- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-07-18
- Bylos Nr.
- A8.-592-743/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-27-3-00065-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Pažeidėjas
- R. Š.
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.4.8Turto konfiskavimas (ANK 29 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 1.5.4Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 str.)
- 9.38Prekių (daiktų, pašto siuntų, pinigų) deklaravimo, gabenimo tvarkos pažeidimai (ANK 212-214 str.)
- 21.9.9Pirmosios instancijos teismo sprendimai (ANK 635 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kurioje jai surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 214 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. Š. 2019 m. balandžio 15 d. apie 17.20 val. Lazdijų r. sav., kelio Nr. 135 9-ajame km, vykdama kaip keleivė automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdama prekių įsigijimą ir gabenimą patvirtinančių dokumentų, Lietuvos Respublikoje gabeno šias prekes: 580 porų kojinių, 390 porų pėdkelnių (moteriškų kojinaičių), 41 vnt. moteriškų palaidinių, 21 vnt. vaikiškų sportinių kostiumų, 30 vnt. vaikiškų kelnių, 15 vnt. vaikiškų tamprių, 39 vnt. rankšluosčių, 12 vnt. vyriškų apatinių kelnaičių, 28 vnt. moteriškų megztinių, 15 vnt. vyriškų (moteriškų) striukių, 22 vnt. vyriškų šortų, 24 vnt. vyriškų sportinių kelnių, 37 vnt. vyriškų bliuzonų, 56 vnt. vyriškų sportinių marškinėlių, 10 vnt. moteriškų sportinių kelnių, kai neteisėtai gabentų prekių bendra vertė, įskaitant privalomus mokėti mokesčius, yra 2 131,63 Eur, t. y. 42,63 baziniai bausmių ir nuobaudų dydžiai (toliau – BBND).
Administracinėn atsakomybėn traukiama R. Š. dėl konstatuotų aplinkybių savo kaltę pripažino visiškai, o dėl administracinio nusižengimo protokole inkriminuoto prekių kiekio gabenimo ir dėl prekių vertės – iš dalies. Paaiškino, kad 2019 m. balandžio 15 d. Lenkijoje sau asmeniniam naudojimui ir prekybai nusipirko pigių drabužių ir vežėsi į Lietuvą, bet Lenkijoje sugedo automobilis. Nusipirktas prekes perkrovė į R. T. automobilį, tačiau per skubėjimą sugedusiame automobilyje paliko prekių įsigijimo dokumentus. Automobiliu važiavo apie penki keleiviai, kurie taip pat vežėsi krepšius su prekėmis. Apie 17.20 val. automobilį sustabdė muitinės pareigūnai, kurie visus gabentus daiktus ir prekes sukrovė į bendrą krūvą ir aiškinosi, kas kam priklauso. Ji pasakė, kad savo prekes dėjosi į juodos spalvos krepšius, todėl pareigūnai jai priskyrė visas prekes, buvusias juoduose krepšiuose, kurių turinio ji muitinėje netikrino. Tik tuomet, kai 2019 m. birželio 10 d. buvo surašytas daiktų (prekių) paėmimo protokolas, pamatė, kad dalis prekių – 22 vnt. vyriškų šortų, priklauso ne jai, ji jų Lenkijoje nepirko ir negabeno. Šias prekes gabeno ir įsigijimo dokumentus turėjo kartu važiavusi V. J. Taip pat ji nesutinka su muitinės atliktu daiktų (prekių) įvertinimu, nes realiai už prekes mokėjo mažesnes sumas. Pateikia prieš arba po nagrinėjamo įvykio Lenkijoje pirktų tokių pačių prekių įsigijimo dokumentus, kuriuose nurodytos realios tokių prekių kainos. Jos paskaičiavimu reali ne sau gabentų prekių reali bendra vertė yra 748,71 Eur, t. y. 14,97 BBND. Be to daiktų (prekių) paėmimo protokole (eilės Nr. 4) neteisingai nurodyta, kad ji gabeno 21 vnt. vaikiškų sportinių kostiumų, nes tai buvo tik vaikiškų sportinių kostiumų viršutinės dalys. Be to dalį minėtų prekių ji įsigijo asmeniniam naudojimui, jas buvo susidėjusi atskirame krepšyje, tai: 1 moterišką palaidinę už 2,58 Eur (11,00 Lenkijos zlotų); 1 moterišką palaidinę po 1,17 Eur (5,00 Lenkijos zlotų); 1 pakuotę, kurioje yra 40 vnt. kojinių po 0,14 Eur (0,60 Lenkijos zlotų), viso už 5,60 Eur; 1 pakuotę, kurioje yra 10 vnt. kojinių po 0,14 Eur (0,60 Lenkijos zlotų), viso už 1,40 Eur; 5 vnt. rankšluosčių po 0,54 Eur (2,30 Lenkijos zlotų), viso už 2,70 Eur; 2 vnt. moteriškų megztinių po 1,88 Eur (8,00 Lenkijos zlotus), viso už 3,76 Eur; 2 vnt. moteriškų sportinių kelnių po 1,75 Eur (7,45 Lenkijos zlotų), viso už 3,50 Eur; 2 vnt. moteriškų striukių po 11,25 Eur (48,00 Lenkijos zlotus), viso už 22,50 Eur. Nurodo, kad nuo pat sulaikymo momento pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, pareigūnams detaliai papasakojo administracinio nusižengimo aplinkybes, tokį nusižengimą padarė pirmą kartą, padarė tinkamas išvadas, tapo dar atsakingesnė, pasirengusi ateityje nebenusižengti. Anksčiau gyveno Jungtinėje Karalystėje, tačiau 2018 m. balandžio 18 d. mirus sūnui A. Š., kurio kremavimui ir pargabenimui į Lietuvą išleido visas savo santaupas, grįžo gyventi į Lietuvą. Jos sveikatos būklė yra bloga, nustatytas 50 procentų darbingumas. Negalėdama susirasti darbo, nusprendė pradėti savo verslą. 2018 m. lapkričio 19 d. įregistravo individualią veiklą – kita mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse. Pasiskolinusi pinigų ir automobilį 2019 m. balandžio 15 d. nuvažiavo į Lenkiją nusipirkti sau ir prekybai pačių pigiausių drabužių. Jos turtinė padėtis sunki, turto neturi, pragyvena iš 106,41 Eur netekto darbingumo pensijos, kitų pajamų neturi, moka nuomą už prekybos patalpas. Mano, jog aptartos išskirtinės jos labai sunkios situacijos aplinkybės suteikia pagrindo švelninti administracinę nuobaudą – baudą ir netaikyti administracinio poveikio priemonės – prekių konfiskavimo. Prašo perkvalifikuoti jos veiką iš ANK 214 straipsnio 3 dalies į ANK 214 straipsnio 1 dalį, atitinkamai sumažinant jai inkriminuotoje veikoje nurodytų prekių vertes ir grąžinant asmeniniam naudojimui įsigytas prekes, o jai nepriklausančias prekes grąžinant teisėtai savininkei V. J. Taip pat prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskirti ? dalies nuo minimalios sankcijoje numatytos nuobaudos dydžio baudą, netaikant baudžiamojo poveikio priemonės – daiktų (prekių) konfiskavimo. Atsižvelgiant į pateiktus duomenis apie labai sunkią jos turtinę padėtį, tai kad jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, gauna labai minimalias pajamas, prašo paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per dvejų metų laikotarpį.
Administracinio nusižengimo protokole užfiksuotos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės, R. Š. veika kvalifikuota pagal ANK 214 straipsnio 3 dalį (b. l. 3-6). Daiktų (prekių) paėmimo protokolas patvirtina, kad iš R. Š. penkiolika rūšių įvairių prekių: kojinės, kojinaitės, palaidinės, sportiniai kostiumai, kelnės, tamprės, rankšluosčiai, kelnaitės, trumpikės, megztiniai, marškinėliai, šortai, bliuzonai (b. l. 7). Kauno teritorinės muitinės pareigūnų V. B. ir R. S. tarnybiniai pranešimai patvirtina, kad 2019 m. balandžio 15 d. apie 17.20 val. Lazdijų r. sav., kelio Nr. 135 9-ajame km buvo sustabdytas R. T. priklausantis ir jo vairuojamas automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo kaip keleivė vykusi R. Š. gabeno prekes, neturėdama jų įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų (b. l. 8, 17). Fotonuotraukos patvirtina gabentas prekes (b. l. 20-23). Prekių sulaikymo protokolas patvirtina, kad sulaikytos šios R. Š. prekės: 620 porų kojinių, 400 porų pėdkelnių (moteriškų kojinaičių), 43 vnt. moteriškų palaidinių, 21 vnt. vaikiškų sportinių kostiumų, 30 vnt. vaikiškų kelnių, 15 vnt. vaikiškų tamprių, 44 vnt. rankšluosčių, 12 vnt. vyriškų apatinių kelnaičių, 30 vnt. moteriškų megztinių, 17 vnt. vyriškų (moteriškų) striukių, 22 vnt. vyriškų šortų, 24 vnt. vyriškų sportinių kelnių, 37 vnt. vyriškų bliuzonų, 56 vnt. vyriškų sportinių marškinėlių, 12 vnt. moteriškų sportinių kelnių (b. l. 10,16). Iš Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus tarnybinio pranešimo dėl sulaikytų prekių muitinio įvertinimo matyti, kad prekių sulaikymo protokole Nr. 9KMB100809 nurodytų prekių muitinė vertė yra 1 812,33 Eur, pridėtinės vertės mokestis (PVM) – 381 Eur, prekių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, – 2 193,33 Eur (b. l. 12-13). Voko duomenys patvirtina, kad jis siųstas R. Š., siuntėjas – V. J., voke – kelnių įsigijimą patvirtinantis kasos aparato kvitas (b. l. 37, 71). Sąskaitos faktūros, kvitai patvirtina apie įvairių asmenų įvairiais laikotarpiais įsigytas prekes ir jų įsigijimo kainas (b. l. 38-50,52,53,58-63). R. Š. nustatyti sveikatos sutrikimai (b. l. 33,54), jos darbingumas – penkiasdešimt procentų (b. l. 52,55,56), jos gaunamos pajamos – 106,41 Eur netekto darbingumo pensija (b. l. 34). R. Š. gyvena viena, pretenduoja į paramą būstui (b. l. 35), transporto priemonių ir nekilnojamojo turto neturi (b. l. 36,37), vykdo individualią veiklą (b. l. 53). Metinė pajamų deklaracija patvirtina, kad R. Š. metinių pajamų deklaracijoje už 2018 m. nurodytas 71,96 Eur nuostolis (b. l. 32,33). A. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 51).
Liudytojas R. S. patvirtino, kad jis prisimena, kad 2019 m. balandžio 15 d. buvo sulaikytos R. Š. vežtos prekės, nes ji gabeno akivaizdžiai komercinį kiekį prekių, o jų įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų nepateikė. Prisimena, kad jos prekės buvo supakuotos į įvairaus dydžio maišus, iš jų jie skaičiuodami prekės išėmė, šiuos maišus išmetė, o prekes sudėjo į kitus maišus. Kadangi praėjo daug laiko, neprisimena, kokios konkrečiai prekės buvo sudėtos kiekviename krepšyje, jis neatsimena net jų skaičiaus. Negali nei patvirtinti nei paneigti R. Š. nurodomų aplinkybių, kad viename krepšyje buvo sudėtos R. Š. asmeniniam naudojimui skirtos prekės.
Liudytoja V. J. patvirtino, kad ji tikrai siuntė voką su kasos aparato kvitu R. Š. ir prašė jos iš muitinės paimti jos sulaikytus kelnes (bridžus), nes buvo vienų kelnių pasigedusi, tačiau nežino, ar tikrai šis kvitas (b. l. 37) buvo įdėtas į voką. Po laiško išsiuntimo, ji rado tas kelnes (bridžus) savo garaže, todėl neigia, kad tarp sulaikytų R. Š. prekių yra jai priklausančių kokių nors kelnių. R. Š. nurodomi šortai (b. l. 22) tikrai ne jos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Aukščiau aptarti prekių sulaikymo protokolas, fotonuotraukos, liudytojo R. S. parodymai, V. B. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad R. Š. gabeno penkiolikos rūšių prekių be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų. Šios aplinkybės neneigia ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir šie įrodymai pakankami šiam faktui konstatuoti.
ANK 214 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už prekių gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje be šių prekių įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų, kai gabentų prekių vertė viršija penkis bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius.
ANK 214 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad prekių (krovinio) vertė apskaičiuojama pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius.
Kauno teritorinė muitinė R. Š. gabentų prekių vertę nustatė pagal Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus tarnybinį pranešimą, kuriame prekės vertintos kaip turinčios Sąjungos prekių muitinį statusą, prekių muitinė vertė nustatyta vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalies a punktu, Sutarties dėl 1994 m. bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo 7 straipsnio nuostatomis ir remiantis teisėtai įvežtų prekių muitiniam įvertinimui taikomais principais, naudojant duomenis, kuriuos galima gauti importuojančioje šalyje; muitas už šias prekes neskaičiuotinas; prekės apmokestinamos PVM, taikant nustatytą standartinį 21 procento PVM tarifą (b. l. 12–13), todėl prekių kaina nustatyta nepažeidžiant įstatymu nustatytos tvarkos.
Administracinėn atsakomybėn traukiama R. Š. nurodo, kad ji už prekes Lenkijoje mokėjo žymiai mažiau, pateikia, kaip pati nurodo, prieš arba po nagrinėjamo įvykio Lenkijoje pirktų tokių pačių prekių įsigijimo dokumentus, kuriuose nurodytos realios tokių prekių kainos. Sugretinus R. Š. gabentas prekes ir jos teismui pateiktas sąskaitas–faktūras, negalima spręsti, kad pagal pateiktas sąskaitas (kvitus) buvo pirktos tokios pačios prekės, nes prekių pagal jų identifikavimo kodus ar kitus prekę identifikuojančius požymius negalima sutapatinti, todėl šie įrodymai nepatvirtina 2019 m. balandžio 15 d. R. Š. gabentų prekių kainų ir sandorio sumos. Atsižvelgus į tai, R. Š. argumentai, kad muitinės pareigūnai neteisingai paskaičiavo prekių vertę, nes vertė turėjo būti skaičiuojama remiantis sąskaitomis apie panašių prekių kainas atmestini kaip nepagrįsti. Patikrinimo metu prekių įsigijimo dokumentų R. Š. nepateikė, todėl muitinės pareigūnai prekių vertę turėjo nustatyti patys, remdamiesi antriniais muitinio įvertinimo metodais, įskaitant tapačių ar panašių prekių verte (Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnis). Vien tai, kad R. Š. prekes realiai įsigijo mažesne kaina savaime nereiškia, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu nustatyta kaina yra nepagrįsta.
Administracinėn atsakomybėn traukiama R. Š. nurodo ir tai, kad daliai jos vežtų prekių ji pateikė įsigijimo dokumentus vėliau. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. birželio 25 d. prašymu (jau bylai esant teisme) R. Š. pateikė kvitus, kurie patvirtina, kad 4 vnt. suknelių, 30 vnt. bliuzonų (b. l. 45,62,63), 21 vnt. palaidinių, 21 vnt. megztinių, 12 vnt. antblauzdžių, 72 vnt. vyriškų kojinių (b. l. 46) įsigyta 2019 m. balandžio 15 d. Šiuos kvitus sugretinus su prekių sulaikymo protokole nurodytomis prekėmis negalima nustatyti, ar tikrai šie kvitai patvirtina būtent šių prekių įsigijimą, nes prekės niekaip neidentifikuotos. Be to, antblauzdžių ir vyriškų kojinių prekių sulaikymo protokole nėra, todėl nors įsigijimo data ir dalis prekių pagal pavadinimą sutampa su prekių sulaikymo data ir dalimi prekių, šie kvitai nepakankami pripažinti, kad pagal juos ir yra įsigytos sulaikytos prekės.
Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad ANK 214 straipsnyje prekių gabenimo be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų samprata reiškia, kad prekės gebamos kartu negabenant jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-31-511/2019). Teismų praktikoje pažymima, kad ANK 214 straipsnio veikos pavojingumas – prekių gabenimas be dokumentų, pasireiškia nepriklausomai nuo to, dėl kokių priežasčių jas gabenantis asmuo reikiamų dokumentų neturi. Šis administracinis teisės pažeidimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, todėl veikos kvalifikavimui nėra svarbu, ar asmuo dokumentus pamiršo, ar pareigūnui jų nepateikė dėl susijaudinimo, sumišimo, ar jų nepaėmė tyčia. Taip pat asmens veikos kvalifikavimui neturi įtakos gabentų prekių įsigijimo ar gabenimo dokumentų pateikimas vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-31-511/2019; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2364/2010; Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-399-634/2017; 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-534-319/2017; Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-387-491/2016; Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-108-300/2018). Taigi, net prekių gabenimo ar įsigijimo dokumentų pateikimas vėliau nekeičia veikos kvalifikavimo ir nešalina atsakomybės už šį nusižengimą.
R. Š. nurodo, kad 22 vnt. vyriškų šortų yra ne jos prekė, o V. J. Tai, pasak jos, patvirtina ir jai V. J. paštu atsiųstas šių prekių įsigijimo čekis. Liudytoja V. J. šią aplinkybę neigia. Ji patvirtino, kad buvo pasigedusi vienų kelnių (bridžų), dėl to manė, kad jos galėjo likti pas R. Š., todėl jai siuntė čekį, tačiau vėliau tas kelnes (bridžus) ji surado savo garaže. Ji nepatvirtino, kad R. Š. pateiktas čekis (b. l. 37) ir yra jos siųstas. Iš liudytojų R. S., V. J. parodymų matyti, kad iškrovus visas prekes iš transporto priemonės, važiavusiesiems buvo pasiūlyta atsirinkti savo prekes ir likti prie jų, visi taip ir padarė, R. Š. taip pat liko prie krepšių, taip patvirtindama, kad krepšiai su prekėmis yra jos, o būtent tuose krepšiuose buvo rasta 22 vnt. vyriškų šortų. Šios aplinkybės neneigia ir pati R. Š. Šie 22 vnt. vyriškų šortų nurodyti ir 2019 m. balandžio 15 d. prekių sulaikymo protokole, kuris R. Š. pasirašytas ir papildytas. Taigi, net tuo atveju, jeigu R. Š. prekės buvo skaičiuojamos jai nematant, ji matė prekių sulaikymo protokolą su jame įrašytais 22 vnt. vyriškų šortų, su juo susipažino, jį papildė, todėl jai buvo žinoma apie šias prekes, tačiau ji neneigė, kad šios prekės jos. R. Š. pripažino ir tai, kad pateiktame čekyje (b. l. 37) ji pati įrašė kelnių skaičių taip, kad gautųsi 22 vnt., kurie ir nurodyti prekių sulaikymo protokole. Pažymėtina ir tai, kad prekių sulaikymo protokole nurodyti – 22 vnt. vyriškų šortų, o R. Š. pateiktame čekyje (b. l. 37) nurodyta, kad pagal jį įsigytos prekės – kelnės. Visų šių įrodymų kontekste nėra pagrindo pripažinti, kad R. Š. pateiktas čekis (b. l. 37) patvirtina 22 vnt. vyriškų šortų įsigijimą ir kad šios prekės yra ne jos, o V. J. Atsižvelgus į tai, R. Š. argumentai dėl ne jai priklausančių 22 vnt. vyriškų šortų atmestini kaip nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodo ir tai, kad dalį prekių – dvejas palaidines, dvejas pakuotes kojinių, penkis rankšluosčius, dvejus megztinius, dvejas sportines kelnes ir dvejas striukes įsigijo savo asmeninėms reikmėms, šios prekės buvo sudėtos atskirame krepšyje.
Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Iš liudytojo R. S. parodymų matyti, kad R. Š. prekės tikrai buvo atskiruose krepšiuose, tačiau tikrinimo metu jos buvo sudėtos į vieną krešį, pirminiai krepšiai buvo išmesti, o jis neprisimena, ar tikrai R. Š. nurodomos prekės buvo atskirame krepšyje. Pareigūnai apžiūrėdami ir skaičiuodami prekes neužfiksavo, kokiame krepšyje ir kokios prekės buvo sudėtos, šiuos (pirminius) krepšius sunaikino ir ši aplinkybė kliudo paneigti (patvirtinti) R. Š. versiją dėl jos asmeninimas poreikiams skirtų prekių.
ANK 214 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį netraukiami asmenys, gabenantys prekes, kai jos skirtos asmeninėms kasdieninėms reikmėms tenkinti. Pagal R. Š. nurodytų prekių asortimentą ir jų kiekį galima spręsti, kad jos nurodytos prekės galėjo būti skirtos asmeninėms kasdieninėms reikmės. Įstatymas nedraudžia kartu su komerciniais tikslais įsigyjamomis prekėmis gabenti ir asmeniniams kasdieniniams poreikiams skirtas prekes ir nenumato, kad ANK 214 straipsnio 5 dalyje nustatyta išlyga šiuo atveju negalioja. Įvertinus tai, kad R. Š. iškeltos versijos negalima paneigti (patvirtinti) dėl valstybės pareigūnų veiksmų, ištyrus visus galimus įrodymus, lieka protinga abejonė dėl R. Š. veikos apimties. Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų, tai pamatinis teisingumo vykdymo principas, svarbi žmogaus teisių ir laisvių garantija, kurios vienas svarbiausių postulatų – kad visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Atsižvelgus į tai, administracinėn atsakomybėn traukiamos R. Š. nurodytos prekės - dvejos palaidines, dvejos pakuotes kojinių (40 porų kojinių ir 10 porų moteriškų kojinaičių), penki rankšluosčiai, dveji megztiniai, dvejos sportines kelnės ir dvejos striukes, iš kaltinimo pašalintinos.
Atsižvelgus į įvertinimą (b. l. 12), asmeniniams kasdieniniams poreikiams tenkinti vežtų prekių vertė – 61,70 Eur vertės: 43 vnt. palaidinių vertė įskaitant mokesčius – 156 Eur, todėl 1 vnt. vertė – 3,63 Eur (156 Eur/43 vnt.), o 2 vnt. vertė – 7,26 Eur (3,63 Eur x 2 vnt.); 620 porų kojinių vertė įskaitant mokesčius – 263 Eur, todėl vienos poros vertė – 0,42 Eur (263 Eur/620 porų), o 40 porų vertė – 16,80 Eur (0,42 Eur x 40 porų); 400 porų pėdkelnių (moteriškų kojinaičių) vertė įskaitant mokesčius – 87 Eur, todėl vienos poros vertė – 0,22 Eur (87 Eur/400 porų), o 10 porų – 2,20 Eur (0,22 Eur x 10 porų); 44 vnt. rankšluosčių vertė įskaitant mokesčius – 23,93 Eur, todėl 1 vnt. vertė – 0,54 Eur (23,93 Eur/44 vnt.), o 5 vnt. vertė – 2,70 Eur (0,54 Eur x 5 vnt.); 30 vnt. moteriškų megztinių įskaitant mokesčius vertė – 93,10 Eur, todėl 1 vnt. vertė – 3,10 Eur (93,10 Eur/30 vnt.), o 2 vnt. vertė – 6,20 Eur (6,20 Eur x 2 vnt.); 12 vnt. moteriškų sportinių kelnių įskaitant mokesčius vertė – 24,28 Eur, todėl 1 vnt. vertė – 2,02 Eur (24,28 Eur/12 vnt.), o 2 vnt. vertė – 4,04 Eur (2,02 Eur x 2 vnt.); 17 vnt. moteriškų striukių įskaitant mokesčius vertė – 191,27 Eur, todėl 1 vnt. vertė – 11,25 Eur (191,27 Eur/17 vnt.), o 2 vnt. vertė – 22,50 Eur (11,25 Eur x 2 vnt.). Visų sulaikytų prekių vertė įskaitant mokesčius – 2 193,33 Eur, iš kaltinimo pašalinus 61,70 Eur vertės asmeniniams kasdieniniams poreikiams skirtas prekes, neteisėtai gabentų prekių vertė – 2 131,63 Eur (2 193,33 Eur – 61,70 Eur).
2008 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1031 Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo (2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo Nr. 707 redakcija) nuo 2018 m. sausio 1 d. bazinis bausmių ir nuobaudų dydis 50 Eur, todėl R. Š. 2019 m. balandžio 15 d. neteisėtai gabeno prekių be įsigijimo dokumentų, kurių vertė 2 131,63 Eur, t. y. 42,63 BBND (2 131,63 Eur/50 Eur).
Atsakomybė už prekių (krovinio), kurių vertė viršija 30 BBND gabenimą Lietuvos Respublikos teritorija be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų nustatyta ANK 214 straipsnio 3 dalyje, todėl R. Š. veika kvalifikuotina pagal ANK 214 straipsnio 3 dalį, nes jos veiksmuose nustatyti du pagrindiniai šios veikos požymiai – prekių (krovinio) be dokumentų gabenimo faktas ir prekių (krovinio) vertė – 2 131,63 Eur, t. y. 42,63 BBND. Jos prašymas veiką iš ANK 214 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į ANK 214 straipsnio 1 dalį atmestinas, nes tam nėra teisinio pagrindo.
Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
ANK 22 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatyta, kad administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis.
R. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
ANK 34 straipsnio 2 dalis numato, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudos vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-41/2014, 2AT-68-507/2015, 2AT-40-489/2018).
Šio teisinio reguliavimo kontekste įvertinus tai, kad R. Š. neteista, tokį nusižengimą padarė pirmą kartą, gyvena vieta, neturi jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, pretenduoja į paramą būstui, tik iš dalies darbinga, gaunama nedarbingumo pensija tik 106,41 Eur, pajamų iš individualios veiklos negauna, jos padarytas pažeidimas neigiamų pasekmių valstybės ekonomikai ir konkurencinei verslo aplinkai nesukėlė, yra viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, administracinėn atsakomybėn traukiamai R. Š. taikytinos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir jai skirtina mažesnė nei ANK 214 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, nes net ir minimalios baudos paskyrimas, atsižvelgiant į aukščiau aptartas pažeidėjos asmenybę, jos šeiminę ir turtinę padėtį, padarytos veikos pavojingumą, nusižengimą apibudinančias aplinkybes, nagrinėjamu atveju būtų neproporcingas padarytam pažeidimui, ir neatitiktų teisingumo principo. Šioje byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ir mažesnė nei sankcijoje nustatyta minimali bauda bus pakankama nuobauda ir pakankama prevencinė priemonė, tokios baudos paskyrimas atitiks administracinei nuobaudai keliamus tikslus.
Atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
R. Š. prašo baudos mokėjimą išdėstyti dvejiems metams, ji turto neturi, individuali veikla nuostolinga, gauna tik 106,41 Eur pajamas, todėl jos prašymas tenkintinas ir baudos mokėjimas išdėstytinas.
ANK 214 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti prekių (krovinio) konfiskavimą. Nagrinėjamu atveju R. Š. neteisėtai, be prekių įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų, gabentos prekės, nurodytos daiktų (prekių) paėmimo protokole Nr. 0000109 (b. l. 7), yra šio administracinio nusižengimo dalykas. Todėl R. Š., kaip šių prekių savininkei, privalomai skirtina ir administracinio poveikio priemonė – neteisėtai gabentų prekių konfiskavimas (ANK 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 29 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 214 straipsnio 4 dalis).
Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju neskirti administracinio poveikio priemonės – neteisėtai gabentų prekių konfiskavimo, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Pažymėtina, kad atsižvelgdamas į galimas prekių (krovinio) gabenimo Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų pasekmes, sankcijoje už šį nusižengimą nustatydamas ne tik baudą, bet ir privalomą prekių (krovinio) konfiskavimą, įstatymo leidėjas neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą valstybės ekonomikai ir konkurencinei verslo aplinkai. Vien tai, jog nustačius pažeidimą pateikiami prekių įsigijimo dokumentai, nesudaro pagrindo pripažinti, jog pažeidimas nebuvo padarytas, ar kad dėl to jo pavojingumas yra mažesnis. Taip aiškinant nurodomas aplinkybes, būtų sukurtas iš esmės teisei priešingas precedentas, jog prekes galima gabenti be jų įsigijimo dokumentų ir juos pateikti vėliau, tokiu būdu išvengiant įstatyme numatyto privalomo prekių konfiskavimo, tačiau tokia išlyga įstatyme nenumatyta. Svarbu paminėti ir tai, kad tiek administracine nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemone, skiriama kartu su administracine nuobauda, siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą (Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-17-594/2019).
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo skyrimas kartu su administracine nuobauda (bauda), yra proporcingas ANK 214 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą padariusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017; Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-372-530/2018, 2019 m. sausio 15 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-17-594/2019; Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-536-354/2016).
Teisėtai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmeniniams kasdieniniams poreikiams gabentos prekės - 2 vnt. palaidinių, 40 porų kojinių, 10 porų pėdkelnių (moteriškų kojinaičių), 5 vnt. rankšluosčių, 2 vnt. moteriškų megztinių, 2 vnt. moteriškų sportinių kelnių, 2 vnt. moteriškų striukių, grąžintinos R. Š. nutarimui įsiteisėjus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2, 4 dalimis,
nutaria:
R. Š. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 214 straipsnio 3 dalyje, ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, nubausti ją 700 Eur (septynių šimtų eurų) bauda.
Paskirtos 700 Eur baudos mokėjimą išdėstyti taip: pirmuosius dvidešimt tris mokėjimo mėnesius R. Š. privalo mokėti ne mažiau kaip po 29 Eur (dvidešimt devynis eurus), o dvidešimt ketvirtąjį mokėjimo mėnesį sumokėti ne mažiau kaip 33 Eur (trisdešimt tris eurus.).
Prekes, paimtas 2019 m. birželio 10 d. daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokolu Nr. 0000109, - 580 porų kojinių, 390 porų pėdkelnių (moteriškų kojinaičių), 41 vnt. moteriškų palaidinių, 21 vnt. vaikiškų sportinių kostiumų, 30 vnt. vaikiškų kelnių, 15 vnt. vaikiškų tamprių, 39 vnt. rankšluosčių, 12 vnt. vyriškų apatinių kelnaičių, 28 vnt. moteriškų megztinių, 15 vnt. vyriškų (moteriškų) striukių, 22 vnt. vyriškų šortų, 24 vnt. vyriškų sportinių kelnių, 37 vnt. vyriškų bliuzonų, 56 vnt. vyriškų sportinių marškinėlių, 10 vnt. moteriškų sportinių kelnių, nutarimui įsiteisėjus konfiskuoti.
Prekes, paimtas 2019 m. birželio 10 d. daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokolu Nr. 0000109, - 40 porų kojinių, 10 porų pėdkelnių (moteriškų kojinaičių), 2 vnt. moteriškų palaidinių, 5 vnt. rankšluosčių, 2 vnt. moteriškų megztinių, 2 vnt. moteriškų striukių, 2 vnt. moteriškų sportinių kelnių, nutarimui įsiteisėjus grąžinti R. Š.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.
Baudos pirmoji dalis turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 1001. Mokant baudą turi būti nurodytas ROIK, esantis administracinio nusižengimo protokole (19102255619). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).