Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

nuteistajam L. D., jo gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienie, nuteistojo D. A. gynėjui advokatui Dariui Karabinui, išteisintojo T. S. gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokuroro Nerijaus Gružausko (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 17 d. nuosprendžio, kuriuo L. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), BK 180 straipsnio 1 dalį, BK 286 straipsnį, 259 straipsnio 2 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 1 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šią subendrintą bausmę subendrinus su kitomis bausmėmis, iš dalies jas sudedant, L. D. paskirta subendrinta bausmė – 2 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta 2023 m. birželio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė 2 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2023 m. birželio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendį.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies, 4 dalies, 5 dalies nuostatomis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metų 8 mėnesių laikotarpiui, skiriant įpareigojimus: viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 6 mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas,.

D. A. pripažintas kaltu pagal BK 286 straipsnį ir paskirta 55 MGL, t. y. 2750 eurų, dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.

T. S. dėl kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuspręsta informuoti prokurorą, kad T. S. veiksmuose galimai yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnyje, požymiai.

Kauno teritorinei ligonių kasai iš L. D. bei D. A. solidariai priteista 263,70 eurų.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai iš L. D. bei D. A. solidariai priteista 1506,72 eurų.

Vyriausiajam policijos komisariatui iš L. D. bei D. A. solidariai priteista 1835,42 eurų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš L. D., D. A. ir T. S. nuspręsta neišieškoti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. D. nuteistas už tai, kad 2022 m. balandžio 8 d. apie 17.59 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), grasino nužudyti K. L., sakydamas „papjausiu“, „išmesiu pro langą“, nukreipęs peilį į K. L. mosikavo juo, po to paėmęs kitą peilį įrėmė pastarajam į kairį šoną. Šiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Be to, L. D. nuteistas už tai, kad 2022 m. balandžio 8 d. apie 18.05 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia atvirai pagrobė svetimą, K. L. priklausantį, 89 eurų bendros vertės turtą – 80 eurų vertės K. L. priklausančio automobilio SMART BRAVUS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) raktą, 5 eurų vertės telefonspynės magnetinį raktą, bendros 4 eurų vertės 4 vnt. kambario ir pašto dėžutės raktus.

Be to, L. D. nuteistas už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2022 m. gegužės 5 d., apie 15.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, tikslu pagrobti svetimą turtą, panaudodamas fizinį smurtą – tyčia vieną kartą kumščiu sudavęs R. I. į veidą, dėl ko pastarasis griūdamas trenkėsi galva į skalbimo mašiną, šiais veiksmais padarė apatinės lūpos sumušimą su paviršine žaizda ir kraujosruva vidinėje pusėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, ir pagrobė svetimą, R. I. priklausantį, 480 eurų vertės turtą 80 eurų dėžę su pjaustymo staklėmis „Rubi“, 100 eurų bendros vertės dėžę su perforatoriumi, 300 eurų bendros vertės mobilaus ryšio telefoną „Huawei P20 Pro“ su „Tele 2 Pildyk“ SIM kortele.

L. D. ir D. D. nuteisti už tai, kad, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kaip bendrininkų grupė, panaudojo fizinį smurtą bei pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui V. B. ir to paties komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjai I. S.: 2022 m. liepos 3 d., apie 14.40 val., (duomenys neskelbtini) r., L. D., siekdamas išvengti jo paties patikrinimo ir sulaikymo, plūsdamas necenzūriniais žodžiais, tyčia rankomis stumdė V. B., vadino jį „gaidžiu, pyderu“, I. S. panaudojus spec. priemonę – elektros impulsinį prietaisą „Taser“, D. A., siekdamas padėti L. D. išvengti patikrinimo ir sulaikymo, trukdė I. S. sulaikyti L. D.: stumdė ją rankomis į pečių sritį, po ko L. D. du kartus kumščiu smogė V. B. į galvą bei vieną kartą kumščiu smogė I. S. į galvą ir nubėgo už (duomenys neskelbtini) r., o V. B. jį vejantis, D. A. ir T. S. trukdė tai padaryti ištiesdami į šalis savo rankas bei rankomis stumdami V. B. į šoną. V. B. pasivijus L. D., pareikalavus gultis ant žemės, kojos keliu prispaudus šį prie žemės ir uždėjus antrankius, D. A. vieną kartą spyrė I. S. į dešinę ranką ir vieną kartą savo ranka įdrėskė I. S. į dešinę ranką, po ko vieną kartą spyrė V. B. į kairės kojos šlaunį bei rankomis stūmė V. B. nuo L. D.. I. S. panaudojus prieš D. A. spec. priemones – elektros impulsinį prietaisą – „Taser“ ir antrankius, o V. B. viena ranka laikant D. A., L. D. abiem rankom griebė V. B. už lytinių organų ir juos suspaudė, o tuo metu pribėgęs T. S. rankomis du kartus pastūmė I. S. į pečius, taip šiais bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam V. B. fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas dešinėje šlaunyje, kairio kelio srityje, odos nubrozdinimus dešinio riešo srityje, lytinių organų sumušimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė nukentėjusiajai I. S. fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą – tai yra poodinę kraujosruvą dešinio žando srityje, odos nubrozdinimą dešinio dilbio srityje su poodine kraujosruva.

Be to, L. D. nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė 0,377 g augalinės kilmės narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurios sudėtyje buvo 3,5 % Δ-9-tetrahidrokanabinolio iki kol 2022 m. rugpjūčio 16 d. 22.15 val. šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariato pareigūnai.

2. T. S. buvo kaltinamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su L. D. ir D. A., būdamas apsvaigę nuo alkoholio, siekdamas padėti L. D. išvengti patikrinimo ir sulaikymo, L. D. plūstant necenzūriniais žodžiais, panaudojo fizinį smurtą bei pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui V. B. ir to paties komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjai I. S.: 2022 m. liepos 3 d., apie 14.40 val., (duomenys neskelbtini) r., L. D., siekdamas išvengti jo paties patikrinimo ir sulaikymo, plūsdamas necenzūriniais žodžiais, tyčia rankomis stumdė V. B., vadino jį „gaidžiu, pyderu“, I. S. panaudojus spec. priemonę – elektros impulsinį prietaisą „Taser“, D. A. trukdė I. S. sulaikyti L. D., – stumdė ją rankomis į pečių sritį, po ko L. D. du kartus kumščiu smogė V. B. į galvą bei vieną kartą kumščiu smogė I. S. į galvą ir nubėgo už (duomenys neskelbtini), o V. B. jį vejantis, D. A. ir T. S. trukdė tai padaryti ištiesdami į šalis savo rankas bei rankomis stumdami V. B. į šoną. V. B. pasivijus L. D., pareikalavus gultis ant žemės, kojos keliu prispaudus šį prie žemės ir uždėjus antrankius, D. A. vieną kartą spyrė I. S. į dešinę ranką ir vieną kartą savo ranka įdrėskė I. S. į dešinę ranką, po ko vieną kartą spyrė V. B. į kairės kojos šlaunį bei rankomis stūmė V. B. nuo L. D.. I. S. panaudojus prieš D. A. spec. priemones - elektros impulsinį prietaisą -“Taser“ ir antrankius, o V. B. viena ranka laikant D. A., L. D. abiem rankom griebė V. B. už lytinių organų ir juos suspaudė, o tuo metu pribėgęs T. S. rankomis du kartus pastūmė I. S. į pečius, taip šiais bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam V. B. fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas dešinėje šlaunyje, kairio kelio srityje, odos nubrozdinimus dešinio riešo srityje, lytinių organų sumušimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė nukentėjusiajai I. S. fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą – tai yra poodinę kraujosruvą dešinio žando srityje, odos nubrozdinimą dešinio dilbio srityje su poodine kraujosruva.

Dėl nuteistajam L. D. nepagrįstai taikyto BK 75 straipsnio

Dėl T. S. išteisinimo

4.7. Skunde prokuroras nurodo kad T. S. pripažinus kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 str. padarymo, turi būti keičiamos ir nuosprendžio dalys dėl priteistų civilinių ieškinių: Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Kauno teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos civilinis ieškinys ir suma, kuri buvo išmokėta, dėl I. S. gydymo, buvusio nedarbingumo, turi būti priteista solidariai iš L. D., D. A.. T. S..

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras Nerijus Gružauskas savo apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, nuteistasis L. D. ir jo gynėja, taip pat ir nuteistojo D. A. bei išteisintojo T. S. advokatai prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį be pakeitimų.

Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (panaikinant skundžiamo nuosprendžio dalį dėl BK 75 straipsnio nuteistajam L. D. taikymo). (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliaciniame skunde prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl T. S. išteisinimo, teigia, kad netinkamai buvo atliktas įrodymu vertinimas, todėl priimtas neteisėtas sprendimas, taip pat prokuroras skunde ginčija nuteistajam L. D. BK 75 straipsnio nuostatų taikymo pagrįstumą. Dėl nuteistojo D. A. apeliacinių skundų negauta. Apygardos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendį peržiūri atsižvelgdamas į paduoto apeliacinio skundo ribas (BPK 320 str. 3 d.).

Dėl nuteistajam L. D. nepagrįstai taikyto BK 75 straipsnio

7. Prokuroro vertinimu, pirmos instancijos teismas L. D. netinkamai pritaikė BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjo bausmės vykdymą, prieštaraudamas nuosprendyje išdėstytiems faktams, padarė nepagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti atidedant kaltinamajam paskirtos bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas L. D. už padarytas veikas bausmės rūšis ir nustatydamas jų dydžius, taip pat subendrindamas bausmes, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė, tačiau, sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjęs apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai nagrinėjamu atveju L. D. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

8. Baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (atlikus dalį paskirtos bausmės), sąrašas, tačiau šiuo aspektu formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam taikymo, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo (atlikus dalį jam paskirtos bausmės), kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-18-697/2023 ir kt.).

9. Skundžiamu nuosprendžiu L. D. nuteistas už penkių tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, ir šis jo teistumas yra ne pirmas. Praeityje jis teistas 7 kartus dėl eilės įvairaus pobūdžio tyčinių nusikalsimų veikų, tame tarpe ir veikų, susijusių su smurto pavartojimu, taip pat jis 22 kartus buvo baustas administracine tvarka. L. D. šioje byloje nustatytos kelios sunkinančios aplinkybės, t. y., nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, BK 286 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje bei veiką padarė būdamas recidyvistu. Kaltę pripažino tik dėl BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo, dėl kitų veikų kaltę neigė, siekė išvengti atsakomybės, taigi, dėl kitų veikų nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Bylos duomenys patvirtina, kad šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo eigoje, 2023 m. vasario mėnesį, L. D. įvykdė naujas tyčines nusikalstamas veikas, už kurias jau yra nuteistas 2023 m. birželiu 9 d. nuosprendžiu realia laisvės atėmimo bausme.

10. Šios aplinkybės rodo, jog L. D. nėra linkęs laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, jas ignoruoja, išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, kritiškai savo elgesio nevertina. O kaip buvo minėta, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam taikymo, be kita ko, turi būti vertinamos nusikalstamos veikos padarymo priežastys, asmens elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, t. y., ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, aptartų aplinkybių visuma, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad L. D. savo elgesio nevertina kritiškai, nesusimąsto apie priešingus teisei veiksmus ir dėl to kilusias pasekmes, o padaryti tyčiniai nusikaltimai yra logiška jo gyvenimo būdo, susiformavusios tam tikros kriminalinės pasaulėžiūros, ją laikant natūraliu reiškiniu savo gyvenime, pasekmė.

11. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visas aptartas aplinkybes skundžiamame nuosprendyje nurodė ir jas tinkamai įvertino už padarytas nusikalstamas veikas L. D. parinkdamas ir skirdamas bausmes, tačiau išvadą jog bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant paskirtos bausmės vykdymą, padarė įvertinęs ne visų jo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visumą, o tik kai kurias aplinkybes, t. y. L. D. elgesį per paskutinį pusmetį, t. y., kad jis buvo lygtinai paleistas iš bausmės atlikimo įstaigos, vykdė probacijos sąlygas – per įstatymo nustatytą laikotarpį įsidarbino, kad nėra duomenų apie kitus L. D. pradėtus ikiteisminius tyrimus, padarytas nusikalstamas veikas.

12. Įvertinusi visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Priešingai, bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo veiksmams ir noru keisti pasirinktą gyvenimo būdą, dėl to ateityje L. D. gali toliau vykdyti tiek nusikalstamas veikas, tiek administracinius nusižengimus, jų nevertindamas kritiškai. Todėl, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą.

13. Išdėstytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-53-697/2021 ir kt.). BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad arešto ar laisvės atėmimo bausmė (jos dalis) realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. Apie galimybę taikyti aptariamą išimtinę bausmės įgyvendinimo formą sprendžiama pagal konkrečioje byloje nustatytas konkrečias nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, tačiau šioje byloje tokių aplinkybių nustatyta nebuvo.

14. Apibendrindama nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismas be pagrindo atidėdamas L. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 75 straipsnio nuostatas), todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Dėl T. S. išteisinimo

15. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, prokuroras nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl T. S. išteisinimo, tvirtina, jog teismas netinkamai įvertino bylos duomenis, teismo nuosprendyje išdėstyti T. S. išteisinimą grindžiantys motyvai iš esmės prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Teisėjų kolegijos manymu, sutikti su tokiais prokuroro apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

16. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiškai ir besąlygiškai įrodytas, o teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą grindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-283-746/2015, Nr. 2K-496-746/2015). Teismų praktikoje pažymima, kad kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130-458/2020).

17. Įrodymų vertinimo taisykles baudžiamajame procese reglamentuoja BPK 20 straipsnis. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini.

18. Teisėjų kolegija, įvertinus apeliacinio skundo bei skundžiamo nuosprendžio argumentus, išklausiusi proceso dalyvių nuomones bei ištyrusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, motyvuotą, bylos duomenimis pagrįstą ir suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose atitinkantį procesinį sprendimą. Skundą nagrinėjantis teismas nenustatė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir įtakos nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui, todėl neturi jokio pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų, abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis.

19. Vienas iš prokuroro apeliacinio skundo argumentų, kuriuo grindžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nepagrįstumas, yra tai, kad teismas nepagristai iškraipė nukentėjusiųjų V. B. ir I. S. parodymus, vertino tik jų dalį, jų parodymų neįvertino kitų duomenų kontekste. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog iš skundžiamame nuosprendyje atliktos įrodymų analizės matyti, kad nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų parodymai buvo išanalizuoti ir objektyviai įvertinti kitų bylos duomenų kontekste. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo atliktos įrodymų analizės, visų kaltinamųjų kaltė ir faktinės veikos padarymo aplinkybės buvo nustatinėjamos vertinant surinktus bylos duomenis kaip patikimus tik patikrinus juos visų jų kontekste, todėl teismas tiek pačių kaltinamųjų, tiek ir nukentėjusiųjų parodymais rėmėsi tiek, kiek jie juos patvirtino kiti įrodymai, tai ir specialistų išvadomis, vaizdo kamerų įrašai ir kiti rašytiniai bylos duomenys.

20. Prokuroro teigimu, nesuprantamais faktais remiantis teismas padare išvadą, kad neva nėra duomenų, kad T. S. būtų dalyvavęs ir matęs I . D. ir D. A. pavartotą smurtą pareigūnų atžvilgiu, nors nukentėjusiųjų, kitų kaltinamųjų, liudytoju parodymais nustatyta, kad T. S. nuo pat pradžios matė visas jo ir bendrininkų įvykdyto nusikaltimo aplinkybes ir pats aktyviais veiksmais juose dalyvavo. Su tokiais skundo teiginiais teisėjų kolegija nesutinka. Patys nukentėjusieji patvirtino, kad konfliktas prasidėjo tik su L. D. ar D. A., o T. S. tik po kurio laiko priėjo prie konfliktuojančių pareigūnų bei kitų nuteistųjų.

20.1. Nukentėjusysis V. B. parodė, kad kai jis norėjo apžiūrėti L. D., šis iš karto trenkė kumščiu jam į galvą ir pradėjo bėgti, o V. B. jį vijosi, paskui jį bėgo D. A., jis vienu metu buvo priešais liudytoją užbėgęs ir trukdė judėti. Jis bėgo paskui L. D. pro kelmą, ant kurio sėdėjo T. S., tuomet pastarasis atsistojęs ištiesė rankas į šalis (į šonus) ir taip bandė jam padaryti užtvarą, kad nesivytų L. D., bet jis T. S. tiesiog ranka nustūmė į šoną. Pasivijus L. D., V. B. liepė pastarajam gultis, tačiau šis nevykdė jo reikalavimų. Kai L. D. atsisėdo prie tvoros, jis norėjo uždėti antrankius. Tuo momentu pribėgo D. A. su T. S., privažiavo kolegė ir prasidėjo grumtynės – L. D. laikė prispaudęs prie tvoros, šis sugriebė jam už genitalijų, D. A. bandė nutraukti jį nuo L. D., spyrė į kairę koją. Po to pribėgo kolegė, kuri bandė atitraukti D. A.. T. S. bandė užgriūti, buvo stipriai padauginęs alkoholio.

20.2. Nukentėjusioji I. S. parodė, kad ji girdėjo, kaip L. D. pradėjo plūsti V. B. necenzūriniais žodžiais, prasidėjo apsistumdymai, todėl ji suskubo padėti kolegai sulaikyti L. D.. Pabėgus į priekį, jie bandė sulaikyti L. D., tada šis kelis kartus trenkė V. B. į galvą. sudavė jai į dešinės pusės žandikaulį. Pradžioje dar D. A. bandė jiems sutrukdyti sulaikyti L. D.. L. D. išsprūdo ir pradėjo bėgti. V. B. nusivijo L. D., o ji grįžo į tarnybinį automobilį ir važiavo pažiūrėti, kur jie nubėgo. Po to ji tarnybiniu automobiliu nuvažiavo už pastato, kur nubėgo V. B., L. D. ir D. A.. Pamačiusi, kad V. B. sulaikė L. D., perlindusi pro tvoros plyšį, bandė sulaikyti D. A.. Grumtynių metu jis ją apdraskė. D. A. jai įspyrė į dešinę ranką. Kai D. A. jau buvo sulaikytas, pribėgo T. S. ir pradėjo stumdytis, kalbėti apie pareiškimą. Jis reikalavo pasakyti savo vardą, pavardę. Tuo metu ji laikė D. A., kad jis būtų toliau nuo L. D. ir V. B.. T. S. ją kelis kartus pastūmė į petį.

21. Aplinkybę, kad T. S. konflikto tarp policijos pareigūnų I. S. ir V. B. bei L. D. ir D. A. vietoje atsidūrė jam jau prasidėjus, L. D. jau kurį laiką aktyviai priešinantis pareigūnams, bėgant nuo jų, o D. A. siekiant sutrukdyti sulaikyti L. D., šiems abiem asmenims naudojant prieš nukentėjusiuosius smurtą, patvirtina vaizdo kamerų įrašai.

21.1. Policijos tarnybinio automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atpažinties numeris (duomenys neskelbtini), priekinės ir galinės vaizdo kamerų įrašuose užfiksuota įvykio pradžia: kaip privažiuoja taksi automobilis, sustoja tarnybinis automobilis, pareigūnas V. B. atlieka L. D. apžiūrą, kyla triukšmas ir susistumdymas, L. D. abiem rankom nustumia V. B. rankas, tada V. B. rankom suima L. D. už megztinio krūtinės srityje ir nustumia jį į dešinį kameros šoną ir kurį laiką jų nesimato, paskui dešinėje ekrano pusėje matyti, kaip L. D. iššoka, o jį su rankom bando sulaikyti pareigūnas V. B., kurį savo rankom vis stumia nuo savęs L. D.. Pribėgusi pareigūnė I. S. taip pat bando padėti kolegai V. B. sulaikyti L. D., kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo, V. B. sugriebia L. D. už rankų, L. D. stengiasi atsitraukti, suduoda kumščiu V. B. į veidą du kartus bei vieną kartą kumščiu suduoda šalia stovėjusiai I. S. į galvą bei nubėga Melioratorių gatve link sankryžos su Basanavičiaus gatve, o jį nusiveja V. B.. Šiame įraše L. S. neužfiksuotas.

21.2. Iš 2022 m. rugsėjo 7 d. apžiūros protokolo matyti, kad pirmajame vaizdo įraše pavadinimu „20220703_143922.mp4“, užfiksuotas veiksmas jau po D. A. ir L. D. sulaikymo. Veiksmas vyksta prie aukštos, metalinio tinklo tvoros, už kurios stovi D. A. ir L. D., priešais juos, dešinėje pusėje stovi pareigūnė I. S., iš kitos pusės stovi kitas pareigūnas V. B., bei dar vienas asmuo su raudonos spalvos marškinėliais, kuris rėkia „Filmuokit, V., filmuokit“, kitas girdisi riksmas – „rašau pareiškimą ant pareigūnų“, „nieko nepadariau“ ir kiti riksmai. Kaip nustatyta, šis asmuo raudonais marškinėliais yra T. S.. Matyti, kaip po dešine puse praeina asmuo su raudona maike, su kamera šiek tiek prieinama arčiau, bet ne per arti. Matyti toliau prie tvoros stovintys tie patys asmenys, girdisi visokie riksmai – „Nedaryk nesąmonių“, „patys prisipiso va tie va pareigūnai“. matosi, kaip I. S. panaudoja elektros impulsinį prietaisą - Taserį, šauna į dešinę koją asmeniui su mėlynais džinsais, asmuo su raudona maike šaukia už tvoros – „pareigūne, tavo vardas, pavardė“.

21.3. Antrame vaizdo įraše pavadinimu „20220703_144211.mp4“, užfiksuota, kaip tas pats vaizdas prie tvoros - L. D. pusiau gulomis sėdi prie tvoros ant kairio šono ant žolės, šalia jo pasilenkęs pareigūnas, šalia stovi D. A., šalia kurio stovi I. S., kuri jį laiko su kaire ranka jo dešinę ranką per alkūnę, ir tuo metu prie I. S. prieina T. S., kuris savo abiem rankom atstumia I. S. nuo D. A., S. sako – „nu čia dabar“ ir vaizdo kamera pakreipiama, kad nesimatytų vaizdo, girdisi tik riksmai. Kai kamera vėl pasukama, matyti, kad T. S. stovi priešais I. S. ir konfliktuoja, po to T. S. prieina prie tvoros ir atsistoja nugara į tvorą, I. S. pasilenkia ir kažką pakelia nuo žemės ir sako jam – „sėsk, sėsk, pasakyta.“ Įrašas baigiasi.

21.4. Trečiame vaizdo įraše pavadinimu –„20220703_144626.mp4“, matyti, kaip pareigūnai veda sulaikytus asmenis – I. S. veda sulaikytą D. A., L. D. veda du pareigūnai, vaizdas pasukamas į šoną, kai vėl atsukamas, matyti, kad L. D. veda vienas pareigūnas, T. S. veda kitas.<...> , matyti, kad pareigūnai L. D. sodina į tarnybinį automobilį<...> “ Įrašas baigėsi (4 t., b. l. 11–14).

22. Įstatyme nenurodyta, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas jų susitarimas, todėl bendrininkavimo atveju teismas šį būtiną bendrininkavimo požymį konstatuoja įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje išaiškinta, kad bendrininkavimo atveju būtina nustatyti asmenų veikos bendrumą – tiek susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu, tiek ir bendrą tyčią, t. y. situaciją, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu. Kasacinės instancijos išplėstinė septynių teisėjų kolegija tokią situaciją apibūdino kaip abiem bendrininkams suvokiamą teiginį – „aš žinau, kad tu žinai, kad aš žinau, ką tu ir aš pavojingo ir įstatymu uždrausto kartu darome“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-88-489/2023).‏‏‎ Taigi, esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką.

23. Nors nukentėjusieji I. S. ir V. B. nurodė, kad taip pat T. S., kartu su D. A. siekė jiems sutrukdyti sulaikyti L. D., teisėjų kolega laiko, kad tai yra tik subjektyvus situacijos vertinimas, nes šio įvykio metu T. S. taip pat buvo įvykio vietoje. V. B. patvirtino, kad vydamasis L. D. bėgo pro kelmą, ant kurio sėdėjo T. S., o kai šis atsistojęs ištiesė rankas į šalis, jis T. S. tiesiog ranka nustūmė į šoną. Vėliau, kai D. A. bandė nutraukti jį nuo L. D., T. S. bandė užgriūti, buvo stipriai padauginęs alkoholio. I. S. patvirtino, kad kai D. A. jau buvo sulaikytas, pribėgo T. S. ir pradėjo stumdytis, kalbėti apie pareiškimą, reikalavo pasakyti savo vardą, pavardę, ji pasakė, kad ateitų kitą dieną, kai išsiblaivys. T. S. ją kelis kartus pastūmė į petį. Vaizdo įraše užfiksuota, kad prie I. S. prieina T. S., kuris savo abiem rankom atstumia I. S. nuo laikomo asmens D. A., po keleto sekundžių jis stovi priešais I. S. ir konfliktuoja, paskui prieina prie tvoros ir atsistoja nugara į tvorą, I. S. jam sako – „sėsk, sėsk, pasakyta.“ Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, šie įrodymai leidžia daryti išvadą, kad T. S. veiksmai buvo padriki, neorientuoti, ir niekaip nesusiję su kitų kaltinamųjų veiksmais.

24. Skunde prokuroras pažymi, jog teismas be pagrindo, patikėjo T. S. parodymais, kuomet jis apskritai neigė bet kokius aktyvius savo veiksmus, nors teismas jų buvimą ir pats konstatavo. Su šiuo teiginiu negalima sutikti. Kaip matyti iš paties T. S. pateiktos versijos, kuri viso proceso metu buvo nuosekli, kad jis tą dieną buvo neblaivus ir nedaug ką prisimena, tik prisimena, kad išlindo per skylę tvoroje ir pasimaišė ne vietoje. Pareigūnas pats jam sakė, kad jį jėga pastūmė, dėl to, T. S. manymu, jis galėjo eiti pasiaiškinti, tačiau neigia atlikęs kokius nors tyčinius veiksmus – pastojęs policijos pareigūnui kelią, ar pastūmęs pareigūnę už pečių. Taigi, T. S. nepaneigė visų savo atliktų veiksmų, apart to, kad nestūmė pareigūnės, ir nurodė, jog buvo girtas ir neprisimena įvykio aplinkybių, taip pat nepaneigė, jog galėjo eiti aiškinti aiškintis su pareigūnais. Šie jo parodymai, aptartų duomenų kontekste, liko nepaneigti. Remiantis aptartu, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių T. S. savo veiksmais prisidėjus prie kitų asmenų nusikalstamų veiksmų, t. y. fizinio smurto vartojimo veiksmų, priešinantis policijos pareigūnams, todėl nėra pagrindo išvadai, kad T. S. veikė bendrininkaudamas su kitais kaltinamaisiais ir prisidėdamas savo veiksmais prie jų neteisėto veikimo.

25. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nekaltumo prezumpcija reiškia, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Iš nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, kad kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodinėjimo naštos negalima jam perkelti, visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos įtariamojo (kaltinamojo) naudai (in dubio pro reo). Šis principas draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kai byloje yra įrodymų prieštaravimų, teismas privalo imtis priemonių jiems pašalinti. Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-242-495/2019, 2K-297-458/2020 ir kt.).

Motyvuojamoji dalis

26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad T. S. veiksmuose nenustatyti visi būtini jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymiai.

26.1. Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą – tai fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014). Pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324/2013, 2K-229/2014, 2K-147-489/2023).

26.2. BK 286 straipsnyje nustatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69-976/2015, 2K-441-976/2015, 2K-195-693/2017, 2K-246-942/2020, 2K-264-976/2022).

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodyta, jog vaizdo įrašuose nebuvo užfiksuota jokių T. S. stūmimo veiksmų ar smūgių pareigūnams, nes, viename iš aukščiau aptartų vaizdo įrašų matyti, kaip T. S. priėjęs, ištiesęs rankas, kažko reikalauja ir abiem rankomis atstumia I. S. nuo D. A., tačiau šis prieštaravimas nuosprendžio teisėtumo nepaneigia. Buvus T. S. veiksmuose kryptingą fizinio smurto panaudojimą, siekiant pasipriešinti pareigūnams, aptartų bylos įrodymų visumoje, nepatvirtina ir I. S. bei V. B. teiginiai, kad T. S. stumdė I. S., dėl ko ji tvirtino jautusi fizinį skausmą.

28. Siekiant konstatuoti BK 286 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties buvimą nepakanka nustatyti atliktus tam tikrus veiksmus pareigūno atžvilgiu, bet būtina įrodyti kryptingą fizinio smurto panaudojimą, siekiant pasipriešinti pareigūnams. Taigi, iš byloje nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad T. S. fizinis kontaktas su nukentėjusiąja I. S. buvo, ir kad jis ranka stūmė ją, tačiau tai nėra pakankama aplinkybė konstatuoti BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties buvimą – kadangi nėra nustatyta, kad jis sąmoningais ir apgalvotais veiksmais, keliančiais grėsmę tarnybos funkcijas atliekančiam pareigūnui, panaudojo fizinį smurtą jo atžvilgiu, siekdamas pasipriešinti ir tokiu būdu trukdyti jam atlikti tarnybines funkcijas, t. y. veikė tiesiogine kryptinga tyčia.

29. Remiantis aptartu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio nuostatų - ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes, savo išvadas argumentuotai pagrindė, ir T. S. atžvilgiu priėmė pagrįstą išteisinamąjį nuosprendį. Ši skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 13 d. nuosprendžio dalis, kuria T. S. išteisintas, yra teisėta, pagrįsta ir naikinti ją nėra jokio teisinio pagrindo. Atmetus prokuroro apeliacinio skundo argumentus dėl T. S. pripažinimo kaltu ir paliekant jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo dalies, susijusios su prašoma jam skirti bausme bei civilinių ieškinių išsprendimu.

30. Apeliaciniame skunde prokuroras nesutinka su teismo išvada, kad T. S. gali būti taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 505 straipsnį, kadangi, apelianto vertinimu, nėra jokio pagrindo su šiuo nusižengimu susieti T. S. veiksmų, kurie pasireiškė fiziniu smurtu pareigūnų atžvilgiu. Kaip buvo aptarta, nėra nustatyta, kad T. S. sąmoningais ir apgalvotais veiksmais, keliančiais grėsmę tarnybos funkcijas atliekančiam pareigūnui, panaudojo smurtą pareigūnės I. S. atžvilgiu, siekdamas pasipriešinti ir tokiu būdu trukdyti jam atlikti tarnybines funkcijas, t. y. veikė tiesiogine kryptinga tyčia. ANK 505 straipsnyje numatyta atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų ar valstybės pareigūnų sprendimų nevykdymas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad T. S. veiksmai – rankų ištiesimas prieš kitą kaltinamąjį besivejantį pareigūną vytis L. D., jo bandymas aiškintis pareigūnų vardą, pavardę, rankų tiesimas link pareigūnų, pastariesiems atliekant sulaikymo veiksmus, duoda pagrindo išvadai, jog tokiu elgesiu T. S. galėjo trukdyti pareigūnams atlikti savo funkcijas, todėl juose gali būti aptarto administracinio nusižengimo požymių.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

31. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant teisines paslaugas nuteistiesiems L. D. ir D. A. bei išteisintajam T. S. apeliacinės instancijos procese. Nagrinėjamu atveju nuteistajam gynėjas paskirtas teismo iniciatyva, siekiant įgyvendinti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, nes nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra privalomas (BPK 322 straipsnio 1 dalis).

32. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. BPK 106 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

33. Sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-226-942/2016 ir kt.). Teismų praktikoje taip pat yra pripažįstama, kad teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą tada, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikiama realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam ar nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-697/2021, 2K-51-788/2021 ir kt.). Atsižvelgdama į tai, kad ši byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundą, t. y. prokuroro skundas pateiktas bloginančiais nuteistojo L. D. bei išteisintojo T. S. teisinę padėtį pagrindais, o D. A. atžvilgiu apeliacinių skundų nepateikė nei gynyba, nei prokuroras, teisėjų kolegija prašymų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistųjų L. D. ir D. A. bei išteisintojo T. S., netenkina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalis 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokuroro Nerijaus Gružausko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 17 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti jo dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies, 4 dalies, 5 dalies nuostatomis, nuspręsta L. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metų 8 mėnesių laikotarpiui, skiriant įpareigojimus: viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 6 mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų nepriteisti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.