Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. T. teisiamojo posėdžio metu kaltu padaręs inkriminuojamą nusikaltimą prisipažino ir parodė, kad tą dieną, tai yra 2015-08-20, ryte važiavo į Marijampolę. Važiavo su savo automobiliu, bet buvo pasiėmę vairuotoją. Kartu važiavo ir jo sugyventinė, kuri buvo nėščia, tai – E. U. Vairuotojas buvo J. D. Važiavo keturiese į Marijampolę. E. E. buvo jo geras draugas ir paprašė, kad reikia parvežti draugą V. S. Važiavo V. S. parvežti iš Marijampolės pataisos namų. V. S. reikėjo parvežti į kažkokį Tauragės kaimą. Važiuojant V. S. su E. E. pradėjo vartoti alkoholį ir prisigėrė. Kai parvažiavo į Tauragės rajoną, V. S. sesuo išvarė ir jo nepriėmė į savo namus. V. S. buvo atsėdėjęs 6 metus Marijampolės pataisos namuose, todėl sesuo jo nepriėmė. Tada V. S. susinervino ir pradėjo smurtauti prieš jį ir automobilyje sumušė. V. S. jam sudavė į nosį ir ją sulaužė, buvo praskelta lūpa. V. S. prieš jį smurtavo daug.

Tą dieną jis, vairuotojas ir jo sugyventinė buvo blaivūs. Kai jį sumušė, toliau važiavo į Šilutę, nes E. E. būdavo pas jį. Važiuojant V. S. vėl pradėjo jį mušti. Važiavo pro Žemaičių Naumiestį, o jo brolis P. T. gyvena prie pat kelio. Tada nuėjo ir paprašė P. T. pagalbos išvaryti iš automobilio V. S. Nuėjo iki brolio namų. Namuose brolio nebuvo, duris atidarė brolio uošvis, jo paprašė paskambinti broliui, nes reikia pagalbos. Brolis atbėgo už minutės, gal greičiau. Atbėgo jis ne vienas, jie buvo keturiese. Jis su E. E. stovėjo prie automobilio. Su skuduru buvo užsidengęs veidą, nes jam labai bėgo kraujas. Tada pribėgo brolis P. T. ir I. V. Pribėgęs jo brolis nieko neklausė, nieko nesiaiškino. Kai brolis P. bėgo, tai E. E. jau kažką šaukė. Kai brolis pribėgo, tai E. E. dar bandė nuo jo bėgti, bet pabėgo apie 20 metrų ir brolis bėgdamas jau jam trenkė, tada E. E. nuvirto ir brolis P. T. pradėjo jį spardyti. Jo brolis P. sudavė tris kartus kumščiu į galvą E. E. ir šis nugriuvo ant žemės. Tada jo brolis, nežino kiek kartų, spyrė E. E. į šonus. Brolis E. E. įspyrė gulinčiam, spyrė į pilvą, šonus. P. T. koja spyrė E. E. apie septynis kartus. Jis šaukė P., kad tai ne tas, kuris jį mušė, tas, kuris jį mušė, yra automobilyje. Tuo tarpu jis su I. V. iš automobilio ištraukė V. S. Kai iš automobilio ištraukė V. S., I. V. pribėgo ir dar porą kartų įspyrė gulinčiam E. E. Kai V. S. tempė iš automobilio, tai jis jam su koja du kartus įspyrė, pasakydamas, kad liptų lauk iš mašinos. I. V. spyrė V. S. į galvą, šonus. Tuo metu E. E. jau buvo atsisėdęs, jis buvo sąmoningas. I. V. pribėgo ir dar du kartus į nugarą E. E. įspyrė. Tada pribėgo P. T. ir pasakė jam, kad greitai važiuotų iš kiemo lauk, nes tuoj bus policija. Tada įlipo į automobilį ir nuvažiavo iki namų.

Paskutinius smūgius sėdinčiam E. E. sudavė I. V. Matė, kad I. V. E. E. sudavė du smūgius. I. V. kumščiais smūgių E. E. nesudavė, jis jam su koja spyrė. Kai jo brolis P. T. sakė važiuoti lauk, visi nubėgo už namo galo, nes pasakė, kad tuoj bus policija, o jis važiavo „į greitąją“, nes buvo sumuštas, labai stipriai kraujavo. Nuvažiavus į Šilutės ligoninės priimamąjį, ten jau buvo atvežti V. S. ir E. E. Ligoninėje V. S. vėl pradėjo ant jo pulti. Tada sugyventinei pasakė, kad susisiūs nosį kitą dieną, ir išvažiavo namo, o V. S. ir E. E. pasiliko ligoninės priimamajame.

Kaltinamasis P. T. teisiamojo posėdžio metu kaltu padaręs inkriminuojamą nusikaltimą prisipažino ir parodė, kad 2015-08-20 jis su draugu V. V. papildomai po darbo dar dirbo pas V. V. draugą. Jie įrenginėjo antrą aukštą nuosavame name. Dirbant jam paskambino uošvis A. P. ir pasakė, kad yra atvažiavęs brolis, jis yra sumuštas ir nori pakalbėti. Tada uošvis savo telefoną perdavė broliui, brolis pasakė, kad jam reikia padėti. Tada paprašė, kad V. V. jį pavežtų iki namų. Grįžo į savo kiemą ir su V. V. atėjo iki I. V. Jis kartu su I. V. ėjo prie konfliktuojančių, kaip suprato, E. E. ir jo brolis V. T. konfliktavo žodžiais. Atėjus brolis nuleido ranką nuo veido ir jis pamatė neatpažįstamai sumuštą brolio veidą. E. E. pasakė, kad gaus „į snukį“, atsisukęs į jį, ir jau buvo užsimojęs dešine ranka, tada jis E. E. smogė kumščiu dešine ir kaire tris kartus į galvą. E. E. nuvirtus dar apie 4–5 kartus įspyrė į pilvą iš priekio ir iš šono. Avėjo kroksus. Po to su I. V. ištempė V. S. iš automobilio ir jį apspardė. Tiksliai negali pasakyti, kiek kartų spyrė V. S., gal apie 6–7 kartus. Kai ištempė V. S. iš automobilio ir apspardė, E. E. buvo atsistojęs. Tada dar kartą spyrė E. E. į apatinę pilvo dalį ir E. E. parvirto, o jis grįžo prie brolio V. T., kuris stovėjo prie mašinos ir spardė V. S. Tuo tarpu I. V. vieną kartą įspyrė E. E. į nugarą. I. V. avėjo šlepetėmis.

Jis suprato, kad konfliktas vyko tarp jo brolio V. T. ir E. E. bei V. S., nes brolis ir E. E. jam ateinant konfliktavo žodžiais. Suprato, kad E. E. sumušė jo brolį V. T. Dėl to jis puolė E. E. Brolis jam pasakė, kad iš automobilio reikia ištempti kitą. Jis negirdėjo nė vieno žodžio, kad brolis būtų šaukęs, kad čia ne tas, kai sudavė E. E. Po visko jis savo broliui šaukė, kad susirinktų savo draugus ir dingtų iš kiemo, ir su V. V. išvažiavo. Tie sumuštieji liko kieme. Tiksliai negali pasakyti, kada atvyko policija ir kada atvyko greitoji.

Paskelbus kaltinamojo P. T. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, kad nugriuvus E. E. su I. V. jį spardė. Dėl to, ką padarė, gailisi.

Kaltinamasis I. V. teisiamojo posėdžio metu kaltu padaręs inkriminuojamą nusikaltimą prisipažino ir parodė, kad 2015-08-20 jis, V. P. ir R. K. stovėjo kieme prie P. T. namo. Į kiemą įvažiavo kažkoks nepažįstamas automobilis. Iš automobilio išlipo mergina ir du vaikinai. Iš pradžių jų nepažino. Po to pamatė, kad ten yra V. T. Tada jis paskambino P. T., pasakė, kas yra atvažiavę. Atėjęs P. T. su V. V. jo paprašė, kad eitų pagelbėti. P. T. pirmas nuėjo, o jis šalia. P. T. pamatęs V. T. veidą pradėjo smūgiuoti E. E. į galvą. E. E. nukritus pradėjo jį spardyti. P. T. kumščiu į veidą E. E. sudavė 3–4 kartus, ne daugiau. P. T. jam spyrė į pilvą, į galvą. Kiek kartų tiksliai, neatsimena, atrodo, 5–6 kartus. Po to jis atidarė vairuotojo dureles, nes manė, kad ir jis yra prisidėjęs prie V. T. sužalojimo, bet vairuotojas pasakė, kad yra kitas, sėdintis gale. Tada jis atidarė galines automobilio dureles ir ištempė V. S. Jis V. S. sudavė kumščiais ir spyrė koja. Jis V. S. kumščiu sudavė gal porą kartų, o kojomis irgi gal tris kartus. Po to pribėgo P. T. ir spardė V. S., o jis nuėjęs įspyrė E. E. porą kartų į nugarą, buvo su šlepetėmis, tai smūgiai buvo nestiprūs. E. E. gulėjo ant šono.

Jis įvykio dieną buvo blaivus, P. T. nematė, kad būtų buvęs gėręs, ar V. T. buvo išgėręs, nematė, nes jis buvo užsidengęs visą veidą, kad E. E. buvo išgėręs, tai tikrai matėsi, V. S. gulėjo automobilyje, jis miegojo, buvo girtas.

Liudytojas J. D., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2015-08-20 anksti ryte kartu su V. T., E. U. ir E. E. važiavo į Marijampolę parvežti E. draugo iš įkalinimo įstaigos, tokį V., jo pavardės nežino. V. paėmė ir važiavo namo. Automobilyje buvo girtaujama. Girtavo V. ir E. E. Tas V. sakė, kad jį reikia nuvežti pas seserį. Nuvažiavus V. sesuo juos išvarė. Važiuojant namo buvo konfliktų tarp V. T. ir V. Matė, kad V. trenkė į nosį V. T. V. T. buvo su prakirsta nosimi. Paskui nuvažiavo į Degučius, prašė, kad E. E. išliptų, tačiau jis nelipo, o V. užmigo automobilio gale. Nepastebėjo, ar V. T. su jais girtavo, nes jie sėdėjo gale. V. T. pasakė, kad reikia pasukti pas jo brolį Žemaičių Naumiestyje. Jis pasuko ir sustoję namo kieme laukė. Paskui V. T. su E. E. išlipo lauk, šnekėjo už automobilio. Paskui atbėgo nedideli tokie du dar pusplikiai ir tada buvo smūgių. Tiek tematė, nes sėdėjo automobilyje už vairo, o viskas vyko už automobilio. Buvo smūgių garsų ir dar triukšmas toks, šūkavimų šiokie tokie. Paskui pasisukęs pamatė, kad E. E. jau guli. Kitas atbėgęs ištempė V. Ištempę iš mašinos V., jam sudavė porą smūgių. Paskui jie sakė, kad greit bus policija. Tada jis su E. ir V. išvažiavo. E. E. ir V. gulėjo ant žemės, daugiau nieko nematė.

Liudytoja E. U., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji yra V. T. sugyventinė. 2015-08-20 vyko į Marijampolę parsivežti E. E. draugą. Važiavo ji, V. T., E. E. ir vairavo J. D. Kelionėje E. E. blogai jautėsi. Jis kelis kartus vėmė. Kai pasiėmė V., parvažiuojant pradėjo vartoti alkoholį. Alkoholį vartojo E. E. su V. Važiavo ne namo, o pas to V. seserį. Nuvažiavus pas V. seserį ši jį išvarė. Negali papasakoti visko žingsnis po žingsnio. Vienu metu V. pradėjo V. T. mušti. Jis V. T. mušė išlipęs iš automobilio. Mušė į veidą su kumščiais. V. kabinėjosi prie jos, norėjo atimti automobilį, bet jam nepavyko. Tada važiavo toliau.

Paskelbus liudytojos E. U. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji patvirtino, kad grįžtant V. pradėjo smurtauti prieš V. T. V. T. paprašė važiuoti pas jo brolį P. T. į Žemaičių Naumiestį. Nuvažiavus V. liko automobilyje, o ji, E. E. ir V. T. stovėjo prie namo. Jiems stovint, atėjo P. T. su trimis draugais. Priėjęs P. T. sudavė E. E. į veidą, o pastarajam nugriuvus, P. ir vienas su juo atėjęs vaikinas pradėjo spardyti gulintį E. E. V. T. pasakius, kad ne tas jį mušė, vienas iš P. draugų pradėjo mušti V.

Be to, parodė, kad viskas teisingai parašyta, kas perskaityta iš jos parodymų, tačiau ikiteisminio tyrimo metu, kai ją apklausė, ji sakė, kad V. T. spyrė E. E., susipainiojo, nes sumaišė vardus. V. T. spyrė V. I. V. E. E. spyrė į nugarą porą kartų.

Liudytojas V. V., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nelabai atsimena 2015-08-20 vakare vykusį įvykį.

Paskelbus liudytojo V. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, kad 2015-08-20, apie 21 val. 30 min., jis parvežė P. T. namo. Kieme jis pamatė stovintį automobilį, šalia kurio stovėjo P. T. brolis, mergina ir vaikinas. Netoliese buvo V. P., I. V. bei vaikinas pravarde B. Jis matė, kaip šalia P. T. brolio stovėjęs vaikinas sudavė P. T. P. T. trenkė šiam vaikinui ir vaikinas nugriuvo ant žemės. I. V. iš stovėjusio automobilio ištempė kitą vaikiną ir sudavė į veidą.

Liudytojas R. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Kažkiek prisimena 2015-08-20 vakare vykusį įvykį. Ten vyko muštynės. Prie P. T. namo susimušė Petras su tuo, kurio vardo nežino.

Paskelbus liudytojo R. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, kad 2015-08-20, apie 21 val., jam būnant kartu su V. P., I. V. ir R. K. savo namo kieme, atvažiavo šviesios spalvos automobilis, iš kurio išlipo V. T. Jis buvo užsidengęs veidą rankšluosčiu. Netrukus į kiemą atėjo P. T., kuris pro šalį eidamas pasakė: „Einam, pažiūrėsim, kas atsitiko“. P. T. nuėjo pirmas, o jie ėjo atsilikę. Priėjęs prie iš automobilio išlipusio vaikino, kuris stovėjo šalia V. T., P. T. sudavė į veidą ir vaikinas nugriuvo. P. T. šiam vaikinui dar sudavė smūgius rankomis ir kojomis. I. V. ištempė automobilyje buvusį vaikiną, o P. T. šiam vaikinui spyrė koja.

Liudytojas A. P., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis P. T. yra jo žentas. 2015-08-20 vakare atėjo sumuštas kaltinamojo P. T. brolis. Tada paskambino P., kad jis grįžtų, nes P. brolis paprašė, kad jį pakviestų. Paskambinęs P. davė telefoną kalbėti su broliu. Ką jie kalbėjo, negirdėjo. P. brolis atrodė stipriai sumuštas. Į lauką nėjo ir nematė, kas įvyko.

Liudytojas Antanas Mandeika, apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad dirba gydytoju anesteziologu-reanimatologu. Dirba ne priėmimo skyriuje, o Reanimacijos skyriuje. Nieko nežino apie mirusiojo priėmimą ligoninėje. Kai policija jį apklausė mirus žmogui, tai jis pagal medicininės dokumentacijos įrašus davė paaiškinimus. Mirusįjį žmogų matė labai trumpai, tik perėmęs budėjimą, jis buvo labai blogos būklės. Atsimena, kad jis atvėmė kavos tirščiais, skrandžio turinys buvo su gausiomis kraujo priemaišomis, jam stojo širdis, pradėjo jį gaivinti. Tačiau nepavyko jo atgaivinti. Pagal medicininę dokumentaciją, jis į ligoninę buvo atvykęs porą kartų. Mirusiojo operacijoje nedalyvavo. Buvo reanimacijoje jau po operacijos. Jam budėjęs gydytojas perdavė, kad tas žmogus visą naktį buvo neramus, blaškėsi ir jam buvo kaip delyras, kaip baltoji karštinė. Pats matė, kad jis buvo labai sunkios būklės, blaškėsi, buvo išprakaitavęs. Medicininiuose dokumentuose apie baltąją karštinę nei savo įrašų, nei Markausko įrašų nerado. Jeigu žmogui nustatoma baltoji karštinė, tai yra kviečiamas psichiatras. Šiuo atveju nebuvo kviestas psichiatras.

Liudytoja V. Š., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad yra mirusiojo E. E. teta. Jį pažinojo nuo mažens. Nieko nežino dėl įvykio, kai jis buvo sumuštas. Jis su mama gyveno dviese. Labiau su E. pradėjo bendrauti po jos sesers, E. mamos, mirties. Kartu su Egidijumi tvarkydavo ir prižiūrėdavo kapus. Labai E. džiaugėsi, nes jis buvo labai pasitaisęs. Yra jos tėvų namai, kuriuos paliko seseriai, E. ten labai norėjo gyventi, jis stengėsi ir tvarkėsi. Jis sodino daržus, bulves, prižiūrėjo aplinką. Namai visada būdavo sutvarkyti, kai nuvažiuodavo, niekada jis nebūdavo išgėręs. Paskutiniu metu, kai pradėjo bendrauti su E. po jo mamos mirties, tikrai jis niekada negėrė, net alaus. E. buvo susitvarkęs, o ką jis jaunystėje išgerdavo, nežino. Niekada nematė E. sergančio. Jis visada buvo sveikas vyras, jis gal būtų gyvenęs dar šimtą metų. Dėl tų skausmų kalta netinkama vyriška mityba, stresai. Jis patyrė didelį stresą po mamos mirties. E. didelių bėdų dėl sveikatos tikrai neturėjo, buvo sakęs, kad jam paskauda skrandį. Žino, kad pas gydytojus jis yra važiavęs vieną kartą.

Liudytojas Audrius Markauskas, apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad mirusįjį E. E. stebėjo apie 12 valandų. Budėjimo metu 2015-08-20 buvo pakviestas į Traumatologijos skyrių konsultuoti sunkios būklės ligonį dėl operacinio gydymo, kadangi budintis chirurgas atrado laisvo skysčio pakartotinio echoskopinio tyrimo metu pilvo ertmėje, buvo negalima atmesti vidinio kraujavimo ir jis buvo pakviestas įvertinti ligonio būklę ir suteikti anesteziją, nuskausminimą ir operuoti ligonį. Rado ligonį Traumatologijos skyriuje sunkios būklės, jis buvo tokios prieblandinės sąmonės būklės, buvo išpiltas šalto prakaito, vėmė kavos tirščiais, tai reiškia – apvirškintu krauju. Įvertino jo būklę ir neatidėliotinai pagal gyvybines indikacijas jį paėmė į operacinę, gelbėdamas jo gyvybę. Operacinėje viskas praėjo sklandžiai, operacija truko apie 1 val. 20 min., narkozė – apie 2 val. Operacijos metu rado plyšusią dvylikapirštę žarną, ją sutvarkė, užsiuvo, išsiurbė visus skysčius ir po operacijos, kaip ir priklauso, jį, atlikus intubaciją, pasiėmė į Reanimacijos skyrių. Tai buvo apie 23 val. 40 min. Ligonis išbudo po narkozės, atsigavo, atgavo sąmonę, raumenų tonusą, buvo ištrauktas intubacinis vamzdelis, jis normaliai kvėpavo pats. Viskas buvo kaip ir neblogai. Tačiau 5 val. ryto E. E. pradėjo nesiorientuoti nei laike, nei vietoje. Jis pradėjo viską plėšti, traukti zondą iš skrandžio, kuris buvo įvestas per nosies šnervę, drenus iš pilvo ertmės. Tada jį pradėjo slopinti, fiksuoti ir 8 val., sulaukęs kolegos, perdavė jam tą ligonį tokios būklės. Ligonis buvo neramus, slopinamas, jam vystėsi baltoji karštligė, jį perdavė savo kolegai ir paliko savo darbo vietą.

Operacija pavyko, viskas buvo stabilu, nereikėjo jokių papildomų priemonių, nereikėjo papildomai palaikyti kraujospūdį. Esmė ta, kad nežiūrint jo sunkios būklės, jis buvo jaunas žmogus, jis atlaikė narkozę ir operaciją. Jis yra ne chirurgas, bet paprasčiausiai matė plyšimą. Jo užduotis yra sekti ligonio būklę, gyvybinius rodiklius, jis buvo susikoncentravęs į tai, o chirurgas operavo, asistavo traumatologas, matė visi tuos plyšimus, vedė zondus, matė pakitimus.

Kai E. E. pateko į gydymo įstaigą, buvo neblaivus, iš pradžių jis atsisakė pūsti į alkotesterį, vėliau įpūtė ir jo kraujyje buvo 2,62 promilės alkoholio. Tai yra sunkus girtumas. Kiek laiko jis piktnaudžiavo alkoholiu, nežino, o vėliau prasidėjo tas vadinamasis delyras, jis nesiorientavo nei vietoje, nei laike. Buvo prifiksuotos jos rankos, kadangi jis plėšė visus drenus. Pacientams tokia būsena būna ir ne dėl baltosios karštinės.

Ekspertas Remigijus Petrauskas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad E. E. mirties priežastis yra sunkios pilvo traumos metu patirtas dvylikapirštės žarnos plyšimas ir dėl to įvykusios komplikacijos. Tyrimo metu tai buvo nustatyta ir jis buvo kliniškai operuotas. Tai buvo nustatyta operacijos metu, o po jo tyrimo patvirtinta.

Kadangi E. E. buvo operuotas, tai operacijos metu papildomai buvo traumuoti minkštieji audiniai, kurie galėjo tušuoti pakitimus, gautus traumos metu. Negali atsakyti į klausimą, prieš kiek laiko buvo dvylikapirštės žarnos plyšimas. Aišku, kad tai buvo iki pakliūnant į gydymo įstaigą. Neįmanoma atsakyti, prieš kiek laiko. Jeigu jis būtų po traumos miręs, tada padėtų histologinis tyrimas. Tada būtų galima kažką nustatyti, kadangi operacijos metu buvo papildomai traumuoti audiniai.

Histologiniam tyrimui medžiaga yra paimta. Ji visada yra imama, kiekvieno tyrimo metu. Taip yra numatyta. Galima atlikti histologinį tyrimą, bet minkštieji audiniai dvylikapirštės žarnos srityje buvo traumuoti mažiausiai du kartus.

Jeigu tai būtų plyšimas į priekinę sienelę, tai būtų prasiveržimas į pilvaplėvę ir būtų labai staigi klinika, ji išryškėtų. Šiuo atveju plyšimas buvo nugarinėje sienelėje ir dėl to galėjo taip greitai nepasireikšti. Abejoja, kad plyšimas nugarinėje sienelėje būtų atsiradęs nuo atsitrenkimo. Jam nieko panašaus nebuvo nurodyta. Norėdamas nustatyti, ar sužalojimas įvyko kritimo metu, jis turi žinoti, iš kokios padėties, kuria kryptimi ir į ką atsitrenkdamas žmogus patyrė tuos sužalojimus.

Kad plyšimas būtų dvylikapirštės žarnos nugarinėje sienelėje, tokie smūgiai turi būti į priekinę pilvo sieną, nes iš šonų ir nugaros yra apsaugota žmogaus kaulinių struktūrų.

Tyrimo metu nebuvo konstatuota, kad būtų buvusi dvylikapirštės žarnos opaligė, kuri galėjo lemti savaiminį plyšimą.

Ne kiekvieną kartą dvylikapirštės žarnos plyšimas sukelia mirtį. Jeigu tai būtų buvęs plyšimas į priekinę sienelę, tai klinika būtų buvusi staigiai išreikšta ir būtų buvusi suteikta skubi medicininė pagalba, tada viskas būtų buvę gerai. Problema ta, kad plyšimas buvo į kitą pusę, tai tą plyšimą galėjo tušuoti klinika. Todėl ne taip greitai pasireiškė. E. E. į ligoninę pakliuvo ir buvo nustatytas dvylikapirštės žarnos plyšimas, paskui išsivystė visos komplikacijos, jis mirė. Asmuo esant tokiam pažeidimui gali judėti, atlikti veiksmus, kiek ilgai, priklauso nuo to, ar plyšimas yra į priekinę sienelę, jeigu taip, tai skausmus pajunta staigiai ir gali būti pilvaplėvės dirginimo reiškinių. Greičiau negali atlikti kažkokių veiksmų dėl skausmų. Kai plyšimas yra į nugarinį paviršių, tai nėra dirginimo, asmuo gali kurį laiką vaikščioti. Jis duomenų iš praktikos neturi, kiek ilgai asmuo esant tokiam sužalojimui gali atlikti kokius nors veiksmus. Jam pirmas atvejis, kad dvylikapirštės žarnos plyšimas yra mirties priežastis.

Ekspertas Paulius Petreikis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis nedavė kategoriškos išvados, dėl ko įvyko E. E. mirtis. Rėmėsi gydytojo reanimatologo apklausa.

Darydamas savo išvadas jis turėjo daugiau dokumentacijos. Turėjo reanimatologo apklausą, ko neturėjo ekspertas, tyręs mirusįjį. Tokiu atveju jam lengviau tirti, nes viskas yra aiškiau. Jo netenkino pirminio tyrimo metu tai, kad ekspertas sakė matęs sužalojimą, tačiau pirminėje dalyje jis nematė aprašymo, koks tas plyšimas, kokie plyšimo kraštai.

Ekspertas, tiriantis sužalojimus, turi tai matyti ir fiksuoti. Aprašymas yra toks, kad pasaite yra 9x8 cm kraujosruva ir paskui rasta susiuvimo sritis dvylikapirštės žarnos užpakalinėje sienelėje ties apatine dalimi. Žarnos sienelėje intensyvi juosvai rausva 6–8 cm kraujosruva. Tačiau nėra aprašyta pačio plyšimo. Taip negali būti.

Tirdamas mirusįjį ekspertas išardo siūles, pasižiūri sužalojimą, aprašo jo kraštus. Norint pasakyti, tai opa ar plyšimas, atsižvelgiama į tai, kad plyšimo kraštai ploni, o opos sustorėję, dažniausiai ji būna lėtinė tam, kad būtų perforuota. Šiuo atveju nėra aprašymo, todėl negalima pasakyti, ar čia plyšimas, ar opa.

Jis tiki, kad dvylikapirštė žarna neplyšo. Tik tai reikia patvirtinti. Jeigu kaltinamas kažkas, kad asmuo nuo to ir mirė, tai plyšimas turi būti patvirtintas tiek aprašant, tiek histologiškai. Duomenų yra apie plyšimą, bet reikia atskirti, ar nėra opos. Nėra tiesioginio priežastinio ryšio su mirtimi. Jeigu yra baltoji karštinė, tai mirštama nuo baltosios karštinės. Dėl dvylikapirštės žarnos plyšimo būtų mirtis arba peritonitas, arba per pūlius didžiulė intoksikacija. Dėl to histologija yra būtina, siekiant įrodyti, jog tai yra plyšimas. Reikia atlikti histologinį tyrimą.

Iš pranešimo policijai matyti, kad 2015-08-20 21 val. 51 min. D. R. telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), pranešė, kad po muštynių prie (duomenys neskelbtini) namo, Žemaičių Naumiestyje, ant grindinio guli du vaikinai, vienas kraujuoja, kiti pasišalino automobiliu nežinoma kryptimi (t. 1, b. l. 11–12).

Iš 2015-08-20 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Žemaičių Naumiestyje (t. 1, b. l. 25–29).

Iš 2015-08-22 apžiūros protokolo matyti, kad Šilutės ligoninėje, esančioje Rusnės g. 1, Šilutėje, apžiūrėtas E. E. lavonas (t. 1, b. l. 18–23).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 525/15(03) matyti, kad E. E. mirė nuo sunkios pilvo traumos metu įvykusio dvylikapirštės žarnos plyšimo sukeltų komplikacijų. Mirusiojo kūne konstatuoti šie sužalojimai: dvylikapirštės žarnos plyšimas užpakalinėje sienelėje, kraujosruvos dvylikapirštės žarnos sienoje, poodinės kraujosruvos veide, abiejose rankose, kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose kairėje, odos nubrozdinimai veide, kairėje rankoje ir kojoje, kraujosruva žarnų pasaite, nosies kaulo lūžimas (t. 1 b. l. 168–170).

Papildomoje teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. pM8/15(03) konstatuota, kad dvylikapirštės žarnos plyšimas įvyko ne mažiau kaip nuo vieno trauminio kontaktinio smūginio poveikio į pilvo viršutinio ir vidurinio aukšto ribą kietu buku, turinčiu ribotą paviršių daiktu. Sudavus trauminius smūgius kietais bukais daiktais ar įrankiais iš šonų ar nugaros, sužaloti dvylikapirštės žarnos negalima, nes iš šonų ją apsaugo šonkauliai, iš nugaros stuburas (t. 1, b. l. 174–175).

2015-12-03 apklaustas teismo medicinos ekspertas patikslino bei paaiškino savo pateiktas išvadas dėl E. E. mirties (t. 2, b. l. 145–146).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 215/15(11) matyti, kad P. T. kūne sužalojimų nėra (t. 1, b. l. 180).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 1545/15(03) matyti, kad I. V. kūne sužalojimų nėra (t. 1, b. l. 184).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 1690/15(03) matyti, kad V. S. padarytas galvos sumušimas su daugybiniais paviršiniais odos nubrozdinimais veide, poodine kraujosruva kaktos dešinėje, lengvu galvos smegenų sukrėtimu, daugybiniai odos nubrozdinimai rankose, stuburo juosmeninės dalies projekcijoje. Dėl sužalojimų V. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 188–189).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 1540/15(03) matyti, kad V. T. padaryta nosies nugarėlės mušta žaizda ir odos nubrozdinimas, poodinė kraujosruva kaktos dešinės pusės smilkininiame krašte, paviršinė muštinė žaizda viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje kairėje pusėje, nuskelti dviejų viršutinių kandžių vainikai. V. T. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 193).

Iš specialisto išvadų Nr. 11-1827(15), 11-1956(15), 11-2194(15) matyti, kad labai didelė tikimybė, kad E. E. drabužiai ir I. V. drabužiai bei šlepetės kontaktavo (t. 2, b. l. 27–41).

Iš 2015-11-11 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas CD diskas, kuriame yra įrašyti pokalbiai, kai 2015-08-20 prie (duomenys neskelbtini) namo, Žemaičių Naumiestyje, buvo kviečiama policija ir greitoji medicinos pagalba.

Iš 2015-10-12 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti V. T. rūbai: sportiniai marškinėliai, džinsinės kelnės ir vasariniai sandalai. Ant sportinių marškinėlių aptiktos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo dėmes (t. 2, b. l. 11–15).

Iš 2015-10-12 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti P. T. rūbai: sportinės kelnės, marškinėliai ir kroksai (t. 2, b. l. 3–8).

Iš 2015-11-10 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas Šilutės ligoninės priėmimo skyrius. Iš vaizdo įrašo matyti, kad E. E. atvyko į ligoninę 22 val. 32 min., o išvyko 23 val. 39 min. (t. 2, b. l. 47–49).

Iš 2015-11-11 apžiūros protokolo matyti, kad 2015-08-21 E. E. policijos pareigūnai kvietė greitąją medicinos pagalbą (t. 2, b. l. 52–53).

Iš 2015-11-11 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro pateikti garso įrašai. Iš įrašų matyti, kad 2015-08-20 21 val. 41 min. dėl muštynių prie (duomenys neskelbtini) namo, Žemaičių Naumiestyje, buvo skambinta iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir 21 val. 45 min. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pranešta apie du sužalotus asmenis (t. 2, b. l. 55, 56–57).

Iš parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokolų matyti, kad duotus parodymus patvirtino V. T. (t. 3, b. l. 54–56), P. T. (t. 3, b. l. 166–169), E. U. (t. 1, b. l. 58–64), V. V. (t.1, b. l. 79–84), V. P. (t. 1, b. l. 89–97), R. K. (t. 1, b. l. 104–111).

Iš pakartotinos ekspertizės akto Nr. PEKM 23/2016 (01) išvados matyti, kad: