- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-09
- Bylos Nr.
- 2S-1866-910/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28987-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Pareiškėjas
- Z. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, V. S., uždaroji akcinė bendrovė „Aurora projects“, uždaroji akcinė bendrovė „Ukmergės šiluma“, uždaroji akcinė bendrovė „Ukmergės butų ūkis“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. Š. ir bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Centrinis bankroto biuras LT“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal bankrutuojančio fizinio asmens Z. Š. bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Centrinis bankroto biuras LT“ prašymą baigti fizinio asmens Z. Š. bankroto bylą, suinteresuoti asmenys: akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, V. S., uždaroji akcinė bendrovė „Aurora projects“, uždaroji akcinė bendrovė „Ukmergės šiluma“, uždaroji akcinė bendrovė „Ukmergės butų ūkis“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartimi pareiškėjai Z. Š. iškelta bankroto byla ir bankroto administratore paskirta UAB „Centrinis bankroto biuras LT“.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi patvirtinti pareiškėjos Z. Š. kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai, kurie buvo patikslinti teismo 2017 m. sausio 29 d. nutartimi.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi patvirtintas mokumo atkūrimo ir kreditorių finansinių reikalavimų planas, kuris buvo patikslintas teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartimi.
4. Bankroto administratorė 2020 m. rugpjūčio 18 d. pateikė prašymą teismui užbaigti fizinio asmens Z. Š. bankroto bylą. Nurodė, kad fizinio asmens mokumo atkūrimo plano vykdymo laikotarpis pasibaigė, fizinis asmuo ir bankroto administratorė kreditorių susirinkimo nutarimus įvykdė. Atliko ir visus kitus būtinus veiksmus, reikalingus bankroto bylai užbaigti. Dėl to 2020 m. rugpjūčio 17 d. buvo sudarytas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir fizinio asmens mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi bankroto administratorės prašymą tenkino: baigė fizinio asmens Z. Š. bankroto bylą, nurašė kreditorių finansinius reikalavimus: UAB „Būsto paskolų draudimas“ – 1 230,54 Eur, UAB „Ukmergės šiluma“ – 1 132,60 Eur, AB SEB banko – 1 023,53 Eur ir UAB „Ukmergės butų ūkis“ – 137,69 Eur.
6. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir klausimą dėl Z. Š. fizinio asmens bankroto bylos užbaigimo perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė proceso teisės normas (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas), nes, gavęs bankroto administratorės prašymą užbaigti fizinio asmens bankroto bylą, šiam prašymui nagrinėti nepaskyrė teismo posėdžio, neinformavo byloje dalyvaujančių asmenų apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką, įstatymo nustatyta tvarka, prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos užbaigimo išnagrinėjo nepranešęs byloje dalyvaujantiems asmenims, atimdamas jiems galimybę pasisakyti nagrinėjamu klausimu.
Šalies argumentai
7. Kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“ nesutiko su bankroto administratorės prašymu dėl fizinio asmens bankroto bylos užbaigimo, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad nebuvo įvykdyti kreditorių susirinkimų sprendimai. Kreditorių 2020 m. kovo 27 d. susirinkimo sprendimu buvo siekiama įpareigoti bankrutuojantį asmenį pervesti į depozitinę banko sąskaitą lėšų perviršį. Kreditorė 2020 m. rugpjūčio 14 d. informavo bankroto administratorę, kad bankrutuojantis asmuo už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 7 d. į depozitinę banko sąskaitą turėjo pervesti 2 827,51 Eur sumą, taip pat klausė, ar bankrutuojantis asmuo sumokės lėšų perviršį kreditoriams. Tačiau šis prašymas nebuvo išnagrinėtas. Bankroto proceso metu Z. Š. gavo 4 826,81 Eur daugiau pajamų, nei buvo numatyta mokumo atkūrimo ir kreditorių finansinių reikalavimų plane, tačiau nurodytos sumos į depozitinę sąskaitą nepervedė. Dėl to buvo pažeistas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 7 straipsnio 1 dalies 6 punktas. Bankrutuojantis asmuo viršijo plane numatytą būtinųjų poreikių išlaidų sumą. Aplinkybę, kad Z. Š. galimai turi bankroto proceso metu nuslėptų lėšų, iš kurių galėjo būti padengta visi ar dalis kreditorių finansinių reikalavimų, patvirtina tai, jog bankrutuojantis asmuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. laiške nurodė, jog nori sumokėti kreditorei visą skolą dalimis.
8. Bankroto administratorė prašė netenkinti kreditorės UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašymo ir priimti sprendimą baigti bankrutuojančio asmens Z. Š. bankroto bylą. Nurodė, kad 2020 m. kovo 27 d. įvykusio kreditorių susirinkimo protokolas bankroto administratorei nebuvo pateiktas pagal FABĮ 25 straipsnio 10 dalies nuostatas. Dėl to šis kreditorių susirinkimas laikytinas neįvykusiu. Per visą bankroto procesą kreditorių reikalavimams tenkinti iš teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi patirtintų 21 108,45 Eur finansinių reikalavimų buvo sumokėta 17 584,33 Eur, kuriuos sudaro 15 859 Eur lėšų, gautų už parduotą įkeistą nekilnojamąjį turtą, ir 1 725,33 Eur lėšų iš einamųjų bankrutuojančio asmens įmokų į depozitinę sąskaitą. Tokiu būdu bankrutuojantis asmuo 83,30 proc. sumažino savo skolą kreditoriams.
Žemesnės instancijos teismas
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 18 d. nutartimi baigė fizinio asmens Z. Š. bankroto bylą, nurašė kreditorių finansinius reikalavimus: UAB „Būsto paskolų draudimas“ – 1 230,54 Eur, UAB „Ukmergės šiluma“ – 1 132,60 Eur, AB SEB banko – 1 023,53 Eur ir UAB „Ukmergės butų ūkis“ – 137,69 Eur.
10. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 10 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartį ir klausimą dėl Z. Š. fizinio asmens bankroto bylos užbaigimo perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas pateiktas teismui nesilaikant FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytos tokio akto parengimo ir pateikimo teismui procedūros, tačiau, spręsdamas dėl bankroto bylos užbaigimo, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir skundžiamoje nutartyje dėl jų nepasisakė. Teismas nevertino, ar bankroto administratorės pateiktame mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akte yra nurodytos esminės mokumo atkūrimo plano sąlygos ir informacija apie jų įgyvendinimą, aptarti visi mokumo atkūrimo plane nurodyti įsipareigojimai ir fizinio asmens veiksmai, kurių jis ėmėsi šiems įsipareigojimas įvykdyti. Teismas taip pat nevertino ir nepasisakė dėl kreditorės UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateiktų rašytinių įrodymų (plano vykdymo eigos ataskaitos, bankrutuojančio asmens ir depozitinės sąskaitos išrašų), nevertino kreditorės nurodytų faktinių aplinkybių dėl lėšų, viršijusių plane numatytas įmokas, nesumokėjimo ir jų bankrutuojančio asmens vienasmeniško naudojimo savo poreikiams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi nutraukė Z. Š. bankroto bylą Nr. 2FB-1502-465/2017.
12. Teismas nustatė, kad bankroto administratorė nepraleido mokumo atkūrimo ir kreditorių finansinių reikalavimų plano įgyvendinimo akto parengimo termino, todėl bankroto administratorės plano įgyvendinimo akto pateikimas teismui sudaro FABĮ 30 straipsnio 2 dalyje numatytą pagrindą priimti procesinį sprendimą dėl fizinio asmens bankroto bylos užbaigimo ar jos nutraukimo, jeigu nustatomi FABĮ 10 straipsnyje numatyti bankroto bylos nutraukimo pagrindai.
13. Pagal FABĮ 30 straipsnio 1 dalį, kai atliktas paskutinis plane nustatytas mokėjimas, bankroto administratorius ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo šio mokėjimo dienos privalo parengti plano įgyvendinimo aktą, šį pasirašo fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Bankroto administratorius šį aktą ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jo pasirašymo dienos pateikia teismui, plano įgyvendinimo akto kopiją – fiziniam asmeniui ir kreditorių susirinkimo pirmininkui. Jeigu bent vienas iš šių nurodytų asmenų atsisako pasirašyti plano įgyvendinimo aktą, surašomas akto nepasirašymo protokolas, kuriame nurodomos nepasirašymo priežastys, ir teikiamas teismui kartu su plano įgyvendinimo aktu.
14. Nagrinėjamoje byloje fizinio asmens Z. Š. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jos mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą pasirašė bankroto administratorė ir bankrutuojantis asmuo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad aplinkybė, jog vienas ar keli nurodytų asmenų atsisakė pasirašyti plano įgyvendinimo aktą, savaime neužkerta kelio baigti fizinio asmens bankroto bylą. Įstatymo leidėjo įtvirtinta nuostata, jog bankroto administratoriaus surašytą aktą turi pasirašyti fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas, reiškia siekį užtikrinti, kad akte bus pateikta išsami ir teisinga informacija apie plano įgyvendinimą, kurios teisingumą patvirtina visi pasirašę asmenys. Dėl to tuo atveju, kai plano įgyvendinimo akto nepasirašo kreditorių susirinkimo pirmininkas, teismas turi nuosekliai ištirti ir įvertinti kreditorių susirinkimo pirmininko nurodomas nepritarimo priežastis, jų atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip įsitikindamas ir patvirtindamas, kad bankroto proceso metu buvo užtikrinta bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-219/2020).
15. Šalys teismui nepateikė nepasirašymo protokolo, kuriame būtų nurodomos kreditorių susirinkimo pirmininkės AB SEB bankas nepasirašymo priežastys. Dėl to teismas konstatavo, kad mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas pateiktas nesilaikant FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedūros. Mokumo plano atkūrimo įgyvendinimo akte gana abstrakčiai aptartas plane nustatytų priemonių įgyvendinimas, nurodyti ne visi mokumo atkūrimo plane numatyti įsipareigojimai ir fizinių asmenų veiksmai, kurių jie ėmėsi šiems įsipareigojimas įvykdyti. Nenurodyta, kaip bankrutuojantis asmuo įgyvendino plane nurodytas kitas priemones (įsipareigojimą užsiimti papildoma individualia veikla pagal verslo liudijimą) mokumui atkurti, ar atkūrė savo mokumą. Nenurodžius akte esminių mokumo atkūrimo plano sąlygų, nėra teisinio pagrindo teigti, kad mokumo atkūrimo planas yra visiškai įvykdytas. Vien duomenys apie kreditorių reikalavimams tenkinti nurodytas lėšas ir jų paskirstymą savaime neleidžia daryti išvados apie plano įvykdymo tinkamumą.
16. Teismui pateiktas (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašas nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. patvirtina, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. bankrutuojantis asmuo į depozitinę sąskaitą pervedė 957,60 Eur. Byloje esantis (duomenys neskelbtini) sąskaitos 2020 m. kovo 3 d. – 2020 m. rugpjūčio 7 d. išrašas patvirtina, kad bankrutuojantis asmuo į depozitinę sąskaitą pervedė 600,70 Eur. 2020 m. kovo 18 d. balsavimo raštu biuletenis pagal paskelbtą fizinio asmens Z. Š. kreditorių susirinkimo darbotvarkę patvirtina, kad kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“ įpareigojo bankrutuojantį asmenį į depozitinę sąskaitą pervesti lėšų perviršį – 2 600 Eur.
17. FABĮ 24 straipsnio 1 punktas numato kreditorių teisę reikalauti, kad jų reikalavimai būtų tenkinami tik plane numatyta tvarka. Pagal šią teisės normą kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, neturi teisės reikalauti jokių kitų išmokų nei tos, kurios numatytos mokumo atkūrimo plane. Tačiau kasacinis teismas yra nurodęs, kad fiziniai asmenys savo bankroto proceso metu turi dėti maksimalias pastangas užsitikrinti didesnių pajamų gavimą, kad susidarytų kaip galima didesnis pajamų ir išlaidų skirtumas, leidžiantis tenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 7 d. bankrutuojantis asmuo nepervedė 4 826,81 Eur. Dėl to teismas sutiko su suinteresuoto asmens argumentais, kad, tinkamai vykdant plano nuostatas ir neviršijant plane numatytos būtinųjų poreikių išlaidų sumos, skola kreditoriams galėjo būti padengta visiškai.
18. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, nusprendė, kad yra pagrindas fizinio asmens bankroto bylą nutraukti (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
19. Pareiškėja Z. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartį ir bankroto bylos pabaigos klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad bankrutuojantis asmuo nepervedė 4 826,81 Eur. Pagal FABĮ 16 straipsnio 5 punktą fizinis asmuo bankroto proceso metu privalo nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos pervesti lėšas į depozitinę sąskaitą kreditorių reikalavimams tenkinti ir bankroto administravimo išlaidoms mokėti plane nustatyta tvarka. Byloje nėra jokių duomenų ir ginčo dėl to, kad pareiškėja nepervedė į depozitinę sąskaitą lėšų, numatytų plane, o bankroto administratorė nepaskirstė ar netinkamai paskirstė, nepervedė kreditoriams plane nustatyta tvarka lėšų jų reikalavimams tenkinti.
19.2. Teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl bankroto administratorės parengtame plano įgyvendinimo akte nurodytų duomenų, nevertino, kuria apimtimi pareiškėja sumažino savo skolos dydį. Nenustatęs, kuri kreditorinių reikalavimų dalis yra faktiškai patenkinta, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja pažeidė FABĮ nuostatas, nepervesdama kreditoriams 4 826,81 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
19.3. Pagal teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi patvirtinto plano 6 dalį ir 2018 m. kovo 1 d. nutartimi patvirtintą patikslinto plano 12 dalį per 36 mėnesius kreditorių reikalavimams tenkinti turėjo būti pervesta 1 413,64 Eur suma. Pagal plano įgyvendinimo akto, kurio duomenys pagrįsti depozitinės sąskaitos duomenimis, per visą 36 mėnesių plano įgyvendinimo laikotarpį finansiniams kreditorių reikalavimams tenkinti bankroto administratorė pervedė 17 584,33 Eur. Finansiniams reikalavimams tenkinti faktiškai pervesta 311,70 Eur daugiau (1 725,33 Eur – 1 413,64 Eur), negu buvo numatyta pagal plane nurodytą finansinių reikalavimų tenkinimo grafiką.
19.4. Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi patvirtinti finansiniai reikalavimai sudaro 21 108,45 Eur. Kreditorinių reikalavimams tenkinti pervesta 17 584,33 Eur suma sudaro 83 proc. visų teismo patvirtintų reikalavimų. Likusi finansinių reikalavimų suma – 3 524,12 Eur. Taigi teismo nurodyta pareiškėjos nepervesta 4 826,81 Eur suma yra net 1 302,69 Eur didesnė, negu likusi nepatenkinta finansinių reikalavimų suma. Bankrutuojantis fizinis asmuo neturi prievolės vykdyti kreditorių reikalavimus didesne apimtimi, negu teismo patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma. Teismo nutartis pažeidžia pareiškėjos teisę į teisingą jos ir kreditorių interesų pusiausvyros suderinimą bankroto metu.
19.5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja neįvykdė UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2020 m. kovo 18 d. balsavimo raštu biuletenyje nurodyto įpareigojimo į depozitinę sąskaitą pervesti 2 600 Eur lėšų perviršį. Vieno kreditoriaus balsavimo raštu biuletenyje išreikšta pozicija nėra tapati kreditorių susirinkimo protokole užfiksuotam kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatui. Tik kreditorių susirinkimo sprendimai yra privalomi visiems kreditoriams, administratoriui ir fiziniam asmeniui. Pareiškėjai nebuvo pateiktas kreditorių susirinkimo protokolas, kuriame būtų užfiksuotas kreditorių susirinkimo sprendimas, įpareigojantis ją pervesti į depozitinę sąskaitą lėšų perviršį. Pareiškėjai atlyginus 83 proc. finansinių reikalavimų, ir į depozitinę sąskaitą pervedus 311,70 Eur daugiau, nei buvo numatyta plane, bankroto bylos nutraukimas yra neadekvatus sprendimas.
Šalies argumentai
20. Bankroto administratorė UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartį ir bankroto bylos pabaigos klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
20.1. Teismas, nustatęs, kad plano įgyvendinimo aktas turi trūkumų ir nėra visų duomenų, reikalingų išsamiai ir visapusiškai įvertinti, ar planas įvykdytas visa apimtimi, tokių duomenų neišsireikalavo ir dėl to padarė neteisingas išvadas. Teismas nutarties motyvuojamoje dalyje vertino kelių fizinių asmenų veiksmus, nors nagrinėjamoje byloje bankrutuoja vienas fizinis asmuo. Dėl to neaišku, ar teismas nesupainiojo Z. Š. bylos duomenų su kitų fizinių asmenų bylos duomenimis. Teismas nustatė, kad byloje nurodyti ne visi mokumo atkūrimo plane nustatyti įsipareigojimai, tačiau trūkstamų duomenų nereikalavo. Dėl to priėmė neteisėtą nutartį.
20.2. Teismas pažeidė principą lex retro non agit, nes vertino bankroto administratorės 2020 m. rugpjūčio 18 d. parengtą plano įgyvendinimo aktą, vadovaudamasis 2020 m. gruodžio 9 d. priimtu kasacinio teismo išaiškinimu civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-219/2020 dėl plano įgyvendinimo akto turinio. Z. Š. plano įgyvendinimo terminas baigėsi 2020 m. liepos 10 d., tai yra keliais mėnesiais anksčiau, negu kasacinis teismas suformulavo išaiškinimą. Nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius. Toks reguliavimas sudarytų prielaidas paneigti asmenų teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, konstitucinį teisingumo principą. Dėl to teismas vadovavosi netinkama teismų praktika.
20.3. Teismas vadovavosi pagal FABĮ 25 straipsnio 11 dalį teisinių galių neturinčiu dokumentu – 2020 m. kovo 18 d. balsavimo raštu biuleteniu, kuriame UAB „Būsto paskolų draudimas“ įpareigojo Z. Š. į depozitinę sąskaitą pervesti lėšų perviršį – 2 600 Eur. Balsavimo raštu biuletenis, kuriame išdėstytas kreditoriaus pageidavimas, nėra teisinę galią turintis dokumentas, kurį galima būtų prilyginti kreditorių susirinkimo sprendimui pagal FABĮ 25 straipsnio 11 dalį. Kreditoriaus balsavimo raštu biuletenyje išdėstyta pozicija nėra tapati kreditorių susirinkimo sprendimui, kuris privalomas visiems kreditoriams, bankroto administratoriui ir fiziniam asmeniui. Pagal FABĮ 24 straipsnio 1 punktą kreditoriai turi teisę reikalauti, kad jų reikalavimai būtų tenkinami tik plane numatyta tvarka.
20.4. Teismas neanalizavo, kuria apimtimi yra tenkinti teismo patvirtinti kreditorių reikalavimai. Per visą 36 mėnesių plano įgyvendinimo laikotarpį kreditorių reikalavimams tenkinti pervesta 17 584,33 Eur. Teismo patvirtinti finansiniai reikalavimai sudaro 21 108,45 Eur. Z. Š. 83 proc. sumažino savo įsipareigojimus kreditoriams. Likusi nepatenkinta finansinių reikalavimų suma – 3 524,12 Eur. Teismo nustatyta Z. Š. nepervesta 4 826,81 Eur suma yra net 1 302,69 Eur didesnė, nei likusi nepatenkinta kreditorių reikalavimų suma. Teismas pažeidė FABĮ reglamentavimą, nes bankrutuojantis fizinis asmuo neturi prievolės dengti kreditorinius reikalavimus didesne apimtimi, negu teismo patvirtinta finansinių reikalavimų suma.
20.5. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad fizinis asmuo kreditorių reikalavimams tenkinti nepervedė 4 826,81 Eur sumos. Pagal FABĮ 16 straipsnio 5 punktą fizinis asmuo bankroto proceso metu privalo nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos pervesti lėšas į depozitinę sąskaitą kreditorių reikalavimams tenkinti ir bankroto administravimo išlaidoms mokėti plane nustatyta tvarka. Byloje nėra jokių duomenų ir ginčo dėl to, kad Z. Š. būtų nesumokėjusi į depozitinę sąskaitą lėšų, numatytų plane, taip pat nėra jokių duomenų, kad bankroto administratorė netinkamai paskirstė ar nepervedė kreditoriams plane nustatyta tvarka lėšų, sumokėtų Z. Š. į depozitinę sąskaitą.
Atsiliepimas
21. Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepime į pareiškėjos Z. Š. ir bankroto administratorės UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ atskiruosius skundus nesutinka su skundais, prašo juos atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
21.1. Teismas aiškiai išvardino plano įgyvendinimo akto trūkumus ir nurodė, kad nepateiktas nepasirašymo protokolas, kuriame būtų nurodytos kreditorių susirinkimo pirmininkės AB SEB bankas nepasirašymo priežastys. Teismas nustatė, kad mokumo plano atkūrimo įgyvendinimo akte gana abstrakčiai aptartas plane nustatytų priemonių įgyvendinimas, nurodyti ne visi mokumo atkūrimo plane nurodyti įsipareigojimai ir veiksmai, kurių ėmėsi bankrutuojantis asmuo šiems įsipareigojimas įvykdyti, taip pat nenurodyta, ar fizinis asmuo atkūrė savo mokumą. Teismas nesirėmė jokiu teisės aktu, kuris būtų priimtas po 2020 m. liepos 10 d., tai yra po plano įgyvendinimo termino pabaigos. Teismų praktika dėl lėšų, viršijusių plane numatytas įmokas (pajamų ir išlaidų skirtumą), formuojama jau nuo 2015 m. balandžio 9 d.
21.2. Plano vykdymo metu visi kreditorių susirinkimai vykdavo nuotoliniu būdu, visi kreditoriai balsuodavo raštu, balsavimo raštu biuletenius teikė bankroto administratorei, kuri rengdavo protokolus, vykdydama mokumo atkūrimo planą. Kreditorių 2020 m. kovo 7 d. susirinkimas buvo organizuojamas bankroto administratorės ir vyko jos buveinėje. Kreditorė ne kartą prašė pateikti vykusio kreditorių susirinkimo protokolą, tačiau jos prašymas nebuvo įvykdytas. Bankrutuojančio fizinio asmens pateiktas pasiūlymas kreditorei patvirtina, kad ji galimai turėjo lėšų, iš kurių galėjo būti padengta visi ar dalis įsiskolinimų.
21.3. Pagal FABĮ 16 straipsnio 6 punktą bankrutuojantis asmuo, pasikeitus finansinei būklei, padidėjus gaunamoms pajamoms, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šios būklės pasikeitimo dienos privalo apie tai informuoti bankroto administratorių, kuris pagal FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 12 punktą, kai iš fizinio asmens gautos lėšos gerokai viršijo plane nustatytus mokėjimus, privalo sušaukti kreditorių susirinkimą ir pasiūlyti svarstyti galimybę pateikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo ir (ar) kreipimosi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo. Ši pareiga bankroto administratorės nebuvo įgyvendinta, o kreditorių susirinkimas dėl lėšų, viršijusių plane numatytas įmokas, buvo sušauktas kreditorės prašymu.
21.4. Bankrutuojantis fizinis asmuo bankroto proceso metu gavo daugiau pajamų, nei buvo numatyta plane, tačiau plano netikslino, o didesnių lėšų nepervedė į depozitinę banko sąskaitą, todėl pažeidė FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir viršijo plane numatytą būtinųjų poreikių išlaidų sumą. Bankroto administratorė negynė kreditorių interesų ir pažeidė savo pareigas, numatytas FABĮ 12 straipsnyje. Dėl pakitusio pajamų ir išlaidų skirtumo susidariusios lėšos negali būti savaime skiriamos fizinių asmenų poreikiams tenkinti. Perviršiu esančios lėšos gali būti naudojamos būtiniesiems poreikiams tenkinti tik tuo atveju, kai parengiamas ir patvirtinamas plano pakeitimo projektas, kuriuo susitariama dėl kitokios tam tikrų sąlygų vykdymo tvarkos. Šios aplinkybės svarbios vertinant mokumo atkūrimo plano įvykdymą.
21.5. Aplinkybė, kad bankrutuojantis asmuo 83 proc. sumažino savo įsipareigojimus kreditoriams, nereiškia, jog bankrutuojantis asmuo tinkamai įvykdė FABĮ ir plane numatytas pareigas bei atkūrė mokumą, užtikrindamas teisingą interesų pusiausvyrą. Tuo tarpu 1 302,69 Eur didesnė suma būtų grąžinta bankrutuojančiam asmeniui, o kreditorinių reikalavimų suma ir būtų tenkinama tik 3 524,12 Eur dalimi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
22. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta pareiškėjos Z. Š. bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
23. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 25 d. nutartimi pareiškėjai Z. Š. iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Centrinis bankroto biuras LT“. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, kurių bendra suma – 21 108,45 Eur. Šis sąrašas buvo patikslintas teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartimi, pagal kurią, pardavus pareiškėjai priklausantį butą ir paskirsčius gautas lėšas kreditoriams, bendra visų kreditorių reikalavimų suma sumažėjo iki 5 249,45 Eur.
24. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo planą, kuriame buvo numatyta, kad pareiškėjos gaunamas pajamas sudaro 563 Eur per mėnesį (281,20 Eur darbo užmokestis iš (duomenys neskelbtini), 282 Eur per mėnesį pajamos pagal verslo liudijimą), būtiniesiems poreikiams tenkinti skirtina suma – 410 Eur per mėnesį, išlaidos bankroto procedūroms ir bankroto administratorės atlyginimas – 1 903,00 Eur (neįskaičius 6 proc. už turto pardavimą gautų lėšų sumos ar šio turto nustatytos vertės). Tuo tarpu kreditorių (pareiškėja turi 5 kreditorius) reikalavimams tenkinti per visą 3 metų laikotarpį numatyta skirti 3 252,24 Eur, o hipotekos kreditorės AB SEB banko 17 096,65 Eur reikalavimas bus patenkintas pardavus hipoteka įkeistą turtą, kurio numatoma pardavimo kaina – 22 000 Eur.
25. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartimi buvo patvirtintas bankrutuojančio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano 2,5,6,8,10,12 punktų tikslinimo projektas. Mokumo atkūrimo planas buvo patikslintas, nes nuo 2017 m. spalio mėnesio pablogėjo pareiškėjos sveikata ir sumažėjo jos gaunamos pajamos – jos darbo užmokestis (duomenys neskelbtini), atskaičius mokesčius, buvo tik 310,80 Eur. Dėl to buvo numatyta, kad būtiniesiems poreikiams skiriamos lėšos sudarys tik 231 Eur per mėnesį, 52,86 Eur per mėnesį bus skiriama bankroto administravimo išlaidoms, 26,94 Eur – kreditorių reikalavimams tenkinti.
26. Bankroto administratorė 2020 m. rugpjūčio 18 d. kreipėsi į teismą, prašydama priimti nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą. Kartu pateikė 2020 m. rugpjūčio 17 d. parengtą fizinio asmens Z. Š. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jos mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą, kurį pasirašė tik bankrutuojantis asmuo ir bankroto administratorės atstovas.
27. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugpjūčio 17 d. plano įgyvendinimo aktą vertino atsižvelgdamas į FABĮ 30 straipsnio nuostatas, kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus bei Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartyje, kuria panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartis dėl fizinio asmens bankroto bylos užbaigimo, nurodytas iš naujo vertinti aplinkybes. Pažymėtina tai, kad apeliacinės instancijos teismas nurodytoje nutartyje rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-219/2020, pateiktais išaiškinimais, pagal kuriuos mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akte turi būti pasisakyta dėl kiekvienos FABĮ 7 straipsnyje nustatytos ir plane aptartos nuostatos, kad būtų galima spręsti, ar (ir kaip) konkreti plano dalis buvo įgyvendinta, ar fizinis asmuo, atlikdamas reikiamus veiksmus, įgyvendino plane nurodytus prisiimtus įsipareigojimus, o tokiu atveju, kai įgyvendinimo akto nepasirašo kreditorių susirinkimo primininkas, teismas, svarstydamas įgyvendinimo akto patvirtinimo klausimą, turi vertinti atsisakymo pritarti aktui priežastis ir, pripažinęs jas pagrįstomis, vertinti, ar jos nesudaro FABĮ 10 straipsnyje nustatytų pagrindų nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.
28. Bankroto administratorė atskirajame skunde nepagrįstai remiasi lex retro non agit principu, kuris taikomas tik įstatymams ir kitiems teisės aktams. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalį formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką, aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Pagal šio straipsnio 3 dalį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus. Kasacinis teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-219/2020, aiškino FABĮ nuostatas, kurios galiojo ir nagrinėjamoje byloje vertinamo pareiškėjos mokumo atkūrimo plano vykdymo metu.
29. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Dėl to pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje privalėjo remtis tiek kasacinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje, tiek ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais.
30. Pažymėtina, kad tiek bankroto administratorei, tiek bankrutuojančiam asmeniui buvo žinomas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties turinys, tai yra, kad pirmosios instancijos teismas turės vertinti aplinkybes, kodėl kreditorių susirinkimo pirmininkė AB SEB bankas nepasirašė 2020 m. rugpjūčio 17 d. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto, bei tikrinti, kaip šiame akte atskleistas mokumo atkūrimo plano sąlygų įvykdymas. Taigi bylos šalys turėjo visas galimybes pateikti teismui papildomus duomenis, tačiau jų nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė, nepaaiškino, kodėl AB SEB bankas nepasirašė nurodyto akto. Taip pat nepagrįstas bankroto administratorės atskirojo skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje nutarties dalyje vertino kelių fizinių asmenų veiksmus. Skundžiamoje nutartyje buvo vertinta tik pareiškėjos Z. Š. bankroto procedūra.
31. Iš dalies sutiktina su atskirųjų skundų argumentu, kad vien tik vieno kreditoriaus balsavimo raštu biuletenis neturi teisinės galios bankroto administratoriui ir bankrutuojančiam asmeniui, nes pagal FABĮ 25 straipsnio 11 dalį tik kreditorių susirinkimo sprendimai yra privalomi visiems kreditoriams, bankroto administratoriui ir fiziniam asmeniui. Tačiau pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyto kreditorės UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2020 m. kovo 18 d. balsavimo raštu biuletenio turinys yra reikšmingas, vertinant jį visų byloje esančių duomenų kontekste.
32. Pagal FABĮ 24 straipsnio 1 ir 6 punktus kreditoriai turi teisę reikalauti, kad jų reikalavimai būtų tenkinami plane numatyta tvarka, taip pat teikti pasiūlymus fiziniam asmeniui ir bankroto administratoriui dėl plano. Šias teises kreditorius gali įgyvendinti teikdamas pasiūlymus ir už juos balsuodamas kreditorių susirinkime, kuriuos pagal FABĮ 25 straipsnio privalo šaukti bankroto administratorius. Bylos duomenimis, paskutinis kreditorių susirinkimas vyko 2020 m. kovo 3 d. Šio susirinkimo metu kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“ kėlė klausimą, kokio dydžio pajamas iš tikrųjų gauna bankrutuojantis asmuo.
33. Kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2020 m. kovo 10 d. prašė bankroto administratorės šaukti kreditorių susirinkimą, nurodydama, kad jos reikalavimas sudaro daugiau nei 10 proc. teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos, o pagal turimus duomenis bankrutuojantis asmuo nuo 2019 m. gauna didesnes pajamas (700 Eur), negu numatyta plane (310,80 Eur), tačiau, kaip panaudotos lėšos, viršijusios plane numatytas įmokas, ir kodėl iki šiol nėra sušauktas kreditorių susirinkimas, kreditorei nėra žinoma. Bankroto administratorė 2020 m. kovo 15 d. pranešė kreditoriams apie 2020 m. kovo 27 d. susirinkimą, pridėjo bankrutuojančio asmens pateiktus dokumentus (kvitus, nuomos sutartis) ir balsavimo raštu biuletenius. Bankroto administratorė 2020 m. kovo 16 d. pranešime dėl kreditorių susirinkimo darbotvarkės nurodė, kad bus sprendžiama dėl bankrutuojančio asmens pajamų-išlaidų apskaitos už 2019 m. plano vykdymo laikotarpį pateikimo kreditoriams ir dėl bankrutuojančio asmens įpareigojimo lėšų perviršį pervesti į depozitinę banko sąskaitą. Bankroto administratorė 2020 m. kovo 16 d. atsakė kreditorei, kad bankrutuojantis asmuo artimiausiomis dienomis ketina pateikti plano patikslinimus, ir, kai tik administratorė plano patikslinimus gaus, FABĮ numatytais terminais bus sušauktas kreditorių susirinkimas dėl pritarimo plano patikslinimo projektui.
34. Byloje yra duomenys apie kreditorės 2020 m. kovo 18 d. pateiktą balsavimo raštu biuletenį, kuriame nurodytas kreditorės prašymas įpareigoti bankrutuojantį asmenį į depozitinę sąskaitą pervesti lėšų perviršį, tai yra 2 600 Eur. Kreditorė 2020 m. gegužės 14 d. raštu prašė bankroto administratorės pateikti 2020 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkimo protokolą. Taigi byloje yra pakankamai duomenų, kad 2020 m. kovo 27 d. buvo organizuojamas kreditorių susirinkimas, kuriame turėjo būti svarstomas bankrutuojančio asmens iš tikrųjų gaunamų pajamų dydis ir galimas plano patikslinimas, atsižvelgiant į galimai padidėjusias pareiškėjos pajamas. Tačiau bankroto administratorė nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių duomenų bei nepaaiškino, kaip baigėsi šis kreditorių susirinkimas, ar buvo pagrindas jį pripažinti neįvykusiu, ar buvo inicijuojamas pakartotinis susirinkimas. Būtent šių veiksmų atlikimo pareiga pagal FABĮ 25 straipsnio 2, 3 ir 8 dalis tenka bankroto administratorei.
35. Bankroto administratorės atskirojo skundo argumentas, kad jai nebuvo pateiktas kreditorių susirinkimo protokolas, kuriame būtų užfiksuotas kreditorių sprendimas, įpareigojantis bankrutuojantį asmenį pervesti į depozitinę sąskaitą 2 600 Eur lėšų perviršį, yra nepagrįstas. Bankroto administratorė privalo žinoti, kaip baigėsi 2020 m. kovo 27 d. turėjęs vykti kreditorių susirinkimas, todėl ji turėjo pateikti teismui duomenis ir paaiškinimus, kokie sprendimai jo metu buvo priimti. Tačiau bankroto administratorė šių duomenų neteikė. Todėl 2020 m. rugpjūčio 17 d. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto pateikimas teismui ir prašymas priimti nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą, iki tol nesurengus kreditorių susirinkimo ar nepateikus teismui duomenų apie jo baigtį, nors buvo keliamas klausimas dėl galimai neteisingos informacijos apie bankrutuojančio asmens gaunamas pajamas pateikimo, sudaro pagrindą nutraukti fizinio asmens bankroto bylą pagal FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punktą
36. Bankroto administratorė ir bankrutuojantis asmuo taip pat nepagrįstai atskiruosiuose skunduose remiasi aplinkybe, kad bankrutuojantis asmuo tinkamai vykdė teismo 2018 m. kovo 1 d. patvirtintą mokumo atkūrimo planą ir pervedė kreditoriams tokias sumas, kurios ir buvo numatytos plane. Pagal FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punktą plane turi būti nurodyta kiekvieną mėnesį fizinio asmens būtiniems poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos. Pagal FABĮ 8 straipsnio 12 dalį už teismo patvirtinto plano įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir bankroto administratorius pagal savo kompetenciją, o pagal šio straipsnio 13 dalį plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir planas. Pagal FABĮ 16 straipsnio 6 punktą fizinis asmuo bankroto proceso metu privalo pasikeitus finansinei būklei apie tai informuoti bankroto administratorių. Pagal FABĮ 12 straipsnio 1 dalies 12 punktą bankroto administratorius privalo tuo atveju, kai iš fizinio asmens gautos lėšos gerokai viršija plane numatytus mokėjimus, sušaukti kreditorių susirinkimą ir pasiūlyti svarstyti galimybę pateikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo ir (ar) kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo.
37. Byloje yra bankroto administratorės 2020 m. kovo 13 d. kreditoriams pateikta bankrutuojančio fizinio asmens pajamų-išlaidų apskaita už 2019 m. laikotarpį, kurioje nurodyta, kad ieškovė per 2019 m. gavo iš viso 5 059,46 Eur pajamų, iš jų: 3 727 Eur darbo užmokestis, 348,90 Eur nedarbingumo išmoka, 983,56 Eur pensija; būtinosioms išlaidoms buvo skirta 4 101,86 Eur. Taigi pareiškėja 2019 m. vidutiniškai per mėnesį gaudavo 421,62 Eur pajamų, tai yra 110,82 Eur daugiau, negu buvo numatytos jos gautinos pajamos per mėnesį teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartimi patikslintame plane (310,80 Eur). Tačiau šias papildomas pajamas ji skyrė savo būtinosioms išlaidoms, tai yra vietoje numatytų 231 Eur per mėnesį, ji būtinosios išlaidoms skyrė iš viso 341,82 Eur. Per 2019 m. pareiškėja gavo iš viso 1 329,84 Eur daugiau, negu buvo numatyta plane, bet ši suma nebuvo paskirstyta kreditoriams.
38. Byloje esanti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) pateikta informacija apie bankrutuojančio asmens pajamas patvirtina, kad 2019 m. pareiškėja gavo 5 267,32 Eur (6 753,71 Eur draudžiamosios pajamos – 1 486,39 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų suma) pajamų, tai yra vidutiniškai po 438,94 Eur per mėnesį, taigi 128,13 Eur daugiau, negu plane numatytos jos gautinos 310,80 Eur pajamos; per 2019 metus pareiškėja gavo iš viso 1 537,56 Eur daugiau. Kadangi VSDFV yra valstybės institucija, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šie duomenys apie pareiškėjos pajamas yra tikslūs ir jais vadovaujasi. VSDFV išrašas taip pat patvirtina, kad 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. kovo 13 d. pareiškėja gavo 1 341,37 Eur (850,37 Eur darbo užmokestis, 491,00 Eur pensija) pajamų. Iš viso gauta 1 211,13 Eur pajamų (1 516,28 Eur – 305,15 Eur), tai yra vidutiniškai po 484,45 Eur pajamų per mėnesį. Taigi pareiškėjos pajamos nuo 2019 metų nuolat didėjo dėl pradėtos mokėti senatvės pensijos ir dėl naujo darbo (duomenys neskelbtini). Tačiau didesnių, negu numatytos nemokumo atkūrimo plane, pajamų dalis nebuvo skiriama kreditorių reikalavimas tenkinti, o buvo naudojama pareiškėjos poreikiams, nors dėl jų padidinimo ir plano pakeitimo nebuvo kreiptasi.
39. Pažymėtina, kad šios aplinkybės bankroto administratorei buvo žinomos. Ataskaitoje apie plano vykdymą 2019 m. rugsėjo 9 d. bankroto administratorė nurodė, kad pareiškėja nuo 2019 m. vasario 20 d. dirba (duomenys neskelbtini), o 2020 m. rugpjūčio 7 d. ataskaitoje nurodė, kad pareiškėjai nuo (duomenys neskelbtini) paskirta senatvės pensija. Taip pat bankroto administratorė nurodė, kad, pardavus vienintelį butą, pareiškėja persikėlė į nuomojamą butą, todėl jos gyvenamosios vietos išlaikymo išlaidos nuo 2019 m. sausio 1 d. padidėjo iki 200 Eur per mėnesį, o nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. – padidėjo iki 250 Eur per mėnesį. Tačiau nei bankrutuojantis asmuo, nei bankroto administratorė nevykdė pareigos dėl nemokumo atkūrimo plano pakeitimo inicijavimo, o bankrutuojantis asmuo savavališkai didesnes pajamas naudojo savo poreikiams, neteikiant jų pagrįstumą patvirtinančių duomenų. Dėl to pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog yra pagrindas bankroto bylą nutraukti (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
40. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
41. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teisėja
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.