Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ievos Navickaitės-Sakalauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Svetlanos Paninos ir Dalios Trumpulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovams O. B. ir valstybės įmonei Registrų centrui dėl turto dalių nustatymo projekto pripažinimo negaliojančiu ir nekilnojamo daikto registro duomenų panaikinimo, tretieji asmenys G. B., J. B., T. J., G. J., A. K., D. K., T. J., D. V. ir J.-B. H., G. V.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. P. (toliau – ieškovas, apeliantas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu 2024 m. spalio 16 d. turto dalių nustatymo projektą ir panaikinti Nekilnojamo turto registro įrašus apie bendrosios dalinės nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės O. B.

4. Remiantis VĮ Registrų Centras 2024 m. liepos 12 d. parengtu butų (patalpų) sąrašu pastate, ieškovas nėra nagrinėjamo gyvenamojo namo buto ar patalpos savininku ar patikėtiniu, todėl negalėjo nei dalyvauti daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpų (palėpės) dalybose, nei juolab vykdyti kažkokius statybos darbus (įrengti butą) neįrengtoje pastogėje. Apie tai, kad jis įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąją patalpą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį ar kitu būdu nėra jokių viešai pasiekiamų duomenų. Nei 1997 m. lapkričio 11 d. išduotas statybos leidimas, nei 2001 m. spalio 1 d. aktas dėl gyvenamųjų ir verslo patalpų pripažinimo tinkamomis naudoti nėra viešai pasiekiami matininkui ir apie jų egzistavimą negalėjo būti žinomi. Nekilnojamojo turto registro išraše nėra jokių žymų apie pagrindą, kuriuo buvo įregistruotas Butas, o Vilniaus miesto savivaldybės Nekilnojamojo turto skyrius užtikrino, kad Buto pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūra nebus inicijuojama, ir įrengtos palėpės patalpos priklauso gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Matininkas neatsako už nuosavybės registravimą. Kadastro tvarkytojas prieš registruodamas daiktines teises į nekilnojamąjį turtą patikrina dokumentą, kurio pagrindu nekilnojamojo turto registre registruojama bendrosios dalinės nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, paskui priima sprendimą, ar dokumentai yra teisingi ir gali būti registruojami Nekilnojamojo turto registre. Jeigu VĮ Registrų centras įregistravo šį ginčo Projektą, nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta nei viena iš šių aplinkybių, kas patvirtina atsakovės parengto Projekto teisingumą, todėl nėra jokios priežasties skelbti Projektą negaliojančiu, kol nėra įrodyta, kad Butas yra ne daugiabučio namo bendro naudojimo patalpos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančiu 2024 m. spalio 16 d. turto dalių nustatymo projektą ir panaikinti Nekilnojamo turto registro įrašus apie bendrosios dalinės nuosavybės teises į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsti, kadangi byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad bendraturčiai savo dalis buvo perleidę/perdavę ieškovui arba A. P., ar būtų atsisakę nuo savo bendrosios dalinės nuosavybės teisės į dalį bendroje palėpės patalpoje. Byloje taip pat nėra duomenų ir apie tai, kad ieškovas ir/ar A. P. buvo bendrasavininkai. Taip pat teismas pažymėjo, kad santuokos nutraukimo byloje Nr. Nr. 2-175-06/2003 ieškovas ir A. P. aiškiai nurodė, jog jokio bendro, santuokos metu įgyto, kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto neturi, kas teismo vertinimu, patvirtina, jog ieškovas ir A. P. nelaikė savęs ginčo buto/patalpos savininkais, valdytojais, ar bendrasavininkais. Taip pat ieškovas buvo inicijavęs bylą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, kas paneigia ieškovo argumentus dėl savininko teisių gynimo, kadangi įgyjamoji senatis nustatoma, kai asmuo nėra turto savininkas.

11. Pirmosios instancijos teismas netenkino trečiųjų šalių reikalavimo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi, teismo vertinimu, negalima nuspręsti, jog ieškovas ieškinį pareiškė elgdamasis akivaizdžiai nesąžiningai, veikdamas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, o trečiųjų asmenų įvardytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo nesąžiningumas, nėra pakankami piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis kvalifikavimui. Teismas pažymėjo, jog ieškinio, kuris atmetamas, pateikimas ir (ar) nurodytų veiksmų atlikimas pats savaime nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, o yra teisės kreiptis į teismą realizavimas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12.1. Nesutiktina su teismo teiginiu, kad trečiųjų asmenų bendrosios dalinės nuosavybės teisė į Butą kyla pagal CK 4.82 straipsnį, kadangi butas nėra daugiabučio namo bendro naudojimo patalpa, o atskiras nuosavybės teisių objektas, sukurtas statybos būdu. Iš esmės skirtingas vertinimas, kokiu būdu buvo sukurtas butas, lėmė klaidingą 2024 m. spalio 16 d. patalpos dalių paskaičiavimo projekto parengimą ir jo pagrindu nuosavybės teisių į Butą įregistravimą NTR.

12.3. Nekilnojamojo turto registro įrašas, jog butas sukurtas 1940 m. nėra pagrindas pripažinti butą buvos sukurtą 1940 m., kadangi 2001 m. spalio 1 d. aktas dėl gyvenamųjų ir verslo patalpų pripažinimo tinkamomis naudoti nėra nuginčytas ar panaikintas, o buto kadastriniai duomenys užfiksuoti 2001 m. birželio 7 d., tuo metu aplinkybę, kad butas nebuvo sukurtas kartu su pastatu 1940 m. gali patvirtinti ir pastato kadastrinė byla, kurioje butas nėra numatytas.

12.5. Ieškovas faktiškai užvaldė Buto dalį, priklausančią buvusiai sutuoktinei A. P., po santuokos nutraukimo naudodamasis, prižiūrėdamas ir išlaikydamas Butą. Tai patvirtina į byla pateikti duomenys apie ieškovo deklaruotą gyvenamąją vietą Bute, mokėjimai už Butui suteiktas paslaugas, sutarčių sudarymas dėl vandens ir dujų tiekimo bei kiti aktyvūs veiksmai.

12.6. Ieškovas nesutinka su teismo teiginiu, kad jis negali reikšti reikalavimo dėl 2024 m. spalio 16 d. patalpos dalių paskaičiavimo projekto panaikinimo (netinkama šalis byloje), nes nėra nurodytas patalpos dalių paskaičiavimo projekte kaip bendraturtis, kadangi tai prieštarauja teismo procesiniam veiksmui, kuriuo siekė pakeisti, teismo manymu, netinkamą šalį tinkama: teismas siūlė ieškovu pakeisti Buto statytoją A. P., tačiau, Apeliantui nesutikus, pasiūlyta A. P. įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko. Atsižvelgiant į tai, kad A. P. nėra nurodyta 2024 m. spalio 16 d. patalpos dalių paskaičiavimo projekte, todėl, sekant teismo argumentaciją, A. P. taip pat neturi teisės ginčyti minėto projekto, o teismo siūlymas pakeisti Apeliantą į tinkamą ieškovą - Buto statytoją A. P. - prieštarauja aukščiau pateiktam teiginiui apie reikalavimo teisę ginčyti 2024 m. spalio 16 d. patalpos dalių paskaičiavimo projektą turinčius tik tuos subjektus, kurie yra šio projekto šalys. Taip pat jei teismas lieka prie pozicijos, kad 2024 m. spalio 16 d. patalpos dalių paskaičiavimo projektą ginčyti gali Buto statytojas, nors ir nebūdamas šio projekto šalimi, ar teismo sprendimas šioje byloje gali turėti įtakos A. P. teisėms ar interesams, tuomet teismas pripažįsta, jog Buto statytojas, kaip teisinis subjektas, egzistuoja daiktinės teisės prasme, taip iš esmės paneigdamas savo ankstesnius teiginius, jog Butas yra sukurtas ne statybos būdu, bet yra bendros patalpos.

12.7. Kadangi 2024 m. spalio 16 d. patalpos dalių paskaičiavimo projektas užkerta kelią ieškovui įgyvendinti valdymo teisę (savarankiška daiktinė teisė) transformuojant ją į nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, todėl, net ir nebūnant šio projekto šalimi, šis sukelia ieškovui teisines pasekmes. Kai NTR nurodytas turto savininkas (-ai), tai faktinis tokio turto valdytojas negali realizuoti valdymo teisės (savarankiška daiktinė teisė) vieninteliu įstatyme numatytu būdu - nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti.

13.1. Pirmosios instancijos teismas savo pareigas, kylančias iš civilinio proceso kodekso reguliavimo, įvykdė tinkamai, todėl išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, įvertinęs ieškovo ieškinio faktinį pagrindą, pagrįstai konstatavo, kad ieškinys pareikštas netinkamos šalies, todėl pagrįstai ieškinį atmetė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovo ieškinys dėl turto dalių nustatymo projekto pripažinimo negaliojančiu ir nekilnojamo daikto registro duomenų panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad 1993 m. spalio 19 d. A. P. Vilniaus m. Naujamiesčio seniūnija išdavė leidimą pradėti palėpės projektavimo darbus, esančios virš buto adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. t. II, l. 3).

19. 1994 m. kovo 11 d. A. P. gavo Vilniaus miesto Naujamiesčio seniūnijos leidimą įrengti palėpės dalį virš buto, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - Palėpė) pagal suderintą projektą (el. b. t. II, l. 4).

20. 1994 m. kovo 23 d. A. P. Valstybinių paminklų apsaugos organas išdavė leidimą vykdyti Palėpės įrengimo darbus (el. b. t. II, l. 5 – 6).

21. 1997 m. lapkričio 11 d. A. P. Kultūros vertybių apsaugos departamentas išdavė leidimą dėl Palėpės įrengimo darbų užbaigimo. 2001 m. birželio 6 d. atlikti buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - Butas), kadastriniai matavimai (el. b. t. II, l. 7).

22. 2001 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities viršininko administracijos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos sprendimu Butas buvo pripažintas tinkamas naudoti (el. b. t. I, l. 8 – 9). 2001 m. spalio 2 d. Butui suteiktas adresas. 2001 m. spalio 4 d. Butas įregistruotas Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto registre.

23. 2001 m. lapkričio 30 d. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės sprendimu atsisakyta A. P. įregistruoti nuosavybės teises į Butą (el. b. t. I, l. 135).

24. 2002 m. sausio 28 d. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimu Nr. 24 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ paliko galioti teritorinio registratoriaus priimtą sprendimą (el. b. t. I, l. 107 - 108).

25. Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2024 m. spalio 16 d. turto dalių nustatymo projektą (el. b. t. I, l. 50 – 52) ir panaikinti Registro įrašus apie bendrosios dalinės nuosavybės teises į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. t. I, l. 101 – 102).

26. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, kadangi ieškovas neįrodė, kad šioje byloje yra tinkamas ieškovas, t. y. turi reikalavimo teisę į atsakovus, jog jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (atitinkamus reikalavimus pareiškė netinkamas ieškovas). Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovo ieškiniu pareikštų reikalavimų pripažinti negaliojančiu 2024 m. spalio 16 d. turto dalių nustatymo projektą ir panaikinti nekilnojamo turto registro įrašus apie bendrosios dalinės nuosavybės teises į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), patenkinimas ir (ar) atmetimas nesukels ieškovui jokių materialiųjų teisinių pasekmių, ir tokie reikalavimai negali būti savarankiškas civilinės bylos nagrinėjimo dalykas.

27. Apeliantas apeliaciniame skunde tvirtina, kad jis turi teisę ginti tiek savo valdymo teisę (savarankiška daiktinė teisė), tiek į dalį Buto, tiek savo bendrosios dalinės nuosavybės teisę į Butą. Taip pat, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino ir netyrė į bylą pateiktų reikšmingų rašytinių įrodymų, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Atsakovės ir tretieji asmenys atsiliepimuose į apeliacinį skundą laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus bei pagrįstai atmetė ieškinį.

Dėl ieškovo teisės reikšti ieškinį

28. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisė į teismą negali būti formali. Civilinę bylą nagrinėjantis teismas siekia įgyvendinti įstatyme įtvirtintus civilinio proceso tikslus – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę (CPK 2 straipsnis). Civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai suponuoja ir teismo, ir dalyvaujančių byloje asmenų pareigą aktyviai veikti siekiant kuo operatyvesnio ir ekonomiškesnio bylos išnagrinėjimo (CPK 7 straipsnis). Civilinio proceso tikslų įgyvendinimas neatsiejamas nuo kooperacijos (bendradarbiavimo) principo: teismas, CPK nustatyta tvarka bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta; dalyvaujantys byloje asmenys šio kodekso nustatyta tvarka bendradarbiauja tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-469/2022 26 punktą).

29. Jei asmuo kreipiasi į teismą su ieškiniu, gindamas jam pačiam priklausančią teisę arba interesą, jis privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas, nes teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-378/2021, 20 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

30. Pagal kasacinio teismo praktiką, įgyvendinus teisę į teisminę gynybą turi būti pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-969/2019, 41 punktas). Taigi, kreipimasis į teismą nėra savitikslis, tokiu kreipimusi yra siekiama apginti galimai pažeistas teises. Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013; 2025 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-469/2025).

31. Minėta, kad ieškovas ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2024 m. spalio 16 d. turto dalių nustatymo projektą ir panaikinti Registro įrašus apie bendrosios dalinės nuosavybės teises į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Byloje esantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nekilnojamojo turto skyriaus 2024 m. spalio 11 d. raštas dėl buto (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad iki Projekto parengimo nuosavybės teisės į Butą Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotos bei įrengtos palėpės patalpos priklauso gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise (el. b. t. II, l. 154). Taipogi, Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2002 m. sausio 28 d. sprendime Nr. 24 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ nurodyta, kad palėpės patalpos priklauso namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios nuosavybės teise.

32. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju ieškovui pareiškus ieškinį dėl Projekto pripažinimo negaliojančiu, visų pirma svarbu nustatyti, kas turi materialųjį teisinį suinteresuotumą reikšti atitinkamą ieškinį.

33. Santykiams, susiklostantiems tarp butų ir kitų patalpų savininkų, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčių, reglamentuoti yra skirti CK 4.75 – 4.85 straipsniai. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą (bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymą, naudojimą bei disponavimą juo), taip pat bendrąsias bendraturčių teises ir pareigas (teisę naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu ir pareigą jį išlaikyti, teisę didinti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą, perleisti ar suvaržyti teises į bendrosios dalinės nuosavybės teise turimą savo dalį, pirmumo teise pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe, teisę atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės) reglamentuoja CK 4.75–4.81 straipsniai. CK 4.82–4.85 straipsniai reglamentuoja santykius, susiklosčiusius tarp butų ir kitų patalpų savininkų kaip bendraturčių.

34. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 3 punktą pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-695/2019).

35. Nagrinėjamu atveju ginčijamas Projektas parengtas vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 5 dalimi bei pagal bendrasavininkų pageidavimą (dalys išdalintos visiems bendrasavininkams), t. y. įgyvendinant daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčių teises. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad jis šiuo atveju, net ir nustačius, jog valdo Butą tik valdymo teise, turi subjektinę teisę reikšti ieškinį. Remiantis anksčiau minėtu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija sprendžia, kad reikšti reikalavimą dėl bendraturčių priimtų sprendimų panaikinimo ir, atitinkamai, ginčyti su tuo susijusius projektus ar veiksmus, gali tik butų ir kitų patalpų savininkai (bendraturčiai). Šiame kontekste pažymėtina, kad valdymas (faktinė daikto kontrolė) ir nuosavybės teisė (teisė valdyti, naudotis ir disponuoti daiktu) yra skirtingos daiktinės teisės. Valdytojas, net ir teisėtas, nėra daikto savininkas ir jam nepriklauso teisės, susijusios su nuosavybės teise ar disponavimu ja.

36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad tik asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso butas (arba jo dalis), turi materialųjį teisinį suinteresuotumą reikšti ieškinį dėl turto dalių nustatymo projekto pripažinimo negaliojančiu ir Nekilnojamojo turto registro įrašų apie bendrosios dalinės nuosavybės teises į butą panaikinimo. Buto valdytojo, neturinčio nuosavybės teisės, teisės ar teisėti interesai negali niekaip būti pažeidžiami tokiu projektu ar įrašais. Ieškovas, kaip Buto valdytojas, nebūtų tinkamas subjektas reikšti materialinį reikalavimą.

37. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat laikosi pozicijos, kad jis yra nagrinėjamo gyvenamojo namo buto ar patalpos savininku. Ieškovo tvirtinimu, Butas, A. P. gavus statybą leidžiančius dokumentus, buvo sukurtas ieškovo ir jo buvusios sutuoktinės A. P. lėšomis bei darbu, o statybos užbaigtos, kai ieškovo sutuoktinei buvo išduotas 2001 m. spalio 1 d. aktas dėl gyvenamųjų ir verslo patalpų pripažinimo tinkamomis naudoti, kas rodo, kad Butas buvo sukurtas ieškovo ir jo buvusios sutuoktinės, taip ieškovui įgyjant bendrosios jungtinės nuosavybės teises į sukurtą daiktą santuokos metu.

38. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nuosavybės teisė suprantama kaip teisė savininko nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės įgijimo pagrindų sąrašas įtvirtintas CK 4.47 straipsnyje. Nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius, paveldėjimu, pagaminant naują daiktą, pasisavinant bešeimininkį daiktą, įgyjamąja senatimi, taip pat kitais įstatyme nustatytais pagrindais (CK 4.47 straipsnio 1, 2, 4, 5, 11, 12 punktai). Šioje teisės normoje nurodyti pagrindai yra savarankiški ir kiekvienas iš jų atskirai yra pakankamas nuosavybės teisei įgyti. Nors CK 4.47 straipsnis įsigaliojo tik 2001 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnis), dauguma jame nurodytų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų buvo žinomi ir anksčiau tiek teisės doktrinoje, tiek teisės aktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-95-611/2022, 37 punktas).

39. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apeliantu, kad vadovaujantis CK 4.47 straipsnio 4 punktu, nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagaminant naują daiktą. Vienas iš daikto pagaminimo būdų – tai statinio statyba, todėl asmuo, statybos būdu sukūręs nekilnojamojo turto objektą – pastatą ar kitokį statinį, kartu gali įgyti ir nuosavybės teisę į šį turtą. Vis dėlto, šiuo aspektu yra reikšminga tai, kad ne bet kokia statyba suponuoja nuosavybės teisės į statinį, kaip ji yra apibrėžiama CK 4.37 straipsnio 1 dalyje, atsiradimą. Tam, kad asmuo galėtų įgyti nuosavybės teisę į jo statybos būdu sukurtą daiktą, taip pat visas savininko teises ir šių teisių garantijas, statybos procesas turi būti vykdomas laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų.

40. Taigi, net jei statybos darbams atlikti buvo gauti tam reikalingi leidimai, tai savaime nesuteikia nuosavybės teisių į naujai įrengtas patalpas palėpėje. Byloje esantys Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo 2001 m. lapkričio 30 d. sprendimas „Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo” ir Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Valstybės įmonės Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2002 m. sausio 28 d. sprendimas „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“, kuriuose nuspręsta, jog A. P. nuosavybės teisė negali būti įregistruota į Butą, patvirtina, jog A. P. neįgijo nuosavybės teisės į Butą. Juolab, kad byloje nėra duomenų, jog po minėtų sprendimų A. P. būtų ėmusis veiksmų įregistruoti nuosavybės teisę į Butą – gavusi visų bendraturčių rašytinį sutikimą dėl nuosavybės teisių perleidimo arba kreipusis į teismą dėl nuosavybės teisių pripažinimo.

41. Šiame kontekste pažymėtina, kad likusi dalis apelianto apeliaciniame skunde nurodomų argumentų dėl nuosavybės teisės į Butą ir valdymo teisės sudarytų bylos nagrinėjimo dalyką, siekiant pripažinti nuosavybės teisę į Butą/pareiškus reikalavimą pripažinti jo bendrosios dalinės nuosavybės teisę, todėl byloje nesant pareikštiems atitinkamiems reikalavimams bei esant draudimui peržengti bylos nagrinėjimo ribas, teisėjų kolegija jų nevertina ir dėl jų nepasisako.

42. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad remiantis Registrų centro parengtu butų (patalpų) sąrašu pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovas nėra gyvenamojo namo buto ar patalpos savininku (el. b. t. I, l. 104). Byloje nesant duomenų, kad ginčo Butas ar kitas butas/patalpa, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausytų apeliantui, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju ieškinio patenkinimas ir (ar) atmetimas nesukels ieškovui jokių materialiųjų teisinių pasekmių.

43. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo išvados, jog ieškinio patenkinimas ir (ar) atmetimas nesukels ieškovui jokių materialiųjų teisinių pasekmių, tačiau nepagrįstai bylą nagrinėjo iš esmės. Teismas, nustatęs tokią aplinkybę, turėjo bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

44. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 6 d. sprendimas panaikintinas ir civilinė byla nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu. Bylą nutraukus, kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai neturi įtakos bylos baigčiai, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės

45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

46. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021, 57 punktas).

47. Sprendžiant šį procesinį klausimą, t. y. kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010; 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 29 punktas; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2023, 116 punktas).

48. Atsižvelgiant į CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas bei kasacinio teismo išaiškinimus, ir turi būti įvertintina, ar apeliantas, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, veikė apdairiai, rūpestingai ir sąžiningai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju teismo nutartis, kuria civilinė byla nutraukiama, nėra palanki apeliantui. Apeliantas kreipdamasis į teismą žinojo, kad nuosavybės teisė į Butą nėra įregistruota jo vardu, be to, apeliantas buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, todėl pareiškęs ieškinį, prisiėmė ir tokių savo veiksmų riziką bei galimas neigiamas pasekmes. Atsižvelgiant į tai, atsakovės ir tretieji asmenys, įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tokia teisinė pozicija atitinka civilinio proceso principą „pralaimėjęs moka“, kuris suponuoja, kad, nepagrįstai inicijavus procesą arba jam pasibaigus nepalankiu rezultatu, asmuo privalo atlyginti kitos šalies patirtas teisines išlaidas.

49. Atsakovės iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui jų patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl klausimas dėl atsakovių bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, nesprendžiamas.

50. Tretieji asmenys D. V., G. B., T. J., G. J., A. K., T. J. pateikė prašymą priteisti kiekvienam jam iš ieškovo po 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Todėl iš ieškovo trečiajam asmeniui D. V. priteisiama 300 bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui G. B. – 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui T. J. – 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui G. J. – 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui A. K. – 300 Eur bylinėjimosi išlaidų ir trečiajam asmeniui T. J. – 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

51. Atsakovė VĮ Registrų centras nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimas dėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, nesprendžiamas.

52. Atsakovė O. B. ir tretieji asmenys nurodė bei pateikė pagrindžiančius įrodymus, jog patyrė 1 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme: D. V. apmokėjo 180,00 Eur advokato išlaidų; G. B. apmokėjo 170,00 Eur advokato išlaidų; T. J. apmokėjo 170,00 Eur išlaidų; G. J. apmokėjo 170,00 Eur išlaidų; A. K. apmokėjo 170,00 Eur išlaidų; T. J. apmokėjo 170,00 Eur išlaidų, O. B. apmokėjo 170,00 Eur išlaidų. Atitinkamai, nurodytos sumos priteistinos atsakovei O. B. ir tretiesiems asmenims iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 6 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį nutraukti.

Priteisti trečiajam asmeniui D. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui G. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui T. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui G. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui A. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui T. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovei O. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui D. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui G. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui T. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui G. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui A. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui T. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.