- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-10
- Bylos Nr.
- 2S-882-614/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28987-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Suinteresuotas asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“, akcinė bendrovė SEB bankas, V. S., uždaroji akcinė bendrovė „Aurora projects“, uždaroji akcinė bendrovė „Ukmergės šiluma“, uždaroji akcinė bendrovė „Ukmergės butų ūkis“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. nutarties, kuria patenkintas bankrutuojančio fizinio asmens Z. Š. bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Centrinis bankroto biuras LT“ prašymas baigti fizinio asmens Z. Š. bankroto bylą, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, V. S., uždaroji akcinė bendrovė „Aurora projects“, uždaroji akcinė bendrovė „Ukmergės šiluma“, uždaroji akcinė bendrovė „Ukmergės butų ūkis“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartimi pareiškėjai Z. Š. (toliau – ir pareiškėja arba bankrutuojantis fizinis asmuo) iškelta bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Centrinis bankroto biuras LT“. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi patvirtinti pareiškėjos kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas 2017 m. sausio 29 d. nutartimi. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi patvirtintas mokumo atkūrimo ir kreditorių finansinių reikalavimų planas, kuris patikslintas 2018 m. kovo 1 d. nutartimi.
2. Bankrutuojančio fizinio asmens bankroto administratorius pateikė prašymą užbaigti fizinio asmens bankroto bylą. Nurodė, kad fizinio asmens mokumo atkūrimo plano vykdymo laikotarpis pasibaigė, fizinis asmuo Z. Š. ir bankroto administratorius kreditorių susirinkimo nutarimus įvykdė, taip pat visus kitus būtinus veiksmus fizinio asmens bankroto procese, reikalingus bankroto bylos užbaigimui, atliko, todėl 2020 m. rugpjūčio 17 d. buvo surašytas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir fizinio asmens Z. Š. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas, pasirašytas fizinio asmens Z. Š. ir bankroto administratoriaus.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Būsto paskolų draudimas“ pateikė atsiliepimą į bankroto administratoriaus prašymą dėl bankroto bylos pabaigos, kuriuo su bankroto administratoriaus prašymu dėl fizinio asmens bankroto bylos užbaigimo nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad nebuvo įvykdytas 2020 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkimo sprendimas, kuriuo buvo siekiama įpareigoti bankrutuojantį asmenį Z. Š. pervesti į depozitinę banko sąskaitą lėšų perviršį. Nurodė, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2020 m. rugpjūčio 14 d. elektroniniu paštu pateikė prašymą bankroto administratoriui, kuriuo informavo, jog bankrutuojantis asmuo už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 7 d. į depozitinę banko sąskaitą turėjo pervesti 2 827,51 Eur sumą, papildomai bankroto administratoriaus užklausė, ar bankrutuojantis asmuo sumokės lėšų perviršį kreditoriams, tačiau šis suinteresuoto asmens prašymas išnagrinėtas nebuvo. Suinteresuoto asmens vertinimu, bankroto proceso metu bankrutuojantis asmuo gavo 4 826,81 Eur daugiau pajamų nei buvo numatyta mokumo atkūrimo ir kreditorių finansinių reikalavimų plane, tačiau nurodytos sumos į depozitinę sąskaitą nepervedė, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą nuostatą ir viršijo plane numatytą būtinųjų poreikių išlaidų sumą. Suinteresuoto asmens teigimu, aplinkybę, kad bankrutuojantis asmuo Z. Š. galimai turi lėšų, kurios buvo nuslėptos bankroto proceso metu ir iš kurių galėjo būti padengta visi ar dalis įsiskolinimų, patvirtina tai, jog kreditorius 2020 m. rugpjūčio 10 d. gavo iš bankrutuojančio asmens elektroninį laišką, kuriame bankrutuojantis asmuo nurodė, kad nori sumokėti suinteresuotam asmeniui visą įsiskolinimą dalimis. Suinteresuoto asmens įsitikinimu, nurodyta aplinkybė suponuoja, kad fizinis asmuo Z. Š. nėra sąžininga FABĮ prasme. Suinteresuoto asmens vertinimu, mokumo atkūrimo planas visiškai įvykdytas nebuvo, kadangi bankroto administratorius ignoruodamas kreditorių prašymą, nevykdydamas kreditorių sprendimo ir neatsižvelgdamas į lėšų, viršijusių plane numatytas įmokas nesumokėjimo faktą, išimtinai atsižvelgė tik į bankrutuojančio asmens interesus.
4. Bankroto administratorius UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad 2020 m. kovo 27 d. įvykusio kreditorių susirinkimo protokolas bankroto administratoriui pateiktas nebuvo, kaip tai reikalauja FABĮ 25 straipsnio 10 dalis, todėl, bankroto administratoriaus įsitikinimu, minėtas kreditorių susirinkimas laikytinas neįvykusiu. Bankroto administratorius paaiškino, kad per visą bankroto procesą kreditorių reikalavimams tenkinti iš teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi patirtintų kreditorinių reikalavimų, kurie sudarė 21 108,45 Eur sumą, sumokėta 17 584,33 Eur suma, kurią sudaro 15 859,00 Eur lėšų, gautų už parduotą įkeistą nekilnojamąjį turtą ir 1 725,33 Eur lėšų iš einamųjų bankrutuojančio asmens įmokų į depozitinę sąskaitą, tokiu būdu bankrutuojančiam asmeniui 83,30 procentais sumažinant savo įsiskolinimą kreditoriams. Bankroto administratorius taip pat nurodė, kad nei FABĮ, nei kiti teisės aktai nenumato bankrutuojančio fizinio asmens pareigos mokėti kreditoriams įmokas, nenumatytas mokumo atkūrimo plane, todėl kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, neturi teisės reikalauti jokių kitų išmokų nei tos, kurios numatytos mokumo atkūrimo plane.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 18 d. nutartimi baigė fizinio asmens Z. Š. bankroto bylą. Nurašė kreditorių UAB „Būsto paskolų draudimas“ – 1 230,54 Eur, UAB „Ukmergės šiluma“ – 1 132,60 Eur, AB SEB banko – 1 023,53 Eur ir UAB „Ukmergės butų ūkis“ – 137,69 Eur kreditorinius reikalavimus.
6. Teismas nustatė, kad bankroto administratorius nepraleido FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto plano įgyvendinimo akto parengimo termino, todėl bankroto administratoriaus plano įgyvendinimo akto pateikimas teismui sudaro FABĮ 30 straipsnio 2 dalyje numatytą pagrindą teismui priimti procesinį sprendimą dėl fizinio asmens bankroto bylos užbaigimo ar jos nutraukimo, jeigu nustatomi FABĮ 10 straipsnyje numatyti bankroto bylos nutraukimo pagrindai.
7. Pažymėjo, kad bankrutuojančio fizinio asmens Z. Š. pirminis mokumo atkūrimo planas buvo patvirtintas teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2017 m. rugpjūčio 10 d. Mokumo atkūrimo plane buvo nurodyta, kad planą numatyta įgyvendinti per 3 metus nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. Taigi šiuo atveju konstatuotina, jog šiai dienai mokumo atkūrimo planas yra įgyvendintas, kadangi 2020 m rugpjūčio 10 d. buvo atliktas paskutinis mokume atkūrimo plane nustatytas mokėjimas kreditoriams. Be to, byloje nėra jokių duomenų ir ginčo dėl to, kad bankrutuojantis fizinis asmuo Z. Š. būtų nesumokėjusi į depozitinę sąskaitą lėšų, numatytų plane, taip pat nėra jokių duomenų ir ginčo dėl to, kad bankroto administratorius nepaskirstė ar netinkamai paskirstė, nepervedė kreditoriams plane nustatyta tvarka lėšas, sumokėtas bankrutuojančios Z. Š. į depozitinę sąskaitą, todėl bankroto administratorius pagrįstai surašė 2020 m. rugpjūčio 17 d. įgyvendinimo aktą, tačiau minėto akto kreditorių susirinkimo pirmininkas (kreditorius) AB SEB bankas nepasirašė.
8. Teismas nesutiko su UAB „Būsto paskolų draudimas“ pozicija, kad mokumo atkūrimo planas nėra įgyvendintas, kadangi bankrutuojantis fizinis asmuo nėra iki galo atsiskaitęs su kreditoriais – jiems nepervedė gautų lėšų (pajamų) perviršio 4 826,81 Eur sumai, nurodydamas, kad mokumo atkūrimo planas yra tinkamai įgyvendintas, nes 2020 m. rugpjūčio 10 d. buvo atlikti paskutiniai mokėjimai kreditoriams pagal mokumo atkūrimo planą. Teismas kritiškai vertino kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepime pateiktus teiginius dėl galimo lėšų perviršio, kadangi kreditorius nepateikė įrodymų apie kitokį, nei bankrutuojančio fizinio asmens deklaruotą bei mokumo atkūrimo plane nurodytą jo gaunamų lėšų šaltinį. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog iš minėtų šaltinių bankrutuojantis fizinis asmuo gavo iš esmės didesnes pajamas, nei nurodyta mokumo atkūrimo plane. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad kreditoriaus nurodyta pozicija dėl lėšų perviršio yra nekonkretizuota ir nepagrįsta.
9. Atkreipė dėmesį į tai, kad kreditorių teises fizinio asmens bankroto proceso metu reglamentuoja FABĮ 24 straipsnis. FABĮ 24 straipsnio 1 punktas numato kreditorių teisę reikalauti, kad jų reikalavimai būtų tenkinami tik plane numatyta tvarka. Taigi, pagal minėtą teisės normą kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, neturi teisės reikalauti jokių kitų išmokų nei tos, kurios numatytos mokumo atkūrimo plane. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčo dėl to, jog visos FABĮ nustatyta tvarka patvirtintame mokumo atkūrimo plane numatytos bankrutuojančio fizinio asmens lėšos kreditoriams buvo sumokėtos į bankroto administratorės atidarytą banko sąskaitą ir paskirstytos bei išmokėtos kreditoriams. Teismo vertinimu, net jei būtiniesiems poreikiams buvo naudojama daugiau lėšų, tikėtina, kad toks poreikis buvo sąlygotas dėl išaugusių produktų ir paslaugų kainų, taip pat byloje nustatyta, kad po to, kai buvo parduotas vienintelis bankrutuojančio asmens Z. Š. būstas, bankrutuojantis asmuo persikėlė gyventi į nuomojamą butą, o tai sąlygojo, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. bankrutuojančio asmens išlaidos, skirtos gyvenamosios vietos išlaikymui padidėjo iki 200,00 Eur mėnesiui, o nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nurodytos išlaidos padidėjo iki 250,00 Eur mėnesiui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje ir klausimą dėl Z. Š. bankroto bylos pabaigos ir išspręsti iš esmės. Atskirajame skunde nurodė, kad:
10.1. skundžiamą nutartį priėmęs teismas nevertino aplinkybių, kad bankrutuojantis asmuo nebuvo aktyvus ir sąžiningas kreditorių atžvilgiu, nesiekė maksimalaus galimo kreditorių kreditorinių reikalavimų patenkinimo, pažeidė savo pareigas dėl ko buvo pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra;
10.2. pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą baigti bankroto bylą neišanalizavęs bylos faktinių aplinkybių visumos, kurios akivaizdžiai įrodo kad bankrutuojantis asmuo naudojo daug didesnes lėšų sumas, nei buvo numatyta plane ir taip pažeidė ne tik teisingą interesų pusiausvyrą, bet ir savo teises bei pareigas numatytas FABĮ;
10.3. pirmosios instancijos teismas nevertino kreditoriaus nustatytų faktinių aplinkybių dėl lėšų viršijusių plane numatytas įmokas nesumokėjimo ir jų bankrutuojančio asmens vienasmeniško naudojimo savo poreikiams, kas ypatingai svarbu vykstant ribotam bankroto procesui ir priėjo nepagrįstą išvadą, kad kreditoriaus pozicija nepagrįsta ir nekonkretizuota. Pažymėjo, kad kreditorius aiškiai nurodė ir išdėstė savo poziciją dėl lėšų viršijusių plane numatytas įmokas, kurią pagrindė rašytiniais įrodymais, t. y. plano vykdymo eigos ataskaita, bankrutuojančio asmens ir depozitinės sąskaitos išrašais. Nurodė, kad bankroto administratorius 2020 m. kovo 27 d. vyksiančiam Z. Š. kreditorių susirinkimui pateikė kreditoriams 2020 m. kovo 13 d. bankrutuojančio fizinio asmens Z. Š. pajamų - išlaidų apskaitą už 2019 metus. Šioje ataskaitoje bankroto administratorius nurodė, kad bankrutuojantis asmuo per 2019 metus gavo 5 059,46 Eur pajamų. Tuo tarpu kreditorius iš bankrutuojančio asmens sąskaitos išrašų ir depozitinės sąskaitos išrašo nustatė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31d. bankrutuojantis asmuo gavo 5 767,90 Eur pajamų. Būtinųjų poreikių tenkinimui galėjo panaudoti 2 772,00 Eur (231,00 * 12). Atsižvelgiant į faktiškai į depozitinę banko sąskaitą pervestas lėšas (5 767,90 Eur-2 772 Eur-957,60 Eur), nepervesta į depozitinę banko sąskaitą suma – 2 038,30 Eur. Laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 1 d. bankrutuojantis asmuo nepervedė 561,77 Eur į depozitinę banko sąskaitą. Bendrai laikotarpyje nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2020 m. kovo mėn. į depozitinę banko sąskaitą nebuvo pervesta 2 600 Eur suma. Laikotarpyje nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 7 d. bankrutuojantis asmuo į depozitinę banko sąskaitą turėjo pervesti 2 827,51 Eur sumą, o pervedė tik 600,70 Eur, todėl nepervesta suma sudaro 2 226,81 Eur. Kreditorius remdamasis bankrutuojančio asmens sąskaitomis, depozitinės sąskaitos išrašu pateikė aiškius ir pagrįstus skaičiavimus, kurie teismo nebuvo analizuoti ir atmesti kaip nepagrįsti;
10.4. kreditoriaus vertinimu, bankrutuojantis asmuo bankroto proceso metu gavo daugiau pajamų nei kad buvo numatyta plane, tačiau plano netikslino, o didesnių lėšų nepervedė į depozitinę banko sąskaitą, tokiu būdu pažeidė FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatą ir viršijo plane numatytą būtinųjų poreikių išlaidų sumą, tuo tarpu bankroto administratorius negynė kreditorių interesų ir pažeidė savo pareigas numatytas FABĮ 12 straipsnyje, t. y. padidėjus bankrutuojančio asmens gaunamoms pajamoms nešaukė kreditorių susirinkimo, nevykdė kitų kreditoriaus prašymų. Vadovaujantis naujausia kasacinio teismo praktika fizinių asmenų bankroto bylose kasdienės išlaidos, nepriklausomai nuo to, kokios buvo patvirtintos mokumo atkūrimo plane, gali kisti, todėl susidaręs galimai didesnis pajamų ir išlaidų skirtumas leidžia patenkinti didesnę kreditorių skolos dalį, pervedant šią sumą į depozitinę sąskaitą. Dėl pakitusio pajamų ir išlaidų skirtumo susidariusios lėšos negali būti savaime skiriamos fizinių asmenų poreikiams tenkinti;
10.5. mokumo atkūrimo plane nurodytos priemonės fizinio asmens mokumui pagerinti yra fizinio asmens ir jo kreditorių susitarimo išraiška, o bankrutuojantys fiziniai asmenys turi pareigą nepriekaištingai vykdyti plane prisiimtus įsipareigojimus, todėl perviršiu esančios lėšos gali būti naudojamos būtiniesiems poreikiams tenkinti tik tuo atveju, kai parengiamas ir patvirtinamas plano pakeitimo projektas, kuriuo susitariama dėl kitokios tam tikrų salygų vykdymo tvarkos. Šios aplinkybės svarbios vertinant mokumo atkūrimo plano įvykdymą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-09 nutartis c.b. Nr. e3K-3-336-219/2020);
10.6. kreditoriaus vertinimu jeigu bankrutuojantis asmuo būtų tinkamai vykdęs savo teises ir pareigas ir būtų sumokėjęs visas nesumokėtas lėšas viršijusias plane numatytas įmokas, bankroto proceso metu visi turimi įsiskolinimai kreditoriams būtų buvę padengti, kadangi teismas skundžiama nutartimi nurašė nepadengtus kreditorių reikalavimus, kurių bendra suma yra tik apie 3 524,36 Eur;
10.7. teismas patvirtino plano įgyvendinimo aktą iš esmės remdamasis argumentais, kad byloje pateikta informacija patvirtina bankroto metu gautas lėšas ir jų paskirstymą. Tokia teismo išvada padaryta tinkamai neištyrus byloje esančių įrodymų bei nepašalinus prieštaravimų tarp byloje pateiktų duomenų;
10.8. teismo argumentas, kad bankroto administratorius pateikė visą informaciją apie plano vykdymą, neatitinka byloje pateiktų įrodymų. Vien duomenys apie kreditorių reikalavimams tenkinti nurodytas lėšas ir jų paskirstymą savaime neleidžia daryti išvados apie plano įvykdymo tinkamumą. Plano įgyvendinimo terminas ir sumokėta paskutinė įmoka yra pagrindas pradėti bankroto pabaigos procedūrą, o ne pagrindas patvirtinti tokį aktą. Tam, kad būtų galima patvirtinti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą ir užbaigti bankroto procedūrą, turi būti vertinamas faktinis plano įvykdymas. Priešingu atveju nustačius, kad planas neįgyvendintas arba yra kitos aplinkybės, sudarančios pagrindą nutraukti bankroto bylą, fizinio asmens bankroto byla nutrauktina. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis c.b. Nr. e3K-3-336-219/2020).
Atsiliepimas
11. Bankroto administratorius UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti ir ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad:
Žemesnės instancijos teismas
11.1. apeliantas savo skundą grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. priimta nutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-09 nutartis civ. b. Nr. e3K-3-336-219/2020). Fizinio asmens Z. Š. kreditorių kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir jos mokumo atkūrimo plano, patvirtinto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi (įsiteisėjo 2017 m. rugpjūčio 10 d.), 36 mėnesių įgyvendinimo terminas suėjo 2020 m. rugpjūčio 10 d., t.y. iki kasacinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties priėmimo. Administratoriaus vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliantas naudoja visiškai netinkamus teisinius argumentus ir teismų praktiką;
Šalies argumentai
11.2. apelianto nurodyti argumentai, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas nevertino aplinkybių, kad bankrutuojantis asmuo nebuvo aktyvus ir sąžiningas kreditorių atžvilgiu, nesiekė maksimalaus galimo kreditorių kreditorinių reikalavimų patenkinimo, pažeidė savo pareigas dėl ko buvo pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra, yra deklaratyvaus pobūdžio. Nagrinėjamoje bylos nėra duomenų, pagal kuriuos būtų galima nuspręsti, kad fizinio asmens elgesys gali būti pripažintas nesąžiningu. Taip pat nėra duomenų, kurių pareigų fizinis asmuo neįvykdė, dėl ko pažeistos kreditorių teisės;
11.3. byloje nėra jokių duomenų ir ginčo dėl to, kad bankrutuojantis fizinis asmuo Z. Š. būtų nesumokėjusi į depozitinę sąskaitą lėšų, numatytų plane, taip pat nėra jokių duomenų ir ginčo dėl to, kad bankroto administratorius nepaskirstė ar netinkamai paskirstė, nepervedė kreditoriams plane nustatyta tvarka lėšas, sumokėtas bankrutuojančios Z. Š. į depozitinę sąskaitą. Šias teismo išvadas pagrindžia depozitinės sąskaitos išrašai, administratoriaus parengtas plano įgyvendinimo aktas. Remiantis šiais rašytiniais įrodymais, Z. Š. kreditorinių reikalavimų tenkinimui pervedė į depozitinę sąskaitą daugiau, negu vadovaujantis FABĮ 16 straipsnio 5 punkto nuostatomis turėjo pervesti pagal teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi patvirtintą planą bei atsižvelgiant į teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartimi patvirtintus plano patikslinimus;
Žemesnės instancijos teismas
11.4. teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2017 m. rugpjūčio 10 d., patvirtinto plano 6 d. nurodyta, kad kreditorių reikalavimams tenkinti ir bankroto administravimo išlaidoms mokėti, kas mėnesį turi būti mokama 143,20 Eur suma, iš kurios 90,34 Eur kreditorių reikalavimų tenkinimui. Teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2018 m. kovo 9 d., patvirtinti plano patikslinimai, remiantis kuriais, kreditorių reikalavimų tenkinimui numatoma skirti per mėnesį 26,94 Eur sumą. Nuo teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarties įsiteisėjimo dienos iki teismo 2018 m. kovo 1 d. nutarties įsiteisėjimo dienos praėjo 7 mėnesių plano įgyvendinimo laikotarpis, per kurį kreditorinių reikalavimų tenkinimui FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta tvarka turėjo būti išmokėta 632,38 Eur suma (90,34 Eur x 7 mėn.). Nuo teismo 2018 m. kovo 1 d. nutarties įsiteisėjimo dienos (2018 m. kovo 9 d.) iki plano įgyvendinimo pabaigos (2020 m. rugpjūčio 10 d.) praėjo 29 mėnesių laikotarpis, per kurį kreditorinių reikalavimų tenkinimui FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 2 punktu turėjo būti išmokėta 781,26 Eur suma (26,94 Eur x 29 mėn.). Iš viso per 36 mėnesių plano (patikslinto plano) įgyvendinimo laikotarpį kreditorių reikalavimų tenkinimui turėjo būti išmokėta 1 413,64 Eur (632,38 Eur + 781,26 Eur). Remiantis plano įgyvendinimo aktu, kuriuo duomenys yra pagrįsti Z. Š. bankrotui atidarytos depozitinės sąskaitos duomenimis, per visą bankroto procesą kreditorių reikalavimams tenkinti sumokėta 17 584,33 Eur, iš jų 15 859 Eur sumokėta iš lėšų, gautų už parduotą įkeistą nekilnojamąjį turtą ir 1 725,33 Eur (311,70 Eur daugiau nei buvo numatyta pagal planą) pagal plano 12 d. nurodytą grafiką iš einamųjų Z. Š. įmokų į depozitinę sąskaitą;
11.5. sutinka su teismo išvada, kad kreditorius nepateikė įrodymų apie lėšų perviršį. Tokių įrodymų apeliantas nepateikė ir kartu su skundu. Apelianto skunde nurodytos Z. Š. neva gautos didesnės pajamos yra tik pačio apelianto subjektyvus paskaičiavimas už ganą ilgą laikotarpį – visus 2019 m. ir dalį 2020 m. mėnesių. Apeliantas nenurodė konkrečių duomenų, kuriais mėnesiais, gal net kuriomis dienomis ir iš kokių šaltinių Z. Š. gavo į savo sąskaitą kredito įstaigoje pajamas (sumas), kurios nėra nurodytos plano įgyvendinimo akte;
Žemesnės instancijos teismas
11.6. apelianto pretenzija, kad teismas nevertino aplinkybių dėl vykusio 2020 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkimo, neanalizavo kreditoriaus 2020 m. spalio 29 d. prašymo reg. Nr. S-4221 išreikalauti 2020 m. kovo 27 d. protokolą iš bankroto administratoriaus, nesusijusi su bankroto bylos pabaiga. Būtent apeliantas 2020 m. kovo 10 d. raštišku prašymu inicijavo 2020 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkimą. 2017 m. balandžio 3 d. kreditorių susirinkime kreditorių susirinkimo pirmininku išrinktas kreditoriaus AB SEB bankas įgaliotas asmuo, kuris ir turėjo FABĮ 25 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka užtikrinti, kad 2020 m. kovo 28 d. kreditorių susirinkimo protokolas būtų pateiktas kreditoriams, administratoriui, teismui, fiziniam asmeniui. Šiuo atveju, teismas visiškai teisingai įvertino 2020 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkimo aplinkybes ir pagrįstai nustatė, kad 2020 m. kovo 27 d. įvykusio kreditorių susirinkimo protokolas bankroto administratoriui pateiktas nebuvo, kaip tai reikalauja FABĮ 25 straipsnio 10 dalis, todėl, bankroto administratoriaus įsitikinimu, minėtas kreditorių susirinkimas laikytinas neįvykusiu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. nutarties, kuria teismas patenkino bankrutuojančio fizinio asmens Z. Š. bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Centrinis bankroto biuras LT“ prašymas baigti fizinio asmens Z. Š. bankroto bylą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
14. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad, kad 2016 m. spalio 25 d. nutartimi pareiškėjai Z. Š. iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Centrinis bankroto biuras LT“, nurodyta teismo nutartis įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 2 d. 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas patvirtino bankrutuojančio fizinio asmens Z. Š. kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus 21 108,45 Eur sumai, o 2017 m. rugpjūčio 2 d. teismas patvirtino bankrutuojančio fizinio asmens Z. Š. mokumo atkūrimo planą, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas. 2020 m. rugpjūčio 18 d. teisme buvo gautas bankroto administratoriaus UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ prašymas priimti nutartį baigti fizinio asmens Z. Š. bankroto bylą. Kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateiktame atsiliepime nurodė, kad su bankroto administratoriaus prašymu nesutinka ir prašė jo netenkinti, nurodydamas, kad mokumo atkūrimo planas visiškai įvykdytas nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
15. Vilniaus miesto apylinkės teismas bankroto administratoriaus prašymą tenkino ir 2021 m. sausio 18 d. nutartimi baigė fizinio asmens Z. Š. bankroto bylą.
Dėl atskirojo skundo argumentų
16. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo planas nebuvo vykdomas tinkamai, nebuvo vykdomi kreditorių susirinkimo nutarimai, susiję su mokumo atkūrimo plano vykdymu, todėl galimai egzistuoja bankroto bylos nutraukimo pagrindas, įtvirtintas FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punkte, kai fizinis asmuo nevykdo kitų šio įstatymo nustatytų reikalavimų.
17. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019, 18 punktas).
18. Bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas priklauso būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-313/2016, 18 punktas).
19. FABĮ 7 straipsnio 5 dalis nustato, kad plano įgyvendinimo trukmė yra treji metai. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra konstatavęs, kad trejų metų terminas mokumo atkūrimo plane ir jame nurodytos priemonės fizinio asmens mokumui pagerinti, įskaitant mokėjimus kreditoriams, yra mokumo atkūrimo plano sąlygos, sudarytos kaip susitarimo su kreditoriais išraiška. Dėl to, siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, turi būti paisoma plane nurodytų sąlygų ir jų įgyvendinimo. Kitais atvejais, kai plano iš esmės gali būti laikomasi, bet atsiranda poreikis pakeisti plano dalį, t. y. keisti tam tikras plano sąlygas, šiuo tikslu gali būti pateikiamas teismui prašymas pakeisti planą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-313/2018 25 punktas ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
20. Viena fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos taip pat siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Teismui patvirtinus planą, už jo įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir bankroto administratorius (FABĮ 8 straipsnio 12 dalis); fizinis asmuo turi tinkamai įgyvendinti plane nurodytas priemones ir (ar) vykdyti jame nustatytą veiklą (FABĮ 16 straipsnio 12 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankrutuojančio fizinio asmens parengtas mokumo atkūrimo planas turi būti privalomai vykdomas, o nesant galimybių įvykdyti jame nustatytas sąlygas, turi būti keičiamas įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019, 22 punktas).
21. Pabaigus įgyvendinti mokumo atkūrimo planą, pabaigiamas ir fizinio asmens bankroto procesas. FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai atliktas paskutinis plane nustatytas mokėjimas, bankroto administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio mokėjimo dienos privalo parengti plano įgyvendinimo aktą. Aptariamoje FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje taip pat nurodyta, kad plano įgyvendinimo aktą pasirašo fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas, tik tuomet bankroto administratorius šį aktą pateikia teismui tvirtinti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bankroto administratoriaus parengtą plano įgyvendinimo aktą pasirašė tik bankroto administratorius ir Z. Š., kuriai vykdomos bankroto procedūros.
22. FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad jeigu bent vienas iš šioje dalyje nurodytų asmenų atsisako pasirašyti plano įgyvendinimo aktą, surašomas akto nepasirašymo protokolas, kuriame nurodomos nepasirašymo priežastys, ir teikiamas teismui kartu su plano įgyvendinimo aktu. Šiuo atveju bankroto administratorius pateikė teismui tvirtinti jo ir bankrutuojančio asmens Z. Š. pasirašytą plano įgyvendinimo aktą, tačiau kartu su šiuo aktu nepateikė teismui akto nepasirašymo protokolo, kuriame nurodomos nepasirašymo priežastys. Taigi mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas pateiktas teismui nesilaikant tokio akto parengimo ir pateikimo teismui FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedūros, tačiau spręsdamas dėl bankroto bylos užbaigimo pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir skundžiamoje nutartyje dėl jų nepasisakė.
23. Nors FABĮ 30 straipsnyje ir nėra reglamentuojamas mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto turinys ir forma, tačiau kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad FABĮ 30 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto parengimą ir pateikimą teismui, sistemiškai aiškintinos su FABĮ 7 straipsnio nuostatomis, įtvirtinančiomis mokumo atkūrimo plano turinį. Taigi mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akte turi būti pasisakyta dėl kiekvienos FABĮ 7 straipsnyje nustatytos ir plane aptartos nuostatos, kad būtų galima spręsti, ar (ir kaip) konkreti plano dalis buvo įgyvendinta, ar fizinis asmuo, atlikdamas reikiamus veiksmus, įgyvendino plane nurodytus prisiimtus įsipareigojimus. Aktas turi būti išsamus ir pagrįstas mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitose nurodytais duomenimis, nes šis dokumentas faktiškai ir teisiškai lemia bankroto bylos pabaigą (FABĮ 30 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-336-219/2020, 26 punktas).
24. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nevertino ar bankroto administratoriaus pateiktame mokumo plano atkūrimo įgyvendinimo akte yra nurodytos esminės mokumo atkūrimo plano sąlygos ir informacija apie jų įgyvendinimą, aptarti visi mokumo atkūrimo plane nurodyti įsipareigojimai ir fizinio asmens veiksmai, kurių jis ėmėsi šiems įsipareigojimas įvykdyti. Atkreiptinas dėmesys, kad teismui pateiktame plano įgyvendinimo akte nenurodyta, kaip bankrutuojantis asmuo įgyvendino plane nurodytas kitas priemones (įsipareigojimą užsiimti papildoma individualia veikla pagal verslo liudijimą) mokumui atkurti. Teismas taip pat nevertino ir skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateiktų rašytinių įrodymų (plano vykdymo eigos ataskaitos, bankrutuojančio asmens ir depozitinės sąskaitos išrašų), nevertino kreditoriaus nurodytų faktinių aplinkybių dėl lėšų viršijusių plane numatytas įmokas nesumokėjimo ir jų bankrutuojančio asmens vienasmeniško naudojimo savo poreikiams. Vien pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad bankrutuojantis asmuo sumokėjo visas mokumo atkūrimo plane nustatytas įmokas, nesudaro pagrindo užbaigti fizinio asmens bankroto bylą, nes turi būti vertinamas faktinis plano įvykdymas.
25. FABĮ 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, gavęs mokumo atkūrimo plano aktą, priima nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba ją nutraukti (nutarties 24 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši nuostata reiškia, kad teismas, prieš priimdamas sprendimą užbaigti fizinio asmens bankroto procedūrą, turi patikrinti plano įvykdymą ir tik nustatęs, kad akte atspindėta visa plano įgyvendinimo informacija, mokumo plane nurodytos sąlygos įgyvendintos, spręsti dėl jo tvirtinimo. Priešingu atveju, nenustatęs tokių sąlygų, teismas turi priimti sprendimą nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Tokiu atveju, kai įgyvendinimo akto nepasirašo kreditorių susirinkimo primininkas, teismas, svarstydamas įgyvendinimo akto patvirtinimo klausimą, turi vertinti atsisakymo pritarti aktui priežastis ir, pripažinęs jas pagrįstomis, vertinti, ar jos nesudaro FABĮ 10 straipsnyje nustatytų pagrindų nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-336-219/2020, 33 punktas).
26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybe, pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas patvirtindamas mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą netinkamai aiškino ir taikė FABĮ 30 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas dėl mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto turinio, šio akto parengimo ir pateikimo teismui tvarkos, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą, vertinimą, ir nepašalino nurodytų prieštaravimų tarp bylos duomenų, kurie sudaro pagrindą abejoti teismo padarytų išvadų pagrįstumu, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl Z. Š. fizinio asmens bankroto bylos užbaigimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl Z. Š. fizinio asmens bankroto bylos užbaigimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.