- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-18
- Bylos Nr.
- e2-3721-488/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01278-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ineta Baliukaitytė
- Ieškovas
- D. J.
- Atsakovas
- A. J.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Diana Balčiūnienė, Jonas Povilionis, Jonas Pavilionis
dalyvaujant ieškovui D. J. ir jo atstovui advokato padėjėjui Jonui Povilioniui, atsakovei A. J. ir jos atstovei advokatei Dianai Balčiūnienei, išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. J. patikslintą ieškinį atsakovei A. J. dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos, materialinio išlaikymo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaikų pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas D. J. (toliau - ir ieškovas) kreipdamasis į teismą su ieškiniu, kuris patikslintas teismo posėdžio metu, prašo pakeisti nepilnamečio vaiko K. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą, nustatytą 2017 m. liepos 4 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartimi nustatytą nepilnamečio vaiko K. J. materialinį išlaikymą ir priteisti iš atsakovės A. J. (toliau – ir atsakovė) išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. J. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 145,00 Eur iki vaiko pilnametystės, priteisti iš atsakovės 420,96 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. sausio mėnesio iki 2023 m. kovo 28 d., pakeisti ir nustatyti patikslintame ieškinyje numatytą nepilnamečio vaiko su skyrium gyvenančia motina bendravimo tvarką bei priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimu, priimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukta šalių santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir nepilnamečio vaiko K. J. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove. Šalių sūnus K. J., gimęs (duomenys neskelbtini), pas ieškovą gyvena nuo 2022 m. vasaros, lanko (duomenys neskelbtini) 6 klasę. K. J. patinka gyventi su tėvu, čia jis turi draugų. Šalių sūnus pas motiną (atsakovę) nebenori grįžti, ir kategoriškai pareiškė, kad nevyks pas ją, todėl keistina vaiko gyvenamoji vieta. Siekiant užtikrinti skyrium gyvenančios motinos teisę dalyvauti vaiko gyvenime nustatytina patikslintame ieškinyje numatyta nepilnamečio vaiko ir motinos bendravimo tvarka. 2021 m. liepos 19 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinta taikos sutartimi šalys susitarė, kad vaikų išlaikymui šalys teiks po 145,00 Eur, atsižvelgiant į indeksavimą, šiuo metu mokama 160,00 Eur. Pakeitus nepilnamečio K. J. gyvenamąją vietą, nustatytas išlaikymas priteistinas iš jo motinos A. J..
3. Ieškovo atstovas advokato padėjėjas Jonas Pavilionis teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko patikslintą ieškinį pilna apimtimi ir jis turi būti tenkintinas. Vaikas šioje byloje buvo išklausytas, į vaiko poziciją turi būti atsižvelgiamą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalių vaikas sugeba išreikšti savo norus ir juos motyvuotai pagrįsti. Gyvenamojo ploto atžvilgiu, ieškovės namai yra didesni, tačiau geresnė vaiko psichologinė būsena yra užtikrinama ieškovo namuose. K. J. yra pakankamai didelis, jis išreiškia norą gyventi su tėvu, todėl negalima vaiko priversti gyventi su motina. Šalių šeima jau yra iširusi, todėl šalių sūnus turi rinktis pas kurį iš tėvų jis nori gyventi. Šalių vaikas yra pakankamai didelis, o byloje esantys vaiko apklausos duomenys ir liudytojai patvirtina, kad vaikas nenori bendrauti su motina. Atsižvelgiant į Skyriaus pateiktus argumentus, tikslinga tikslinti nepilnamečio vaiko bendravimo su atsakove bendravimo tvarka, papildomai nurodant, kad apie pasikeitusias aplinkybes (vaiko ligą, galimybes susitikti ir pan.) šalys privalo viena kitai pranešti. Nagrinėjamu atveju, byloje sprendžiamas K. J. gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos klausimas, todėl klausimas dėl kito šalių vaiko G. J. bendravimo nėra sprendžiamas. G. J. nenori ir atsisako bendrauti su ieškovu. Iš atsakovės prašoma priteisti 145,00 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui, šis dydis jau buvo priteistas teismo sprendimu. Kol vaikas gyvena pas ieškovą, atsakovė išlaikymo jam neteikia. Atsižvelgiant į tai, prašo tenkinti ieškinį pilna apimtimi.
Atsiliepimas
4. Atsakovė A. J. atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad nesutinka su ieškinio reikalavimais, prašo ieškinio netenkinti ir priteisti iš ieškovo valstybės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šalių sūnaus įprastinė gyvenamoji vieta laikytina atsakovės namai, o ne ieškovo gyvenamoji vieta. Ieškovas savo nepilnamečiams vaikams išlaikymo reguliariai neteikia. 2023 m. sausio 10 d. vaikų išlaikymo įsiskolinimas yra 6 805,00 Eur. Akivaizdu, kad vaikų poreikiai ieškovo nedomina, jis nevykdo tiesioginės savo kaip tėvo pareigos teikti vaikams išlaikymą. Atsakovė turi keturis nepilnamečius vaikus, kuriuos turi pareigą išlaikyti. Atsakovė nedirba, nes prižiūri sūnų S. P., gimusį (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas neįgalumas, antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Atsakovės dabartines gaunamas pajamas sudaro: išmoka 4 vaikams - 544,88 Eur, priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija - 88,20 Eur, kovo mėn. gauta šildymo išlaidų kompensacija - 288,92 Eur Nekilnojamojo turto atsakovė neturi, turi seną automobilį „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris būtinas šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovė nurodo, kad jos namuose nepilnametis vaikas nebuvo skriaudžiamas ar verčiamas dirbti. Namuose bendru sutarimu numatytos taisyklės, kurių nesilaikant vaikams yra taikomos jų pačių prisiimtos nuobaudos. Pagalba šeimai ir namams nėra prievarta, tai yra socialiniai įgūdžiai, kuriuos vaikai turi įgyti. Atsakovė deda pastangas, kad nepilnamečių vaikų ugdymo rezultatai būti aukšti. Ieškovas tikrai nededa pastangų, kad vaikas bendrautu su atsakove. Sūnaus ryšys su motina tikrai nėra nutrūkęs, kadangi jie bendrauja trumposiomis žinutėmis. Vaikas turi augti šeimoje, jis turi matytis su broliais ir seserims. Šiuo atveju, pakeitus K. J. gyvenamąją vietą ir nustačius minimalią vaikų bendravimo tvarką, jų užmegztas ryšys nebus išsaugotas. Atsakovė nesutinka su ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka, kadangi ieškinyje numatyta bendravimo tvarka pažeidžia atsakovės ir šalių nepilnamečio vaiko teises, yra nekonkreti, nepagrįstai ribojanti atsakovės ir šalių sūnaus teisę laisvai bendrauti.
5. Atsakovės atstovė advokatė Diana Balčiūnienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad nagrinėjamoje byloje būtina įvertinti visus byloje esančius įrodymus. Ieškovas prašo priteisti nepilnamečiam vaikui 145,00 Eur dydžio išlaikymą, su šiuo reikalavimu atsakovė nesutinka. Vertinant išlaikymo priteisimo klausimą, ieškovo reikalavimas negali būti tenkinamas visa apimtimi, kadangi įsiskolinimas yra paskaičiuotas neteisingai ir per jis yra per didelis. Negalima teigti, kad atsakovė yra nusišalinusi nuo nepilnamečio vaiko išlaikymo, kadangi byloje esantys duomenys pagrindžia, kad atsakovė apmokėjo sūnaus būvimą vasaros stovykloje, pirko maisto produktus vaikui būnant sanatorijoje. Atsakovė išlaiko dar tris nepilnamečius vaikus, vienas iš jų turi neįgalumą, todėl atsakovė negali dirbti. Ieškovas nepagrindė savo reikalavimo dėl išlaikymo dydžio ir nenurodė nepilnamečio vaiko poreikių. Ieškovas gauna vaiko šalpos išmoką. Vertinant visus byloje esančius įrodymus, matyti ieškovo manipuliacija. Ieškovas klaidingai nurodo, kad šalių sūnus su ieškovu gyvena nuo 2022 m. vasaros, nors faktiškai vaikas su ieškovu gyvena nuo 2023 m. sausio 14 d. Vertinant socialinių įstaigų pateiktą medžiagą tikslinga vertinti atvejo vadybos posėdžių įrašus, kadangi juose matomas nusistatymas ir neobjektyvus ieškovo palaikymas. Ieškovas teismo posėdžio metu nenurodo visų aplinkybių, kurias pateikia atvejo vadybos posėdžiuose. Atsakovė socialinių darbuotojų yra kaltinama nebendradarbiavimu, nepriėmimu pagalbos, t. y. atsisakymu kreiptis pas psichologą, atsisakymu lankytis kursuose. Taip yra formuojamas neadekvataus, nesugebančio vertinti situacijos ir aplinkybių, abejingo ir neatsakingo žmogaus įvaizdis. Ieškovas nededa pastangų bendrauti su šalių nepilnamete dukra G. J.. Socialiniai darbuotojai taiko dvigubus standartus šalių atžvilgiu, nerinko informacijos. Ieškovas tinkamai neįvykdė numatytų atvejo vadybos rekomendacijų. Atsakovė nepalaiko ieškinio reikalavimų ir prašo nepakeisti nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, kadangi jai rūpi sūnaus interesai. Po pasimatymų su ieškovu, nepilnamečio elgesyje atsakovė pastebėjo sūnaus atsikalbinėjimus, mano, kad tam įtaką darė ieškovas. Nepilnametis vaikas vis dažniau susirašinėja su motina, mokytojos paaiškinimai patvirtina, kad sūnus pasiilgsta atsakovės, byloje nėra duomenų, kad K. J. bijotų savo motinos. Nepilnametis šalių sūnus jokiose apklausose aiškiai nenurodė dėl kokių priežasčių jis nenori gyventi su atsakove, byloje liko neišspręsti klausimai dėl nepilnamečio vaiko K. J. nuomonės apie savo brolius, seseris. Šalių nepilnametis renkasi gyventi su ieškovu, kadangi jo namuose jis neturi laikytis taisyklių, tačiau jis pats negali įvertinti kokias tai turės pasekmes ateityje. Atsakovė, nepaisant to, kad vaikas gyvena su ieškovu, rūpinasi nepilnamečio vaiko sveikata ir užtikrino jo vykimą į sanatoriją. Nepilnamečiam vaikui, gyvenant pas ieškovą, nustatytas nutukimas, sutrikusi rega. Ieškovas kreipiasi į gydymo įstaigas tik po gydytojų nurodymų. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų ieškovo nurodomas aplinkybes, kad jis skatina sūnaus bendravimą su motina. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, atstovė nurodo, kad tik atsakovė gali tinkamai užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikius. Ieškovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos nustatymas pažeistų abiejų šalių vaikų K. J. ir G. J. teises bendrauti.
6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) išvadoje nurodė ir teismo posėdžio metu Skyriaus atstovė paaiškino, kad nuo 2020 m. gruodžio 14 d. registruoti šeši nepilnamečio vaiko K. J. teisių pažeidimai ir atlikti keturi situacijos vertinimai. Visi fiksuoti galimi vaiko teisių pažeidimai buvo susiję su šalių konfliktais dėl ieškovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais K. J. ir G. J.. Įvertinus šalių turimas sąlygas nepilnamečiam vaikui, nustatyta, kad atsakovės šeimoje nepilnamečiam vaikui būtų sukuriamos geresnės gyvenimo sąlygos, vaikas turėtų daugiau asmeninės erdvės, tačiau ir ieškovo gyvenamojoje vietoje yra užtikrinami nepilnamečio vaiko poreikiai. 2023 m. buvo atlikti 3 vaiko situacijos vertinimai, kurių metu nepilnametis K. J. kategoriškai tvirtino, kad jis nori gyventi su tėvu – ieškovu D. J.. K. J. teigia, kad su tėvu jis jaučiasi gerai, jie apie viską kalbasi. Tarp ieškovo ir šalių sūnaus pastebėtas šiltas ir artimas ryšys. Nepilnametis K. J. supranta, kad tėvo bute mažai vietos, tačiau jam užtenka. Skyrius vertindamas byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko nuomonę mano, kad nepilnamečio K. J. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu šiuo metu geriausiai atitiktų vaiko interesus, kadangi ieškovas deda visas įmanomas pastangas, kad sūnus augtų saugioje ir tinkamoje aplinkoje. Skyrius neturi informacijos, apie tai, jog ieškovas netinkamai rūpintųsi sūnumi ar būtų nepaisoma jo interesų. Nesant duomenų, kad tėvas negalėtų tinkamai pasirūpinti sūnumi bei atsižvelgiant į paties nepilnamečio nuomonę, Skyrius mano, kad ieškovo prašymas turėtų būti tenkinamas ir nepilnamečio K. J. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu. Nors nepilnamečio K. J. poreikiai ieškinyje nėra detalizuoti, tačiau natūralu, kad vaiko poreikius sudaro maistas, rūbai, avalynė, išlaidos ugdymo priemonėms, laisvalaikiui, taip tenka komunalinių mokesčių išlaidų dalis. Šiuo metu šalių sūnus lanko (duomenys neskelbtini). Ieškovo prašoma išlaikymo suma po 145 Eur per mėnesį mokamomis išmokomis, iš esmės tenkintų tik minimalius nepilnamečio vaiko poreikius. Ieškovo siūloma bendravimo tvarka gali būti tikslinama apibrėžiant konkretų laiką (porinėmis ar neporinėmis savaitėmis), nurodant konkrečią sūnaus perdavimo vietą ir laiką (valandomis/po ugdymo proceso), taip pat siūlytina numatyti motinos ir sūnaus bendravimą nuotolinio ryšio priemonėmis. Iš esmės Skyriuje visi fiksuoti vaiko teisių pažeidimai buvo susiję su šalių nesutarimais dėl bendravimo tvarkos su vaikais, todėl šiuo atveju yra svarbu nustatyti išsamią, detalią ir konkrečią bendravimo tvarką, kas leistų šalims ateityje išvengti galimų konfliktinių.
7. Šalių nepilnametis sūnus K. J. teismo posėdžio metu apklaustas nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas D. J. ir atsakovė A. J. yra nepilnamečio vaiko K. J., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimu, priimtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta nepilnamečio vaiko K. J. nuolatinė gyvenamoji vieta su atsakove A. J. ir nustatyta šalių nepilnamečio sūnaus bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka. Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo D. J. nepilnamečiam vaikui K. J. priteistas 145,00 Eur išlaikymas mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo
9. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) reglamentuoja, kad vaiko gyvenamoji vieta, jeigu tėvai gyvena skyrium ir nesusitaria dėl vaiko gyvenamosios vietos, nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Taigi nėra reglamentuojama, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma konkrečioje valstybėje ar vietoje, o nustatoma su vienu iš tėvų. Teisine prasme vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvu labiau artima vaiko globos institutui, kai nustatomas asmuo, su kuriuo vaikas praleidžia daugiau laiko, asmuo, kuris yra atsakingas už vaiką.
10. Teismas bylas nagrinėja pagal pareikštus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnis, 135 straipsnis). Šioje byloje sprendžiamas vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimas.
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamo šalių ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Dėl šios atitikties sprendžiama, įvertinant kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius bei jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2008 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jo vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta. Be to, pažymėtina, kad, sprendžiant ginčą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, pagal šalių pateiktus duomenis būtina įvertinti kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas – tiek tas, kuriose vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, tiek tas, kuriose jam tektų gyventi, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su kitu tėvu.
12. CK 3.169 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Aptardamas šioje teisės normoje įtvirtintas pakartotinio ieškinio pareiškimo sąlygas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad faktus, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu vaiko gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų nustatyti, arba jog tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavė vaiką gyventi ir auginti kitiems asmenims, privalo įrodyti antrasis iš tėvų, reiškiantis reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003; 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005).
13. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai.
14. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą dėl nepilnamečio vaiko K. J. gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su juo.
15. CK 3.174 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Pagal CK 3.177 straipsnį teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Remiantis CPK 380 straipsniu, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais.
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę, tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
17. Nagrinėjamoje byloje vaiko nuomonė buvo išklausyta kvalifikuotų specialistų, byloje nėra duomenų, kurie keltų abejones dėl specialistų kvalifikacijos, todėl nėra pagrindo abejoti, jog vaiko nuomonė būtų išklausyta netinkamai ir nebūtų pagrindo ja vadovautis šioje byloje. Įvertinus šalių sūnaus amžių, duomenis apie vaiko bendrą psichologinę būklę nulemtą visų teisminių procesų, įtemptų tarpusavio tėvų santykių, darytina išvada, kad papildoma apklausa nebuvo būtina ir vaiko interesų neatitiko.
18. Iš į bylą pateiktų rašytinių duomenų nustatyta, nepilnametis vaikas K. J. laikosi kategoriškos nuomonės, jog jis nori gyventi su ieškovu, jam patinka su juo gyventi.
19. Iš Skyriaus pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas užtikrina nepilnamečio sūnaus interesus atitinkantį gyvenamąjį būstą ir sąlygas, nepaisant to, kad atsakovės suteikiamos gyvenimo sąlygos yra geresnės. Nepilnametis šalių sūnus nuo 2023 m. sausio 14 d. gyvena su ieškovu, lanko (duomenys neskelbtini). Iš liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad K. J. priprato prie įvykusių gyvenamosios vietos ir ugdymo įstaigos pokyčių, adaptavosi ir šiuo metu jaučiasi gerai, jo ugdymosi rezultatai yra geri.
20. Atsižvelgiant į nepilnamečio K. J. nuomonę dėl gyvenamosios vietos pakeitimo (nustatymo su tėvu), į tai, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių ieškovo veikimą priešingai šalių nepilnamečio sūnaus interesams, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas ieškinį šioje dalyje tenkinti ir pakeisti nuolatinę nepilnamečio K. J. gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su ieškovu (CK 3.169 straipsnis).
21. Įvertinus byloje esančius duomenis, pažymėtina, kad byloje nenustatyta duomenų, pagrindžiančių atsakovės veikimą priešingai nepilnamečio sūnaus interesams.
22. Teismas sutinka, jog brolio ir sesers neišskyrimo principas itin vertingas ir saugotinas, tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi išskirtinė situacija. Teismas, atsižvelgdamas į Skyriaus išvadą, atkreipia šalių dėmesį į tai, kad vaikų, kurie yra broliai ir seserys, tarpusaviu ryšio ugdymą ir išsaugojimą yra atsakingi jų tėvai. K. J., gyvendamas su tėvu, o G. J. – su motina, yra atskirti vienas nuo kito. Suaugę vaikų tėvai bet kuriuo atveju privalo sudaryti vaikams sąlygas bendrauti.
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
23. CK 3.170 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.
24. Ieškovas patikslintame ieškinyje pateikė prašymą nustatyti atsakovės A. J. bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. J. tvarką. Iš bylos medžiagos matyti, kad sprendžiant bendravimo tvarkos nustatymo klausimą, tarp šalių kyla nesutarimų, o tai kenkia šalių nepilnamečio vaiko K. J. interesams, poreikiui gyventi ir augti, pagal galimybes, ramiai, saugiai, stabiliai, bendrauti vienam su kitu ir su abiem tėvais.
25. Atsižvelgiant į tai, bei siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko teisingą raidą, siekiant išsaugoti ryšius su abiem tėvais bei neprarandant brolio ir sesers tarpusavio ryšio, nustatytina šalių bendravimo su vaikais tvarka (CK 3.170 straipsnio 2 dalis, CPK 376 straipsnis). Duomenų, kad vaikų bendravimas su vienu iš tėvų prieštarautų jų interesams, keltų, grėsmę nenustatyta. Todėl tėvams turėtų būti sudarytos maksimalios sąlygos, lygios teisės, bendrauti su vaikas ir dalyvauti jų auklėjime atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, taip pat abiejų tėvų ryšį su vaiku. Bendravimo tvarka nustatytina, atsižvelgiant į vaiko amžių, susiformavusį šalių santykį su vaiku.
26. Bendravimo su vaikais teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymų nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaikais bei dalyvauti juos auklėjant, įvykdymą. Todėl ši tėvų asmeninė teisė kartu yra pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais, atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius.
27. Įvertinus tai, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad santykiai tarp šalių yra įtempti, šalys sunkiai geba rasti abi tenkinančius bendravimo variantus, šalių ginčai tęsiasi jau kurį laiką, neapsiribojant šios bylos nagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad ieškovo prašoma nustatyti nepilnamečio vaiko K. J. su skyrium gyvenančia motina A. J. tvarka nėra pakankamai detali, todėl prašoma pakeisti ir nustatyti bendravimo tvarka keistina.
28. Teismas, įvertinęs byloje esamus duomenis, nepilnamečio vaiko nuomonę, Skyriaus rekomenduojamą skyrium gyvenančios motinos bendravimo tvarką, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą, šalių nepilnamečių vaikų K. J. ir G. J. tarpusavio bendravimo svarbą, vadovaudamasis CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo aktyvaus veikimo pareiga šeimos bylose, siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai, pakeičia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimu nustatytą ieškovo ir nepilnamečio sūnaus K. J. bendravimo tvarka ir nustato tokią atsakovės A. J. bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. J. tvarką: 1) Motina A. J. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi K. J. pirmą kiekvieno mėnesio savaitės savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį), pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir pristatant vaiką sekmadienį 19 val. į jo gyvenamąją vietą; 2) Motina A. J. bendrauja su nepilnamečiu vaiku K. J. ½ dalį viso vaiko lankomos ugdymo įstaigos patvirtintų atostogų laiko, tame tarpe mokyklinių atostogų metu - rudens atostogų metu, žiemos (Šv. Kalėdų) atostogų metu, žiemos atostogų metu (antra dalis žiemos atostogų), pavasario (Šv. Velykų) atostogų metu, vasaros atostogų metu pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir pristatant vaiką į jo gyvenamąją vietą pasibaigus ½ atostogų laiko. Lyginiais metais (2024, 2026 ir pan.) motina bendrauja pirmąją pusę viso atostogų laiko, o nelyginiais metais (2023, 2025 ir pan.) - antrąją pusę vaiko atostogų laiko; 3) Motina A. J. bendrauja su nepilnamečiu vaiku K. J. šventinėmis dienomis tokia tvarka - nelyginiais metais - pirmąją Šv. Kalėdų, Naujųjų metų, Šv. Velykų dieną, lyginiais metais - antrąją Šv. Kalėdų, Naujųjų metų, Šv. Velykų dieną, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 9 val. ir pristatant vaiką į jo gyvenamąją vietą 19 val.; 4) Tėvo diena ir Motinos diena, nepriklausomai kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, priklausys tam Tėvui, kurio - motinos ar tėvo - diena švenčiama; 5) Tėvo gimimo diena ir Motinos gimimo diena, nepriklausomai kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, priklausys tam Tėvui, kurio – motinos ar tėvo – gimimo diena minima; 6) A. J. privalo pranešti D. J. apie nepilnamečių sūnaus buvimo vietą ir palikti kontaktinį telefono numerį, kuriuo jis galėtų susisiekti ir bendrauti su sūnumi; 7) A. J. nevaržomai bendrauja su nepilnamečiu sūnumi K. J. visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (kompiuteriu elektroniniais laiškais, ,,Skype“ programa, mobiliu telefonu pokalbiais, žinutėmis ir pan.). A. J. privalo užtikrinti, kad bendravimas nevyktų: pamokų metu; nakties metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val.; 8) tais atvejais, kai motina dėl objektyvių priežasčių negali paimti vaiko, arba vaikas dėl objektyvių priežasčių (ligos) negali bendrauti su motina, šalys informuoja viena kitą ne mažiau kaip prieš vieną dieną SMS žinute arba elektroniniu laišku; 9) D. J. per 7 dienas praneša A. J. apie vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimus, šalys informuoja viena kitą apie nepilnamečio vaiko K. J. sveikatos būklę (ligas, susižalojimus, traumas), jei kreiptasi į gydymo įstaigas, nurodyti jos pavadinimą ir gydančio gydytojo vardą, pavardę, mokyklos nelankymo priežastis, lankomų ugdymo įstaigų pasikeitimus bei lankomus užklasines veiklas; 10) Šalys bendru sutarimu, atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus, gali pakeisti šią skyrium gyvenančios motinos bendravimo su vaiku tvarką.
Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo
29. Ieškovas ieškinyje pareiškė reikalavimus priteisti iš atsakovės A. J. išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. J. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 145,00 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės.
30. Kaip jau minėta, Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartimi patvirtina taikos sutartimi šalių nepilnamečio vaiko K. J. išlaikymui iš ieškovo priteista 145,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Pakeitus nepilnamečio vaiko K. J. gyvenamą vietą ir nustačius ją su ieškovu, keistinas ir nepilnamečiam vaikui teismo sprendimu priteistas išlaikymo teikimas.
31. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Kiekvienam vaikui būdingi individualūs kultūriniai, moraliniai, turtiniai poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė tėvų pareiga.
32. Nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydis nustatomas randant proporciją tarp dviejų esminių įstatyme numatytų kriterijų – vaiko poreikių ir tėvų turtinių galimybių tuos poreikius tenkinti (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkintais vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
33. Ieškovas iš atsakovės sūnui K. J. prašo priteisti 145,00 Eur išlaikymą per mėnesį. Ieškovas nurodo, kad vaiko poreikius sudaro maistas, rūbai, avalynė, išlaidos ugdymo priemonėms, laisvalaikiui, taip tenka komunalinių mokesčių išlaidų dalis. Nors ieškovas nepateikė nepilnamečio vaiko poreikių detalizacijos, teismas įvertinęs nepilnamečio vaiko amžių, poreikius ir nuolat augančias prekių ir paslaugų kainas, daro išvadą, kad nėra pagrindo nesutikti, jog nepilnamečio vaiko K. J. minimalių poreikių patenkinimui reikalinga bent 290,00 Eur suma. Ši suma yra ženkliai mažesnė už minimalų mėnesinį atlyginimą, todėl nepilnamečio vaiko poreikiai papildomai neprivalo būti įrodinėjami.
34. Ieškovas pateikė teismui duomenis, jog jo pajamas per mėnesį sudaro apie 1 000,00 Eur neatskaičius mokesčių, transporto priemonių bei nekilnojamojo turto jis neturi. Teismo iniciatyva iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, gautų iš antstolių informacinės sistemos, matyti, kad ieškovo atžvilgiu yra vykdomas priverstinis išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams išieškojimas.
35. Atsakovės pateiktais duomenimis ji nedirba, augina neįgalų mažametį vaiką. Atsakovė Atsakovė turi transporto priemonę, kuri reikalinga šeimos poreikių tenkinimui. Nekilnojamojo turto neturi. Atsakovė turi 4 nepilnamečius vaikus, įskaitant du bendrus vaikus su ieškovu.
36. Atsakovė pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką bylos nagrinėjimo metu tinkamai nevykdo, periodinio išlaikymo neteikia. Ieškovas išlaiko šalių nepilnametį sūnų ir tenkina jo poreikius.
37. Atsakovė yra darbingo amžiaus, jauna, iš esmės galinti dirbti ir privalo teikti vaikui išlaikymą, kuris tenkintų bent minimalius vaiko poreikius. Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti po 145,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Teismo vertinimu, prašoma priteisti 145,00 Eur išlaikymo suma per mėnesį negali patenkinti net minimaliausių fiziologinių vaiko poreikių. Atsižvelgiant į K. J. poreikius, iš atsakovės A. J. priteistinas išlaikymas jos sūnui K. J. po 145,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jo pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
38. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, turi būti sprendžiamas ir vaiko išlaikymo lėšų tvarkytojo pakeitimo klausimas (CK 3.190 straipsnis). Išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas įstatyminis vaiko atstovas D. J. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).
39. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 str.). Pažymėtina, kad išlaikymas skiriamas konkrečiam vaikui, išlaikymo prievolė yra asmeninė ir negali būti perleidžiama kitiems asmenims. Vaiko tėvas ar motina negali atsisakyti vykdyti išlaikymo pareigos vaikui motyvuodami tuo, kad su juo kartu gyvena kiti nepilnamečiai vaikai. Taigi, atsakovė privalo teikti nepilnamečiam sūnui išlaikymą, atitinkantį šio poreikius, nepaisant to, kad su atsakove gyvena kiti vaikai. Pirmumo teisę ir pareigą auginti ir auklėti vaikus turi jų tėvai (CK 3.165 straipsnis). Tai reiškia, kad būtent vaiko tėvai turi pareigą rūpintis vaiku, auklėti, suteikti gyvenamąją vietą bei teikti išlaikymą.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
40. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008).
41. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nepilnametis vaikas su ieškovu gyvena nuo 2023 m. sausio mėnesio, tačiau atsakovė periodinio išlaikymo nepilnamečiam sūnui neteikė. Byloje esančiais duomenimis atsakovė apmokėjo vienkartines vaiko poreikius tenkinančias išlaidas (stovyklą, maistą sanatorijoje), tačiau einamiesiems poreikiams tenkinti išlaikymo neteikė.
42. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 420,96 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 2023 m. sausio, vasario, kovo 28 d. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog atsakovė neteikė tinkamo ir reikalingo išlaikymo nepilnamečiam sūnui K. J. už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 14 d. iki 2023 m. kovo 27 d., teismas sprendžia, kad iš atsakovės priteistinas išlaikymo įsiskolinimas yra 362,35 Eur, t. y. 82,11 Eur (4,83 Eur x17 d.) + 145,00 (pilnas mėnuo) + 135,24 Eur (4,83 Eur x 28 d.) (CK 3.200 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo
43. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. Teismui ieškinį patenkinus iš dalies, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo patikslintas ieškinys yra tenkintas iš dalies, 2023 m. balandžio 5 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44. 2023 m. kovo 24 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu ieškovui D. J. skirta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba. Iš pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nustatyta, kad valstybė šioje byloje patyrė 512,00 Eur ieškovui teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. 2023 m. vasario 28 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu atsakovei A. J. skirta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba. Iš pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nustatyta, kad valstybė šioje byloje patyrė 608,33 Eur atsakovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
45. CPK 96 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Esant šioms aplinkybėms, šalių bylinėjimosi išlaidos ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos padengiamos iš valstybės biudžeto.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 - 270, 402, 406 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą nepilnamečio vaiko K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą ir nustatyti nepilnamečio vaiko K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis 145,00 Eur (vieno šimto keturiasdešimt penkių eurų 00 ct) dydžio išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. kovo 28 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Skirti D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turto tvarkytoju uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 362,35 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 35 ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 14 d. iki 2023 m. kovo 28 d.
Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą nepilnamečio vaiko K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką ir nustatyti skyrium gyvenančios motinos A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką:
1) Motina A. J. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi K. J. pirmą kiekvieno mėnesio savaitės savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį), pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir pristatant vaiką sekmadienį 19 val. į jo gyvenamąją vietą;
2) Motina A. J. bendrauja su nepilnamečiu vaiku K. J. ½ dalį viso vaiko lankomos ugdymo įstaigos patvirtintų atostogų laiko, tame tarpe mokyklinių atostogų metu - rudens atostogų metu, žiemos (Šv. Kalėdų) atostogų metu, žiemos atostogų metu (antra dalis žiemos atostogų), pavasario (Šv. Velykų) atostogų metu, vasaros atostogų metu pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir pristatant vaiką į jo gyvenamąją vietą pasibaigus ½ atostogų laiko. Lyginiais metais (2024, 2026 ir pan.) motina bendrauja pirmąją pusę viso atostogų laiko, o nelyginiais metais (2023, 2025 ir pan.) - antrąją pusę vaiko atostogų laiko;
3) Motina A. J. bendrauja su nepilnamečiu vaiku K. J. šventinėmis dienomis tokia tvarka - nelyginiais metais - pirmąją Šv. Kalėdų, Naujųjų metų, Šv. Velykų dieną, lyginiais metais - antrąją Šv. Kalėdų, Naujųjų metų, Šv. Velykų dieną, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 9 val. ir pristatant vaiką į jo gyvenamąją vietą 19 val.;
4) Tėvo diena ir Motinos diena, nepriklausomai kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, priklausys tam Tėvui, kurio - motinos ar tėvo - diena švenčiama;
5) Tėvo gimimo diena ir Motinos gimimo diena, nepriklausomai kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, priklausys tam Tėvui, kurio – motinos ar tėvo – gimimo diena minima;
6) A. J. privalo pranešti D. J. apie nepilnamečių sūnaus buvimo vietą ir palikti kontaktinį telefono numerį, kuriuo jis galėtų susisiekti ir bendrauti su sūnumi;
7) A. J. nevaržomai bendrauja su nepilnamečiu sūnumi K. J. visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (kompiuteriu elektroniniais laiškais, ,,Skype“ programa, mobiliu telefonu pokalbiais, žinutėmis ir pan.). A. J. privalo užtikrinti, kad bendravimas nevyktų: pamokų metu; nakties metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val.;
8) tais atvejais, kai motina dėl objektyvių priežasčių negali paimti vaiko, arba vaikas dėl objektyvių priežasčių (ligos) negali bendrauti su motina, šalys informuoja viena kitą ne mažiau kaip prieš vieną dieną SMS žinute arba elektroniniu laišku;
9) D. J. per 7 dienas praneša A. J. apie vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimus, šalys informuoja viena kitą apie nepilnamečio vaiko K. J. sveikatos būklę (ligas, susižalojimus, traumas), jei kreiptasi į gydymo įstaigas, nurodyti jos pavadinimą ir gydančio gydytojo vardą, pavardę, mokyklos nelankymo priežastis, lankomų ugdymo įstaigų pasikeitimus bei lankomus užklasines veiklas;
10) Šalys bendru sutarimu, atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus, gali pakeisti šią skyrium gyvenančios motinos bendravimo su vaiku tvarką.
Palikti galioti teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.