Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-33-372/2021 Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01497-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.17.; 2.6.11.1.; 2.6.11.6.; 3.2.4.11. 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)

2021 m. vasario 3 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. Z. ir R. Z. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7652-766/2020 pagal ieškovų A. Z. ir R. Z. ieškinį atsakovams D. J. ir D. J. dėl daikto trūkumų ištaisymo išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai A. Z. ir R. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams D. J. ir D. J. dėl daikto trūkumų ištaisymo išlaidų atlyginimo. Teismo prašė priteisti solidariai iš atsakovų 5848,80 Eur defektų pašalinimo išlaidų atlyginimui ir 5 procentų palūkanas už priteistą 5848,80 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai nurodė, kad atsakovai 2015-06-25 pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė jiems (duomenys neskelbtini) esančią namų valdą, t. y. 0,0252 ha mėgėjų sodo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovai yra nupirkto gyvenamojo namo statytojai, o namas yra įregistruotas VĮ „Registrų centras“ 2008-06-19 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu, statytoja – D. J., statyba – ūkio būdu.

3. Ieškovai pažymėjo, jog pagyvenus kelis metus, ėmė aiškėti defektai. Stogą susitvarkė, nereikšdami atsakovams pretenzijų. 2018 m. lapkritį įlūžo gyvenamojo namo grindys, dėl to ieškovas patyrė kojos traumą, susižalojo ir ieškovų nepilnamečiai vaikai. Ieškovai nurodė, kad kreipėsi į teismo ekspertą S. Z., prašė atlikti gyvenamojo namo statybos techninės veiklos ekspertinį tyrimą, kad būtų nustatyta, kokie yra namo esminiai neatitikimai (trūkumai) nuo projekto ir normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų bei kiek kainuotų trūkumų šalinimas.

4. Ieškovai nurodė, kad jiems buvo pateiktas 2019-02-12 ekspertizės aktas, kuriame nurodyta: „ekspertizės metu nustatyta, kad dėl netinkamos grindų konstrukcijos namo pirmame aukšte (išskyrus garažo, katilinės, vonios ir WC patalpas) ir įlūžusių grindų namas netenka esminio statinio reikalavimo – „Naudojimo sauga“ (galimi nelaimingi atsitikimai, pvz., paslydimas, kritimas ir pan.). Todėl siūloma, kol pagal teisės aktus statytojui (-ai) yra galiojantis statinio garantinis terminas (tokiems defektams terminas yra ne trumpesnis nei 20 metų, skaičiuojant nuo statinio pripažinimo tinkamu naudotis dienos, t. y. nuo 2008-06-19), per protingą laiką grindų įrenginio darbų defektus (trūkumus) ištaisyti. Ekspertizės metu atliktais skaičiavimais nustatyta, kad grindų defektų pašalinimo kaštai (vidutinė rinkos kaina) yra 5848,80 Eur (bendra vertė su 21 procentu PVM)“.

5. Ieškovai, įvertinę tai, kad yra galiojantis statinio garantinis terminas, o gyvenamojo namo trūkumai, t. y. įlūžusios grindys, atsirado dėl priežasčių, nepriklausančių nuo ieškovų, o nepašalinus trūkumų, neįmanoma toliau kokybiškai pagal paskirtį naudotis namu, 2019-02-22 pateikė atsakovams pretenziją, kurioje prašė iki 2019-03-04 sumokėti 5848,81 Eur už grindų defektų šalinimą ir 1396 Eur papildomų išlaidų (670 Eur už ekspertinį tyrimą ir 762 Eur už advokato teisinę pagalbą). Kartu su pretenzija pateikė statybos techninės veiklos ekspertizės akto kopiją, mokėjimo pavedimų kopijas.

6. Ieškovai nurodė, kad atsakovai atsiuntė 2019-03-05 atsakymą, kad nesutinka su pretenzija, nes suėjo 10 metų senaties terminas pretenzijai pateikti, kad namo kokybės trūkumai buvo šalių iškart po sutarties sudarymo aptarti ir kompensuoti, kad jie nori atlikti savo ekspertinį tyrimą. A. D. J. su dviem ekspertais apsimetusiais asmenimis atvyko 2019-03-11, tuo metu jau buvo sudėtos naujos grindys. Ieškovai kieme parodė buvusių grindų medžiagas (polisterolį), atidengtų grindų nuotraukas.

7. Ieškovai pažymėjo, kad pirkimo-pardavimo sutarties 6.1.2 punkte nurodyta: „Pardavėjai garantuoja, kad nėra paslėptų Pardavėjams žinomų Daiktų trūkumų, dėl kurių Daiktais negalima būtų naudotis pagal paskirtį arba jų naudingumas sumažėtų taip, kad Pirkėjai apie tuos trūkumus žinodami, arba nebūtų šių Daiktų visai pirkę, arba nebūtų už juos tiek mokėję. Pardavėjai įstatymo nustatyta tvarka atsako už minėtus trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po daiktų perdavimo dėl Pirkėjų ar trečiųjų asmenų kaltės arba dėl nenugalimos jėgos“. Sutarties 6.2.2. punkte nurodyta: „Paaiškėjus, kad Daiktai neatitinka įstatymų nustatytų kokybės reikalavimų ir/arba Pardavėjų šioje srityje išdėstytų patvirtinimų ir garantijų, arba paaiškėjus, kad Pardavėjai nuslėpė jiems žinomus daiktų kokybės trūkumus, Pirkėjai turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad būtų atitinkamai sumažinta Daiktų kaina, arba pardavėjai neatlygintinai per protingą terminą pašalintų minėtus trūkumus, arba atlygintų Pirkėjų išlaidas jiems ištaisyti, jeigu trūkumus įmanoma pašalinti, arba atsisakyti šios sutarties bei pareikalauti, kad Pardavėjas grąžintų Pirkėjams jų sumokėtą Daiktų kainą bei atlygintų Pirkėjams visus dėl šios sutarties nutraukimo susidariusius nuostolius (kai netinkamos kokybės Daiktų pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas), o Pardavėjai privalo įvykdyti bet kurį iš aukščiau nurodytų Pirkėjų reikalavimų“. Taigi, sutartyje nurodyta, kad tuo atveju, jei paaiškėtų, jog daiktai, t. y. žemės sklypas, gyvenamasis namas ar kiti įsigyti inžineriniai statiniai neatitinka įstatyme numatytų kokybės reikalavimų ar sutartyje išdėstytų garantijų, ar paaiškėtų paslėpti jų trūkumai, pirkėjas turi teisę į trūkumų pašalinimą.

8. Ieškovai nurodė, kad įsigiję būstą, sužinojo, kad jame gyvendami atsakovai nesinaudojo patalpomis, kuriose nustatyti grindų defektai. Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu grindys buvo tinkamos naudoti, atitiko esminius statinio reikalavimus ir ieškovai dėl grindų pretenzijų neturėjo, tačiau praėjus trejiems metams po gyvenamojo namo įsigijimo, grindys įlūžo. Ieškovai pažymėjo, jog jie būste nebegalėjo toliau patogiai ir be rūpesčių gyventi. Ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad dėl įlūžusių grindų galimi nelaimingi atsitikimai, tad darytina išvada, kad gyvenamasis namas neatitiko kokybės rodiklių pagal savo prigimtį ir nebuvo tinkamas toliau naudotis. Ieškovų vertinimu, nagrinėjant atliktų namo statybos darbų defektus (trūkumus), defektai traktuojami kaip konkrečių užbaigtų statybinių konstrukcijų arba konstrukcijų užbaigtos dalies neatitikimai nuo statinio projekto ar normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų, atsiradę iki statinio garantinio termino pabaigos. Kadangi grindų defektas paaiškėjo tik po trejų metų nuo namo įsigijimo, laikytina, kad įsigytas namas yra su paslėptais defektais. Ekspertizės akte siūloma, kol pagal teisės aktus statytojui yra galiojantis garantinis terminas, per protingą laiką grindų įrengimo defektus (trūkumus) ištaisyti. Ieškovai akcentavo, jog nepašalinę trūkumų, jie negalėjo naudotis gyvenamuoju namu pagal paskirtį.

9. Ieškovų nuomone, kadangi netinkama grindų konstrukcija laikytina kaip paslėptas gyvenamojo namo trūkumas, kurio perkant namą nebuvo, o įlūžusios grindys laikytinos esminiu trūkumu, trukdančiu namu naudotis pagal paskirtį, kad tokiems defektams pašalinti taikomas ne trumpesnis nei 20 metų terminas, ieškovai turi teisę į trūkumų pašalinimo išlaidų atlyginimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra numatyta, jog netinkamos kokybės daiktą nusipirkęs pirkėjas turi teisę prašyti, kad pardavėjas per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Ieškovai nurodė, kad patys pašalino trūkumus ir reikalauja gauti defektų pašalinimo išlaidų atlyginimą – 5848,80 Eur.

10. A. D. J. ir D. J. atsiliepime prašė ieškovų ieškinio netenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11. Atsakovai nurodė, kad remdamiesi UAB „Tūrio forma“ parengtu projektu, taip pat Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir statybos skyriaus 2004-08-04 išduotu Statybos leidimu, per kelerius metus nuosavybės teise turimame žemės sklype pastatė naują gyvenamąjį namą, kuris 2008-06-19 aktu buvo pripažintas tinkamu naudoti ir tuo pagrindu įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

12. Atsakovai nurodė, kad 2015-06-25 šalių sudaryta ir notarės A. S. patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartimi 0,0602 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą su inžineriniais statiniais (šuliniu), esančius adresu (duomenys neskelbtini), pardavė ieškovams už 71300 Eur. Atsakovai pažymėjo, kad praėjus kelioms dienoms po sutarties pasirašymo, ieškovai ėmė reikšti pretenzijas dėl gyvenamajame name įrengtos grindų apdailos. Ieškovai tada teigė, kad pagal gyvenamojo namo projekto 12 lapą „Apdailos darbų lentelė“ virtuvėje, koridoriuje, tambūre numatyta grindų danga iš akmens masės plytelių, tačiau realiai minėtose patalpose sumontuota laminuota grindų danga. Ieškovai teigė, kad tokia situacija jų netenkina, kad gal ateityje norės keisti grindų dangą. Įvertinę neesminį neatitikimą, kuris netrukdė eksploatuoti namą, bei siekdami išsaugoti normalius bendravimo santykius, atsakovai sutiko dalį lėšų grąžinti. A. D. J. 2015-07-03 pavedimu per banką sumokėjo 6600 Eur ieškovei R. Z., mokėjimo paskirtyje nurodydamas kaip „skolos grąžinimą“. Taigi, jau prieš ketverius metus ieškovams buvo sudarytos galimybės įsirengti naujai grindis savo nuožiūra. Atsakovai pažymėjo, kad sumokėjo lėšas ne dėl prastos grindų kokybės, o dėl to, kad parduoto namo vidaus grindų apdaila neatitiko pirkimo-pardavimo sutartyje numatyto asortimento.

13. Atsakovai nurodė, kad 2019 metų pradžioje ieškovai vėl ėmė reikšti atsakovams pretenzijas dėl gyvenamojo namo grindų, tačiau šį kartą dėl jų netinkamos kokybės. Atsakovai nesutiko su ieškovų reikalavimu atlyginti žalą bei pagal jų užsakymą 2019-02-12 eksperto S. Z. parengto ekspertizės akto išvadomis. Atsakovu nuomone, ekspertizės akte yra tik konstatuota, kad grindys ir grindų pagrindas nuo drėgmės poveikio įlinko ir įlūžo, tačiau nenustatytas drėgmės šaltinis. Atsakovų įsitikinimu, įvertinus po grindų pagrindu įrengtą izoliacijos sluoksnį ir betono pagrindą, drėgmės poveikis galėjo būti tik iš viršaus. Atsakovai pažymėjo, jog nėra ir negali būti atsakingi už gyvenamojo namo defektus, atsiradusius dėl netinkamo jo eksploatavimo po namų valdos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.

14. Atsakovai nurodė, kad šalys susitarė, jog susitiks 2019-03-11 dėl grindų apžiūros. Atsakovams ir jų kviestai UAB „SDG“ specialistei V. M. 2019-03-11 atvykus į namų valdą, paaiškėjo, kad nebeįmanoma apžiūrėti ir įvertinti ginčo objekto, kadangi gyvenamojo namo grindys jau buvo pašalintos: putplasčio ir betono pagrindas, apdailos medžiaga (laminatas) išardyti ir išmesti lauk. Gyvenamojo namo pirmame aukšte tuo metu buvo rengiamas naujas, tačiau visiškai kitoks, skirtas šildomoms grindims, pagrindas.

15. Atsakovai nurodė, kad pagal jų užsakymą UAB „SDG“ (specialistai V. M. ir V. Š.) 2019-03-13 parengė statinio apžiūros aktą, kuriame nurodė, kad: po grindimis įrengti pagrindai ir sluoksniai priskirtini paslėptiems darbams, kuriems suteikiamas 10 metų garantinis laikotarpis, kuris pasibaigė 2018-06-19; tuo atveju, jei garantinis atliktų statybos darbų terminas nebūtų pasibaigęs, būtų buvę pažeista atsakovų teisė dalyvauti, nustatant atliktų darbų defektus; statinio savininkai, sunaikinę ginčo objektą, t. y. demontavę grindų konstrukcijas, pažeidė pastato buvusių savininkų teisę ginti savo pozicijas; nėra galimybės argumentuotai įrodyti ar paneigti ekspertizės akte pateiktų išvadų; statinys ar jo dalys buvo eksploatuojamos netinkamai – grindys nebuvo apsaugotos nuo ilgalaikės drėgmės poveikio, išlietas vanduo nebuvo valomas ir susigėręs apgadino medines grindų konstrukcijas; medienos ilgaamžiškumą užtikrina sausa vėdinama aplinka; medinės konstrukcijos po grindų apdailos medžiagomis negalėjo būti paveiktos drėgmės (vandens) iš grunto dėl ten įrengtų sluoksnių iš hidroizoliacinių bei termo medžiagų; vanduo į medines grindų konstrukcijas galėjo patekti tik iš viršaus eksploatacijos metu.

16. Atsakovai pažymėjo, jog eksperto S. Z. parengtame ekspertizės akte tik konstatuotas gyvenamojo namo grindų įlūžimas, tačiau nesigilinta į šio fakto priežastis. Tuo tarpu UAB „SDG“ parengtame statinio apžiūros akte nurodyta, kad grindys įlūžo dėl netinkamos jų eksploatacijos, už kurią buvo atsakingi tik ieškovai. Atsakovų vertinimu, šiuo atveju nėra nei atsakovų kaltės, nei jų neteisėtų veiksmų, nei priežastinio ryšio tarp jų veiksmų, ieškovai neįrodė ir žalos dydžio, kuri yra viena iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovai akcentavo, kad reikalavimas priteisti 5848,80 Eur yra grindžiamas ekspertizės akte pateiktais abstrakčiais paskaičiavimais, o ne realiai patirtomis išlaidomis. Ieškovai nepateikė įrodymų dėl realiai atliktų remonto darbų. Nėra žinoma, kas demontavo gyvenamojo namo grindis ir iš naujo jas įrengė. Taip pat nežinoma, ar ieškovai remonto darbus atliko ūkio būdu, ar samdė statybinę organizaciją, ar remonto darbai atlikti laikantis seno projekto, ar pagal pakeistą projektą, kiek realiai kainavo remonto darbai (nėra medžiagų ir darbų apmokėjimo dokumentų). Atsakovai pažymėjo, kad vietoj ankstesnių nešildomų grindų ieškovai įsirengė brangesnes – šildomas grindis. UAB „Tūrio forma“ 2004 metais parengtame gyvenamojo namo projekte nebuvo nurodytas pastato šildymo būdas. Ieškovams perkant namų valdą buvo puikiai žinoma, kad gyvenamasis namas šildomas tik radiatoriais, pakabintais ant sienų po langais. Atsakovų nuomone, ieškovai savo rizika sąmoningai ir vienašališkai pasirinko brangesnį remontą, tad patenkinus ieškinį, ieškovai nepagrįstai praturtėtų atsakovų sąskaita.

17. Atsakovai nurodė, kad ieškovai, prieš sudarydami nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, apžiūrėjo ir įvertino perkamą namų valdą. Ieškovams tiko gyvenamojo namo kokybė ir tai nurodė pirkimo-pardavimo sutartyje. Atsakovų vertinimu, nagrinėjamu atveju šalis sieja ne statybos rangos sutartis, o nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, kuri nenumato atskiro kokybės garantijos termino. Atsakovai akcentavo, jog nėra nei rangovai, nei nekilnojamojo turto vystytojai, tad ieškovai, kaip pirkėjai, turėjo teisę reikšti reikalavimus dėl daikto trūkumų ne vėliau kaip per dvejus metus nuo namų valdos perdavimo dienos, t. y. 2015-06-25 (žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo 2015-06-25 sutarties 5.1. p.: „Daiktai perduodami Pirkėjams šalims pasirašant šią sutartį, kuri taip pat laikoma Daiktų priėmimo-perdavimo aktu“). Atsakovų vertinimu, ieškovai neįrodė atsakovų sutartinės civilinės atsakomybės visų sąlygų, be to, praleistas terminas reikšti pretenzijoms dėl daikto trūkumų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

18. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu nuspręsta ieškovų ieškinį atmesti; priteisti atsakovams D. J. ir D. J. solidariai iš ieškovų R. Z. ir A. Z. 1895,04 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti solidariai iš ieškovų R. Z. ir A. Z. 47,05 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai.

19. Teismas nurodė, kad parduodamo nekilnojamojo daikto kokybė pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo iš esmės aptarta.

20. Teismas pažymėjo, jog nėra dokumento, liudijančio, kad atsakingiems asmenims paslėpti pagrindų po grindimis darbai nebuvo nustatyta tvarka priduoti, todėl šie darbai negali būti traktuojami kaip „tyčia paslėpti“. Teismas vertino, kad statybinės veiklos ekspertizės akte grindų pagrindams nurodytas 20 metų garantinis laikotarpis nėra tikslus, kadangi po grindimis įrengti pagrindai ir sluoksniai priskirtini paslėptiems darbams ir šiems statybos darbams suteikiamas 10 metų garantinis laikotarpis, o kadangi statinys pripažintas tinkamu naudoti 2008-06-19, tai 10 metų garantinis laikotarpis paslėptiems darbams pasibaigė 2018-06-19.

21. Teismas nurodė, kad statinio savininkai, sunaikindami ginčo objektą (demontuodami grindų konstrukcijas), pažeidė buvusių savininkų civilinę teisę apginti savo pozicijas, todėl nėra galimybės argumentuotai įrodyti ar paneigti statybos techninės veiklos ekspertizės akte pateiktas išvadas, be to, pastato savininkai pretenzijas turėjo teisę pareikšti per 2 metus nuo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo (iki 2017-06-25), kadangi, kai nėra nustatytas garantinis terminas, darbų rezultato trūkumai turi būti nustatyti per protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip 2 metai nuo darbų rezultato perdavimo. Teismas pažymėjo, jog tuo atveju, jei garantinis atliktų statybos darbų terminas nebūtų pasibaigęs, būtų buvę pažeista Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatyta atsakovų teisė dalyvauti, nustatant atliktų statybos darbų defektus.

22. Teismas akcentavo, kad 2015-06-25 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 5176 nėra nuginčyta, yra galiojanti, todėl teismas neturi pagrindo minėtoje sutartyje esančiais faktais netikėti. Teismas darė išvadą, kad ginčo gyvenamasis namas ieškovams buvo parduotas už 71300 Eur, o atsakovai ieškovams pervedė lėšas – 6600 Eur, kaip parduoto namo vidaus grindų apdailos neatitikimą pirkimo-pardavimo sutartyje numatytam asortimentui. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovai prieš įsigydami gyvenamąjį namą, turėjo galimybę tinkamai apžiūrėti pastatą ir įvertinti jo kokybę, todėl grindų dangos neatitikimas (plytelės ar laminatas) turėjo būti akivaizdus ir matomas net ir neprofesionaliam pirkėjui.

23. Teismas nurodė, kad ieškovai, nusipirkę namų valdą, 2016 m. pakeitė namo stogą, 2017 m. įsirengė palėpę, grindys įlūžo tik 2018 m. Namas apie 3 metus buvo tapęs statybų aikštele, keičiama viso stogo konstrukcija, todėl, remiantis 2019-03-13 statinio apžiūros aktu, manytina, kad išorės krituliai, nešiojamos statybinės medžiagos galėjo nulemti grindų pažeidimą, nes laminatas nėra pritaikytas sunkiems svoriams. Teismas sprendė, jog natūralu, kad nuo 2008 metų, iki ieškovams įsigyjant iš atsakovų gyvenamąjį namą, šio namo statyboms naudotos medžiagos nusidėvėjo, o dėl išorinio poveikio galėjo prarasti savo pirmines savybes.

24. Teismas nurodė, kad iš atsakovų atstovo pateiktų duomenų matyti, kad medžio drožlių plokštės (toliau – MDP) yra tinkama medžiaga grindų su laminatu pagrindui įrengti sausose patalpose, o esant specialiai MDP – drėgnose patalpose bei nėra nustatyta, kad MPD negalima naudoti pirmame namo aukšte. Be to, ginčo gyvenamojo namo grindų mazgas įrengtas aukščiau už žemės paviršių kieme, po laminatu buvo paklotas, medžio drožlių plokštės, mediniai luotai, betono sluoksnis, polistireninis putplastis ir politileno plėvelė, todėl nebuvo jokių galimybių drėgmei ir vandeniui kilti, pasiekti MPD ir ją supūdyti.

25. Teismas pažymėjo, kad ieškovai, įlūžus namo grindims, neįtraukė atsakovų į gyvenamojo namo techninę ekspertizę, tik po ekspertizės akto ir grindų išardymo atsakovai turėjo galimybę su savo specialistu atvykti į ginčo vietą, kurioje ginčo objekto jau nebuvo, tokiu būdu apribojo atsakovams teisę į gynybą. Teismas nurodė, kad ekspertizės aktu buvo nustatyti grindų defektų pašalinimo kaštai (5848,81 Eur), tačiau ieškovai neįrodė nuostolių fakto bei dydžio.

26. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovai pretenzijas turėjo teisę pareikšti per 2 metus nuo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo (iki 2017-06-25), kadangi, kai nėra nustatytas garantinis terminas, darbų rezultato trūkumai turi būti nustatyti per protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip 2 metai nuo darbų rezultato perdavimo. Teismas sprendė, kad po grindimis įrengti pagrindai ir sluoksniai priskirtini paslėptiems darbams ir šiems statybos darbams suteikiamas 10 metų garantinis laikotarpis, o kadangi statinys pripažintas tinkamu naudoti 2008-06-19, 10 metų garantinis laikotarpis paslėptiems darbams pasibaigė 2018-06-19.

27. Teismas nurodė, kad atsakovai sudarė ieškovams tinkamas sąlygas apžiūrėti parduodamą namą, byloje įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovai, būdami nesąžiningi, pardavė ieškovams gyvenamąjį namą su paslėptais trūkumais, dėl kurių nebūtų galima namo naudoti pagal paskirtį, nėra, todėl sprendė, kad ieškovų ieškinys atmestinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

28. Apeliaciniame skunde ieškovai (apeliantai) A. Z. ir R. Z. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą; priimti naują sprendimą, kuriuo patenkinti ieškovų ieškinį; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

28.1. Teismas nepagrįstai pripažino, kad 2015-06-25 pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovai iš atsakovų įsigijo nekilnojamąjį turtą už 71300 Eur, kad atsakovų grąžinta 6600 Eur suma yra sumokėta už namo defektus. Ieškovės aiškinimą dėl sutarties sudarymo aplinkybių teismas vertino kritiškai. Teismas padarė išvadą, kad „ieškovai įsigijo gyvenamąjį namą už 71300 Eur kainą, kuri yra vidutinė tuo metu tokių namų kaina“. Tokia teismo išvada prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Be to, teismas nenurodė, kokiais šaltiniais rėmėsi nustatydamas ginčo daikto vidutinę rinkos kainą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad įsigyta namų valda 2015 metais atitiko vidutinės namų valdos standartą. Teismas rėmėsi tik atsakovų aiškinimu ir padarė nepagrįstą išvada, kad J. pervedė lėšas (6600 Eur) kaip parduoto namo vidaus grindų apdailos neatitikimą pirkimo-pardavimo sutartyje numatytam asortimentui. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad mokėjimo paskirtyje nurodyta: „skolos grąžinimas“, kad grindų apdaila neatitiko projekto tik mažoje patalpoje, tas neatitikimas nebuvo vertas tokios sumos. Be to, pinigų pervedimo momentu ieškovai dar nebuvo įsikėlę į namą, grindų neatitikimo net negalėjo žinoti, pretenzijų negalėjo pareikšti ir nebūtų reiškę, apžiūrėjo namą prieš įsigyjant. Grindų dangos (laminato) problemos atsirado tik po kelių metų. Grąžinti 6600 Eur yra permokėtos sumos (paskolos) grąžinimas, o ne kompensacija už grindis.

28.2. Teismas nustatytą grindų dangos broką nepagrįstai pripažino paprasčiausiu nusidėvėjimu nuo ilgo naudojimo, apipylimo iš viršaus ir netinkamo remonto. Teismas rėmėsi atsakovų atstovo pateiktais duomenimis apie 2019–2020 metais parduodamų medžio drožlių plokščių charakteristikas, tačiau atsakovai nepateikė įrodymų, kad tokių charakteristikų plokštės buvo sudėtos 2008 metais. Be to, keičiant stogą ir įrengiant palėpę, name buvo gyvenama, todėl jokių statybinių medžiagų jame būti negalėjo. Teismas nesirėmė eksperto S. Z. išvada ir parodymais teisme, motyvuodamas tuo, kad atsakovai buvo neįtraukti į gyvenamojo namo techninę ekspertizę, tačiau ekspertas paaiškino, kad yra kompetentingas atlikti ekspertizę vienas pats, kad šalių dalyvavimas, apžiūrint objektą, jokios įtakos jo išvadoms neturėtų, todėl atsakovų buvimas nebūtinas. Atsakovams buvo pateikta pretenzija, nurodytas terminas atsakymui, tik tam terminui pasibaigus, buvo pradėti grindų ardymo darbai. Tik išardžius grindis ir viską pašalinus, atsakovai pareiškė norą apžiūrėti objektą, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad jiems buvo apribota teisė į gynybą. Užsakytos ekspertizės tikslas buvo nustatyti atsiradusio grindų defekto priežastį ir defektų pašalinimo kaštų kainą. Teismui pateiktos sąskaitos faktūros, mokėjimo dokumentai, kurie patvirtina, kad grindų įrengimui išleista daugiau, nei nustatyta akte. Didesnės išlaidos atsirado todėl, kad buvo įrengtas šildymas po grindimis, priteisti didesnę sumą nebuvo prašyta. Ekspertizės aktas nėra nuginčytas, todėl teismo išvada, jog ieškovai neįrodė nuostolių fakto bei dydžio, nepagrįsta.

28.3. Teismas nepagrįstai vadovavosi specialistės V. M. 2019-03-13 statinio apžiūros aktu. Ji yra atestuota inžinierė, turi teisę vykdyti statybos darbų techninę priežiūrą, tačiau nėra ekspertė. Kadangi atsakovai ją atsivedė pavėluotai, pasibaigus pretenzijoje nurodytam terminui, viso vaizdo po grindimis ji nematė, į išimtą statybinį laužą lauke nesigilino, savo išvadas padarė, vertindama ekspertizės aktą, nors tokios teisės neturi. Jos surašytas statinio apžiūros aktas niekinis, nes nurodyta, kad jį pasirašė net nebuvęs objekte V. Š.. Be to, V. M., atvykusi apžiūrėti grindų, turėjo nedarbingumą, apžiūrinėjo per šventinę dieną, todėl jos parodymais negalima remtis.

28.4. Teismas neteisingai aiškino tyčia paslėpto defekto sąvoką. Atsakovai, statydami namą, sąmoningai netinkamai paruošė pirmo aukšto namo grindų pagrindus, naudojo nekokybišką ir grindims nepritaikytą medžio drožlių plokštę, taip taupydami statybos bei namo įrengimo kaštus. Ekspertas patvirtino, kad teisės aktai reikalauja, jog statyba būtų vykdoma pagal projektą, statybinės medžiagos turi užtikrinti pastato ir konstrukcijų ilgaamžiškumą. Ekspertas patvirtino, kad po grindimis buvo sudėtos ne tuo metu galiojusiame 2004 m. STR nurodytos medžiagos, kad nebuvo supuvęs ar puvinio paveiktas medinių lentų karkasas, ant kurio laikėsi medžio drožlių plokštės ar laminatas, supuvo ir įlūžo tik medžio drožlių plokštė, kad nebuvo grindų įrengimo mazgų, atsakovai sutaupė, sudėję pigias medžiagas; to nustatyti, neišardžius grindų dangos, nėra galimybės, todėl statinį naudojimui priėmusi komisija negalėjo sudėtų medžiagų, neatitinkančių STR reikalavimų, pamatyti. Ekspertas patvirtino, kad tokie pažeidimai vertinami kaip tyčia paslėpti defektai, kurių atstatymui taikomas 20 metų garantinio laikotarpio terminas. Grindų lūžiai atsirado tik 2018 metų pabaigoje, todėl anksčiau reikšti pretenzijų nebuvo pagrindo. Atsiradus pažeidimams, iš karto pradėtas procesas. Pretenzijos buvo išreikštos tik įlūžus grindims, kai tapo akivaizdu, kad namas pastatytas iš pigių medžiagų, taupant, jis buvo statytas pardavimui.

28.5. Atsakovai neprašė taikyti senaties. Ieškinio senatį teismas taiko tik tada, kai ginčo šalis reikalauja. Tie patys teismo rūmai priėmė du vienas kitam prieštaraujančius arba vienas kito pagrįstumą paneigiančius sprendimus, o taip neturėtų būti. Analizuojant skundžiamą sprendimą techninėje dalyje, susidaro įspūdis, kad teismas turi labai iškreiptą mąstymą apie statinio (pastato) konstrukcijas.

29. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai D. J. ir D. J. prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti; priteisti solidariai iš ieškovų A. Z. ir R. Z. atsakovo D. J. naudai turėtas 300 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

29.1. Ieškovai nenurodė, kokias galimai materialinės ar procesinės teisės normas pirmosios instancijos teismas pažeidė, arba nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos. Vienintelis jų teisinis argumentas yra tai, kad teismas pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

29.2. Tarp šalių susiklostė ne statybos rangos, bet pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Abi šalys yra privatūs asmenys ir nei viena nėra profesionalūs statytojai ar nekilnojamojo turto vystytojai. Ieškovai, kaip pirkėjai, prašė priteisti išlaidas už trūkumų pašalinimą dėl nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimo. Jie byloje turėjo įrodyti gyvenamojo namo trūkumus, atsiradusius iki perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki jo perdavimo, bei realias išlaidas už grindų trūkumų pašalinimą. Ieškovai laisva valia atsisakė nuo teisės reikšti pretenzijas dėl gyvenamojo namo trūkumų (pirkimo-pardavimo sutarties 6.2.4. punktas), o atsakovai sutartyje įsipareigojo atsakyti tik už tuos trūkumus, kurie susiję su žemės sklypu ir kitais inžineriniais statiniais, o ne su gyvenamuoju namu. Sutarties laisvės principas leido lygiavertėms šalims numatyti minėtas sąlygas. Ieškovai parduotą gyvenamąjį namą statė ūkio būdu, t. y. savo darbu bei samdytų rangovų pagalba. Namą statė sau, o ne pardavimui. Tik vėliau, po namo statybos pabaigos ir po jo pripažinimo tinkamu eksploatacijai praėjus 7 metams, atsakovai nusprendė parduoti namų valdą tam, kad įgytų kitą, didesnį būstą. Remiantis sutarties 6.2.4. punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 4 dalimi, ieškovai nebeturėjo teisinio pagrindo reikšti pretenzijų dėl gyvenamojo namo kokybės.

29.3. Nei namų valdos pirkimo-pardavimo sutartyje, nei UAB „Tūrio forma“ parengtame gyvenamojo namo projekte, nei statybos leidime nenurodyta, kaip ir iš kokių medžiagų gyvenamojo namo pirmame aukšte turėjo būti įrengtos grindys. Ginčo objektą sudarančias medžio drožlių plokštes (MDP) atsakovai statybų metu grindų pagrindui įrengti pasirinko savo nuožiūra, ši statybinė medžiaga buvo tinkama grindų konstrukcijai, tai patvirtino ir apklausta liudytoja.

29.4. Eksperto parengtas ekspertizės aktas nėra profesionalus ir moksliškai pagrįstas, jis atliktas neskaidriai. Nei ieškovai, nei ekspertas nematė būtinybės į tyrimą kviesti suinteresuotais asmenimis atsakovus. Ieškovai pažeidė pirkimo-pardavimo sutarties 9.2 punktą, numatantį, kad šalių susitarimu visi ginčai, kylantys dėl šios sutarties, sprendžiami šalių tarpusavio derybų keliu, remiantis sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais, o nepasiekus susitarimo – LR įstatymų nustatyta tvarka. Ekspertas, žinojęs, kad tarp pardavėjų ir pirkėjų dėl namo kokybės bręsta konfliktinė situacija, kad ieškovai ketina bylinėtis dėl grindų remonto išlaidų, tačiau apie savo tyrimą neinformavę atsakovų, pažeidė skaidrumo, sąžiningumo ir nešališkumo principus. Be to, ekspertizės aktas neatitinka tyrimo išsamumo principo.

29.5. Ieškovų teigimu, grindys įlūžo 2018 metų lapkričio mėnesį, t. y. praėjus 10 metų po gyvenamojo namo statybos pabaigos ir po gyvenamajame name ieškovų atliktos rekonstrukcijos, kurios metu (2016–2018 metais) pakeistas stogas, įrengta palėpė. Rekonstrukcijos apimtis liudija, kad ieškovai keitė stogą ne dėl jo kokybės, o dėl noro praplėsti gyvenamąjį plotą ir taip pagerinti gyvenimo sąlygas. Ieškovai dėl stogo kokybės pretenzijų atsakovams niekada nereiškė. Prieš įlūžtant grindims, gyvenamasis namas buvo tapęs statybų aikštele, kurioje vaikščiojo dirbę statybininkai, buvo sandėliuojamos statybinės medžiagos. Taigi grindys įlūžo tik dėl to, kad ieškovai gyvenamąjį namą netinkamai eksploatavo.

29.6. Ieškovai klaidina teismą teigdami, kad pagal 2015-06-25 pirkimo-pardavimo sutartį namų valdą įgijo už 60000 Eur. Teismas teisingai įvertino atsakovų sumokėtų 6600 Eur paskirtį, atsakovai sumokėjo šiuos pinigus dėl to, kad parduoto namo vidaus grindų apdaila neatitiko pirkimo-pardavimo sutartyje numatyto asortimento.

29.7. Ieškovai neįrodė ne tik, kad parduoto gyvenamojo namo grindys buvo su paslėptais defektais, bet ir grindų keitimo išlaidų dydžio. Kreipimosi į teismą metu ieškovai jau buvo išmontavę senas grindis bei įsirengę naujas, taigi jau buvo patyrę faktines tariamų defektų taisymo išlaidas, tačiau pagrindinį reikalavimą grindė ne faktinėmis išlaidomis, o ekspertizės akte paskaičiuota suma. Ekspertizės akte remtasi UAB „Sistela“ kainynu, kurio pagrindu paskaičiuotas būsimų išlaidų atlyginimas neleistinas, nes jis apima viso grindų mazgo įrengimo kaštus, taip pat ir visų pagrindų paruošimą, inžinerinės įrangos montavimą, kas nagrinėjamu atveju nebuvo net ginčo objektu. Be to, ekspertizės akte kaštai paskaičiuoti, įskaitant PVM mokestį, remiantis statybos įmonių paslaugų vidutinėmis kainomis, kurios gerokai brangesnės už individualiai dirbančių darbuotojų įkainius. Ieškovams grindis keitė ne statybos įmonė, o individualia veikla besiverčiantys darbuotojai. Ieškovai neatsižvelgė į normalų daikto nusidėvėjimą. 2018 metų lapkričio mėnesį grindų dangai buvo daugiau kaip 10 metų. Ieškovai pageidauja lėšų, kurių reiktų apmokėti statybinei firmai už bendrus ir specialius darbus, įrengiant naują grindų mazgą, įskaitant PVM, kai to nebuvo būtina daryti, ieškovai nesamdė įmonės ir PVM už darbus nemokėjo. Ieškovų pateikti kvitai ir sąmatos dėl statybinių medžiagų pirkimo, apmokėjimo už darbus neįrodo pagrindinio reikalavimo. Didžioji dalis kvitų neparemta sąskaitomis faktūromis, tad nėra aišku, kas už juos buvo perkama.

29.8. Atsakovai, gavę projektą ir statybos leidimą, gyvenamąjį namą statė ūkio būdu nuo 2004 iki 2008 metų, 2004-07-13 buvo sudarę Statinio statybos techninės priežiūros sutartį su P. B. firma „Santovita“, kurios specialistas vykdė gyvenamojo namo statybos darbų techninę priežiūrą. UAB „Tūrio forma“ parengtame gyvenamojo namo projekte nenurodyta, ant kokios medžiagos įrengti pirmo aukšto grindis. Pastatytas gyvenamasis namas 2008-06-19 buvo pripažintas tinkamu naudoti ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Statyti namą ūkio būdu ir nerengti grindų techninio projekto leido statybos techniniai reglamentai. Byloje nėra duomenų, kad gyvenamojo namo pirmo aukšto grindys įrengtos, nesilaikant statybos reglamentų ar slepiant darbus nuo statybos darbų techninę priežiūrą atlikusio specialisto.

29.9. Ieškovai nėra teisūs, teigdami, kad atsakovai neprašė taikyti senaties termino. Nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme, ieškovai neprašė atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino. Kadangi atsakovai, panaudoję grindų pagrindui tinkamą medžiagą, jokios klaidos nepadarė, jos po laminatu sąmoningai nepaslėpė, todėl nėra pagrindo taikyti Statybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje numatyto 20 metų garantinio termino. Ieškovai pretenzijas turėjo teisę pareikšti per 2 metus nuo 2015-06-25 sutarties pasirašymo. Ginčo atveju garantinis terminas nebuvo nustatytas. Po grindimis įrengti pagrindai ir sluoksniai priskirtini paslėptiems darbams, kuriems suteikiamas 10 metų garantinis laikotarpis. Kadangi statinys pripažintas tinkamu naudoti 2008-06-19, 10 metų garantinis laikotarpis paslėptiems darbams pasibaigė 2018-06-19, pretenzija atsakovams pateikta 2019-02-25, ieškinys teismui – 2019 rugsėjo pradžioje.

29.10. Sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, būtina įvertinti ir ieškovų veiksmus sąžiningumo aspektu, nes pagal CK 1.137 straipsnio 3 dalį teismas gali atsisakyti ginti nesąžiningą, piktnaudžiaujančią savo teisėmis šalį. Teisme aiškinantis ieškovo sužalojimų aplinkybes, paaiškėjo, kad įrodymų, patvirtinančių vaikų patirtas traumas, nėra, o ieškovas susilaužė kairės kojos pirštą gerokai anksčiau ir kitomis aplinkybėmis. Ieškovai nesudarė galimybės atsakovams pamatyti ieškovų aptartus grindų defektus, sąmoningai jų neįtraukė į gyvenamojo namo techninę ekspertizę, taip suteikdami sau teisę savaip interpretuoti ginčo dalyką, o atsakovams apribodami galimybę gintis. Ieškovų užsakymu parengtas ekspertizės aktas atliktas neskaidriai, neobjektyviai ir neprofesionaliai. Ieškovai pateikė pareiškimą policijai dėl to, kad atsakovas D. J., V. M. esą apgaule pateko į jų namus, be leidimo namo viduje filmavo ir fotografavo, nors prieš tai šalys per atstovus sutarė, kad atsakovai atvyks su savo samdyta specialiste apžiūrėti įlūžusių grindų. Ieškovai siekė daryti neleistiną poveikį atsakovams (ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto asmens būsto neliečiamumo pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį prokuroro nutarimu 2019-07-19 buvo nutrauktas). Taigi, ieškovai ne kartą savo teisėmis naudojosi nesąžiningai ir į tai turi būti kritiškai atsižvelgta šioje byloje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovų (apeliantų) apeliacinis skundas netenkintinas.

30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

31. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodė, jog apeliacinės instancijos teismui teikia 2015-05-18 turto (namų valdos) vertės nustatymo pažymą. Pažymėjo, kad ji nėra tiesiogiai susijusi su ieškinio reikalavimu, todėl nebuvo pateikta anksčiau. Ieškovų vertinimu, dokumentas patvirtina, kad nekilnojamojo turto vertė yra 71300 Eur; kad faktiška turto pardavimo kaina gali skirtis nuo apskaičiuotos vertės, priklausomai nuo rinkos sąlygų, susiklosčiusių pardavimo momentu, nuo pirkėjo ir pardavėjo mokėjimo sąlygų ir terminų, nuo ypatingų pirkėjų lūkesčių, investicinių sumanymų ar kitų vertintojui vertinimo metu nežinomų aplinkybių.

32. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019). Taigi, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019).

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2015-05-18 turto vertės nustatymo pažyma nėra naujas dokumentas, jis jau buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, yra pridėtas prie bylos, teikti jį pakartotinai yra netikslinga, todėl ieškovų teikiamą papildomą rašytinį įrodymą atsisakytina priimti.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

34. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-06-25 tarp ieškovų A. Z. ir R. Z. (pirkėjų) ir atsakovų D. J. ir D. J. (pardavėjų) buvo sudaryta žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovai iš atsakovų įsigijo: žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

35. Nustatyta, kad pirkimo-pardavimo sutarties 3.1. punkte numatyta bendra daiktų kaina – 71300 Eur. Sutarties 4.1. punkte numatyta, kad daiktai parduodami už 71300 Eur, iš kurių 14300 Eur pirkėjai sumokėjo pardavėjams prieš pasirašant sutartį, likusius 57000 Eur (duomenys neskelbtini), kaip pirkėjams suteiktą kreditą mokėjimo pavedimu perves lygiomis dalimis po 28000 Eur į pardavėjų sąskaitas. Sutarties 5.1. punkte numatyta, kad šalių susitarimu daiktai yra perduodami pirkėjams šalims pasirašant šią sutartį, kuri taip pat yra laikoma daiktų priėmimo-perdavimo aktu; šalims pasirašius šią sutartį ir ją patvirtinus notarui, nuosavybės teisė į daiktus pereina pirkėjams. Sutarties 5.2. punkte numatyta, kad pasirašydamos šią sutartį, kuri taip pat yra laikoma daiktų priėmimo-perdavimo aktu, sutarties šalys patvirtina, kad daiktų būklė ir kokybė atitinka šalių aptartas sąlygas, kad pirkėjams šios sutarties pasirašymo metu buvo perduoti visi daiktų nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai, taip pat, kad pardavėjai ir visi kiti asmenys nutraukė šių daiktų valdymą ir naudojimąsi jais. Sutarties 6.1.2. punkte numatyta, kad pardavėjai garantuoja, kad nėra paslėptų pardavėjams žinomų daiktų trūkumų, dėl kurių daiktais negalima būtų naudotis pagal paskirtį arba jų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjai apie tuos trūkumus žinodami, arba nebūtų šių daiktų visai pirkę arba nebūtų už juos tiek mokėję. Pardavėjai įstatymų nustatyta tvarka atsako už minėtus trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po daiktų perdavimo dėl pirkėjų ar trečiųjų asmenų kaltės arba nenugalimos jėgos. Sutarties 6.2.2. punkte numatyta, kad paaiškėjus, kad daiktai neatitinka įstatymų nustatytų kokybės reikalavimų ir/arba pardavėjų šioje sutartyje išdėstytų patvirtinimų ar garantijų, arba paaiškėjus, kad pardavėjai nuslėpė jiems žinomus daiktų kokybės trūkumus, pirkėjai turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad būtų atitinkamai sumažinta daiktų kaina, arba, kad pardavėjai neatlygintinai per protingą terminą pašalintų minėtus trūkumus, arba atlygintų pirkėjų išlaidas jiems ištaisyti, jeigu trūkumus įmanoma pašalinti, arba atsisakyti šios sutarties bei pareikalauti, kad pardavėjai grąžintų pirkėjams jų sumokėtą daiktų kainą bei atlygintų pirkėjams visus dėl šios sutarties nutraukimo susidariusius nuostolius (kai netinkamos kokybės daiktų pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas), o pardavėjai privalo įvykdyti bet kurį iš nurodytų pirkėjų reikalavimų. Sutarties 6.2.4. punkte numatyta, kad pirkėjai dėl pastatų kokybės pretenzijų neturi ir ateityje nereikš. Sutarties 7.2. punkte numatyta, jog sutartis įsigalioja ją pasirašius šalims ir patvirtinus notarui. Šalių sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis 2015-06-25 patvirtinta Radviliškio rajono 2-ojo notaro biuro notarės A. S., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

36. Nustatyta, kad gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo statytas ūkio būdu; statytoja – atsakovė D. J.; namas statytas pagal gyvenamojo namo techninį projektą, kurio užsakovė – atsakovė D. J., projekto rengėjas – UAB „Tūrio forma“; atsakovai, statydami gyvenamąjį namą, buvo sudarę 2004-07-13 Statybos techninės priežiūros sutartį su P. B. firma „Santovita“ dėl statybos darbų techninės priežiūros; 2004-08-04 išduotas statybos leidimas; 2008-06-19 gyvenamasis namas buvo pripažintas tinkamu naudoti. Į bylą pateikta UAB „Matininkai“ 2015-05-18 Turto vertės nustatymo pažyma, kurioje nurodyta, kad namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dieną yra 71300 Eur.

37. Į bylą pateiktas atsakovo banko sąskaitos išrašas, iš kurio nustatyta, kad ieškovė R. Z. 2015-05-25 pervedė atsakovui 1000 Eur (rankpinigiai už namą); 2015-06-25 – 8600 Eur (už perkamą namą); 2015-07-02 – 28500 Eur (už perkamą turtą); 2015-07-03 atsakovas pervedė ieškovei 6600 Eur (skolos grąžinimas); ieškovės banko sąskaitos išrašas, patvirtinantis, kad ieškovė atsakovui 2015-06-25 pervedė 8600 Eur (už perkamą namą), 2015-05-25 – 1000 Eur (rankpinigiai už namą).

38. Į bylą pateiktas 2019-02-12 Statybos techninės veiklos ekspertizės aktas, parengtas eksperto S. Z.. Ekspertizės akte nurodyta, kad ekspertizė atliekama pagal 2018-12-13 R. Z. prašymą atlikti jos šeimai priklausančio vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ekspertinį tyrimą, kad būtų nustatyta, kokie yra namo esminiai neatitikimai (trūkumai) nuo projekto ir normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų, bei kiek kainuotų trūkumų šalinimas, surašant ekspertizės aktą pagal ekspertui pateiktą klausimą ir pateiktą medžiagą. Tyrimų pradžia – 2019-01-24, tyrimų pabaiga – 2019-02-12. Atliekant ekspertizę dalyvavę asmenys: S. Z., R. Z. ir A. Z.. Į ekspertui pateiktą klausimą (ar vienbutis gyvenamasis namas atitinka projektą ir normatyvinius statybos techninių dokumentų reikalavimus? Jei ne, kokie yra esminiai neatitikimai (trūkumai) ir kiek kainuotų jų šalinimas?) pateiktas eksperto atsakymas: ekspertas daro išvadą, kad vienbučio gyvenamojo namo statytojos palikti statybos darbų pagrindiniai trūkumai (defektai) yra dviejų rūšių: 1) trūkumai (defektai) arba neatitikimai nuo projekto, tokie kaip namo išorinių laikančiųjų sienų mūrijimo taisyklių pažeidimas ar išorinėse atitvarose vietoj projekte numatytos akmens vatos panaudotas birus polisteranas, tai nors ir pablogina sienos termoizoliacines savybes, bet ne taip kardinaliai, todėl šių trūkumų šalinimas yra netikslingas procesas, neturintis ne tik techninės, bet ir ekonominės prasmės; 2) ypatingą dėmesį reikia atkreipti į tokius trūkumus (defektus), kurie ne tik pablogina estetinę išvaizdą, bet dėl kurių namas, kaip statinys, netenka statinio esminių reikalavimų. Ekspertizės metu nustatyta, kad dėl netinkamos grindų konstrukcijos namo pirmame aukšte (išskyrus garažo, katilinės, vonios ir WC patalpas) ir įlūžusių grindų namas netenkina esminio statinio reikalavimo – „Naudojimo sauga“ (galimi nelaimingi atsitikimai, pvz. paslydimas, kritimas ir pan.). Todėl siūloma, kol pagal teisės aktus statytojui (-ai) yra galiojantis statinio garantinis terminas (tokiems defektams terminas yra ne trumpesnis, kaip 20 metų, skaičiuojant nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos, t. y. nuo 2008-06-19), per protingą laiką grindų įrengimo darbų defektus (trūkumus) ištaisyti. Ekspertizės metu atliktais skaičiavimais nustatyta, kad grindų defektų pašalinimo kaštai (vidutinė rinkos kaina) yra 5848,81 Eur (bendra vertė su 21 proc. PVM).

39. Į bylą pateikta 2019-02-22 ieškovų pretenzija atsakovams „Dėl defektų šalinimo“, kuriame ieškovai atsakovų prašo: 1) iki 2019-03-04 sumokėti 5848,81 Eur sumą grindų defektų šalinimui ir 1396 Eur patirtų papildomų išlaidų už teisinę pagalbą ir ekspertizės aktą; 2) jei iki 2019-03-04 atsakovai nesumokės prašomų sumų, pirkėjai kreipsis į teismą su ieškiniu dėl prašomų sumų priteisimo ir ieškinio patenkinimo atveju galimai iš pardavėjų bus priteistos visos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir advokato honorarą; 3) pasiūlyti savo situacijos sprendimo variantą, atitinkantį pirkėjų interesus.

40. Į bylą pateiktas 2019 m. kovo 13 d. UAB „SDG“ statinio apžiūros aktas, kuriame nurodyta: statinio adresas – (duomenys neskelbtini); apžiūrą atliko – UAB „SDG“ inžinerijos departamento vyr. inžinierė V. M., konsultacijų departamento inžinierius V. Š.; apžiūros tikslas – atsakyti į 2019-02-25 Z. pretenziją dėl įlūžusių grindų; užsakovas – D. J.. Akte nurodyta, kad ieškovų 2019-02-25 pateikta pretenzija dėl įlūžusių grindų nėra pagrįsta, po grindimis įrengti pagrindai ir sluoksniai priskirtini paslėptiems darbams ir šiems statybos darbams suteikiamas 10 metų garantinis laikotarpis, kadangi statinys pripažintas tinkamu naudoti 2008-06-19, 10 metų garantinis laikotarpis paslėptiems darbams pasibaigė 2018-06-19; statinio savininkai, sunaikindami ginčo objektą (demontuodami grindų konstrukcijas), pažeidė buvusių savininkų civilinę teisę apginti savo pozicijas, todėl nėra galimybės įrodyti ar paneigti „Statybos techninės veiklos ekspertizės akte“ pateiktas išvadas; vadovaujantis CK 6.666 straipsnio 2 punktu, pastato savininkai pretenzijas turėjo teisę pareikšti per 2 metus nuo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo (iki 2017-06-25), kai nėra nustatytas garantinis terminas, darbų rezultato trūkumai turi būti nustatyti per protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip dveji metai nuo darbų rezultato perdavimo, jeigu įstatymas ar rangos sutartis nenustato kitokio termino; Z. neinformavo J. apie išryškėjusius grindų sudubimo defektus ir apie numatomą atlikti statybos darbų ekspertizę, dalyvauti atliekant ekspertizę J. taip pat nebuvo kviečiami, J. šiuo atveju gali būti įvardijami kaip rangovai, tuo atveju, jei garantinis atliktų statybos darbų terminas nebūtų pasibaigęs, būtų buvę pažeista LR teisės aktais nustatyta J. teisė dalyvauti nustatant atliktų statybos darbų defektus; medienos ilgaamžiškumą užtikrina sausa vėdinama aplinka, medinės konstrukcijos po grindų apdailos medžiagomis negalėjo būti paveiktos drėgmės (vandens) iš grunto dėl ten įrengtų sluoksnių iš hidroizoliacinių bei termo medžiagų, vanduo į medines grindų konstrukcijas galėjo patekti tik iš viršaus eksploatacijos metu, galima daryti prielaidą, kad statinys ar jo dalys buvo eksploatuojamos netinkamai, grindys nebuvo apsaugotos nuo ilgalaikės drėgmės poveikio, išlietas vanduo nebuvo savalaikiai valomas ir susigėręs apgadino medines grindų konstrukcijas.

41. Į bylą pateiktos sąskaitos už prekes, mokėjimo nurodymai; namo fotolentelės; medicinos dokumentų išrašai, liudijantis, kad atsakovas buvo susilaužęs kojos pirštą; Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiaulių rajono) 2019-07-19 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad D. J., V. M. bei L. K. veiksmuose nėra tiesioginės tyčios, todėl ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje, nutrauktinas, nesant jų veiksmuose nusikaltimo sudėties, tai yra nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių; Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2019-09-02 nutarimas dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimo, kuriuo nutarta nukentėjusiojo A. Z. skundo netenkinti ir nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) nepanaikinti.

Dėl ginčo esmės

42. Nagrinėjamu atveju šalis sieja pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Nustatyta, kad 2015-06-25 tarp ieškovų ir atsakovų buvo sudaryta žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovai iš atsakovų įsigijo nekilnojamąjį turtą. Ginčas byloje kilo dėl pirkimo-pardavimo sutarties objekto – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovai nurodė, kad 2018 metais išryškėjo gyvenamojo namo grindų defektai – įlūžo gyvenamojo namo grindys, ieškovai pažymėjo, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu grindys buvo tinkamos naudoti, atitiko esminius statinio reikalavimus ir ieškovai dėl grindų pretenzijų neturėjo, tačiau praėjus trejiems metams po gyvenamojo namo įsigijimo, grindys įlūžo. Ieškovai kreipėsi į ekspertą, kuris nustatė, kad dėl netinkamos grindų konstrukcijos namo pirmame aukšte (išskyrus garažo, katilinės, vonios ir WC patalpas) ir įlūžusių grindų namas netenka esminio statinio reikalavimo – „Naudojimo sauga“. Ieškovų vertinimu, nagrinėjant atliktų namo statybos darbų defektus (trūkumus), defektai traktuojami kaip konkrečių užbaigtų statybinių konstrukcijų arba konstrukcijų užbaigtos dalies neatitikimai nuo statinio projekto ar normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų, atsiradę iki statinio garantinio termino pabaigos; kadangi grindų defektas paaiškėjo tik po trejų metų nuo namo įsigijimo, laikytina, kad įsigytas namas yra su paslėptais defektais. Ieškovų nuomone, kadangi netinkama grindų konstrukcija laikytina kaip paslėptas gyvenamojo namo trūkumas, kurio perkant namą nebuvo, o įlūžusios grindys laikytinos esminiu trūkumu, trukdančiu namu naudotis pagal paskirtį, tokiems defektams pašalinti taikomas ne trumpesnis nei 20 metų terminas, todėl ieškovai turi teisę į trūkumų pašalinimo išlaidų atlyginimą. Atsakovai su ieškovų pareikštais reikalavimais nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį.

43. CK 6.305 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).

44. CK 6.333 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis). Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

45. Byloje nustatyta, kad šalių sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties 5.2. punkte numatyta, kad pasirašydamos šią sutartį, kuri taip pat yra laikoma daiktų priėmimo-perdavimo aktu, sutarties šalys patvirtina, kad daiktų būklė ir kokybė atitinka šalių aptartas sąlygas, kad pirkėjams šios sutarties pasirašymo metu buvo perduoti visi daiktų nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai, taip pat, kad pardavėjai ir visi kiti asmenys nutraukė šių daiktų valdymą ir naudojimąsi jais; sutarties 6.1.2. punkte numatyta, kad pardavėjai garantuoja, kad nėra paslėptų pardavėjams žinomų daiktų trūkumų, dėl kurių daiktais negalima būtų naudotis pagal paskirtį arba jų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjai apie tuos trūkumus žinodami, arba nebūtų šių daiktų visai pirkę arba nebūtų už juos tiek mokėję; pardavėjai įstatymų nustatyta tvarka atsako už minėtus trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po daiktų perdavimo dėl pirkėjų ar trečiųjų asmenų kaltės arba nenugalimos jėgos.

46. Minėta, kad CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017).

47. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pirkimo-pardavimo sutartyje atsakovai (pardavėjai) garantavo, kad nėra paslėptų jiems žinomų daiktų trūkumų, dėl kurių daiktais negalima būtų naudotis pagal paskirtį arba jų naudingumas sumažėtų taip, kad ieškovai (pirkėjai) apie tuos trūkumus žinodami, arba nebūtų šių daiktų visai pirkę arba nebūtų už juos tiek mokėję.

48. Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo-pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

49. Minėtas pirkėjo, pardavėjo pareigų pobūdis, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, jog, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

50. Taigi kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016). Tuo tarpu pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010).

51. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad gyvenamasis namas buvo statytas ūkio būdu; statytoja – atsakovė D. J.; namas statytas pagal gyvenamojo namo techninį projektą, kurio užsakovė – atsakovė D. J., projekto rengėjas – UAB „Tūrio forma“. UAB „Tūrio forma“ parengtame gyvenamojo namo projekte konkretus gyvenamojo namo grindų įrengimas (konkrečios medžiagos grindų įrengimui) nenumatytas. Nei namų valdos pirkimo-pardavimo sutartyje, nei UAB „Tūrio forma“ parengtame gyvenamojo namo projekte, nei statybos leidime nenumatyta, kaip ir iš kokių medžiagų gyvenamojo namo pirmame aukšte turėjo būti įrengtos grindys. Į bylą pateiktas medinių grindų, esančių virš grunto, šiltinimo projektas, kuriame numatytos sudėtinės dalys: sutankintas gruntas, hidroizoliacinė tarpinė, geotekstilė, išlyginta ir sutankinta skalda arba žvyras, armuoto betono sluoksnis, polistereninis putpastis, garų izoliacija, juodgrindės, medinių grindų danga, išilginė lenta, gulekšnis; į bylą taip pat pateikta apdailos darbų lentelė, kurioje nurodytos pastato patalpų grindų dangos: virtuvė – akmens masės plytelės, tambūras – akmens masės plytelės, WC, vonia – keraminės plytelės, koridorius – akmens masės plytelės, svetainė – laminuota danga, kambarys – laminuota danga, garažas – betono, katilinė – akmens masės plytelės. Atsakovai, statydami gyvenamąjį namą, buvo sudarę 2004-07-13 Statybos techninės priežiūros sutartį su P. B. firma „Santovita“ dėl statybos darbų techninės priežiūros. Taip pat nustatyta, kad 2004-08-04 buvo išduotas statybos leidimas, o 2008-06-19 gyvenamasis namas buvo pripažintas tinkamu naudoti. Atsakovai šiame name gyveno, pirkimo-pardavimo sutartis su ieškovais sudaryta 2015-06-25. Gyvenamojo namo defektai dėl grindų atsirado 2018 metais.

52. 2019-02-12 Statybos techninės veiklos ekspertizės akte nurodyta, kad dėl netinkamos grindų konstrukcijos namo pirmame aukšte (išskyrus garažo, katilinės, vonios ir WC patalpas) ir įlūžusių grindų namas netenkina esminio statinio reikalavimo – „Naudojimo sauga“ (galimi nelaimingi atsitikimai, pvz. paslydimas, kritimas ir pan.). Tyrimo metu nustatyta, kad grindų konstrukcija (24 mm storio drėgmei neatspari medžio drožlių plokštė, ant 25 mm storio medinių lentų karkaso) netenkina normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų (taip pat ir STR 2.05.13:2004 „Statinių konstrukcijos. Grindys“): projektuojant ir įrengiant grindis būtina laikytis normatyvinių statybos techninių bei normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, nustatytų reikalavimų, reglamentuojančių konkretaus pastato grindų projektavimą ir įrengimą, taip pat STR 2.05.13:2004 „Statinių konstrukcijos. Grindys“ reikalavimų. Grindys turi būti suprojektuotos ir įrengtos iš tokių statybos produktų, kurių savybės per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo laiką užtikrintų esminius statinio reikalavimus. Grindų dangos turi būti suprojektuotos ir įrengtos taip, kad jas naudojant ir prižiūrint būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (paslydimo, kritimo, susidūrimo ir pan.) rizikos. Esminių statinio reikalavimų įvykdymas turi būti užtikrinamas grindų projektavimo, įrengimo ir naudojimo metu numatomų atitinkamų reikalavimų ir priemonių visuma bei statybos produktų kokybe. 2019 m. kovo 13 d. UAB „SDG“ statinio apžiūros akte nurodyta, kad medienos ilgaamžiškumą užtikrina sausa vėdinama aplinka; medinės konstrukcijos po grindų apdailos medžiagomis negalėjo būti paveiktos drėgmės (vandens) iš grunto dėl ten įrengtų sluoksnių iš hidroizoliacinių bei termo medžiagų, vanduo į medines grindų konstrukcijas galėjo patekti tik iš viršaus eksploatacijos metu, tad galima daryti prielaidą, kad statinys ar jo dalys buvo eksploatuojamos netinkamai, grindys nebuvo apsaugotos nuo ilgalaikės drėgmės poveikio, išlietas vanduo nebuvo savalaikiai valomas ir susigėręs apgadino medines grindų konstrukcijas.

53. Kaip jau minėta, UAB „Tūrio forma“ parengtame gyvenamojo namo projekte konkretus gyvenamojo namo grindų įrengimas (konkrečios medžiagos grindų įrengimui) nebuvo numatytas. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad medžio drožlių plokštės (toliau – MDP) yra tinkama medžiaga grindų su laminatu pagrindui rengti sausose patalpose, o esant specialiai MDP – drėgnose patalpose. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad gyvenamojo namo grindų mazgas įrengtas aukščiau už žemės paviršių kieme, po laminatu buvo paklotas, medžio drožlių plokštės, mediniai luotai, betono sluoksnis, polistireninis putplastis ir politileno plėvelė; kad pagal projektą neatitiko grindų danga (projekte buvo nurodyta, kad sudėtos plytelės, o realiai buvo sudėtas laminatas); kad statant namą buvo atliekama statybos darbų techninė priežiūra; kad 2008-06-19 gyvenamasis namas buvo pripažintas tinkamu naudoti. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovai, nusipirkę namų valdą, 2016 m. pakeitė namo stogą, 2017 m. rengė palėpę, grindys įlūžo tik 2018 m. 2020-08-12 vykusio teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad 2015 metais smarkiai pradėjo lyti į vidų; 2016 metais buvo pakeistas stogas; 2017 metais pradėjo linguoti grindys; 2018 metais tos grindys įlūžo.

54. Įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, ekspertizės akto bei statinio apžiūros akto išvadas, šalių teiktus paaiškinimus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovai neįrodė, kad įrengiant grindų konstrukciją, buvo nesilaikyta nustatytų reikalavimų, reglamentuojančių konkretaus pastato grindų projektavimą ir įrengimą, kad įrengta grindų konstrukcija buvo netinkamos kokybės, kad jos negalima buvo naudoti pagal paskirtį, kad ji neatitiko kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams. Byloje nėra duomenų, kad gyvenamojo namo pirmo aukšto grindys įrengtos, nesilaikant statybos reglamentų ar slepiant darbus nuo statybos darbų techninę priežiūrą atlikusio specialisto. Ekspertizės akte nenurodyta, kokių konkrečių normatyvinių statybos techninių bei normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, nustatytų reikalavimų, reglamentuojančių konkretaus pastato grindų projektavimą ir įrengimą, taip pat STR 2.05.13:2004 „Statinių konstrukcijos. Grindys“ reikalavimų įrengta grindų konstrukcija neatitiko, tik konstatuota, jog dėl netinkamos grindų konstrukcijos namo pirmame aukšte (išskyrus garažo, katilinės, vonios ir WC patalpas) ir įlūžusių grindų namas netenkina esminio statinio reikalavimo – „Naudojimo sauga“. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovams įsigijus nekilnojamąjį turtą, gyvenamajame name buvo atliekami statybos darbai, buvo keičiama stogo konstrukcija, stogo danga, darbai vyko apie 3 metus; taip pat nustatyta, kad gyvenamojo namo grindų mazgas įrengtas aukščiau už žemės paviršių kieme, po laminatu buvo paklotas, medžio drožlių plokštės, mediniai luotai, betono sluoksnis, polistireninis putplastis ir politileno plėvelė. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad tiek išorės krituliai, tiek nešiojamos statybinės medžiagos, tiek natūralus namo statyboms naudotų medžiagų nusidėvėjimas ir jų išorinis poveikis nuo 2008 metų galėjo nulemti grindų pažeidimą; kad drėgmei ir vandeniui kilti, pasiekti MPD ir ją supūdyti galimybių nebuvo, drėgmė galėjo patekti iš viršaus ir laikui bėgant pažeisti grindų konstrukciją, kuri tapo nesaugi ir įlūžo; kad nagrinėjamu atveju statinys ar jo dalys buvo eksploatuojamos netinkamai, o grindys nebuvo apsaugotos nuo ilgalaikės drėgmės poveikio.

55. Ekspertizės akte akcentuota, kad esminių statinio reikalavimų įvykdymas turi būti užtikrinamas grindų projektavimo, įrengimo ir naudojimo metu numatomų atitinkamų reikalavimų ir priemonių visuma bei statybos produktų kokybe. Darytina išvada, kad ieškovai nagrinėjamoje byloje neįrodė, kad atsakovai gyvenamajame name suprojektavo ir įrengė netinkamą grindų konstrukciją, sąmoningai netinkamai paruošė pirmo aukšto namo grindų pamatus, kad naudojo ir sudėjo senas bei netinkamas medžiagas, naudojo nekokybišką ir grindims nepritaikytą medžio drožlių plokštę, taip taupydami statybos bei namo įrengimo kaštus, kad namas buvo pastatytas turint tikslą parduoti. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad grindų konstrukcija buvo pažeista dėl atsakovų kaltės, jų nekilnojamojo turto valdymo metu netinkamai eksploatuojant pastatą.

56. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovai neįrodė, jog gyvenamojo namo grindų trūkumai atsirado iki gyvenamojo namo perdavimo ieškovams (iki 2015-06-25 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, kuri pagal sutarties nuostatas laikoma daiktų priėmimo-perdavimo aktu) arba dėl priežasčių, atsiradusių iki gyvenamojo namo perdavimo. Pirkimo-pardavimo sutartyje atsakovai garantavo, kad nėra paslėptų jiems žinomų daiktų trūkumų, dėl kurių daiktais negalima būtų naudotis pagal paskirtį arba jų naudingumas sumažėtų taip, kad ieškovai apie tuos trūkumus žinodami, arba nebūtų šių daiktų visai pirkę arba nebūtų už juos tiek mokėję. Kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad grindų konstrukcijos trūkumai atsirado po gyvenamojo namo perdavimo ieškovams, jiems eksploatuojant būstą po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.

57. CK 6.399 straipsnyje įtvirtinta, jeigu pagal nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomos šio kodekso 6.334 straipsnio taisyklės, išskyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu.

58. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

59. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą pirkėjas gali pareikšti reikalavimą neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus arba atlyginti jo išlaidas trūkumams ištaisyti, jeigu daikto trūkumus įmanoma pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016). Ieškovų pateiktame ekspertizės akte nurodyta, jog ekspertizės metu atliktais skaičiavimais nustatyta, kad grindų defektų pašalinimo kaštai (vidutinė rinkos kaina) yra 5848,80 Eur (bendra vertė su 21 procentu PVM). Ieškovai pažymėjo, kad patys pašalino trūkumus ir reikalavo gauti defektų pašalinimo išlaidų atlyginimą – 5848,80 Eur, į bylą pateikė sąskaitas už prekes, mokėjimo nurodymus.

60. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju sutinka su atsakovų atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta pozicija, kad ieškovai neįrodė realių išlaidų už grindų trūkumų pašalinimą bei jų dydžio. Kreipimosi į teismą metu ieškovai jau buvo išmontavę senas grindis bei įsirengę naujas, taigi jau buvo patyrę faktines naujų grindų įrengimo išlaidas. Ieškovai reikalavimą gauti grindų defektų pašalinimo išlaidų atlyginimą grindė ne faktinėmis išlaidomis, o ekspertizės akte paskaičiuota suma. Į nagrinėjamą bylą pateiktos sąskaitos už prekes, mokėjimo nurodymai, kvitai neįrodo pareikšto reikalavimo dėl defektų pašalinimo išlaidų atlyginimo. Didžioji dalis kvitų yra nepagrįsti sąskaitomis faktūromis, todėl nėra aišku, kas už juos buvo perkama, be to, pati ieškovė nurodė, kad kvituose nurodytos sumos buvo skirtos ir su grindų keitimu nesusijusiems darbams; apeliaciniame skunde pažymėjo, kad teismui pateiktos sąskaitos faktūros, mokėjimo dokumentai, kurie patvirtina, kad grindų įrengimui išleista daugiau, nei nustatyta akte. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad ekspertizės aktu buvo nustatyti grindų defektų pašalinimo kaštai (5848,81 Eur), tačiau ieškovai neįrodė nuostolių fakto bei jų dydžio, yra visiškai pagrįsta.

61. CK 6.338 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai sutartis ar įstatymai nenustato ko kita, pirkėjas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl parduotų daiktų trūkumų, jeigu jie buvo nustatyti per šiame straipsnyje nurodytus terminus. Kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino (CK 6.338 straipsnio 2 dalis).

62. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pažymėti, kad CK 6.338 straipsnyje nustatyti terminai yra terminai pirkėjo pretenzijai pardavėjui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti; tai nėra ieškinio senaties terminai. Ieškinio senaties terminas – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Taigi ieškinio senaties terminai taikytini tada, kai pardavėjas nepatenkina pirkėjo pretenzijos ir pirkėjas kreipiasi į teismą, tuomet termino eiga skaičiuojama pagal CK 1.127 straipsnio taisykles. Reikalavimai teismui dėl parduotų daiktų trūkumų turi būti pareikšti per CK 1.25 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019).

63. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovai pretenzijas turėjo teisę pareikšti per 2 metus nuo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo (iki 2017-06-25), kadangi kai nėra nustatytas garantinis terminas, darbų rezultato trūkumai turi būti nustatyti per protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip 2 metai nuo darbų rezultato perdavimo. Teismas taip pat akcentavo, kad po grindimis įrengti pagrindai ir sluoksniai priskirtini paslėptiems darbams ir šiems statybos darbams suteikiamas 10 metų garantinis laikotarpis, o kadangi statinys pripažintas tinkamu naudoti 2008-06-19, 10 metų garantinis laikotarpis paslėptiems darbams pasibaigė 2018-06-19.

64. Atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas, kasacinio teismo praktiką bei įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovų apeliacinio skundo argumentai dėl senaties taikymo yra nepagrįsti ir neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Pirmosios instancijos teisme sprendime pasisakė dėl termino pretenzijoms pareikšti, dėl paslėptų darbų garantinio laikotarpio, tačiau dėl ieškinio senaties taikymo (sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų (CK 1.25 straipsnio 5 dalies 2 punktas) byloje nesprendė ir dėl to nepasisakė. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nustatyta, jog ieškovai pretenziją atsakovams dėl defektų šalinimo pareiškė 2019-02-22, ieškovai nurodė, kad 2019-03-05 atsakovai atsiuntė atsakymą, kad su pareikšta pretenzija nesutinka (tarp šalių dėl to ginčo nebuvo), ieškinys teismui pateiktas 2019-09-05, darytina išvada, kad ieškinys pareikštas, nesuėjus ieškinio senaties terminui.

65. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad 2015-06-25 pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovai iš atsakovų įsigijo nekilnojamąjį turtą už 71300 Eur, kad atsakovų grąžinta 6600 Eur suma yra sumokėta už namo defektus. Ieškovų vertinimu, aiškinimą dėl sutarties sudarymo aplinkybių teismas vertino kritiškai, rėmėsi tik atsakovų aiškinimu ir padarė nepagrįstą išvada, kad atsakovai pervedė lėšas (6600 Eur) kaip parduoto namo vidaus grindų apdailos neatitikimą pirkimo-pardavimo sutartyje numatytam asortimentui. Teismas padarė išvadą, kad ieškovai įsigijo gyvenamąjį namą už 71300 Eur kainą, kuri yra vidutinė tuo metu tokių namų kaina, tokia teismo išvada prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad mokėjimo paskirtyje nurodyta: „skolos grąžinimas“, kad grindų apdaila neatitiko projekto tik mažoje patalpoje, kad pinigų pervedimo momentu ieškovai dar nebuvo įsikėlę į namą, o grindų dangos (laminato) problemos atsirado tik po kelių metų.

66. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad šalių sudarytoje ir notarės patvirtintoje pirkimo-pardavimo sutartyje buvo numatyta daiktų kaina. Sutarties 3.1. punkte numatyta bendra daiktų kaina – 71300 Eur. Sutarties 4.1. punkte numatyta, kad daiktai parduodami už 71300 Eur, iš kurių 14300 Eur pirkėjai sumokėjo pardavėjams prieš pasirašant sutartį, likusius 57000 Eur (duomenys neskelbtini), kaip pirkėjams suteiktą kreditą mokėjimo pavedimu perves lygiomis dalimis po 28000 Eur į pardavėjų sąskaitas. Į bylą pateikta UAB „Matininkai“ 2015-05-18 Turto vertės nustatymo pažyma, kurioje nurodyta, kad namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dieną 71300 Eur.

67. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, 2015-06-25 pirkimo-pardavimo sutartis nėra nuginčyta, yra galiojanti, todėl nėra pagrindo šioje sutartyje esančiais faktais netikėti. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo gyvenamojo namo kaina pirkimo-pardavimo sutartyje, patvirtintoje notarės, yra 71300 Eur.

68. Į bylą pateikti banko sąskaitų išrašai, iš kurių nustatyta, kad ieškovė R. Z. 2015-05-25 pervedė atsakovui 1000 Eur (rankpinigiai už namą); 2015-06-25 – 8600 Eur (už perkamą namą); 2015-07-02 – 28500 Eur (už perkamą turtą); 2015-07-03 atsakovas D. J. pervedė ieškovei 6600 Eur (skolos grąžinimas).

69. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus (nustatytą turto kainą, šalių darytus mokėjimo pavedimus bei atliktų mokėjimų datas), ieškovų bei atsakovų nurodytas aplinkybes, susijusias su 6600 Eur sumos grąžinimu, laiko esant labiau tikėtina ieškovų nurodyta versija, jog 6600 Eur suma ieškovams buvo grąžinta ne kaip neatitikimas pirkimo-pardavimo sutartyje numatytam asortimentui, o kaip kainos permoka už įsigyta nekilnojamąjį turtą, tačiau ši aplinkybė nepaneigia byloje padarytų išvadų, kad ieškovai neįrodė, kad gyvenamojo namo grindų trūkumai atsirado iki gyvenamojo namo perdavimo arba priežasčių, atsiradusių iki jo perdavimo; kad atsakovai, būdami nesąžiningi, pardavė ieškovams gyvenamąjį namą su paslėptais trūkumais, dėl kurių nebūtų galima namo naudoti pagal paskirtį.

70. Ieškovai apeliaciniame skunde taip pat pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi specialistės V. M. 2019-03-13 statinio apžiūros aktu. Ji yra atestuota inžinierė, turi teisę vykdyti statybos darbų techninę priežiūrą, tačiau nėra ekspertė. Kadangi atsakovai ją atsivedė pavėluotai, pasibaigus pretenzijoje nurodytam terminui, viso vaizdo po grindimis ji nematė, į išimtą statybinį laužą lauke nesigilino, savo išvadas padarė, vertindama ekspertizės aktą, nors tokios teisės neturi. Jos surašytas statinio apžiūros aktas niekinis, be to, aktą pasirašė objekte nebuvęs V. Š., o V. M., atvykusi apžiūrėti grindų, turėjo nedarbingumą, apžiūrėjo per šventinę dieną.

71. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino UAB „SDG“ statinio apžiūros aktą, kuris į nagrinėjamą bylą buvo pateiktas kaip rašytinis įrodymas. Byloje nustatyta, kad ruošiant statinio apžiūros aktą, buvo remtasi dokumentais (gyvenamojo namo projektu, S. Z. ekspertizės aktu), vadovautasi statybos reglamentais, be to, byloje nustatyta, kad UAB „SDG“ specialistai neturėjo objektyvios galimybės tiesiogiai tirti ginčo objekto, kadangi apžiūros metu grindys jau buvo išmontuotos. Pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik statinio apžiūros aktą, bet ir ieškovų pateiktą ekspertizės aktą, kitus į nagrinėjamą bylą pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus ir padarė atitinkamas išvadas.

72. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

73. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo įvertintos ir ieškovų apeliaciniame skunde pažymėtos aplinkybės, kurias įvertinus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas.

Dėl bylos procesinės baigties

74. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą.

75. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, o dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra tikslinga plačiau pasisakyti, nes jie iš esmės neturi įtakos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Be to, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; V de H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, kad nėra pagrindo jo keisti ar naikinti remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

76. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

29. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai D. J. ir D. J. prašė priteisti solidariai iš ieškovų A. Z. ir R. Z. atsakovo D. J. naudai turėtas 300 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismui pateikta 2020-10-14 sąskaita už teisines paslaugas (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą), kurios suma 300 Eur, bei 2020-10-14 pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis, kad už advokato pagalbą D. J. sumokėta 300 Eur suma.

107. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas, atsakovų pateikto procesinio dokumento turinį, apimtis, byloje nagrinėtus klausimus, minėtas rekomendacijas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas, ir atsakovui D. J. iš ieškovų A. Z. ir R. Z. solidariai priteistina 300 Eur suma bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui D. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai iš ieškovų A. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Mockevičius Birutė Simonaitienė Vilija Valantienė