Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2025-06-06 · Civilinė byla Nr. e2-3222-1134/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2025-06-06Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-10-28Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-06-06
Bylos Nr.
e2-3222-1134/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-26390-2024-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marina Vladimircevienė
Atsakovas
O. B., Valstybės įmonės Registrų centras, VĮ Registrų centrui
Ieškovas
A. P.
Trečiasis asmuo
G. B., J. B., T. J., G. J., A. K., D. K., D. V., J.
Advokatai
Tomas Jurgelionis, Julis Paškevičius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3222-1134/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26390-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.4.2.9.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marina Vladimircevienė,sekretoriaujant Neringai Pratapaitei,dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjui Juliui Paškevičiui,atsakovams O. B., Valstybės įmonės Registrų centras įgaliotam atstovui D. S.,trečiųjų asmenų atstovui advokatui Tomui Jurgelioniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovams O. B. ir VĮ Registrų centrui dėl nekilnojamo daikto registro duomenų nuginčijimo, tretieji asmenys G. B., J. B., T. J., G. J., A. K., D. K., T. J., D. V. ir J.-B. H. G V.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

1. ieškovas A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu 2024 m. spalio 16 d. turto dalių nustatymo projektą, panaikinti Nekilnojamo turto registro įrašus apie bendrosios dalinės nuosavybės teises į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės O. B.

2. Ieškinyje nurodė, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - Butas), kaip savarankiškas civilinių teisių objektas buvo sukurtas statybos būdu. A. P. savo lėšomis finansavo Buto statybos darbus bei kartu atliko užsakovo funkcijas, kas atitinka statytojo apibrėžimą. Be kita ko, A. P. buvo išduotas 1997-11-11 statybą leidžiantys dokumentas, o vėliau Buto statytojai buvo išduotas 2001-10-01 aktas dėl gyvenamųjų ir verslo patalpų pripažinimo tinkamomis naudoti (toliau - Aktas) ir šio Akto pagrindu Butas įregistruotas LR nekilnojamo turto registre. Visgi nuosavybės teisė nebuvo įregistruota valstybiniame registre ir taip išviešinta. Pastebi, kad valstybinis registras tik registruoja juridinius faktus, tačiau neturi kompetencijos (ne)pripažinti statytojui nuosavybės teisų į jo sukurtą daiktą kuri atsiranda sukūrus daiktą, kaip atskirą turtinį vienetą, t. y. išdavus statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Taigi valstybinio registro atsisakymas išviešinti nuosavybės teisę į sukurtą daiktą nereiškia, jog statytojas neįgijo nuosavybės teisės į sukurtą daiktą.

3. Ieškovo vertinimu, bendroji dalinė nuosavybė į palėpės dalį, Butui tapus atskiru turtiniu vienetu, pasibaigė, o nuosavybės teisę Akto pagrindu į Butą įgijo A. P. Todėl Namo palėpės bendraturčiai, neįgiję nuosavybės teisių į teisėtai naujai suformuotus turinius vienetus šio Namo palėpės patalpoje, neturi teisės prašyti parengti Buto dalių nustatymo projekto. Jei tokią teisę jie nori įgyti, tuomet turi įrodyti esantys Buto statytojai ar įgiję nuosavybės teises į Butą kitais pagrindais. Atitinkamai, 2024-10-16 turto dalių nustatymo projektas (toliau - Projektas) negali būti teisėtas pagrindas pripažinti bendrosios dalinės nuosavybės teisę į Butą daugiabučio Namo butų savininkams. Pagrįstai manytina, kad šiuo atveju LR nekilnojamo turto registras, remdamasis Projektu, kuris nustatė Buto dalių padalijimą asmenims, nesantiems šio Buto statytojais, įgijusiems bendrosios dalinės nuosavybės teises į Butą pagal sandorį ar kitu teisėtu pagrindu, be teisinio pagrindo išviešino asmenų bendrosios dalinės nuosavybės teises į Butą. Projektas buvo parengtas neatsižvelgiant į tai, kad Butas yra atskiras ir savarankiškas nuosavybės teisių objektas, nors ir buvo sukurtas Namo palėpėje, kuri yra bendroji dalinė nuosavybė. Todėl Projektas, nustatantis nuosavybės teisės dalis į Butą tokios teisės neturintiems asmenims, yra neteisėtas ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių. Tuo remiantis, LR nekilnojamo turto registras neturėjo teisinio pagrindo įregistruoti nei pačio Projekto, nei dalinės nuosavybės teisių į Butą.

4. Teisme gautas atsakovės O. B. atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodė, kad sutinka, jog Projektas būtų paskelbtas negaliojančiu, jeigu bus įrodyta ir įregistruota Registrų centre ieškovo nuosavybė į Butą, o dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės nesutinka.

Atsiliepimas

5. Atsakovė nurodė, kad 2024-10-08 d. užsakovė D. V. H., kuri yra buto adresu (duomenys neskelbtini), viena iš savininkų, kreipėsi į atsakovę su prašymu sudaryti buto adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas) dalių paskaičiavimo projektą. 2024-10-16 d. vykdydama teisėtą matininko veiklą, remiantis sutartiniais įsipareigojimais atsakovė parengė nekilnojamojo daikto dalių paskaičiavimo projektą. Projektas buvo parengtas vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 5 dalimi bei pagal bendrasavininkų pageidavimą (dalys išdalintos visiems bendrasavininkams). Užsakovė pateikė matininkui visą darbui atlikti reikalingą medžiagą.

6. Paaiškino, kad negyvenamoji patalpa – palėpė yra bendrojo naudojimo patalpa, kuri yra bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė, valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu. Butų ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Norint įgyvendinti nuosavybės teisę į palėpę pirmiausia reikia atlikti palėpės kadastrinius matavimus ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą. Kiekvienas namo buto ir patalpų savininkas turės neįrengtos palėpės dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje (tai yra taps neįrengtos palėpės dalies savininku) ir galės disponuoti palėpės dalimi. Kai nuosavybės teisės įregistruotos, bet kuris iš bendraturčių turi teisę jam priklausančią dalį perleisti kitam bendraturčiui. Bendraturčių susitarimu, kuriame nurodoma, kurioje vietoje yra kiekvienam bendraturčiui priklausanti palėpės dalis, butų savininkai gali nusistatyti savo palėpės dalies vietą bendrame palėpės plane. Šį palėpės planą kaip susitarimą turi patvirtinti visi namo butų ir patalpų savininkai (jeigu toks susitarimas bus patvirtintas notaro ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jis bus laikomas privalomu ir tam asmeniui, kuris vėliau įgis dalį palėpės bendrosios nuosavybės teisėmis). Norint įrengti patalpas palėpėje, reikia turėti ne tik bendrosios dalinės nuosavybės teisę į dalį palėpės, bet ir nurodytą palėpės dalies vietą bendrame palėpės plane, bei visų šio turto bendraturčių atsisakymus nuo savo bendrosios dalinės nuosavybės teisės į dalį bendroje palėpės patalpoje (tuo atveju, kai savos palėpės dalies per mažai). Tokie atsisakymai turėtų būti patvirtinti notaro ir įforminti pirkimo-pardavimo, dovanojimo sutartimi ar kt. Tapus visos neįrengtos palėpės ar jos dalies savininku, galima ją įsirenginėti ir atlikti planuojamus statybos darbus. Remiantis VĮ Registrų Centras 2024-07-12 parengtu butų (patalpų) sąrašu pastate, ieškovas nėra nagrinėjamo gyvenamojo namo buto ar patalpos savininku ar patikėtiniu, todėl negalėjo nei dalyvauti daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpų (palėpės) dalybose, nei juolab vykdyti kažkokius statybos darbus (įrengti butą) neįrengtoje pastogėje. Apie tai, kad jis įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąją patalpą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį ar kitu būdu nėra jokių viešai pasiekiamų duomenų. Nei 1997-11-11 išduotas statybos leidimas, nei 2001-10-01 d. aktas dėl gyvenamųjų ir verslo patalpų pripažinimo tinkamomis naudoti nėra viešai pasiekiami matininkui ir apie jų egzistavimą negalėjo būti žinomi. Nekilnojamojo turto registro išraše nėra jokių žymų apie pagrindą, kuriuo buvo įregistruotas Butas. Juolab Vilniaus miesto savivaldybės Nekilnojamojo turto skyrius užtikrino, kad Buto pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūra nebus inicijuojama, ir įrengtos palėpės patalpos priklauso gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

7. Atsakovė pažymi, kad matininkas neatsako už nuosavybės registravimą. Kadastro tvarkytojas prieš registruodamas daiktines teises į nekilnojamąjį turtą patikrina dokumentą, kurio pagrindu nekilnojamojo turto registre registruojama bendrosios dalinės nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą. Kadastro tvarkytojas priima sprendimą ar dokumentai yra teisingi ir gali būti registruojami Nekilnojamojo turto registre. Taigi, jeigu VĮ Registrų centras įregistravo šį ginčo Projektą, nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta nei viena iš šių aplinkybių, kas patvirtina atsakovės parengto Projekto teisingumą. Todėl nėra jokios priežasties skelbti Projektą negaliojančiu, kol nėra įrodyta, kad Butas yra ne daugiabučio namo bendro naudojimo patalpos. Atsakovė sąžiningai atliko savo darbą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais. Projektas parengtas nenusižengiant įstatymams, vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 5 dalimi, bei pagal Projektui keliamus reikalavimus. Atsakovė sutinka, kad Projektas būtų paskelbtas negaliojančiu, jeigu bus įrodyta ir įregistruota Registrų centre ieškovo nuosavybė į Butą.

8. Teisme gautas atsakovo VĮ Registrų centro atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodė dėl ieškovo reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2024-10-16 turto dalių nustatymo projektą spręsti teismo nuožiūra, o ieškovo reikalavimą panaikinti Registro įrašus apie bendrosios dalinės nuosavybės teises į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), atmesti kaip nepagrįstą.

9. Pažymi, kad Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Šiuo atveju, suinteresuotų asmenų bendrosios dalinės nuosavybės teisės į Patalpą buvo įregistruotos Projekto pagrindu. Projekte nurodoma, kad buvo atliktas namo gyventojams nuosavybės teise priklausančios pastogės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalių paskaičiavimas ir Projektą patvirtino bei pasirašė visi Nekilnojamojo turto registre įregistruoti namo patalpų savininkai. Pastebi, kad registro tvarkytojas nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Registrą. Registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad Registro tvarkytojas tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgiant į tai, jog visi (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo butų savininkai sudarydami Projektą išreiškė savo valią ir patvirtino, jog Patalpa priklauso jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise, bei vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis dėl butų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, darytina išvada, kad Registro tvarkytojas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti registruoti suinteresuotų asmenų bendrosios dalinės nuosavybės teises į Patalpą. Šį faktą netiesiogiai patvirtina ir ieškovas, ieškinyje nenurodydamas nė vieno teisės akto ar jo dalies, kurių reikalavimus pažeidė ar netinkamai taikė Registrų centras, atlikdamas ginčijamą nuosavybės teisių registraciją. Teismui priėmus sprendimą pripažinti Projektą negaliojančiu, toks teismo sprendimas savaime būtų pakankamas juridinis pagrindas Registro duomenų keitimui, netgi nereiškiant teisme atskiro reikalavimo dėl tokio veiksmo atlikimo.

Šalies argumentai

10. Teisme gautas trečiųjų asmenų atsiliepimas į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti, skirti ieškovui 5000,00 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesu ir 50 proc. šios baudos priteisti trečiųjų asmenų naudai, proporcingai trečiųjų asmenų skaičiui, taip pat priteisti iš ieškovo visas trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11. Pažymi, kad ieškovas nenurodo kokiu teisiniu pagrindu jis siekia nuginčyti 2024-10-16 dalių paskaičiavimo projektą, todėl trečiųjų asmenų nuomone ieškovas nepagrindė ieškinio, todėl šis turėtų būti atmestas. Ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymų nurodyti asmenys. Šiuo konkrečiu atveju ieškovas, teigdamas, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) buvo sukurtas statybos būdu, teigia, kad neva šis butas buvo statytas A. P., tačiau iki šiol šie juridiniai faktai nėra išviešinti. Ieškovas nėra reikalaujamo nuginčyti 2024-10-16 patalpos dalių paskaičiavimo projekto šalis, ieškovas net pats nurodo, kad jis nėra galimas šios patalpos statytojas. Ieškovas aiškiai nurodo, kad tariamas šios patalpos statytojas yra A. P. Koks ieškovo ir pastarosios santykis nėra žinoma. Pastebi, kad šis klausimas dar 2001 metais buvo nagrinėtas kompetentingų institucijų, kurios motyvuotais sprendimais atsisakė registruoti / pripažinti A. P. nuosavybės teises į palėpę / butą, nes pastaroji neturėjo nuosavybės teisių, todėl negalėjo būti laikoma turto savininke. Taigi, trečiųjų asmenų vertinimu, ieškovas reiškia ieškinį net nebūdamas materialinio teisinio santykio dalyviu.

12. Teigia, kad tretieji asmenys idealiąsias dalis yra įgiję konkrečių notarinių sandorių pagrindu. Būtent šie sandoriai patvirtina, kad tretieji asmenys yra nuosavybės teisių turėtojai. Ieškovas su ieškiniu nepateikė statybą leidžiančių dokumentų, todėl neįrodė esantis savininku. Be to ieškovas inicijavęs bylą dėl nuosavybės teisės į butą įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, todėl pats ieškovas pripažįsta, kad jis nėra (duomenys neskelbtini) patalpų savininkas. Juolab ieškovas pripažįsta, kad iki tariamų statybų tretieji asmenys buvo bendrasavininkais, todėl ieškovas turi pagrįsti savo teiginius, kaip šie bendrasavininkai prarado savo nuosavybės teises dėl ko negalėjo sudaryti 2024-10-16 Patalpos dalių paskaičiavimo projekto. Tretieji asmenys visi kartu ir kiekvienas atskirai pareiškia, kad jie niekada nebuvo davę ir neketino duoti jokių sutikimų / atsisakymų dėl savo nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą dalių nei ieškovui, nei A. P. Namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) butų savininkų sąraše nei ieškovo, nei A. P., kaip turto savininkų nėra nurodyta. Todėl neaišku kaip galėjo būti, kad pašalinis asmuo, kuris niekada nebuvo turto savininku / bendrasavininku ir pan., galėjo teisės aktų nustatyta tvarka sukurti naujos statybos būdu naują turtą kitų asmenų bendro turto vietoje. Trečiųjų asmenų nuomone jei visi statybą leidžiantys dokumentai būtų buvę tvarkingi, atitinkantys įstatymus, tai ieškovas ar A. P. būtų jau seniai įsiregistravę nuosavybės teises, tačiau kaip matyti to iki šiol nėra padarę, bei ieško galimybių užvaldyti jiems nepriklausantį turtą kitais būdais

Žemesnės instancijos teismas

13. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 12 d. nutartimi civilinė byla skirta nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka.

14. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokato padėjėjas palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

15. Teismo posėdžio metu atsakovai palaikė atsiliepime išdėstytus atsikirtimus, prašė ieškinį atmesti.

16. Teismo posėdžio metu trečiųjų asmenų atstovas advokatas palaikė atsiliepime išdėstytus atsikirtimus, prašė ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas

III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Iš šalių atstovų paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad 1993 m. spalio 19 d. A. P. Vilniaus m. N. seniūnija išdavė leidimą pradėti palėpės projektavimo darbus, esančios virš buto adresu (duomenys neskelbtini). 1994 m. kovo 11 d. A. P. gavo Vilniaus miesto N. seniūnijos leidimą įrengti palėpės dalį virš buto, adresu (duomenys neskelbtini), (toliau - Palėpė) pagal suderintą projektą. 1994 m. kovo 23 d. A. P. Valstybinių paminklų apsaugos organas išdavė leidimą vykdyti Palėpės įrengimo darbus. 1997 m. lapkričio 11 d. A. P. Kultūros vertybių apsaugos departamentas išdavė leidimą dėl Palėpės įrengimo darbų užbaigimo. 2001 m. birželio 6 d. atlikti buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - Butas), kadastriniai matavimai. 2001 m. spalio 1 d. LR Vilniaus apskrities viršininko administracijos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos sprendimu Butas buvo pripažintas tinkamas naudoti. 2001 m. spalio 2 d. Butui suteiktas adresas. 2001 m. spalio 4 d. Butas įregistruotas LR nekilnojamo turto registre. 2001 m. lapkričio 30 d. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės sprendimu atsisakyta A. P. įregistruoti nuosavybės teises į Butą. 2002 m. rugsėjo 19 d. A. P. įgaliojo ieškovą atstovauti ją įregistruojant valstybiniame registre nuosavybės teises į Butą.

18. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nekilnojamojo daikto registro duomenų nuginčijimo. Pateiktu ieškiniu ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu 2024-10-16 turto dalių nustatymo projektą ir panaikinti Registro įrašus apie bendrosios dalinės nuosavybės teises į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

19. Šioje civilinėje byloje ginčas kilo dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkų 2024-10-16 sudaryto patalpos dalių paskaičiavimo projekto. Projekte nurodoma, kad buvo atliktas namo gyventojams nuosavybės teise priklausančios pastogės/patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Patalpa) esančios pastate (duomenys neskelbtini), dalių paskaičiavimas. Projekte taip pat nurodoma, kad patalpos dalių paskaičiavimas buvo atliktas vadovaujantis Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 5 dalimi ir pagal bendraturčių pageidavimą. Šio Projekto pagrindu laikotarpyje nuo 2024-11-07 iki 2024-11-25 į Patalpą buvo įregistruotos trečiųjų asmenų G. B., J. B., G. J., T. J., D. V. ir J.-B. H. G V. bendrosios dalinės nuosavybės teisės į patalpą

20. Civilinis procesas grindžiamas dvišališkumu. Tai reiškia, kad kiekviename procese ginčo teisenoje yra dvi šalys – ieškovas (asmuo, kuris pareiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomiems interesams apginti) ir atsakovas (asmuo, kuriam pareiškiamas reikalavimas). Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis yra ieškovo, paduodančio ieškinį, pareiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 135 straipsnio 1 dalis). Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad ieškovas, ieškinyje suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką), pasirenka, jo manymu, tinkamą antrąją atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, šalį ir šiai nukreipia savo reikalavimą. Visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009).

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam, atitinkamai, nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-701/2015; 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-701/2021). Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje taip pat yra pasisakęs, kad teismui sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens procesinės padėties – ieškovo ar atsakovo – tinkamumo, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialiojo teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi reikalavimo teisę ir kuris – pareigą pagal ją atsakyti. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi reikalavimo teisės (netinkamas ieškovas) ir (ar) pareigos pagal ją atsakyti (netinkamas atsakovas), nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą ieškovą ir (ar) atsakovą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019, 27 punktas). Taigi ieškovui, pareiškusiam reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti, tik esant materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektu, turinčiu reikalavimo teisę, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti šalių kilusį ginčą. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi reikalavimo teisės, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą ieškovą byloje.

22. Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą tinkamu ieškovu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad jis būtų pakeistas kitu asmeniu, tai šis asmuo gali įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko. Apie tai teismas praneša šiam asmeniui (CPK 45 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009; 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2014). Taigi net ir tuo atveju, jei teismas nustatytų aplinkybes, susijusias su netinkama šalimi, teismui nesuteikta teisė veikti savo nuožiūra, o netinkamos šalies pakeitimas tinkama išimtinai yra susijęs tik su šalių valia.

23. Kaip jau minėta, šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosios teisėms ir pareigoms, tai yra išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Todėl visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo procese klausimą. Tik išsiaiškinus ieškovo valią dėl jo turimos procesinės teisės įgyvendinimo (dėl sutikimo/nesutikimo netinkamą šalį pakeisti tinkama), pirmosios instancijos teismas gali bylą nagrinėti iš esmės. Ieškovui pareiškus valią pakeisti ieškovą tinkamu, tokiu atveju pirmosios instancijos teismas sprendžia klausimą dėl ieškovo pakeitimo; jeigu ieškovas pareiškia nesutinkantis su ieškovo pakeitimu į tinkamą, pirmosios instancijos teismas pasiūlo asmeniui (tinkamam ieškovui) įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko, ir gali nagrinėti bylą iš esmės pagal ieškinį, pareikštą netinkamo ieškovo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2009; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-186/2011).

24. Taigi CPK 45 straipsnyje yra įtvirtintas savarankiškas procesinės teisės institutas, numatantis teismo pareigą, kilus abejonėms dėl ieškovo tinkamumo, pasiūlyti kitam asmeniui įstoti į bylą ieškovo teisėmis (esant ieškovo sutikimui – pakeisti jį tinkamu ieškovu, nesant ieškovo sutikimo – pasiūlyti kitam asmeniui įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus), bet ne nustatyti ieškinio trūkumus (dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama). Ieškovui nesutinkant būti pakeistam ir kitam asmeniui nereiškiant savarankiško reikalavimo, teismas privalo spręsti bylą iš esmės.

25. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu reiškia reikalavimą dėl sandorio nuginčijimo.

26. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.78 straipsnio 2 dalis nustato, kad sandoris, kurį pripažinti negaliojančiu būtinas teismo sprendimas, yra nuginčijamas sandoris. Atitinkamai šio straipsnio 4 dalis nustato, kad ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymų nurodyti asmenys. Šia teises norma užtikrinama, kad reikalavimą dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu galėtų reikšti ne visi asmenys, bet tik tie, kurių teises pažeidžia sudarytas sandoris, t. y. suinteresuoti asmenys. Vadinasi įstatymų leidėjo tikslas, apribojant galimybę bet kuriam asmeniui ginčyti sudarytus sandorius, yra išsaugoti civilinės apyvartos stabilumą ir teisinių santykių pastovumą. Taip pat, kad nuginčijamų sandorių institutu nebūtų piktnaudžiaujama ir nebūtų paneigti šio instituto tikslai.

27. Šiuo konkrečiu atveju ieškovas, teigdamas, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) buvo sukurtas statybos būdu nurodo, kad šis butas buvo statytas A. P., tačiau iki šiol šie juridiniai faktai nėra išviešinti.

28. Pažymėtina, kad ieškovas nėra reikalaujamo nuginčyti 2024-10-16 patalpos dalių paskaičiavimo projekto šalis. Ieškovas taip pat aiškiai nurodė, kad jis nėra buto/patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), statytojas, o šios patalpos statytoja yra A. P. Dar daugiau, ieškovas nurodė, kad bendroji dalinė nuosavybė baigėsi, kadangi butas tapo atskiru turtiniu vienetu ir šis butas nuosavybės teise priklauso A. P. Ieškovas taip pat teigė, kad A. P. perdavė jam valdymo teisę į minėtą butą. Tačiau jokio sandorio, kurio pagrindu ieškovui būtų perduota valdymo teisė į minėtą butą, byloje nėra pateikta.

29. Visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog šioje byloje ieškovas yra netinkamas ieškovas. Nagrinėjamoje byloje teismas, nustatęs, kad atitinkamus reikalavimus pareiškė netinkamas ieškovas, pasiūlė ieškovui netinkamą šalį pakeisti tinkama, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovui buvo siūloma dėl procesinės padėties pakeitimo, tačiau ieškovas nesutiko būti pakeistas kitu asmeniu (ieškovu) ir prašė bylą nagrinėti iš esmės teismo posėdyje pagal pateiktą ieškinį ir jame nurodytus dalyvaujančius byloje asmenis. Teismas taip pat 2025-03-17 raštu pasiūlė A. P.įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, dėl ginčo dalyko. A. P. nesutiko įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais dėl ginčo dalyko.

30. Teismas, vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog ieškovas neįrodė, kad šioje byloje yra tinkamas ieškovas, t. y. turi reikalavimo teisę į atsakovus, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 5 straipsnis).

31. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad įgyvendinus teisę į teisminę gynybą turi būti pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-969/2019).

32. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su reikalavimais, kurių patenkinimas nesukels jam jokių materialiųjų teisinių padarinių. Ieškovo teigimu, 2024-10-16 turto dalių nustatymo projektas negali būti teisėtas pagrindas pripažinti bendrosios dalinės nuosavybės teisę į butą daugiabučio namo butų savininkams, todėl pateiktu ieškiniu prašo pripažinti minėtą projektą negaliojančiu. Taigi ieškovas prašo pripažinti minėtą 2024-10-16 turto dalių nustatymo projektą negaliojančiu, kadangi, ieškovo vertinimu, šis projektas yra trečiųjų asmenų dalinės nuosavybės teisės į butą įgijimo pagrindas. Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su tokia ieškovo pozicija.

33. Kaip matyti iš VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, tretieji asmenys nuosavybės teises į ginčo buto idealiąsias dalis yra įgiję konkrečių notarinių sandorių (t. y. pirkimo – pardavimo ir dovanojimo) pagrindu. Būtent šie sandoriai patvirtina, kad ginčo butas/ patalpa yra trečiųjų asmenų bendroji dalinė nuosavybė. Patenkinus ieškovo ieškinį ir pripažinus 2024-10-16 turto dalių nustatymo projektą negaliojančiu, minėti notariniai sandoriai, kurių pagrindu tretieji asmenys yra įgyję bendrąją dalinę nuosavybės teisę į ginčo butą, liks galioti. Taigi, trečiųjų asmenų dalinė nuosavybės teisė į ginčo butą liks, kadangi tretieji asmenys yra minėto buto bendrasavininkai, jų nuosavybės teisė kyla įstatymo ir CK 4.82 straipsnio.

34. Taigi ieškovo ieškiniu pareikštų reikalavimų pripažinti negaliojančiu 2024-10-16 turto dalių nustatymo projektą ir panaikinti LR nekilnojamo turto registro įrašus apie bendrosios dalinės nuosavybės teises į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), patenkinimas ir (ar) atmetimas nesukels ieškovui jokių materialiųjų teisinių pasekmių, ir tokie reikalavimai negali būti savarankiškas civilinės bylos nagrinėjimo dalykas.

35. Nors ieškovo kaip šalies netinkamumas byloje sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti, tačiau teismas trumpai pasisako dėl ieškovo teiginių, jog bendroji dalinė nuosavybė pasibaigė, nes butas tapo atskiru turtiniu vienetu ir šis butas nuosavybės teise priklauso A. P., todėl palėpės bendrasavininkai nelaikomi bendraturčiai ir jie negalėjo sudaryti ginčijamo patalpos dalių paskaičiavimo projekto, pagrįstumo.

36. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo, kad iki naujo turto (t. y. ginčo buto) sukūrimo, šis turtas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė bendrasavininkams. Tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog bendraturčiai savo dalis buvo perleidę/perdavę ieškovui ir/ar A. P., ar būtų atsisakę nuo savo bendrosios dalinės nuosavybės teisės į dalį bendroje palėpės patalpoje. Byloje taip pat nėra duomenų ir apie tai, kad ieškovas ir/ar A. P. buvo bendrasavininkai. Iš Registrų centro išrašo matyti, jog namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) butų savininkų sąraše nei ieškovo, nei A. P., kaip turto savininkų nėra nurodyta. Byloje yra pateiktas tik namo, adresu (duomenys neskelbtini), gyventojų pareiškimas, kad jie neprieštarauja, jog A. P. išsipirktų virš buto, (duomenys neskelbtini), esančią patalpą. Tačiau jokių įrodymų apie tai, kad A. P. išsipirko minėtą patalpą, nėra pateikta.

37. Kaip matyti iš teismui pateikto Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo 2001-11-30 sprendimo “Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo”, buvo nuspręsta netenkinti A. P. prašymo įregistruoti nuosavybės teises į butą (duomenys neskelbtini), motyvuojant tuo, kad pateikiant prašymą ji privalėjo pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad nuosavybės teisė į minėtas patalpas buvo įgyta iš namo butų ir kitų patalpų savininkų CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais, nes įrengtos palėpės patalpos priklauso namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.82 str.).

38. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Valstybės įmonės Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija išnagrinėjusi A. P. skundą dėl Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo priimto 2001-11-30 sprendimo, 2002 m. sausio 28 d. sprendimu „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ paliko galioti teritorinio registratoriaus priimtą sprendimą. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) namo gyventojų pareiškimas nėra patvirtintas notariškai, nėra nurodyta jo sudarymo data, taip pat NTR nėra duomenų, patvirtinančių, kad A. P. nuosavybės teisė valdo ar kada nors valdė butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl negalima daryti išvados, jog yra išreikšta bendrasavininkų valia dėl šios bendro naudojimo patalpos perleidimo A. P. ir todėl negali būti įregistruota į šią patalpą A. P. nuosavybės teisė.

39. Dar daugiau, santuokos nutraukimo byloje Nr. Nr. 2-175-06/2003 ieškovas ir A. P. aiškiai nurodė, jog jokio bendro, santuokos metu įgyto, kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto neturi, kas teismo vertinimu, patvirtina, jog ieškovas ir A. P. nelaikė savęs ginčo buto/patalpos savininkais, valdytojais, ar bendrasavininkais.

40. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas 2013 metais civilinėje byloje Nr. 2-274-585/2013 teisme taip pat patvirtino, kad jis „nėra ir niekada nebuvo Vilniaus 900-osios DNSB narys, jis nėra, nebuvo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) savininkas“. Šios ieškovo nurodomos aplinkybės yra expressis verbis užfiksuotos Vilniaus apygardos teismo 2013-03-26 sprendime Nr. 2-274-585/2013 ir papildomai patvirtina, kad ieškovas nelaiko savęs patalpų savininku.

41. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas buvo inicijavęs bylą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, kas paneigia ieškovo argumentus dėl savininko teisių gynimo, kadangi įgyjamoji senatis nustatoma, kai asmuo nėra turto savininkas.

42. Ieškovas teigia, kad A. P. ginčo buto/patalpos savininke tapo nuo 2001 m. spalio 1 d. akto dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti priėmimo ir šio akto pagrindu buvo registruotas ginčo butas/ patalpa. Tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog minėtas butas/patalpa yra sukurtas ieškovo nurodytu statybos būdu. Kaip matyti iš į bylą pateikto VĮ registro centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, ginčo butas, buvo sukurtas 1940 metais, kai buvo pastatytas visas namas, adresu (duomenys neskelbtini).

43. Bylos duomenimis, kurių ieškovas nenuginčijo ir nepaneigė, ginčo butas/patalpa yra daugiabučio namo bendro naudojimo patalpos, kurios bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims. Ši aplinkybė taip pat yra išviešinta Nekilnojamojo turto registre. Taigi tretieji asmenys turėjo teisę atlikti jiems dalinės nuosavybės teise priklausančios ginčo patalpos dalių paskaičiavimą ir sudaryti ieškovo ginčijamą patalpos dalių paskaičiavimo projektą.

44. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, ieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančiu 2024 m. spalio 16 d. turto dalių nustatymo projektą ir panaikinti Nekilnojamo turto registro įrašus apie bendrosios dalinės nuosavybės teises į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), yra atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir neįrodyti.

45. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (V. de H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

46. Tretieji asmenys prašo ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, iškėlus nesąžiningą ieškinį, skirti 5000 Eur baudą.

47. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

48. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

49. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-695/2017 65 punktas).

50. Teismas vertina, kad nagrinėjamoje byloje negalima nuspręsti, jog ieškovas ieškinį pareiškė elgdamasis akivaizdžiai nesąžiningai, veikdamas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Nagrinėjamu atveju trečiųjų asmenų įvardytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, nėra pakankami piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis kvalifikavimui. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškinio, kuris atmetamas, pateikimas ir (ar) nurodytų veiksmų atlikimas pats savaime nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, o yra teisės kreiptis į teismą realizavimas. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šiomis teisėmis, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas. Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog ieškovas procesinėmis teisėmis naudojasi nesąžiningai, ne pagal paskirtį ar veikia prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta trečiųjų asmenų prašymas dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkintinas (CPK 95 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

51. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

52. Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinio netenkinus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlyginamos.

53. Atsakovės iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui jų patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl atsakovėms bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

54. Trečiasis asmuo D. V. pateikė prašymą priteisti jai iš ieškovo 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

55. Trečiasis asmuo G. B. pateikė prašymą priteisti jam iš ieškovo 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

56. Trečiasis asmuo T. J. pateikė prašymą priteisti jam iš ieškovo 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

57. Trečiasis asmuo G. J. pateikė prašymą priteisti jai iš ieškovo 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

58. Trečiasis asmuo A. K. pateikė prašymą priteisti jam iš ieškovo 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

59. Trečiasis asmuo T. J. pateikė prašymą priteisti jam iš ieškovo 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

60. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

61. Teismo vertinimu, trečiųjų asmenų patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo” (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, yra pagrįstos, todėl teismas įvertinęs bylos esmę, jos sudėtingumą ir apimtį, trečiųjų asmenų rengtų procesinių dokumentų turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, byloje sprendžiamų klausimų sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei remdamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis, priteisia trečiajam asmeniui D. V. iš ieškovo 300 bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui G. B. – 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui T. J. – 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui G. J. – 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui A. K. – 300 Eur bylinėjimosi išlaidų ir trečiajam asmeniui T. J. – 300 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

62. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 8 Eur dydžio (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-386/1K-411“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo ieškinį atmesti.

Priteisti trečiajam asmeniui D. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui G. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui T. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui G. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui A. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui T. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurus) bylinėjimosi išlaidų

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Marina Vladimircevienė