Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi P. T. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria nepatvirtintas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. P. T. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 15 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis pakeistas: P. T. padarytas nusikaltimas perkvalifikuotas iš BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 129 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas aštuoniems metams.

2. P. T. 2019 m. rugpjūčio 13 d. kreipėsi su prašymu dėl lygtinio paleidimo taikymo be intensyvios priežiūros. Vilniaus pataisos namai 2019 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam (toliau – Nutarimas) nepatvirtintas. Nutartyje teismas nurodė, kad šiuo metu dar nėra pagrindo daryti išvadą, kad P. T., būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, laikysis įstatymų ir nenusikals, P. T. vis dar priskiriamas vidutinei rizikos grupei, jo rizika nusikalsti ateityje nėra sumažėjusi iki minimumo ir teismas mano, kad nuteistasis dar gali mažinti savo nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistajam nebūdingas nusikaltimų modelis, jis pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau jo vienas iš padarytų nusikaltimų priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai ir yra daug griežtesnės kategorijos nei ankstesnės nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, o tai parodo nuteistojo didesnį socialinį pavojingumą. P. T. buvo du kartus įspėtas dėl režimo tvarkos pažeidimo, be to, jam dešimt kartų buvo paskirtos drausminės nuobaudos. Nors nuteistasis paskutinį kartą buvo baustas drausmine tvarka daugiau nei prieš dvejus metus, paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau minėtas jo elgesys nepatvirtina, kad jis elgėsi nepriekaištingai, ir tai yra reikšminga prognozuojant nuteistojo elgesį laisvėje. P. T. bausmės atlikimo metu buvo skatintas septynis kartus. Be kita ko, iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis lygtinio paleidimo atveju vyktų gyventi pas seserį į kitą miestą, tokiu atveju jis iš esmės turėtų ieškotis darbo. P. T. šiuo metu nėra nurodęs galimos darbovietės, kurioje jis dirbtų būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, o tai teismui leido abejoti, ar nuteistajam neiškils sunkumų turėti pastovų pragyvenimo šaltinį, toliau mokėti įsiskolinimus, kurie yra dideli ir siekia 9567,67 Eur. Teismas pažymėjo, kad nuteistojo dabartiniu metu neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis yra gana didelė. Teismas sprendė, kad šiuo atveju svarbu atsižvelgti ne vien į nuteistojo interesus, tačiau ir į kitų visuomenės narių bei nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų teisėtus interesus. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Nutarimas nebuvo priimtas vienbalsiai: komisijos nariai D. V. ir L. J. pateikė atskirąsias nuomones, kuriomis siūlė netaikyti P. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo padarytas nusikaltimas yra sunkesnis už ankstesnį, neatliktos bausmės dalis yra nemaža, jo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Atsižvelgiant į išdėstytą padaryta išvada, kad dabartiniu metu negalima P. T. toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

4. P. T., nesutikdamas su priimta nutartimi, Vilniaus apygardos teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti nutartį, kadangi joje trūksta teisinių argumentų.

4.1. Skunde nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies nuostatas padaryto nusikaltimo vertinimas nėra numatytas prie reikalavimų, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Nusikaltimas jau buvo įvertintas, skiriant jam bausmę, todėl jo vertinimas iš naujo iš esmės yra baudimas antrą kartą. Be to, lygtinio paleidimo klausimo svarstymo metu padaryto nusikaltimo vertinimas nėra pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo, nes pagal BVK vertinama, kaip atliekama bausmė ir ar nepadaryti nauji nusikaltimai, kaip tai nurodyta byloje Nr. 1S-454-327/2016. Tuo pačiu nuteistasis nurodė, kad teismas vertina, kokia liko neatliktos bausmės dalis, o neturi vertinti, kokia bausmės dalis turi likti.

4.2. Nuteistojo vertinimu, teismo argumentas, jog dar nėra pasiekti bausmės tikslai, suponuoja, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik atlikus bausmę. Visgi, jo manymu, jis galėtų bausmę atlikti švelnesnėmis sąlygomis, laikantis teisės aktų reikalavimų.

4.3. Skunde nuteistasis nurodo, kad pasikeitė jo požiūris į savo paties elgesį ir jis suprato bei įvertino netinkamus savo gyvenimo aspektus. Nurodo, kad atitinka visus formalius lygtinio paleidimo kriterijus, kas yra materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, kaip konstatuota byloje Nr. 1S-69-485/2017. Be to, materialusis lygtinio paleidimo pagrindas sudaro galimybę tikėtis nesusikalstamo elgesio lygtinio paleidimo metu, kaip nurodyta byloje Nr. 1S-1601-231/2016. Tuo pačiu skunde nurodyta, kad nutartyje teismas rėmėsi tik manymu ir prielaidomis.

4.4. Dar P. T. nurodė, kad neturi galiojančių nuobaudų, kas rodo jo siekį taisytis, keistis teigiama linkme, nors teismas mano, kad jis gali nusikalsti, jį paleidus lygtinai. Visgi tokių teismo prielaidų niekas nepatvirtina. Be kita ko, nurodydamas bylą Nr. 1S-574-327/2017, pažymėjo, kad nuteistasis buvo paleistas lygtinai net ir su galiojančia nuobauda.

4.5. Be kita ko, skunde teigiama, kad nors teismas abejoja, jog išvykęs gyventi pas seserį į kitą miestą ras darbą, tačiau, jo nuomone, jo specialybė yra paklausi, jis yra tikrai neblogas šaltkalvis, apie darbo galimybę jau yra kalbėjęs su potencialiais darbdaviais, atitinkamai toks teismo argumentas yra tik spėjimas.

4.6. Apibendrindamas P. T. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą, patvirtinant Nutarimą.

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

6. Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo P. T. asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Teismas pažymi, kad tam, jog nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumo laipsnis, ankstesni teistumai, taikytas lygtinis paleidimas ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. kad pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šis pagrindas pats savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Teismas gali paleisti iš pataisos įstaigos nuteistąjį, jeigu, jam atlikus įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, jo atžvilgiu padaroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti toliau taisant šį nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės, tačiau jį prižiūrint (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-224-898/2018).

8. Skundą nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių, kad P. T. formaliai atitinka BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygas, ką pažymėjo skundžiamoje nutartyje ir pirmosios instancijos teismas. Visgi reikia įvertinti ne tik tai, ar formaliai yra galimybė taikyti lygtinį paleidimą, tačiau įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes, o būtent susijusias su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizika, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir kt. Spręsdamas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo ir pataisos įstaigos, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgė į visas klausimo dėl lygtinio paleidimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, įvertino duomenų visumą, pagrindo teigti, kad teismo priimtam sprendimui trūksta teisinio argumentavimo, nėra.

9. P. T. dėl lygtinio paleidimo buvo svarstomas antrą kartą (Lygtinio paleidimo komisijos 2019 m. vasario 21 d. nutarimu nuteistajam nutarta netaikyti lygtinio paleidimo, buvo nustatytos rekomendacijos dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo – tęsti darbinę veiklą pataisos namuose, nedaryti teisės aktų pažeidimų, dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, dengti finansinius įsipareigojimus). Nuteistasis visiškai įvykdė siūlomas rekomendacijas, kas neabejotinai jį charakterizuoja teigimai, šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ automechaniku su teise vykti be sargybos ar be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, neturi galiojančių nuobaudų ar žodinių įspėjimų, dalyvavo ir sėkmingai baigė „Nuteistųjų socialinių įgūdžių ugdymo programą“, tęsia ieškinių padengimą. Be kita ko, teigiamai vertintina ta aplinkybė, kad nuteistasis dėl padaryto nusikaltimo kaltę pripažįsta. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, P. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino jo prisipažinimą ir gailėjimąsi. Pažymėtina, kad Vilniaus pataisos namų Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisija 2019 m. vasario 4 d. nutarimu tenkino P. T. prašymą perkelti į Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namus (t. 1, b. l. 48). Į Vilniaus pusiaukelės namus atvyko 2019 m. kovo 7 d., skatintas ir baustas nebuvo, patikrinimo darbo vietoje metu darbe jis buvo, charakterizuojamas teigiamai, Vilniaus pusiaukelės namuose nuo 2019 m. kovo 15 d. savanoriškai atlikinėjo aplinkos tvarkymo darbus, dalyvavo renginiuose. Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2019 m. kovo 13 d. nutarimu P. T. buvo suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų pagal intensyvaus rengimo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos planą (t. 2, b. l. 119). Teigiamą nuteistojo požiūrį į taisyklių laikymąsi ir bausmės atlikimo tvarką parodo ir tai, kad atlikdamas bausmę pusiaukelės namuose P. T. nuolat yra išleidžiamas dviem paroms pas seserį (t. 2, b. l. 123, 129, 133, 135, 139, 142, 145, 148, 151, 154, 159, 162, 164, 170, 173) ir laiku grįžta.

10. Teismas teigiamai vertina skunde nurodytą aplinkybę, kad šiuo metu nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų. Tą patvirtina ir pateiktos bylos medžiaga. Tačiau tai tik rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, tuo tarpu lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra jokių abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad vertinamas nuteistojo asmens elgesys viso bausmės atlikimo metu, ką ir akcentavo pirmosios instancijos teismas. Be to, sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad svarbu atsižvelgti ne vien į nuteistojo interesus, bet ir į kitų visuomenės narių ir nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų interesus.

11. Šiuo atveju nustatyta, kad nuteistasis P. T. padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą, kuris sukėlė negrįžtamus padarinius – asmens gyvybės atėmimą, šiuo metu jis yra atlikęs kiek daugiau nei 4 metus laisvės atėmimo bausmės, kuri nėra ženkli pagal padaryto nusikaltimo pobūdį ir sukeltus padarinius. Tuo pačiu aukštesnysis teismas pažymi, kad Nutarimas nebuvo priimtas vienbalsiai, buvo pateiktos dvi atskirosios nuomonės, kuriomis siūlyta netaikyti P. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

12. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad P. T. įsidarbinimo klausimas, taikius jam lygtinį paleidimą, nėra išspręstas, kadangi jis persikeltų gyventi į kitą miestą, o duomenų, apie jo potencialią darbovietę nėra pateikta. Socialinio tyrimo išvadoje, surašytoje 2019 m. rugpjūčio 14 d., nurodyta, kad skolos likutis yra 9567,67 eurų, sumokėta 2213,71 eurų, jis kas mėnesį moka 100 eurų vaiko išlaikymui, taigi teismas vertina, kad finansinė našta tenkanti P. T. yra pakankamai didelė, o skunde nurodytos aplinkybės apie įsidarbinimą taikius lygtinį paleidimą nepagrindžia objektyvūs duomenys.

13. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2017 m. sausio 10 d. atlikto elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 64 balai, 2019 m. sausio 3 d., t. y. beveik po 2 metų buvo nustatyti 59 balai, o paskutinio vertinimo, atlikto 2019 m. rugpjūčio 14 d., pakartotinio teistumo rizika nustatyta vidutinė – 42 balai (20 balų sudaro statiniai veiksniai, kurių sumažinti nėra galimybės, o dinaminiai veiksniai sudaro 22 balus, kuriuos sumažinti yra galimybė), kai žemą sudaro 0-40 balų, o vidutinę sudaro 41-99 balai. Nuo paskutinio vertinimo 2019 m. sausio 3 d. rizika sumažėjo 17 balų. Atitinkamai teismas sutinka, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra ženkli, ypatingai padidėjusi Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namuose, ruošiantis lygtiniam paleidimui, tačiau kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nuteistasis vis dar priskiriamas vidutinei rizikos grupei, o jo rizika nusikalsti ateityje dar gali būti mažinama.

14. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas vertina, kad P. T. turi visas galimybes sumažinti pakartotinio teistumo riziką iki žemos, pateikti duomenis apie potencialią darbovietę, toliau vykdyti finansinius įsipareigojimus, laikytis pataisos įstaigos taisyklių ir siekti pašalinti visas kylančias abejones dėl galimo nusikalstamo elgesio.

15. Teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą dėl P. T. lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti teismo nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir BPK 364 straipsnio 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo P. T. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Nuorašas tikras.

2019 m. spalio 24 d.