Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Rūtai Balčiūnaitei, Kristinai Grikietytei-Guobienei

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnyje.

L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2014 m. kovo 13 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą ir nuo 21.00 val. iki 6.00 val. būti namuose;

2) 2014 m. liepos 16 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. kovo 13 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 11 mėnesių, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose ir tęsti mokslą;

3) 2014 m. gruodžio 15 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. liepos 16 d. Kėdainių rajono apylinkės nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 1 metų 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, mokytis arba dirbti, arba užsiregistruoti į darbo biržą;

4) 2017 m. gegužės 4 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant tęsti mokslą ar pradėti dirbti, arba būti registruotam darbo biržoje, neišeiti iš namų nakties metu nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su mokslu ar darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto rajono ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

5) 2019 m. kovo 14 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnį - 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

6) 2019 m. liepos 24 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. kovo 14 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta 1 metų 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. 2020 m. spalio 28 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartimi paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę, bausmę atliko 2021 m. balandžio 2 d.,

7) 2023 m. birželio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 5 dalį, subendrinta ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 2023 m. rugpjūčio 4 d. lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.), 180 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje, 259 straipsnio 2 dalyje.

T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis V. L. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistumai išnykę, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. D. 2022 m. balandžio 8 d. apie 17.59 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), grasino nužudyti K. L., sakydamas „papjausiu“, „išmesiu pro langą“, nukreipęs peilį į K. L. mosikavo juo, po to paėmęs kitą peilį įrėmė pastarajam į kairį šoną. Šiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Šiais veiksmais L. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Be to, L. D. 2022 m. balandžio 8 d. apie 18.05 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia atvirai pagrobė svetimą, K. L. priklausantį, 89 eurų bendros vertės turtą – 80 eurų vertės K. L. priklausančio automobilio SMART BRAVUS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) raktą, 5 eurų vertės telefonspynės magnetinį raktą, bendros 4 eurų vertės 4 vnt. kambario ir pašto dėžutės raktus.

Šiais veiksmais L. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.).

Be to, L. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2022 m. gegužės 5 d., apie 15.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, tikslu pagrobti svetimą turtą, panaudodamas fizinį smurtą – tyčia vieną kartą kumščiu sudavęs R. I. į veidą, dėl ko pastarasis griūdamas trenkėsi galva į skalbimo mašiną, šiais veiksmais padarė apatinės lūpos sumušimą su paviršine žaizda ir kraujosruva vidinėje pusėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, ir pagrobė svetimą, R. I. priklausantį, 480 eurų vertės turtą 80 eurų dėžę su pjaustymo staklėmis „Rubi“, 100 eurų bendros vertės dėžę su perforatoriumi, 300 eurų bendros vertės mobilaus ryšio telefoną „Huawei P20 Pro“ su „Tele 2 Pildyk“ SIM kortele.

Šiais veiksmais L. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

L. D. ir D. A., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kaip bendrininkų grupė, panaudojo fizinį smurtą bei pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui V. B. ir to paties komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjai I. S.: 2022 m. liepos 3 d., apie 14.40 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), L. D., siekdamas išvengti jo paties patikrinimo ir sulaikymo, plūsdamas necenzūriniais žodžiais, tyčia rankomis stumdė V. B., vadino jį „gaidžiu, pyderu“, I. S. panaudojus spec. priemonę – elektros impulsinį prietaisą „Taser“, D. A., siekdamas padėti L. D. išvengti patikrinimo ir sulaikymo, trukdė I. S. sulaikyti L. D.: stumdė ją rankomis į pečių sritį, po ko L. D. du kartus kumščiu smogė V. B. į galvą bei vieną kartą kumščiu smogė I. S. į galvą ir nubėgo už (duomenys neskelbtini) pastato, (duomenys neskelbtini), o V. B. jį vejantis, D. A. ir T. S. trukdė tai padaryti ištiesdami į šalis savo rankas bei rankomis stumdami V. B. į šoną. V. B. pasivijus L. D., pareikalavus gultis ant žemės, kojos keliu prispaudus šį prie žemės ir uždėjus antrankius, D. A. vieną kartą spyrė I. S. į dešinę ranką ir vieną kartą savo ranka įdrėskė I. S. į dešinę ranką, po ko vieną kartą spyrė V. B. į kairės kojos šlaunį bei rankomis stūmė V. B. nuo L. D.. I. S. panaudojus prieš D. A. spec. priemones – elektros impulsinį prietaisą – „Taser“ ir antrankius, o V. B. viena ranka laikant D. A., L. D. abiem rankom griebė V. B. už lytinių organų ir juos suspaudė, o tuo metu pribėgęs T. S. rankomis du kartus pastūmė I. S. į pečius, taip šiais bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam V. B. fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas dešinėje šlaunyje, kairio kelio srityje, odos nubrozdinimus dešinio riešo srityje, lytinių organų sumušimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė nukentėjusiajai I. S. fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą – tai yra poodinę kraujosruvą dešinio žando srityje, odos nubrozdinimą dešinio dilbio srityje su poodine kraujosruva.

Šiais veiksmais L. D. ir D. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

Be to, L. D., neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė 0,377 g augalinės kilmės narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurios sudėtyje buvo 3,5 % Δ-9-tetrahidrokanabinolio iki kol 2022 m. rugpjūčio 16 d. 22.15 val. šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariato pareigūnai.

Šiais veiksmais L. D. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 259 straipsnyje.

T. S. buvo kaltinamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su L. D. ir D. A., būdamas apsvaigę nuo alkoholio, siekdamas padėti L. D. išvengti patikrinimo ir sulaikymo, L. D. plūstant necenzūriniais žodžiais, panaudojo fizinį smurtą bei pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui V. B. ir to paties komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjai I. S.: 2022 m. liepos 3 d., apie 14.40 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), L. D., siekdamas išvengti jo paties patikrinimo ir sulaikymo, plūsdamas necenzūriniais žodžiais, tyčia rankomis stumdė V. B., vadino jį „gaidžiu, pyderu“, I. S. panaudojus spec. priemonę – elektros impulsinį prietaisą „Taser“, D. A. trukdė I. S. sulaikyti L. D., – stumdė ją rankomis į pečių sritį, po ko L. D. du kartus kumščiu smogė V. B. į galvą bei vieną kartą kumščiu smogė I. S. į galvą ir nubėgo už (duomenys neskelbtini) pastato, (duomenys neskelbtini), o V. B. jį vejantis, D. A. ir T. S. trukdė tai padaryti ištiesdami į šalis savo rankas bei rankomis stumdami V. B. į šoną. V. B. pasivijus L. D., pareikalavus gultis ant žemės, kojos keliu prispaudus šį prie žemės ir uždėjus antrankius, D. A. vieną kartą spyrė I. S. į dešinę ranką ir vieną kartą savo ranka įdrėskė I. S. į dešinę ranką, po ko vieną kartą spyrė V. B. į kairės kojos šlaunį bei rankomis stūmė V. B. nuo L. D.. I. S. panaudojus prieš D. A. spec. priemones - elektros impulsinį prietaisą -“Taser“ ir antrankius, o V. B. viena ranka laikant D. A., L. D. abiem rankom griebė V. B. už lytinių organų ir juos suspaudė, o tuo metu pribėgęs T. S. rankomis du kartus pastūmė I. S. į pečius, taip šiais bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam V. B. fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas dešinėje šlaunyje, kairio kelio srityje, odos nubrozdinimus dešinio riešo srityje, lytinių organų sumušimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė nukentėjusiajai I. S. fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą – tai yra poodinę kraujosruvą dešinio žando srityje, odos nubrozdinimą dešinio dilbio srityje su poodine kraujosruva.

Dėl grasinimo K. L. ir atvirosios K. L. turto vagystės

L. D. dėl grasinimų K. L. ir vagystės kaltės nepripažino. Parodė, kad tą dieną pas K. L. atėjo su A. Š. išgerti alaus. Išgėrė. Po to A. Š. išėjo dar alaus, grįžo, dar visi kartu išgėrė. Alkoholį vartojo visi trise. Jau buvo apsvaigę. Jis, atėjęs pas K. L., savo raktus padėjo ant mažo staliuko šalia K. L. raktų. Išeidamas nepastebėjo, kad pasiėmė ne savo raktus. Po to savo broliui, A. sūnui D., pasakė, kad pasiėmė ne savo raktus, paprašė D. nueiti apkeisti, šis nuėjęs apkeitė, parnešė jo raktus ir jis išvyko namo. Kad būtų prašęs K. L. folijos, nepamena.

Nukentėjusiojo K. L. parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 147–152, 156–159, 153–155) parodė, kad 2022 m. balandžio 8 d. apie 17.59 val. į jo butą esantį (duomenys neskelbtini) atėjo žinomas asmuo A. Š. su jaunu asmeniu, kurio jis nežino. Jie atsidarė jo buto duris, kadangi jos buvo neužrakintos. A. Š. žino, kad jis turi kojų traumą ir mažai juda, todėl negalėjo jų išprašyti. A. Š. apsisuko ir išėjo į parduotuvę, o jaunuolis liko jo bute. Jis reikalavo jaunuolio išeiti, tačiau jaunuolis atsisakė, buvo agresyvus. Tas jaunuolis pradėjo agresyviai elgtis, pakeltu tonu rėkti, kad jeigu negaus folijos, tai sudaužys jam priklausančius daiktus, klausė ką sudaužyti, ar tai kompiuterį, ar televizorių. Jis, pamatęs tokį jaunuolio elgesį agresyvų, tylėjo ir nieko nesakė, kad šis neįsisiautėtų ir tikrai grasinimus sudaužyti jam daiktus neįvykdytų. Jaunuolis jam priklausančių daiktų nesudaužė, bet paėmęs nuo spintelės vieną nedidelį virtuvinį peilį, laikydamas rankoje, atsisukęs į jį, būdamas visiškai šalia iki 50 cm atstumu, mosikavo peilį nukreipęs į jį. Tada staiga jis tą nedidelį peilį numetė ant spintelės ir paėmė kitą didelį virtuvinį peilį ir priėjęs prie nukentėjusiojo stovinčio įrėmė į kairį šoną. Tas jaunuolis laikė peilį dešinėje rankoje. Kai įrėmė peilį jam į šoną, grasino, kad jį papjaus. Jis labai išsigando, nes bijojo, kad šis jo peiliu nesužalotų. Tas jaunuolis vis pastoviai klausė, ar jis žino kas jis toks, parodys, kad iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Jaunuolio garsinimų buvo išsakyta daug kartų. Jaunuolis grasino jį išmesti per langą. Kai grasino, jokių pinigų, ar daiktų nereikalavo. Jaunuolis paskui pasakė, kad jis nuvežtų pastarąjį į (duomenys neskelbtini) gatvę. Jam atsakius, kad neveš, šis pasakė, duoti jam automobilio raktus, jis pats nuvažiuosiąs. Jis sakė jaunuoliui, kad šis jokių raktų negaus. Tuo metu jam kažkas paskambino ir tas jaunuolis eidamas iš kambario, pamatė duryse raktus, prie kurių buvo ir automobilio rakteliai, ir nieko jam nesakęs išsitraukė raktus ir išėjo. Jo automobilyje yra signalizacija, kuri blokuoja užvedimą, kol neišjungi, užvesti automobilio nėra galimybės. Tam jaunuoliui pasišalinus iš jo kambario, jis paskambino 112 ir iškvietė policiją. Jis būdamas kambaryje girdėjo, kad bendrame koridoriuje kažkoks triukšmas, bet kas ten vyko nežino, nėjo pažiūrėti. Paskui po kokių 10 minučių vėl į butą atėjo A. Š. kartu su tuo pačiu jaunuoliu, ir Š. pasakė, kad yra atvykusi policija, bet dėl ko jis nesuprato. A. Š. jam pasirodė neramus, bet jis jam negrasino, o tas jaunuolis grasino jam, kad nieko policijai nesakytų, nes kitaip jam blogai baigsis ir tuo metu atvyko pareigūnai ir juos abu išsivedė iš jo kambario. Pareigūnui išėjus, jis paskambino A. Š., pareikalavo, kad jaunuolis grąžintų raktus nuo automobilio ir durų. A. Š. atsakė, kad nieko nežino apie raktus, ir rytoj paskambins jaunuoliui. Po pokalbio praėjus apie 10 min. pas jį į kambarį atėjo, kaip suprato, A. Š. nepilnametis sūnus, ir atnešė jam raktų ryšulį, kuriame buvo raktai ir nuo kambario, ir nuo automobilio. Tas nepilnametis vaikas pravėręs duris raktų ryšulį padėjo ant lyginimo lentos ir išėjo. Paskui atvyko kitas policijos ekipažas ir jis parašė pareiškimą dėl įvykio, nurodė visas įvykio aplinkybes. Tas jaunuolis jo nesužalojo. To jaunuolio išsakyti grasinimai buvo labai realūs, nes jis turėjo rankose peilį ir garsino jį papjauti. Tas jaunuolis pas jį kambaryje negėrė jokio alkoholio.

Liudytojas A. Š. parodė, kad L. yra jo posūnis, liudytojas gyvena su L. D. motina. Kaimynas K., kurio pavardės nežino, jam ir L. pasiūlė išgerti. Jie sutiko, atėjo pas K. L. ir visi kartu išgėrė 4 butelius alaus. Daugiau kambaryje nieko nebuvo. Po to jis išėjo namo, o L. dar liko. Po kiek laiko eidamas į tualetą pamatė, kad pas K. atvyko policijos pareigūnai. Kitą dieną K. atėjęs reikalavo duoti pinigų už tai, kad L. neva tai jį pastūmė.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu buvo perskaityti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (2 t., b. l. 34–35), kur jis parodė, kad 2022 metų balandžio mėnesio pradžioje, tiksliai datos nepamena, ir kokia savaitės diena buvo nepamena, po pietų, tiksliai laiko pasakyti negali, pas jį į namus atėjo L. D., ir jis su juo išgėrė alaus, tai yra du butelius po 1 litrą talpos, 6 laipsnių stiprumo. Alaus 6 vnt. buvo atsinešęs L., iš kurių dvi jau buvo dviese išgėrę. Ar L. D. atėjo pas jį neblaivus, pasakyti negali. Kiek valandų buvo nepasakys, jis su L. buvo bendrajame koridoriuje ir rūkė cigaretes, kai ėjo jam pažįstamas kaimynas K., kurio pavardės nežino, iš (duomenys neskelbtini) buto, (duomenys neskelbtini) name, (duomenys neskelbtini). Jis negali pasakyti ar K. buvo neblaivus. K., kiek pamena, ėjo į bendrą prausyklą, vandens. Pareidamas į butą K. pasikvietė juos, tai yra jį ir L.. Jis su L. dar turėjo alaus ir pakviesti K. pas jį į namus, nusinešė likusias 4 vnt. alaus butelius. Pas K. kambaryje buvo jis, L. ir pats K.. Jie sėdėjo visi kartu, ir K., kol buvo kartu, išgėrė kelias stiklines alaus. Jiems išgėrus po keletą stiklinių alaus jis išėjo iš K. buto, nes išėjo pas draugą, o L. pasiliko pas K., nes dar buvo likę alaus. Kol jis buvo pas K., tai jokių konfliktų nebuvo. Kas vyko pas K. vėliau, kai jo nebuvo, nežino. Jis namo grįžo iš draugo po kokios valandos. Kai grįžo namo, L. buvo namuose pas jį kartu su kitu sūnumi.

Liudytojas patvirtino, kad šie jo parodymai teisingi. Papildomai paaiškino, kad L. jam sakė, jog galvojo pasiėmęs savo raktus, nes L. ir kaimyno raktų ryšulys buvo toks pat. Tada liudytojas paprašė savo mažamečio sūnaus perduoti tuos raktus kaimynui.

Liudytoja I. S. paaiškino, jog buvo vykusi į iškvietimą dėl grasinimų, tačiau įvykio aplinkybių neprisiminė, todėl, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (2 t., b. l. 40–43), kur ji parodė, jog 2022 m. balandžio 8 d. ji pradėjo tarnybą 20.00 val., dirbo kartu su Kauno AVPK Kėdainių rajono PK RS vyriausiuoju patruliu V. M.. Tik pradėjus tarnybą, jie gavo pranešimą iš Kauno AVPK budėtojo, kad reikia vykti į įvykį adresu (duomenys neskelbtini), kur namuose laukia K. L., nes rašys pareiškimą, kad 2022 m. balandžio 8 d. apie 17.45 val., atėjęs jam nepažįstamas asmuo pradėjo grasinti peiliu. Nuvykus nurodytu adresu, ji viena nuėjo į (duomenys neskelbtini), nes jos kolega V. M. ėjo su kitais pareigūnais ir sulaikė L. D., nes tuo pačiu metu kitas ekipažas buvo atvykęs į kitą iškvietimą, tuo pačiu adresu, (duomenys neskelbtini), dėl kito įvykio. Kai jie atvyko, tai ir iš karto kolega su kitais pareigūnais ir ėjo ieškoti ir sulaikyti L. D., nes įtarė, kad K. L. peiliais grasino L. D.. K. L. buvo blaivus, nes jam buto alkotesteriu tikrinamas blaivumas. K. L. sėdėjo, sakė, kad jis sunkiai vaikšto. L. teigė, kad nekviestas jam žinomas A. Š. įėjo į kambarį, kuris buvo nerakintas. Paskui Š. įėjo ir jaunuolis, kurio duomenų nežino. A. Š. su jaunuoliu išgėrė alaus, paskui Š. išėjo iš jo kambario į parduotuvę, o tas jaunuolis pasiliko L. kambaryje. L. sakė, kad su jaunuoliu negėrė. Jaunuolis ėmė elgtis agresyviai, kai paprašė jo išeiti. Paėmė nuo lentynos du peilius ir jais grasino. Vienu didesniu peiliu buvo įrėmęs jam į šoną, o su mažesniu mosikavo ir grasino susidoroti. L. nesužalojo. Ji paėmė įvykio vietoje L. nurodytus du virtuvinius peilius, kuriais jam buvo grasinama. K. L. taip pat sakė, kad jaunuolis buvo trumpam išėjęs, o sugrįžęs reikalavo folijos, nes norėjo parūkyti atsineštos žolės. L. folijos neturėjo, tada jaunuolis pradėjo grasinti, kad sudaužys daiktus, išmes pro langą. L. sakė, kad jaunuolis jam pastoviai grasino susidorojimu, reikalavo jį nuvežti į (duomenys neskelbtini) gatvę. L. atsisakius, tuo metu kažkas paskambino jaunuoliui, ir šis išeidamas iš durų ištraukė raktus, prie kurių buvo L. automobilio „Smart“ raktelis. K. L. nurodė, kad raktų jaunuoliui nedavė, jis juos pavogė. Po kurio laiko į jo kambarį atėjo A. Š. vaikas, padėjo raktus ir nieko nesakęs išėjo. Ji priėmė pareiškimą iš K. L., įspėjo dėl melagingų parodymų davimo, atliko jo apklausą ir užrašė jo parodymus pagal jo žodžius, pripažino nukentėjusiuoju. Priėmusi pareiškimą ir atlikusi kitus procesinius veiksmus grįžo į Kėdainių rajono PK ir atliko kitus procesinius veiksmus su įtariamuoju L. D.. Pamena, kad L. D. buvo padarytas greitasis narkotikų testas, kuris buvo neigiamas, taip pat L. D. su alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas girtumas. L. D. buvo sulaikytas ir patalpintas į areštinę.

Iš 2022 m. balandžio 8 d. K. L., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškimo-protokolo matyti, kad 2022 m. balandžio 8 d. apie 17.59 val., atėjęs jaunuolis į jam priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), pasinaudojęs jo bejėgiška padėtimi, paėmęs du peilius nuo spintelės, su vienu didesniu buitiniu peiliu jam prirėmė prie šono, o su kitu mosavo ir grasino susidorojimu. Tuomet iš durų ištraukė raktų ryšulį, kur buvo raktas nuo jam priklausančio automobilio SMART BRAVUS, buto raktai bei kiti raktai, ir išėjo. Prašo policijos išsiaiškinti šį įvykį ir nubausti asmenį įstatymo numatyta tvarka (1 t., b. l. 64–67).

Iš 2022 m. balandžio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Bute po kaire puse matosi lyginimo lenta, ant kurios padėtas raktų ryšulys, toliau matosi šaldytuvas, už jo lentyna, ant kurios maisto likučiai ir du buitiniai peiliai, vienas peilio ilgis 27 cm, geležtės plotis 4 cm, peilis su juodos ir pilkos spalvos rankena, kitas peilis yra su juodos spalvos rankena, peilio ilgis 20 cm, geležtės plotis 2 cm. Iš įvykio vietos paimti du peiliai (1 t., b. l. 75–77, 78–84).

Iš Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis K. L. pateikė 6 vnt. raktų ryšulį ir prožektorių (2 t., b. l. 1–3).

Iš Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas nukentėjusiojo pateiktas raktų ryšulys. Nustatyta, kad jis susideda iš šešių raktų ir prožektorius. Raktai sukabinti ant metalinių rinkelių. Tarp jų ir automobilio raktas su pulteliu, ant kurio yra užrašas „SMART“, raktas nuo telefonspynės (2 t., b. l. 4–10).

Iš 2022 m. balandžio 13 d. asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis K. L.L. D., kaip jaunuolį, kuris 2022 m. balandžio 8 d. pas jį kambaryje grasino peiliu ir paėmė raktų ryšulį (2 t., b. l. 13–18).

Dėl plėšimo R. I. atžvilgiu

L. D. kaltės nepripažino. Parodė, kad buvo sekmadienis, jis rūkė balkone. Pamatęs, jog R. I. nešasi nedidelį alkoholinio gėrimo butelį („flečkutę“), pasiūlė šiam užeiti pas kaltinamąjį kartu išgerti. Abu jau buvo išgėrę. Šis atėjo pas kaltinamąjį, jie kartu išgėrė, dar pritrūko. Todėl jis pasiūlė užstatyti R. I. įrankius. Sakė pastarajam, kad gavęs algą, įrankius grąžins. Jokio ginčo, konflikto nebuvo, fizinio smurto jis nenaudojo, jokio smūgio nesudavė. Telefoną, jeigu būtų pavogęs, nebūtų grąžinęs. R. I. davė jam paskambinti iš savo telefono dėl tų įrankių ir tiesiog telefoną pas jį (kaltinamąjį) paliko. Po to jis išmetė kortelę ir paliko R. I. telefoną užkištą už durų rankenos.

Nukentėjusysis R. I. teisme parodė, kad galimai 2022 m. gegužės 5 d. jis išėjo į laiptinę, susitiko su L., kartu išgėrė. Po to jiems reikėjo paskambinti, todėl užėjo pas jį į butą, adresu (duomenys neskelbtini). Jis davė L. savo telefoną. L. kažkam skambino, tačiau niekas neatsiliepė, tada L. įsidėjo telefoną į savo kišenę ir ėjo link durų. Tai pamatęs, pareikalavo grąžinti telefoną, bet kaltinamasis smogė jam ranka į apatinę lūpą, pasiėmė dvi įrankių dėžes ir išėjo. Nuo smūgio jam ištino ir skilo burnos viduje. Kaltinamasis pasiėmė perforatorių ir plytelių pjaustymo įrankį, jų vertė apie 100-150 eurų, abiejų vertė apie 200 eurų. Telefonas buvo Huawei Pro. Telefoną ryte grąžino, bet jame nebuvo SIM kortelės, viskas buvo ištrinta. Telefono vertė buvo apie 100 eurų. L. pasišalinus, jis nulipo iki pirmo aukšto ir savo draugui, vardu S., gali būti S. N., pasakė, kad L. jį apvogė. Tas draugas pasakė, kad matė L. einanti su įrankiais, tačiau pamatęs jį (S. N.), viską metė ir pabėgo. Tas draugas liepė jam eiti namo. Jis nuėjo namo. Įrankius jam grąžino draugas. L. daugiau nebematė. L. jo neatsiprašė. Dėl smūgio jautė fizinį skausmą. Susitarimo užstatyti įrankius nebuvo.

Liudytojas S. N. parodė, kad dienos ir mėnesio nepamena, kai jam būnant namuose, atėjo kaimynas iš kitos laiptinės R. ir pasakė, kad L. pasiėmė jo įrankius. Sakė, kad L. sudavė jam į veidą, tačiau jis mėlynių, sužalojimų nematė. Tada jis liepė R. eiti namo, sakė tuoj pas jį ateisiąs. Eidamas pas šį kaimyną, prie R. laiptinės pamatė L. ir liepė tuos įrankius grąžinti. L. kažką sumurmėjo, metė dėžes ir pabėgo. Buvo dvi dėžės: su plytelių pjaustymo staklėmis ir elektrinis įrankis – „bulgarkė“. Jis paėmė tuos įrankius ir nunešė R.. Tada R. pasakė, kad iš jo ir telefoną paėmė, kurį vakare L. grąžino. Ir R. taip pat pasakė, kad apie pavogtus daiktus pranešė policijai.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu buvo perskaityti liudytojo parodymai, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 130–133), kur parodė, kad Jis R. iš P. L(duomenys neskelbtini), pažįsta jau apie metus laiko, bet R. pavardę vis pamiršta. Jis su R. bendrauja, yra draugai. 2022 metų gegužės mėnesio pradžioje, tiksliai datos nepasakys, buvo, kiek pamena, ketvirtadienis, kai jis buvo savo namuose blaivus, kai pas jį į namus atėjo R.. Kiek tiksliai valandų buvo nepasakys, bet gali būti, kad po 15.00 val., bet tikrai laiko nurodyti negali. R. atėjo neblaivus ir pasakė, kad ką tik jo bute jam būnant su L., pavardės sakė nežino, kuris yra jo kaimynas, kuris prašė, kad duotų telefoną paskambinti ir L. padavus telefoną, jo negražino, sakė, kad L. sudavė į veidą jam, bet kiek kartų ir su kuo sudavė neminėjo, tik parodė praskeltą lūpą iš vidaus, matėsi žaizda. R. pasakė, kad po suduoto smūgio L. iš buto paėmė įrankius: plytelių pjaustymo stakles, perforatorių, ir telefoną, ir išsinešė iš buto. Po L. sumušimo ir daiktų išnešimo R. iš karto atėjo pas jį, nes neturėjo telefono ir nežinojo ką daryti. Jis tada R. pasakė, kad eitų į savo namus, ir jis tuoj pas jį ateis. R. išėjo pas save į namus, ir jis po kokių 10 minučių ėjo pas R.. Jis buvo vienas, kai prie R. laiptinės, prie įėjimo sutiko iš laiptinės einantį L. D., kurį jis pažįsta iš matymo ir jo duomenis žino iš anksčiau. Pamatė iš laiptinės išeinantį L. D. su įrankių dėžėmis. L. D. laikė vienoje rankoje dėžę su plytelių pjaustymo staklėmis, kur dėžė buvo pailga, raudonos spalvos, o kitoje rankoje laikė dėžę „Makita“, kuriame buvo, kaip suprato, R. perforatorius. Ar L. D. buvo neblaivus, nepasakys, nes neatkreipė dėmesio, nes viskas vyko staiga, nes jį, L. D. pamatęs su įrankiais, jis jam pasakė, kad neštų atgal R. įrankius. L. nieko nesakęs staiga metė ant grindinio įrankių dėžes ir nubėgo laiptais į viršų. Jis paėmė numestus R. įrankių dėžes ir nunešė R. į namus. Su juo tikrai nieko daugiau nebuvo, jis ėjo tik vienas, kai sutiko L. D. išeinantį iš laiptinės su daiktais. Jis nunešęs R. daiktus dar pabuvo pas jį apie 10 minučių ir išėjo namo. Kai atnešė R. daiktus, tai jis pažiūrėjo ar viskas yra, ir sakė, kad viskas yra, nesugadinta, niekas neišimta iš įrankių dėžių. Apie telefoną jokios kalbos tuo metu nebuvo. Jis į policiją neskambino, ir R. tuo metu neprašė skambinti į policiją. Kas toliau vyko nežino, nes nebuvo pas R.. Kitą dieną, kiek tiksliai valandų buvo nepasakys, bet iki pietų, pas jį į namus atėjo R. ir pasakė, kad ryte buvo atėjęs L. ir grąžino jam mobilaus ryšio telefoną, kurį buvo iš vakaro paėmęs kartu su įrankių dėžėmis. R. sakė, kad telefone jokios informacijos nėra, Sim kortelės nebuvo, kai grąžino L. telefoną, ir telefonas buvo užblokuotas. R. minėjo, kad dėl įvykio kreipėsi į policiją. Kaip buvo apsirengęs L. D. nurodyti negali, nekreipė į tai dėmesio.

Liudytojas patvirtino, kad šie jo parodymai teisingi.

Iš 2022 m. gegužės 6 d. R. I., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškimo-protokolo, matyti, kad R. I. pranešė apie jo atžvilgiu vartotą smurtą ir pagrobtus daiktus. Nurodė, kad 2022 m. gegužės 5 d. apie 15 val., bebūnant jo namuose (duomenys neskelbtini), neblaivus kaimynas vardu L., atvirai pavogė jo telefoną „Huawei 20 Pro“, 300 eurų vertės. Bebūnant pas jį namuose L. D. jam ranka sudavė vieną smūgį į apatinę lūpą, ko pasekoje, jis krito ant buto grindų, o jam begulint ant grindų neblaivus kaimynas L. iš virtuvės kambario pagrobė plastikinę dėžę, raudonos spalvos, kurioje buvo plytelių pjaustymo staklės RIUBI, 80 eurų vertės, antrą firmos Makitos plastikinę dėžę, mėlynos spalvos, kurioje buvo įdėtas parfuratorius, pavadinimo neatsimena, 100 eurų vertės. Nurodytus daiktus jam gražino S., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) namo trečioje laiptinėje, pirmame aukšte, kuris pasakojo, kad (duomenys neskelbtini) namo trečioje laiptinėje sutiko kaimyną L., kuris nešėsi jo pagrobtus daiktus. Pamatęs S., kaimynas L. metė pagrobtus daiktus ant laiptų ir nubėgo į savo namus. 2022 m. gegužės 6 d. apie 10 val. pas jį į namus atėjo kaimynas L. ir atidavė 2022 m. gegužės 5 d. jo pavogtą telefoną „Huawei 20 Pro“, tačiau jis jau neveikė ir buvo be jo UAB „Tele-2“ Pildyk SIM kortelių. Dėl sugadinto telefono jis patyrė 300 eurų žalą. Dėl kaimyno L. veiksmų jis patyrė fizinę ir turtinę 300 eurų žalą. Kaimyną L. žino gerai, su juo ankščiau nebuvo susipykę, todėl prašo kaimyną L. įstatymo nustatyta tvarka nubausti (2 t., b. l. 48–55).

Iš 2022 m. gegužės 6 d. Kauno AVPK Kėdainių rajono PK RS tyrėjos D. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. gegužės 5 d. apie 18:30 val., adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu tarp R. I., gim. (duomenys neskelbtini) m., nustatyta 2.48 promilės, ir L. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyv. (duomenys neskelbtini), nustatyta 2,53 promilės, kilus tarpusavio konfliktui, L. D., dėl neaiškios priežasties sudavė kumščiu vieną kartą į veidą R. I.. Po to pasiėmė R. I. telefoną HUAWEI pro 20, (kurio dokumentų neturi), įrankius ir išėjo. Savo įrankius R. I. rado prie trečios laiptinės lauko durų. Pasikalbėjus su L. D., šis nurodė, kad išgertuvių metu, pritrūkus pinigų ant alkoholio, R. I. pasiūlė parduoti jo įrankius ir mobilaus ryšio telefoną. L. D. teigė, kad mobilųjį telefoną pardavė už 40 eurų, o už gautus pinigus nusipirko alkoholio ir toliau girtavo. Kam pardavė telefoną, pasakyti atsisakė. Taip pat neigė sudavęs bet kokius smūgius R. I.. Dėl girtumo su abiem asmenimis buvo sunku susikalbėti, išsiaiškinti tikslias įvykio aplinkybes, pasakodami abu asmenys kas kart įvykio aplinkybes pasakojo skirtingai. R. I. įteiktas šaukimas aplinkybių patikslinimui (2 t., b. l. 63–64).

Iš 2022 m. gegužės 6 d. Kauno AVPK Kėdainių rajono PK VS vyresniojo tyrėjo A. V. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį, matyti, kad 2022 m. gegužės 6 d. Kauno apskr. VPK Kėdainių r. PK pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-15817-22 pagal LR BK 180 str. 1 d. Tyrimo metu nustatyta, kad 2022 m. gegužės 5 d. apie 15 val. L. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaiviame stovyje (nustatytas 2,53 prom. neblaivumas), būdamas R. I., gim. (duomenys neskelbtini), bute adresu (duomenys neskelbtini), neblaiviam buto savininkui R. I. ranka sudavė vieną smūgį į R. I. apatinę lūpą, ko pasekoje, R. I. nukrito ant buto grindų. L. D. atėmus iš R. I. galimybę priešintis sudavus smūgį į galvos sritį, iš R. I. buto (duomenys neskelbtini), virtuvės kambario pagrobė plastikinę dėžę, raudonos spalvos, kurioje buvo plytelių pjaustymo staklės RIUBI, 80 Eur vertės, antrą „Makitos“ plastikinę dėžę, mėlynos spalvos, kurioje buvo įdėtas parfiuratorius, pavadinimas nežinomas, 100 Eur vertės. Nurodytus daiktus L. D., išgąsdintas (duomenys neskelbtini) namo gyventojų, metė ir paliko (duomenys neskelbtini) namo trečios laiptinės pirmame aukšte. Daiktai grąžinti R. I.. Taip pat nustatyta, kad L. D. iš R. I. atvirai pavogė judriojo ryšio telefoną „Huawei Pro 20“, kurį 2022 m. gegužės 6 d. apie 10 val. L. D. grąžino neveikiantį, be dviejų UAB „Tele-2“ SIM kortelių. Padaryta 300 Eur žala dėl sugadinto judriojo ryšio telefono „Huawei Pro 20“. Paskirtas objektų tyrimas. Tyrimo metu nustatyta, kad 2022 m. gegužės 5 d. L. D., gim. (duomenys neskelbtini), bute, be pačio L. D. ir nukentėjusiojo R. I., gim. (duomenys neskelbtini) m., buvo (duomenys neskelbtini) tautybės asmuo S. B., pravarde S., gim. (duomenys neskelbtini) d., gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tautybės A. V., pravardė A., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). 2022 m. gegužės 6 d. 15.30 val. nuvykus adresu P(duomenys neskelbtini), kuriame gyvena galimas įtariamasis L. D., buto durų niekas neatidarė. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad S. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), matė kaip galimai įtariamasis L. D. (duomenys neskelbtini) namo trečioje laiptinėje nešėsi iš R. I. pagrobtus daiktus ir, kuris laiptinėje pamatęs S. N., laiptinėje metė pagrobtus daiktus. S. N. apklausti nepavyko, kadangi namuose adresu (duomenys neskelbtini), nieko nebuvo. Ikiteisminis tyrimas tęsiamas toliau, galimai įtariamasis L. D. ieškomas (2 t., b. l. 61–62).

Iš 2022 m. gegužės 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta yra bute adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 67–73). Iš 2022 m. gegužės 6 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad papildomai apžiūrėta įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), trečios laiptinės pirmame aukšte (2 t., b. l. 74–79).

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijos matyti, kad 2022 m. gegužės 5 d. 21.56 val. L. D. nustatytas 2,53 promilių girtumas, 2022 m. gegužės 5 d. 21.53 val. R. I. nustatytas 2,48 promilių girtumas (2 t., b. l. 80–81).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas 2022 m. gegužės 5 d. BPC skambučio garso įrašas, kuriame užfiksuota, kaip 2022 m. gegužės 5 d. 21.26 val. į 112 skambino R. I., gyv. (duomenys neskelbtini), ir pranešė apie „(duomenys neskelbtini)“, kurį pažįsta, ir yra kaimynas, kuris įėjo į butą, sudavė jam į veidą ir pavogė iš jo du įrankius, telefoną prieš 3-4 valandas, pats tai matė. Jis jau įrankius atgavo (2 t., b. l. 82–85, 86).

Iš 2022 m. gegužės 6 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad atlikta R. I. kūno apžiūra. R. I. apatinės lūpos srityje matoma 3 cm ilgio raudonos spalvos kraujosrūva, apatinės lūpos vidinėje dalyje matoma 3 cm ilgio atvira žaizda. Daugiau ant nukentėjusiojo R. I. kūno sužalojimų nerasta ir neužfiksuota. Rasti sužalojimai užfiksuoti tarnybiniu telefonu „Samsung“ (2 t., b. l. 101–102, 103–105).

Iš 2022 m. gegužės 11 d. specialisto išvados Nr. G 833/2022 (02) matyti, kad R. I. konstatuota apatinės lūpos sumušimas su paviršine žaizda ir kraujosruva vidinėje pusėje. Žaizda yra ties apatinio žandikaulio kairės pusės 1-u dantimi. Sužalojimas padarytas kietu buku riboto paviršiaus daiktu paveikus apatinės lūpos sritį. Sužalojimas padarytas vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Smūgio sudavimo metu R. I. galėjo jausti fizinį skausmą (2 t., b. l. 109–110).

Iš 2022 m. gegužės 9 d. savanoriškų daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. I. tyrimui pateikė mobilaus ryšio telefoną „HUAWEI P20 Pro“, raudonos spalvos įrankių dėžę su plytelių pjaustymo staklėmis RIUBI, įrankių dėžę MAKITA su parfiuratoriumi, kuriuos 2022 m. gegužės 5 d. pagrobė kaimynas L., kurie vėliau buvo jam grąžinti. 2022 m. gegužės 9 d. daiktai apžiūrėti, nufotografuoti ir 2022 m. gegužės 9 d. pagal pakvitavimą apžiūrėti daiktai grąžinti nukentėjusiajam R. I. (2 t., b. l. 111–114, 115–117, 118–125, 126–127).

Dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams

Kaltinamasis D. A. pareiškė, kad kaltę pripažįsta, tačiau nepripažįsta visų inkriminuotų faktinių aplinkybių. Pripažįsta, kad buvo kartu su kitais kaltinamaisiais, trukdė pareigūnams. Pripažįsta, kad laikė už liemenės pareigūnę ir tuo pačiu metu su koja stūmė V. B. nuo L. D.. Jis bėgo paskui pareigūną, kuris vijosi L., o pareigūnė bėgo jam iš paskos, todėl jis jos nestūmė. Kai L., vienu metu ištrūkęs iš pareigūno, bėgo palei tvorą, jis bėgo pastariesiems iš paskos, pralenkė pareigūną ir blokuodamas kelią pareigūnui kišo rankas, kad šis nepagautų L.. Po to atbėgo pareigūnė. Tada jis laikė pareigūnę už liemenės ir koja stūmė nuo L. pareigūną, kad šis nebespaustų L.. V. B. pareigūnei nurodė naudoti „Taser“ įrankį. Pirma šovė T. S. į pilvą, tada jam į koją. Po to atvyko kitas ekipažas ir juos visus išvežė. T. S. tiesiog stovėjo šalia ir kamantinėjo. Civilinį ieškinį pripažįsta.

Kaltinamasis T. S. kaltu neprisipažino. Parodė, kad buvo neblaivus ir nieko neatsimena. Jis tik išlindo per skylę tvoroje ir pasimaišė ne vietoje. Pareigūnas pats sakė, kad jį (kaltinamąjį) jėga pastūmė, matyt dėl to jis (kaltinamasis) ir atėjo pasiaiškinti. Būdamas neblaivus negalėjo pastoti kelio pareigūnams. Pareigūnės už pečių nestūmė. Jis tik stovėjo per kelis metrus ir aiškinosi. Jam liepė ateiti kitą dieną, kai bus blaivus. Jokio fizinio kontakto tar jų nebuvo. Jis tik atėjo aiškintis prie pareigūnų, kodėl jį pastūmė. Pareigūnės nežalojo. Civilinio ieškinio nepripažįsta.

Kaltinamasis L. D. dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams kaltės nepripažino. Atsisakė duoti parodymus. Paaiškino, kad tuo metu, kai jį su kitais asmenimis atvežė taksi, tenai stovėjo policijos pareigūnai. Kadangi jis žinomas policijai, pamatę jį sėdintį automobilyje, pareigūnai pradėjo jį provokuoti, o jis pasidavė provokacijai. Pareigūnams pradėjus bendrauti su taksi vairuotoju, su juo, pradėjo kelti toną. Kas buvo toliau, nepamena. Sutinka, kad naudojo fizinį smurtą, gal ir pasipriešino pareigūnams. Civilinį ieškinį pripažįsta.

Nukentėjusysis V. B. parodė, kad 2022 m. vasarą gavo iškvietimą dėl girtaujančių asmenų prie (duomenys neskelbtini) namo. Į įvykio vietą atvyko su tyrėja I. S., tuo metu dalis asmenų pasišalino, su likusiu, galimai T. S., pakalbėjo, šis pažadėjo nebevartoti alkoholio. Išvažiuojant pastebėjo, kaip į minėtą kiemą atvyko pavežėjas „Bolt“. Jame buvo daugiau nei galima vežti asmenų, todėl jis paprašė vairuotojo su dokumentais prieiti prie tarnybinio automobilio. Tuo metu iš keleivio vietos išlipo L. D. ir pradėjo plūstis. L. D. žinojo iš matymo, su juo yra susidūręs darbe, žino kaip linkusį daryti nusikalstamas veikas. Iš karto norėjo patikrinti jį dėl narkotinių medžiagų, ar neturi draudžiamų daiktų, todėl ištiesė rankas, norėjo apžiūrėti, tačiau L. D. iš karto trenkė kumščiu jam į galvą. L. D. bėgo aplink pastatą – buvusį viešbutį. Jis vijosi L. D., o kolegė liko prie tarnybinio automobilio. Paskui jį bėgo D. A.. Vienu metu D. A. buvo priešais jį užbėgęs, savo kūnu trukdė judėti. Po to pribėgus prie T. S. pastarasis, pamatęs, kad L. D. pabėgo, ištiesęs rankas bandė jį (nukentėjusįjį) sulaikyti, bet jis T. S. tiesiog ranka nustūmė į šoną. Pasivijus L. D., liepė pastarajam gultis, tačiau šis nevykdė jo reikalavimų. Kai L. D. atsisėdo prie tvoros, jis norėjo uždėti antrankius. Tuo momentu pribėgo D. A. su T. S., privažiavo kolegė ir prasidėjo grumtynės. Kai viena koja L. D. laikė prispaudęs prie tvoros, šis sugriebė jam už genitalijų. D. A. bandė nutraukti jį nuo L. D., spyrė į kairę koją. Po to pribėgo kolegė, kuri bandė atitraukti D. A.. Visų detalių nepamena, nes praėjo daug laiko. T. S. bandė užgriūti, buvo stipriai padauginęs alkoholio. Dėl smūgio į galvą, į genitalijų sritį, koją, jam buvo sukeltas fizinis skausmas, buvo nubrozdinimai, teismo medicinos ekspertai užfiksavo visus sužalojimus. Galvos ir kojos srityje buvo patinimai.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu buvo perskaityti nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (3 t., b. l. 26–30), kur jis parodė, kad pagal budėtojo nurodymą nuvyko į (duomenys neskelbtini), dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Ten jau pažeidimo nustatyta nebuvo, nes asmenys jau buvo išsiskirstę ir jokio triukšmo jau nebuvo. Iš to įvykio liko sėdėti T. S. ant kelmo, jis buvo neblaivus, jis tik sėdėjo ir jokio triukšmo jau nebekėlė. Kadangi viskas jau buvo pasibaigę, su kolege I. S. jau išvažinėjo iš kiemo (duomenys neskelbtini), kai į tą patį kiemą atvažiavo perpildytas taksi automobilis, kuriame sėdėjo per daug keleivių. Prie taksi automobilio privažiavo, pamatė, kad išlipo visi keleiviai - jų buvo 5 asmenys, matėsi, kad jie neblaivūs. Jis per atidarytą tarnybinio automobilio langą taksi vairuotojo paprašė, kad šis ateitų su dokumentais prie jų automobilio. Tie kiti asmenys niekur nenuėjo, ir L. D., kurį žinojo iš užimamų pareigų, pradėjo šaukti necenzūrinius žodžius – „Ką čia prisipisot, gaidžiai !“ir panašiai. Tada išlipo iš tarnybinio automobilio, kuriame sėdėjo vairuotojo sėdynėje, ir priėjo prie L. D.. Nusprendė atlikti jam dalinę apžiūrą, prieš tai jo paklausė, ar jis neturi draudžiamų daiktų, šis grubiai atsakė – „gal ir turiu, koks tavo reikalas“, taip nepagarbiai bendraudamas su juo, kaip policijos pareigūnu. Tada pradėjo apžiūrą ir norėjo patikrinti kelnių, džemperio kišenes, bet L. D. jį abiem rankomis nustūmė nuo savęs, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, tokiais kaip „Gaidy tu, pidere“, taip vėl įžeisdamas, tada bandė L. sulaikyti ir panaudojo prieš jį kovinių imtynių veiksmus, norėjo parversti jį ant žemės, o jis pasipriešino ir trenkė jam kumščiu du kartus į galvą (viršugalvį). Smūgių sudavimo metu juto fizinį skausmą. Tuo momentu kiti asmenys, išlipę iš taksi automobilio, tiesiog stovėjo ir nesikišo. Kažkuriuo momentu iš tarnybinio automobilio išlipo kolegė I. S., kuri priėjo prie jų, ir kuriai L. D. vieną kartą kumščiu smogė į galvą, pradėjo nuo jų bėgti. Jis pradėjo vytis L. D. ir metė jam į kojas spec. priemonę - teleskopinę lazdą, bet nepataikė. Bėgdamas L. D. nuo žemės paėmė akmenį ir metė į jį, bet nepataikė. L. D. bėgo link Šėtos gatvės (duomenys neskelbtini) gatvės šaligatviu, pieva. Nusivijo L. D. iki tvenkinio, esančio už (duomenys neskelbtini) namo. Kai pradėjo vytis L. D., jam iš paskos pradėjo bėgti kitas asmuo, atvažiavęs tuo pačiu taksi automobiliu, kaip vėliau sužinojo - D. A., kuris bėgdamas trukdė jam vytis L. D., užbėgdamas jam priešais ant kelio, visaip rankomis ištiesdamas ir taip trukdydamas bėgti, šaukė jam – „neskubėk“, jis taip trukdė mažiausiai du kartus, rankomis pastūmė bėgdamas jam į šoną. Bėgo paskui L. D. būtent pro tą kelmą, ant kurio sėdėjo T. S., dėl kurio ir buvo iškvietimas, T. S. atsistojo, ir bėgant pro T. S., pastarasis atsistojęs ištiesė rankas į šalis (į šonus) ir taip bandė jam padaryti užtvarą, kad nesivytų L. D., bet jis ranka pastūmė T. S. į krūtinę ir jį nustūmė, Tomas nugriuvo, pro jį prabėgo, o šalia bėgo D. A., visaip jam trukdydamas. I. S. nebėgo paskui juos. Prie tvenkinio pasivijo L. D., kuris buvo atsisėdęs ant žemės, atsirėmęs nugara į tvorą. Pribėgęs liepė gultis ant žemės, bet šis neklausė, todėl prispaudė pastarojo petį su savo kojos keliu ir uždėjo jam spec. priemones - antrankius, iš priekio. Tada pribėgo D. A., kuris ėmė rėkti, kad paleistų L. D., spyrė vieną kartą į kairės kojos šlaunį ir rankomis bandė jį nustumti nuo L. D.. Spyrio metu jis juto fizinį skausmą. Tada viena ranka atstūmė D. A.. Tada su tarnybine mašina prie kitos pusės tvoros atvažiavo I. S. ir atbėgo iki jų. Ji rankomis bandė sulaikyti D. A., panaudojo prieš jį spec. priemonę - Taser, o paskui ji jam uždėjo antrankius, nes pats viena ranka laikė D. A., kad padėtų kolegei, o kita ranka laikė prispaudęs l. D. koja. Tada L. D. abiem rankomis staiga sugriebė jam už tarpukojo ir suspaudė lytinį organą, dėl ko juto fizinį skausmą. Tada prieš L. D. panaudojo ašarines dujas, kad šis paleistų tarpukojį. L. D. pradėjo šaukti – „žiūrėkit, žmogus surakintas, o dar purškia dujas“. Kiek pamena, D. A. kolegei I. S. spyrė į ranką, kai ji bandė jį sulaikyti, vyko grumtynės. D. A. bendrom jėgom su I. S. uždėjo antrankius. Kiek pamena, bandant uždėti antrankius, kažkuriuo tai momentu, tiksliai nepamena, T. S. rankomis stumdė I. S., kuri prieš jį taip pat panaudojo spec. priemonę - Taserį, bet tai nepaveikė, ir jis toliau rankomis stumdė I. S., taip tiesiogiai trukdydamas jiems dirbti savo tiesioginį darbą ir atlikti pareigas. Netrukus atvyko antras ekipažas - Sakalauskas su Rimkumi, kurie tik padėjo juos visus nuvesti į tarnybinį automobilį ir pristatyti į policijos komisariatą. Į tarnybinį automobilį L. D. vedė pats. L. D. eidamas, netyčia koja užkliuvo už tvoros metalinio rėmo ir išgriuvo ant žemės, bet jį pakėlė ir toliau nuvedė į tarnybinį automobilį. Visi trys asmenys buvo nuvesti į tarnybinį automobilį. Jam priešinosi L. D. ir D. A., kurie jam sukėlė ir fizinį skausmą bei trukdė atlikti tarnybines pareigas. Body kamera buvo išjungta.

Nukentėjusysis patvirtino, kad šie jo parodymai teisingi. Papildomai paaiškino, kad dėl šio įvykio nedarbingas buvo 10-12 dienų, jam VPK išmokėjo 1000 eurų kompensaciją, gali būti, kad Sodra taip pat išmokėjo 893 eurus. T. S. jo nesužalojo, tik trukdė vytis, todėl jis nustūmė T. S.. Jis pretenzijų T. S. neturi.

Nukentėjusioji I. S. parodė, kad sustabdžius taksi automobilį ji sėdėjo automobilyje, laukė to automobilio vairuotojo. Tada girdėjo, kaip L. D. pradėjo plūsti V. B. necenzūriniais žodžiais, prasidėjo apsistumdymai, todėl ji metė taksi vairuotojo dokumentus ir suskubo padėti kolegai sulaikyti L. D.. Pabėgus į priekį, jie bandė sulaikyti L. D., tada šis kelis kartus trenkė Vaidui į galvą. Tuo metu L. D. ranka vieną kartą tyčia sudavė jai į dešinės pusės žandikaulį. L. D. išsprūdo jiems ir pradėjo bėgti. Vaidas nusivijo L. D., o ji grįžo į tarnybinį automobilį ir važiavo pažiūrėti, kur jie nubėgo. Pradžioje dar D. A. bandė jiems sutrukdyti sulaikyti L. D., klausinėjo, stumdėsi. Tai buvo prie taksi. Po to ji tarnybiniu automobiliu nuvažiavo už pastato, kur nubėgo V. B., L. D. ir D. A.. Pamačiusi, kad V. B. sulaikė L. D., perlindusi pro tvoros plyšį, bandė sulaikyti D. A.. Grumtynių metu jis ją apdraskė. Ji bandė padėti kolegai. Tuo metu, kai šiam suspaudė genitalijas, jis paprašė dujų. D. A. jai dar įspyrė į dešinę ranką. Kai D. A. jau buvo sulaikytas, pribėgo T. S.. Pribėgęs pradėjo stumdytis, kalbėti apie pareiškimą. Jis reikalavo pasakyti savo vardą, pavardę. Ji atsakė, kad kai šis išsiblaivys, galės su pareiškimu kreiptis į policiją. Jis toliau ją stumdė. Tuo metu ji laikė D. A., kad jis būtų toliau nuo L. D. ir V. B.. Tada T. S. ją stūmė ir sužeidė petį. Po to atvažiavo antras ekipažas ir padėjo nuvesti asmenis į tarnybinį automobilį. Dėl L. D. smūgio jai į žandikaulį buvo mėlynė. D. A. apsistumdymo metu jai apibraižė ranką ir spyrė į dešinę ranką, po to T. S. stūmimo metu sukėlė skausmą dešiniame petyje. Apibrozdinimas ant dešinės rankos. Ji taip pat dėl visų kaltinamųjų veiksmų juto fizinį skausmą. Jie norėjo sulaikyti L. D., o kiti kaltinamieji norėjo padėti L. D.. Dėl įvykio nedarbinga buvo 10-12 dienų. Sodra jai išmokėjo ligos išmoką, iš VPK gavo virš 1000 eurų.

Liudytoja V. D. parodė, kad L. D. yra jos tikras brolis, o su D. A. kartu užaugusi. Ji kartu su L. D., D. A. važiavo taksi automobiliu. Atvykus į (duomenys neskelbtini) išleido A. Š.. Iš kitos pusės atvažiavo policijos pareigūnai, liepė sustoti, liepė vairuotojui išlipti. Jie visi išlipo iš mašinos. Pareigūnas, priėjęs prie L., paklausė „kuris čia šūstriausias?“, paprašė L. parodyti kišenes, tačiau L. nesutiko, nes pareigūnas neturėjo pirštinių. L. neleido tikrinti kišenių, atstūmė pareigūno rankas. Pareigūnui tai nepatiko, todėl bandė su koja L. paguldyti ant žemės, bet nepavyko ir L. pabėgo. Tuo metu pareigūnė kalbėjo su D. arba su S. B.. Kaip L. buvo sulaikytas, ji nematė. Kai ji atėjo, jis jau buvo paguldytas ant žemės. Kai L. jau buvo sulaikytas, su antrankiais, D. A. paėmęs pareigūnui už rankos prašė paleisti L.. Pareigūnė liepė netrukdyti jų darbo. Ji nematė, kad D. A. būtų trenkęs ar spyręs, ar kad būtų stūmęs pareigūnus. Kai pareigūnė kalbėjo su D. A., T. S. priėjęs ir paėmęs pareigūnei už rankos klausė jos vardo, pavardės, sakė, kad rašys pareiškimą. Pareigūnė pasakė vardą, pavardę ir sudavė jam „Taseriu“.

Liudytojas E. S. paaiškino, kad įvykio aplinkybių nepamena, pamena tik, kad buvo pasipriešinimas policijos pareigūnams.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu buvo perskaityti liudytojo parodymai, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu (4 t., b. l. 23–26), kur jis parodė, kad 2022 m. liepos 3 d. jis dirbo Reagavimo skyriuje pagal darbo grafiką kartu su vyr. patruliu M. R., kai po pietų per radijo ryšį gavo kolegų pagalbos prašymą atvykti į (duomenys neskelbtini). Atvykus į nurodytą vietą, pamatė savo kolegas I. S. ir V. B., kurie jau buvo sulaikę policijai žinomą asmenį - L. D., jis buvo su antrankiais, šalia buvo kitas, aukštesnis asmuo. Kolegos nurodė, kad ir jį reikia sulaikyti. Buvo dar trečias asmuo, kuris sėdėjo ant šulinio dangčio. Jie visiems pasakė, kad turės visi važiuoti į policijos komisariatą aplinkybių išsiaiškinimui. Jokių pasipriešinimo veiksmų jau nematė. Pastebėjo ant I. S. veido kraujosruvų, V. B. skundėsi kojos skausmu, jis taip pat nurodė, kad jam griebė už tarpukojo. Visi trys asmenys buvo sulaikyti už pasipriešinimą policijos pareigūnams.

Liudytojas patvirtino, kad šie jo parodymai teisingi. Papildomai paaiškino, kad ant I. S. veido matėsi kraujosruva, sekančią dieną jau buvo mėlynė.

Liudytojas S. B. parodė, kad įvykio dieną su D. A., L. ir dar kažkuo taksi atvyko į (duomenys neskelbtini). Jie išlipo iš taksi. Priėjo pareigūnas, kuris pradėjo provokuoti L., pradėjo tikrinti L. kišenes. Tada įvyko kažkokia sumaištis, nes L. priekaištavo, kad jį tikrina be pirštinių. Jis tuo metu buvo nusisukęs, kalbėjo su teta. Po to pamatė, kad pareigūnas L. buvo prirėmęs prie tvoros ir dar vieną asmenį. Paskui atvyko kiti ekipažai, išvedė L.. Detaliau įvykio aplinkybių nepamena.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu buvo perskaityti liudytojo parodymai, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu (4 t., b. l. 17–20), kur jis parodė, kad 2022 m. liepos 3 d., apie 13.00 – 14.00 val. jis atėjo į (duomenys neskelbtini) pas D. į svečius, buvo blaivus. Ten buvo L., D., L. sesuo, L. patėvis. Jis nieko negėrė, nes L. netrukus iškvietė taksi, ir jie visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Kieme jau buvo policijos automobilis. Pareigūnai paprašė išlipti taksi vairuotojo. Pareigūnas priėjo prie L. ir tarp jų įsiplieskė konfliktas. Pareigūnas be pirštinių ėmė tikrinti L. kišenes, sudavė L. per rankas, paskui pareigūnas bandė laužti L. rankas, bet L. išsilaisvino ir pabėgo. L. nubėgo už didelio pastato. Paskui L. nubėgo pareigūnas, o paskui juos nubėgo D.. Jis nematė, kad L. suduotų pareigūnui. Jis nebėgo, nes nenorėjo žiūrėti tokių konfliktų. Vėliau nuėjo už pastato ir pamatė, kad L., D. ir dar kažkoks nepažįstamas asmuo surakinti antrankiais. Jis pareigūnų neįžeidinėjo ir jokių veiksmų prieš juos neatliko. Jam nepatiko visa ši situacija, todėl jis nesikišo, visų veiksmų nestebėjo, jokių smūgių suduodant pareigūnams jis nematė.

Liudytojas patvirtino, kad šie jo parodymai teisingi.

Liudytojas R. J. parodė, kad praeitą vasarą dribdamas taksi vairuotoju kaltinamuosius vežė į (duomenys neskelbtini), jie buvo pavartoję alkoholinių gėrimų. Sustabdė policija, paprašė dokumentų. Kadangi su savimi jų neturėjo, priėjęs paklausė, ar gali pasakyti savo asmens kodą. Tuo metu iš automobilio išlipo jo vežti asmenys, pradėjo sakyti pareigūnams, kad šie jį paleistų. Tarp pareigūnų ir tų asmenų įvyko ginčas, konfliktas, apsistumdymai. Kažkuris iš tų asmenų pradėjo bėgti, pareigūnas pradėjo vytis, pareigūno kolegė stovėjo prie jo. Jis nežinojo ką daryti. Po to pareigūnė leido jam važiuoti.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu buvo perskaityti liudytojo parodymai, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 152–156), kur jis parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2022 m. liepos 3 d., apie 10.00 val. jis sėdėjo taksi automobilyje (duomenys neskelbtini) m., prie prekybos centro „Maxima“ (duomenys neskelbtini) miesto centre, kai į automobilį įlipo jaunuolis, prisistatęs L., ir paprašė nuvežti jį į (duomenys neskelbtini) gatvę, prie parduotuvės „Cento“. Jis nuvežė ten jaunuolį ir paleido, paskui, apie 14.18 val. L. vėl susisiekė su juo ir paprašė atvykti į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur įsėdo jis ir dar keturi asmenys, kurie buvo neblaivūs. Jis juos nuvežė į (duomenys neskelbtini), kur atvykus stovėjo policijos pareigūnų automobilis. Pareigūnai jį pakvietė prieiti, tuo metu išlipo keleiviai. Išlipęs L. D. ėmė agresyviai elgtis prieš pareigūnus, kelti balso toną, vartoti necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu ir rankomis sugriebė pareigūnui už drabužių krūtinės srityje, jį stumdė. Paskui L. smogė pareigūnui kumščiu į veidą mažiausiai vieną kartą, galbūt sudavė ir daugiau, paskui L. ėmė bėgti, o pareigūnas jį vytis. Pareigūnas jį pagavo. Pareigūnė vijosi L.. Paskui pareigūnę pradėjo bėgti dar vienas keleivis – D., kažkuris iš pareigūnų panaudojo Taserį prieš L., bet L. pavyko pabėgti nuo pareigūnų, ir jis nubėgo už didelio pastato. Pareigūnas nubėgo paskui L., D. bėgo paskui L. ir paskui pareigūną, o pareigūnė sėdo į tarnybinį automobilį ir nuvažiavo paskui juos. Tada jis sėdo į savo taksi automobilį ir jis važiavo už didelio to namo, norėdamas apvažiuoti iš kitos pusės. Bevažiuodamas matė L. ant žemės, o šalia jo – pareigūną, kuris buvo atsiklaupęs ant kelio. Šalia jų buvo D., kuris stovėjo prie tvoros priremtas pareigūnės. Ir kas ten vyko toliau – jis nežino, nes jau išvažiavo iš kiemo teritorijos. Vėliau jam buvo surašytas adm. protokolas ir jis gavo baudą už keleivių kiekio viršijimą.

Liudytojas patvirtino, kad šie jo parodymai teisingi.

Civilinio ieškovo atstovas G. S. paaiškino, jog palaiko civilinį ieškinį jame nurodytais motyvais. Pareigūnams išmokėta kompensacija yra kompensuojama prarastos pajamos, turtinė ir neturtinė žala. Kokio dydžio šiuo atveju yra turtinė, neturtinė žala, negali pasakyti. Abiem pareigūnams buvo konstatuoti analogiški sumušimi ir jiems išmokėta minimalaus dydžio teisės aktuose numatyta kompensacija – 0,78 jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

Iš 2022 m. liepos 3 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 286 straipsnį pagal 2022 m. liepos 3 d. tarnybinį pranešimą dėl to, kad 2022 m. Liepos 3 d., apie 14.40 val., prie (duomenys neskelbtini), neblaivūs L. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., T. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir D. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., panaudodami fizinį smurtą, pasipriešino policijos pareigūnams – Kauno apskr. VPK Kėdainių rajono PK Reagavimo skyriaus vyr. patruliui V. B. ir tyrėjai I. S. (3 t., b. l. 1–4).

Iš 2022 m. liepos 3 d. Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) r. Nei vienoje vietoje vaizdo kameromis nefilmuojama. Iš įvykio vietos nieko nepaimta (3 t., b. l. 5–7, 8–10).

Iš 2022 m. liepos 3 d. Kauno AVPK Kėdainių rajono policijos komisariato vyr. patrulio V. B. ir tyrėjos I. S. tarnybinių pranešimų dėl įvykių, susijusių su policijos veikla, matyti, kad pareigūnai pranešė apie jų atžvilgiu įvykdytą pasipriešinimą, vartotą fizinį smurtą (3 t., b. l. 11–12, 13–14).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti policijos tarnybinio automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atpažinties numeris K6080, priekinės ir galinės vaizdo kamerų įrašai. Vaizdo įrašo pavadinimu „(duomenys neskelbtini) K6080-ch4_20220703143500_20220703145000.avi“, pradžia – 2022 m. liepos 3 d., 14.35 val., įraše matyti, kaip automobilis važiuoja iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo (duomenys neskelbtini), kai prie namo privažiuoja taksi automobilis, iš kurio išlipa V. D., D. A., kitas vyriškis, kuris nueina į (duomenys neskelbtini) namą. Tarnybinis automobilis sustoja ir girdisi, kaip pareigūnas sako - „vairuotojas, su dokumentais prieikit.“ Matyti, kaip prie tarnybinio automobilio priėjo juodais šortais, šviesia maikute apsirengęs asmuo – kaip nustatyta – S. B., šalia stovi V. D., o prie pat automobilio priėjęs sustojo pareigūnas V. B. ir su juodais treningais su baltomis juostomis ant rankų apsirengusiu asmeniu, kaip nustatyta – L. D.. V. B. pradeda L. D. dalinę apžiūrą – L. D. iškelia į šalis rankas, B. pradeda tikrinti L. D. bliuzono kišenes abiem rankom. Dėl didelio triukšmo lauke nesigirdi sakomų žodžių. Matyti, kaip L. D. abiem rankom nustumia V. B. rankas, nustumia dar kelis kartus. V. B. abiem rankom pastumia V. B. rankas, matyti, kaip L. D. kažką sako supykęs, tada V. B. rankom suima L. D. už megztinio krūtinės srityje ir nustumia jį į dešinį kameros šoną ir jų nesimato. V. D. ir S. B. stovi, nieko nedarydami. Girdisi šūksniai dešinėje automobilio pusėje, bet nesimato dalyvių. Girdisi šūksnis - „ką aš padariau, ką aš padariau, klausiu.“ Netrukus dešinėje ekrano pusėje matyti, kaip L. D. iššoka, o jį su rankom bando sulaikyti pareigūnas V. B., kurį savo rankom vis stumia nuo savęs L. D.. Pribėgusi pareigūnė I. S. taip pat bando padėti kolegai V. B. sulaikyti L. D., kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo, V. B. sugriebė L. D. už rankų, L. D. stengiasi atsitraukti, suduoda kumščiu V. B. į veidą du kartus bei vieną kartą kumščiu suduoda šalia stovėjusiai I. S. į galvą bei nubėga (duomenys neskelbtini) gatve link sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve, o jį nusiveja V. B.. I. S. lieka, ji pasilenkusi kažką paima nuo žolės, prie jos prieina asmuo su balta maikute, kuris užstoja ją, paskui jis pasitraukia, ir I. S. nubėga į mašiną, sėda į ją ir važiuoja link (duomenys neskelbtini) gatvės. Privažiavusi ją, pasuka mašiną į kairę pusę, įvažiuoja į (duomenys neskelbtini) gatvę, paskui pasuka vėl į kairę pusę, už buvusio viešbučio pastato, įvažiuoja į vidinį kiemą. Po kaire puse matyti, kaip po dešine puse palei vandens telkinį bėga L. D., atsilikęs nuo jo, iš paskos bėga pareigūnas V. B. kartu su kitu asmeniu (nesimato kuo). I. S. įsuka į vidinį kiemą ir sustoja, automobilio kameros nefilmuoja vaizdo iš dešinės pusės, todėl nesimato, aks ten vyksta toliau. Girdisi vyriškas balsas - „Pasitrauk į šoną, pasitrauk į šoną, pasitrauk į šoną “. Girdisi kiti garsai, neaiškūs žodžiai, matyti, kaip pro šalį tarnybinio automobilio pravažiuoja taksi automobilis ir išvažiuoja iš kiemo. Toliau sklinda įvairūs riksmai, garsai, šūksniai iš dešinės kameros pusės, tačiau nieko nesimato, nes vaizdo kamera neapima tos vietos. Po dešine puse matosi didelė tinklo tvora ir prie jos augantys medžiai ir krūmai. Girdisi didelis triukšmas, bei pavieniai žodžiai - „rašau pareiškimą, filmuok, filmuok“, per didelį triukšmą negalima suprasti, kas ir kokius žodžius šaukia, paskui girdisi pareigūnės I. S. žodžiai - „pasitrauk, pasitrauk“. Paskui matyti, kaip iš dešinės pusės išeina V. D. ir nueina kiemu tolyn, paskui pastovėjusi ir pasisukusi sugrįžo į tą pačią vietą – nesimato kur. Paskui pasigirsta tarnybinio automobilio garsinis signalas, pro kiemą praeina ir sustoja toliau S. B.. Triukšmas, riksmai, tarnyboje naudojamų tarnybinių racijų garsai tęsiasi toliau. Įrašas baigiasi – 14 val. 50 min. Antras vaizdo įrašas su pavadinimu „(duomenys neskelbtini) K6080_ch1_20220703143511_20220703145000.avi“, ekrano apačioje, kairiajame kampe yra įrašas „GALAS“, įrašo trukmė 14 min. 49 sek. Matyti, kad filmuojama nuo tarnybinio automobilio galo, filmuojamas kiemas prie daugiaaukščio pastato, kuris stovi po dešine puse, automobilis važiuoja iš kiemo, sustojo tarp (duomenys neskelbtini) ir 2 pastatų, paskui įsuko į pagrindinę (duomenys neskelbtini) gatvę, matyti, kaip pravažiuoja po kaire puse stovintį taksi automobilį, kuris stovi prie daugiabučio dviejų aukštų gyvenamojo namo. Tarnybinis automobilis pavažiuoja (duomenys neskelbtini) gatve ir pasuka į kairę pusę, iš kitos viešbučio pastato pusės, kur įvažiuoja į vidinį kiemą ir sustoja. Matyti tiesiai vandens telkinys, medžiai. 14 val. 38 min. 29 sek. matyti, kaip pareigūnė I. S. nuo automobilio nubėgo link tvenkinio, nubėga į kairę kameros pusę. Pro šalį praeina du jaunuoliai ir nueina ten, kur nubėgo pareigūnė. Kur nubėgo pareigūnė I. S., daugiau nesimato. Matyti, kaip pro tarnybinį automobilį praeina S. B. ir V. D. ir eina link tos pusės, kur nubėgo pareigūnė I. S.. V. D. eina laikydama priešais save mob. ryšio telefoną, girdisi didelis triukšmas, moteriški ir vyriški balsai, bet atskirų žodžių suprasti neįmanoma. Netrukus S. B. su V. D. grįžta į aikštelę, paskui nueina link tvenkinio. 14 val. 45 min. 58 sek. į kiemą atvažiuoja su švyturėliais antras tarnybinis automobilis, kuris sustoja šalia pirmojo automobilio, iš jo išlipa du policijos pareigūnai ir nubėga link tvenkinio, į kairę ekrano pusę. 14 val. 46 min. 42 sek. matyti, kad ateina pareigūnai su sulaikytais asmenimis, bet vaizdas neaiškus dėl nuotolio ir tamsumo, nes jie eina po medžiais, kur vaizdo neapšviečia dienos šviesa. Matyti, kad pareigūnai veda sulaikytus asmenis į antrą tarnybinį automobilį, matyti, kaip atidaromos jo durys, paskui uždaromos, o paskui pareigūnai atveda į pirmą automobilį D. A., kuris patalpinamas į automobilio laikino sulaikymo patalpą. Paskui pareigūnai sėda į automobilius ir įrašas baigiasi. Daugiau apžiūrint vaizdo įrašus, tyrimui reikšmingų aplinkybių nenustatyta. Vaizdo įrašai gauti iš policijos sistemoje esančių duomenų, kurie įrašyti į kompaktinį diską, kuris pridėtas prie šio apžiūros protokolo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-12024-22 (3 t., b. l. 15–18, 19).

Iš 2022 m. liepos 18 d. specialisto išvados Nr. G1302/2022 (02) matyti, kad V. B. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje, kairio kelio srityje, odos nubrozdinimai dešinio riešo srityje, lytinių organų sumušimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. liepos 3 d., ir būdu. Odos nubrozdinimai dešinio riešo srityje galėjo būti padaryti kietu bukabriauniu daiktu, kuo galėjo būti pirštų nagai. Visi kiti aukščiau minėti sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti keturių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą (3 t., b. l. 44–46).

Iš V. B. Kauno AVPK Kėdainių rajono PK RS vyr. patrulio pareigybės aprašymo (3 t., b. l. 56–58) ir 2022 m. liepos 3 d. Kauno AVPK Kėdainių rajono PK RS pajėgų išdėstymo plano ir bei darbo grafiko (3 t., b. l. 59, 60–68) matyti, kad V. B. įvykio metu vykdė savo tarnybines pareigas.

Iš 2022 m. liepos 7 d. gautos specialisto išvados Nr. G 1303/2022 (02) matyti, kad I. S. konstatuota poodinė kraujsoruva dešinio žando srityje, odos nubrozdinimas dešinio dilbio srityje su poodine kraujosruva. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. liepos 3 d., ir būdu. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą (3 t., b. l. 93–95).

Iš I. S. Kauno AVPK Kėdainių rajono PK RS tyrėjos pareigybės aprašymo matyti, kad I. S. įvykio metu vykdė savo tarnybines pareigas (3 t., b. l. 96–98).

Iš 2022 m. rugsėjo 7 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 3 vnt. vaizdo įrašų, kuriuos pateikė liudytoja V. D.. Pirmasis vaizdo įrašas pavadinimu „20220703_143922.mp4“, įrašo trukmė - 2 min. 12 sek., paleidus įrašą, matyti aukšta, metalinio tinklo tvora, už kurios stovi mėlynais džinsais, pilkai-rusvu megztiniu apsirengęs jaunuolis, kuris stovi nugara į kamerą, kaip nustatyta iš bylos aplinkybių - D. A., šalia jo stovi juodai apsirengęs jaunuolis, kaip nustatyta iš bylos aplinkybių - L. D.. Priešais juos, dešinėje pusėje stovi pareigūnė I. S., iš kitos pusės stovi kitas pareigūnas bei dar vienas asmuo su raudonos spalvos maikute, kuris rėkia „Filmuokit, Vaida, filmuokit“, kitas girdisi riksmas – „rašau pareiškimą ant pareigūnų“, „nieko nepadariau“ ir kiti riksmai. Iš kairės pusės šiek tiek matyti kitas pareigūnas, matyti, kaip asmuo su raudona maike pasuka ranką, I. S. atsitraukia, vaizdas pasukamas į šoną ir nesimato veiksmo, matyti, kaip pro šalį praeina kitas jaunuolis (veido nesimato), vėl atsukama kamera į veiksmo vietą, matyti, kaip jaunuolis su džinsinėm kelnėm pasuka ranką ir su ja atstumia S., kuri atsitraukia, matyti, kad prie pareigūno stovi juodai apsirengęs asmuo ir asmuo su džinsinėm kelnėm. Prie jų prieina I. S.. Asmuo su raudona bliuska šaukia – „viską filmuokit“. I. S. pasilenkia, kažką paima nuo žemės, matyti, kaip asmuo su raudona maike ištiesęs ranką tyčia, S. sako – „patrauk, patrauk“. Vaizdas pasukamas į šoną ir matyti, kaip einama ir sakoma moterišku balsu – „aš noriu prieiti iš arčiau filmuoti“, matyti, kaip apeinama tvora ir einama arčiau. Girdisi moters žodžiai – „imk, S., imk, aš irgi nenoriu filmuot“. Matyti, kaip po dešine puse praeina asmuo su raudona maike, su kamera šiek tiek prieinama arčiau, bet ne per arti. Matyti toliau prie tvoros stovintys tie patys asmenys, girdisi visokie riksmai – „Nedaryk nesąmonių“, „patys prisipiso va tie va pareigūnai“. Kadangi filmuojamas vaizdas iš toliau, nesimato veiksmų, tik sujudimas. Tada vaizdo kamera prinešama arčiau. Matyti, kaip asmuo juodais drabužiais (L. D.) guli ant žemės šalia tvoros ant kairio šono, šalia jo pasilenkęs pareigūnas, S. stovi šalia, priešais ją stovi asmuo su džinsinėm kelnėm (D. A.), girdisi balsas – „ačiū, kad filmuojat“, vėl girdisi riksmas –„baik, baik“ ir kamera nukreipiama į šoną, kas vyksta, nesimato. Kai vėl kamera atsukama - matyti, kaip I. S. laiko už rankos asmenį su džinsinėm kelnėm iš dešinės pusės, o iš kairės pusės - kitas pareigūnas laiko, girdisi balsas – „duok jam strėlių“ ir matosi, kaip I. S. panaudoja elektros impulsinį prietaisą - Taserį, šauna į dešinę koją asmeniui su mėlynais džinsais, asmuo su raudona maike šaukia už tvoros – „pareigūne, tavo vardas, pavardė“. Matyti, kaip pareigūnas V. B. šiek tiek stumdosi su asmeniu mėlynais džinsais ir jį priremia prie tvoros nugara, girdisi moteriškas balsas – „patys prisipisot, ar be pirštinių normalu...žertva !“. Įrašas baigiasi. Antras vaizdo įrašas pavadinimu „20220703_144211.mp4“, kurio trukmė - 29 sek. Paleidus įrašą, matyti tas pats vaizdas prie tvoros - L. D. pusiau gulomis sėdi prie tvoros ant kairio šono ant žolės, šalia jo pasilenkęs pareigūnas, šalia stovi asmuo džinsinėm kelnėm (D. A.), šalia kurio stovi I. S., kuri jį laiko su kaire ranka jo dešinę ranką per alkūnę, ir tuo metu prie I. S. prieina asmuo raudona maike (T. S.), kuris savo abiem rankom atstumia I. S. nuo laikomo asmens (A.), S. sako – „nu čia dabar“ ir vaizdo kamera pakreipiama, kad nesimatytų vaizdo, girdisi tik riksmai. Kai kamera vėl pasukama, matyti, kad asmuo su džinsinėm kelnėm stovi prie tvoros, asmuo su raudona maike stovi priešais I. S. ir konfliktuoja, dėl visokių riksmų nesigirdi. Po to asmuo raudona maike prieina prie tvoros ir atsistoja nugara į tvorą, I. S. pasilenkia ir kažką pakelia nuo žemės ir sako asmeniui su raudona maike – „sėsk, sėsk, pasakyta.“ Įrašas baigiasi. Trečias vaizdo įrašas pavadinimu –„20220703_144626.mp4“, kurio trukmė - 1 minutė. Paleidus įrašą, matyti, kaip pareigūnai veda sulaikytus asmenis – I. S. veda sulaikytą asmenį su džinsais (D. A.), L. D. veda du pareigūnai, vaizdas pasukamas į šoną, kai vėl atsukamas, matyti, kad L. D. veda vienas pareigūnas, asmenį su raudona maike (T. S.) veda kitas, kamera vėl pasukama į šoną, kai vėl atsukama, matyti, kaip L. D. nugriuvęs ant žemės, už betoninio bortelio, kaip jis nugriuvo - nesimatė, girdisi moteriškas balsas – „Kam stumdot tą... taip negalima.“ Matyti, kad pareigūnai pakelia L. D. nuo žemės, moteris toliau klykia – „L., L., kam stumdot jūs jį? jūs negalit jo stumdyti, viską filmuoju.“ Paskui matyti, kaip L. D. sodinamas į tarnybinį automobilį, o moteris rėkia – „Atėjo pareigūnas, išlipo L. iš takso, be pirštinių, be nieko lindo į kišenę.“ Įrašas baigėsi (4 t., b. l. 11–14).

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso registracijos žurnalo kopijos matyti, kad 2022 m. liepos 3 14.59 val. T. S. nustatytas 2,17 promilių neblaivumas, 15.02 val. L. D. – 1,54 promilių neblaivumas, 15.07 val. D. A. – 1,56 promilių neblaivumas ( 4 t., b. l. 33–34).

Iš specialisto išvados Nr. T-N 1385/2022 (01) matyti, kad T. S. šlapime narkotinių medžiagų nerasta (4 t., b. l. 40). Iš specialisto išvados Nr. T-N 1384/2022 (01) matyti, kad L. D. šlapime narkotinių medžiagų nerasta (4 t., b. l. 52). Iš specialisto išvados Nr. T-N 1383/2022 (01) matyti, kad D. A. šlapime narkotinių medžiagų nerasta (4 t., b. l. 46).

Dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis

L. D. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies. Pripažįsta, kad kanapės, kurias rado jo gyvenamojoje vietoje, priklausė jam. Nežinojo, kad tai draudžiama. Jų tiesiog buvo pasiskynęs iš lauko pabandyti parūkyti, padaryti arbatos. Kanapės buvo folijoje, norėjo jas išdžiovinti.

Liudytojas S. B. parodė, kad buvo toks įvykis rugpjūčio ar rugsėjo mėnesį, kai pareigūnai, atvykę ir užėję pas L. į butą, rado pluoštines kanapes ir juos išvežė į areštinę.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu buvo perskaityti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (4 t., b. l. 103–105), kur jis parodė, kad L. D. yra geras pažįstamas. 2022 m. rugpjūčio 16 d., apie 21.00 val. L. D. pakvietė jį į svečius paklausyti muzikos, atsigerti alaus. Jie kartu nuėjo pas jį į butą adresu (duomenys neskelbtini), ir ten gėrė alų, klausėsi muzikos. Apie 22.00 val. pas L. atėjo jo sesuo Vaida, ji prisėdo prie jų, klausėsi muzikos. Ant stalo jokio folijos ritinėlio nepastebėjo, gal neatkreipė dėmesio, nes ant stalo buvo daugiau daiktų. Netrukus į L. butą atėjo policijos pareigūnai, kurie pasakė, kad atvyko dėl keliamo triukšmo. Tada jis pamatė, kad vienas pareigūnas nuo stalo paėmė vieną ritinėlį folijos. L. pasakė, kad tai yra jo, ir kad jis prisiskynė laukuose. L. nurodė, kad tai pluoštinės kanapės. Pareigūnai paėmė tą ritinėlį ir juos visus tris nuvežė į ligoninę šlapimo tyrimui paimti. Nurodė, kad pats jokių narkotinių medžiagų nevartojo ir su jokiomis narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis nėra susijęs. Apie pas L. rastą medžiagą nieko nežino, L. nieko apie tai jam nesakė. Pas patį jokių narkotinių medžiagų nebuvo.

Liudytojas patvirtino, kad šie jo parodymai teisingi.

Liudytojas M. B. paaiškino, kad dirba Kėdainių PK vyriausiuoju patruliu, darbe tenka kartais susidurti su kaltinamuoju L. D., gali būti, kad yra sulaikęs kaltinamąjį dėl narkotinių medžiagų, tačiau detaliau įvykio nepamena.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu buvo perskaityti liudytojo parodymai, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu (4 t., b. l. 109–112), kur parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 16 d. jis dirbo pagal grafiką Reagavimo skyriuje kartu su D. B., kai apie 22.00 val. gautas budėtojo nurodymas vykti adresu (duomenys neskelbtini) dėl triukšmo. Nuvykus nurodytu adresu, bute rastas L. D., jo sesuo Vaida ir S. B., nes buto durys buvo atidarytos ir girdėjosi leidžiama muzika. Įėjęs į vidų, ant virtuvinio komplekto stalviršio dalies pamatė folijos ritinėlį tarp kitų šiukšlių, kurį L. D. paėmė ir įmetė į kriauklę. Tada jis paėmė tą ritinėlį ir paklausė, kas čia. L. D. pasakė, kad tai pluoštinės kanapės, kurias jis nusiskynė laukuose. Jis pripažino, kad tai yra jo medžiaga. Ritinėlis su medžiaga buvo paimtas, ir iškviesta operatyvinė grupė ikiteisminio tyrimo pradėjimui. Visi trys asmenys buvo pristatyti į Kėdainių ligoninę šlapimo tyrimui paimti.

Liudytojas patvirtino, kad šie jo parodymai teisingi.

Iš 2022 m. rugpjūčio 16 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl to, kad 2022 m. rugpjūčio 16 d., apie 22.15 val. Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK vyr. patruliai M. B. ir D. B. adresu (duomenys neskelbtini), pas L. D. rado folijos ritinėlį su augalinės kilmės, galimai narkotine medžiaga (4 t., b. l. 53–56).

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini), iš kurios nieko nepaimta (4 t., b. l. 57–59, 60–64).

Iš savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad vyr. patrulis M. B. tyrimui pateikė folijos ritinėlį su galimai augalinės kilmės narkotine medžiaga, kuris buvo surastas atvykus dėl triukšmo pranešimo 2022 m. rugpjūčio 16 d. adresu (duomenys neskelbtini), pas L. D. (4 t., b. l. 65–68).

Iš 2022 m. rugpjūčio 31 d. specialisto išvados Nr. IBPS-V-2289822-22 matyti, kad žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinė medžiaga iš folijos pakuotės (ritinėlio), 2022 m. rugpjūčio 16 d. rastos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,377 g Δ-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 3,6 % (4 t., b. l. 72–75). Tyrimo metu sunaudota 0,163 g kanapių (antžeminių dalių). Likusios kanapės (antžeminės dalys) (0,214 g) supakuotos į plastikinį uždaromą maišelį ir, vadovaujantis Iš neteisėtos apyvartos išimtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų (prekursorių) priėmimo, apskaitos, saugojimo ir išdavimo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 5-V-319 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. 5-V-377 redakcija), nuostatomis perduotos į PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Liepyno g. 7, LT-08105 Vilnius (4 t., b. l. 73). Po tyrimo tuščia folijos pakuotė perduota saugoti į Kauno apskr. VPK Kėdainių rajono PK daiktinių įrodymų saugojimo patalpas ( 4 t., b. l. 76–78).

Iš specialisto išvados Nr. T-N 1765/2022 (01) matyti, kad L. D. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties, nustatyta mažiausia koncentracija 0,96 prom. etilo alkoholio ( 4 t., b. l. 82).

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso registracijos žurnalo kopijos matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 16 d. 22.48 val. nustatytas L. D. 1,25 prom. neblaivumas, 22.51 val. S. B. – 1,65 prom. neblaivumas, 22.49 val. V. D. - 0,00 prom. blaivumas ( 4 t., b. l. 85–86).

Iš specialisto išvados Nr. T-N 1766/2022 (01) matyti, kad V. D. šlapime narkotinių medžiagų, etilo alkoholio nerasta (4 t., b. l. 90).

Iš specialisto išvados Nr. T-N 1764/2022 (01) matyti, kad S. B. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties nustatyta mažiausia koncentracija 1,81 promilių etilo alkoholio (4 t., b. l. 100).

Dėl grasinimo K. L. ir atviros K. L. turto vagystės

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Svarbu ir tai, jog šios veikos esmė – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Be to, grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010). Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2007).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai L. D. grasinus nužudyti nukentėjusįjį K. L. pasitvirtino. Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta nukentėjusiojo parodymais, netiesioginiais liudytojos I. S. parodymais, BPC įrašais, Body kamerų vaizdo įrašais ir kitais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis tiek protokole-pareiškime, tiek ir apklausiamas kaip liudytojas, parodė apie grasinimus peiliu. Nukentėjusysis parodė, kad pas jį į namus nekviesti užėjo A. Š. su jam nepažįstamu jaunuoliu, pastarieji vartojo alų, A. Š. netrukus išėjo, o paprašius jaunuolio išeiti, pastarasis tapo agresyvus, paėmęs nuo lentynos du peilius, jais grasino, vieną buvo įrėmęs į šoną, sakė, kad papjaus, o kitu mosikavo priešais nukentėjusįjį. Grasinimų buvo išsakyta daug kartų. Sakė, kad išmes per langą. Tokias pačias aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir į įvykį atvykusiai policijos pareigūnei I. S., kuri patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad išvyko į pranešimą dėl grasinimo peiliu, o atvykus į nukentėjusiojo namus K. L., kuris buvo blaivus (blaivumas patikrintas alkotesteriu), paaiškino, kad į jo namus buvo atėjęs A. Š. su nepažįstamu jaunuoliu, pastarieji gėrė alų, nukentėjusysis alaus negėrė, po to A. Š. išėjo, o jaunuolio paprašius išeiti, šis ėmė elgtis agresyviai – paėmė nuo lentynos du peilius ir ėmė jais grasinti: su vienu peiliu, didesniu, buvo įrėmęs į šoną, o mažesniu mosikavo ir grasino susidoroti. Jaunuolis trumpam buvo pasišalinęs, po to sugrįžo, reikalavo folijos ir ėmė grasinti, kad sudaužys daiktus, išmes pro langą. Pareigūnės turėtos kūno kameros vaizdo ir garso įrašas patvirtina, kad K. L. pareigūnei iš tiesų nurodė tokias aplinkybes. Be to, iš BPC įrašo matyti, kad K. L. kvietėsi pagalbos ir nurodė, kad pas jį atėjo nepažįstamas asmuo ir švaistosi peiliu. Nukentėjusysis nurodė, kad grasinimai jam pasirodė realūs, nes asmuo turėjo peilį ir grasino žodžiu papjauti, jis bijojo, labai išsigando. Be to, nukentėjusysis nurodė, kad į išsakytus grasinimus nieko neatsakė, kad jaunuolis neįsisiautėtų ir tikrai nesudaužytų jo daiktų. Pažymėtina, jog nukentėjusysis yra vyresnio amžiaus, sunkiai vaikštantis, o L. D. buvo nepažįstamas nukentėjusiajam, K. L. jį buvo matęs vieną ar tai du kartus, nekviestas užėjo pas nukentėjusįjį į butą, prašomas išeiti, tapo agresyvus – būdamas neblaivus ne tik buvo įrėmęs peilį į šoną, bet ir grasinimus išreiškė žodžiais, taip pat grasino sunaikinti nukentėjusiojo turtą.

Grasinimas papjauti, išmesti pro langą neįgalų, sunkiai judantį asmenį, tiesiogiai nukreiptas į asmens sveiktą ir gyvybę ir išreiškia tiesioginį bauginimą padaryti sunkius sužalojimus ar net atimti gyvybę. Šios kaltinamojo frazės buvo išsakytos jam esant agresyviai nusiteikus, neblaiviam, be to, kaltinamasis buvo įrėmęs ir peilį į šoną. Visa tai patvirtina, jog kaltinamojo veiksmai buvo sąmoningai nukreipti išgąsdinti, sukelti baimę nukentėjusiajam, o nukentėjusysis, žinodamas, kad yra silpnos sveikatos, pažeidžiamas, matydamas be priežasties vos pažįstamą neblaivų, agresyvų jaunuolį, kuris jam grasina žodžiu, įrėmęs vieną peilį į šoną, kitu mosuodamas priešais, turėjo realų pagrindą tokius grasinimus vertinti kaip realius, t. y. kaip keliančius realią grėsmę jo sveikatai ar gyvybei. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog kaltinamasis tiek prirėmęs peilį į šoną, tiek kitu mosuodamas priešais nukentėjusįjį ir pastarajam sakydamas, kad papjaus, išmes per langą grasino nužudyti nukentėjusįjį, o nukentėjusysis turėjo realų pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti realiai įvykdyti.

Kaltinamasis, būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo, neabejotinai suvokė, kad tokie jo veiksmai gali įbauginti, išgąsdinti nukentėjusįjį, to norėjo ir siekė. Šią aplinkybę patvirtina veiksmų pobūdis ir intensyvumas – buvo ne tik priremtas žmogų tiesiogiai galintis sužaloti daiktas – peilis, kitu buvo bauginančiai mosuojama priešais nukentėjusįjį, bet ir išsakytos frazės, kuriomis tiesiogiai grasinama atimti gyvybę. Visa tai išsakyta ir padaryta būnant agresyviai nusiteikus, neblaiviam tokiu būdu sudarant grasinimo realumo įspūdį.

Apibendrinant darytina išvada, kad kaltinamojo L. D. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji grasinimo sunkiai sutrikdyti sveikatą požymiai, todėl L. D. veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

BK 178 straipsnyje numatyta atsakomybė už svetimo turto grobimą. Objektyviai ši veika pasireiškia asmeniui neteisėtai užvaldant svetimą turtą. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystės baigtumo momentas priklauso nuo aplinkos, kurioje daromas nusikaltimas. Vagystės iš parduotuvių paprastai laikomos baigtomis, kai kaltininkas su pagrobta preke praeina pro kasą už ją nesusimokėjęs ar palieka parduotuvės patalpą, kadangi tokiu būdu jis užvaldo svetimą turtą ir įgyja teisę juo disponuoti. Veika padaroma tik tiesiogine tyčia.

BK 178 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė už slaptą vagystę, kai nėra kvalifikuojančių požymių. BK 178 straipsnio 2, 3, 4 dalyse numatytos kvalifikuotos vagystės sudėtys, o to paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta privilegijuota vagystės sudėtis – atsakomybė už slaptą nedidelės vertės turto vagystę.

Vienas iš vagystę kvalifikuojančių požymių – vagystės būdas. Svetimo turto grobimą atviruoju būdu įstatymo leidėjas laiko pavojingesne veika ir už tai numatyta griežtesnė atsakomybė. Teismų praktikoje yra pažymėta, jog vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL ir nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal tą BK 178 straipsnio dalį, kurioje numatytas įtvirtintas kvalifikuojantis požymis.

Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ar kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimai L. D., būnant apsvaigus nuo alkoholio ir 2022 m. balandžio 8 d. apie 18.05 val., (duomenys neskelbtini) iš nukentėjusiojo K. L. namų atvirai, šiam matant pagrobus jam priklausantį turtą – 80 eurų vertės raktų ryšulį, kuriame buvo ir pultelis nuo automobilio „Smart“, pasitvirtino.

Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės bei kaltinamojo kaltė įrodyta iš dalies paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiojo K. L. parodymais, liudytojo A. Š. parodymais, parodymo atpažinti iš nuotraukos protokolu, daiktų apžiūros protokolu ir kita rašytine bylos medžiaga. Visi aukščiau išdėstyti aptarti duomenys, surinkti ir užfiksuoti įstatymo nustatyta tvarka, jie vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, logiškai ir nuosekliai tarpusavyje susiję, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą ir laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

Kaltinamasis neneigė, kad 2022 m. balandžio 8 d. buvo užėjęs pas nukentėjusįjį K. L., kad buvo neblaivus, nes, jo teigimu, kartu vartojo alkoholį, taip pat neneigė, kad nukentėjusiajam matant paėmė raktų ryšulį ir jį išsinešė, tačiau nepripažino, jog tokiu būdu siekė užvaldyti vertimą turtą, teigė, kad raktus nuo staliuko paėmė atsitiktinai, sumaišęs su savais raktais. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs surinktus įrodymu, konstatuoja, jog kaltinamojo parodymai, kad jis raktus pasiėmė atsitiktinai juos sumaišęs su savais, neatitinka kitų įrodymų visumos, todėl laikytina jo gynybine versija, siekiant išvengti atsakomybės. Pažymėtina, jog nukentėjusysis nuosekliai ikiteisminio tyrimo metu aiškino tas pačias įvykio aplinkybes, o būtent tai, kad, prašomas pasišalinti iš jo namų, L. D. jo neklausė, grasino nukentėjusiajam dviem peiliais, o po to, išeidamas iš buto, iš durų ištraukė raktų ryšulį ir išsinešė. Tai, kad pas jį užėjęs jaunuolis švaistėsi peiliu ir išeidamas ištraukė raktus iš durų, K. L. nurodė ir skambindamas bendrojo pagalbos centro telefonu. Liudytoja, policijos pareigūnė I. S., atvykusi pagal iškvietimą ir netrukus po įvykio bendravusi su K. L., taip pat patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad K. L. buvo blaivus, sakė, kad pas jį buvo užėjęs A. Š. su jaunuoliu. A. Š. netrukus pasišalino, o jaunuolis liko. Kai paprašė šio išeiti, jaunuolis ėmė elgtis agresyviai, paėmė nuo lentynos du peilius ir ėmė jais grasinti. Trumpam išėjęs, jaunuolis vėl grįžo, reikalavo folijos, reikalavo jį pavežti, o išeidamas iš buto iš durų išraukė raktus, prie kurių buvo ir automobilio „Smart“ raktelis. Šios aplinkybės užfiksuotos ir pareigūnės naudotos Body kameros vaizdo įrašuose. Liudytojas A. Š. patvirtino, kad buvo užėjęs pas K. L. kartu su L. D., kad jis pasišalino pirmas, o L. D. liko. L. jam sakė, jog galvojo pasiėmęs savo raktus, nes L. ir kaimyno raktų ryšulys buvo toks pat, tada liudytojas paprašė savo mažamečio sūnaus perduoti tuos raktus kaimynui. Pažymėtina, jog K. L. taip pat parodė, kad jis dar tą pačią dieną, išėjus policijos pareigūnams, kalbėjo apie raktus su A. Š. ir po jų pokalbio praėjus apie 10 min. A. Š. nepilnametis sūnus grąžino raktus. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, jog L. D. buvo užvaldęs K. L. raktus.

Pažymėtina, jog kaltinamasis teigė, kad jis sumaišė savo raktus su nukentėjusiojo raktais, kurie buvo ant staliuko, tačiau nukentėjusysis nuosekliai teigė, kad kaltinamasis jo raktus paėmė ne nuo staliuko, o ištraukė iš jo buto durų. Tai akivaizdžiai prieštarauja kaltinamojo parodymams ir patvirtina, kad kaltinamasis raktus, t. y. svetimą turtą, užvaldė sąmoningai, t. y. matydamas ir žinodamas, kad tie raktai tikrai yra ne jo, kad jis juos išsinešdamas padarys žalos nukentėjusiajam, to norėjo ir siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Nusikaltimas baigtas nuo to momento, kai kaltinamasis išėjo iš nukentėjusiojo namų išsinešdamas raktus ir taip įgydamas galimybę su jais elgtis kaip su savais, todėl ta aplinkybė, kad raktai buvo grąžinti kaltinamojo veikos teisiniam vertinimui reikšmės neturi.

Kaltinamasis nukentėjusiojo raktus neteisėtai užvaldė matant nukentėjusiajam ir kaltinamasis neabejotinai suvokė ir matė, kad šiuos jo veiksmus mato nukentėjusysis, t. y. turtas neteisėtai užvaldytas atviruoju būtu.

Kaltinamojo L. D. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji neteisėto atvirosios vagystės požymiai ir jie atitiko BK 178 straipsnio 2 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) požymius.

Nusikaltimo padarymo metu galiojusios BK 178 straipsnio 2 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) nuostatos numatė, jog už atvirąją vagystę gali būti baudžiama baudos arba arešto, arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmėmis.

Nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančios BK 178 straipsnio 2 dalyje, įtvirtinančia atsakomybę už atvirąją vagystę, numatyta, kad baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų, t. y. sankcija pasipildė alternatyvia viešųjų darbų bausmės rūšimi ir numato trumpesnį maksimalų laisvės atėmimo terminą. Tai rodo, kad šiuo metu galiojanti BK 178 straipsnio 2 dalies redakcija yra švelninanti kaltinamojo teisinę padėtį, todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio nuostatomis, turi grįžtamąją galią. Dėl šių aplinkybių L. D. veika atvirai pagrobiant K. L. turtą kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nes jis nepripažino esminio vagystės požymio – kaltės, t. y. nepripažino sąmoningai pasisavinęs raktus. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Dėl R. I. plėšimo

BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais minėtoje BK 180 straipsnio 1 dalyje. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Tačiau toks sumanymas pagrobti svetimą turtą gali kilti tiek prieš panaudojant smurtą, tiek smurto panaudojimo metu (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-82-139/2015, 2K-272-648/2015). Plėšimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimai L. D., būnant apsvaigus nuo alkoholio, 2022 m. gegužės 5 d. apie 15.00 val., būnant nukentėjusiojo R. I. namuose ir jo atžvilgiu panaudojus fizinį smurtą bei pagrobus nukentėjusiajam priklausantį bendros 480 eurų vertės turtą, pasitvirtino.

Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės bei kaltinamojo kaltė įrodyta iš dalies paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiojo R. I. parodymais, liudytojo S. N. parodymais, specialisto išvada, kūno apžiūros protokolu, daiktų apžiūros protokolu ir kita rašytine bylos medžiaga. Visi aukščiau išdėstyti aptarti duomenys surinkti ir užfiksuoti įstatymo nustatyta tvarka, jie vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, logiškai ir nuosekliai tarpusavyje susiję, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą ir laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

Kaltinamasis neneigė, kad 2022 m. gegužės 5 d. buvo užėjęs pas nukentėjusįjį R. I., neneigė, kad paėmė kaltinime nurodytus R. I. daiktus, tačiau teigė, jog jis fizinio smurto nenaudojo, R. I. nesudavė, o daiktus paėmė su nukentėjusiojo žinia, nes kartu sutarė juos užstatyti, kad turėtų pinigų įsigyti alkoholiui, kurį kartu ketino suvartoti. Tačiau šie kaltinamojo parodymai prieštarauja visiems kitiems surinktiems įrodymams ir laikytini kaltinamojo gynybine versija siekiant išvengti atsakomybės.

Pažymėtina, jog nukentėjusysis tiek protokole-pareiškime, tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme iš esmės analogiškai parodė, kad kaltinamasis būdamas neblaivus nukentėjusiojo namuose vartojo fizinį smurtą, t. y. sudavė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam į veidą, o šiam parkritus nebegrąžino neva paskambinti paimto nukentėjusiojo telefono „Huawei pro 20“, ir paėmęs įrankius – dėžę su perforatoriumi ir kitą plastikinę dėžę su plytelių pjaustymo staklėmis, iš buto pasišalino. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nukentėjusysis paneigė, kad buvo koks nors susitarimas užstatyti daiktus, neigė, kad juos L. D. perdavė savo valia. Pažymėtina, jog aukščiau paminėtos daiktų užvaldymo aplinkybės nurodytos ir tyrėjos D. B. tarnybiniame pranešime. Nors pareiškime-protokole ir tyrėjo A. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad telefoną kaltinamasis pagrobė atvirai, tačiau tai yra tik subjektyvus dokumentą pildžiusio asmens vertinimas. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad nors jis ir davė telefoną savo valia, tačiau davė tik paskambinti, o pareikalavus šį grąžinti, kaltinamasis jo negrąžino, sudavė smūgį ir pasišalino iš buto ne tik su telefonu, bet ir su įrankiais, t. y. kaltinamasis įrankius ir telefoną galutinai užvaldė tik po panaudoto fizinio smurto. Nukentėjusiojo daiktų užvaldymo nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytojo S. N. parodymai, kuris tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme vienodai parodė, jog iš karto po įvykio pas jį atėjo kaimynas R. I. ir pasakė, kad L. D. sudavė jam smūgį ir pasišalino iš buto su telefonu ir jo įrankiais. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad, R. I. rodė jam praskeltą lūpą iš vidaus, matėsi žaizda. Liudytojas parodė, kad R. I. neturėjo telefono ir nežinojo, ką daryti, todėl jis pasakė R. I. grįžti namo, o jis ateisiąs netrukus. Kai liudytojas po maždaug 10 min. ėjo pas R. I., pamatė L. D. nešantį dėžes su įrankiais, jį pamatęs L. D. metė įrankius ir pasišalino, o liudytojas įrankius grąžino nukentėjusiajam.

Apie suduotą smūgį nukentėjusysis nurodė ne tik policijos pareigūnams, bet ir liudytojui. Sužalojimą matė liudytojas S. N., sužalojimas užfiksuotas ir R. I. kūno apžiūros metu, kurios metu nustatyta, kad apatinės lūpos srityje matoma 3 cm ilgio raudonos spalvos kraujosruva, atvira žaizda. 2022 m. gegužės 11 d. specialisto išvadoje taip pat konstatuota apatinės lūpos sumušimas su paviršine žaizda ir kraujosruva vidinėje pusėje, žaizda yra ties apatinio žandikaulio kairės pusės 1-u dantimi. Nurodyta, kad sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ir tai atitinka nukentėjusiojo bei liudytojo parodymus apie suduotą smūgį kumščiu. Specialisto išvadoje taip pat konstatuota, jog sužalojimas padarytas galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, apie šį įvykį nukentėjusysis dar tą patį vakarą apie 21 val. pranešė bendruoju pagalbos centro telefonu. Nukentėjusysis pranešė apie „čigoniuką“, kurį pažįsta, kuris yra kaimynas, kuris prieš 3-4 val. įėjo į butą, sudavė jam į veidą ir pavogė iš jo du įrankius, telefoną. Įrankius jau grąžino.

Visų šių įrodymų, kurie vienas kitą patvirtina, visuma, nepaisant to, kad įvykio metu, įvykio vakarą nukentėjusysis buvo neblaivus leidžia tikėti nukentėjusiuoju ir jo nurodytomis aplinkybėmis, kad tiek įrankius, tiek ir telefoną kaltinamasis užvaldė prieš nukentėjusiojo valią ir juos išsinešė iš buto prieš nukentėjusiojo valią iš karto po to, kai nukentėjusiojo atžvilgiu pavartojo fizinį smurtą ir tokiu būdu ne tik sukėlė pastarajam fizinį skausmą, bet ir nežymiai sutrikdė sveiktą. Visos šios aplinkybės paneigia kaltinamojo parodymus, kad jis nukentėjusiojo daiktus paėmė su pastarojo valia, kad užstatytų juos ir už gautus pinigus abiem parūpintų alkoholio. Tai, kad šie parodymai yra tik gynybinė versija, patvirtina ir tyrėjos D. B. tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, jog netrukus po įvykio, L. D. teigė, kad telefoną pardavė už 40 eurų, už kuriuos įsigijo alkoholio ir toliau girtavo, kam pardavė telefoną, pasakyti atsisakė.

Apibendrinant tai, kas aptarta, darytina išvada, jo byloje nustatyta ir įrodyta, kad kaltinamais L. D., būdamas neblaivus, panaudojęs prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, t. y. sudavęs jam vieną smūgį į veidą. ir taip nežymiai sutrikdęs pastarojo sveikatą, neteisėtai užvaldė kaltinamojo turtą – telefoną ir dvi dėžes su kaltinime nurodytais įrankiais, padarydamas 480 eurų vertės žalą.

L. D. inkriminuota buvo ir tai, kad jis plėšimą įvykdė grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, tačiau tokių aplinkybių R. I. nenurodė, jos nenustatytos ir kitais jokiais įrodymais, kaltinamajame akte taip pat nenurodyta, kuo pasireiškė grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina., nes įrodyta ir nenustatyta.

Kaltinamasis, būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo, ne kartą teistas už tyčinius turtinius nusikaltimus, neabejotinai suvokė, kad svetimo turto užvaldymas prieš nukentėjusiojo valią prieš tai pavartojus jo atžvilgiu fizinį smurtą yra neteisėta, nusikalstama veika, suvokė, kad gali sukelti fizinį skausmą ar sutrikdyti sveikatą nukentėjusiajam ir taip pat padaryti turtinę žalą, neteisėtai pasisavinant daiktus, to norėjo ir siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo L. D. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji plėšimo sudėties požymiai, todėl jo veika teisėtai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji ir ji jokių pasekmių atsiradimo nereikalauja, tad šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas, priešindamasis valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, pradeda vartoti smurtą ar grasina jį tuoj pat pavartoti. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi ne tik į valdymo tvarką, tačiau ir į konkretų valdymo tvarkos subjektą. Veika pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais pasipriešinama valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, teisėtai einančiam įstatymo jam pavestas pareigas. Veika gali pasireikšti dviem būdais: fizinio smurto panaudojimu arba grasinimu tuoj pat jį panaudoti. Vadovaujantis teismų praktika, BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014, 2K-467/2014, 2K-441-976/2015, 2K-263-697/2017). Komentuojamas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-263-697/2017).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai L. D. ir D. A., veikiant bendrininkų grupėje, panaudojus fizinį smurtą ir pasipriešinus policijos pareigūnams, pasitvirtino.

Kaltinamųjų kaltė ir faktinės veikos padarymo aplinkybės nustatytos ir įrodytos iš dalies paties kaltinamojo L. D. parodymais, D. A. parodymais, nukentėjusiųjų V. B., I. S. parodymais, liudytojo R. J. parodymais, iš dalies liudytojų V. D., S. B. parodymais, specialistų išvadomis, vaizdo kamerų įrašais, liudytojos pateiktais vaizdo įrašais ir kitais rašytiniais bylos duomenimis. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą.

Kaltinamasis L. D. kaltės nepripažino, parodymus duoti atsisakė, tačiau paaiškino, kad pareigūnai jį provokavo ir jis pasidavė provokacijai, galėjo vartoti fizinį smurtą, dalies įvykio aplinkybių nepamena. Kaltinamasis D. A. nors pareiškė, kad kaltę pripažįsta, tačiau nepripažino jam inkriminuotų fizinio smurto vartojimo aplinkybių. D. A. pripažino, kad kišo rankas blokuodamas kelią pareigūnui, kuris vijosi L. D., po to laikė pareigūnę už liemenės ir kartu koja stūmė V. B. nuo L. D., tačiau nepripažino tyčia spyręs pareigūnams.

Nors kaltinamieji faktinių smurto vartojimo aplinkybių nepripažino, teismas daro išvadą, kad šiems kaltinamiesiems inkriminuotos fizinio smurto vartojimo aplinkybės įrodytos kitais įrodymais – nukentėjusiųjų parodymais, vaizdo įrašais.

Byloje nukentėjusiųjų parodymais, paties L. D. parodymais, liudytojos V. D. parodymais, nustatyta, kad pareigūnams paprašius Bolt automobilio vairuotojo parodyti dokumentus, pareigūnai nusprendė taip pat atlikti ir L. D. apžiūrą. Pareigūnų tarnybinio automobilio kameros įraše užfiksuota, jog V. B. bando tikrinti L. D. vilkimo džemperio kišenes, L. D. kelis kartus atstumia pareigūno rankas, po to V. B. pastumia L. D. suėmęs už pastarojo džemperio iš vaizdo kameros aprėpiamos zonos, ir tik iš kitų asmenų šūksnių galima daryti išvadą, kad vykta grumtynės, kurių kamera nefiksuoja. Kad pareigūnas ketino patikrinti L. D. vilkimo džemperio kišenes, patvirtino tiek pats L. D., tiek liudytoja V. D. bei liudytojas S. B.. Nukentėjusiųjų parodymais, vaizdo įrašais nustatyta, kad pareigūnai vilkėjo tarnybines uniformas, važiavo tarnybiniu automobiliu ir kaltinamiesiems nekilo abejonių dėl šių asmenų statuso, o kartu šio statuso jiems suteiktų teisių.

L. D. neneigė, kad jis prieštaravo pareigūno vykdomai jo apžiūrai, teigė, jog taip elgėsi, nes pareigūnas apžiūrą ketino atlikti nedėvėdamas pirštinių, tačiau tai yra tik jo gynybinė versija, nes tarnybinio automobilio vaizdo stebėjimo kameros įrašai, kurie yra su grasu, tokio žodinio L. D. prieštaravimo nefiksavo. Juose užfiksuota, kaip L. D. tiesiog kelis kartus savo rankomis atstumia pareigūno rankas. Nukentėjusysis V. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad po to, kai L. D. neleido jam apžiūrėti drabužių, jis norėjo asmenį sulaikyti panaudodamas kovinių imtynių veiksmus, norėjo parversti L. D. ant žemės, tačiau pastarasis pasipriešino – sudavė kumščiu du kartus į galvos sritį, kažkuriuo momentu prie jų buvo priėjusi kolegė I. S., kuriai L. D. taip pat kumščiu smogė į galvą ir ėmė nuo jų bėgti, o jis ėmė vytis L. D.. I. S. parodė, kad jai belaukiant taksi automobilio vairuotojo, girdėjo kaip L. D. pradėjo plūsti V. B. necenzūriniais žodžiais, prasidėjo susistumdymas, todėl ji suskubo padėti kolegai sulaikyti L. D.. Pabėgus kiek į priekį, L. D. sudavė kelis kartus V. B. į veidą ir vieną kartą ranka tyčia sudavė jai į žandą. L. D. išsprūdo ir ėmė bėgti nuo jų. V. B. nusivijo L. D., o ji grįžo prie automobilio. Būnant prie automobilio D. A. bandė jiems sutrukdyti sulaikyti L. D. – klausinėjo, stumdėsi.

V. B. parodė, jog L. D. nubėgus link (duomenys neskelbtini) namo, pastarąjį vytis jam trukdė kitas kaltinamasis – D. A., kuris užbėgdavo iš priekio, trukdė ištiesęs rankas, rankomis pastūmė nukentėjusįjį į šoną. Šių aplinkybių neneigė ir pats D. A.. Nukentėjusysis V. B. taip pat parodė, kad pasivijus L. D. ir uždėjus pastarajam antrankius, laikant prispaustą L. D. keliu prie žemės, pribėgęs D. A. ėmė rėkti, kad paleistų L. D., spyrė nukentėjusiajam į kairės kojos šlaunį, rankomis bandė nustumti nuo L. D.. Kai privažiavusi kolegė I. S. bandė sulaikyti D. A., prieš kurį taip pat panaudojo ir spec. priemonę – Taser, kol jis viena ranka laikė prispaustą D. A., o koja laikė prispaustą L. D., L. D. abiem rankomis sugriebė nukentėjusiajam už lyties organų ir juos suspaudė. Dėl L. D. bei D. A. smūgių bei šio suspaudimo rankomis jautė fizinį skausmą, teismo medicinos ekspertai jam nustatė sužalojimus, nubrozdijimus.

Šiuos nukentėjusiojo parodymus iš esmės atitinka ir I. S. parodymai, kad atvykusi iki tos vietos, kur V. B. pasivijo L. D., ji bandė sulaikyti D. A.. Grumtynių metu jis ją apdraskė, įspyrė jai į dešinę ranką. Nukentėjusioji parodė, kad dėl L. D. smūgio jai į žandikaulį buvo mėlynė, D. A. apsistumdymo metu jai apibraižė ranką ir spyrė į dešinę ranką.

Nukentėjusiųjų parodymus iš dalies patvirtina ir liudytojo E. S. parodymai, kuris patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad atvykus kolegoms į pagalbą ties (duomenys neskelbtini) namu, padėjo sulaikyti asmenis. Asmenys sulaikomi nesipriešino. V. B. skundėsi kojos skausmu, taip pat nurodė, kad jam sugriebė už tarpukojo. Jis taip pat pastebėjo kraujosruvą ant I. S. veido, sekančią dieną ant I. S. veido jau matėsi mėlynė.

Aplinkybę, kad L. D. pasipriešino policijos pareigūnams, patvirtina ir liudytojų V. D. bei S. B. parodymai. Liudytoja V. D. patvirtino, jog L. D. neleido pareigūnui tikrinti jo kišenių, atstūmė pareigūno rankas, todėl pareigūnas bandė L. su koja paguldyti ant žemės, bet jam nepavyko ir L. pabėgo. Liudytojas S. B. parodė, kad tarp L. ir pareigūno įsiplieskė konfliktas – pareigūnas ėmė be pirštinių tikrinti L. kišenes, sudavė jam per rankas, paskuti bandė pareigūnas L. laužti rankas, bet L. išsilaisvino ir pabėgo už didelio pastato. Liudytojas patvirtino, kad paskui L.besivejantį pareigūną nubėgo ir D. A.. Taksi automobilio vairuotojas R. J. taip pat parodė, kad L. D. elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu, sugriebė pareigūnui už rūbų, po to jis matė, kaip L. smogė pareigūnui kumščiu į veidą mažiausiai vieną kartą, po ko kaltinamasis ėmė bėgti, o pareigūnas jį vytis, tada ėmė vytis ir pareigūnė, kažkas panaudojo spec. priemonę Taser, bet L. pavyko pabėgti nuo pareigūnų, ir jis nubėgo už didelio pastato.

Nors V. D. ir S. B. nenurodė, kad L. D. vartojo fizinį smurtą sudavė kumščiu pareigūnams, tačiau šios aplinkybės užfiksuotos pareigūnų tarnybinio automobilio vaizdo kamera, kurioje matyti kaip L. D. grumiasi su V. B., L. D. sūgiuoja rankomis link V. B.. Tuo metu link jų atbėga pareigūnė ir D. A.. Pažymėtina ir tai, kad V. D. yra tikra L. D. sesuo ir artima D. A., todėl jos ir S. B. parodymais teismas remiasi tiek, kiek juos patvirtina kiti įrodymai, o taip pat atsižvelgiama į tai, kad ji ir S. B., kuris yra pažįstamas su kalinamaisiais ir kartu vyko taksi automobiliu, gali būti suinteresuoti padėti šiems asmenims išvengti atsakomybės.

Pareigūnų tarnybinio automobilio vaizdo kamera taip pat užfiksuota kaip L. D. ne tik atstumia pareigūno V. B. rankas, kai šis nori patikrinti džemperio kišenes, bet ir kaip V. B. kiek toliau nuo automobilio bando rankomis sutramdyti L. D., šis visaip stengiasi išvengti pareigūno, po to du kartus ranka suduoda V. B. į galvos sritį, taip pat vieną kartą suduoda pribėgusiai I. S. ir išsprūdęs iš pareigūnų pabėga, o V. B. jį nusiveja.

Liudytojos V. D. pateikti vaizdo įrašai taip pat patvirtina, kad D. A. stumdėsi su V. B., kad I. S. pastarojo atžvilgiu panaudojo spec. priemonę „Taser‘“ po to D. A. buvo sulaikytas. Nors vaizdo įrašai nepatvirtina kitų fizinio smurto nukentėjusiųjų atžvilgiu veiksmų, tačiau pažymėtina, jog vaizdo įrašai nėra vientisi, su pertrūkiais, kamera kartais nukreipiama nuo asmenų, todėl atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiųjų parodymus dėl smurto vartojimo aplinkybių iki L. D. pabėgimo link (duomenys neskelbtini) namo patvirtina ir vaizdo kamerų įrašai, be to, tiek I. S., tiek ir V. B. parodymai dėl L. D. bei D. A. jų atžvilgiu vartojo fizinio smurto prie tvoros buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, kuomet jie buvo apklausti po kelis kartus, tiek ir teisme, teismas vertina, jog nukentėjusiųjų parodymai dėl fizinio smurto jų atžvilgiu vartojimo prie tvoros, kai buvo sulaikomas L. D. ir D. A., laikytini patikimais. V. B. parodė, kad tuo metu, kai jis uždėjo antrankius L. D., kuris reikalavo paleisti l. D., spyrė į kairės kojos šlaunį ir bandė nustumti nuo L. D.. Pribėgusi I. S. bandė sulaikyti D. A., panaudojo spec. priemonę – „Taser“, D. A. vieną kartą spyrė kolegei į ranką, o tuo metu kai jis viena ranka laikė prispaudęs D. A. prie tvoros, o koja laikė L. D., pastarasis jam sugriebė už lyties organų ir juos suspaudė. Iš I. S. parodymų matyti, kad jai bandant sulaikyti D. A., grumtynių metu jis ją apdraskė, įspyrė į dešinę ranką, L. D. suspaudė kolegai V. B. genitalijas, dėl ko šis paprašė papurkšti dujų.

Fizinio smurto vartojimo pareigūnų atžvilgiu faktą patvirtina ir specialistų išvados, kuriose V. B. konstatuotos kraujosruvos dešinėje šlaunyje, kairio kelio srityje, odos nubrozdinimai dešinio riešo sityje, lytinių organų sumušimas bei nurodyta, kad sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. liepos 3 d. ir būdu. Sužalojimai galėjo būti padaryti keturių ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Nubrozdinimai rieše galėjo būti padaryti pirštais, o kiti sužalojimai – smūgiuojant ranka, kojomis ar kitais panašias savybes turinčiais daiktais. I. S. konstatuota kraujosruva dešinio žando srityje, odos nubrozdinimas dešinio dilbio srityje su poodine kraujosruva, sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. liepos 3 d. ir būdu.

Šių įrodymų visuma patvirtina, kad L. D. pasipriešino policijos pareigūnams, panaudodamas fizinį smurtą, t. y. siekdamas išvengti apžiūros ir po to sulaikymo, jis ne tik nustūmė V. B. rankas, bet ir sudavė pastarajam du smūgius ranka į galvos sritį, vieną smūgį ranka į galvos sritį sudavė ir V. B. į pagalbą atskubėjusiai I. S., o tuo metu, kai L. D. buvo uždėti antrankiai ir V. B. viena ranka laikė prie tvoros prispaudęs D. A., koja laikė prispaudęs prie žemės L. D., L. D. sugriebė abiem rankoms V. B. už genitalijų ir suspaudė.

Aptarti įrodymai taip pat patvirtina, kad D. A., siekdamas padėti L. D. išvengti pareigūnų veiksmų jo atžvilgiu, t. y. apžiūros ir sulaikymo, ne tik konflikto pradžioje stumdė I. S. į pečių sritį, trukdė V. B. pasivyti L. D. užbėgdamas V. B. į priekį ir ištiesdamas rankas bei stumdamas V. B. į šoną, tačiau jis taip pat pareigūnams bandant sulaikyti L. D. ir uždėti jam antrankius, spyrė vieną kartą V. B. į kairę šlaunį, rankomis stūmė V. B. nuo L. D., o taip pat įspyrė I. S. į dešinę ranką ir ją įdrėskė. Tokiais fizinio smurto veiksmais D. A. L. D. padėjo priešintis teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams, t. y. L. D. apžiūrai bei pastarojo sulaikymui. D. A. matė visą konfliktą, kilusį tarp L. D. ir policijos pareigūnų, nuo pat pradžios, jis matė ir suprato ne tik tai, kad policijos pareigūnai ketino atlikti L. D. apžiūrą, kad L. D. stengėsi to išvengti, po to bandė bėgti ir išvengti sulaikymo, sudavė smūgius pareigūnams, todėl suprato, kad savo veiksmais, kurie aptarti anksčiau, D. A. trukdė pareigūnams atlikti savo veiksmus, pareigą ir padėjo L. D. priešintis teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams. D. A. neabejotinai suprato, kad jis atlikdamas fizinio smurto veiksmus – spyrius kojomis, savo veiksmais ne tik gali sukelti sužalojimus pareigūnams, fizinį skausmą, bet ir prisideda prie L. D. daromos neteisėtos veikos, t. y. pasipriešinimo policijos pareigūnams, kai vartojamas fizinis smurtas. Nagrinėjamu atveju D. A. pats atliko aktyvius fizinio smurto veiksmus, todėl jis laikomas šios veikos bendravykdytoju. Jo veiksmai buvo aktyvūs, ypač jau uždėjus antrankius L. D., kuomet jis aktyviai stumdėsi su pareigūnais, jis įspyrė tiek V. B., tiek ir I. S. ir jo atžvilgiu net teko panaudoti spec. priemonę – Taser. Pažymėtina, jog šios aplinkybės, išskyrus spyrius, užfiksuotos ir V. D. pateiktame vaizdo įraše.

Pažymėtina, jog specialistų išvadomis nukentėjusiesiems V. B. ir I. S. sužalojimai konstatuoti būtent tose kūno vietose, į kurias poveikį smurtinio pobūdžio veiksmais padarė kaltinamieji L. D. ir D. A.. V. B. konstatuoti sužalojimai dešinėje šlaunyje, kairiame kelyje, lytinių organų sumušimas, odos nubrozdinimai dešinio riešo srityje, o I. S. – kraujosruva dešinio skruosto srityje ir odos nubrozdinimas bei poodinė kraujosruva dešinio dilbio srityje. Pažymėtina, jog V. B. konstatuota kraujosruvos dešinėje šlaunyje, tačiau byloje nėra duomenų, kad kas nors iš kaltinamųjų būtų atlikęs kokius nors fizinio smurto veiksmus į dešinę V. B. koją, todėl darytina išvada kad šis sužalojimas galėjo būti padarytas įvykio metu, galimai grumiantis su kaltinamaisiais, tačiau ne dėl tyčinių kaltinamųjų fizinio smurto veiksmų. Visi kiti sužalojimai, konstatuoti nukentėjusiesiems, yra būtent L. D. ir D. A. neteisėto elgesio pasekmė.

Kaltinamieji L. D. ir D. A., būdami suaugę, pakaltinami asmenys, neabejotinai suvokė savo veiksmų neteisėtumą, t. y. tai, kad jų veiksmai (spyriai, smūgiai rankomis, stumdymas, lytinių organų suspaudimas) gali sukelti fizinį skausmą pareigūnams ir netgi sutrikdyti jiems sveikatą, suvokė, kad tokiais veiksmais priešinasi policijos pareigūnams, t. y. nevykdo jų teisėtų reikalavimų, o D. A. padeda savo veiksmais L. D. priešintis teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams, išvengti sulaikymo. Kaltinamųjų veiksmų aktyvumas, tąsa, fizinio smurto veiksmų skaitlingumas (ne mažiau 5 smūgių rankomis, kojomis) patvirtina, kad kaltinamieji norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Pažymėtina, jog net tuo metu, kai L. D. buvo bandoma uždėti antrankius, kai jie jau buvo uždėti, D. A. toliau stumdėsi su policijos pareigūnais, o tuo metu, kai jis jau buvo prispaustas prie tvoros ir viena koja V. B. laikė prispaudęs L. D., pastarasis, matydamas D. A. aktyvius pasipriešinimo ir fizinio smurto veiksmus prieš pareigūnus, ne tik nesistengė nuraminti D. A., nesakė šiam nesikišti, baigti, bet pats toliau tęsė fizinio smurto veiksmus, sugriebdamas pareigūnui už lyties organų. Toks kaltinamųjų veikimo būdas rodo, kad jie suprato vienas kito neteisėtus veiksmus, pritarė jiems, ir kiekvienas savo veiksmais prisidėjo prie neteisėtos veikos padarymo, t. y. veikė kaip bendrininkų grupė, kurioje susitarimas dėl veikos gimė spontaniškai, pamačius vienas kito neteisėtus veiksmus.

Pagal Lietuvos Respublikos Policijos įstatymo 21, 22 straipsnius, policijos pareigūnas, įgyvendinant policijos uždavinius, turi teisę reikalauti, kad asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus. Pagal BK 230 straipsnio 1 dalį, valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos Policijos įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, policijos pareigūnas yra Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute (toliau – Statutas) nustatyta tvarka į pareigūno pareigas priimtas statutinis valstybės tarnautojas, atliekantis įstatymuose nustatytas policijos funkcijas, kuriomis užtikrinamas policijos uždavinių ir funkcijų įgyvendinimas, turintis įstatymų suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus dėl sau nepavaldžių asmenų ir (ar) vadovaujantis policijos pareigūnams, todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis V. B. ir tyrėja I. S., kuriems buvo pasipriešinta, yra viešojo administravimo funkcijas atliekantys pareigūnai ir atitinka BK 286 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo būtinąjį požymį. Šiuo atveju buvo pasipriešinta ne bet kokiems asmenims, o tokiems, kurie teisėtai kaltinamųjų atžvilgiu atliko viešojo administravimo funkcijas – pateikė privalomus vykdyti reikalavimus.

Policijos įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, kad, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi – panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. To paties įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę: 1) įtardamas, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais tikrinti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti; 2) įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti. Policijos įstatymo 23 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad pareigūnas, įgyvendindamas nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, turi teisę, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad gali būti padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas), nusikalstama veika ar kitaip sutrikdyta viešoji tvarka, taip pat atliekant pasislėpusių asmenų paiešką, tikrinti asmenų, transporto priemonių, krovinių, daiktų dokumentus, nustatyti asmens tapatybę, stabdyti transporto priemones, apžiūrėti asmenis, transporto priemones, kitus daiktus ir priemones, kviesti asmenis į policijos tarnybines patalpas. Policijos įstatymo 25 straipsnio 2 punkte, be kita ko, nustatyta, kad pareigūnas privalo, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininkas, imtis neatidėliotinų priemonių, kad būtų užkirstas kelias daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba įtariamam jų padarymu, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai.

Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnas, įtardamas, kad gali būti daromas administracinis nusižengimas, siekdamas prevencijos turėjo teisę atlikti L. D. asmens apžiūrą, patikrinti, ar jis neturi draudžiamų daiktų, o pastarajam pasipriešinus turėjo teisę asmenį sulaikyti, o kaltinamasis L. D., nesutikdamas su jo apžiūra ėmė aktyviais veiksmais vengti patikrinimo, o po to panaudojo ir fizinio smurto veiksmus, o D. A., visa tai matydamas, savo veiksmais ne tik prisidėjo prie L. D. neteisėtų veiksmų, bet ir pats panaudojo fizinį smurtą policijos pareigūnų atžvilgiu.

Kaltinamųjų L. D. ir D. A. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji pasipriešinimo viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, panaudojant fizinį smurtą, požymiai, todėl jų veiksmai teisėtai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 286 straipsnį.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. L. D. kaltės nepripažino, teigė, kad pareigūnai jo atžvilgiu elgėsi neteisėtai, tačiau šios aplinkybės paneigtos. D. A. nors ir pareiškė, kad kaltę pripažįsta, tačiau jis nepripažino esminių nusikalstamos veikos požymių – fizinio smurto veiksmų – spyrių kojomis pareigūnams, todėl nėra pagrindo tokį prisipažinimą laikyti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad šią nusikalstamą veiką L. D. ir D. A. padarė veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai), L. D. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas dar ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Byloje T. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis, siekdamas padėti L. D. išvengti patikrinimo ir sulaikymo, veikdamas bendrininkų grupėje su L. D. ir D. A., taip pat pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atlikusiems asmenims – policijos pareigūnams V. B. ir I. S.. Kaltinamajame akte nurodyta, jo T. S. veiksmai pasireiškė tuo, kad kaltinime nurodytomis vietos ir laiko aplinkybėmis V. B. vejantis L. D., T. S. trukdė tai padaryti ištiesdamas į šalis rankas ir rankomis stumdamas V. B. į šalį, o tuo metu kai L. D. sugriebė rankomis V. B. už lytinių organų, T. S. rankomis du kartus stūmė I. S. į pečius.

Pažymėtina, jog T. S. konflikto pradžios nematė. Jis pamatė, kad pareigūnas vejasi L. D. tik tada, kai pastarasis jau buvo sudavę smūgius rankomis pareigūnams ir nuo pareigūnų bėgo link (duomenys neskelbtini) namo. Nors kaltinime nurodyta, kad T. S. trukdė V. B. vytis L. D. ištiesdamas rankas ir nustumdamas V. B., tačiau kaltinamasis nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme tai neigė. Iš T. S. parodymų darytina išvada, kad jis atsitiktinai pamatė, kaip pareigūnas vijosi L. D., jie bėgo pro jį, kur jis sėdėjo ant kelmo, ir jis atsistojo, o pareigūnas prabėgdamas jį nustūmė į šoną. Tačiau nukentėjusysis V. B. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme parodė, kad T. S. trukdė jam vytis L. D. ištiesdamas rankas. V. B. teisme parodė, kad T. S., ištiesęs rankas bandė jį (nukentėjusįjį) sulaikyti, bet jis T. S. tiesiog ranka nustūmė į šoną, o bandant sulaikyti L. D. ir D. A., T. S., būdamas stipriai padauginęs alkoholio, vis bandė užgriūti. V. B. taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad bėgant pro T. S., pastarasis atsistojęs ištiesė rankas į šalis (į šonus) ir taip bandė jam padaryti užtvarą, kad nesivytų L. D., bet jis ranka pastūmė T. S. į krūtinę ir jį nustūmė, Tomas nugriuvo, pro jį prabėgo. Taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad bandant uždėti antrankius, kažkuriuo tai momentu, tiksliai nepamena, T. S. rankomis stumdė I. S., kuri prieš jį taip pat panaudojo spec. priemonę - Taserį, bet tai nepaveikė, ir jis toliau rankomis stumdė I. S., taip tiesiogiai trukdydamas jiems dirbti savo tiesioginį darbą ir atlikti pareigas. Kaip matyti, teisme duodamas parodymus V. B. T. S. veiksmus prie tvoros apibūdino kaip bandymą užgriūti, nors ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad T. S. stumdė I. S.. Be to, V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad T. S. jo nesužalojo, tik trukdė vytis, todėl jis nustūmė T. S.. Jis pretenzijų T. S. neturi.

Nukentėjusioji I. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tuo metu, kai D. A. jau buvo sulaikytas, pribėgo T. S.. Pribėgęs pradėjo stumdytis, kalbėti apie pareiškimą. Jis reikalavo pasakyti savo vardą, pavardę. Ji atsakė, kad kai šis išsiblaivys, galės su pareiškimu kreiptis į policiją. Jis toliau ją stumdė. Tuo metu ji laikė D. A., kad jis būtų toliau nuo L. D. ir V. B.. Tada T. S. ją stūmė ir sužeidė petį. Ikiteisminio tyrimo metu I. S. taip pat parodė, kad uždėjus antrankius D. A. atbėgo trečias asmuo – T. S., pradėjo rėkti, klausdamas jos vardo, pavardės, ji liepė jam atsitraukti, po to T. S. ėmė ją stumdyti į pečius, stūmė mažiausiai du kartus, ji dėl to jautė fizinį skausmą dešiniame petyje.

Nors I. S. ir V. B. teigė, kad T. S. stumdė I. S., ir I. S. nurodė jautusi fizinį skausmą dėl to, tačiau teismas pažymi, jog kitais įrodymais šios aplinkybės nepatvirtintos. Nei pareigūnų tarnybinio automobilio vaizdo stebėjimo kamera, nei V. D. pateiktuose įrašuose nebuvo užfiksuota kokių nors aktyvių T. S. fizinio smurto veiksmų. Iš vaizdo įrašų matyti, kad T. S. priėjęs, ištiesęs rankas, kažko reikalauja, jam sakoma atsitraukti, kiek atsitraukęs, užėjęs iš kitos vielinės tinklo tvoros pusės vėl šaukia priekaištus pareigūnams, tačiau jokių stūmimo veiksmų ar smūgių iš jo pusės pareigūnams nefiksuota.

Specialisto išvadoje I. S. jokie sužalojimai peties srityje nekonstatuoti. Nors ji teigė, kad juto dėl to pastūmimo fizinį skausmą, tačiau nėra duomenų, kad tas fizinis skausmas būtų užsitęsęs, trukęs bent kelias dienas. Kadangi pastūmimas, kaip teigia I. S., sukėlė fizinį skausmą, jis turėjo būti stiprus, nes skausmas turėjo būti juntamas petyje būtent dėl fizinio kontakto. Pareigūnė vasaros metu dėvėjo uniformos marškinius trumpomis rankovėmis, todėl toks pastūmimas, sukėlęs fizinį skausmą, turėjo būti stiprus, intensyvus ir neabejotinai turėjo palikti fizinio kontakto žymes – paraudimą, nubrozdinimą ar kraujosruvas, tačiau tokių aplinkybių specialisto išvadoje nekonstatuota. Esant šioms aplinkybėms, įvertinus, kad T. S. neigė bet kokius aktyvius fizinio smurto veiksmus, o nukentėjusiosios I. S. parodymai šioje dalyje nėra nuoseklūs – ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad dėl T. S. veiksmų ji jautė fizinį skausmą, teisme teigė, kad T. S. jai sužalojo petį, tačiau sužalojimai specialisto išvadoje peties srityje nekonstatuoti, fizinio skausmo sukėlimo aplinkybės taip pat abejotinos, darytina išvada, kad nėra jokių neginčijamų, patikimų įrodymų, kurie leistų teismui daryti neabejotiną išvadą, kad T. S. iš tikrųjų pastūmė I. S. ar, kad tas pastūmimas buvo toks, dėl kurio ji galėjo jausti fizinį skausmą, kuris atitiktų baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos pavojingumą.

T. S. veiksmai – trukdymas atsistojus ištiestomis rankomis V. B. vytis L. D., taip pat negali būti vertinami kaip fizinio smurto naudojimas, nes toks veiksmas nebuvo nukreiptas sukelti fizinį skausmą ar pažeisti pareigūno kūno vientisumą, juo labiau, kad V. B. T. S. nustūmė ir šis pargriuvo.

T. S. veiksmai – rankų ištiesimas, suvokiant, kad tokiu būdu trukdys pareigūnui vytis L. D., aiškinimasis pareigūnų vardo, pavardės, rankų tiesimas link pareigūnų, kai pastarieji atlieka sulaikymo veiksmus, rodo, kad T. S. trukdė pareigūnams atlikti savo funkcijas ir tokie veiksmai galimai atitinka ANK 505 straipsnyje numatyto nusižengimo požymius (Kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų ar valstybės pareigūnų sprendimų nevykdymas), tačiau nėra tokio pavojingumo ir negali būti vertinami kaip padėjimas priešintis policijos pareigūnams, naudojant fizinį smurtą, ir negali būti vertinama kaip veikimas bendrininkų grupėje. Byloje nėra duomenų, kad T. S. būtų dalyvavęs ar matęs L. D. konflikto su pareigūnais pradžią. Nėra duomenų, kad būtų matęs, jog L. D., dar iki jam prabėgant pro T. S., būtų vartojęs fizinį smurtą ar kitu būdu pasipriešinęs policijos pareigūnams, iš ko būtų galima daryti išvadą, jog savo veiksmais T. S. prisidėjo prie kitų asmenų nusikalstamų veiksmų, t. y. fizinio smurto vartojimo veiksmų, priešinantis policijos pareigūnams. Taip pat byloje nėra duomenų, kad, būdamas prie tvoros, T. S. būtų matęs, kaip nukentėjusiųjų atžvilgiu L. D. ar D. A. vartojo fizinį smurtą, siekdami pasipriešinti policijos pareigūnams. Iš I. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (3 t., b. l. 75–79), matyti, kad T. S. ją stumdė, kai D. A. jau buvo uždėti antrankiai, kai ji laikė ranka D. A., t. y. po to, kai tiek L. D., tiek ir D. A. jau buvo pavartoję fizinį smurtą prieš pareigūnus. Esant tokiems duomenims, nėra pagrindo išvadai, kad T. S. veikė bendrininkaudamas su kitais kaltinamaisiais ir prisidėdamas savo veiksmais prie jų neteisėto veikimo.

Apibendrinant aptartus įrodymus, darytina išvada, kad T. S. dėl kaltinimų pagal BK 286 straipsnį turi būti išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, neturint tikslo jų platinti

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimai L. D. neteisėtai, neturint tikslo platinti disponavus, t. y. laikius savo namuose 0,377g narkotinės medžiagos – kanapių (antžemines dalis) iki kol 2022 m. rugpjūčio 16 d. šias medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai, pasitvirtino.

Kaltinamojo kaltė ir faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės nustatytos ir įrodytos iš dalies paties kaltinamojo parodymais, liudytojo S. B. parodymais, specialistų išvadomis, liudytojo, policijos pareigūno M. B. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, ir kita rašytine bylos medžiaga. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl pagrįstai laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

Kaltinamasis pripažino, jog savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), laikė kanapes savo reikmėms, t. y. parūkyti, jos buvo ant stalo folijoje, iki kol jas rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šie kaltinamojo parodymai neprieštarauja ir liudytojo S. B. parodymams, kad, jam viešint pas L. D. namuose, į butą užėjo policijos pareigūnai, kurie atvyko pagal iškvietimą dėl triukšmo, ir vienas pareigūnas nuo stalo paėmė vieną folijos ritinėlį. L. sakė, kad tai yra jo, kad tai pluoštinės kanapės, jų prisiskynė laukuose. Liudytojas, policijos pareigūnas M. B., taip pat parodė, kad atvykus pagal iškvietimą dėl triukšmo adresu (duomenys neskelbtini), bute buvo L. D., jo sesuo V. D. ir S. B.. Užėjus į vidų, ant virtuvės stalviršio pamatė folijos ritinėlį, kurį l. D. paėmė ir įmetė į kriauklę. Kai paklausė L. D., kas tai yra, L. D. atsakė, kad tai pluoštinės kanapės, kurias jis nusiskynė laukuose. Pripažino, kad tai jo medžiaga. Nors teisme liudytoja V. D. atsisakė duoti parodymus, tačiau apklausta ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes kaip ir liudytojas S. B., t. y., kad užėję policijos pareigūnai ant stalo rado į folijos ritinėlį supakuotą kažkokią medžiagą, pareigūnai sakė, kad tai gali būti narkotinė medžiaga, L. sakė, kad tai jo medžiaga, kad jos prisiskynė iš laukų. Specialisto išvada nustatyta, kad L. D. namuose rasta ir paimta medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė – 0,377 g, o tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 3,6 proc. Šie įrodymai patvirtina, jog tai yra ne pluoštinė kanapė, o būtent narkotinė medžiaga.

Kanapės (ir jų dalys) (lotyniškai – Cannabis plant) yra narkotinės medžiagos, įrašytos į I sąrašą „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruotos vaistinio preparato sudėtyje“ (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“), todėl bet koks disponavimas šiomis medžiagomis, neturint tam specialaus leidimo, yra neteisėtas. Be to, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ patvirtintos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos, kuriose nurodyta, jog kanapių (ir jų dalių) nedideliu kiekiu laikytina ne daugiau kaip 5 gramai.

Kaltinamasis turėjo kanapių, kurių bendra masė 0,377 g, todėl kaltinamojo turėtos medžiagos kiekis neviršija nedidelio kiekio ir atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis šias narkotines medžiagas būtų turėjęs su tikslu jas parduoti ar kitaip platinti. Jo šlaime rasta tetrahidrokanabinolio rūgšties, kas patvirtina, kad kaltinamasis L. D. vartojo kanapes, suprato, kad turimos kanapės nėra pluoštinės, kad skirtos svaigintis, tikslo jas platinti jis neturėjo, jos buvo skirtos sau vartoti.

Tokiu būdu byloje nustatyta ir įrodyta, kad kaltinamasis L. D., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai disponavo – laikė – nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių.

Kaltinamasis būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo, vartojantis narkotines medžiagas neabejotinai suprato, kad negalima turėti narkotinių medžiagų, kad tai nusikalstama veika, tačiau jas vis tiek laikė savo namuose. Tai, kad asmuo suvokė šios veikos neteisėtumą ir aplinkybę, jog jo turimos kanapė skirtos svaigintis, yra narkotinė medžiaga, patvirtina ir ta aplinkybė, jog užėjus pareigūnams, jis narkotines medžiagas ėmė slėpti, norėjo sunaikinti – išmetė į kriauklę. Visa tai patvirtina, kad asmuo suvokė veikos neteisėtumą ir pavojingumą ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji neteisėto disponavimo nedideliu narkotinių medžiagų kiekiu, neturint tikslo jas platinti, požymiai, todėl jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Teismas pažymi, jog L. D. inkriminuotas ne tik narkotinių medžiagų laikymas, bet ir įgijimas ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas yra alternatyvi BK 259 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatyta veika. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405-507/2015 ir kt.), inkriminuojant narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo požymį, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes: kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas. Kiekviena aplinkybė turi būti nustatyta ir įrodyta, o ne preziumuota. Nenustačius ir neįrodžius narkotinių medžiagų įgijimo konkrečių aplinkybių, net ir tuo atveju kai nustatytos ir įrodytos neteisėto laikymo ar gabenimo aplinkybės, asmuo už įgijimą negali būti baudžiamas.

Šioje baudžiamojoje byloje jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių narkotinių medžiagų įgijimą, nesurinkta. Kaltinamasis nurodė, kad narkotines medžiagas nusiskynė lauke. Jokios kitos narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybės (kur, kada, kaip, iš ko, už kiek, kokiu būdu įgyta) kitais įrodymais taip pat nenustatytos. Esant šioms aplinkybėms, laikytina, kad šioje byloje neįrodyta, kur, kaip, kada, kokiais veiksmais kaltinamasis įgijo kaltinime nurodytas narkotines medžiagas, todėl iš kaltinimo šalintina formuluotė dėl neteisėto narkotinių medžiagų įgijimo.

Pašalinus vieną iš inkriminuotų neteisėtų veiksmų – įgijimą, nusikalstamos veikos kvalifikacija dėl neteisėto disponavimo nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų, neturint tikslo jų platinti, nesikeičia, nes, kaip jau aptarta anksčiau, byloje nustatyta ir įrodyta, jog kaltinamasis teismo nustatytomis aplinkybėmis įvykdė alternatyvią nusikalstamą veiką – neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nes jis nepripažino esminio požymio – tyčinės kaltės, t. y. nepripažino, jog žinojo, kad tai narkotinė medžiaga. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, skiriant bausmę visais atvejais atsižvelgiama ir įvertinama bausmės paskirtis: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios bausmių rūšys: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos šios bausmių rūšys: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios bausmių rūšys: areštas, laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos šios bausmių rūšys: viešieji darbai, laisvės apribojimas, bauda, areštas.

BK 286 straipsnyje numatytos šios bausmių rūšys: viešieji darbai, bauda, laisvės atėmimas iki trejų metų.

D. A. nusikalto būdamas labai jauno amžiaus, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, turėjo galiojančių nuobaudų, baudos nesumokėtos (6 t., b. l. 49, 64–60). Duomenų, kad būtų taikytas psichiatrinis gydymas, registruotas priklausomybės ligų centre, nėra. Remiantis šiais duomenimis, abejoti kaltinamojo pakaltinamumu teismas neturi pagrindo.

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuriuo kėsinamasi į valdymo tvarką, o taip pat ir į konkretaus fizinio asmens sveikatą. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nustatytos dvi atsakomybę sunkinančiomis aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdama apsvaigęs nuo alkoholio.

Atsižvelgiant į tai, kad asmuo yra jauno amžiaus, teisiamas pirmą kartą, jam skirtina viena švelniausių sankcijoje numatytų bausmių rūšių – bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliam BK 47 straipsnyje numatytam baudos, kuri gali būti skiriama už nesunkų nusikaltimą, dydžiui – 55 MGL (2750 eurų), įpareigojant ją sumokėti per 18 mėnesių.

L. D. anksčiau teistas 7 kartus, baustas administracine tvarka, turėjo galiojančių nuobaudų, baudos nesumokėtos (5 t., b. l. 136–137, 165–181). Duomenų, kad būtų taikytas psichiatrinis gydymas, registruotas priklausomybės ligų centre, nėra. Dirba. Remiantis šiais duomenimis, abejoti kaltinamojo pakaltinamumu teismas neturi pagrindo.

L. D. per labai trumpą laiką – vos per 4 mėnesius, padarė net penkias tyčines nusikalstamas veikas: vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta veika), susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, du nesunkius nusikaltimus, iš kurių vienu (BK 145 straipsnio 1 dalyje) kėsinamasi į žmogaus psichinę sveikatą, kitu (BK 286 straipsnyje numatyta veika) kėsinamasi į valdymo tvarką ir asmenų sveikatą, buvo padaryta reali žala – sužaloti net du policijos pareigūnai; du apysunkius nusikaltimus (BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos), kuriais kėsinamasi į svetimą turtą, o vienu iš jų (BK 180 straipsnio 1 dalis) – ir į asmenų sveikatą. Visos veikos baigtos. Keturias iš šių veikų (BK 145 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje) padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, būdamas recidyvistu, vieną (BK 286 straipsnyje) – veikdamas bendrininkų grupėje. L. D. šias veikas padarė būdamas anksčiau teistas, neišnykus ir nepanaikinus teistumo. Pažymėtina, jog dalis veikų padarytos prieš kaimynus, su kuriais buvo bent iš matymo buvo pažįstamas. Pažymėtina ir tai, kad naujas veikas jis darė, kai ankstesniuose tyrimuose, kurie vėliau buvo sujungti į vieną, jam buvo skirtos kardomosios priemonės. Be to, jau nagrinėjant šią bylą teisme, L. D. 2023 m. vasarį padarė panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas 2023 m. birželio 9 d. nuosprendžiu realia laisvės atėmimo bausme.

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, L. D. už nusikalstamas veikas skirtinos laisvės atėmimo bausmės, mažesnės nei sankcijų vidurkiai, atsižvelgiant į nedidelę pagrobto turto vertę, į tai, kad pagrobtas turtas buvo grąžintas, o už padarytą baudžiamąjį nusižengimą – arešto bausmė. Už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką skirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – 1 metų laisvės atėmimo bausmė; už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – 1 metų laisvės atėmimo bausmė, už BK 286 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką – 1 metų laisvės atėmimo bausmė, už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – 30 parų areštas.

Bausmės, paskirtos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, subendrintinos apėmimo būdu, nes veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ir labai skiriasi pagal savo pavojingumą, paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Ši subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrintina su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir 286 straipsnį, iš dalies jas sudedant, t. y. prie subendrintos 1 metų laisvės atėmimo bausmės, pridedant 3 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, iš bausmės, paskirtos pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, pridedant 5 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, iš bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pridedant 6 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, iš bausmės, paskirtos pagal BK 286 straipsnį, ir paskiriant subendrintą bausmę – 2 metus 2 mėnesius laisvės atėmimo.

Kadangi veikos, už kurias L. D. teisiamas šiuo nuosprendžiu, padarytos prieš priimant 2023 m. birželio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendį, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujanti BK 93 straipsnio 9 dalies, 4 dalies nuostatomis, subendrintina dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta ankstesniu nuosprendžiu, ir skirtina galutinė subendrinta bausmė 2 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo.

Nors kaltinamasis naujus tyčinius nusikaltimus padarė neišnykus ankstesniam teistumui, be to, bylos nagrinėjimo teisme metu padarė naujas nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, teismas, įvertinęs L. D. elgesį per paskutinį pusmetį, sprendžia, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ne realiai atliekant bausmę, tačiau atidedant jos vykdymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis ir buvo keletą kartų vesdinamas, jam buvo paskirta bauda, tačiau piktybinio vengimo dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose nenustatyta. Pažymėtina ir tai, kad L. D. 2023 m. birželio 9 d. nuosprendžiu atlikęs dalį paskirtos bausmės, 2023 m. rugpjūčio 4 d. buvo lygtinai paleistas iš bausmės atlikimo įstaigos ir, kaip matyti iš bylos duomenų, vykdė probacijos sąlygas – per įstatymo nustatytą laikotarpį įsidarbino (2023 m. rugpjūčio 14 d.) ir toje pačioje įmonėje dirba iki šiol. Nors buvo svarstomas vienas teikimas dėl lyginio paleidimo panaikinimo, tačiau teismas jo netenkino. Nei byloje, nei LITEKo sistemoje nėra duomenų apie tai, kad L. D. būtų buvęs panaikintas lygtinis paleidimas. Byloje taip pat nėra duomenų apie kitus pradėtus ikiteisminius tyrimus, padarytas nusikalstamas veikas. Esant šioms aplinkybėms, įvertinus dabartinį kaltinamojo elgesį, teismas mano, jog būtent užimtumas, darbas, gaunamos pajamos, galimybė realizuoti save, didesnės galimybės tenkinti savo poreikius, kartu su priežiūra ir kontrole gali padėti kaltinamajam keisti socialinę aplinką ir taisyti savo elgesį teigiama linkme.

Įvertinęs visas anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai – kaltinamojo nubaudimas, individualioji bei bendroji prevencija gali būti pasiekta ir ne pasiunčiant iš karto atlikti laisvės atėmimo bausmę, tačiau atidedant jos vykdymą bei skiriant kaltinamajam draudimus bei įpareigojimus, kurie teismo vertinimu, esant nuolatinei probacijos pareigūnų stebėsenai, pagalbai ir kontrolei, gali turėti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesio korekcijai, integracijai į visuomenę, todėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies, 4 dalies, 5 dalies nuostatomis, atidėtinas 1 metų 8 mėnesių laikotarpiui, skiriant įpareigojimus: viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: tęsti darbą, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 6 mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal 2023 m. birželio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendį.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė byloje 263,70 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad patyrė 129,47 Eur išlaidų dėl V. B. gydymo ir 134,23 Eur išlaidų dėl I. S. gydymo (3 t., b. l. 138–143). Duomenų, kad Kauno teritorinei ligonių kasai būtų atlygintos gydymo išlaidos, nėra. Byloje įrodyta, kad nukentėjusieji V. B. ir I. S. buvo sužaloti dėl kaltinamųjų D. A. ir L. D. nusikalstamų, neteisėtų veiksmų ir dėl to buvo gydomi. Patirtų išlaidų dydis pagrįstas ir įrodytais prie civilinio ieškinio pridėtais rašytiniais įrodymais, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, todėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas iš L. D. ir D. A. solidariai priteisiant 263,70 eurų Kauno teritorinei ligonių kasai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pateikė 1506,72 eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir prašo priteisti 613,39 Eur už I. S. išmokėtą ligos išmoką ir 893,33 Eur už V. B. išmokėtą ligos išmoką (3 t., b. l. 99–109).

Kaip jau aptarta aukščiau, byloje įrodyta, kad nukentėjusieji V. B. ir I. S. buvo sužaloti dėl kaltinamųjų D. A. ir L. D. nusikalstamų, neteisėtų veiksmų. Kaltinamieji sužaloti tarnybos metu, buvo gydomi ir buvo nedarbingi. Nukentėjusiųjų parodymai, rašytiniai įrodymai, pridėti prie Kauno apskrities VPK civilinio ieškinio, t. y. Tarnybinių patikrinimų išvados, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir CMEK) išvados, patvirtina, jog dėl sužalojimų, kuriuos patyrė 2022 m. liepos 3 d. įvykio metu, V. B. buvo nedarbingas nuo 2022 m. liepos 3 d. iki 2022 m. liepos 22 d., I. S. – nuo 2022 m. liepos 3 d. iki 2022 m. liepos 15 d. Iš sprendimų, pridėtų prie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos civilinio ieškinio, matyti, kad I. S. už nedarbingumo laikotarpį nuo 2022 m. liepos 3 d. iki 2022 m. liepos 15 d. buvo išmokėta 77,58 proc. darbo užmokesčio dydžio ligos išmoka – iš viso 613,39 eurai, V. B. už nedarbingumo laikotarpį nuo 2022 m. liepos 3 d. iki 2022 m. liepos 22 d. buvo išmokėta 77,58 proc. darbo užmokesčio dydžio ligos išmoka – iš viso 893,33 eurai. Ieškinio dydis pagrįstas ir įrodytas pridėtais rašytiniais įrodymais, abejonių teismui nekelia, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos civilinis ieškinys tenkintinas pilnai solidariai iš kaltų asmenų – L. D. ir D. A. priteisiant 1506,72 Eur.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatas pareiškė 3 140,26 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, kuriuo prašo priteisti 1 570,05 Eur už V. B. išmokėtą kompensaciją, kuri lygi 0,78 jo mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžiui, ir 1570,21 Eur už I. S. išmokėtą kompensaciją, kuri lygi 0,78 jo mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžiui.

Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovas, išmokėjęs nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiesiems V. B. ir I. S. kompensaciją, kylančią iš specifinių draudimo santykių – privalomojo statutinių valstybės tarnybos pareigūnų sveikatos ir gyvybės draudimo, kuris laikytinas valstybinio socialinio draudimo rūšimi, įgyja regreso teisę į žalos atlyginimą iš asmens, dėl kurio veiksmų ta žala buvo padaryta.

Ieškinyje teigiama, kad 2023 m. rugpjūčio 19 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 20-IS-20 Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio V. B. sužalojimo tarnybos metu ir Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 20-IS-21 Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėjos I. S. sužalojimo tarnybos metu buvo siūloma pripažinti, kad pareigūnai V. B. ir I. S. sužalojimus patyrė atlikdami tarnybines pareigas, jų sveikatos sutrikdymai susiję su didesniu pavojumi ir rizika, gavus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadas, paskaičiuoti ir išmokėti kompensacijas dėl tarnybos metu patirtų sužalojimų. Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Centrinės medicininės ekspertizės komisijos 2022 m. spalio 24 d. pažymose Nr. 2287 ir 2286 konstatuota, kad yra tarpusavio ryšys tarp pareigūnų V. B. ir I. S. patirtų sužalojimų ir fizinių veiksnių, įvykusių 2022 m. liepos 3 d., nurodyta, kad sveikatos sutrikdymo mastas priskirtinas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo.

Kompensacijos dydžių nustatymo vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir kursantų lengvo sveikatos sutrikdymo atvejais tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1V-504 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo 3.2 papunktyje nustatyta, kad jeigu sveikatos sutrikdymo pobūdis atitinka Sąrašo 4.1.2 arba 4.1.11 papunktyje nustatytus lengvus sužeidimus, traumas ir kitus sveikatos sutrikdymus, išmokama 0,78 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio kompensacija

Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis tarnybinio patikrinimo išvadoje bei CMEK pažymoje nustatytomis aplinkybėmis, Kauno apskrities VPK viršininkas 2022 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 20-TE-1006 pripažino, kad V. B. sužalojimą patyrė tarnyboje, atlikdamas tarnybines pareigas ir nusprendė išmokėti pareigūnui 0,78 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, kuri sudaro 1 570,05 Eur. Taip pat atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą, vadovaujantis tarnybinio patikrinimo išvadoje ir CMEK pažymoje nustatytomis aplinkybėmis, Kauno apskrities VPK viršininkas 2022 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 20-TE-1008 pripažino, kad I. S. sužalojimą patyrė tarnyboje, atlikdama tarnybines pareigas ir nusprendė išmokėti pareigūnei 0,78 mėnesio jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, kuris sudaro 1 570,21 Eur.

Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad išmokėjus nustatytą kompensaciją, ieškovas įgijo reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusį asmenį, kuri kyla iš bendrosios civilinės atsakomybės sampratos bei principo, pagal kurį žalą padaręs ar už ją atsakingas asmuo turi ją atlyginti (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis). Be to, vadovaujantis CK 6.280 straipsnio 1 dalimi, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalos asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Valstybės įstaiga turi regreso teisę į žalos padariusį asmenį sužalotam pareigūnui atlygintos žalos dydžiu (remiamasi CK 6.251 straipsnio 1 dalimi, 6.263 straipsnio 2 dalimi, 6.113 straipsniu).

Nagrinėjamoje situacijoje, ieškovo teigimu, taikytas alternatyvus žalos kompensavimo būdas įgyvendintas specifine draudimo teisinių santykių forma – privalomuoju statutinių vidaus tarnybos pareigūnų ir kitų kategorijų asmenų sveikatos ir gyvybės draudimu, reglamentuojamu specialiųjų įstatymų ir juos detalizuojančių poįstatyminių teisės aktų (CK 6.988 straipsnio 3 dalis). Dėl tarnybos nukentėjusiems policijos darbuotojams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikytina valstybinio socialinio draudimo rūšimi, dėl to pagal analogiją taikytina CK 6.290 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta draudimo išmokas išmokėjusių socialinių draudimo įstaigų regreso teisė į žalą padariusį asmenį. Ieškovo teigimu, šioje byloje taikytinas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje NR. 2K-128-696/2018 pateiktas išaiškinimas dėl regresinių ieškinių baudžiamojoje byloje, nes Kauno apskrities VPK specialiųjų įstatymų nustatyta tvarka atlygino tarnybos metu sužalotiems pareigūnams nusikalstama veika padarytą žalą (7 t., b. l. 95–161).

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir civilinį ieškinį, konstatuoja, jog Kauno apskrities VPK civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje neabejotinai nustatyta, kad 2022 m. liepos 3 d. L. D. pasipriešino savo įgaliojimus vykdantiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems pareigūnams – Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui V. B. ir tyrėjai I. S., vengdamas apžiūros ir sulaikymo jų atžvilgiu vartojo fizinį smurtą – sudavė smūgius kumščiu į galvos sritį, suspaudė rankomis V. B. lytinius organus, o D. A. savo neteisėtais veiksmais – stumdymu, spyriais pareigūnams, siekė padėti L. D. priešintis teisėtiems policijos pareigūnų veiksmas ir reikalavimams. Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad dėl šių kaltinamųjų smurtinio pobūdžio veiksmų nukentėjusieji ne tik jautė fizinį skausmą, jiems taip pat buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Šio įvykio metu V. B. ir I. S. buvo sužaloti tarnybos metu, vykdydami savo tiesiogines pareigas. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos pažymose konstatuota, kad tiek V. B., tiek ir I. S. įvykio metu patirtas sveikatos surikdymas priskiriamas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui ir šis sužalojimas patenka į Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašo 4.1.2 punktą. Atsižvelgiant į tai, Kauno apskrities VPK apskaičiavo ir išmokėjo tiek V. B., tiek ir I. S. 0,78 jų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijas: V. B. –1570,05 Eur, I. S. – 1570,21 Eur.

Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalis nustato, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą. Taip pat nustatyta, kad lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokama nuo 0,78 iki 9,31 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad Policijos departamento (nagrinėjamu atveju – Kauno apskrities VPK) išmokama kompensacija, pagal aukščiau nurodyto teisės akto nuostatas, gali dengti ne tik turtinę žalą, negautas pajamas, bet ir dėl sveikatos sužalojimo tarnybos metu pareigūno patirtą neturtinę žalą, kurią sukėlė neteisėti žalą padariusio asmens veiksmai. Aukščiausiojo Teismo vertinimu, bet koks neteisėtas veiksmas, sukėlęs žalą sveikatai tarnybinių pareigų atlikimo metu, gali lemti ne tik turtinius padarinius nukentėjusiajam, išreiškiamus negautų pajamų ir patiriamų sveikatos priežiūros, reabilitacijos išlaidų forma, bet ir daugybę kitų padarinių, todėl valstybė, siekdama didesnės pareigūnų apsaugos ir skatindama juos aktyviai vykdyti savo pareigas, nepaisant kylančios didelės rizikos, įtvirtino alternatyvius žalos atlyginimo mechanizmus. Tačiau šiuo atveju neužtenka vien paties kompensacijos išmokėjimo ir nukentėjusiojo nedarbingų dienų dėl atsakovo neteisėtų veiksmų sukelto sveikatos sužalojimo fakto kompensacijos dydžiui pagrįsti, nes, sprendžiant dėl neturtinės žalos, turi būti nustatyta, ar tokia žala buvo padaryta, kuo ji pasireiškė ir koks jos dydis. Neturtinės žalos faktą ir dydį turi įrodyti regresinį reikalavimą pareiškęs asmuo. Neatmestina, kad dalis išmokėtos kompensacijos gali būti papildoma socialinė garantija pareigūnui, tiesiogiai nesusijusi su pareigūno patirta žala, arba gali nedengti visos pareigūno patirtos neturtinės žalos. Kiekvienu atveju Policijos departamentas turi įrodyti, kokia būtent žala buvo sukelta nukentėjusiam pareigūnui ir kokiems turtiniams ir neturtiniams padariniams pašalinti buvo išmokėta kompensacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-695/2017).

Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Policijos departamento (nagrinėjamu atveju Kauno apskrities VPK) prievolė mokėti socialinio draudimo išmoką nukentėjusiam pareigūnui atsiranda viešosios teisės normų pagrindu, t. y. valstybė savanoriškai prisiima pareigą mokėti socialines išmokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbą, valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikšmingus kriterijus. Tačiau ši prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normų. Dėl to nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad pareigūną sužalojęs asmuo turėjo suvokti tokių savo veiksmų padarinius ir privalo prisiimti prievolę atlyginti specialiaisiais teisės aktais nustatytų išmokų sumas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ieškovas, atlyginęs dėl kaltinamojo veiksmų atsiradusią žalą, t. y. specialiųjų įstatymų pagrindu išmokėdamas pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo, t. y. atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-695/2017).

Byloje aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad L. D. ir D. A. tyčiniais smurtiniais veiksmais sužalojo V. B. ir I. S., kurie vykdė tarnybines pareigas. Nukentėjusieji dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų patyrė lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymą. Byloje taip pat nustatyta L. D. ir D. A. kaltė – asmenys veikė tiesiogine tyčia, bei priežastinis ryšys tarp kaltinamųjų neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių – nukentėjusiųjų sužalojimo. Todėl nukentėjusieji neabejotinai turi teisę į patirtos žalos atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusiesiems žalą, kurią jie patyrė dėl kaltinamųjų veiksmų, atlygino, t. y. išmokėjo kompensaciją, Kauno apskrities VPK, kuris aukščiau ieškinyje nurodytų teisės normų pagrindu realizavo vieną iš specifinių draudimo rūšių, kuri laikytina valstybinio socialinio draudimo rūšimi. Dėl šių aplinkybių ieškovas turi teisę reikalauti, kad šias jo patirtas išlaidas kompensuotų tikrasis žalą padaręs kaltininkas, t. y. ieškovas turi regreso teisę į žalą padariusį asmenį – šiuo atveju į L. D. ir D. A., kurie veikė kaip bendrininkų grupė.

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Tokiais atvejais nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų buvusi sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, sužaloto asmens priežiūros išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis)

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, CPK 178 straipsnį, t. y. ieškovo pareiga tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu ieškovas negali to padaryti, jų dydį nustato teismas.

Nagrinėjamu atveju prašomos atlyginti žalos dydis grindžiamas vien Kompensacijos dydžių nustatymo vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir kursantų lengvo sveikatos sutrikdymo atvejais tvarkos aprašo 3.2 papunkčio nuostata, kuri reglamentuoja išmokamos kompensacijos dydį pagal nustatytą sužalojimą – 0,78 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, ir formaliu kompensacijos paskaičiavimu pagal nukentėjusiųjų vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, neišskiriant ir nenurodant, kokia pinigų suma skiriama turtinei žalai atlyginti, nenurodant ir neįvardijant, kokio pobūdžio turtinė žala atlyginama ir nenurodant kokia suma skiriama neturtinei žalai atlyginti bei nenurodant ir neįvardijant, kokia konkreti neturtinė žala yra atlyginama. Kaip matyti iš piniginės kompensacijos apskaičiavimo lentelių (7 t., b. l. 111, 113), kompensacija nustatyta apskaičiuojant 0,78 dalį vidutinio mėnesinio asmenų uždarbio. Civiliniame ieškinyje nenurodyta, kokiems turtiniams padariniams ir kokiems neturtiniams padariniams pašalinti šios kompensacijos buvo išmokėtos, kaip tai pažymėta aukščiau minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-133-695/2017. Teismas tokį regreso tvarka prašomos priteisti žalos skaičiavimą laiko nepagrįstu faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pateikto sprendimo (3 t., b. l. 124) matyti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba V. B. už jo nedarbingumo laikotarpį išmokėjo 77,58 proc. dydžio ligos išmoką – 893,33 eurus už nedarbingumo laikotarpį nuo 2022 m. liepos 3 d. iki 2022 m. liepos 22 d. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikytina, kad pilnai būtų kompensuotas negautas uždarbis, jeigu būtų išmokėta 100 proc. dydžio ligos pašalpa, kas sudarytų 1151,49 Eur. Todėl likęs nekompensuotas darbo užmokestis dėl įvykio metu patirto sužalojimo ir nedarbingumo apskaičiuotinas iš šio dydžio, t. y. 1151,49 Eur, atėmus išmokėtą ligos išmoką – 893,33 Eur, ir tai sudaro 258,16 Eur (1151,49-893,33=258,16).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pateikto sprendimo (3 t., b. l. 111–113) matyti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba I. S. už jos nedarbingumo laikotarpį išmokėjo 77,58 proc. dydžio ligos išmoką – 613,39 Eur už nedarbingumo laikotarpį nuo 2022 m. liepos 3 d. iki 2022 m. liepos 15 d. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikytina, kad pilnai būtų kompensuotas negautas uždarbis, jeigu būtų išmokėta 100 proc. dydžio ligos pašalpa, kas sudarytų 790,65 Eur. Todėl likęs nekompensuotas darbo užmokestis dėl įvykio metu patirto sužalojimo ir nedarbingumo apskaičiuotinas iš šio dydžio, t. y. 790,65 Eur, atėmus išmokėtą ligos išmoką – 613,39 Eur, ir tai sudaro 177,26 Eur (790,65-613,39=177,26).

Kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad nurodytu sveikatos sutrikdymu policijos pareigūnams būtų padaryta kita turtinė žala, susijusi su sveikatos grąžinimo ar kitomis būtinomis išlaidomis, nepateikė, todėl teismas konstatuoja, jog kita turtinė žala yra neįrodyta ir iš kaltinamųjų negali būti priteista.

Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, iš kaltinamųjų L. D. ir D. A. solidariai priteistina Kauno apskrities (duomenys neskelbtini)42 eurai (258,16+177,26) už V. B. ir I. S. kompensuotą patirtą turtinę žalą.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos įvertinimą pinigine kompensacija, vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Teismų praktikoje taip pat laikomasi išaiškinimo, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga yra kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Byloje nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, kitais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis L. D. pasipriešino policijos pareigūnams, suduodamas kumščiu smūgius į galvos sritį bei suspaudamas V. B. lytinius organus, o D. A. padėjo L. D. pasipriešinti ne tik stumdydamas pareigūnus, bet ir spirdamas tiek V. B. į koją, tiek ir I. S. į ranką. Dėl tokių veiksmų nukentėjusiesiems buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Nukentėjusieji jautė fizinį skausmą, jiems buvo padaryti sužalojimai – kraujosruvos, įdrėskimai, matomose vietose – galvos srityje, rankoje. Vertinant nukentėjusiųjų patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus, atsižvelgiama į tai, kad, jiems suduoti smūgiai į jautrausią ir gyvybiškai svarbiausią organą – galvą, be to, V. B. konstatuotas ir lytinių organų sumušimas. Tokiu elgesiu kaltinamieji taip pat pažemino pareigūnus kitų asmenų akyse. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusieji buvo nedarbingi: I. S. nuo 2022 m. liepos 3 d. iki 2022 m. liepos 15 d., V. B. nuo 2022 m. liepos 3 d. iki 2022 m. liepos 22 d. Iš to darytina išvada, jog medikų vertinimu, tokio laiko pakako išgyti ir nukentėjusiesiems pilnai grįžti į tarnybą, kuri susijusi su didesniu pavojumi. Jokių duomenų apie nukentėjusiųjų patirtus kitus neigiamus išgyvenimus byloje nepateikta ir civiliniame ieškinyje nenurodyta. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, o taip pat ir tai, kad smurtas vartotas tyčia, prieš savo pareigą vykdančius policijos pareigūnus, nukentėjusioji I. S. dėl įvykio nedarbinga buvo beveik dvi savaites, V. B. – beveik tris savaites, V. B. nustatyta daugiau sužalojimų, tačiau nukentėjusiųjų patirti neigiami išgyvenimai nebuvo ilgalaikiai, teismas sprendžia, jog V. B. patirta neturtinė žala vertintina 800 eurų suma, I. S. – 600 eurų suma. Kadangi atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais, iš kaltinamųjų solidariai civiliniam ieškovui Kauno apskrities VPK priteistina bendrai 1400 eurų už nukentėjusiesiems V. B. ir I. S. atlygintą neturtinę žalą (800+600=1400).

Apibendrinant tai, kas aptarta, iš L. D. ir D. A. solidariai Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priteistina 1835,42 eurų dydžio suma už V. B. ir I. S. atlygintą nusikaltimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius (toliau – VGTPT) teismui pateikė pažymas, iš kurių matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos baudžiamojoje byloje už L. D. suteiktą teisinę pagalbą sudaro 918,33 Eur, D. A. – 765 Eur, T. S. – 728,33 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Įvertinus tai, kad gynėjas L. D. teismo buvo paskirtas tuo metu, kai gynėjas byloje buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas), dėl to, atsižvelgiant į gynybos interesų prieštaravimus, teismas paskyrė gynėjus ir kitiems kaltinamiesiems, ir vėliau, išnykus būtinojo gynėjo dalyvavimo pagrindams, teismas nutarė, jog gynėjų dalyvavimas būtinas, siekiant tinkamai realizuoti kaltinamųjų teisę į gynybą, L. D. ir D. A. šiuo nuosprendžiu priteisti nemaži civiliniai ieškiniai, be to, iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamieji jauni, jokio turto neturi, stabilių pajamų taip pat neturi, teismas sprendžia, jog šių proceso išlaidų priteisimas gali apsunkinti žalos atlyginimą, padidinti ir taip didelių įsipareigojimų naštą ir tokiu būdu demotyvuoti kaltinamuosius siekti atlyginti žalą, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamųjų L. D. ir D. A. neišieškotinos. Kadangi T. S. išteisintinas, iš jo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nėra teisinio pagrindo.

Kaltinamajam L. D. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Kaltinamajam D. A. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Kaltinamajam T. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 peiliai, paimti 2022 m. balandžio 8 d. įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) (kvitas B serija BBB Nr. KA VPK 011182), vokas su L. D. ir K. L. seilių pavyzdžiais, vokas su L. D. ir K. L. daktiloskopinėmis kortelėmis po specialistų išvadų (Kvitas B, serija BBB Nr. KA VPK 011177), Folijos ritinėlis su galimai augalinės kilmės narkotine medžiaga, po specialisto išvados vokas su tuščiu folijos pakuote (kvitas B, serija BBB Nr. KA VPK 011243), saugomi Kauno AVPK Aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini; kompaktiniai diskai, esantys byloje, paliktini saugoti byloje; po tyrimo likusios kanapės (antžeminės dalys) (0,214 g), supakuotos į plastikinį uždaromą maišelį ir, vadovaujantis Iš neteisėtos apyvartos išimtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų (prekursorių) priėmimo, apskaitos, saugojimo ir išdavimo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 5-V-319 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. 5-V-377 redakcija), nuostatomis perduotos į PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Liepyno g. 7, LT-08105 Vilnius, sunaikintinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 6 mėnesius laisvės atėmimo.

L. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), ir paskirti 1 metus laisvės atėmimo.

L. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 metus laisvės atėmimo.

L. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir paskirti 1 metus laisvės atėmimo.

L. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 30 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 1 metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šią subendrintą bausmę subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 286 straipsnį, iš dalies jas sudedant, ir paskiriant subendrintą bausmę – 2 metus 2 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta 2023 m. birželio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu, ir skirti galutinę subendrintą bausmę 2 metus 5 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies, 4 dalies, 5 dalies nuostatomis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metų 8 mėnesių laikotarpiui, skiriant įpareigojimus: viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 6 mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2023 m. birželio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. balandžio 8 d. 20.10 val. iki 2022 m. balandžio 9 d. 12.00 val. ir nuo 2022 m. liepos 3 d. 14.40 val. iki 2022 m. liepos 5 d. 14.28 val., t. y. iš viso 4 dienas laisvės atėmimo.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

D. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir paskirti jam 55 MGL, t. y. 2750 eurų, dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. liepos 3 d. 14.40 val. iki 2022 m. liepos 5 d. 14.31 val., t. y. iš viso dvi dienas laisvės atėmimo, prilyginant jas 4 MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad neatlikta baudos bausmės dalis yra 51 MGL, t. y. 2550 eurų.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsitesėjus, panaikinti.

Įpareigoti D. A. šiuo nuosprendžiu paskirtą baudą per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 111) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

T. S. dėl kaltinimų padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.

Informuoti prokurorą, kad T. S. veiksmuose galimai yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnyje, požymiai.

Tenkinti Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir iš L. D. bei D. A. solidariai priteisti 263,70 eurų.

Tenkinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos civilinį ieškinį ir iš L. D. bei D. A. solidariai priteisti 1506,72 eurų.

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš L. D. bei D. A. solidariai priteisti 1835,42 eurų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš L. D., D. A. ir T. S. neišieškoti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamų veikų tyrimui ir nagrinėjimui: 2 peilius, paimtus 2022 m. balandžio 8 d. įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) (kvitas B serija BBB Nr. KA VPK 011182), voką su L. D. ir K. L. seilių pavyzdžiais, voką su L. D. ir K. L. daktiloskopinėmis kortelėmis po specialistų išvadų (Kvitas B, serija BBB Nr. KA VPK 011177), folijos ritinėlį su galimai augalinės kilmės narkotine medžiaga, po specialisto išvados voką su tuščiu folijos pakuote (kvitas B, serija BBB Nr. KA VPK 011243), saugomus Kauno AVPK Aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; kompaktinius diskus, esančius byloje, palikti saugoti byloje; po tyrimo likusias kanapes (antžeminės dalys) (0,214 g), supakuotas į plastikinį uždaromą maišelį ir, vadovaujantis Iš neteisėtos apyvartos išimtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų (prekursorių) priėmimo, apskaitos, saugojimo ir išdavimo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 5-V-319 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. 5-V-377 redakcija), nuostatomis perduotas į PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Liepyno g. 7, LT-08105 Vilnius, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtiems kaltinamiesiems nuo nuosprendžio jiems įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.