Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis Ž. L. teisme parodė, kad D. Ž. seniai pažinojo. D. Ž. norėjo į (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) neturi ką veikti ir jis pasiūlė jam pabandyti. E. B. nepažinojo iki įvykių. Apie UAB „A.“ išgirdo dirbdamas „G.“, jis buvo (duomenys neskelbtini), mintis buvo supirkinėti iš kitų įmonių kitas įmones su transportu. Jis nupirko UAB „A.“, kutrią analizavo prieš pusmetį. Ji tada kainavo 200-300 tūkstančių. Po pusės metų buvęs direktorius paskambino ir paklausė ar dar domina. Tada jis su transportu buvo baigęs visus reikalus, pagalvojo pažiūrėti. Jeigu būtų matęs, kad įmonė nenaudinga pagal pirminius dokumentus, jis jos nebūtų ėmęs. Jo darbo funkcijos buvo sutvarkyti, atstatyti autoparką, derinti, kad turėtų darbo ir, kad jiems nenutrūktų kontraktas. Pastebėjo jų įmonės bėdas, sutarė, kad buhalteris užmokės per tris dienas už pervežimus, bet jų pareiga buvo kiek galima greičiau pristatyti CMR. Buvo suderėta, kad CMR pristatymui užtenka nufotografuotų kopijų, todėl jiems reikėjo telefonų. Įmonės perėmimo metu pusės darbuotojų nematė, tik administraciją, net automobilių nematė. Taip pat jis buvo „A.“ direktorius. Yra akcininkas „D.“.

Planavo vykdyti veiklą, investavo savo 9 tūkstančius Eur į įmonę, šie pinigai buvo skirti apyvartinėms lėšoms, algoms, kurui, kelių mokesčiams, įmonės veiklai, nes po 2 savaičių dar laukė atlygio už pervežimus. Nes Pirma reikia įdėti, kad gauti. Kai investavo, su buhalterija buvo sutarta, kad investuoti pinigai bus pervesti atgal į jo įmonės sąskaitą. Pinigus pats atvežė į „A.“. Atrodo įformino kaip paskolą. Visi įforminimai buvo nukelti pirmadieniui, kad viskas būtų sutvarkyta buhalteriškai, nes buvo ar penktadienio vakaras ar savaitgalis. Neatsimena ar pinigai buvo įnešti į banką. Pinigai neilgai trukus, po 2-3 savaičių, jam buvo grąžinti.

Kitas reikalas buvo atsiskaityti su darbuotojais. Buvo išmokėta apie 20 tūkstančių Eur per bankus darbuotojams, už padangas sumokėta. Jei būtų neplanavę nevykdyti veiklos, tai koks tikslas jam išmokėti tokias sumas dėl 2 tūkstančių. Buvo 19 darbuotojų. Sumokėjo senas įmonės skolas.

Buvo besibaigianti sutartis dėl telefonų su „T.“. Sakė, kad reikės pratęsti sutartį. Jis buvo davęs užduotį, pasidarė kaip konkursą, bet gavosi, kažkaip, kad dėl buvusių limitų pasirinko „O.“. Taip atsirado „B.“ ir „O.“. Jam atrodo, kad derinti įrangos pirkimą buvo jis kartu su D. Ž., jis tikrai pats buvo, o sutartis pasirašinėja jau direktorius, tai yra D. Ž., nes jis tuo metu buvo direktorius. Visa įranga buvo pristatyta į ofisą. Telefonai buvo spintoje ir buvo išduodami, kai vairuotojas atvykdavo su visais dokumentais. Jis manė, kad jis buvo telefonus išdalinęs, o tyrėja pagal dokumentus sakė, kad ne. Telefonai priskiriami prie automobilio, jie laikomi mašinos turtu, jie nebuvo priskirti vairuotojams, nes vairuotojai keičiasi. Dėl telefonų ir maršrutizatorių pirkimo būtinybės pagrinde jis viską sprendė. Telefonai buvo reikalingi greitesnei apyvartai, vairuotojas užbaigia reisą, gauna tai patvirtinančius dokumentus, kurie įrodo, kad darbas atliktas. Tada su buhalterija buvo sutarta, kad dokumentus vairuotojai nufotografuoja, nusiunčia jiems fotografijos kopiją ir jie užskaito kaip pervežimą ir per tris dienas gauna pinigus. Iki to laiko pinigus gaudavo po 30 dienų.

Prieš perkant įmonę bendravo su buvusiu direktoriumi J., buvo susipažinęs su visu ūkiu. Vairuotojų buvo galimai 19, buvo ir transporto vadovas. Perkant įmonę, dirbančių vilkikų buvo 10 ar 11,. Tuo metu, kai jie perėmė įmonę, J. buvo susitaręs su (duomenys neskelbtini), kad pagal sutartį reikėjo grąžinti vilkikus, gavosi, kad prasitęsė sutartis ir važiavome toliau, bet po to pareikalavo grąžinti vilkikus ir juos jie grąžino. Žinojo, kad „Volvo“ mašinas pagal sutartį buvo nenaudinga atsiimti. Jie norėjo tas mašinas iš naujo perlizinguoti, kad pasilikti, bet reikėjo išmokėti likutinę vertę, o J., buvęs įmonės savininkas, neturėjo už ką susimokėti likučių. Jiems nupirkus įmonę buvo pasakyta, kad yra klientas šitiems automobiliams. Įmonės veiklas uždarinėjo, sumokėjo už padangas ir skelbimus. Nepamena kada grąžino „Volvo“ automobilius, jam atrodo, kad kažkur už mėnesio. Pagal sutartį J. dar turėjo iki jam nuperkant įmonę grąžinti automobilius, automobiliai prie jų dar tiesiog dirbo.

Nusipirkus įmonę, galimai po 2 savaičių, J. dukra, kuri prieš tai buvo vaiko priežiūros atostogose galimai 2 metus, pasakė, kad jai reikės išmokėti virš 12 tūkstančių eurų. Šios aplinkybės buhalteriniuose dokumentuose neatsispindėjo. Praktiškai per 2 savaites jam užblokavo visas sąskaitas. Po J. dukros ultimatumo suprato, kad nieko nebus. Dukra atsirado iš karto nupirkus įmonę, kažkur po 2 savaičių prisistatė, kad jei išmokėtų išeitinę. O iš pat pradžių, kai įmonė buvo perkama, jam pasakė J., kad pats susitvarkys su savo skolom. Vykstant trečią – ketvirtą dieną deryboms dėl telefonų, apie dukrą dar nežinojo. Jis tikėjosi, kad dukra su tėvu parašys, kad neturi pretenzijų ir jis pats kažkaip kompensuos jai viską. Dukros tėvas pasakė, kad jis nelabai bendrauja, kad tu ir tarkis su ja. Jis telefonu bendravo su A. J.-B. dėl 12 000 Eur išeitinės. Gal tą sumą išmokėjo bankroto administratorius. Taigi įmonė buvo skolinga darbuotojui, todėl nebegalėjo tęsti veiklos. Tuo metu taip pat buvo deramasi dėl lizingo, su (duomenys neskelbtini) ir su „B. R. c.“ (toliau – ir (duomenys neskelbtini)). Buvo dideli planai, bet viskas žlugo. „V.“ atsakė, „(duomenys neskelbtini)“ užsitempė ilgesniam laikui ir tada 12 tūkstančių pareina iš nugaros, kad diskusijos nevyksta. „V.“ atsakė po pusantro mėnesio kažkur, o „(duomenys neskelbtini)“ jau po to, kai pasitraukė investuotojai, tai jau ir nebuvo tikslo kažką kalbėti ir derinti.

Dėl įmonės pardavimo parodė, kad tiesiog jam paskambino ir paklausė ar jis nori parduoti įmonę. Dėl įmonės pardavimo gal dar su 5-6 žmonėmis kalbėjo. Neplanavo jos parduoti, norėjo dirbti. Viskas įvyko per dvi savaites. Dėl dukros pasijautė apgautas, su viskuo buvo galima susidoroti, o ta dukra, kaip iš giedro dangaus iškrito, ji net nėjo į jokias derybas. Jis jai nesumokėjo, pardavė įmonę. Praktiškai po dviejų paskambino dėl įmonės pardavimo. Pirkėjas E. B. jam pasakė, kad viską jau žino apie skolas, nes buvo jau domėjęsis šia įmone. Susirašinėjo elektroniniu paštu, siuntė įmonės pavadinimą.

Įmonę perdavė pas notarą, tvarkingai įformino dokumentus. Notaro laiką užsakinėjo jis kaip akcininkas. Įmonę turėjo pirkti įmonė, bet iš vakaro sužinojo, kad perka fizinis asmuo. Jam nebuvo įdomu kam parduoda įmonę, žino tik tiek, kad tuo metu dar su ja galima buvo darbti, nes jos vertė buvo daug didesnė, negu jis ją pardavė. Jis visą laiką galvojo, kad akcininkas yra E. B., matė, kad I. Z. pasirašinėjo, bet galvojo, kad kaip direktorius. Perdavimo aktus jau buvo pasiruošę iš anksto. Jie susitiko pas notarą, po formalumų grįžo atgal į ofisą. Buvo jis, D. Ž. ir dar vienas žmogus, kuris tvarkė audito dokumentus. Pas notarą buvo I. Z., D. Ž., N., jis ir E. B.. Kaip suprato jis, E. B. buvo ten pagrindinis, nes jis su juo iki pirkimo viską derino, pas notarą jis ir pinigus sumokėjo. Sumokėjo 2 000 Eur grynais. Dokumentai jau buvo sutvarkyti, reikėjo tik parašų. Tada jie išvažiavo, grįžo į ofisą — jis, D. Ž., N. J., kuris atstovavo įmonę, ir du kiti asmenys. Jis daugiau bendravau su E. B.. Ten buvo chaosas, įmonė parduodama su patalpomis (nuomotomis), jam svarbiausia buvo susirinkti parašus, kad tai yra perduota. Kiek pamena, skaičiavo segtuvus, buvo maišai su telefonais. D. Ž. skubėjo į (duomenys neskelbtini), tai parašus susidėliojo ir išvažiavo visi. Raktus atrodo perdavė kitą dieną, faktiškai jis viską perdavinėjo. Čia daugiau jo atsakomybė. Jis toje įmonėje liko dirbti direktoriaus pavaduotoju, nes buvo sąlyga pakeisti direktorių. Visi dokumentai ir telefonai buvo paruošti perduoti. Ten dar buvo kompiuteriai, spausdintuvai, pinigų tikrinimo aparatai, ten daug visko buvo, tuo labiau, kad jis net nepradingo, buvo pasitikėjimas. Pagal jo logiką, tai kada žmogus perka, jis padeda parašą ir jis jau yra atsakingas už visą tą turtą. Žmonių ofise buvo daugiau negu trys, nes tuo momentu ir vairuotojų dar buvo ir dar kažkokių darbuotojų. Perdavimo dokumentus pas juos ofise pasirašinėjo I. Z.. Jeigu jis direktorius, tai jo ir privalėjo parašas būti, jis ir su vairuotoju ir buhaltere bendravo, ten buvo chaosas. Daiktus išsivežė su lengvąją mašina. Pirminis antspaudas, generatoriai buvo perduoti E. B., jis jam perdavė. Technikos dokumentus nešė jis ir atrodo E. B.. Telefonus pasiėmė iš karto. Neatkreipė dėmesio kodėl E. B. viską išneša iš patalpų, nors sakė, kad dirbs tose pačiose patalpose. Po to E. dar su kažkokiu žmogumi atvyko susirinkinėjo visą buhalteriją, nes jis (kaltinamasis) jam pasakė, kad juos iš čia krausto, klausė kur dėti visą turtą. E. B. jam pasakė, kad lauktų žinių. Po trijų dienų segtuvus sukrovė į autobusiuką ir išvežė su visais dokumentais, nes įmonė buvo skolinga už patalpas 5 000 Eur, o patalpų savininkai liepė išsikraustyti. Logiškai mąstant, pirkėjai atsakingi už buhalteriją, jie turėjo saugoti dokumentus, dėl to juos ir išsivežė. Jis padėjo krauti, telefonus susirinko tą pačią dieną ir išsivežė po notaro.

Pas jį liko du telefonai. Pirkėjai pradingo kažkur po trijų savaičių, nors turėjo toliau dirbti, nes jis jiems turėjo pateikti ataskaitą, kaip vyksta derybos dėl mašinų. Pasiliko dirbti, nes jam buvo įdomi pati įmonė, E. B. sakė, kad gali ir finansavimą sutvarkyti. Jis planavo ten dirbti, nes turėjo transporto licenciją, nes jei jis išeitų, įmonė turėtų sustabdyti visą darbą. Jo darbinė veikla pasibaigė taip, kad laukė žinių iš ‚(duomenys neskelbtini)“, „V.“, o jie paskui tiesiog dingo, nutrūko ryšiai, nėra žmonių, paskui buhalterė kreipėsi dėl įmonės bankroto. Jį atleido bankroto administratorius. Pas jį buvo dar du telefonai, pas N. – vienas telefonas, pas D. Ž.. E. B. apie tai žinojo, nebuvo reikalavimo grąžinti telefonus. Taip pat E. B. žinojo, kad dalis daiktų yra pas darbuotojus. Kai įmonė parduodama per tris, keturias dienas, tai neįmanoma susirinkti visų daiktų. Išvažiavo du su puse autobusiuko daiktų. Jei būtų žinojęs, kad taip bus, tai būtų atkreipęs į telefonus dėmesį.

Kai buhalterė pridavė įmonės dokumentus deklaracijai, tai jam skambino iš mokesčių inspekcijos ir pasakė, kad yra blogos deklaracijos, taisytos rankiniu būdu. „A.“ neprekiavo grūdais, ji yra transporto įmonė. Jam nieko nežinoma apie sandėrį, kurio metu „A.“ pardavė grūdus kitai bendrovei, jis apie tai sužinojo tyrimo metu. Buhalterė pasakė, kad neatitinka deklaracijos, kurios yra teikiamos, tada jai buvo duoti nurodymai nieko nekeisti. Čia viskas buvo jau po to, kai pardavė įmonę.

2016-06-23 paskolos sutartis su J. J. buvo prie akcijų pirkimo.

Kaltinamasis Ž. L. 2018-08-28 ikiteisminio tyrimo metu be kita ko parodė, kad jis, būdamas UAB „K.“ savininkas, 2016 metų birželio mėnesį pirko UAB „A.“. Tikslios sumos, kiek mokėjo už UAB „A.“ neprisimena. Gali būti, kad UAB „A.“ jis nupirko 2016-06-23 dieną. Tai mato pagal UAB „A.“ finansinės apskaitos dokumentus, nes 2016-06-23 dieną jis pirmą kartą iš UAB „A.“ paskolino UAB „A.“ pirmus 3 000 Eur, kitą – 3 000 Eur, paskutinė 3 600 Eur paskola buvo suteikta 2016-06-27. Pinigai UAB „A.“ buvo reikalingi, nes tuo metu, kai nupirko šią bendrovę, sąskaitoje buvo apie 100 Eur, kasoje buvusios sumos dabar neprisimena. Pinigų UAB „A.“ reikėjo vairuotojų atlyginimams išmokėti. Paskolos pinigus jis perdavė tuometinei UAB „A.“ buhalterei R., kuri tuo metu sutvarkė buhalterinius apskaitos dokumentus ir įtraukė gautas pinigines lėšas į UAB „A.“ apskaitą. Paskola „A.“ buvo suteikta mėnesiui, nors sutartyje nėra nurodytas konkretus skolos grąžinimo terminas, tačiau jis buhalterei buvo pasakęs, kad pinigus grąžinti „A.“ reikia kuo greičiau. Jis yra UAB „A.“ vienintelis akcininkas, direktorius ir buhalteris. Gali būti, kad 2014 ar 2015 metais jis pirko UAB „A.“ tikslu vykdyti transporto logistikos paslaugoms. Bendrovė vykdė veiklą nuo tada, kai jis ją įsigijo, panašiai iki 2017 metų pradžios. Gali paaiškinti, kad duomenis VMI apie jos vykdytą ūkinę finansinę veiklą jis pateikinėjo. Apie tai, kad iš UAB „A.“ kasos buvo paskolinti pinigai bendrovei UAB „A.“, jis nedeklaravo VMI, pinigus skolino, nes buvo abiejų šių bendrovių vienintelis akcininkas. Bendrovėje UAB „A.“ dirbo tik jis vienas, daugiau įdarbintų asmenų nebuvo. Tuo metu, kai UAB „A.“ gavo pinigus iš kliento (duomenys neskelbtini) kompanijos (duomenys neskelbtini), pinigai pagal suteiktas paskolas buvo grąžinami į UAB „A.“ banko sąskaitą. Minėta paskola „A.“ buvo suteikta grynais pinigais, nes UAB „A.“ kasoje buvo tik gryni pinigai, tuo metu buvo gauti berods už parduotą transporto priemonę. Skola buvo susigrąžinta bankiniais pavedimais. Nupirkus „A.“, jis tapo vieninteliu akcininku. Visi dokumentai, banko generatorius buvo buhalterės R. žinioje. 2016-06-28 jis paskyrė D. Ž. UAB „A.“ direktoriumi, pats buvo įdarbintas vadybininko pareigose. Sprendimus pervesti pinigus vieniems ar kitiems darbuotojams priimdavo bendru darbuotojų sutarimu, tai yra kalbėdavosi kartu, tai yra jis, D. Ž., R., transporto vadovas V., vadybininkas D. V.. Dėl pinigų grąžinimo „A.“ jis tarėsi su R., kad atsiradus pinigų UAB „A.“ banko sąskaitoje jie turi būti grąžinti „A.“. Jis asmeniškai neatliko nei vieno bankinio pavedimo iš UAB „A.“ banko sąskaitos. Jo žiniomis banko generatoriaus D. Ž. taip pat neturėjo. Įrangą iš AB „O.“ ir UAB „B.“ pirko todėl, kad tuo metu „A.“ labai trūko apyvartinių lėšų. Bendrovės ankstesni savininkai gali tai pavadinti dirbo senoviškai, tai yra laukdavo kol iš komandiruotės grįš vairuotojai ir parveš krovinio dokumentus (CMR), pagal kuriuos pareikalaujama užsakovo atsiskaitymo už paslaugas. Pamena, kad atsiskaitymai tokiu būdu vėluodavo net iki pusantro mėnesio. Šiais laikais normalios logistikos bendrovės savo vairuotojams išdalina planšetinius kompiuterius su kuriais jie nufotografuoja krovinio dokumentus (CMR) ir persiunčia vadybininkui, kuris išsiunčia klientui reikalavimą apmokėjimui, tokiu būdu nelaukiant kol iš komandiruotės grįš vairuotojas. Būtent tuo tikslu, ko gero bendru su D. Ž. sutarimu buvo priimtas sprendimas paimti mobiliojo ryšio priemones iš „O.“ ir „B.“. Pamena, kad jie buvo pasiskaičiavę, kiek jiems jų reikia, tuo tikslu sudarė sutartis su „O.“ ir „B.“, jas sudarė D. Ž.. Kai nupirko UAB „A.“ bendrovė veiklos nebuvo sustabdžiusi, vilkikai toliau vykdė klientų užsakymus. Pamena, kad vienas iš klientų buvo (duomenys neskelbtini) bendrovė „W.“. Pagal kontraktines sąlygas UAB „A.“ klientui „W.“ buvo įsipareigojusi turėti ne mažiau dešimties vilkikų, todėl jis ir D. Ž. stengėsi išlaikyti ir atitikti tas sutarties sąlygas, neprarasti vilkikų. UAB „A.“ visi vilkikai buvo paimti lizingu ir pamena, kad beveik vienu metu baiginėjosi lizingo sutartys ir reikėjo sumokėti likutines vilkikų vertes. Vieno vilkiko suma sudarė nuo 20 000 iki 30 000 Eur. Jie su D. Ž. ketino prasitęsti tu lizingų išsimokėjimą, nauju lizingu. Pamena, kad vilkikų savininkai „V.“ ir „(duomenys neskelbtini)‘ gal ir būtų sutikę naujai lizinguoti. Gali būti, kad UAB „A.“ naudoti vilkikai „Volvo Renault“ buvo paimti 2016-06-12 dieną, bet jie buvo paimti su sąlyga, kad juos iš karto nupirks klientas. „V.“ iškėlė sąlygas, kad jei vilkikų nenupirks vienas klientas, tai jie sutiks jiems darbui grąžinti vilkikus, juos perlizinguoti ir leisti jais naudotis toliau. V. atsakymo jie laukė apie mėnesį laiko. Taip belaukdami jų atsakymo ir tikėdamiesi toliau vykdyti veiklą sudarė sutartis su „O.“ ir „B.“ bei gavo reikiamą įrangą (t. 5, b. l. 122-124).

Kaltinamasis Ž. L. 2018-08-29 ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad po to, kai nupirko UAB „A.“ akcijas sužinojo, kad dar prieš parduodant UAB „A.“ buvęs jos savininkas J. buvo sudaręs kažkokį susitarimą, kad kelis vilkikus iš lizingo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nupirks bendrovė „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ reikalavo atiduoti vilkikus, to paties reikalavo „V.“ lizingas. Pamena, kad tuo metu net kalbos nebuvo, kad jie negalės dirbti su tais vilkikais. Su „(duomenys neskelbtini)“ buvo tariamasi, kad jie nupirkę tuos vilkikus leis jiems su jais naudotis ir už tai UAB „A.“ būtų mokėjusi kredito įmokas ir palūkanas. Su V. taip pat buvo deramasi, dėl galimybės toliau dirbti. Prieš nuperkant UAB „A.“, taip pat ją nupirkus tvarkytis ir padaryti paskaičiavimus jam padėjo jo pažįstamas N. J., kuris (duomenys neskelbtini) turi buhalterines paslaugas teikiančią bendrovę. Taip pat papildomai parodė, kad buvo kalbėta su vairuotojais, kad neišeitų iš darbo. Tiksliai nepamena, bet gali būti, kad jam rankos toliau dirbti UAB „A.“ nusviro, kai sužinojo, kad UAB „A.“ dirba dvi J. dukterys ir žmona, o viena iš dukterų tuo metu buvo grįžusi po vaiko priežiūros atostogų, ji paprašė būti atleidžiama iš darbo, pareikalavo išeitinės kompensacijos, žino, kad jos reikalaujama suma sudarė apie 15 000-20 000 Eur. Pamena tuo metu kalbėjo su J., kad vyksta kažkokios nesąmonės, kad jie nori gaivinti bendrovę, o čia toks siurprizas. Tuo metu J. sakė, kad tai ne jo reikalas. UAB „A.“ pinigai buvo išmokėti darbuotojams, išeitinei kompensacijai jų tiesiog neliko, susidėjus visoms problemoms tiesiog nebematė tikslo toliau dirbti ir nusprendė parduoti UAB „A.“. Gali paaiškinti, kad vienas mėnesis laiko valdyti tokią bendrovę yra labai trumpas laiko tarpas, jie atliko didelius darbus, daug kalbėjosi, derėjosi, atsakymų, dėl lizingavimo ar nelizingavimo per vieną dieną niekas neduoda ir pamatęs ir įvertinęs visas susidėjusias aplinkybes, nusprendė parduoti UAB „A.“ kitam investuotojui. Panašiai tuo metu, pagal neištrintą skelbimą dėl UAB „A.“ pardavimo (skelbimas buvo patalpintas J.), jam paskambino asmuo ir paaiškino, kad jį domintų bendrovės nupirkimas su „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurį bendrovė turi galimybę vežti krovinius į trečiąsias šalis. UAB „A.“ „(duomenys neskelbtini)“ turėjo. Kiek pamena už UAB „A.“ jam pasiūlė tinkamą kainą, todėl nusprendė parduoti. Prisimena, kad su N. J. UAB „A.“ buvo sudarę sutartį, dėl buhalterinių paslaugų teikimo ir jam bendrovė už paslaugas buvo skolinga apie 600 Eur. Nurodė, kad neprisimena, kiek buvo išdalinta naujos įrangos (telefonų, planšetinių kompiuterių) vairuotojams, bet tikslia žino tiksliai, kad jos visos „grįžo“ į ofisą. Kiek prisimena, po vieną telefoną buvo pasiėmęs jis ir D. Kai jis nusprendė parduoti UAB „A.“ dokumentus pardavimui suruošė N. J., pagal buhalterės ankstesnio pardavimo dokumentacijos suruošimą. N. J. paruošė dokumentus, pagal tos dienos apyvartą, balansą nes ji savaime aišku skyrėsi nuo tų balansų, kai bendrovę nupirko jis, taip pat prie turto perdavimo surašė technikos, gautos iš „O.“ ir „B.“ perdavimą. Prisimena, kad UAB „A.“ pardavimo metu pas notarą dalyvavo jis, D. Ž. ir du pirkėjai, vienas vyresnis, kitas jo amžiaus. Abu vyriškiai jam atrodė normalūs, jam tikrai nepasirodė, kad jie būtų, kokie asocialūs. Pas notarą sudarė UAB „A.“ akcijų pirkimą- pardavimą. Pamena, kad už UAB „A.“ jam buvo sumokėta 2 000 Eur. Kuris iš jų padavė pinigus, jis nepamena, nes pirkėjai visą laiką buvo kartu. Po dokumentų pasirašymo pas notarą jie išsiskirstė, nes automobilį buvo palikę gan toli. Kokiu automobiliu jie buvo atvykę, jis nematė. Panašiai po dviejų valandų, po dokumentų pasirašymo abu pirkėjai atvyko į UAB „A.“ ofisą, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jie atvyko pasiimti dokumentacijos su mikroautobusu. Kadangi UAB „A.“ dokumentų buvo daug, panašiai kelios didelės spintos. Atvykę į biurą nauji UAB „A.“ savininkai pasirašė dokumentus, dėl dokumentų ir kito turto perdavimo, po ko jie susitikrino dokumentus ir daiktus, pagal dokumentų ir turto perdavimo aktus, o vėliau visi nešė dokumentų segtuvus iš biuro į jų mikroautobusą. Pamena, kad mikroautobusas buvo šviesios spalvos, markės ir numerio nepamena. Dokumentus iš biuro į jų mikroautobusą padėjo išnešti jis, biure dar buvo N. J. ir D. Ž.. Vienu kartu jie dokumentų neišsivežė, žino tik, kad turtą, t. y. telefonus, kompiuterius ir kita jie pasiėmė pirmu kartu. Jiems buvo perduoti bendrovės antspaudai, banko kodų generatorius ir telefonai su kita technika, pagal perduodamų daiktų aprašą. Kiek buvo atspaudų, jis nepamena, tai turėtų matytis daiktų perdavimo aktuose, nes visi jie buvo perduoti naujam savininkui. Žino, kad tuo metu N. J. vietoje 600 Eur už paslaugas, gali būti dar prieš UAB „A.“ pardavimą, jo ir D. Ž. sprendimu, kaip užstatas buvo duoti du nauji telefonai. Pamena, kad dėl tų dviejų telefonų nauji pirkėjai paklausė, kur jie yra, tuomet jiems buvo paaiškinta, kad tie telefonai yra pas N. J., kaip užstatas, nes UAB „A.“ buvo skolinga 600 Eur jam už suteiktas paslaugas. Kiek jam yra žinoma, naujieji savininkai su N. J. neatsiskaitė, todėl jo telefonai taip ir galėjo likti pas jį. Prisimena, kad tą dieną, kai jis pardavė UAB „A.“, naujieji pirkėjai neišsivežė visų dokumentų, dėl jų didelio kiekio ir dėl antro jų perdavimo jie sutarė susitikti panašiai po savaitės laiko. Taip pat prisimena, kad su juo telefonu bendravo tas jaunesnis vyriškis. Su juo ir susitarė susitikti po savaitės, dėl likusių dokumentų perdavimo. Likusių dokumentų perdavime dalyvavo jis ir tas jaunesnis pirkėjas. Tuo metu nei D. Ž. nei N. J. nebebuvo. Kas antrą kartą buvo su tuo jaunesniu vyriškiu, jis nepamena, bijo suklysti ar buvo tas vyresnis vyriškis, kuris pirko iš jo UAB „A.“. Gal buvo koks pagalbinis darbininkas. Tuo metu, antru kartu jie išsivežė visus dokumentus. Tiesa, tada, kai jie pirko iš jo UAB „A.“ jis suprato, kad tas jaunesnis vyriškis, kaip koks investuotojas, o tas kuris perka vyresnis bus direktorius ar kažkas panašaus. Kaip jiems sekėsi toliau darbuotis jis nežino. Kaip minėjo ankstesnėse apklausose, naujieji savininkai, tiksliau, tas jaunesnis savininkas aiškino, kad bendrovė toliau tęs veiklą, kad investuos pinigų, todėl tuo tikslu jis buvo paliktas dirbti bendrovėje ir jam bendru sutarimu buvo palikti naudotis du mobiliojo ryšio telefonai „Iphone S6“ ir „Samsung A5“. Kaip minėjo ankstesnių apklausų metu, po to, kai per kelis kartus tas jaunesnis UAB „A.“ pirkėjas išsivežė paskutinius UAB „A.“ dokumentus, jis tiesiog dingo, savo tuo metu naudotą mobiliojo ryšio telefoną jis išjungė. Bendrovėje jis dirbo nuo 2016-06-30 iki 2016-09-23. Kas jį atleido iš UAB „A.“ jis nežino, gal bankroto administratorius. Pas jį, kaip darbuotoją, nuo UAB „A.“ ofiso buvo likę raktai. Dabar tiksliai neprisimena kada bet jis buvo užvažiavęs į ofisą pasižiūrėti ar neatsirado tas naujasis „A.“ pirkėjas. Gali būti 2016 rudenį jam paskambino buvusi UAB „A.“ buhalterė R. ir informavo, kad ji dirba naujoje bendrovėje UAB „M.“, kuri yra įsikūrusi buvusiame UAB „A.“ biure, nes biuro patalpų savininkai dėl įsiskolinimų su UAB „A.“ nutraukė nuomos sutartį. Ji pasiūlė priimti jį į darbą (duomenys neskelbtini) pareigose. Taip jis pradėjo dirbti tame pačiame biure (duomenys neskelbtini) kitoje bendrovėje (t. 5, b. l. 125-127).

Iš 2017-08-10 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad Ž. L. atpažino nuotraukoje Nr. 2 pavaizduotą asmenį, t. y. E. B., kaip asmenį, kuris dalyvavo UAB „A.“ akcijų pirkime (t. 5, b. l. 94-96).

Iš 2017-08-10 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad Ž. L. iš pateiktų nuotraukų negali tiksliai atpažinti asmens, kuris pirko bendrovę, bet panašiausiais asmuo, esantis nuotraukoje Nr. 3 (I. Z.) (t. 5, b. l. 97-99).

Ž. L., 2017-08-22 akistatos su I. Z. metu, iš esmės nurodė identiškas aplinkybes, kaip kaltinamasis D. Ž.. Papildomai nurodė, kad po dokumentų pasirašymo ofise, D. Ž. išvyko. Išvyko galimai ir I. Z.. O jis padėjo kitam asmeniui, kuris atvyko kartu su I, Z., išnešti bendrovės daiktus ir dokumentus į šviesios spalvos mikroautobusą. Pinigus už bendrovę pas notarą jam sumokėjo ne I. Z., o kitas asmuo, kuris, kaip suprato, pirko bendrovę sau, o I. Z. buvo direktoriumi. Būtent su minėtu vyriškiu buvo derinami bendrovės pardavimo reikalai, o I. Z. atsirado Paskutiniu momentu, pas notarą. Jam (Ž. L.) buvo sumokėti 2 000 Eur. Taip pat nurodė, kad bendrovę jis pardavinėjo per skelbimus, tai jį susirado I. Z. pažįstamas (t. 5, b. l. 135-137).

Ž. L., 2017-11-29 akistatos su E. B. metu, parodė, kad pirmą kartą su E. B. bendravo telefonu dėl bendrovės pirkimo-pardavimo, po to ir elektroniniu paštu. Pirmą kartą susitiko pas notarą. Į bendrovės ofisą E. B. su I. Z. atvyko autobusiuku. Daiktai ir dokumentai buvo perduoti bendrovės ofise, dalyvaujant E. B. ir I. Z.. Daiktus ir dokumentus nešiojo į autobusiuką jis, galimai J., ir gal koks „A.“ vairuotojas. Daiktus ir dokumentus nešiojo visi dokumentų ir daiktų perdavime dalyvavę asmenys. Minėti daiktai ir dokumentai buvo perduoti per du kartus. Pirmą kartą visi daiktai ir dalis dokumentų. Antrą kartą (po savaitės) buvo perduoti likę dokumentai, bet ne I. Z., o kitam kartu su I. Z. buvusiam asmeniui. Negali pasakyti, ar šis asmuo E. B..

Kaltinamasis D. Ž. teisme parodė, kad įmonėje „A.“ veikla buvo vykdoma visą laiką. Įmonėje „A.“ nuo birželio mėnesio 2016 m. buvo direktoriumi, dirbo 2 mėnesius. Direktoriumi pasiūlė tapti Ž. L.. Telefonai, nurodyti kaltinime, nebuvo imami tam, kad kažką nuslėpti ar šiaip. Telefonus įsigijo liepos mėnesį. Pasitarė su akcininku, kad reikia žmonėms atnaujinti įrangą. Tuo metu buvo sudaryta sutartis su „B., o su „O.“ sutartis sudaryta naujai. Telefonai, kompiuteriai, buvo imami darbuotojams, kad padaryti daugiau darbo vietų. Darbuotojams nebuvo išdalinti telefonai, nes daug kas atostogavo. Telefonai, kompiuteriai įgyti buvo iš UAB „B.“ ir UAB „O.“, buvo planai, maršrutizatoriai, internetas. Šių prietaisų reikėjo žmonėms, kad fotografuotų CMR ir, kad greičiau gautų apmokėjimus, nes pas visus buvo paprasti telefonai. Kompiuteriai paimti dėl to, kad daugiau naujų darbo vietų padaryti, ekspedicijas prasiplėsti. Buvo ieškoma dar papildomai įsigyti transportą. Baiginėjo sutartis su (duomenys neskelbtini) su V., buvo ieškoma investuotojų. Buvo paimta apie 19 telefonų, apie 10 kompiuterių, maršrutizatorių kompiuteriams. Buvo išrašomos sąskaitos faktūros, jis išrašydavo ir pasirašydavo, prekės būdavo atsiųstos į ofisą, nes buvo siųstos ne vienu metu, dalimis atsiuntė. Šalia dar tuo metu buvo „B.“, tai buvo nuėjęs į „B.“ paėmęs kelis telefonus, o kitus telefonus paštu atsiuntė. Užsakytas prekes visas gavo. Įsipareigojimai buvo imami dviem metams, buvo „B.“ kažkiek apmokėta, o „T.“ - nebuvo, nes negavo sąskaitos faktūros ir nepamokėjo. Buvo atvažiavę į ofisą atstovai „T.“ ir tarėsi kokių konkrečių planų reikia, pasirinko, kad būtų užsienyje internetas nemokamas, kad pokalbiai nemokami būtų. Atsiskaitymas buvo numatytas kiekvieną mėnesį, atsiuntus sąskaitą. Abu su akcininku planavo įgyti telefonus, bet su „B.“ ir „T.“ atstovais bendravo jis. Bendravo telefonu, paštu, jie norėjo pasikalbėti, atvyko atstovės atskiromis dienomis iš „B.“ ir „T.“. Buvo pasakyta, kad pas juos yra tiek žmonių, jiems reikia tokios įrangos, tokių planų, jos pasakė jiems, kad atsiųs pasiūlymus ir tiek, buvo susirašinėjama paštu. Įranga vėliau buvo gauta nei susitarimas sudarytas. Su „B.“ ir „T.“ susitarta liepos 3 dieną pradžioje, o visa įranga gauta liepos pabaigoje. Pradėjo ieškoti papildomo investuotojo, kad norėtų investuoti į įmonę „A.“, buvo skelbimai dedami į internetą. Buvo atvažiavę ne vienas investuotojas ir skambinančių buvo, skambindavo akcininkui, kažkiek girdėdavo pokalbių. Akcininkas derino klausimus dėl investuotojų su juo. Investuotojo reikėjo tam, kad palaikyti pastovų vilkikų skaičių, nes kai kurių jau sutartys baiginėjosi. Reikėjo, kad būtų bent jau 11 vilkikų. Tuo metu buvo 11, bet atrodo buvo kelis jau atidavę. Po to, rugpjūčio gal mėnesį, sugalvojo akcininkas parduoti tą įmonę. Tuo metu įmonėje dirbo 18-19 žmonių. Nežino kodėl sugalvojo parduoti įmonę. Jis toje įmonėje buvo direktoriumi, sudarinėjo sutartis, ieškojo naujų žmonių, tačiau jų nerado, prižiūrėjo visą ūkį, sandėlius. Buvo investuotojas, kuris norėjo investuoti į tą įmonę, bet paskui tas investuotojas kaip ir sugalvojo nusipirkti tą įmonę, kas jis toks jis nežino, su juo nebendravo ir įmonės nepardavinėjo. Jis suprato, kad tas pats investuotojas nusipirko įmonę, vyko pardavimas, nuvyko pas notarą, vyko popierių pasirašymai, jis pasirašė ten, kur jam reikėjo pasirašyti kaip direktoriui. Pirkėjus matė, tai buvo I. Z. ir kitas jaunuolis, kurį matė pirmą kartą. Nesidomėjo, kodėl jie nori pirkti. Buvo nuvykę į ofisus po pardavimo, aprodė kas yra (daiktai, segtuvai) ir jo darbas buvo baigtas, jis išvažiavo. Perdavime pačiame dalyvavo, pasirašė viską, pasirašė, kad perduoda visus daiktus, segtuvus, telefonus, kompiuterius, maršrutizatorius, generatorius, antspaudus. Pasirašė su I. Z.. Atvyko su I. Z., aprodė viską ir perdavė viską I. Z., per perdavimą gal kažkiek ir trūko telefonų, buvo supakuoti kai kurie, kiti buvo išpakuoti, trys maršrutizatoriai buvo perduoti, kompiuteriai buvo perduoti, generatoriai, antspaudai, viskas jau buvo sudėta ir perdavė ir dar buvo perduoti kas prieš tai buvo įmonėje, tie visi segtuvai, didelė patalpa buvo dokumentų, tai viską toje patalpoje. Kaip suprato, turėjo toliau dirbti. Jam nesiūlė įmonėje likti (duomenys neskelbtini). Nekėlė įtarimo, kad neblaivus buvo I. Z., su abiem kalbėjo lietuvių kalba. Gal po pusmečio jį išsikvietė FNTT, klausinėjo ką jis darė toje įmonėje, nes ta įmonė dar kažką darė papildomai, PVM bandė priduoti ar kažką, tad suprato, kad toliau buvo dirbama ten. Dar pas jį namuose buvo užsilikęs vienas maršrutizatorius ir vieną telefoną buvo sudaužęs, tad jis liko pas jį, niekam jo nereikėjo. Kad nėra maršrutizatoriaus pasakė naujiems savininkams, o dėl telefono nepasakė, už viską toliau turėjo atsiskaitinėti įmonė. Buvo padaryti du antspaudai: buhalterijai ir vadybininkams, kad nereikėtu lakstyti ten atgal, pagrindinio antspaudo nebuvo.

Dar UAB „E.“ įmonėje dirbo (duomenys neskelbtini) nuo 2016 m. iki 2017 m. Jam dar būnant (duomenys neskelbtini) pasiūlė kitą darbą, sutiko dėl pinigų, darbo. Vienu metu dirbo dvejuose darbuose. UAB „E.“ užsiėmė statybos, apdailos darbais, o „A.“ — pervežimu. Kai jis tapo „A.“ (duomenys neskelbtini), dirbo 18 - 19 žmonių. Buhaltere dirbo E. „A.“ dirbo iki rugpjūčio mėnesio, išėjo ir tęsė darbą UAB „E.“. Nežino ar darbuotojai žinojo, kad bus parduota įmonė.

Nepamena kiek vilkikų buvo išvažiavę nuo liepos iki rugpjūčio.

Pirmą kartą matė tuos asmenis, kurie atvyko pas notarus. Jis įmonės parduoti nenorėjo, jis tiesiog ten dirbo. Iš akcininko sužinojo, kad įmonė bus parduota ir pasakė kada atvažiuoti pas notarą. Nežino, kuris čia buvo pirkėjas, nes jie buvo dviese, nebuvo pristatyta kuris pirks. Su notaru tarėsi akcininkas. Jis (D. Ž.) į notarų kontorą atvyko jau su paruošta sutartimi. Po to atvyko akcininkas ir tada pirkėjai, dar tuo metu buvo iš audito. Pas notarą pirmi užėjo akcininkas ir pirkėjai, o jį pakvietė vėliau. Neatsimena kas sumokėjo pinigus už pardavimą. Notaras viską paaiškino, kokia sutartis ir panašiai. I. Z. niekaip nereagavo į šitą paaiškinimą. Į patalpas važiavo iškart po notaro. Buhalterė nedalyvavo. Jis po pardavimo vienas vyko savo automobiliu, akcininkas savo automobiliu, o pirkėjai nežino kaip atvyko, nematė. Jam kitas asmuo neprisistatė, suprato, kad vienas asmuo bus akcininkas, o direktoriumi bus I. Z., tai suprato iš jo veiksmų, nes jis pasirašinėjo kaip direktorius, tačiau nesakė, kad jis bus šios įmonės direktorius. Dokumentus pasirašė pas notarą ir tada jau ofise dar pasirašė. Dokumentus paruošė audito įmonė, kurios pavadinimo nepamena. Audito įmonė buvo paruošusi perdavimo dokumentus, įrangos visus dokumentus, daiktų, telefonų, kompiuterių, viskas buvo išvardinta, telefonai, pavadinimai, SIM kortelės. Netikrino kiek ten visko yra, žiūrėjo, bet neskaičiavo. Abiem užsiminė, kad pas jį yra sudaužytas telefonas ir yra maršrutizatorius, kalbėjo, kad atsiųs autobusu, bet paskui jam niekas neskambino, tai taip ir pasiliko. Jis negavau 2 000 Eur, įmonė gavo, sumokėjo akcininkui, matė pinigus, bet nepamena kas sumokėjo.

Vairuotojams nei vienas telefonas nebuvo perduotas, nes tuo metu vairuotojai buvo išvažiavę. Gal kokios keturios mašinos buvo išvažiavę.

Iš jo ikiteisminio tyrimo metu buvo paimta popierinė dėžutė sudaužyto telefono ir maršrutizatorius. Jis pas jį buvo todėl, nes jis juo naudojosi internetu dėl darbo. Gali būti, kad rugpjūčio 1 dieną mašinų jau nebuvo, nes jas reikia grąžinti pagal sutartį. Buvo žadama mašinas grąžinti, bet paskui negrąžino (duomenys neskelbtini) ir V., todėl paskui pradėjo ieškoti kas norėtų investuoti į įmonę. Buvo tartasi ir su bankais. Perkant įmonę nebuvo žinoma, kad įmonėje yra sunki padėtis. Prieš akcininkui įsigyjant įmonę, buvo išmokėtos didelės išmokos, todėl kilo sunkumų įmonei, dėl to ir buvo ieškoma investuotojų, buvo tartasi ir su banku, bet jie nelabai norėjo bendradarbiauti, nes buvo dirbama su užsieniu. Akcininkas buvo paskolinęs pinigų įmonei. Viską valdė akcininkas, jis tik vykdė.

Parodžius t. 1, b. l. 35, nurodė, kad susitarimas buvo su „B.“ ir „T.“ liepos 3 d., jis netaisė ranka datos. Parodžius t. 1, b. l. 38, nurodė, kad jis neatliko taisymų. Susitarimai buvo pasirašyti liepos mėnesį, priedai prie susitarimo dėl įrangos paslaugų teikimo turėjo būti pasirašyti liepos mėnesį, rugpjūčio mėnesį negalėjo būti pasirašyti.

Paskelbus Tarnybinį pranešimą, t. 4, b. l. 135-136, nurodė, kad buvo pokalbis su (duomenys neskelbtini) piliečiu dėl telefonų. Tiesiog paklausė kiek kainuoja telefonai, pasižiūrėjo, kad kainos tos pačios, galvojo siųstis iš užsienio telefonus, nes galvojo, kad bus pigiau, norėjo pirkti iš salono ar padėvėtus. Buvo kalbama apie visokius telefonus, bet paaiškėjo, kad kainos tos pačios ir tuo ir pasibaigė. Sakė, kad domina „Iphone“, „Samsung“, nes tuo metu tokį pat turėjo, jam patiko, žinojo jų kainas, dėl to ir klausė apie šių modelių kainas. Bet nebuvo tikslo toliau tęsti pokalbį, nes kainos tokios pačios buvo, kaip ir Lietuvoje.

Iš 2017-03-08 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad D. Ž. atpažino nuotraukoje Nr. 2 pavaizduotą asmenį, t. y. I. Z., kaip asmenį 2016 metų rugpjūtį pirkusį UAB „A.“ ir pasirašinėjusį pirkimo-pardavimo dokumentuose bei daiktų ir dokumentų perdavimo aktuose (t. 4, b. l. 157-159.

Iš 2017-05-18 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad D. Ž. neatpažino E. B. (t. 4, b. l. 161-163).

Kaltinamasis D. Ž., 2017-08-22 akistatos su I. Z. metu parodė, kad kiek pamena, pinigai už akcijas buvo sumokėti pas notarą, juos sumokėjo su I. Z. buvęs vyriškis. Tikslios sumos nepamena, bet gali būti, kad buvo sumokėta 2 000 Eur. Taip pat parodė, kad „A.“ finansinės atskaitomybės dokumentai buvo ofise, sudėti spintose. Jie nebuvo specialiai išvežti išvežimui, nes naujieji savininkai ketino ten dirbti toliau. Kiti daiktai buvo sudėti dėžėse ant stalo. Pasirašius dokumentus naujiesiems „A.“ savininkams buvo pasakyta, kad dokumentai, esantys ofise ir daiktai, sudėti dėžėse, yra „Jūsų“. Taip buvo perduoti bendrovės dokumentai ir turtas. Ką naujieji savininkai darė su dokumentais, jis nematė. Prie jo jie jų neišnešė (t. 4, b. l. 190-193).

D. Ž., 2017-10-06 akistatos su E. B. metu, parodė, kad akistatoje sėdinčio asmens neprisimena. Pas notarą buvo jis, Ž. L., I. Z. ir su juo dar vienas asmuo. Nurodė neprisimenantis pinigų perdavimo momento. Bendrovės ofise jis, I. Z. pasirašė „A.“ daiktų, turto ir finansinės apskaitos dokumentų perdavimo aktus. „A.“ finansinės atskaitomybės dokumentai buvo ofise, sudėti spintose. Jie nebuvo specialiai išvežti išvežimui, nes naujieji savininkai ketino ten dirbti toliau. Kiti daiktai buvo sudėti dėžėse ant stalo. Pasirašius dokumentus naujiesiems „A.“ savininkams buvo pasakyta, kad dokumentai, esantys ofise ir daiktai, sudėti dėžėse, yra „Jūsų“. Ką naujieji savininkai darė su dokumentais, jis nematė, nes pasirašęs dokumentus iš karto išvyko. Prie jo jie jų neišnešė. Nurodė, kad pinigai už bendrovę buvo sumokėti D. Ž., bet nežino kuris iš asmenų juos sumokėjo (t. 4., b. l. 193-194).

Kaltintas asmuo, kuriam baudžiamoji byla nutraukta mirus, I. Z. (I. Z.) teisme parodė, kad suprato kaltinimą, jis neklastojo kaltinime nurodytų dokumentų. Ž. L. ir D. Ž. pažįsta, juos matė vienintelį kartą pas notarą, ten ir susipažino. Jis su kaltinamais asmenimis faktiškai nešnekėjo, viską tvarkė E. B.. Jie nežinojo, kad jis už 50 Eur atvyko. Jo paprašė E. B., sumokėjo ir jis nuėjo. Su E. B. supažindino vienas draugas, jie buvo išgėrę. E. B. kavinėje jam pasiūlė pasirašyti dokumentus, sakė nebus jokių problemų, todėl jis sutiko už atlygį pasirašyti. E. B. paskambinęs pasakė atvažiuoti prie notarų biuro, berods (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pas notarą buvo D. Ž., Ž. L., E. B. ir jis, susitiko notarų biure. Jam tiesiog pasakė, kad jis pasirašytų. Notarui mokestį mokėjo E. B., bet pinigų jokių nematė. Išėjus iš notaro jam sumokėjo 50 Eur ir jis nuėjo gerti. Nežino ką pasirašė. Notaras prisistatė kaip jo juridinis atstovas, visi pas notarą užėjo, paklausė ar jis sutinka pasirašyti ir viskas. Ant ko pasirašė nesuprato. Jis E. B. atidavė dokumentus, kuriuos pasirašė, dokumentai buvo su antspaudu. Pasirašė, nes durnas buvo, nes jam buvo pasakyta, kad nieko nebus ir jis nelabai ir pergyveno. Jokių daugiau reikalų neturėjo su šiais asmenimis, tik teisme, tyrimo metu. Suprato, kad dokumentai buvo dėl kažkokios įmonės „A.“, bet nežino ar buvo į ją nuvykęs, neatsimena, nes tuo metu jis labai piktnaudžiavo alkoholiu. Po šių įvykių E. B. jam siūlė dar kartą pasirašyti, bet jis nesutiko. Siūlė pasirašyti dokumentus, kad ten maždaug tas pats, bet paskui pakalbėjo su žmonėmis, kurie irgi ten buvo pasirašę, tai sakė anksčiau ar vėliau gali viskas išlįsti ir geriau nesusidėti. Nežino ar E. B. gavo kokius dokumentus iš jų. E. B. prašė neiti jo į policiją, pasislėpti. Kodėl prašė - nežino. Jį iškvietė policija, jis iškart ir nuėjo. Paskui E. B. skambino ir klausė, ar jis bendravau su policija, tai vieną kartą jam pasakė, kad su policija nebendraus, nes gi nesakys jam, kad jau viskas, kad jis policijai viską papasakojo. Nežino, ar matė kokius dokumentus, dėžes, segtuvus, nelabai pamena. Prieš tai dar buvo kitoje byloje su E. B., bet ten jis buvo, kaip liudytojas. Einant pas notarą buvo šiek tiek išgėręs. Kai išėjo iš notaro, jis vėliau važiavo su E. B., užėjo į kabinetą, ten stovėjo lentynos su kažkokiomis „papkėmis“, dar ten kažką pasirašė ir išėjo. Telefonų nematė, dokumentus tik pasirašė, pasirašė tai, ką sakė E. B.. Du parašus dėjo. Pasirašė ir išėjo, o E. B. liko ten. Tiksliai negali pasakyti — jis ten buvo, E. B., D. Ž. ankščiau išvažiavo, dar kažkokios darbuotojos vaikščiojo.

Po N. J. apklausos I. Z. parodė, kad nepamena N. J., neturėjo su juo reikalų, perduodant dokumentus jo nematė. Apie telefonus išgirdo tik tada, kai vyko tyrimas. Jis neturėjo su šituo žmogumi jokių reikalų, jis (I. Z.) tik pas notarą buvo.

Po liudytojo E. B. apklausos apie pokalbius telefonu (t. 2, b. l. 98-99) parodė, kad nesupranta, kaip jis viską prisimena, o E. B. neprisimena. Vykdavo pokalbiai telefonu, kuriuos vedantis bylą įrašinėjo.

Pagarsinus liudytojo N. S. parodymus (t. 2, b. l. 25), parodė, kad taip ir buvo, pradžia truputį kitokia. Ne tokioje gatvėje viskas vyko ir tai nebuvo jo planas pirkti barą. Jis dirbo bare pas pusseserę, N. S. suvedė jį su E. B.. Jie sėdėjo su N. S., išgėrinėjo ir jis užsiminė, kad turi finansinių problemų, o jis pasakė, kad pažįsta žmogų, kuris gali jam padėti užsidirbti greičiau pinigų. Jam N. S. pasakė, kad E. B. ieško žmogaus, kuris galėtų kažką jam padėti. Sėdėjome kavinėje, pasakė taip ir taip, kad nebus jokių problemų, reikia nupirkti įmonę. Jam sunkesnis laikotarpis buvo, nes kai dirbo pas pusseserę, jam „pakabino“ pakankamai didelę skolą. Skolos dydžio nepamena, nes iš pradžių mokėjo, o po to nebebuvo iš ko mokėti. Jis pabėgo į (duomenys neskelbtini), turėjo problemų tuo metu, o daugiau nieko negali pridėti. E. B. pasakė, kad mokės nedaug, o paskui jau mokės daugiau, gaus daugiau pelno. Nežino kokio pelno, jis nesigaudė tame. Pasakė, kad jis (I. Z.) pirktų kažkokią firmą, o ją paskui skubiai parduos kartu. Neužilgo susitiko. Tada buvo vienas. Suprato ką daro, bet E. B. pasakė jam, kad nebus jokio kriminalo, jis nenusimanė, pasitikėjo N. S.. Kai pasirašė pas notarą, jam davė 100 Eur.

I. Z., 2017-08-22 akistatos su D. Ž. metu, parodė, kad pas notarą buvo su E. B.. Kiek pamena, jis pasirašė bendrovės pirkimo-pardavimo dokumentus. Bendrovės „A.“ daiktų, finansinės apskaitos dokumentų, kito turto perdavimo dokumentai buvo pasirašoimi „A.“ administracinėse patalpose, (duomenys neskelbtini), antrame aukšte. Į ten jis ir E. B. nuvyko taksi automobiliu. Gali būti, kad tuos dokumentus jam pasirašyti padavė E. B.. Pasirašęs dokumentus, juos perdavė E. B.. Klausime minimų dokumentų ir kito turto jis negavo. Jam rūpėjo tik, kad E. B. jam sumokėtų 50 Eur. Ofise matė lentynas su segtuvais. Nepamena, ar ofise buvo kiti daiktai, dėžės, jam tai nerūpėjo. Pasirašius minėtus dokumentus E. B. davė jam 50 Eur ir jis (I. Z.) išėjo. Jis nežino kas toliau vyko „A.“ ofise (t. 4, b. l. 190-192).

I. Z., 2017-10-12 akistatos su E. B. metu, parodė tapačias aplinkybes, kaip ir akistatose su D. Ž. ir Ž. L. (t. 5, b. l. 187-188).

Liudytojas N. J. teisme parodė, kad Ž. L. paprašė paslaugos, kai planavo įsigyti bendrovę „A.“. Paprašė kiek įmanoma įvertinti finansinę situaciją, dokumentų atitikimą, turtą, įsiskolinimus. Nuvyko kartu pas pardavėjus, kiek įmanoma įsigilino, įsivertino šitą bendrovę, visas transporto priemones, gal tik turėjo būti daugiau pradelstų įsiskolinimų ir darbuotojų bazė sukaupta ir transportas, su užsakovais, tiekėjai, iš esmės viskas kaip ir gerai, gražu. Nereikalinga nieko pradėti nuo nulio, galima tiesiog į verslą pasinerti. Gal tik tiek, jog tuo metu nebuvo užfiksuota, kad bus privalomai grąžinama transporto dalis. Tokia buvo pradžia, paskiau kažkokia tai pauzė ir, kai jau buvo įgyta įmonė, jį pasikvietė kaip ir su pasiūlymu apskaitą buhalterijai vesti. Visą laiką su Ž. L. bendravo ir derino viską, jie buvo iš seniau pažįstami. Pervertė skolas. Visos įmonės turi įsipareigojimų, čia nieko naujo, bet mašinos važinėjo ir kiekvieną dieną uždirbinėjo pinigus. Jeigu būtų sudarę sutartį dėl buhalterinės apskaitos vedimo, tai jis turėtų perimti visą duomenų bazę, dėl to ir rinkosi duomenis. Taip pat stengėsi ir jiems kažką padėti, nagrinėjo sutartis. Jis jiems padėjo planuoti, kurti naujas darbo vietas, šalia transporto, ekspedicijos, kurti vien vadybininkams darbą, kas atneštų papildomas pajamas, bendravimas su senais tiekėjai, su visais kas reikalauja skolų. Gera pusė, kad buvo senieji vadybininkai, kurie toliau bendravo su vairuotojais, čia ne tik jo darbas buvo, jis jiems tik padėjo ir buvau šalia, buvo didelis spaudimas, nes visi prašė skolų, bet visą laiką toks nerimas būna, kai pasikeičia savininkai, direktoriai įmonės. Vėliau paaiškėjo, kad pagal sutartis reikia grąžinti transporto priemones, kurios neturėtų sustoti ir kurios turėtų dirbti. Čia turbūt didžiausias minusas buvo. Šitos sutartys buvo sudarytos senų vadovų, buvo nustatytas terminas grąžinti anksčiau transporto priemones, nei nusipirkus ir išmokėti. Tokios sąlygos yra tikrai blogos. Nes tu dirbi, dirbi ir suėjus sutarties nutraukimo metams, tu privalai išmokėti visą už likutį už transporto priemones, o jei įmonė neturi lėšų, tai viskas. Visa tai buvo pastebėta eigoje, jau nusipirkus įmonę. Buvo ieškoma kitų kredito šaltinių, buvo ieškoma kažkur persilizinguoti, daug visokių variacijų per trumpą laiką buvo. Apskaitos visos nesusirinko, nes buhalterė apsirgo, po to išėjo atostogauti ir tas mėnuo taip ir praėjo.

Paskelbus liudytojo N. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 167-168). Nurodė, kad parodymus patvirtina. Turėjo įtakos darbuotojų išmokos, išeitinės didžiulės, daug tokių detalių susidėjo padėties pabloginimui. Dėl telefonų skolos jis sąskaitą pasirašė, o pinigėlių negavo, čia buvo įmonė UAB „A.“ skolinga. Telefonai buvo imami užsitikrinti apmokėjimą, kaip užstatas, jog laikinai jam duoda jais naudotis ir vėliau bus už juos sumokėta. Tik žodžiu buvo susitarta ir jis sąskaitą faktūrą paliko. Kai jis buvo ten, buvo sprendžiama kaip telefonus naudoti, buvo kad prijungti prie jų vadybininkus atskiram darbui, kad bus telefonai vairuotojams. Kai perdavinėjo turtą nedarė inventorizacijos, ten viskas buvo suinventorizuota, viskas buvo sudėta patalpose, kadangi patalpos buvo gan didelės, patalpose buvo visa orgtechnika. Viskas buvo sudėta į krūvas, technika niekur ir nebuvo išėjus, nes vairuotojai, kai grįždavo, tai jie jau neišvažiuodavo paprasčiausiai. Nauji telefonai nelabai galėjo pasiekti vairuotojus, bent jau jis nematė, kad būtų kažkam davę į namus išsinešti telefonus. Orgtechnika yra tai, kas buvo komplektuojama, tai yra telefonai ir kompiuteriai. Jų nebuvo tiek daug, jis turi perdavimo aktus, buvo paimta sąskaitą faktūra ir padėti daiktai. Duomenys iš sąskaitos faktūros buvo perrašyti, o daiktai vietoje buvo, jie niekur nebuvo išėję. Skaičiuojant daiktus, jų nebuvo daug, tuščių dėžučių nedėliojo niekas, jos buvo padėtos ir nejudintos, kiekvienos dėžutės neatidarinėjo, bet jas pakėlus jautėsi svoris, jos atitiko sąskaitas faktūras. Jeigu žmogus turėjo pasiėmęs rankoje telefoną, kuriuo jis naudojosi, tai reiškia jis irgi vietoje. Visus telefonus ir visus kompiuterius matė surašydamas ir perduodamas juos naujiems savininkams. Aktai buvo paruošti truputį ankščiau, prieš notarą, nes po notaro jis atvažiavo pasiimti savo ir išvažiavo, nebuvo viskas daroma paskutinę minutę. Visus dokumentus ir buhalteriją matė. Segtuvų buvo šimtai, jos buvo sudėtos lentynose, buvo eilė lentynų ir viskas ten buvo sudėta ir nuo kažkurių metų. Visa duomenų bazė buvo kompiuteriuose. Jam du telefonai buvo perduoti ir jam leido jais naudotis. Buvo susitarimas dėl telefonų, kad jis juos grąžins gavęs apmokėjimą, jis jau buvo pavargęs nuo visų tų dalykų ir norėjo kažkaip užsitikrinti apmokėjimą. Perdavimą dokumentų matė, savininkai atvažiavo, apžiūrėjo, kad viskas yra, viskas tvarkoje, o, kad kažkas kažką pasėmė, nematė. Jo akivaizdoje perdavimo aktas buvo pasirašomas, jį pasirašė naujas vadovas. Mano, kad salėje yra naujas vadovas UAB „A.“, bet jis jo atpažinti neturi galimybės, jau daug metų praėjo. Su nauju vadovu kalbėjo lietuvių kalba. Nauji įmonės vadovai apžiūrėjo telefonus, tuo labiau, kad perdavimo metu patalpos buvo išnuomotos, tai perdavus patalpas su visu turtu, vadinasi tu perduoti visą tą turtą. Entuziazmas jo buvo pradžioje, įsigyjant įmonę, o pabaigoje jam nelabai įdomu buvo, jis perdavė ir nebesidomėjo. Jo nieko konkretaus nauji savininkai neklausė. Jam duoti telefonai prabuvo pas jį iki tol, kol juos atjungė, o po to jis juos įdėjo į stalčių ir po kažkiek laiko atidavė. Telefonai buvo įrašyti į perdavimo aktą. Vieną telefoną buvo paėmęs ankščiau, o kitą telefoną, jau po notaro, kad maždaug būtų tokia suma, kurią jam turi sumokėti. Buvo žodinis susitarimas dėl jo paslaugų ir atlygio.

Telefonus paimti leido Ž. ir D., o kas tiksliai jam davė telefoną, ar Ž. ar D., nepamena. Pas notarą nebuvo, kai pasirašinėjo dokumentus, laukė laukiamajame, kol bus pasirašyti dokumentai. Iš notaro grįžo trise, Ž., D. ir jis. Iš notaro į ofisą atvyko kiti du atstovai, tačiau jų nei vardų, nei pavardžių nežino.

Dalyvavo ir susipažino su buhalterija, kai Ž. L. norėjo pirkti UAB „A.“, prašė dokumentų ataskaitų, nes neįmanoma viską peržiūrėti greitai, ten pakankamai tvarkinga buhalterija buvo, segtuvų trys didelės lentynos pridėtos, tikrai daug, transporto įmonėje per tiek metų susikaupė. Ž. L. UAB „A.“ pirko už nedidelę sumą, už kiek tiksliai, dabar nepasakys. Perkant įmonę buvo apie 10 vilkikų, mano, kad buvo likę lizingų, viskuo rūpinosi buhalterė. Vadovas buvo D. Ž.. Buvo įsitikinęs, kad viskas buvo suruošta ir teisingai perduota. Prieš perkant įmonę jis žiūrėjo ataskaitas. Pirminių dokumentų, sutarčių, sąskaitų faktūrų, nežiūrėjo, Jis žiūrėjo tik ataskaitas, darbuotojai, atlyginimai, išmoka, komandiruotės, viskas, kas sudaro mėnesinę apyvartą. Kitų dokumentų neskaitė ir nevartė. Iš dokumentų nebuvo galima numatyti, kad bus paimti vilkikai. Nemano, kad Ž. L. turėjo kitų ketinimų, pas jį buvo didelis entuziazmas, jeigu įmonė būtų sklandžiai dirbusi, ji tikrai būtų išsimokėjusi skolas ir turbūt šiai dienai jie nebūtų čia susirinkę. Netikslinga, dėl kažkokių smulkių ketinimų pirkti įmonę su tokiu ūkiu ir pavogti telefoną, tai sakykim vilkikui galėjo keletą mėnesių nesumokėti ir būtų grynais pinigais gavę ir žymiai daugiau, tai kam vienoje vietoje sąžiningai elgtis, kitoje vietoje degtukų dėžutę pasisavinti. Kai įmonei vadovavo Ž. L. ji vykdė komercinę veiklą, viskas vyko kaip priklauso įmonei. Buhalteriniai dalykai buvo tvarkomi, viskas kaip priklauso, gavo apmokėjimus darbuotojai, buvo visi kiti einami mokėjimai, bandė derėtis su tiekėjais, gal taip nebūtų viskas greitai subyrėję, jeigu tiekėjai nebūtų išsigandę, paprasčiausiai ta nežinia, kad atėjo nauji žmonės, kas čia bus, kaip viskas vyks. Jam nebuvo sumokėta už darbą, buvo išrašyta sąskaita 650 Eur, bet jis negavo apmokėjimo. Sąskaita buvo už visą laikotarpį. Sąskaita buvo išrašyta mėnesio gale.

Liudytojas N. J. 2017-04-06 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra UAB „D.“ (duomenys neskelbtini). Jo vadovaujama bendrovė užsiima buhalterinių paslaugų teikimo paslaugas įvairioms bendrovėms ir teikia joms tokio pobūdžio paslaugas. Ž. L. sužinojo apie šią parduodamą bendrovę, kuri užsiėmė tarptautinių krovinių pervežimu. Jis ketino ją nupirkti, todėl paprašė jo prieš jos nupirkimą peržiūrėti tos bendrovės dokumentus ir išsiaiškinti realią jos vertę, tai yra už kiek būtų pelninga ją nupirkti ir tęsti veiklą tarptautinių krovinių pervežime. Tuo tikslu jis ne kartą vyko į (duomenys neskelbtini), kur berods (duomenys neskelbtini), esančiame šios bendrovės ofise jis susipažino su UAB „A.“ finansinės apskaitos dokumentais. Finansinių apskaitos dokumentų buvo tikrai nemažai, gal kelios pilnos spintos. Bendrovė savo veiklai vykdyti turėjo tik lizinginius vilkikus, kurių buvo apie penkiolika. Jis matė, kad bendrovėje skolų buvo daugiau nei turto. Tačiau tarptautinių krovinių pervežimo verslas yra toks, kad ir turint skolų, galima judėti į priekį ir dirbti, plėstis ir galbūt įsivažiavus dirbti pelningai. Ž. L. nupirko UAB „A.“ už simbolinę kainą. Sutarė, kad jis „D.“ tvarkys UAB „A.“ finansinių apskaitos dokumentų apskaitą. Prisimena, kad tuo metu, kai UAB „A.“ buvo nupirkta 2016-07-01, ji turėjo apie dešimt vilkikų, kurie visi buvo lizinginiai. UAB „A.“ bandė tęsti veiklą, mokėjo atlyginimus. Situacija mėnesio bėgyje keitėsi, nes paaiškėjo įvairių detalių su darbuotojais, kurių prieš tai nesimatė. Buvę bendrovės savininkai buvo pridarbinę savo giminaičių, iš dekreto parėjo keletas darbuotojų, kai kas pareikalavo išeitinių kompensacijų, paaiškėjo aplinkybės, kad keli vilkikai pagal galiojančias lizingo sutartis turi būti grąžinami bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Tada UAB „A.“ liko keli vilkikai ir jie tęsti savo veiklos nebegalėjo, todėl nusprendė ją parduoti. Apie ryšio priemonių pirkimą UAB „A.“ žino iš atsakingų asmenų, kad naujos ryšio priemonės buvo perkamos vairuotojams, kad šie išvykę į komandiruotę galėtų persiųsti CMR, reiso duomenis į ofisą ir būtų galima daug greičiau rengti dokumentaciją atsiskaitymams su užsakovais. Aplinkybės apie gautas ryšio priemones iš telekomunikacijų tiekėjų jam nėra žinomos, jis nežino, kur UAB „A.“ atsakingi asmenys jas padėjo. Žino, kad Ž. L. bandė „suktis“ iš padėties, jis ieškojo investuotojų, kurie galėtų investuoti ir tęstų veiklą, tačiau matomai nesėkmingai ir tada jis nusprendė ją parduoti, nes surado pirkėją. Prisimena, kad bendrovės pirkimui pardavimui jis parengė finansinės apskaitos dokumentų perdavimo aktus, daiktų ir kito turto perdavimo dokumentus. Tuos dokumentus jis parengė visiškai identiškai nukopijuodamas dokumentų ir kito turto perdavimo dokumentų turinį nuo tų dokumentų, kuriais Ž. L. pirkdamas 2016-07-01 perėmė dokumentus ir turtą. Viskas praktiškai buvo surašyta identiškai. Tiesa buvo sudarytas naujas daiktų perdavimo aktas, t. y. technikos gautos iš AB „O.“ ir UAB „B.“. Šią techniką, jis surašė į perduodamų daiktų aktą pagal jam pateiktas išankstinio apmokėjimo sutartis tarp minėtų ryšio tiekėjų ir UAB „A.“. Parduodant bendrovę jis buvo (duomenys neskelbtini) mieste. Bendrovės pirkimas-pardavimas vyko notarų biure, kuriame jis nebuvo. Žino, kad UAB „A.“ nupirko, pirkime dalyvavo du asmenys, kurie po dokumentų pasirašymo buvo atvykę į UAB „A.“ ofisą, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jam tuo metu rūpėjo, kuri pusė atsiskaitys su juo už atliktas paslaugas ir, kadangi bendrovė buvo skolinga už darbą, o jokios sutarties nebuvo. Tuo metu jie visi sutarė, kad kaip garantą duoda jam du naujus mobiliojo ryšio telefonus, kurie tuo metu buvo ofise ir savaitės laikotarpyje, jie ketino su juo atsiskaityti, išsiaiškinę, kuri pusė turi jam sumokėti už paslaugas, buvo išrašyta sąskaita 650 Eur. Tuo metu jis telefonus išsivežė, o pinigų nei iš vienos, nei iš kitos pusės nesulaukė. Grįžęs į (duomenys neskelbtini), vieną mobiliojo ryšio telefoną jis davė naudotis savo pažįstamai V. D., o kitą sūnui, kuris jį buvo perdavęs jo žmonai Z. J.. Žino, kad abu telefonai beveik vienu metu sugedo, gali būti, kad ryšio operatorius juos užblokavo. Jis galbūt galėtų atpažinti asmenis, kurie buvo UAB „A.“ ofise, (duomenys neskelbtini) gatvėje, po to, kai jie ją nupirko. Aplinkybės, kaip buvo fiziškai perduodami UAB „A.“ finansinės apskaitos dokumentai ir kitas turtas jis nematė ir nežino (t. 1, b. l. 177-179).

Liudytoja E. R. teisme parodė, kad UAB „A.“ dirbo nuo 2012 m. buhalterės pareigose, buvo vienintelė šios bendrovės buhalterė. Į darbą ją priėmė F. J.. Po kiek laiko, dėl krizės Rusijoje, kai buvo uždrausti vežimai į Rusiją, įmonės veikla pasidarė nuostolinga, pablogėjo finansiniai reikalai, savininkai pradėjo domėtis įmonės pardavimu. Mokėjimai pradėjo strigti, beveik visos mašinos buvo paimtos lizingo būdu, automatiškai pradėjo nemokėti, ieškojo būdų išsisukti, vienas iš variantų buvo parduoti įmonę. UAB „A.“ buvo parduota kitai įmonei, vadovas buvo Ž. L., kuris dabar yra posėdžių salėje. Bet pirmas pardavimas buvo ne Ž. L., o buvo moteris, pavardės dabar neprisimena, nes praėjo daug laiko. Ji buvo akcininkė, o J. J. buvo įgaliotas atstovas. Kai pasikeitė akcininkai ir J. J. buvo įgaliotas atstovas, įmonėje nieko nepasikeitė, reikalai nepagerėjo, augo skolos, vadovai bandė susitarti su bankais dėl lizingų apmokėjimo. Jai atrodo, kad su bankais nepasisekė susitarti, nes sutarties nematė. Vėl buvo paduotas skelbimas, kad parduodama įmonė. Buvo keletą žmonių atėję, periodiškai rengė finansinės atsiskaitomybės dokumentus, teikė kiekvienam atėjusiam. Ji nedalyvavo sandoryje, tik ruošė finansinės atsiskaitomybės dokumentus, kad atvaizduoti realią padėtį. Atsiradus naujiems savininkams bandė dirbti, buvo paskirtas naujas direktorius D., vėl darė atsiskaitomybės dokumentus. Su laiku pradėjo šlubuoti jos sveikata, buvo problemų dėl nugaros, rečiau ateidavo į darbą. Ateidavo padaryti būtinus dalykus, mokesčius, atlyginimus. Žino, kad atėjus naujiems savininkams, pastarieji važiavo į banką dėl vilkikų lizingo, viskas ėjo link sutikimų, nes vilkikai važiavo į reisus, bandė dirbti. Dėl telefonų ir planšetinių kompiuterių matė, kad buvo sąskaita dėl paimtų telefonų, tam kad įstatyti į mašinas ir privilioti vairuotojus, kuriuos buvo sudėtinga surasti, nes įmonės finansinė padėtis buvo sunki ir vairuotojams negalėjo mokėti daug, todėl bandė vilioti vairuotojus kitaip. Darbas buvo su įmone, kuri imdavo didelį procentą už tai, kad iš anksto pervesdavo pinigus. Vairuotojams grižus iš reiso buvo skanuojami CMR, siunčiami į užsienį ir tik tada po kažkiek dienų gaudavo mokėjimą. Už greitį jie reikalavo didelių pinigų, o greitis turėjo būti, nes reikėjo pirkti kurą, mokėti vairuotojams atlyginimus. Planšetiniai kompiuteriai buvo reikalingi, kad skanuoti dokumentus ir siųsti kuo greičiau iškarto po prekės pristatymo, kad operatyviai gauti informaciją, greičiau sumokėti. Prisimena, kad darė lenteles, kiek laiko pradelsta, tiesiog ataskaitas. Prisimena, kad nelabai sekėsi dirbti, nes buvo vairuotojų trūkumas, grįžę iš reiso jie nelabai norėjo važiuoti atgal. Direktorius pamatė, kad neišsikapsto ir nesusitvarko be pašalinių investicijų, pradėjo ieškoti kas galėtu įnešti pinigų, dalyvauti versle. Kiek žino, buvo sprendimas vėl parduoti įmonę. Apie pardavimą praktiškai nieko nežino, vėl buvo paruošta atsiskaitomybė su analizėmis, paskui atėjo ir sužinojo, kad įmonė parduota. Iki pardavimo visi buhalterijos dokumentai buvo ofise, (duomenys neskelbtini). Buvo daug lentynų, buvo viskas tvarkoje, visi dokumentai tvarkingai sudėti į segtuvus. Po pardavimo ji dirbo toliau, nes atleidimo nebuvo. Tolimesnių nurodymų pardavus įmonę nebuvo, Ž. L. pasakė, kad tvarkytų tiek dokumentų, kiek jų yra. Tačiau, kai vieną dieną atėjo tvarkyti dokumentus, tai ant stalo gulėjo tik vienas segtuvas, datos neprisimena, bet tai jau buvo po pardavimo. Paklausė direktoriau D. Ž., jis atsakė, kad viskas tvarkoje, kokie dokumentai ateis - kaupk juos, pasakė, kad visus segtuvus pasiėmė naujas įmonės savininkas. Vėliau jai paskambino bankroto administratorė ir pranešė, kad iškelta bankroto byla. Paklausė bankroto administratorės kur dėti dokumentus, kuriuos ji turi. Ji perdavė duomenis dėl atlyginimų žmonėms, padarė balansus, nes pas ją buvo „exseliniai“ variantai dokumentų, padarė apskaitą. Kai ruošė finansinę atskaitomybę, jos kompiuteryje liko „exseliniai“ dokumentai. Jai pranešė, kad buvo registruotas dar pardavimas, ji sustabdė pardavimą, iš mokesčių inspekcijos skambino dėl PVM deklaracijos, ji pasakė, kad neturi ką pateikti, neturi dokumentacijos, tai jai patarė pateikti ką turi. Ji susiskambino su bankroto administratore, kuri pasakė pateikti nulinę pridėtinės vertės deklaraciją. Po to jai paskambino iš mokesčių inspekcijos ir pasakė, kad ji panaikintų savo deklaraciją, kadangi yra pateikta kita deklaracija, bet ji nesutiko, nes nematė kitos deklaracijos, todėl negalėjo panaikinti savo. Kai sutvarkė ataskaitą, bankroto administratorė atleido ją iš pareigų. Vieną antspaudą atrodo bankroto administratorei atidavė, dėl generatoriaus neatsimena. Kai UAB „A.“ direktorius buvo J. J. antspaudas sutartims visada buvo pas ją ir yra pagrindinis antspaudas. Kai direktoriumi tapo D. Ž., antspaudas irgi gulėjo pas ją ant stalo dėl to, kad reikėjo antspauduoti dokumentus, tą antspaudą naudojo vadybininkai ir ji. Tuo metu, kai vadovavo D. Ž., generatorius buvo pas ją, kai reikėjo darė pavedimus ir ji. Jai atrodo, kad generatorius buvo išvežtas kartu su dokumentais. Kai generatorius buvo pas ją, laikė jį stalčiuje, darbe arba namuose, kai sirgo. Generatorius nebuvo jos vardu, pasiėmė tas, kieno vardu buvo generatorius. Ji nesiaiškino, kodėl jai nedavė generatoriaus.

Prieš pardavimą I. Z. darė ataskaitas, kompiuteryje buvo ataskaitos „exel“ formatu, prireikus iš tų dokumentų buvo galima spręsti apie įmonės veiklos rezultatus, apie įmonės veiklą ir atsiskaitomybę, kompiuteryje buvo likę duomenys. Po to, kai buvo parduota įmonė, duomenys kompiuteryje taip ir liko, kompiuteris buvo įmonės, jis buvo likęs ir po pardavimo. Viską atspausdino ir atidavė bankroto administratorei. Tvarkė I. Z. priėmimą į darbą, automatiškai turėjo būti nustatytas atlyginimas, bet dabar neatsimena, atlyginimas jam nebuvo išmokėtas.

Sutarties dėl UAB „A.“ paskolos nematė. Žino, kad buvo paskolinta, kad buvo sutartis, dokumento patvirtinimui buvo paimtas antspaudas. Matė paruoštą sutartį be antspaudų. Sutartis nebuvo įtraukta į buhalteriją, ji nebuvo deklaruota, nes tuo metu, kai ji turėjo teikti deklaraciją, sutartis nebuvo iki galo sutvarkyta. Dėl pinigų grąžinimo ji dabar neprisimenu, savavališkai nedarė jokių pavedimų. Vadovaujant D. Ž. ir parduodant įmonę buvo daroma labai išsami atskaitomybė su iššifravimu, koks turtas, kas skoloje, buvo išdėstytas kiekvienas balanso straipsnis. Neatsimena kiek buvo vilkikų, kai vadovavo D. Ž.. Matė sąskaitą iš „O.“ ir „B.“, sutarties nematė, sąskaitą įtraukė į apskaitą, vykdė D. Ž. nurodymus. Lizingo sutartyje išpirkimo nuoma buvo neproporcingai didelė, buvo klaidingai padaryta sutartis, sutartį pasirašė F. J.. Ji, kaip buhalterė, iš PVM deklaracijos galėjo spręst ar įmonė vykdė veiklą, ar nevykdė veiklos, jeigu yra sąskaitos faktūros, tai vykdo veiklą, deklaracijos fiksuoja pajamas.

Liudytoja E. R. 2017-04-25 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad bendrovės pagrindinė bendrovės veikla buvo logistika, transporto paslaugos, turėjo apie 17 vilkikų, kurie buvo įsigyti lizingu, bendrovė neturėjo nei vieno savo vilkiko. Pagrindinės pervežimų kryptys buvo vakarų valstybės. UAB „A.“ turėjo vieną pastovų klientą „W.“. Nuo 2013 metų bendrovės veikla pasidarė nuostolinga, bet po truputį judėjo į priekį. Su vienu pastoviu klientu „W.“ buvo labai sudėtinga dirbti, nes visus didžiąją dalį gauto pelno „pasiimdavo“ lizingai. Bendrovei gal trūko rimto vadovavimo, reikėjo investicijų iš šalies, tam, kad pakelti bendrovę ir dirbti. Savininkė F. J. gan neblogai administravo UAB „A.“ veiklą, sugebėdavo suderinti lizingų apmokėjimo atidėjimus. Tačiau, bendrovei trūko klientų, todėl kaupėsi įsiskolinimai už lizingu paimtus vilkikus. 2016 metais F. jos buvo prašiusi parengti UAB „A.“ finansinės atskaitomybės dokumentu bendrovės pardavimui. F. J. pardavė savo akcijas L. L., kurios ji niekada nėra mačiusi. Ir tos L. statytiniu pasirodo tapo buvęs F. J. vyras J. J.. Tapęs direktoriumi J. J. stengėsi dirbti, ieškojo investuotojų, atsiskaitinėjo su darbuotojais. Buvo patalpinti skelbimai spaudoje, kad bendrovė ieško investuotojų. Tačiau bendrovė turėjo tokių skolų, kurias reikėjo žūt būt padengti, po ko galima buvo dirbti toliau. Tuo metu norint, kad UAB „A.“ galėtų dirbti toliau reikėjo iki 40 000 Eur investicijų. Sudarant transporto priemonių lizingo sutartis buvo padaryta esminė klaida, kad po trijų metų išperkamosios nuomos mokėjimų, reikėjo sumokėti vilkiko likutinę išperkamąją sumą, kuri sudarė apie 20 000 Eur ir taip mėnesio ar dviejų mėnesių laikotarpyje buvo suėję keli tokie būtini mokėjimai, dėl kurių nesumokėjimo vilkikai buvo paimti. Reikėjo, kad bankas perlizinguotų skolas už vilkikus naujai ir galima būtų tęsti darbus toliau, tartis su bankais labai entuziastingai bandė J. J. ir tikėjosi susitarti su bankais neinvestuodamas savo asmeninių pinigų, tačiau bankai nelizingavo, todėl nebuvo kitos išeities, kaip ieškoti naujo investuotojo, kuris nupirktų bendrovę išmokėtų skolas ir galėtų tęsti darbą. Taip, panašiai 2016 metų birželio gale, liepos pradžioje bendrovė buvo parduota ir atsirado naujas jaunas vadovas D. Ž.. Jis taip pat buvo labai entuziastingas ir stengėsi dirbti, kalbėjosi su darbuotojais, ragino neišeiti iš darbo, tikindamas, kad bendrovė dirbs toliau, kaip ir dirbo iki tol. Vienu metu jie jau buvo apsidžiaugę, kad iš tiesų atėjo nauji investuotojai, kurie sumokės skolas ir dirbs toliau, bet eigoje ji pamatė, kad tie, kas atėjo su D. Ž., taip pat neturi savo pinigų ir neinvestuos į bendrovę savo lėšų, o bando minti jau pramintus kelius į bankus, tartis su „BRC“ ir panašiai. Mano, kad bankai specialiai nelizingavo vilkikų, nes turėjo savo interesus arba klientus tiems vilkikams nupirkti. Kurį laiką dirbdamas UAB „A.“ direktoriumi D. analizavo pinigų srautus, kurie vėluodavo iš jų kliento „W.“. Jų bendrovės atveju vairuotojas iš reiso parveždavo CMR dokumentus panašiai po keturių ar trijų savaičių laiko, tada vykdavo CMR skanavimas ir siuntimas „W.“, apmokėjimas būtų gaunamas dar po 19 dienų, taip panašiai apie pusantro mėnesio jų bendrovė dirbdavo į skolą, iš savo asmeninių pinigų. Pagal sutartis turėjo galimybę anksčiau pareikalauti apmokėjimo, tačiau tada „W.“ turėjo teisę nesumokėti 3 procentų nuo sumokamos sumos. Taip ilgą laiką UAB „A.“ prarasdavo nemažas pinigų sumas. Mano tam, kad paspartinti darbą, kad aprūpinti vairuotojus naujomis technologijomis, kad jie galėtų persiuntinėti CMR dokumentus ir vyktų greitesnis atsiskaitymas su klientu „W.“, D. Ž. sudarė sutartį su UAB „O.“ ir „B.“. Matė, kad tokia sutartis buvo, įtraukė ją į apskaitą. Ji asmeniškai nematė paimtos technikos: telefonų ir planšečių ar kompiuterių. Po kurio laiko, gal praėjus mėnesiui D. ir su juo „atėję“ žmonės suprato, kad bankai nebefinansuos veiklos, nebelizinguos minėtų vilkikų, nes jei būtų buvusi nors mažiausia viltis dėl vilkikų skolų perlizingavimo, tą būtų susitvarkę senieji savininkai. D., paaiškino, kad jie surado naują investuotoją ir paprašė parengti finansinės atskaitomybės dokumentus, dokumentų perdavimo dokumentus ir kito turto perdavimo dokumentus. Ji tuos dokumentus parengė ir paliko D. Kaip ir kam vyko UAB „A.“ pardavimas ji nežino ir nematė, nes pardavime nedalyvavo. Žino tik tiek, kad pardavimas tvarkomas pas notarą. Kas buvo po D. Ž. ji nieko nežino. Tik ofise rado paliktą lapelį, kad naujas vadovas yra I. Z. ir, kad jį reikia priimti į darbą. Ji tai padarė ir nei naujų akcininkų, nei pačio I. Z. niekada nėra mačiusi (t. 1, b. l. 187-189).

Liudytoja E. R. 2017-08-10 papildomai ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „A.“ iš J. J. pirko UAB „K. T.“. Kam priklausė UAB „K. T.“ ji nežino. Ž. L. UAB „A.“ buvo darbuotojas, jis buvo oficialiai įdarbintas. UAB „A.“ seni darbuotojai buvo kažkaip savo rate, o Ž. L. dirbo kartu su D. Ž.. Jai taip atrodė, kad jie sprendė iškilusius klausimus abu pasitardami. Kas iš jų buvo pagrindinis ir kieno sprendimai buvo galutiniai, ji nežino. Taip pat negali pasakyti ar iš AB „O.“ ir UAB „B.“ paimta technika buvo perduota vairuotojams, ji nežino, nes tuo metu sirgo, o vėliau atostogavo, užbėgdavo į darbą tik jei būdavo kokie „degantys“ reikalai ir tai trumpam. Žino, kad jie abu neklausė patarimų, senųjų UAB „A.“ vadybininkų ir dirbo vieni patys. Analizavo dokumentaciją, domėjosi komandiruočių maršrutais, atsiskaitymais, todėl ji nežino, kuris iš jų buvo savininkas ir nuo kurio viskas priklausė, D. Ž. ir Ž. L. jai pasirodė lygiaverčiai darbuotojai, tik tiek, kad D. Ž. buvo direktoriaus pareigose (t. 1, b. l. 190)

Liudytoja E. R. 2018-09-01 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad, UAB „A.“ buvo du apvalūs atspaudai, vienas iš jų pagrindinis su užrašu „A.“ (naudojamas retai) ir vienas „A. sutartims“ (naudojamas kasdienėje veikloje, nepamena, koks numeris buvo parašytas antspaude). Tie atspaudai buvo padaryti dar iki jai pradedant dirbti UAB „A.“. Kiek žino, jie nebuvo pamesti ir kada nors keisti naujais atspaudais. Kai UAB „A.“ nupirko Ž. L., pavedimai buvo atliekami tik Ž. L. ir D. Ž. nurodžius. Netgi sakytų vien Ž. L. nurodymo jai neužtekdavo, reikėdavo, kad pavedimus atlikti nurodytų D. Ž.. Jam vadovaujant jie nuolat tardavosi, kaip ir kam pervesti pinigus. Jie realiai norėjo tęsti veiklą ir grynų pinigų nuolat trūkdavo, reikdavo labai greitai priimti vienus ar kitus sprendimus. Pavyzdžiui, būdavo, kad jai net naktimis skambindavo ir sakydavo, kad vienas ar kitas vairuotojas yra reise ir trūksta pinigų kurui ar kelių mokesčiams, remontui, tai tuo metu ji turėdavo atlikti pavedimus vairuotojams į asmenines sąskaitas ir nežinodavo kokius dokumentus jai į buhalteriją vairuotojai parveš, kad pateisinti panaudotus pinigus. Paprastai tokiais klausimais jai skambino V. B. arba D. Ž., bet be D. Ž. galutinio nurodymo pinigai nebuvo pervedami. Gryni pinigai į kasą buvo įnešinėjami, juos išgryninant iš banko sąskaitos. Ž. L. nupirkęs UAB „A.“ per kelis kartus įnešė į kasą gal iki 10 000 Eur. J. J. prieš parduodamas UAB „A.“ ištuštino bendrovės banko sąskaitą, atsiskaitydamas už susidariusias skolas tik su savo šeimos nariais. Paprastų žmonių atlyginimams pinigų neliko. Atnešęs ir padavęs pinigus Ž. L. jai pasakė, kad pinigai yra skolinami iš kitos jo bendrovės, vėliau pasakė, kad tai UAB „A.“. Paskolos dokumentų ji nebuvo gavusi ir apklausos metu 2016-06-23/2016-06-24 ir 2016-06-27 dienos sutartis tarp UAB „A.“ ir UAB „A.“ ji mato pirmą kartą. Gauti pinigai buvo panaudoti atlyginimų išmokėjimui. Tuo metu atlyginimą gavo ji, D. V., V. B. ir keli vairuotojai. Perdavęs pinigus, kuriuos ji turėjo įnešti į kasą, Ž. L. buvo nurodęs, kad pinigus į UAB „A.“ pervestų, kai tik į UAB „A.“ sąskaitą įkris pinigai iš klientų. Kai tik buvo gauti piniginiai pavedimai iš kliento „W.“, D. Ž. nurodymu ir leidimu, ji atliko pinigų grąžinimą į UAB „A.“ banko sąskaitą. Pavedimais grąžindama pinigus į UAB „A.“ sąskaitą, ji pervedė per kelis kartus. Gali paaiškinti, kad paskolos nedeklaravo, nes neturėjo jos kaip parodyti, sutarties Ž. L. jai taip ir nepateikė. Pavedimo skiltyje „pavedimo pagrindas“ nenurodė, kad tai paskolos grąžinimas, nes, kaip minėjo, neturėjo paskolos sutarčių ir todėl, kad tokios pavedimų sumos jai atrodė įprastos. Pirmų apklausų metu sakė, kad naujieji UAB „A.“ savininkai, turėdama galvoje Ž. L., neinvestavo į bendrovę, nes 10 000 Eur sumos nelaiko investicija, nes tokiai logistikos įmonei 10 000 Eur, tai labai maža ir laikina pinigų įnešimo suma. Kaip parodė pirmiau, ji nuo 2016 liepos mėnesio pradžios sirgo ir oficialiai Ž. L. vadovaujant nebedirbo. Sirgdama ir sveikdama namuose, ji darydavo tai, ką nurodydavo Ž. L. ir D. Ž., t. y. atlikdavo bankinius pavedimus, pateikdavo deklaracijas VMI ir Sodrai. Prieigą prie deklaracijų teikimo turėjo tik ji. Nemano, kad kas nors turėjo prieigą. Deklaracijas pateikti ji galėjo prisijungusi prie bet kurio kompiuterio su interneto prieiga. Elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) naudojosi ji. Nei D. Ž. nei Ž. L. nežinojo prisijungimų prie deklaracijų pateikimo. Kad bendrovėje dirbo buvusio savininko J. dukros Ž. L. ir D. Ž. žinojo. Nežino, koks susitarimas dėl jų buvo tarp Ž. L. ir J. J.. Tuo metu, kai ji sirgo, girdėjo, kad A. buvo nuvykusi į UAB „A.“ biurą ir aiškinosi su Ž. L. ir D. Ž. klausimus, dėl jos darbo bendrovėje. Žino, kad A. ar I. dirbo UAB „A.“ dar iki jai pradedant dirbti bendrovėje. Žino, kad viena iš jų ilgą laiką neatostogavo ir gali būti, kad jai priklausė nemaža kompensacija, jei ją norėjo atleisti iš darbo. dar 2016 metais sužinojo, kad UAB „A.“ paskelbta bankrutuojanti, su ja buvo susisiekusi bankroto administratorė, kuri ieškojo naujojo direktoriaus ir UAB „A.“ finansinės apskaitos dokumentų. Ji jai paaiškino, kad po savo ligos užėjusi į UAB „A.“ ofisą jį rado tuščią, o naujojo direktoriaus ji nėra mačiusi. Pasakė, kad nežino, kur jį rasti. Po šio jų pokalbio 2016 metų rugsėjį ji pateikė UAB „A.“ pridėtinės vertės deklaraciją VMI. Ją pateikė nulinę, nes neturėjo jokių finansinės apskaitos dokumentų. Tyrėjas jai parodė UAB „A.“ sutartį su AB „O.“, kur yra uždėtas UAB „A.“ antspaudu „A. sutartims Nr. 2“ pažymėtas ir pasirašytas dokumentas. Mato, kad paskolų sutartyse ir paskolų sutartyse apvalūs atspaudai „A. sutartims Nr. 2“ yra skirtingi, tiek dydžiu, tiek atskiromis detalėmis, kodėl taip yra - nežino. Ji žinojo tik apie vieną tokį atspaudą, daugiau paaiškinti neturi ką (t. 1, b. l. 191-194).

Liudytoja I. K. teisme parodė, kad yra J. J. dukra. Kaltinamieji D. Ž. ir Ž. L. jai nepažįstami. Juos mato pirmą kartą. Ji dirbo UAB „A.“, 2016 m. birželio 1 d. išėjo į vaiko priežiūros atostogas ir nebegrįžo. Su „A.“ jokių ginčų dėl išmokų nebuvo. Į „A.“ nesikreipė su teisininko pagalba, su „A.“ bankroto administratore nebendravo. Ji buvo buhalterės padėjėja. Kai išėjo vaiko priežiūros atostogų, įmonės direktoriumi buvo B., kas buvo įmonės savininkas, nežino. „A.“ jai sumokėjo atlyginimą, o visa kitą jai mokėjo Sodra. Ji nesikreipė į „A.“ dėl atleidimo. Kažką buvo gavusi iš garantinio fondo, išeitinės kompensacijos negavo. Galimai jos sesuo A. J. sakė, kad „A.“ turi išmokėti maždaug 12 000 Eur išeitinę kompensaciją ar už sukauptas atostogas, ne ji.

Liudytoja F. J. teisme parodė, kad D. Ž. ir Ž. L. nepažįsta, nėra jų mačiusi. UAB „A.“ buvo jos įmonė, ji buvo (duomenys neskelbtini). Akcijas pardavė 2015-2016 metais L. L.. Pardavusi neliko dirbti įmonėje, iš karto išėjo. Įmonėje dar dirbo dukra I. K., o kita dukra A. J.-B. iš pradžių dirbo įmonėje, bet paskui nebedirbo, ji buvo atsakinga už kavinę. Neprisimena, ar su jomis ir ja buvo visiškai atsiskaityta tuo metu, kai išėjo iš įmonės. Kiek prisimena, buvo kažkokie pinigai (keli tūkstančiai) iš garantinio fondo. 2016 m. birželio 23 d. buvo kažkokia suma išmokėta iš „A.“, bet neatsimena kokia ji konkrečiai buvo. Jai teko įnešti asmeninių pinigų į įmonės sąskaitą. Kai buvo UAB „A.“ (duomenys neskelbtini), įmonės direktoriumi buvo V. B.. Nežino, kas buvo įmonės direktoriumi po to, kai pardavė įmonės akcijas. Kai išėjo iš įmonės, buvo padarytas balansas, generatorių perdavė buhalterei su banko išrašu. Tuo metu turėjo bylą Prancūzijoje dėl CMR draudimų, tai taip pat buvo pažymėta. Visi dokumentai liko vienoje vietoje. Nusprendė parduoti įmonę, nes buvo finansinių sunkumų. Prieš pusmetį iki įmonės pardavimo neužteko apyvartinių lėšų, nes klientai vėluodavo sumokėti. Norint atgaivinti įmonę reikėjo įnešti kažkiek pinigų, gal 50 000 Eur, gal surasti daugiau ar geresnių klientų. Sunku pasakyti, ar būtų pakakę 10 000 Eur, mano, kad gal ne. Akcijas pardavė pažįstamai L. L., nežino, ar ji turėjo pinigų įnešti į įmonę. Prieš parduodama įmonę bandė ieškoti klientų, tačiau norėjo parduoti įmonę kuo greičiau, kol ji dar nebuvo „užsilenkusi“.

Liudytoja A. J.-B. teisme parodė, kad D. Ž. ir Ž. L. jai nėra matyti. Dirbo UAB „A.“, išėjo iš darbo 2013 metais. Mano, kad tuo laikotarpiu įmonės direktoriumi buvo jos mama F. J.. Jai „A.“ neliko skolinga. Į advokatą dėl 12 000 Eur nesikreipė. Atsimena pokalbį, kad jeigu tos sumos neišmokės, bus kreipiamasi į advokatą. 2013 m. išėjo motinystės atostogų, o kad nori išeiti iš darbo, matyt pasakė tada, kaip sako Ž. L.. Sumos neatsimena. Įmonė su ja atsiskaitė, neatsimena nei už ką, nei kokia tai buvo suma.

Liudytojas E. B. (E. B.) teisme parodė, kad apie šią bylą nieko nežino. Prisimena, kad buvo (duomenys neskelbtini) ir davė parodymus, bet detalių nelabai atsimena. Girdėta įmonė „A.“. Jis anksčiau užsiėmė įmonių pirkimu-pardavimu. Pažįsta I. Z., nepamena kaip jie tikslia susipažino, tokiomis kažkokiomis darbo aplinkybėmis, bet I. Z. pirko iš jo ir kitų pirko kelias įmones, neklausė kam jam reikalingos įmonės. Jis I. Z. tarpininkavo, atrodo I. Z. jį susirado. Jis skelbėsi, kad teikia tarpininkavimo paslaugas, jo ofisas buvo (duomenys neskelbtini), dėjo skelbimus, kad tarpininkauja perkant-parduodant įmones, teikia buhalterines paslaugas, skelbėsi daug kur („alio“, „biznis (duomenys neskelbtini)“ ir kt.), turėjo puslapį. Turėjo darbuotojų, bet nepamena kiek. Jis tiksliai neprisimena, ką I. Z. pirko. Buvo „E.“ viena iš pagrindinių įmonių. Dėl UAB „A.“ nelabai ką pamena, galėjo tarpininkauti parduodant firmą, pas notarą galėjo nuvesti ar kažkas tokio. Jam skambindavo ir pirkėjai ir pardavėjai. Jis niekada neklausdavo kodėl perka įmonę, ateina „žulikas“ ir perka įmonę, jis prielaidų nedaro, bet prasidėjo baudžiamosios bylos ir tada suprato. Nebuvo fiksuotas užmokestis, kadangi firmos yra skirtingos ir situacijos skirtingos, už tarpininkavimą mokėdavo arba pirkėjas arba pardavėjas, priklausė nuo susitarimo. Nepamena, kad I. Z. kvietėsi į policiją. Nežino, ar jam teko su I. Z. kalbėti telefonu dėl policijos.

Paskelbus Tarnybinį pranešimą, pokalbį telefonu (t. 2, b. l. 98-99), parodė, kad negali pakomentuoti šio pokalbio, tai buvo prieš septynis metus. Nežino ar daugiau turėjo tokių pokalbių. Neprisimena, kad jam būtų sakęs, kad išvažiuotų iš miesto ir nesirodytų.

Liudytojas E. B. 2017-04-25 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis retkarčiais užsiima bendrovių pirkimu-pardavimu, yra patalpinęs skelbimus apie tai interneto puslapiuose (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), bei laikraštyje. Prisimena, kad vienu metu 2016 metais, tiksliai kada neprisimena, per vieną jo pažįstamą M. su juo susisiekė J. J. ir siūlė pirkti bendrovę UAB „A.“, kuri užsiima logistikos paslaugų teikimu. Tuo metu susitiko apkalbėjo situaciją. Tuo metu ji buvo veikianti, turėjo vilkikų, kurie važinėjo po Europą. Šiuo metu pokalbio detalių neprisimena, bet pokalbis, dėl pardavimo matyt neįvyko, nes tada bendrovės jis nenupirko. Po pokalbio jie išsiskyrė. Po kurio laiko dėl tos pačios bendrovės pardavimo jam paskambino kiti vyrukai ir pasiūlė pirkti tą pačią bendrovę UAB „A.“. Pokalbio metu išsiaiškino, kad bendrovė vilkikų jau nebeturėjo. Jie paaiškino, kad jokio turto nėra, „nieko nėra“, jie tiesiog nori ją parduoti. Jam šios bendrovės pirkimas neatrodė patrauklus ir jis jiems pasiūlė savo pažįstamą I. Z., kuris tuo metu sau ieškojo kažkokios bendrovės. Kiek žino, jis kažkada yra turėjęs barą ir norėjo atgaivinti savo verslą. Gal todėl jis ieškojo įsigyti bendrovę. Pasakęs I. Z., kad yra tuščia bendrovė, kurią už simbolinę kainą norima parduoti, jis sutiko. Jis neturėjo pinigų nupirkti normalios bendrovės, todėl jam tiko tokia, kurią atiduoda nemokamai, už simbolinę kainą. Pamena, kad UAB „A.“ pardavimo dieną su pardavėjais susitiko prie notarų biuro (duomenys neskelbtini). Jis buvo su I. Z. ir buvo trys UAB „A.“ pardavėjai. Vienas jaunas, lieknas - direktorius, kitas su akiniais, žemo ūgio ir dar vienas aukštas. Jie turėjo parengę visus pardavimui reikiamus dokumentus. Jie, tai yra jis ir I. Z., bei UAB „A.“ atstovai, užėjo pas notarą. Pas patį notarą į kabinetą jis nėjo, ten dokumentus pasirašinėjo I. ir kažkas iš UAB „A.“ atstovų. Kiek I. sumokėjo už UAB „A.“ jis neprisimena, bet tikrai labai nedaug. Po dokumentų pasirašymo jie išėjo iš notarų biuro ir išsiskirstė. Jis nematė, kad I. Z. būtų perduoti kokie nors dokumentai ar kitas turtas. I. iki notaro buvo atėjęs pėsčias, po dokumentų pasirašymo, taip ir išėjo, kaip buvo atėjęs. Pagal UAB „A.“ atstovų pasakymą, jis buvo supratęs, kad bendrovė neturi jokio turto, todėl jam net nekilo klausimų, kodėl I. nebuvo niekas perduota. Po bendrovės pardavimo notarų biure jis taip pat išėjo. Į notarų biurą buvo atėjęs pėsčiomis. Nežino ar I. Z. pasiėmė notaro jam duotus UAB „A.“ pirkimo-pardavimo dokumentus. Po šio sandorio vyriškių, kurie pardavė UAB „A.“, jis nebematė (t. 1, b. l. 170-171).

Pagarsinus šiuos jo parodymus, E. B. parodė, kad nieko neprisimena. Galėjo procese atsirasti tarp jo ir I. Z. kažkokie pusiau draugiški santykiai. Neprisimena nieko apie šią įmonę. Duodamas parodymus tada labiau prisiminė. Neprisimena, kad buvo tokie pokalbiai, bet jeigu buvo tokia firma, buvo pokalbiai. Labai daug tokių situacijų buvo ir jis nežino ar čia apie UAB „A.“ eina kalba. Neprisimena D. Ž. ir Ž. L.. Gal kaltinamieji nori kaltę nuo savęs numesti, jis nežino, kodėl jie jį pasirinko. Gal konfliktų ir turėjo, bet jis jų neprisimena. Kadangi neprisimena įvykių, tai negali nei patvirtini nei paneigti. Tokių situacijų kaip su I. Z. buvo daug. Kur, kas, ką sumokėjo, jis neprisimena, tada, kai davė parodymus, tikėtina, kad labiau atsiminė situaciją.

E. B., 2017-10-06 akistatos su D. Ž. metu, parodė, kad jis dalyvavo tik pas notarą, po to išvyko. „A.“ ofise nebuvo, todėl nežino kas ten vyko. Prie notaro nematė, kad I. Z. būtų perduoti kokie nors daiktai (t. 4, b. l. 193-195).

E. B., 2017-11-29 akistatos su Ž. L. metu, parodė, kad jis dalyvavo tik pas notarą, po to išvyko. „A.“ ofise nebuvo, todėl nežino kas ten vyko. Prie notaro nematė, kad I. Z. būtų perduoti kokie nors daiktai. Nei jis, nei I. Z. neturi teisės vairuoti, todėl negalėjo atvažiuoti su Ž. L. nurodytu mikroautobusu. Nurodė, kad ne jis, o jam pagal skelbimą paskambino bendrovę norintis parduoti asmuo, nes jis buvo įdėjęs skelbimą, kad perka bendroves. Vėliau kontaktus perdavė I. Z.. Jis pinigų už bendrovę nemokėjo (t. 5, b. l. 138-140).

E. B., 2017-10-12 akistatos su I. Z. metu parodė, kad jis dalyvavo tik pas notarą, po to išvyko. Teigė, kad I. Z. neturėjo pinigų, tačiau norėjo atidaryti barą, todėl ieškojo su skolomis bendrovės už simbolinę kainą. Taip pat parodė, kad gali būti, kad pardavėjai jam (E. B.) sumokėjo už bendrovės pirkimą ar kažkaip kitaip atsiskaitė. Už tokias į skolas įvarytas bendroves dažnai pardavėjai patys sumoka pinigus, kad tik kas jas nupirktų ir bandytų dirbti toliau, sumokėtų skolas ir panašiai. Taip at nurodė, kad I. Z. pinigų nemokėjo (t. 5, b. l. 187-189).

Liudytoja V. Š. teisme parodė, kad buvo „A.“ (duomenys neskelbtini). Dokumentai nebuvo perduoti, juos bandė išieškoti antstolis M. Su paskutiniu vadovu neteko bendrauti. Nebuvo galimybės susisiekti, už viską atsako paskutinis vadovas. Teko su prieš tai buvusiu vadovu susirašinėti el. paštu, bet neatsimena pavardžių, gali būti, kad prieš I. Z. buvo D. Ž. vadovas. Buvo tokia situacija, vienais metais buvo automobilių lizingas per sieną, o paskui prasidėjo direktorių kaita. Prieš I. Z. buvo siųstas laiškas, kad tvarkingai perdavė įmonę paskutiniam vadovui. Prieš I. Z. buvusiam direktoriui buvo siųstas laiškas, pateikė visus aktus, kad perdavė paskutiniam vadovui. O su paskutiniu vadovu neteko bendrauti. Buhalterė jai perdavė dokumentus, kurie susieti su darbo užmokesčiu, kadangi jai ir visiems kitiems tai buvo naudinga, nes be tų dokumentų nebūtų galėję kreiptis į garantinį fondą. Jai buvo perduota tiek, kiek reikėjo garantiniam fondui, daugiau nieko. Balansas buvo perduotas ir tai, tas kuris buvo perduotas prieš tai buvusio vadovo paskutiniam vadovui. O M., kiek žino, irgi kreipėsi į teismą dėl baudos, bet irgi nepavyko išieškoti. R. yra sakiusi, kad ji nemačiusi paskutinio vadovo, ji bendravo su priešpaskutiniu vadovu, tas kuris buvo prieš I. Z.. Buvo gal kokie du, trys dokumentų segtuvai. Dabar jie yra Vilniaus archyve. Balansas buvo, žiniaraščiai tikrai buvo, turto sąrašai buvo, kreditorių sąrašas buvo, bet ir tai, jie tvirtino tik pusę kreditorių, nes jie nepateikė pretenzijų, o pagal įmonės dokumentus nebuvo galima suderinti, o tvirtinome tik pagal įmonės dokumentus.

Liudytoja V. Š. 2019-01-15 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad bendrovės bankroto procedūra buvo baigta 2018-01-05, UAB „A.“ buvo išregistruota iš juridinių asmenų registro. Gali būti, kad pradėjus bankroto procedūrą, paskutiniu vadovu buvo paskirtas I. Z.. Prieš tai jos vadovu buvo D. Ž.. Nei su vienu UAB „A.“ vadovu jai susisiekti nepavyko, pamena gavo tik vieną atsakymą iš Ž. L., kuris vienu metu buvo UAB „A.“ (duomenys neskelbtini). Gali būti, kad Ž. L. jai pateikė dokumentų kopijas dėl įmonės pardavimo ir dokumentų perdavimo I. Z.. Oficialiai iš UAB „A.“ vadovų ji negavo jokių bendrovės finansinės apskaitos dokumentų. Susisiekus su UAB „A.“ buhaltere E. R., pastaroji paaiškino, kad turi dalį UAB „A.“ dokumentų, kurie buvo likę pas ją. Jos pateikti dokumentai tilpo viename segtuve, kuris sudarė 375 lapus. Ji jai neperdavė UAB „A.“ banko kodų generatoriaus ir bendrovės UAB „A.“ antspaudo. E. R. dirbo UAB „A.“ iki tol, kol ji E. R. atleido su visais tuo metu dar dirbusiais darbuotojais. Kadangi ji buvo dirbanti ir suprato, kad gali gauti atlyginimą iš garantinio fondo, mano, kad tuo tikslu ji savęs neatleido iš pareigų, nors tą padaryti ji pati galėjo. Taip pat E. R. jai pateikė tokius dokumentus, pagal kuriuos ji galėtų kreiptis į garantinį fondą, dėl atlyginimų išmokėjimo tuo metu dar dirbusiems darbuotojams. Be jos pateiktų dokumentų į garantinį fondą ji būtų negalėjusi kreiptis. Po bankroto paskelbimo duomenis VMI ir Sodrai pateikinėjo UAB „N.“. UAB „N.“ tuometinis elektroninis pašto adresas iš kurio buvo pateikinėjamos deklaracijos buvo „(duomenys neskelbtini)“. Žino, kad 2016 metų rugsėjo mėnesį buhalterė buvo pateikusi nulinę PVM deklaraciją VMI, ir panašiai tuo metu, kažkas kitas, ne E. R., į VMI atnešė UAB „A.“ PVM deklaraciją dėl 66 000 Eur sandėrio su UAB „C.“. Tuo metu su ja buvo susisiekusi VMI darbuotoja ir teiravosi jos, kuri tuo metu pateikta PVM deklaracija yra teisinga. Ji pasakė, kad nėra gavusi jokių UAB „A.“ finansinės apskaitos dokumentų ir negali jiems nieko paaiškinti. Po to, kai 2016 metų rugsėjo mėnesio viduryje buvo pradėta UAB „A.“ bankroto procedūra, niekas nėra bandęs parduoti UAB „A.“. Ji tuo metu nesukliudė jokio UAB „A.“ naujo perpardavimo. Apie tai girdi pirmą kartą ir tai būtų tiesiog neįmanoma, nes po bankroto paskelbimo, visi veiksmai susiję su bendrovės veikla, jos valdymu yra žinomi VĮ „Registrų centras“ ir be bankroto administratoriaus žinios niekas negali būti daroma (t. 6, b. l. 64-65).

Liudytojas R. M. (R. M.) teisme parodė, kad jis UAB „A.“ dirbo (duomenys neskelbtini) apie tris metus nuo 2013 m. iki 2016 m. Kaltinamųjų nepažįsta, neteko su jais dirbti. Jie baigė darbą iki tol, kol viskas prasidėjo. Vadovas buvo D., direktorius V. B.. Darbo metu buvo naudojami telefonai, kurie buvo skirti bendrauti su dispečeriu, jie visada būdavo automobilyje. Telefonai buvo seni su mygtukais. Planšečių nenaudojo. Telefonas buvo priskirtas automobiliui. Jeigu neklysta, paskutinis reisas buvo 2016 m. pavasario pabaigoje, vasaros pradžioje. Parvykus iš reiso jam paskambino V. B., pasakė palaukti, palaukė porą mėnesių, nepervedė pinigų ir įsidarbino į kitą įmonę. Jis oficialiai skambino, niekas nekėlė ragelio, negalėjo susisiekti ir taip ir išėjo. Išvažiavo namo, laukė pinigų, bet nesulaukė. Kiek prisimena, tik už reisą gavo pinigus.

Nesuprato už ką vėliau gavo pinigus. Kažkas buvo pervesta vasarą, tiksliai neprisimena. Savo telefoną naudojo siųsti CMR.

Liudytojas A. Č. teisme parodė, kad mažai ką pamena. Dirbo (duomenys neskelbtini), ruošėsi išeiti iš darbo, nes kažkokie gandai sklandė, kad kažkas bus. Grįžo į Lietuvą, sužinojo, kad direktorius kitas. Nepamena, koks buvo paskutinis direktorius, lyg J. Atvažiavo, pasakė pinigų nebus ir tiek. Naujas kažkoks direktorius buvo. Telefonai buvo patys paprasčiausi, net neišmanieji. Naujo direktoriaus laikotarpiu dar neišėjo iš darbo, tikėjosi, kad pinigus atiduos. Jis buvo atvažiavęs kartą pasiklausti kaip ten kas yra. Girdėjo apie naujus planus į Rusiją važiuoti ir pan. Kažkokią sumą pavyko susigrąžinti, bankroto fondas pervedė.

Liudytojas A. Č. 2017-09-17 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „A.“ dirbo nuo 2011 m. iki 2016 m. rugpjūčio m. Iš darbovietės išėjo, nes įmonei buvo paskelbtas bankrotas. Jam dirbant UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) buvo išduodamos ryšio priemonės, tai yra telefonai „Nokia“, modelio negali pasakyti, nes neprisimena, telefonų aparatai tikrai nebuvo nauji. Telefonų aparatai buvo išduodami visą laiką, tai yra jam pradėjus dirbti nuo 2011 m. ir iki 2016 m., kol dirbo UAB „A.“. Telefonai buvo išduodami darbui, tai yra gaudavo žinutes iš vadybos (darbdavio), galėdavo skambinti ir patys, buvo nustatytas limitas, jei limitas būdavo viršijamas, atskaičiuodavo iš atlyginimo. Telefonus išdavė tuo metu buvusi direktorė F. J.. Ryšio priemonės buvo perduodamos kitiems vairuotojams, vykstantiems į komandiruotes. Jei automobilis grįždavo Į Lietuvą remontui, tik tuo atveju ryšio priemones galėdavo laikyti su savimi, kol vykdavo automobilio remontas. Po 2016-07-01, kai direktoriaus pareigas pradėjus eiti D. Ž., nebuvo išduotos naudojimui naujos ryšio priemonės, naudojosi tomis pačiomis „Nokia“. Prieš išeinant iš darbo, 2016 m. liepos mėnesį, ryšio priemones, tai yra telefoną „Nokia“ grąžino atsakingam asmeniui V. B. (t. 2, b. l. 12-15).

Paskelbus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, A. Č. parodė, kad parodymai užrašyti teisingai. Buvo kelios mašinos pas juos, jis dirbo (duomenys neskelbtini), važiuodavo autobusiuku, važtaraščius perduodavo per autobusiukus. Buvo prašymų nufotografuoti važtaraštį. Savo telefonu fotografuodavo. Faksu siųsdavo, sakydavo, kad reikia taip dėl atsiskaitymų. Jeigu būdavo išvažiavęs, turėdavo siųsti. Paskutinį mėnesį kai grįžo, tai nieko daugiau ir nebuvo. Gavo kažkokį atlyginimą grynais pinigais, bet nedaug - gal apie 200 Eur. Jie aiškino, kad viskas bus gerai, dirbsime toliau, todėl ir neišėjo dar iš darbo. Į Europą nežadėjo važiuoti, bet į Rusiją sakė, kad važiuos. Įkalbinėjo likti darbe. Matė paskutinį direktorių, kai grįžęs atvarė į kiemą mašiną, jis pasakė, kad valdžia keičiasi. Buvo jaunas žmogus, gal už jį šiek tiek vyresnis. Jis tempė laiką, tikėdamasis atgauti pinigus už darbą. D. V. dar buvo likęs, bet nesuprato ar jis dirba, ar ne. D. V. jam sakė, kad ir jam pinigų daug skolingi, tai jis dėstė ateities planus.

Liudytojas R. T. teisme parodė, kad kaltinamųjų nėra matęs. Ofise dažniausiai būdavo direktorius B., transporto vadybininkas V. D., buhalterė E. R. K. pamena apklausą ikiteisminio tyrimo metu. Apklausinėjo dėl ryšio priemonių, dėl telefonų, dėl planšetinių kompiuterių, kurių jie mašinose neturėjo. UAB „A.“ jam žinoma, jis ten dirbo (duomenys neskelbtini). Asmeniškai jam kaip vairuotojui nebuvo išduotas planšetinis kompiuteris ar telefonas. Telefonas visą laiką būdavo mašinoje ir likdavo keičiantis automobilius su kitu vairuotoju. Dirbdavo 6 savaites, tada pasikeičia, tuo laiku jis automobiliu grįžo į Lietuvą, automobilį pastatė prie ofiso, to telefono kitam vairuotojui neperdavė, liko automobilyje. Telefonas „Nokia“ su mygtukais. Telefoną naudojo susisiekimui su transporto vadybininku, kuris duodavo užduotis kur važiuoti iškrauti krovinius, kur pasikrauti, dėl iškilusių problemų skambinti vadybininkui. Prašė jų fotografuoti važtaraščius, fotografavo nuosavu telefonu. Atrodo UAB „A.“ dirbo nuo 2015 - 2017 m., kažkur apie du metus. Direktorius visą tą laiką buvo V. B., D. Ž. nežino. Iš darbo išėjo, nes niekas neskambino, kad važiuoti, buvo nuvažiavę iki ofiso, nieko ten nebuvo. Šiuo atveju ties tuo viskas ir pasibaigė, nes niekas į darbą nekvietė. Jis ir jo tėtis išėjo iš darbo. Žino tik tiek, kad buhalterė moteris buvo, mažai kontaktavo. Nepamena kas jį atleido. UAB „A.“ iki galo neatsiskaitė, trūkumą gavo iš bankroto fondo. Lyg gavo mažiau negu jam priklausė po bankroto.

Liudytojas A. T. teisme parodė, kad dirbo UAB „A.“ vairuotoju ekspeditoriumi prieš keturis arba penkis metus. Grįžus iš paskutinio reiso sužinojo, kad pasikeitė savininkai ir po to laiko jau nedirbo. Iki pasikeitimo savininkai buvo J. ir F., direktorius buvo B. Kas po B. buvo, nežino. Žino Ž. L., kad naujas savininkas. Esant naujam savininkui jau nebedirbo. Esant direktoriui B. naudojo telefonus, telefonas buvo tas pats visą laiką prie mašinos, vairuotojai keičiasi, telefonas lieka. Telefonas buvo su mygtukais, nepamena koks. Jis neturėjo nieko fotografuoti. Nepamena tiksliai kodėl išėjo, jam atrodo niekas neskambino, nekvietė važiuoti į reisą ir išėjo. Buhalterei paskambino, pasakė, kad baigėsi reisai. Neatsimena buhalterės vardo ir pavardės. Tiesiogiai bendravo su V. B. ir D. V.. Išeinant iš darbo pilnai neatsiskaitė, paskui tik iš bankroto fondo gavo pinigus. Už paskutinį darbo mėnesį sumokėjo bankroto administratorius apie 2 500 Eur.

Liudytojas V. B. teisme parodė, kad „A.“ apie keturis metus dirbo (duomenys neskelbtini), po to (duomenys neskelbtini), po to vėl (duomenys neskelbtini). Prieš jį direktorė buvo F. J.. (duomenys neskelbtini) buvo tol, kol akcininkė buvo F. J.. Kai ji nutarė parduoti akcijas, jis išėjo iš (duomenys neskelbtini) pareigų. Buvo naudojami telefonai vairuotojų kelionės metu, paprasti, neišmanūs. Kiekviena transporto priemonė turėjo telefoną, vairuotojai dirbo kadencijom, nuvažiuoja jį pakeisti, perduoda transporto priemonę, telefoną, dokumentus. Jaunesnio amžiaus vairuotojai, kurie turėjo savo telefonus ir kur buvo „wifi“ nemokamas, nufotografuodavo ką reikia ir atsiųsdavo vadybininkui. Su Ž. L. teko susitikti įmonėje, kuris atėjo dirbti galimai vadybininku, tikslių pareigų nežino, dirbo ne su kroviniais dirbo, o administracijoje. „A.“ užsidarė, nes buvo lizingu pirktos transporto priemonės, nemokėjo lizingo, grąžino transporto priemones ir nebuvo ką veikti daugiau. Jis, kaip darbuotojas, turėjo telefoną, kurį galimai davė buhalterė, kai jį priėmė į darbą. Kol dirbo, tol turėjo telefoną, prieš išeinant atidavė telefoną galimai buhalterei E. R.. Gal „Nokia“ buvo, neišmanus. Išėjo iš darbo 2016 metais. Jo vadovavimo laikotarpiu buvo gal 15 automobilių, jie visi dirbo ir turėjo darbo. Nepamena kada jų lizingai baigėsi, iš penkiolikos keturių buvo pasibaigę, o kiti buvo besibaigią. Po jo direktoriumi buvo J. J.. Po kurio laiko J. J. pasakė, kad vėl pasikeitė savininkas. Nežino ar Ž. atėjo paskui ar kaip. Suprato, kad Ž. ne savininkas, nes savininkas turėjo kažkokią nelietuvišką pavardę, jam atrodo I. Z.. Išėjo iš darbo, kai paskelbė bankrotą. Mano, kad atėjus dirbti Ž. L. dar automobilių buvo. Sklido kalbos, kad didins parką, kad kažkas keisis.

Liudytojas V. B. 2017-11-15 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirbant UAB „A.“ jam buvo išduotas mobiliojo ryšio telefono numeris su SIM kortele, kurios vartotojo numeris (duomenys neskelbtini). Telefono numeris su mobilaus ryšio aparatu buvo išduotas tam laikotarpiui, kuriuo dirbo minėtoje bendrovėje, tikslas - bendrauti darbo reikalais ir vykdyti jam pavestas funkcijas. UAB „A.“ priklausančias ryšio priemones jam buvo išdavę direktorius ar buhalterija, tiksliai neprisimena. UAB „A.“ naudojantis ryšio priemonėmis galiojo tokia tvarka, jog keičiantis transporto priemonės vairuotojui, kitam vairuotojui buvo atiduodamas ir mobiliojo ryšio aparatas su minėtu vartotojo numeriu, t. y. ryšio priemonė nebuvo pririšama tiesiogiai prie vairuotojo. Nedarbo metu ryšio priemonę vairuotojai - ekspeditoriai galėjo pasilikti. Nedarbo laiko, kaip tokio nebuvo, kadangi vairuotojas išvykdavo dažniausiai į 6 savaičių komandiruotę, kurių metu ir naudodavosi perduota ryšio priemone. Po 2016-07-01, kuomet UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) pareigas pradėjo eiti D. Ž., vairuotojams - ekspeditoriams nebuvo išduotos naudojimui naujos ryšio priemonės (Samsung, Iphone, planšetiniai ar nešiojamieji kompiuteriai). Kiek prisimena, bendrovė tuo laiku jau nebevykdė krovinių pervežimų veiklos. Išeinant iš UAB „A.“ jo naudotą ryšio priemonę (mobilaus ryšio telefono aparatas Nokia - senas modelis) perdavė buhalterijos darbuotojui, neprisimena kam konkrečiai. Su vairuotojais – ekspeditoriais, išvykusiais į komandiruotę, dėl užsakymų ir maršrutų koregavimo bendravo UAB „A.“ vadybininkas D. V. telefonais ir SMS trumposiomis žinutėmis. Jis su vairuotojais – ekspeditoriais, išvykusiais į komandiruotę, dažniausiai bendravo techniniais klausimais. Vairuotojai, išvykę į komandiruotę, kurie turėjo asmeninius išmaniuosius telefono aparatus, jos metu turėjo galimybę parsiųsti į bendrovės UAB „A.“ biurą atsakingiems asmenims krovinio dokumentus. Bendrovė nebuvo suteikusi išmaniųjų telefono aparatų, todėl tokią galimybę turėjo UAB „A.“ jaunesni darbuotojai, kurie turėjo išmaniuosius telefono aparatus. Nuo kada vairuotojai juos turėjo - nežino (t. 2, b. l. 38).

Paskelbus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 38), V. B. parodė, kad parodymai teisingi. Lyg ir žinoma D. Ž. pavardė. Nepamena tokio įvykio, kad darbuotojams būtų išduotos naujos ryšio priemonės. Jam tai neprivalu žinoti, bet kai kolektyvas nedidelis, būtų girdėjęs. Naujų telefonų nematė. Gali būti, kad su D. Ž. kartu atvažiavo mašiną tvarkyti. Su Ž. L. buvo nuvažiavę dėl automobilių lizingų. Kai Ž. L. pradėjo dirbti, iš principo algas mokėjo, bet kai išeidinėjo, gal ir neišmokėjo visko. Gavo pinigus už darbą, kitaip būtų nedirbęs. Įmonė nebuvo labai pelninga, bet skolų irgi nebuvo, gal kažkiek vėlavo, bet kažkokių nemokėjimų nebuvo. Kol jis dirbo ji nebankrutavo, o paskui - nežino.

Liudytojas D. V. teisme parodė, kad „A.“ nuo 2010 m. dirbo (duomenys neskelbtini), 2016 m. prasidėjo sunkumai, vėlavo lizingo mokėjimai, įmonės akcijos buvo parduotos kitiems asmenims. Jiems savininkai nedetalizavo. Su kitais savininkais dirbo trumpai, nes 2016 metų liepos mėnesį įmonė buvo ties bankrotu. Birželį, liepą gražino visus sunkvežimius iš Europos ir po to jau jis nedalyvavo. Kas buvo nauji akcininkai nežino. Žino, kad naujas asmuo buvo ofise. Jeigu ilgamečiai savininkai parduoda įmonę, tai aišku, kad jau nieko gero įmonei. Paskutiniai darbai esant naujiems savininkams buvo sunkvežimių pargražinimas iš Europos. Labiau pergyveno, kaip savo atlyginimus paskutinius gauti. Jau birželį, liepą buvo aišku, kad nieko nebus, nes vėluoja mokėti už kuro korteles, lizingus, vėluoja viskas, kuro kortelės blokuojamos, nori nenori turi grąžinti mašinas. Pirmieji vėlavimai prasidėjo prie senų savininkų. Dėl to jie skubos tvarka taip greitai ir atsisakė įmonės. Tiksliai nepamena, kad buvo kažkas su juo derinama dėl telefonų. Jis savo darbą „A.“ užbaigė su senu „Nokia“ telefonu. Pas daugumą vairuotojų buvo seni mygtukiniai telefonai, o kai kurie savo telefonus naudojo. Pagrinde CMR atsiveždavo per „keitimus“, o jaunesni vairuotojai — fotografuodavo ir siųsdavo. Jo telefonas gal guli kažkur namuose. Darbą užbaigė liepos viduryje. Paruošė pridavimui krovininius automobilius. Paskutinį uždarbio likutį gavo per bankroto administratorių. Kai transporte pradirbęs apie 10 metų - supranti, kad tai nelabai įgyvendinsi, tada pradėjo ieškoti kito darbo. Girdėjo bendrus pokalbius. Yra asmeniškai bendravęs su Ž. L., bet jo statuso nepamena. Jam asmeniškai neteko tartis dėl lizingų, tik bendros diskusijos buvo, su juo nebent transportiniai dalykai buvo diskutuojami. Pirminis įspūdis buvo, kad bandyti ištraukti, o paskui peržiūrėti.

Liudytojas M. J. teisme parodė, kad, kiek pamena, buvo nustatinėjama faktinė „A.“ dokumentų buvimo vieta. Buvo nustatyta, kad visi dokumentai buvo perduoti D. Ž.. Kelis kartus buhalterę apklausė, bet konkrečiai negali pasakyti, nes jokie dokumentai nebuvo rasti ikiteisminio tyrimo metu. Bandė ieškoti E. B., nes kaip ir jam buvo perduoti tie dokumentai. Ieškojo dokumentų ir per bankroto administratorių, klausinėjo žmonių. Tos pačios patalpos buvo pasilikę Ž. L. žinioje. Tuo metu, kai atliko tyrimą, prokurorė visą tyrimo eigą stebėjo ir bendravo. Pagal surinktus duomenis E. B. dalyvauja kaip stebėtojas, tačiau niekur nepasirašo, nei vienas iš kaltinamųjų nenurodo, kad tai yra tas žmogus. Esminis požiūris buvo prokurorės, kad nepakanka duomenų įrodančių E. B. kaltę. Ž. L., kiek pamena, neatvyko. Birželio mėnesį įvyko įmonės pirkimas, ir paskui vilkikų įmonė neturėjo, ryšio priemonių pirkimas buvo 12 dieną, o telefonai imami ir 25 d. Nei vienas telefonas nebuvo išdalintas vairuotojui, nes niekas jau nebedirbo, vyko atsiskaitymai su vairuotojais. Jeigu dar birželį ar gegužę vyko, tai automatiškai iš klientų suvaikščiojo per kelis mėnesius dokumentai.

Liudytojas A. J. (iš „B.“) teisme parodė, kad jis apie ,,A.“ tiksliai nieko nežino, nes susirašinėjimas buvo seniai, tuo metu pateikė surinkęs informacija tyrimui iš ,,B.“ ir tiek. Žino, kad šiai įmonei yra iškeltas bankrotas. Iš įmonės pusės per daug vilčių atgauti tas skolas ,,B.“ neturi. Tuo metu buvusią skolą sudaro įrangos vertė ir skola už suteiktas paslaugas. Netesybos skaičiuojamos už visus įsigytus planus. Visa suma gali būti išskaidyta į rangos dalis, nuomų ir pan. Mano, kad bankroto procese gali būti skola dėl įrangos.

Civilinės ieškovės AB „T.“ atstovas D. S. teisme parodė, kad civilinis ieškinys pateiktas dėl patirtos turtinės žalos, visa tai pagrįsta dokumentais. Dalis įrangos žalos pateko į civilinį ieškinį. Sutartis buvo 24 mėnesiams ir jei nevykdomi įsipareigojimai, tai tos sumos kasmėnesinės įtraukiamos į paslaugų balansą. UAB „A.“ įgyjant įrangą buvo išrašyta prekinė sąskaita ir numatyta pradinė įmoka, kurią turėjo sumokėti per 20 dienų. Apskritai nei vienos įmokos nebuvo sumokėta, todėl ši suma pradinė įmoka pateko į paslaugų balansą. Tuo tarpu kita dalis, kur buvo nurodyta įrangos žala, skaičius atitinka, tačiau pats įvardijimas neatitinka, į kitą dalį pateko likusi įrangos žala, išminusavus kasmėnesinius nemokėjimus ir netesybas, kurios nebuvo išskirtos. Pagal susitarimą su klientu, žala nuo įsiskolinimo iki susitarimo dienos pabaigos apima ir netesybas. Bendra įrangos žala 5 794 Eur, įrangos žala aiškiai atsispindi tiek prekinėje sąskaitos faktūroje, tiek sutartiniuose dokumentuose. Kaip pagrindą sumą nurodytą PVM sąskaitoje faktūroje paėmė 4 838,47 Eur, dar pridėjo PVM, korteles, autorinį mokestį. Iš tos pačios sąskaitos faktūros išminusavus 50 Eur už SIM korteles ir 17,35 koeficientą atlyginimą autoriams ir pridedant PVM 21 procentų, gaunasi suma 5 794 Eur. SIM kortelės atskirai – 50 Eur, 7,38 Eur ir autorinis atlyginimas plius PVM, gaunasi 81,50 Eur. 5 794 Eur yra įrangos pardavimo vertė. Paslaugos bendra suma 792,32 Eur už 4 mėnesius. Į šią sumą patenka išimta įrangos vertė, patenka plano mokesčiai ir visi kiti mokesčiai naudojantis abonementais. Toliau 11 SIM kortelių, autorinis mokestis gamintojui, kuris yra įtrauktas sąskaitoje faktūroje 81,50 Eur. Galiausiai netesybos pagal papildomą susitarimą 2 646,67 Eur. 10 eurų už kiekvieną atjungtą abonimentą, kuriuo buvo įsipareigota naudotis 24 mėnesius, sistema suskaičiavo netesybas, vietoj 24 mėnesių, reikėtų paimti 20 mėnesių. Prašo šią sumą priteisti iš kaltinamųjų.

Prieš sudarant sutartį vertinamas kliento mokamumas, patikimumas, o klientas „A.“ buvo senas ir patikimas klientas. Iki pasikeičiant šios įmonės vadovui, kliento reitingas buvo aukštas ir jiems buvo patikimas klientas. Sutartis buvo sudaryta 2011 m., daug darbuotojų buvo, lyg ir 19, todėl atitinkamai patikimam klientui galima buvo parduoti nustatant atsiskaitymą dalimis, didesnį kiekį įrangos, atsižvelgiant į finansinius rezultatus pas klientą. Pasikeitus vadovui negavo nei vieno mokėjimo, nei už prekes, nei už paslaugas. Kai nemoka, visą laiką išsiunčiami SMS pranešimai apie skolos sumokėjimą ir pan. Šiuo atveju sutartiniai dokumentai buvo sudaryti su juridiniu asmeniu UAB „A.“, kurios vadovas buvo D. Ž.. Susitarimas buvo sudarytas rugpjūčio 3 dieną, pirma sąskaita buvo rugpjūčio 31 d.

Liudytojas N. S. 2017-10-12 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis panašiai apie 17 metų pažįsta E. B.. Jis galima taip būtų pasakyti yra jo kiemo draugas. Žino, kad jis prekiauja įmonėmis. Jis (liudytojas) kurį laiką išgėrinėjo ir tuo metu susipažino su I., pavardės neklausė. Su I. jie išgėrinėdavo, turėjo bendrų užsiėmimų, važiuodavo grybauti. I. jam buvo užsiminęs, kad norėtų (duomenys neskelbtini) gatvėje atsidaryti barą, kad turi kažkokį verslo planą, bet tam yra reikalinga turėti įmonę. Dar lyg ir buvo užsiminęs, kad kažkada yra turėjęs barą. Jis pamanė, kad jam galėtų padėti jo kiemo draugas E., kuris prekiauja bendrovėmis, daugiau tiksliau jis nežino, todėl pamanė, galėtų suvesti I. su E. I. sutiko susitikti su E. Gali būti, kad tuo metu su I. išgėrinėjo ir jis paskambino E. E. atvažiavo prie buvusios „B.“ parduotuvės, dabartinio „F.“, (duomenys neskelbtini) gatvėje. E. tuo metu išklausė I., kad jis nori turėti savo barą. Ką jie konkrečiai sutarė, jis negirdėjo. Jis nežino ar I. turėjo pinigų atsidaryti ir išlaikyti barą, jam to nepasakojo, bet mano jei jau norėjo, tai pinigų gal ir turėjo. Jam sunku pasakyti ar I. turėjo pinigų, žino būdavo atvejų, kad jis jį vaišindavo alkoholiu, būdavo, kad ir jis jį vaišindavo. Po to, kai jį suvedė, supažindino I. su E., jų tolimesnių verslo reikalų jis nežino, nei I., nei E. jam jų nepasakojo ir tik dabar kviečiamas į apklausą policijoje, suprato, kad kažkas tarp jų negerai. Kas tarp jų įvyko ir ar I. nusipirko kokią įmonę, jis nežino (t. 2, b. l. 35).

Liudytojas J. T. 2017-09-17 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „A.“ dirbo apie tris metus (duomenys neskelbtini). Jam dirbant įmonėje, kiekvienoje mašinoje buvo mobiliojo ryšio telefonas. Telefonas buvo skirtas automobiliui, o ne konkrečiam asmeniui, tai yra, jei važiuodavo vienu automobiliu, buvo vienas telefonas, jei važiuodavo kitu automobiliu, jame būdavo kitas telefonas su kita SIM kortele. Jokios kitos ryšio priemonės išduodamos nebuvo. Telefonai buvo skirti palaikyti ryšiui tarp vairuotojo ir kitų asmenų. Asmeniškai ryšio priemonės niekas neišduodavo, telefonas būdavo įdėtas į segtuvą su visais kitais automobilio dokumentais. Grįžus iš reiso, visą segtuvą, kuriame būdavo ir telefonas, jie atiduodavo į ofisą, naudotis ryšio priemone nedarbo metu neturėjo teisės. Telefono „Nokia“ aparatas buvo su mygtukais, jame būdavo įdėta Estijos telekomunikacijų bendrovei priklausanti SIM kortelė, kadangi numeris prasidėdavo skaičiais (duomenys neskelbtini) ir t.t. Kai kurie vairuotojai naudojosi mobiliojo ryšio operatoriaus „B.“ priklausančiais numeriais. 2016 metų liepos mėnesį jis faktiškai nedirbo. Oficialiai dar buvo dirbantis UAB „A.“, tačiau į reisus nevažiavo, nes nebuvo darbo. Negali pasakyti kokia tuo metu buvo ryšio priemonių išdavimo tvarka ir kokios jos buvo išduodamos. Jis tuo metu jokių įmonei priklausančių ryšio priemonių neturėjo. 2016 metų rugsėjo mėnesį iš UAB „A.“ išėjo. Jokių ryšio priemonių jis negrąžino, nes jų ir neturėjo. Su D. Ž. yra susitikęs tik kelis kartus, važiuodavo prašyti, kad jam būtų išmokėtas jam priklausantis darbo užmokestis. Šiuo metu įmonė jam nėra skolinga, visus įsiskolinimus sumokėjo antstoliai. Nėra matęs, kad UAB „A.“ vairuotojams buvo išduodamos kitos ryšio priemonės, išskyrus telefoną. Kompiuterinės technikos priemonės nebuvo išduodamos (t. 2, b. l. 31-33).

AB „O.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), dabar AB „T.“) 2016-12-22 pareiškime Nr. 5000-2106 „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ nurodyta, kad UAB „A.“ 2011-12-27 buvo sudaryta sutartis OM 1203667 „Dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo“ (t. 1, b. l. 31-34). 2016 m. liepos 25 d. su AB „O.“ sudaryti papildomi sutartiniai dokumentai: Abonentų Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) įjungimo dokumentas Nr. B2386523, Pasirašė D. Ž., uždėtas antspaudas „Sutartims UAB „A.“ Nr. 2“ (t. 1, b. l. 40-41), Akcijos užsakymo 2016-07-25 dokumentas Nr. B2386523 (t. 1, b. l. 42-46), kuriuo remiantis įsigyta įranga, nustatant atsiskaitymą dalimis: 5 (penki) mobiliojo ryšio telefonai „Samsung A5 2016 A510+ 16GB ES/EEE“ (IMEI kodai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) su abonentais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir įsipareigota mokėti telefono/įrangos mokestį 24 mėn. po 11 Eur per mėnesį be PVM už kiekvieną telefoną, bei naudotis bendrovės teikiamomis paslaugomis ne trumpiau nei 24 mėnesius; 1 (vienas) mobiliojo ryšio telefonas „iPhone 6S 16GB 4G+ Silver“ (IMEI (duomenys neskelbtini)) su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), ir įsipareigota mokėti telefono/įrangos mokestį 24 mėnesius po 22,99 Eur per mėnesį be PVM, bei naudotis bendrovės teikiamomis paslaugomis ne trumpiau nei 24 mėnesius; 5 (penki) nešiojamieji ompiuteriai „Dell Inspirion 15 3558“ (identifikaciniai numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), 2 modemai „Huawei E3372 4G“ (IMEI kodai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ir 3 (trys) modemai/maršrutizatoriai „Huawei E5573 G Mobile Router“ (IMEI (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) su abonentais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir įsipareigota mokėti kompiuterio ir modemo/įrangos mokestį 24 mėnesius po 19 Eur per mėnesį už kiekvieną kompiuterį su modemu/maršrutizatoriumi, bei naudotis bendrovės teikiamomis paslaugomis ne trumpiau nei 24 mėnesius. Nurodyta, kad sutartiniai įsipareigojimai sudaryti nuotoliniu būdu (telefoninio pokalbio metu), todėl gyvai kliento nematė, o taip pat nematė jo tapatybę patvirtinančių dokumentų. Sutartinių dokumentų originalai ir užsakyta įranga, per UAB „DPD Lietuva“ kurjerį (siuntos Nr. (duomenys neskelbtini)) 2016-07-26 perduota klientui, pagal užsakyme nurodytą adrersą (duomenys neskelbtini). Užsakyme kontaktinis asmuo nurodytas D. Ž., dokumentus ir 2016-07-25 PVM sąskaitą faktūrą J Nr. 248982 (t. 1, b. l. 48) pasirašė D. Ž., kuriam buvo perduota įranga. Vėliau, 2016-08-03 UAB „A.“ vardu buvo sudarytas papildomas Susitarimas dėl įrangos/paslaugų teikimo Nr. SP 05093 prie sutarties „Dėl viešojo judriojo telefon ryšio paslaugų teikimo“ (t. 1, b. l. 35-39), kuriuo klientui pritaikytos nuolaidos paslaugoms. Papildomas susitarimas sudarytas su bendrovės direktoriumi. Nurodyta, kad klientas neatliko nei vienos įmokos už įgytą įrangą ir suteiktas GPM paslaugas, todėl visiems kliento abonentams 2016-10-28 išjungtas GSM paslaugų teikimas, 2016-11-16 blokuoti įgytų telefonų, modemų, maršrutizatorių IMEI.

UAB „O.“ (dabar AB „.) ir UAB „A.“ 2011-12-27 sutarties Nr. OM 1203667 „Dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo“ duomenimis, ji sudaryta nuo jos pasirašymo dienos ir galioja neterminuotai. UAB „A.“ vardu sutartį pasirašė UAB „A.“ direktorė F. J.. Iš 2016-08-03 susitarimo dėl įrangos/paslaugų teikimo Nr. SP 050931 prie sutarties „Dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo“ matyti, kad UAB „A.“, atstovaujama direktoriaus D. Ž., įsipareigojo visą susitarimo galiojimo laikotarpį naudotis „O.“ judriojo ryšio paslaugomis ne mažiau kaip 6 telefono ryšio abonentų, 4 mobiliojo interneto abonentų ir ne mažiau kaip už 82 Eur be PVM per mėnesį. Iš 2016-07-25 UAB „A.“ ir akcijos užsakymo matyti, kad UAB „A.“ užsakė UAB „O.“ 5 telefonus „Samsung A5“; „iPhone 6S“, 16 GB 4 G; 5 nešiojamus kompiuterius „Dell inspirion 15 3558“ ir 5 modemus „Huawei E5573 4G“ ir užsakytas prekes pagal 2018-07-25 PVM sąskaitą faktūra Serija J Nr. 248982, kurioje nurodyta, sumokėti iki 2016-08-24, gavo D. Ž. (t. 1, b. l. 37-48).

AB „T.“ 2023-06-08 rašte Nr. 2023-02209 nurodė, kad UAB „A.“ skola bendrovei 9 314,49 Eur. Skolą sudaro“ 7 483,93 Eur netesybos bei baudos pagal bendrovės ir kliento 2016-08-03 sudarytą papildomą susitarimą Nr. SP050931 (pasirašė direktorius D. Ž.); paslaugų suma – 1 830,56 Eur (sąskaitos už suteiktas paslaugas (planų mokesčiai, papildomos (informacinės, pramoginės) paslaugos, skambučiai ir SMS į užsienį, planų akcijų nuolaidų grąžinimai ir kt.), dalis įrangos mokesčių, kurie buvo įtraukti į kasmėnesines sąskaitas iki sutarties nutraukimo), bei 2016-12-27 į balansą dar buvo perkelta ir neapmokėta prekinė 366,16 Eur sąskaita. O išskaičiuojant sumas už įrangą ir paslaugas, neatsižvelgiant į sutartinių dokumentų sąlygas, sumos būtų šios: bendra įrangos vertė – 5 794 Eur, bendra paslaugų suma su PVM (planų mokesčiai, papildomos (informacinės, pramoginės) paslaugos, skambučiai ir SMS į užsienį) – 792,32 Eur; neapmokėta prekinė sąskaita – 366,16 Eur. Skola neapmokėta, žala neatlyginta (t. 11, b. l. 3-67).

Iš 2017-03-13 UAB „B.“ rašto Nr. 5040-221 matyti, kad UAB „A.“, atstovaujama D. Ž., 2016-07-20/21 pasirašė įrangos įsigijimo dokumentus ir pagal 2016-07-20 PVM sąskaitą faktūrą, kurios Serija BTA Nr.00969984, ir 2016-07-21 PVM sąskaitą faktūrą, kurios Serija BTA Nr. 00970818, įsigijo mobiliojo ryšio telefonus: du „Sony Xperia Z5 Compakt“; du „iPhone 16 GB Gray“; vieną „Samsung Galaxy A5 (2016)“ ir 3 maršrutizatorius „Alcatel One Touch“. Bendrovė pageidavo, kad būtų atliktas tyrimas, nubausti kalti asmenys, bet civilinį ieškinį baudžiamajame procese nepageidavo reikšti (t. 1, b. l. 58-62). Papildomai informavo, kad užsakant įrangą ir sudarant sutartis uab „A.“ atstovai bendravo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), taip pat nurodė, kad UAB „A.“ vardu paimta įranga buvo pajungiama jau turimiems UAB „A.“ abonentiniams numeriams (pateikė ankstesnių bendrovės sutarčių Nr. 1L0200_2015_01_14_84 ir Nr. 1L1300_2013_06_07_01 patvirtintas kopijas (t. 1, b. l. 64-76).

UAB „B.“ 2021-05-17 raštu Nr. 5040-171 atsakė, kad bendra skola už UAB „A.“ suteiktas paslaugas ir įsigytą įrangą yra 6 605,46 Eur. Skolą sudaro: skola už suteiktas paslaugas – 3 896,51 Eur; skola už įrangą – 2 708,95 Eur. Taip pat informavo, kad 2016-10-25 buvo „A.“ kreditorinis reikalavimas bendrovės bankroto administratoriui 3 216,24 Eur sumai, nes tuo metu tai buvo skola už paslaugas pagal neapmokėtas sąskaitas, t. y. tuo metu nebuvo paskaičiuota galutinė suma už išsimokėtinai įsigytą įrangą (t. 9, b. l. 179-192).

Iš (duomenys neskelbtini) notarų biuro 2019-01-07 rašytinių paaiškinimų matyti, kad 2016-06-23 L. L. pardavė, o pirkėjas UAB „K. T.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)), kuriai atstovavo direktorius Ž. L., nupirko 100 procentų „A.“ akcijų; 2016-08-18 „K. T.“, kuriai atstovavo Ž. L., pardavė, o I. Z. nupirko 100 procentų bendrovės „A.“ akcijų (t. 6, b. l. 72).

Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „A.“ vadovu (direktoriumi) nuo 2016-07-01 iki 2016-08-22 buvo D. Ž., nuo 2016-08-22 - I. Z.. Nuo 2016-07-01 iki 2016-08-22 UAB „A.“ akcininkė buvo UAB „K. T."“, nuo 2016-08-22 - I. Z. (t. 1, b. l. 135-141).

Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „K. T.“ vadovas nuo 2011-09-02 ir nuo 2010-04-22 akcininkas yra Ž. L. (t. 1, . l. 142-143).

Iš Akcijų pirkimo-pardavimo 2016-08-18 sutarties matyti, kad UAB „K. T.“ atstovas Ž. L. ir I. Z. sudarė sutartį, kurioje nurodyta, kad už 2 000 Eur I. Z. įsigijo 100 vnt. paprastųjų akcijų iš UAB „K.“, kuriai atstovauja Ž. L.. Sutaryje nurodyta, kad akcijos parduotos už 2 000 Eur, kuriuos pirkėjas sumokėjo pardavėjui prieš šios sutarties sudarymą (t. 2, b. l. 185-188). Iš UAB „K. T.“ vienintelio akcininko sprendimo 2016-08-18 matyti, kad Ž. L. buvo įgaliotas pasirašyti akcijų pirkimo pardavimo sutartis, priėmimo - perdavimo aktus, tvirtinti dokumentų nuorašus ir kopijas ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu (t. 2, b. l. 191).

Iš 2017-04-07 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad liudytojas N. J. neatpažino asmenų, kurie dalyvavo UAB „A.“ pirkime pardavime. (Neatpažino E. B. ir I. Z.) (t. 1, b. l. 181-185).

Savanoriško daiktų, dokumentų 2019-01-15 pateikimo protokolo duomenimis, liudytoja V. Š. pateikė BUAB „A.“ 2016-09-05 Nr. 1 ir Nr. 2 Perdavimo-priėmimo aktus, 2 lapus, kuriuose nurodyta, kad jai, kartu su kitais dokumentais, perduotas 2016-08-18 perduodamų dokumentų apyrašas, turto-priėmimo perdavimo aktai. Taip pat nurodyta, kad perduota balansas, pelno (nuostolių ataskaita), sąskaitų apyvartos (be parašų); PVM deklaracija už 2016-08-25; 2016-08-25 formos FR0654, FR0671, FR0672; VSDFV formos, SEB banko išrašai 8 lapai; gautos PVM sąskaitos faktūros (9 lapai); patvarkymas dėl skolos iš I. Z. išieškojimo; patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš V. Č.; įsakymai dėl komandiruočių; darbuotojų prašymai dėl darbo užmokesčio ir pranešimai apie gyvenamąją vietą; sąskaitos 4461 apyvarta pagal klientus (2 lapai); įsakymai dėl kasmetinių; įmonės ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąrašas; darbuotojų sąrašas; bankai, kurie aptarnavo įmonę (t. 6, b. l. 66-68).

Specialisto išvadoje Nr. 40-(G1-78)-IS1-667-(13.2) nurodyta, kad objekte NB1-HD1 atrinkti 10 dokumento tipo failų, kuriuose minima UAB „A.“. Objekte NB1-HD1 rasta internetinių pokalbių programa Skype. Programos kataloge (Users\Home\AppData\Roaming\Skype) rasti vartotojų „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ duomenys (t. 2, b. l. 144-148).

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2017-07-11 protokolo duomenimis, nuo 2017-03-06 iki 2017-05-06 buvo klausomasi I. Z. pokalbių. Reikšmingi duomenys atspausdinti atskiroje suvestinėje Nr. 1 (registracijos numeris 40-IL-10077-(14.5) (t. 2, b. l. 89-96).

2017-04-23 – 04-25, 2017-06-29 I. Z. pokalbių mobiliojo ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) ir Tarnybinio pranešimo 2017-11-15 Nr. 40-PR-27905-(1.28E) „Dėl gautos informacijos analizės“ duomenimis, 2017-03-23 11:11:21 I. Z. paskambino E. B. ir teiravosi, kaip I. Z. jaučiasi, ar nėra išgėręs, nes jis nori perduoti jo telefono numerį kitam žmogui, kuriam reikia, kad jis pasirašytų, padėtų parašą ant dokumento, nors ten ir nebus I. Z. pavardės. I. Z. sutinka pasirašyti. 2017-03-23 11:27:34 I. Z. skambino nenustatytas vyras ir prisistatė, kad skambina nuo A. I. Z. su nenustatytu vyru susitarė susitikti prie (duomenys neskelbtini)). 2017-03-23 14:39:05 I. Z. skambino E. B.. E. B. pasiteiravo ar I. Z. jau pasirašė. I. Z. patvirtino, kad jau viską pasirašė. 2017-04-24 15:38:20 I. Z. skambino E. B.. I. Z. papasakojo, kad jis turės iš nuotraukos atpažinti E. B., pasakė, kad atpažinimą darys iš „(duomenys neskelbtini)“. E. B. atsakė, kad galvoja, jog tai dėl bankroto, liepė I. Z. neiti. 2017-04-24 15:43:37 I. Z. skambino E. B.. E. B. pasiteiravo dėl kokios įmonės jo ieškojo, I. Z. pasakė, kad dėl „A.“. E. B. pasiteiravo ar tikrai buvo įvardinta įmonė „A.“. I. Z. patvirtino bei pasakė, kad dar ten minėjo kažkokius telefonus, bet jis apsimetė, kad buvo girtas ir nieko nežino. E. B. pasakė, kad tai pokalbis ne telefonu, liepė padaryti tą reikalą penktadienį, o į policiją neiti. I. Z. pasakė, kad padarys ir išvažiuos (t. 2, b. l. 91-99).

Iš 2017-02-24 Kratos protokolo ir 2017-12-07 Tarnybinio pranešimo „Dėl kratos metu rastų daiktų“ matyti, kad atlikus kratą pas D. Ž., adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti tyrimui reikšmingi daiktai: UAB „A.“ turto, dokumentų 2016-08-18 perdavimo aktai, UAB „A.“ antspaudas „Sutartims“, „Samsung A5“ telefono IMEI (duomenys neskelbtini) („O.“) dėžutė, trys modemai. Kad modemas (maršrutizatorius) „Alcatel“ (IMEI (duomenys neskelbtini)), gautas kartu su kompiuteriu „L. I. pad“ (kompiuteris nerastas), 2016-07-20 gautas iš UAB „B.“ UAB „A.“ vardu (t. 2, b. l. 138-140, t. 4, b. l. 129).

Iš 2018-01-25 Tarnybinio pranešimo „Dėl Skype pokalbių, rastų specialisto išvadoje“ matyti, kad atlikus nešiojamojo kompiuterio „Acer“, Nr. (duomenys neskelbtini), tyrimą nustatyta, kad kompiuteryje yra internetinių pokalbių programa „Skype“, kurioje D. Ž., naudodamasis vartotojo vardu „(duomenys neskelbtini)“ bendrauja su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, galimai Rusijos federacijos piliečiu, „Skype“ vartotoju „K. K.“. Bendravimas tarp D. Ž. ir vartotojo „K. K.“ vysta susirašinėjant rusų kalba. Peržiūrėjus jų susirašinėjimą, kuris vyko tęstiniu laikotarpiu ir užfiksuotas laikotarpiu nuo 2016-03-29 iki 2017-02-22, nustatytos šios aplinkybės. „Skype“ programos istorijoje matyti, kad D. Ž., 2017-07-14, naudodamas vartotojo vardą „(duomenys neskelbtini)“, bendrauja su kitu vartotoju „K. K.“ ir pokalbio metu klausia: 2017-07-14 „(duomenys neskelbtini)“- „Sveiki, žiūrėk, gal tave domina įvairūs išmanieji telefonai?“. „K. K." - „Taip aš čia, o po kiek?, nauji?“. „(duomenys neskelbtini)“ „Visokie, nebrangiai“. „K. K.“ - „Iphone 6s ?, po kiek?“, „(duomenys neskelbtini)“- „reikia pažiūrėt, kokie yra, rytoj pranešiu, man reikia eiti, paskui parašysiu, visokiu būna Samsung, Iphone“. „K. K.“ - „taip pat domina Samsung S7 edge“. „(duomenys neskelbtini)“- „Sony, ok“. „K. K.“ - „Tikiuosi ne vogti?“. 2017-07-16 „(duomenys neskelbtini)“ „Labas, tu čia?" „K. K.“ - „Taip dabar esu“. „(duomenys neskelbtini)“ „kiek pas tave kainuoja naujas Iphone 6S, 16 GB?“. „K. K.“ - „Tuoj perskaičiuosiu eurais, bet mane domina 64 GB, 571 € už 16 GB“. „(duomenys neskelbtini)“ „Jo pas mane netgi daugiau, jei iš salono 750 €". „K. K.“ - „Tada nėra tikslo“. „(duomenys neskelbtini)“- „Nu taip“. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pagal aprašytus programos „Skype“, D. Ž. domėjosi mobiliojo ryšio telefonų pardavimo galimybėmis, galimai Rusijos Federacijoje gyvenančiam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Pokalbių metu įvardina „Iphone 6S, 16 GB“ mobiliojo ryšio telefono kainą, 750 Eur. D. Ž., būdamas UAB „A.“ direktoriumi, 2017-07-25 iš AB „O.“ pasirašė išperkamąją pirkimo-pardavimo sutartį ir be telefonų „Samsung“ pirko mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 6S, 16 GB“ po 759 Eur, kas atitinka „Skype“ pokalbio metu nurodytą „Iphone 6S, 16“ telefono kainą (t. 2, b. l. 174-175, t. 4; b. l. 135-136).

2) 2016-07-25 UAB „A.“ direktorius D. Ž. 2011-12-27 ankstesnės su UAB „A.“ vadovu neterminuotai sudarytos sutarties „Dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo“ Nr.OM 1203667 pagrindu 2016-07-25 su AB „O.“ sudarė papildomus sutartinius dokumentus dėl abonentų: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įjungimo dokumentą Nr. B2386253; akcijos užsakymo dokumentą (kaltinime nurodyta „sutartį“) Nr. B2386523; 2016-08-03 papildomą susitarimą dėl įrangos/paslaugų teikimo Nr. SP 05093 prie 2011-12-27 sutarties OM 1203667 „Dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo“. Šių sudarytų dokumentų pagrindu pagal 2016-07-25 PVM sąskaitą faktūrą J Nr. 248982 UAB „A.“ vardu įgijo įrangą: vienuolika abonentų numerių, penkis mobiliojo ryšio telefonus „Samsung A5“ su 5 (penkiais) abonentų numeriais, 1 (vieną) mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 6S 16 GB Silver“, penkis nešiojamuosius kompiuterius „Dell Inspirion 15 3558, 15,6“/i5-5200U/4GB/500GB“, du modemus „Huawei E3372 4G“ ir 3 (tryi) modemus/maršrutizatorius „Huawei E5573 G Mobile Router“ (IMEI (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) su penkiais abonentų numeriais ir sutartiniais įsipareigojimais. Tačiau už įsigytas prekės nurodytais terminas neatsiskaitė ir AB „O.“ prekių negrąžino ir jų UAB „A.“ veikloje nepanaudojo, o paslėpė fiktyviai pagal 2016-08-18 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-5861, patvirtintą (duomenys neskelbtini) notarų biure parduodami UAB „A.“ I. Z., kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas mirus, nes pastarasis nurodytų prekių negavo. Kaltinami tokiu būdu apgaule, abiejų naudai įgiję svetimą AB „O.“ 8 948,33 Eur turtą.

Kaltinimas, atsižvelgiant į AB „O.“ 2016-1222 pareiškime Nr. 5000-2106 pareiškime nurodytas aplinkybes bei prie pareiškimo pridėtus dokumentus, tarp jų 2016-07-25 PVM sąskaitą faktūrą J Nr. 248982 (t. 1, b. l. 47, 48-49), patikslintas (pranešta iš anksto, teisiamojo posėdžio metu), kaltinime papildomai nurodant neteisėtai pasisavintas prekes, kurios per klaidą nebuvo įrašytos į kaltinimą, o būtent, kad be kaltinamajame akte nurodytų pasisavintų prekių iš AB „O.“, taip pat neteisėtai pasisavinti 3 (trys) modemai/maršrutizatoriai „Huawei E5573 G Mobile Router“ (IMEI (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)).

Taip pat kaltinime tikslintini rašymo apsirikimai nurodant vieno dokumento pobūdį ir vieno dokumento pavadinimą. Kaltinamajame akte nurodyta, kad 2016-07-25 su AB „O.“ sudarė papildomus sutartinius dokumentus, tarp jų: 1) akcijos užsakymo sutartį Nr. B2386523 — taisytina į akcijos užsakymo dokumentą Nr. B2386523; 2) 2016-08-03 susitarimą dėl įrangos/paslaugų teikimo Nr. SP050931 (sutartis Nr. B2386523) — taisytina į 2016-08-03 papildomą susitarimą dėl įrangos/paslaugų teikimo Nr. SP 05093 prie 2011-12-27 sutarties OM 1203667 „Dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo“. Tikslintinas ir vieno abonento numeris. Kaltinamajame akte nurodyta, kad 2011-12-27 ankstesnio UAB „A.“ vadovo neterminuotai sudarytos sutarties „Dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo“ Nr. OM 1203667 pagrindu, 2016-07-25 su AB „O.“ sudarė papildomus sutartinius dokumentus, tarp jų dėl abonento (duomenys neskelbtini). Iš pirmiau minėtų AB „O.“ dokumentų (t. 1, b. l. 47-49) matyti, kad nurodant abonento numerį praleistas vienas skaičius, t. y. vietoj (duomenys neskelbtini) nurodytas (duomenys neskelbtini). Šių rašymų apsirikimo ištaisymas nekeičia kaltinimo esmės ir nesunkina kaltinamųjų teisinės padėties, nepažeidžia teisės į gynybą.

Byloje nėra ginčo, kad UAB „A.“ vardu buvo įgytos patikslintame kaltinime nurodytos prekės. Šias aplinkybes patvirtina abu kaltinamieji bei rašytiniai įrodymai (AB „O.“ (dabar AB „T.“) pateikti dokumentai, nurodyti kaltinime ir UAB „B.“ pateikti dokumentai, nurodyti kaltinime), šių bendrovių atstovų paaiškinimai teisme, UAB „A.“ bankroto medžiaga (Kreditorių sąrašai, patvirtinti teismo (t. 6).

Ž. L. ir D. Ž. taip pat kaltinami padarę bendrai nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. D. Ž. taip pat kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą 222 straipsnio 1 dalyje.

BK 300 straipsnyje nustatyta atsakomybė už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu. Pagal šio straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šios veikos objektyvieji požymiai baudžiamajame įstatyme išvardyti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio dispozicijoje įvardytų alternatyvių veiksmų.

Kaltinamieji neginčija, kad buvo surašyti ir pasirašyti kaltinime nurodyti dokumentai, šie dokumentai yra ir byloje, aprašyti pirmiau šiame nuosprendyje, tačiau neigia, kad bendrovė buvo fiktyviai parduota, kad nebuvo perduoti bendrovės finansinės apskaitos dokumentai ir įranga naujam savininkui I. Z., kad nebuvo sumokėta už akcijas, kad nesiekė nuslėpti padarytą sukčiavimą. Taip pat nesutinka, kad būtent jie neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, teigdami, kad šie dokumentai buvo perduoti naujam savininkui.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Skirtingų rūšių dokumentai turi skirtingus rekvizitus, be to, gali egzistuoti kaip įrašai ne tik ant popieriaus, bet ir elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje, bet svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie yra tinkami paliudyti melagingą faktą. BK 300 straipsnis numato atsakomybę ne tik už dokumento suklastojimą ir netikro dokumento pagaminimą, bet net ir už tokių dokumentų laikymą, gabenimą, siuntimą. Šios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan.

Netikro dokumento pagaminimas yra viena iš dokumento suklastojimo formų – tai tokie veiksmai, kai bet kokiu būdu sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formą, ir pagal turinį. Į tokį dokumentą įrašoma tikrovės neatitinkanti melaginga informacija. Melagingi duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-387/2008).

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi redakcija nuo 2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 108-4030 iki 2022-05-01).

Ši norma nustato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą. D. Ž. kaltinimai pareikšti, kad jis, veikdamas su Ž. L., suklastoję kaltinime nurodytus tikrus dokumentus ir taip fiktyviai perleisdami įmonę, paslėpė buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl ko negalima visiškai nustatyti UAB „A.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Iš surinktų įrodymų matyti kad įmonė parduota iš esmės iš kart po sandorių su UAB „O.“ ir „B.“ sudarymo, parduota jau po vieno iš kreditorių pranešimo apie tai, kad jis kreipsis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo (pranešta UAB „A.“ 2016-06-27, kreiptasi į teismą 2016-08-04), kai reikia atiduoti visus buhalterinius dokumentus bankroto administratoriui. Kaltinamasis Ž. L. nurodė, kad jį susirado pirkėjai, tačiau liudytojas E. B. nurodė, kad būtent jį susirado pardavėjai, tam, kad atsikratyti įmonės, kad jis užsiėmė įmonių pirkimu-pardavimu ir, kad ne retai jo ieško tam, kad atsikratyti į skolas įklimpusios įmonės ar paslėpti nusikalstamas veikas. Būtent liudytojo E. B. parodymus patvirtina buvusio kaltinamojo I. Z. parodymai, nuoseklūs viso viso proceso metu, kad jis tik alkoholiu piktnaudžiaujantis asmuo, kuris buvo psitelktas nusikalstamai veikai daryti už atlygį. Šio liudytojo parodymus patvirtina pokalbių su E. B. pasiklausymas, iš kurio akivaizdu, kad ir praėjus nemažam laikui po šios veikos, I. Z. prašomas pasirašyti kažkokius tai dokumentus, klausiama ar jis tvarkingai atrodo, nėra išgėręs, kalbama ir apie šioje byloje pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad jis neitų į policiją duoti parodymų, I. Z. pokalbio metu E. B. nurodo, kad jo policijoje klausė apie „kažkokius dingusius telefunus“, jam atsakoma, kad tai pokalbis ne telefonu. Iš I. Z. charakterizuojančių duomenų ir 2017-03-07 tarnybinio pranešimo matyti, kad ieškant I. Z. nustatyta, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) m., pastovios gyvenamosios vietos neturi, ne kartą baustas administracine tvarka, kai veikos padarytos vartojant alkoholį, ne kartą sulaikytas dėl alkoholio vagysčių iš parduotuvių (t. 2, b. l. 85-87). Šios aplinkybės patvirtina mirusio kaltinamojo parodymus, kad jis neketino įmonės įgyti, o tik norėjo užsidirbti pasirašydamas E. B. nurodytus dokumentus. Mirusio kaltinamojo I. Z. ir liudytojo E. B. parodymus, kad įmonės pardavimas buvo organizuotas kaltinamųjų, kad tai buvo fiktyvus sandoris, rodo ir tai, kad nei vienas apklaustas asmuo (tarp jų ir kaltinamasis D. Ž.) negalėjo patvirtinti, kad buvo sumokėta ir kada sumokėta, kas sumokėjo už įmonės pardavimą. Įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad atsiskaityta prieš sutarties pasirašymą. Atsiskaitymą neigė tiek E. B., tiek I. Z.. E. B. nurodė, kad tai įmonės savininkai mokėjo, kad įsiskolinusi įmonė būtų perimta. Kaltinamasis Ž. L. teisme teigė, kad įmonė buvo vertingesnė nei 2 000 Eur, tačiau tai paneigrta pirmiau nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinusiomis visišką įmonės nemokumą, jos dideles skolas ir kt. Nors Ž. L. teigė, kad pinigus pas notarą jam sumokėjo E. B., tačiau nei vienas be jo iš apklustų asmenų negalėjo pasakyti, kas ir kada ir kam perdavė pinigus (kaltinamasis D. Ž. teigė, kad matė pinigus, bet nepamena kas mokėjo, akistatos su I. Z. metu teigė, kad mokėjo E. B., akistatos su E. B. metu nurodė nepamenantis pinigų perdavimo fakto; I. Z. nurodė, kad jam buvo sumokėti 50 Eur už dokumentų pasirašymą, sumokėjo E. B.; E. B. teisme nurodė, kad tai jam galimai buvo sumokėta už tarpininkavimą parduotant įmonę, jis nemokėjo). Pažymėtina ir tai, kad apžiūrėjus UAB „K. T.“ finansinės apskaitos dokumentus bei UAB „A.“ finansinės apskaitos dokumentus, nustatyta, kad ažiūrint UAB „K.“ finansinės apskaitos dokumentus, rastas 2012-01-17 kasos pajamų orderis serija AAA Nr.0001283, kuriuo UAB „K.“ Ž. L. sumoka UAB „D.“ 10 000 Lt už akcijų pardavimą. Po šios datos nebuvo rasta dokumentų, kurie patvirtintų bendrovės veiklą. Tarp finansinės apskaitos dokumentų nebuvo rasta 2016-06-23 UAB „A.“ akcijų pirkimo dokumentų, taip pat nebuvo rasta 2016-08-18 UAB „A.“ akcijų pardavimo dokumentų, tarp jų ir UAB „K.“ kasos pajamų orderio „KOD-20094“ 2 000 Eur sumai (t. 4, b. l. 79-80).

Byloje neginčytinai nustayta, kad po notaro, kur buvo pasirašyta bendrovės akcijų pirkimo pardavimo sutartis, Ž. L., D. Ž., I. Z. ir E. B. nuvyko į bandrovės patalpas, kur buvo pasirašyti dokumentai dėl bendrovės dokumentų, turto perdavimo ir kt. (tai patvirtino kaltinamieji, miręs kaltinamasis). Tačiau priešingai nei teigė kaltinamasis Ž. L., kuris pirmų apklausų metu nurodė, kad patalpose buvo ir kitų darbuotojų, kurie padėjo nešti dokumentus, kad dokumentus padėjo nešti jis ir tuo metu buvo N. J. bei D. Ž., kad jie buvo nešami į mikroautobusą, kuriuo atvažiavo I. Z. ir E. B., — niekas dokumentų nešimo į mokroautobusą bei mikroautobuso be kaltinamjo Ž. L. nematė. Liudytojas E. B. nurodė, kad jie atvyko taksi, nes nei jis nei I. Z. neturi vairavimo teisės, nurodė, kad jokie buhalteriniai dokumentai ir daiktai iš įmonės patalpų nebuvo paimti. I. Z. patvirtino pasirašęs kažkokus dokumentus bendrovės patalpose, tačiau nurodė, kad po to iš karto išėjo ir ėjo pėsčiomis. Kaltinamasis D. Ž. nurodė, kad jis patalpose tik pasirašė dokumentus ir iš karto išvažiavo (teisme šiuos kaltinamojo parodymus patvirtino ir kaltinamasis Ž. L.), nematė kokia transporto priemone atvyko kaltinamieji. Vėliau ikiteismino tyrimo metu ir teisme kaltinamasis Ž. L. paneigė, kad buhalterinių dokumentų ir daiktų perdavimo metu buvo N. J. ir D. Ž., tai pat nurodė, kad pasirašęs dokumentus išėjo ir I. Z., kad liko tik jis ir E. B.. Iš šių kaltinamoj parodymų akivaizdu, kad nei dokumentai nei daiktai I. Z. nebuvo perduoti. Be to, nei vienas buvęs, teisme apklaustas darbuotojas nepatvirtino Ž. L. nurodytų aplinkybių, kad matė kaip buvo į automobilį nešami dokumentai ar, kad būtų padėję juos nešti, ar, kad iš buvo tą dieną įmonės nuomojamose patalpose. Nei vienas apklaustas UAB „A.“ darbuotojas (išskyrus kaltinamuosius), taip pat ir buhalterė, nebuvo bendrovės patalpose matę iš telekomunikacijos bendrovių nupirktų prekių. Nei vienas iš buvusių darbuotojų nėra matę naujo savininko ir direktoriaus, nors Ž. L. nurodė likęs dirbti jų prašymu toliau, kad E. B. ir I. Z. buvo atvykę į patalpas, o dingo tik po trijų savaičių. Visa tai, kas išdėstyta ir kaltinamojo Ž. L. nenuoseklūs parodymai viso proceso metu tik sustiprina teismo vidinį įsitikinimą, kad įmonės „A.“ akcijos fiktyviai parduotos pagal 2016-08-18 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-5861, patvirtintą (duomenys neskelbtini)notarų biure, asmeniui, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas mirus, taip pat, kad I. Z. jokie buhalteriniai dokumentai ir prekės nebuvo perduotos.

Taigi, įmonės akcijos buvo parduotos fiktyvaus teisinio santykio sukūrimu (civilinių teisinių santykių imitavimu), kad šių dokumentų, paduotų kaltinamojo Ž. L. VĮ „Registrų centrui“, pagrindu I. Z. įregistruotas bendrovės „A.“ akcininku, nors realiai I. Z. UAB „A.“ akcijų nepirko, o Ž. L. jų nepardavė, taip pat nebuvo gauti iš I. Z. 2 000 Eur už akcijas, neperduoti I. Z. 458 segtuvai su UAB „A.” finansinės apskaitos dokumentais, antspaudas ir banko kodų generatorius, kasa su 0 Eur, 3 597,18 Eur kilnojamasis bendrovės turtas, ilgalaikis turtas, kurio vertė 5 148,52 Eur, kosmetika, kurios vertė 1 081,65 Eur, ilgalaikis turtas - kompiuterinė programa ,,AGNUM nauja versija”, kurios vertė 886,50 Eur. Tai leidžia teismui konstatuoti, kad D. Ž. ir Ž. L. suklastojo kaltinime nurodytus dokumentus, ši jų veika yra pavojinga, todėl jie pripažįstami kaltais pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-693/2015). Pirmiau nustatytos aplinkybės dėl sukčiavimo, padaryto abiems susitarus, taip pat tai, kad D. Ž. nebendradarbiavo su bankroto adminstratore, kuriai jo nepavyko prisikviesti, negavo iš jo atsakymų, kad abu dalyvavo įmonės pardavime ir žinojo, kad prekių, gautų iš telekomunikacijos bendrovių neperduos neva įmonę perkančiam I. Z., kad abiems buvo žinoma, kad neva parduodama įmonė yra bevertė ir turi dideles skolas, kad jos niekas nepirktų veiklai tęsti bei, kad jau kreditorius kreipsis dėl bankroto bylos iškėlimo, atskleidžia kaltinamųjų tyčios kryptingumą apgaule užvaldyti svetimą turtą, o po to suklastojus dokumentus neva parduoti įmonę, taip paslepiant buhalterinės apskaitos dokumentus, užkertant kelią nustatyti įmonės veiklą, jos turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą bei tuo pačiu prekių iš telekomunikacijų bendrovių įsigijimo aplinkybes (dėl jų panaudojimo įmonės veikloje, galimybės už jas atsiskaityti ir kt.). Taigi tarp abiejų kaltinamųjų veiksmų bei jais padarytos žalos, kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Kaltinamųjų veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnyje, kaltinime kvalifikuotos su nuoroda į BK 24 straipsnio 1 dalį. Kadangi abu kaltinamieji buvo vykdytojai, jų nusikalstama veika atitinka BK 24 straipsnio 3 dalyje numatytą vykdytojų (bendravykdytojų) sąvoką. Tokiu atveju bendrininkų veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuojamos be nuorodos į BK 24 straipsnį. Tad šiuo atveju, kaltinamiesiems inkriminuojama BK 24 straipsnio 1 dalis yra perteklinė ir ji šalinama. Tai nekeičia kaltinimo esmės ir nesunkina kaltinamųjų teisinės padėties.

Nors abiejų kaltinamųjų bendrais veiksmais buvo paslėpti bendrovės buhalteriniai dokumentai, tačiau pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tik specialiam subjektui – bendrovės vadovui, nes būtent jis įstatymų nustatyta tvarka atsakingas už apskaitos dokumentų išsaugojimą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, jog ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius (2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas Nr. IX-574). Kaltinamajam D. Ž. veikiant kartu su Ž. L. paslėpus įmonės dokumentus, nebeliko galimybės nuo 2016-06-28 nustatyti UAB „A.“ veiklos, pajamų, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Kilusius padarinius pagrindžia UAB „A.“ bankroto administratorės V. Š. parodymai, kad bendrovės buhalterė jai perdavė dokumentus, kurie susieti su darbo užmokesčiu, kadangi jai ir visiems kitiems tai buvo naudinga, nes be tų dokumentų nebūtų galėję kreiptis į garantinį fondą. Jai buvo perduota tiek, kiek reikėjo garantiniam fondui, daugiau nieko. Balansas buvo perduotas ir tai, tas kuris buvo perduotas prieš tai buvusio vadovo paskutiniam vadovui. Buvo gal kokie du, trys dokumentų segtuvai. Balansas buvo, žiniaraščiai tikrai buvo, turto sąrašai buvo, kreditorių sąrašas buvo, bet ir tai, jie tvirtino tik pusę kreditorių, nes jie nepateikė pretenzijų, o pagal įmonės dokumentus nebuvo galima suderinti. Šios liudytojos parodymus patvirtina ir bendrovės bankroto byloje nustatytos aplinkybės, kad bendrovė paskutinį kartą finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinį pateikė už 2015 m. laikotarpį. Šio pateikto balanso duomenimis įmonė deklaravo turto už 532 185 Eur, iš jo – 446 339 Eur ilgalaikis materialusis turtas, o per vienus metus gautinos sumos sudarė tik 31 055 Eur. Nepateikus teismui reikalautų dokumentų, teismas neturėjo jokių dokumentų, pagal kuriuos galima būtų įvertinti realiai įmonės valdomo turto vertę. Teismui nepateiktas turto, kurio vertė deklaruota 2015 metų balanse sąrašas. Per vienus metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų deklaruota už 534 666 Eur, iš jų per vienus metus mokėtinos sumos sudaro 205 774 Eur. Kreditorių sąrašas nepateiktas, todėl teismas neturėjo galimybių įvertinti pradelstų įsipareigojimų realios vertės (t. 6, b. l. 116-118).