Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimanto Misiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3721-488/2023 pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovei A. J. dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos, materialinio išlaikymo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1.1. pakeisti teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-5916-940/2017 ir nustatyti K. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su jo tėvu D. J.;

1.3. priteisti iš A. J. 420,96 Eurų išlaikymo įsiskolinimą už 2023 m. sausio, vasario ir kovo 28 d.;

1.4.1. motina bendrauja su nepilnamečiu vaiku kas antrą kiekvieno mėnesio savaitės savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį), pasiimant vaiką iš jo buvimo ar gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir pristatant vaiką sekmadienį 19 val. į jo gyvenamąją vietą;

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

31. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo ieškinys dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos, materialinio išlaikymo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

33. CPK 314 straipsnyje tiesiogiai įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

34. Aiškindamas šią normą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – patikrinti, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Tokio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, jeigu įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Kasacinis teismas yra nustatęs ir kriterijus, kurie turi būti įvertinti nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, t. y.: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

35. Nagrinėjamu atveju atsakovė naujų įrodymų, t. y. (duomenys neskelbtini) pažymos apie studijas ir studijų tvarkaraščio, pateikimo būtinybę grindžia siekiu įrodyti, jog šeštadieniais 10-20 val. nuotoliniu būdu jai vyksta paskaitos, dėl ko ji nesutinka su teismo nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. Tačiau, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės pateiktas 2024 pavasario semestro paskaitų tvarkaraštis yra sudarytas tik iki 2024 m. gegužės 21 d., o duomenų, koks paskaitų tvarkaraštis bus kitus semestrus nėra. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nustatant bendravimo tvarką, neturi galimybės aptarti visas galimas gyvenimiškas situacijas, todėl labai svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga.

36. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 314 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdama į tai, kad dalis naujų įrodymų ((duomenys neskelbtini) Pažyma apie studijas; studijų tvarkaraštis; TAMO e-dienyno paskyroje gauti laiškai), kuriuos pateikė atsakovė, gauti po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir patvirtina aplinkybes, atsiradusias jau po teismo sprendimo priėmimo, be to, atsakovė nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai (www.esveikata.lt paskyros duomenys) negalėjo būti pateikti į bylą nagrinėjant ją pirmosios instancijos teisme, nepagrindė, kad šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau, taip pat nutarties 35 punkte nurodytais motyvais, sprendžia, kad atsakovė neįrodė naujų įrodymų priimtinumo apeliacinės instancijos teisme sąlygų. Atsižvelgiant į tai, atsakovės pateiktus įrodymus atsisakytina priimti.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo

37. Vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas, įtvirtinantis pareigą, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į tai, kas geriausia vaikui (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio 1 dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 24 straipsnio 2 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

38. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Konvencijos preambulė). Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Chartijos 24 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, jog kiekvienas vaikas turi teisę reguliariai palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su abiem savo tėvais, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.

39. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

40. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, įstatyme nenustatyta, tačiau vystoma kasacinio teismo praktikoje pateikiant to pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020).

41. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-5916-940/2017 ir nustatyti nepilnamečio vaiko K. J. gyvenamąją vietą kartu su juo, nurodydamas, jog sūnus faktiškai gyvena pas ieškovą; nori gyventi su juo ir nebenori gyventi pas mamą. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog nepilnametis vaikas K. J. yra išreiškęs norą gyventi su ieškovu, įvertinęs bylos duomenis, kad nepilnametis šalių sūnus nuo 2023 m. sausio 14 d. gyvena su ieškovu, kuris užtikrina nepilnamečio sūnaus interesus atitinkantį gyvenamąjį būstą ir sąlygas, taip pat atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių ieškovo veikimą priešingai šalių nepilnamečio sūnaus interesams, sprendė, jog yra pagrindas pakeisti nuolatinę nepilnamečio K. J. gyvenamąją vietą, nustatant ją su ieškovu.

42. Apeliantė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvadomis, be kita ko, grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai netenkino jos prašymo dėl sūnaus nuomonės išklausymo per specialistą psichologą teisme specialiai tam skirtoje patalpoje. Nurodo, kad teismas nevertino teismo posėdyje apklaustos psichologės D. M. nurodytų aplinkybių, kad sūnus galimai buvo paruoštas pokalbiui su specialistu; be to, sūnaus nuomonės išklausimo metu nebuvo naudojama jokia metodika, psichologė neatliko vaiko nuomonės ar noro vertinimo; taip pat nepaklausta sūnaus apie jo santykius, ryšius, norą bendrauti su seserimi E. P. ir broliu S. P.. Apeliantės teigimu, teismas neatsižvelgė ir nevertino tai, kad sūnus nesugebėjo išsakyti nuomonės, ar pasiilgsta sesės, paaiškinti savo santykio su ja, nesugebėjo paaiškinti savo atsakymo į klausimą, ar norėtų praleisti daugiau laiko su mama. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, išklausiusi liudytojos D. M. parodymus, šiuos apeliantės argumentus laiko nepagrįstais.

43. CK 3.177 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Remiantis CPK 380 straipsniu, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (1 dalis). Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais.

44. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

45. Vaiko kompetencija priimti sprendimą dėl gyvenimo su vienu iš tėvų paprastai priklauso nuo vaiko amžiaus ir brandos, sąmoningumas didėja vaikui augant, bręstant, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Teismas gali ir neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir priimti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkantį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

46. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad nepilnamečio K. J. nuomonė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistų 2023 metais buvo išklausyta net penkis kartus: 2023 m. sausio 16 d., 2023 m. vasario 3 d., 2023 m. vasario 9 d., 2023 m. kovo 14 d., o 2023 m. rugpjūčio 7 d. vaiko nuomonė išklausyta teismo pavedimu. Pažymėtina, jog visus minėtus kartus išklausant nepilnamečio K. J. nuomonę, vaikas nuosekliai išreiškė norą gyventi su tėčiu; nurodė, jog su tėčiu jaučiasi gerai, sutaria. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepilnametis K. J. yra pakankamo amžiaus (nuomonės išklausymo metu buvo 11-12 m.), kad pareikštų savo nuomonę, o nurodytos aplinkybės dėl nekintančios vaiko nuomonės, suponuoja išvadą, kad nepilnametis šalių sūnus turi susiformavusią tvirtą ir aiškią nuomonę – norą gyventi su tėčiu.

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras, tačiau akcentuojamas tik pats vaiko nuomonės išklausymo faktas. Vaiko nuomonės išklausymo forma, vieta, kurioje vaikas ją išreiškė, nėra esminė, jeigu visuma įrodymų leidžia teigti, kad vaiko nuomonė buvo išreikšta laisva valia, vaikui sudarant tinkamas sąlygas pagal savo amžių ir brandą ją pareikšti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020).

48. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į vaiko amžių, jo sugebėjimą išreikšti savo pažiūras, įvertinusi nutarties 46 punkte nurodytas faktines bylos aplinkybes apie ne kartą išklausytą vaiko nuomonę, sprendžia, jog toks vaiko nuomonės išklausymas yra pakankamas bei atitinkantis vaiko interesus ir jo netraumuojantis. Tai, kad nepilnametis vaikas nebuvo tiesiogiai išklausytas teisme ir neapklaustas teismo psichologo, nesudaro pagrindo teigti, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistų užfiksuota vaiko nuomonė neatitinka tikrovės. Taip pat nesutiktina su apeliantės argumentu, jog sprendime nepasisakyta, dėl kokių priežasčių sūnaus išklausymas teisme buvo neįmanomas, kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, įvertinęs šalių sūnaus amžių, duomenis apie vaiko bendrą psichologinę būklę, nulemtą visų teisminių procesų, įtemptų tarpusavio tėvų santykių, pagrįstai darė išvadą, jog papildoma apklausa nebuvo būtina ir vaiko interesų neatitiktų.

50. Nepagrįstais laikytini ir apeliantės argumentai dėl bylos medžiagoje esančių prieštaravimų, t. y. kad ieškovas teigė, jog su sūnum nuolat kalba apie atsakovę, įkalbinėja su ja bendrauti, susitikti, tačiau sūnus kategoriškai atsisako, nors sūnus yra pasakęs, kad su tėvu namuose apie mamą nekalbama; ieškovas teigia, kad net neturi dukters telefono numerio, tačiau sūnaus mokytoja A. T. liudijo, kad sūnus pasakoja jai, jog telefonu bendrauja su seserimi. Bylos duomenimis nustatyta, kad K. J. ne kartą (2023 m. vasario 9 d., 2023 m. kovo 14 d.) jo nuomonės išklausymo metu nurodė, jog tėtis nedraudžia bendrauti su mama, o kaip tik jį skatina su ja susitikti, tačiau vaikas nuosekliai išreiškia nenorą susitikti su mama. O bendravimas su sese, kaip minėta nutarties 49 punkte, nėra apribotas ir K. J. su ja bendrauja telefonu, susitiko stovykloje. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai dėl nurodytų prieštaravimai nėra pagrįsti ir nesudaro pagrindo abejoti vaiko nuomone ir noru gyventi su tėvu.

51. Apeliantė, be kita ko, nurodo, kad teismas nevertino, jog ji negali susisiekti su sūnumi, su juo bendrauti; taip pat nevertino ieškovo daromo poveikio sūnui, nesiaiškino priežasčių, kodėl sūnus nebenori bendrauti su mama nuo tada, kai pradėjo gyventi su tėvu. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog atsakovės teisės bendrauti su sūnumi yra ribojamos, kad ieškovas neleidžia sūnui bendrauti su mama ar vaiką nuteikinėja prieš mamą ir pan. Kaip tik priešingai, pats nepilnametis K. J. apklausų (2023 m sausio 16 d., 2023 m. vasario 3 d., 2023 m. vasario 9 d., 2023 m. kovo 14 d., 2023 m. rugpjūčio 7 d.) metu nuosekliai teigė nenorintis su mama bendrauti, pas ją važiuoti; nurodė, kad tėtis apie mamą negražiai nekalba, nedraudžia su ja bendrauti, kaip tik skatina su ja susitikti, tačiau vaikas pats nenori. Jokių duomenų, jog tokią vaiko nuomonę, nenorą bendrauti su mama įtakojo tėvas, byloje nėra. Pažymėtina ir tai, jog atsakovė 2023 m. kovo 9 d. kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių, nurodydama, kad tėvas jai negrąžina sūnaus, nuteikė jį prieš mamą, tačiau, atlikus patikrinimą, jokių pažeidimų, rizikos veiksnių nenustatyta. Byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių ieškovo daromą poveikį sūnui, įtakojantį jo (ne)norą bendrauti su mama, kurie pagrįstai leistų abejoti vaiko valia ir noru gyventi su tėvu.

52. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, apeliantės nurodomus argumentus, kad sūnui apsigyvenus su tėčiu, pablogėjo jo mokymosi rezultatai, laiko nepagrįstais. Iš byloje išvadą teikiančios institucijos pateiktų duomenų nustatyta, kad 2023 m. kovo 16 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistei (duomenys neskelbtini), kurioje mokosi K. J., socialinė darbuotoja nurodė, jog K. mokymosi rezultatai nėra pablogėję, yra tame pačiame lygyje. 2023 m. birželio 26 d. (duomenys neskelbtini) rašte taip pat nurodyta, kad K. mokosi aukštais įvertinimais; nors, palyginus su pirmuoju pusmečiu, vienu balu krito kai kurių dalykų pažymiai, tačiau bendrame metiniame vertinime yra tik du aštuntukai; pirmojo pusmečio vidurkis – 9,42, antrojo – 8,92, metinis – 9,14 balo. Iš nurodytų duomenų matyti, kad K. J. mokymosi rezultatai yra labai geri, antrojo pusmečio vidurkis nuo pirmojo skiriasi nežymiai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad K. J. mokymosi rezultatai pablogėjo pradėjus gyventi su tėvu.

53. Apeliantė, be kita ko, nurodo, kad ieškovas neužtikrina sūnaus sveikatos priežiūros poreikių; pradėjus gyventi su tėvu, pablogėjo sūnaus sveikata. Tačiau, pažymėtina, kad šalių sūnui jau nuo 2022 m. birželio 17 d., t. y. dar gyvenant su atsakove, diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad ieškovas nesirūpintų sūnaus sveikata, byloje nėra; atsakovė tokių duomenų nepateikė. Be to, iš byloje pateiktos (duomenys neskelbtini) ligoninės Stacionaro epikrizės matyti, kad nuo 2023 m. birželio 20 d. iki 2023 m. liepos 8 d., t. y. laikotarpiu kai K. J. jau gyveno su tėvu, buvo gydytas dėl blogėjančio matymo. VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos 2023 m. liepos 20 d. rašte Nr. S-1889 taip pat pažymėta, kad tėvai gydytojų rekomendacijų laikosi; duomenų apie netinkamą tėvų elgesį vaiko atžvilgiu neturi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad ieškovas nesirūpina sūnaus sveikata ir neužtikrina jo sveikatos poreikių.

54. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad iš byloje pateiktų duomenų galima spręsti, kad K. J. ryšys su tėvu yra stipresnis. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistų nurodyta, kad tarp tėvo ir sūnaus stebimas šiltas ir artimas ryšys; pasak ugdymo įstaigos auklėtojos, K. šiltesni santykiai yra su tėvu. Iš 2023 m. rugpjūčio 7 d. vaiko išklausymo akto matyti, jog vaikas nurodė, kad nors pas mamą gyvenimo sąlygos yra geresnės, nes namas yra didesnis, bet pas tėtį jam vis tiek yra geriau. Taigi, nepilnametis yra linkęs pasirinkti sąlyginai blogesnes gyvenimo sąlygas pas tėvą, teikdamas prioritetą artimam ryšiui su tėvu ir jų tarpusavio supratimui. Iš nurodytų duomenų darytina išvada, kad K. J. artimesnis emocinis ryšys sieja su tėvu. Įvertinus byloje pateiktas vaiko nuomones, jo nurodytas jaučiamas nuoskaudas mamos atžvilgiu, nuosekliai reiškiamą nenorą su mama susitikti, matyti, kad su mama vaiko santykiai yra komplikuoti ir šiuo metu ryšys yra susilpnėjęs.

55. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuosekliai reiškiamą nepilnamečio K. J. norą gyventi su tėčiu, su kuriuo faktiškai ir gyvena nuo 2023 m. sausio 13 d., į jo artimus ir šiltus santykius, stiprų ryšį su tėčiu, nesant byloje duomenų, jog gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus, konstatuoja, kad šios aplinkybės laikytinos esminėmis CK 3.174 straipsnio 4 dalies prasme, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo pagrindą spręsti ankstesniu teismo sprendimu nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nepilnamečio K. J. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu atitinka geriausius vaiko interesus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą ir pakeitė nuolatinę nepilnamečio K. J. gyvenamąją vietą, nustatant ją su ieškovu (vaiko tėvu).

Dėl nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku

56. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka, be kita ko, nurodo, kad teismas, nustatydamas, kad atsakovė su sūnumi gali bendrauti per mėnesį tik vieną savaitgalį, atsakovės bendravimo su sūnumi laiką nepagrįstai sumažino iki minimumo. Teisėjų kolegija, remdamasi teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika nagrinėjamu klausimu, šiuos apeliantės argumentus laiko pagrįstais.

57. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daro neigiamą įtaką vaiko brandai ir pasaulėžiūrai. Taigi, minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnis).

58. Remiantis kasacinio teismo praktika, net esant išreikštam vaiko nenorui bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, atsižvelgiant į individualias bylos aplinkybes, tai nėra lemiamas kriterijus sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimo nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

59. Nagrinėjamu atveju, ieškovas pareikštu ieškiniu prašė nustatyti, kad motina, be kita ko, bendrauja su nepilnamečiu vaiku kas antrą kiekvieno mėnesio savaitės savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį), tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad motina A. J. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi K. J. pirmą kiekvieno mėnesio savaitės savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį). Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad maksimalus bendravimas su motina kenktų vaiko interesams, darytų neigiamą įtaką vaiko brandai ir pasaulėžiūrai, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika nagrinėjamu klausimu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovės bendravimo su sūnumi tvarką susiaurino, jų bendravimo laiką sumažindamas iki vieno savaitgalio per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo iš dalies keistina, nustatant, kad motina A. J. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi K. J. kas antrą kiekvieno mėnesio savaitės savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį). Atsižvelgiant į atsakovės apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę apie jos mokymąsi (duomenys neskelbtini) ir vykstančias nuotolines paskaitas šeštadieniais nuo 10 val., taip pat patikslintina pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka savaitgaliais, nustatant ne konkrečią sūnaus pasiėmimo ir jo grąžinimo į jo gyvenamąją vietą valandą, tačiau nustatant, kad atsakovė sūnų pasiima iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį iki 10 val. arba kitu šalių suderintu laiku ir pristato į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val. arba kitu šalių suderintu laiku.

60. Apeliantė nesutinka su tuo, kad privalo pranešti ieškovui apie sūnaus buvimo vietą ir palikti kontaktinį telefono numerį; taip pat nesutinka su įpareigojimu jai ir ieškovui informuoti vienas kitą apie nepilnamečio sūnaus sveikatos būklę, jei kreiptasi į gydymo įstaigas, nurodyti jos pavadinimą ir gydančio gydytojo vardą, pavardę, mokyklos nelankymo priežastis, lankomų ugdymo įstaigų pasikeitimus bei lankomas užklasines veiklas. Apeliantės teigimu, tokie įpareigojimai yra pertekliniai ir tik dar labiau keltų įtampą, išprovokuotų šalių konfliktus. Teisėjų kolegija nesutiktina su šiais apeliantės argumentais. Pažymėtina, kad CK 3.165 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, tėvai sprendžia tarpusavio sutarimu. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-781/2023). Bendravimas su abiem tėvais yra esminis vaiko interesas, pagrindinė jo asmeninė teisė. Tai įpareigoja tėvus dėti pastangas ne trukdyti vienas kitam bendrauti su vaiku, o geranoriškai bendradarbiauti. Atsižvelgiant į tėvų pareigą bendradarbiauti tarpusavyje dėl vaiko interesų užtikrinimo, teismo nustatyti įpareigojimai šalims viena kitai suteikti informaciją apie vaiko buvimo vietą, jo kontaktinį telefono numerį, sveikatos būklę, gydymo įstaigos duomenis ir kt. nelaikytini pertekliniais ar kažkaip pažeidžiantys šalių interesus. Pažymėtina, kad tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančios tėvo (nagrinėjamu atveju motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).

61. Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstais apeliantės argumentus, kad teismas, nustatęs atsakovės teisę nevaržomai bendrauti su sūnumi visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis, ieškovo neįpareigojo užtikrinti šių priemonių sūnui turėjimo. Pažymėtina, jog teismas, nustatydamas, kad atsakovė nevaržomai bendrauja su nepilnamečiu sūnumi visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis, tik paaiškino, kokios telekomunikacijų priemonės tai galėtų būti, tačiau nenurodė konkretaus baigtinio jų sąrašo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo įpareigoti ieškovą užtikrinti visų teismo išvardintų, kaip galimų, telekomunikacijų priemonių sūnui turėjimo. Nurodytais motyvais nepagrįstas ir atsakovės argumentas, jog sūnus nesinaudoja elektroniniu paštu, „Skype“ programa, kadangi teismo išvardintos galimos telekomunikacijų priemonės neapriboja atsakovės teisės pasirinkti bet kurią kitą sūnaus realiai turimą, naudojamą telekomunikacijų priemonę (-es). Pažymėtina, kad bylos duomenimis nustatyta, jog šalių sūnus turi mobilųjį telefoną, kuriuo gali bendrauti su atsakove.

62. Teisėjų kolegija pažymi, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką. Bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos pakeitimas vertintinas pirmiausia atsižvelgiant į vaikų interesus, kartu siekiant, kad be pagrindo nebūtų apribota galimybė skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

63. Pažymėtina, kad apeliantės nurodomas argumentas dėl pirmosios instancijos teismo sprendime nurodomos negaliojančios CK 3.169 straipsnio 3 dalies normos nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodytu pagrindu.

64. Apeliantė nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to iš esmės plačiau nepasisako (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

65. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymą, nesivadovavo kasacinio teismo praktika nagrinėjamu klausimu, dėl to yra faktinis ir teisinis pagrindas atsakovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir skundžiamą teismo sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo iš dalies pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kita atsakovės apeliacinio skundo dalis atmestina.

66. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

67. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

68. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovui ir atsakovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, todėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų perskirstymo klausimas nesprendžiamas.

69. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atsakovei taip pat buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius byloje pateikė duomenis apie patirtas 175,00 Eur atstovavimo išlaidas už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Duomenų apie ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikta.

70. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog tenkinama tik maža dalis atsakovės apeliacinio skundo (dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį), kurios ieškovas iš esmės neginčijo, atsižvelgusi į tai, kad nors nėra duomenų apie ieškovui teikiamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, tačiau pirmosios instancijos teisme ieškovas buvo 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog bylinėjimosi išlaidos valstybei už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme iš ieškovo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

„Motina A. J. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi K. J. kas antrą kiekvieno mėnesio savaitės savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį), pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį iki 10 val. ar kitu šalių suderintu laiku ir pristatant vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val. ar kitų šalių suderintu laiku.“

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.