovei teisinį pagrindą reikalauti grąžinti avansą, kuris atliko mokėjimo už daiktą paskirtį. Pasibaigus prievolei sudaryti pagrindinę sutartį, šalių kaltės klausimas yra teisiškai nereikšminga aplinkybė, todėl teismas netiria ir nevertina šalių argumento dėl kaltės, nes tai neturi poveikio teisinio santykio kvalifikavimui.
18. CK 6.33 straipsnio 3 dalis numato, kad prievolė su naikinamuoju terminu yra prievolė, kurios trukmę apibrėžia įstatymai ar šalių susitarimai ir kuri pasibaigia šiam terminui suėjus. Pasibaigus naikinamiesiems materialiojo teisinio pobūdžio terminams pasibaigia ir pati subjektinė teisė arba pareiga. Vadinasi, nagrinėjamoje byloje suėjus Sutarties 2.1 punkte numatytam terminui (2021 m. vasario 20 d.) šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį baigėsi.
Dėl civilinės atsakomybės preliminariosios sutarties šaliai taikymo nesudarius pagrindinės sutarties
19. Ieškovė nurodė, kad remiantis Preliminariosios sutarties 6.2 punktu reikalauja, kad atsakovė sumokėtų 20 000,00 Eur sumą, kaip šalių aptartus minimalius nuostolius, ir grąžintų tokio pat dydžio avansą.
20. Preliminarios sutarties 6.2 punkte nurodyta, kad tuo atveju, „jei pagrindinė Turto pirkimo – pardavimo sutartis iki Sutarties 2.1 p. numatyto termino nebus pasirašyta dėl Pardavėjo katės ([skaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį), tai Pardavėjas per l0 dienų nuo sutarties 2.1 p. numatyto termino pabaigos privalės grąžinti Pirkėjui pastarojo sumokėtą sutarties 5.1 p. numatytą sumą ir sumokėti 5.1. p. nurodyto dydžio sumą kaip šalių aptartus minimalius Pirkėjo nuostolius“.
21. Kaip jau nurodyta, kasacinis teismas išaiškino, kad preliminariuose santykiuose neatsiranda piniginė prievolė. Nepaisant to, perduodami pinigai gali turėti kitas reikšmes ir atlikti kitas, ne mokėjimo ir atsiskaitymo, funkcijas. Šios reikšmės ir funkcijos priklauso nuo to, bus preliminarus įsipareigojimas įvykdytas ar ne. Įsipareigojimo neįvykdymo atveju kyla civilinė atsakomybė, todėl perduodamų pinigų reikšmę reikėtų vertinti jos kontekste, per galimas dvi sutartinės civilinės atsakomybės formas – netesybas (baudą ar delspinigius) ir nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015).
22. Netesybos pagal sutartį – sutarties nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netesybų, kurios atlieka ir esamų bei būsimų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi apibrėžtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2019 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-469/2019 43 punktą). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad preliminariosios sutarties šalis CK 6.165 straipsnio 4 dalies prasme turi teisę reikalauti ir netesybų, kaip minimalių nuostolių, patirtų dėl kitos šalies nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, atlyginimo, jeigu tokia turtinė prievolė yra įtvirtinta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-469/2020, 21 punktas).
23. Civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Pažymėtina, kad šios sąlygos yra kumuliatyvios – preliminariosios sutarties šalies atsakomybei atsirasti nepakanka nustatyti, jog kita šalis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Galimos tokios situacijos, kai viena preliminariosios sutarties šalis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių – nuo jos valios nepriklausančių – priežasčių (kitos preliminariosios sutarties šalies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties šalis, ir pan.), – tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirminė sąlyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį. Kasacinio teismo išaiškinta, kad civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-469/2020, 22 punktas).
24. Byloje iš esmės yra kilęs ginčas dėl pagrindinės sutarties nesudarymo priežasčių vertinimo preliminariosios sutarties nuostatų kontekste, t. y. dėl vienos iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – kaltės nustatymo. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad turto pirkėju buvo J. S.. Tai ieškovės mamos gyvenimo partneris, kuris savo vardu siekė įsigyti turtą, kuriame gyventų ieškovė. J. S. gyvena (duomenys neskelbtini), todėl jis ieškovei išsiuntė notarinės formos įgaliojimą, kuris 2021 m. vasario 20 d. nebuvo gautas. Kaip paaiškino ieškovė, J. S. ir ji sutarė, kad kai tik ji nusiųs duomenis apie pasirašytą sutartį, jis perves pinigus už perkamą turtą. Ieškovė patvirtino, kad J. S. turėjo surinkęs pinigus ir vienintelė kliūtis sudaryti sutartį buvo negautas įgaliojimas. Ieškovė nurodė, kad ji turėjusi į Lietuvą gautos siuntos duomenis, parodė juos atsakovei, prašė palaukti atsakovės keletą dienų, kol atsiims įgaliojimą. Notarinis įgaliojimas iš Vokietijos išsiųstas 2021 m. vasario 8 d., o gautas Lietuvoje 2021 m. vasario 23 d. (ieškinio priedas Nr. 8). Apie gautą siuntą ieškovė 2021 m. vasario 24 d. informavo atsakovę. Ieškovė patvirtino, kad notarė jai išaiškino, kad sumokėtas avansas už turtą liks atsakovei kaip netesybos. Ieškovė taip pat neginčijo, kad susipažino su brokerio A. S. paruoštu preliminarios sutarties projektu, tačiau, kad ji nurodyta kaip pirkėja, nematė. Posėdžio metu nuosekliai tvirtino, kad ji pati sau neketino pirkti turto, o atsakovė ir brokeris buvo informuoti apie tai, kad ji veikia pagal galiojimą.
25. Teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad ieškovė notaro biure prašė palaukti dėl pagrindinės sutarties sudarymo, bet neprašė pratęsti Preliminarios sutarties galiojimo termino. Nurodė, kad buvo praradusi pasitikėjimą ieškove, todėl atsisakė laukti. Be to, netikėjo, kad pranešimas apie gautą siuntą gali būti susietas su atsiųstu įgaliojimu. Atsakovė patvirtino, kad pasibaigus preliminarios sutarties galiojimui, turto kainą pakėlė ir nustatė 341 900,00 Eur. Apie tai parašė J. S.. Atsakovė nurodė, kad kotedžas (butas) su žemės sklypo 1/8 dalimi jau yra parduotas kitiems pirkėjams 5 000 Eur didesne suma, nei buvo nurodyta Preliminarioje sutartyje (Preliminarios sutarties 3.3 p. turto kaina – 321 900 Eur). Tačiau tai nepadengia atsakovės nuostolių, kuriuos patyrė versdama į vokiečių kalbą dokumentus, skirtus J. S.. Atsakovės įsitikimu, 20 000, 00 Eur suma nekompensuoja jos nuostolių, todėl prašo atmesti ieškinį dėl avanso grąžinimo.
26. Liudytoju apklaustas brokeris A. S. parodė, kad buvo paruošta keletas sutarčių projektų tiek su ieškovės, kaip pirkėjos, duomenimis, tiek su J. S.. Galutinis pagrindinės sutarties variantas, kuri paruošė notarė, buvo su ieškovės duomenimis. Patvirtino, kad notarė išaiškino, kad nesudarius pagrindinės sutarties sumokėtas avansas liks atsakovei. Liudytojas parodė, kad turtas buvo paklausus ir atsakovė laukė būtent ieškovės, kaip pirkėjos, taip patirdama nuostolius.
27. Taigi byloje nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kad ieškovė, nepaisydama Preliminariosios sutarties, neketino pirkti atsakovės žemės sklypo dalies su butu savo vardu; ieškovė Preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu, t. y. iki 2021 m. vasario 20 d., nebuvo pasirengusi sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį su atsakove; priešingai, ieškovės atvykimas į notarų biurą patvirtina, jog ieškovė siekė, kad sklypo pirkėjas būtų kitas asmuo; byloje nepateikta jokio šalių raštiško susitarimo dėl Preliminariosios sutarties pakeitimo, todėl minėta sutartis yra privaloma vykdyti visa apimtimi abiem šalims. Teismas konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog ieškovė, sudarydamas Preliminariąją sutartį, žinojo savo finansinę padėtį (kad sandorį finansuos J. S. ir kt.), jog ieškovė turto savo vardu pirkti neketino. Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta ieškovės reikalavimą dėl netesybų pagal Preliminarios sutarties 6.2 punktą (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis).
28. Pažymėtina, kad sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę laisva valia susitarti dėl sutarties turinio, sutartimi prisiimamų įsipareigojimų, jų vykdymo tvarkos ir kt.; draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnis). Sutarties laisvės principas taikomas ir nuosavybės teisės objektų savininkams sudarant sutartis dėl šių objektų naudojimo, valdymo ir disponavimo.
29. Teismas konstatuoja, kad nors atsakovei ieškovė siūlė sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį su J. S., šalims nesitarus dėl Preliminariosios sutarties sąlygų pakeitimo, atsakovė tokios pareigos neturėjo. Daikto savininkas turi teisę nuspręsti jam priklausančio daikto likimą, pasirinkti, kam parduoti jam nuosavybės priklausantį daiktą, be kita ko, pirkėjo asmuo pardavėjui gali būti svarbus dėl įvairių priežasčių, pvz., dėl pirkėjo mokumo garantijų ir pan.
30. Ieškovė reikalaudama netesybų nurodė, kad atsakovės turto pardavimo procesas užsidelsė ne dėl ieškovės ar J. S. kaltės – atsakovės parduodamas turtas buvo ypatingai brangus, todėl dar iki ieškovės, nekilnojamojo turto brokeriai, dirbo ties ginčo objekto pardavimu nuo 2020 m. sausio 14 d., tačiau iki 2020 m. rugpjūčio 15 d., kada buvo parengta pirmoji preliminarioji sutartis su J. S., turtas dar nebuvo parduotas. Be to, terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti praleistas dėl svarbios priežasties ir tik keletą dienų – įgaliojimas sandoriui Vokietijos notaro patvirtintas 2021 m. sausio 14 d., o apostilizuotas – 2021 m. sausio 29 d. Ieškovė įgaliojimą gavo 2021 m. vasario 24 d.
31. Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, konstatuoja, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl priežasčių, kurios priklausė nuo ieškovės valios, kadangi jau sudarydama Preliminariąją sutartį ieškovė žinojo, kad sandoris privalės būti sudaromas per įgaliojimą, kad sandorį siekia sudaryti Vokietijos pilietis, kuriam kiek daugiau nei 72 metai, vardu, ir kad jis finansuos sandorį. Taigi ieškovė prisiėmė galimą riziką, pripažino, jog turto savo vardu pirkti neketino.
32. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog sutarties tekstą parengė atsakovės sudarytos paslaugų sutarties pagrindu veikianti brokeris, nepaneigia ieškovės pareigos prieš ją pasirašant susipažinti su jos sąlygomis bei prisiimti atsakomybę, susijusią su sutarties sąlygų pažeidimu. Taigi pati ieškovė pripažino, kad prieš sudarant sandorį galėjo susipažinti su Preliminarios sutarties sąlygomis, o dėl atidumo stokos nepamatė, kad ji yra nurodyta kaip turto pirkėja, bylos nagrinėjimo metu neprašė pripažinti sutartį negaliojančia dėl valios trūkumų. Vertinant Preliminariosios sutarties turinį, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, teismas sprendžia, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės.
33. Atsakovė nurodė, kad ji su ieškove susitarė ir dėl 20 000,00 Eur netesybų dydžio. Šalys nuo 2020 m. liepos mėnesio iki 2021 m. sausio 18 d., t. y. daugiau nei 7 mėnesius derino sutarties sudarymo sąlygas. Atsakovė ir kiti asmenys (brokeris, Lietuvos notaras) įgaliojimo laukė nuo 2020 m. maždaug rugpjūčio mėnesio. Atsakovė prašė nufotografuoti/nuskanuoti įgaliojimą ir pateikti notarei. Atsakovė prarado pasitikėjimą ieškove, o ieškovei neprašant partęsti preliminarios sutarties galiojimo, pasibaigus sutartiniams santykiams, nusprendė pateikti pasiūlymą ir padidinti turto kainą.
34. Sutarties 6.1 punkte buvo numatyta, kad „jei pagrindinė Turto pirkimo - pardavimo sutartis iki Sutarties 2.1 p. numatyto termino nebus pasirašyta dėl Pirkėjo (Ieškovės) kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį), tai jo sumokėta Pardavėjui (Atsakovei) Sutarties 5.1 p. numatyta suma atliks prievolės įvykdymo užtikinimo funkciją t. y. ši suma liks Pardavėjui, kaip šalių aptartas ir Pardavėjo patirtų minimalių nuostolių atlyginimas“.
35. Teismas konstatuoja, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad atsakovė geranoriškai bendradarbiaudama su ieškove patyrė išlaidas dėl sandorio sudarymo (susirašinėjo su J. S., surinko visus reikiamus dokumentus, parengė turtą pardavimui, darė dokumentų vertimus už juos apmokėjo, sumokėjo notarui už dokumentų parengimą). Ieškovė nepaneigė Sutarties 6.1 punkte numatyto netesybų dydžio. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Taigi, įvertinus bylos aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovės sumokėta pinigų suma pagal preliminariąją sutartį turėjo atlikti Preliminariosios sutarties užtikrinimo funkciją, jeigu ieškovė nepagrįstai atsisakytų sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį (CPK 185 straipsnis). Sutarties šaliai neįvykdžius sutartinės prievolės, netesybos kompensuoja kitos šalies patirtus nuostolius, jų dydžio nereikia įrodinėti. Ieškovė nurodė, kad ji laisva valia ir apsisprendimu tarėsi dėl brangaus turto pirkimo–pardavimo. Pagal turto kainą nustatytas ir avanso dydis, kurį ieškovė sumokėjo, suprasdama prisiimą riziką.
36. Nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodė sutartinę civilinę atsakomybę šalinančių aplinkybių, todėl, atsižvelgiant į aktualią kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-378/2021, 16, 17 punktai), nustačius, kad nėra pagrindo mažinti baudos dydžio, kuris yra lygus sumokėtam avansui, ieškovės ieškinys atmetamas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Atmetus pagrindinį reikalavimą dėl avanso grąžinimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl 849,32 Eur palūkanų priteisimo (CK 6.258 straipsnio 1, 2 dalys).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
38. Ieškovės ieškinys atmestas, todėl atsakovės naudai priteisiamos teisinės pagalbos išlaidos. Atsakovė nurodė, kad sumokėjo 560,00 Eur už kitų byloje dokumentų parengimą ir atstovavimą bei 980,00 Eur už atsiliepimo parengimą.
39. Prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pateikti tinkamai, prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.2 punktuose nustatytų dydžių. Atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą, atsakovei iš ieškovės priteistinas iš viso 1 540,00 Eur (560 Eur + 980 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
40. Iš ieškovės į valstybės biudžetą išieškotina suma yra 8,43 Eur (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,
nusprendžia:
atmesti ieškovės O. J. ieškinį atsakovei A. V..
Priteisti iš ieškovės O. J. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) atsakovės A. V. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) naudai 1 540,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų bylą išnagrinėjus iš esmės.
Priteisti valstybei iš ieškovės O. J. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 8,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.