- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-02
- Bylos Nr.
- 2S-2397-562/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28987-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Pareiškėjas
- Z. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, V. S., uždaroji akcinė bendrovė „Aurora projects“, uždaroji akcinė bendrovė „Ukmergės šiluma“, uždaroji akcinė bendrovė „Ukmergės būtų ūkis“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Z. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. nutarties dėl pareiškėjos Z. Š. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2FB-1502-465/2017 pagal pareiškėjos Z. Š. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, V. S., uždaroji akcinė bendrovė „Aurora projects“, uždaroji akcinė bendrovė „Ukmergės šiluma“, uždaroji akcinė bendrovė „Ukmergės būtų ūkis“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Pareiškėja Z. Š. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2FB-1502-465/2017 ir byloje priimti naują sprendimą – baigti bankrutuojančio asmens pareiškėjos bankroto bylą.
2. Prašyme atnaujinti procesą pareiškėja nurodė, kad, susipažinusi su Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1866-910/2021, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartis nutraukti pareiškėjos bankroto bylą Nr. 2FB-1502-465/2017, sužinojo, jog jos parengtas ir administratorei pateiktas mokumo atkūrimo plano tikslinimo projektas (toliau arba – patikslintas planas) nebuvo pateiktas tvirtinti kreditorių susirinkimui ir/ar teismui, nebuvo įvertintas teismo, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos pareiškėjai nutraukimo, dėl ko teismas padarė nepagrįstą išvadą apie pareiškėjos nesąžiningumą, slepiant pajams, ir taikė kraštutinę priemonę – nutraukė pareiškėjos fizinio asmens bankroto bylą.
3. Papildomai nurodė, jog, susipažinusi su Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1866-910/2021, pareiškėja kreipėsi į administratorę su prašymu paaiškinti, kodėl jos parengtas ir administratorei pateiktas patikslintas planas nebuvo pateiktas kreditoriams ir/ar teismui svarstyti bei tvirtinti. Pareiškėja 2021 m. liepos 16 d. gavo administratorės atsakymą, kuriame nurodyta, kad administratorė 2020 m. kovo 16 d. gavo pareiškėjos 2020 m. kovo 15 d. mokumo atkūrimo plano patikslinimo projektą. Administratorė nurodė, kad 2020 m. kovo 16 raštu informavo kreditorių, jog bankrutuojantis asmuo artimiausiomis dienomis ketina pateikti plano patikslinimus ir, kai tik administratorė plano patikslinimus gaus, bus sušauktas kreditorių susirinkimas dėl pritarimo plano patikslinimo projektui. Nurodė, jog administratorė paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nuo 2020 m. kovo 16 d. paskelbė trečią (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygį, paskelbė visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną, kuris 2020 m. birželio 16 d. 24.00 val. Vyriausybės nutarimu buvo atšauktas, tačiau palikta paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Taigi, minėtu laikotarpiu valstybės institucijų teisės aktų pagrindu buvo apribotos galimybės dirbti, todėl laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. administratorė neturėjo objektyvios galimybės inicijuoti plano pakeitimo procedūros. Pareiškėjos bankroto pabaiga buvo numatyta 2020 m. rugpjūčio mėnesį, inicijuoti plano pakeitimo procedūrą buvo netikslinga, kadangi ši procedūra būtų užtrukusi ilgiau, negu pareiškėjos numatyta bankroto bylos pabaiga, todėl administratorė, vadovaudamasi proceso ekonomiškumo, operatyvumo principais, bei vertindama aplinkybę, kad pareiškėja pateiktais rašytiniais įrodymais pagrindė padidėjusių lėšų pagrįstą panaudojimą būtiniesiems poreikiams tenkinti (statistikos departamento rodikliais, infliacijos lygiu, padidėjusių kainų indeksais, padidėjusiomis kainomis rinkoje ir pan.), dėl ko iš esmės nepasikeitė ankstesniame plane numatyta suma kreditorių reikalavimams tenkinti, nusprendė neinicijuoti plano pakeitimo procedūros, o, kreditoriams iškėlus klausimą dėl padidėjusių lėšų panaudojimo, administratorė nusprendė teikti jiems pareiškėjos pateiktus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, kad padidėjusios lėšos nebuvo nuslėptos. Administratorė paaiškino, kad toks jos sprendimas atitiko galiojančius teismų išaiškinimus kitose bylose.
4. Pareiškėja vertino, jog tai, kas nurodyta, yra naujai paaiškėjusios aplinkybės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-25646-868/2021 atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo.
6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjos prašymas yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, kadangi paduotas užbaigtoje fizinio asmens bankroto byloje.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. nutartį ir perduoti klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Pareiškėja nesutinka su skundžiama nutartimi, kadangi pirmosios instancijos teismas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą taiko formaliai.
7.2. Teisės normos, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, atsisakydamas priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, taikymas susijęs su juridinių asmenų bankroto procesu, o ne fizinių asmenų. Be to, pareiškėjos bankroto byla nebuvo pabaigta, pripažinus fizinį asmenį bankrutavusiu.
7.3. Iš Lietuvos teismų praktikos matyti, kad tokiose bylose proceso atnaujinimas yra galimas, kadangi atnaujinimas negalimas juridinių asmenų bankroto bylose, kuomet juridinis asmuo baigiasi, yra išregistruojamas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos esmės.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
9. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
10. Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO, nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-1502-465/2017 pareiškėjai buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-1502-465/2017 baigė pareiškėjos bankroto bylą. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1547-232/2020 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2FB-1502-465/2017 ir grąžino pareiškėjos bankroto bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-1502-465/2017 baigė pareiškėjos bankroto bylą dar kartą. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-882-614/2021 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2FB-1502-465/2017 ir grąžino pareiškėjos bankroto bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
12. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-1502-465/2017 nutraukė pareiškėjos bankroto bylą. Ši nutartis buvo apskųsta apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1866-910/2021 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2FB-1502-465/2017 paliko nepakeistą.
13. Pareiškėja kreipėsi dėl proceso atnaujinimo jos bankroto byloje Nr. 2FB-1502-465/2017.
14. Atskirajame skunde pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija ir išvadomis. Pareiškėja teigia, kad CPK 366 straipsnio 3 dalies normos taikymas yra susijęs ne su fizinių asmenų bankroto procesu, o su juridinių asmenų. Be to, pareiškėjos fizinio asmens bankroto byla nebuvo pabaigta, pripažinus ją bankrutavusia. Pareiškėjos teigimu, remiantis Lietuvos teismų praktika, fizinių asmenų bankroto bylose proceso atnaujinimas yra galimas, kadangi atnaujinimas negalimas juridinių asmenų bankroto bylose, kuomet juridinis asmuo baigiasi ir yra išregistruojamas.
Dėl teismo precedento taikymo nagrinėjamoje byloje.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo remtis atskirajame skunde nurodyta Lietuvos teismų praktika.
16. Atskirojo skundo argumentams pagrįsti pareiškėja remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo praktika.
17. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad pagal kasacinio teismo praktiką precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos; nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma; dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020; 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020).
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir susipažinęs su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1210/2009 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018, daro išvadą, jog nagrinėjama byla ir nurodytos apeliacine bei kasacine tvarka išnagrinėtos bylos nėra analogiškos. Vien tai, kad, pavyzdžiui, kasacinis teismas išaiškino, jog atlikus visus formalius su įmonės pabaiga susijusius veiksmus ir išregistravus ją iš Juridinių asmenų registro, objektyviai nebeįmanomas tokios veiklos atkūrimas ir būtent dėl to CPK 366 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintas draudimas atnaujinti procesą bankroto bylose, savaime nepagrindžia būtinybės remtis šiuo išaiškinimu nagrinėjamoje byloje. Minėtose bylose buvo sprendžiami klausimai, susiję su juridinių asmenų bankrotu, šių bylų aplinkybės nėra nei panašios, nei tapačios nagrinėjamos bylos aplinkybėms, ir nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, susijęs su fizinių asmenų bankrotu. Apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį ir į tai, jog nurodytose Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose nebuvo išaiškinta, jog CPK 366 straipsnio 3 dalies norma išimtinai yra taikoma tik juridinių asmenų bankroto byloms.
19. Pareiškėja, nesutikdama su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde, kaip teismo precedentu, taip pat remiasi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1836-933/2019, teigdama, kad teismas nenustatė pagrindo atsisakyti tenkinti asmens prašymą tuo pagrindu, kad proceso atnaujinimas nėra galimas fizinio asmens bankroto bylose.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika bei Konstitucinio Teismo jurisprudenciją). Teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis būtent tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs. Tai reiškia, jog teismas neturi laikytis ankstesnėse tos pačios pakopos teismo išnagrinėtose bylose suformuotų precedentų, jeigu jie buvo suformuoti ne analogiškose, o skirtingose bylose.
21. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1836-933/2019 paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartį, kuria nurodytos bylos pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo nebuvo patenkintas. Minėtos bylos pareiškėjo fizinio asmens bankroto byla taip pat buvo nutraukta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1836-933/2019 vertino apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, kuomet prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo atmestas. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl minėtos bylos prašymo pagrįstumo, sprendžiant tokio prašymo priėmimo klausimą, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1836-933/2019 nevertino pirmosios instancijos teismo nutarties dėl prašymo atnaujinti procesą priėmimo pagrįstumo, taigi, ir nepasisakė dėl CPK 366 straipsnio 3 dalies normos taikymo fizinių asmenų bankroto bylose. Nagrinėjamos bylos ir nurodytos jau išnagrinėtos Vilniaus apygardos teismo bylos apeliacijų objektai yra visiškai skirtingi, nagrinėjami klausimai nėra tapatūs tiek teisės aiškinimo, tiek taikymo prasme. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nėra pagrindo remtis horizontaliuoju precedentu, kadangi jis suformuotas ne analogiškoje byloje, ir ne dėl klausimo, kuris nagrinėjamas šioje byloje.
Dėl CPK 366 straipsnio 3 dalies normos taikymo.
22. CPK 366 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog prašymas atnaujinti procesą yra negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo klausimais, jeigu bent viena iš šalių po sprendimo įsiteisėjimo sudarė naują santuoką arba įregistravo partnerystę, taip pat bankroto ir restruktūrizavimo bylose.
23. Nesutinkant su atskirojo skundo argumentais dėl CPK 366 straipsnio 3 dalies taikymo, pažymima, kad minėtoje normoje yra aiškiai ir nedviprasmiškai išskirta, kad prašymas atnaujinti procesą yra negalimas bankroto bylose. Įstatymų leidėjas, suformulavęs šią teisęs normą, nenumatė konkrečios išimties, kurios pagrindu CPK 366 straipsnio 3 dalis gali būti aiškinama, kaip taikoma tik juridinių asmenų bankroto bylose. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir spręsti, jog minėta norma taikytina tiek juridinių asmenų, tiek fizinių asmenų bankroto bylose. Vien tai, kad normoje nėra suformuluota frazė „fizinių asmenų bankroto bylose“ dar neleidžia daryti išvados, jog savaime aišku, kad CPK 366 straipsnio 3 dalis taikoma tik juridinių asmenų bankroto bylose. Dėl pareiškėjos nurodytos Lietuvos teismų praktikos šiuo klausimu pasisakyta jau šios nutarties 17-21 pastraipose, todėl šioje dalyje dėl to pakartotinai apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
24. Atsakant į atskirojo skundo argumentą, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti prašymą atnaujinti procesą pareiškėjos fizinio asmens bankroto byloje dėl to, kad byla nebuvo išnagrinėta, priimant joje sprendimą, o buvo nutraukta, pažymima, jog bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka (CPK 365 straipsnio 1 dalis). Aplinkybė, jog dėl pareiškėjos nebuvo priimtas sprendimas ir ji nebuvo pripažinta bankrutavusia, nereiškia, kad byla nebuvo užbaigta. Byla, kurioje pareiškėja prašė atnaujinti procesą, buvo užbaigta nutartimi, nutraukiant bylą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2FB-1502-465/2017 yra įsiteisėjusi, Vilniaus apygardos teismui 2021 m. liepos 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1866-910/2021 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2FB-1502-465/2017 palikus nepakeistą.
25. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškėjos atskirojo skundo argumentas, jog dėl aplinkybės, kad jos bankroto byla buvo nutraukta, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog byla buvo užbaigta ir dėl to nepagrįstai rėmėsi CPK 366 straipsnio 3 dalimi, atmetamas, kaip teisiškai nepagrįstas.
Dėl procesinės bylos baigties.
26. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
27. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
28. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.