Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos Markizo Karabaso keturračių klubo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos Markizo Karabaso keturračių klubo ieškinį atsakovui L. L. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau - MB) Markizo Karabaso keturračių klubas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo L. L. 358,20 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, jog nuomoja keturračius supažindindamas su naudojimo taisyklėmis. Ieškovės teigimu, atsakovas išsinuomojo keturratį „Polaris Sportsman 570EFI“, tačiau grąžino sugedusį. Paaiškino, jog atsakovas jį apgadino vienu metu spausdamas akseleratorių ir stabdį, dėl ko sugadintas variatoriaus diržas – jis apverstas, ištempti siūlai ir užteršta varančioji sankaba. Ieškovės teigimu, remontas kainavo 315 Eur, transportavimas – 43,20 Eur, dėl ko patyrė 358,20 Eur turtinės žalos.

3. A. L. L. atsiliepime su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad su draugais M. J., A. M., A. M., E. M., V. L., A. G. išsinuomojo tris keturračius, kuriais važinėjo pakaitomis po ratą. Atsakovo teigimu, M. J. išgirdo pašalinius garsus, sklindančius iš keturračio „Polaris Sportsman 570EFI“, pakvietė ieškovės vadovą V. M., kuris nuvarė keturratį į angarą, nereikšdamas jokių pretenzijų. Atsakovo nuomone, ieškovė reikšti pretenzijas pradėjo jam paprašius grąžinti permokėtus pinigus. Nurodė, kad prieš išvažiuodami pasirašė ant sutarčių blankų, tačiau sutartys buvo neužpildytos; jas ieškovė užpildė prieš pateikdama teismui. Atsakovo teigimu, grąžinus sugedusį keturratį, jis su draugais tęsė pramogas - pasivažinėjo kitais keturračiais, išsikepė maistą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškovės ieškinio netenkino, priteisė atsakovui iš ieškovės 600 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.

5. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus - ieškovės internetinio skelbimo turinį, konstatavo, jog ieškovės siūlymas pasivažinėti keturračiais laikytinas laisvalaikio praleidimo paslauga, o ne nuoma, kadangi teisinių santykių turinį ir pobūdį lemia ne šalių vartojama teisinė terminologija, o faktinės aplinkybės, su kuriomis įstatymų leidėjas sieja teisinių santykių atsiradimą bei jų pobūdį. Pažymėjo, jog laisvalaikio praleidimo paslaugą pagrindžia paslaugos teikimo pobūdis, kadangi pagal skelbimo turinį paslauga teikiama diferencijuojant pramogautojus pagal amžiaus grupę (vaikų ir suaugusiųjų grupės), trasos sudėtingumą, nurodoma keturračių rūšis, nustatytas apmokėjimas priklauso nuo pasivažinėjimo suteikta transporto priemone laiko, keturračiais važinėjama nustatytoje teritorijoje ((duomenys neskelbtini)), paslaugos gavėjai savarankiškai išvykti be ieškovės priežiūros ir kontrolės negali, o transporto priemonės valdymas skirtas ne savarankiškam valdymui ir naudojimui, kas iš esmės būdinga nuomos santykiams. Vertindamas teikiamas paslaugas kaip laisvalaikio praleidimo, taip pat rėmėsi ir liudytojų parodymais, kurie nurodė, jog po pasivažinėjimo keturračiais gamino ir kepė maistą, valgė bei pramogavo.

6. Teismas sprendė, jog suteiktą paslaugą kvalifikuojant kaip laisvalaikio praleidimo paslaugą, o ne nuomos santykius, taikytini Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716-6.724 straipsniai. Pažymėjo, kad ieškovė grubiai pažeidžia vartotojų ir visų besikreipiančių į ieškovę laisvalaikio paslaugos praleidimui teises. Pažymėjo, jog pramogos įrenginio gedimas atsirado dėl normalios rizikos vartotojams naudojant pramogai suteiktą techninę priemonę, todėl ieškinys atmestinas CK 6.720 straipsnio 6 dalies pagrindu.

7. Konstatavo, jog ieškovės 2018-07-21 keturračio motociklo nuomos ir instruktavimo paslaugų teikimo sutarties 5 punktas, kuriame prezumuojama nuomininko kaltė sugadinus keturratį, pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, vartotojo teises ir interesus, todėl sprendė, jog toks sutarties punktas yra negaliojantis ex officio kaip prieštaraujantis sąžiningumo kriterijams (CK 6.188 straipsnio 3 dalis, 5 dalis).

8. Netenkindamas ieškovės reikalavimo teismas sprendė, jog byloje nepateikti įrodymai, pagrindžiantys atsakovo keturračio mechanizmo tyčinį sugadinimą. Teismas pažymėjo, jog pagal pateikiamas Važiavimo keturračių taisykles prieš pradedant važiuoti atleidžiamas stabdis, kas reiškia, jog spaudžiant akseleratorių atleidžiamas stabdis, todėl neturint patirties vartotojui gali būti įvairiausių situacijų, kuomet reikia vienu metu atleidinėti stabdį ir ranka spausti keturračio akselioratorių. Teismo teigimu, ieškovė vykdo keturračių nuomos verslą laisvalaikio praleidimui, todėl neteisėtai perkelia kaltę vartotojui dėl atsiradusių pateiktų vartotojams techninių priemonių gedimų. Pažymėjo, jog liudytojai parodė, kad pašalinį garsą išgirdo keturratį vairuojant liudytojui M. J., defektų aktas, kaip nurodyta 2018-07-21 keturračio motociklo nuomos ir instruktavimo paslaugų tiekimo sutarties 3.1 punkte, nesurašytas. Be to, sugedęs mechanizmas keturratyje užslėptas, atsakovas jo išoriškai paveikti negalėjo, ant variatoriaus diržo nėra išorinio poveikio priemonių, o sugedusiu keturračiu važinėjo visi nuomininkai (liudytojai ir atsakovas) pakaitomis. Teismo teigimu, pramogų verslą vykdantis asmuo privalo prisiimti gedimo riziką.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9. Ieškovė MB Markizo Karabaso keturračių klubas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1. Šalys civilinėje byloje nekėlė klausimo dėl sudarytos sutarties teisinio kvalifikavimo ir nors teisinis santykių kvalifikavimas kilus ginčui priklauso teismo kompetencijai, teismas nepagrįstai ginčo santykius kvalifikavo kaip paslaugų teikimą. Ieškovės teigimu, sudarytos sutarties pagrindu atsakovui buvo perduotas keturratis valdytis ir naudotis, kas atitinka nuomos sutarties dalyko sampratą, kai tuo tarpu pagal teisinį reglamentavimą paslaugų teikimo sutarties dalykas yra nematerialaus pobūdžio paslaugų, nesusijusių su materialaus objekto sukūrimu, suteikimas. Kadangi ieškovė perdavė atsakovui motorinę transporto priemonę – keturratį motociklą valdyti ir naudoti, o atsakovas įsipareigojo su ieškove atsiskaityti, šalių sudaryta sutartis turėjo būti kvalifikuojama nuomos sutartimi.

9.2. Kvalifikuodamas tarp šalių susiklosčiusius santykius teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovės verslo modelio pobūdžiu. Ieškovės teigimu, teismo įvardintas kriterijus (nuomojamų daiktų paskirtis) nėra kvalifikuojantis nuomos sutartį bruožas, o aplinkybė, jog ieškovė nuomoja keturračius, nesudaro absoliučiai jokio pagrindo teigti, kad tokie santykiai negali būti kvalifikuojami kaip nuoma. Tai, kad išnuomotais keturračiais nuomininkams yra leidžiama naudotis ieškovės trasos ribose, yra nulemta nuomojamų transporto priemonių (keturračiai motociklai) specifikos, jų eksploatavimo ypatumų (Kelių eismo taisyklių 123 punktas, 131.6 punktas, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnis) ir tai taip pat nesudaro pagrindo šalių sudarytos sutarties vertinti paslaugų teikimo sutartimi. Mano, jog teismo kvalifikuotos laisvalaikio praleidimo paslaugos nepagrindžia ir atsakovo su draugais po pasivažinėjimo tolimesnis pramogavimas, kadangi ieškovė tokios paslaugos atsakovui ir jo draugams neteikė ir dėl tokio pobūdžio pramogų nesitarė, jie pramogavo ne ieškovės teritorijoje, o savarankiškai.

9.3. Teismų praktikoje nurodyta, jog šalys taip pat gali sudaryti ir mišrias sutartis, todėl iš šalių sudarytos sutarties turinio bei šalių teisių ir pareigų matyti, jog šalys nedviprasmiškai susitarė tiek dėl keturračių nuomos, tiek dėl instruktavimo paslaugų teikimo, todėl sudaryta sutartis negali būti kvalifikuojama išimtinai paslaugų teikimo sutartimi. Pažymi, jog ieškovės teiktas analogiškas paslaugas Panevėžio apygardos teismas 2019 m. sausio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-62-227/2019 kvalifikavo kaip nuomos santykius ir taikė nuomos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Kadangi tarp šalių sudaryta nuomos sutartis, pripažintina, jog teismo sprendimo dalis atmesti ieškinį CK 6.720 straiosnio 6 dalies pagrindu laikytina nepagrįsta.

9.4. Spręsdamas šalių ginčą teismas vadovavosi nebegaliojančiomis teisės normomis, kadangi 2013-12-19 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XII-700 3 straipsniu CK 6.188 straipsnis buvo pripažintas netekusiu galios, o šis įstatymas įsigaliojo 2014-06-13.

9.5. Sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovas pripažintinas vartotoju, tačiau pirmosios instancijos teismas taip ir nenurodė, kokiu pagrindu visas Nuomos sutarties 5 punktas yra pripažinimas negaliojančiu. Nors teismas Nuomos sutarties 5 punkto negaliojimą iš esmės grindė tuo, jog nuomininko kaltė dėl keturračio gedimo, sugadinimo, praradimo ar sunaikinimo yra preziumuojama, tačiau konstatuodamas visą 5 punkto negaliojimą, apskritai nepasisakė dėl kitų dviejų papildomų Nuomos sutarties 5 punkte nurodytų nuostatų. Todėl apylinkės teismas nesilaikė proceso normų, reglamentuojančių motyvuojamai sprendimo daliai taikomų reikalavimų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 263 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Pažymi, jog tokiu atveju apylinkės teismas turėjo vadovautis CK 1.96 straipsnio nuostata ir spręsti tik dėl dalies sutarties punkto negaliojimo.

9.6. Net teismui pripažinus, jog Nuomos sutarties 5 punkto nuostata, preziumuojanti nuomininko kaltę atsiradus bet kokiam keturračio gedimui, sugadinimui, arba praradus ar sunaikinus keturratį, yra negaliojanti, tai nepanaikina ieškovės teisės reikalauti nuostolių atlyginimo remiantis bendrosiomis civilinės atsakomybės sąlygomis.

9.7. Atsakovas, pasirašydamas Nuomos sutartį, įsipareigojo be kita ko laikytis eksploatacijos taisyklių reikalavimų, jis buvo supažindintas pasirašytinai ir su važiavimo keturračiu motociklu taisyklėmis, kurių 10 punkte aiškiai nurodyta, jog prieš įjungiant pavarą turi būti nuspaustas kojinis stabdis ir jis turi būti atleidžiamas prieš pradedant važiuoti. Todėl nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog vartotojas neturi patirties, dėl ko būna įvairiausių situacijų ir momentų, kai reikia vienu metu atleidinėti stabdį, o ranka spausti akseleratorių. Nurodo, jog šis keturračio motociklo veikimo principas iš esmės nesiskiria ir nuo kitų transporto priemonių (pavyzdžiui lengvųjų automobilių) su automatinėmis pavarų dėžėmis veikimo principų, kuomet, esant įjungtai transporto priemonės pavarai vienu metu nėra laikomas transporto priemonės stabdis ir spaudžiamas akseleratorius.

9.8. Nėra pagrindo sutikti su teismo argumentu, jog byloje nėra įrodymų, kad keturratį sugadino atsakovas. Pateiktame UAB „Švyturys“ 2018-08-07 keturračio „Polaris Sportsman 570EFI“ apžiūros akte aiškiai nurodyti keturračio gedimai: 1) apgadintas pagrindinis variatoriaus diržas: ištempti siūlai, apdraskyti diržo kraštai; 2) apgadinta ir diržo drožlėmis užteršta varančioji sankaba; 3) diržo drožlėmis užteršta varomoji sankaba. Taip pat nurodytos gedimo priežastys: 1) netinkamas motovisureigio eksploatavimas pasirenkant pavaras ir greitį; 2) neatleidus akseleratoriaus rankenėlės stabdoma. Todėl apžiūros akte nurodytos keturračio sugadinimo priežastys kilo būtent dėl važiavimo keturračiu motociklu taisyklių 10 punkto nesilaikymo.

10. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą teismo prašo apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti tokie argumentai:

10.1. Apeliantė nepagrįstai įrodinėja, jog apylinkės teismo sprendimas neteisingas, kadangi nuomotojas įsipareigojo perduoti keturratį techniškai tvarkingą, o pagal Nuomos sutarties 4.8. punktą nuomininkas neturėjo teisės perduoti naudotis keturračių tretiesiems asmenims be instruktoriaus priežiūros ir sutikimo.

10.2. Ieškovė nepagrindė ieškinio reikalavimo rašytiniais įrodymais, kadangi tiek ikiteisminiame ginčo sprendime susirašinėjant su ieškove, tiek bylą nagrinėjant teisme, nepateikė nė vieno prašomo dokumento, o savo argumentus ir išvadas dėsto remdamasi su ieškiniu pateiktais dokumentais. Be to, ieškovė nuomos metu atsiradusių keturračio defektų ar trūkumų neužfiksavo sutarties priede, kaip tai numatyta Sutarties 3.1. punkte.

10.3. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovui keturratis buvo perduotas techniškai tvarkingas, o tai grindžia tik Nuomos sutarties 3.1. ir 5 punktais. Pažymi, jog neįvykdytas ir teismo įpareigojimas pateikti keturračio techninę dokumentaciją, o pateikti keturračio įsigijimo dokumentai bei panaudos sutartis neįrodo, jog įvykio dieną keturratis buvo techniškai tvarkingas. Keturratis buvo įsigytas 2017-12-07 su defektais iš JAV, defektus ieškovės atstovas nurodė teismo posėdyje – sugadinta padanga, apgadintas korpusas, keturračio ridą grindė skydelio parodymais, o variklis ir pavaros nebuvo tvarkomi. Taigi abejonių kelia keturračio techninė būklė, kadangi nuo įsigijimo beveik metus keturratis nebuvo tvarkomas, pavarų dėžės variatorius buvo dar gamyklinis. Nors K. G. teigimu, variatoriaus diržas numatytas 10 000-15 000 km, tačiau ieškovės atstovo nurodyti 3000 km iki 2018-07-21 niekuo nepagrįsti. Be to, ieškovė neturi informacijos apie tai, kaip keturratis buvo naudojamas ir remontuojamas JAV.

10.4. Teismui taip pat nepateikti techniniai duomenys, iš kurių būtų matyti, jog variatoriaus diržas buvo naujas, kad jis buvo keičiamas. Abejonių kelia ir tai, jog ieškovė nepateikė duomenų ar įrodymų, kad tai būtent iš keturračio išimtas diržas, kadangi apžiūros akte tokia informacija neatsispindi, be to, užsiimant keturračių veikla galėjo būti parinktas bet koks kitas diržas, pagal savo savybes artimas ieškovės nurodytoms aplinkybėms. Taip pat iš apžiūros akto nematyti, kaip buvo pasielgta su kitomis detalėmis, abejonių kelia ir liudytojo K. G. kompetencija atlikti transporto priemonės apžiūrą bei daryti išvadas dėl gedimo priežasties, kadangi iš apžiūros akto neaišku, kada ir kur buvo atlikta apžiūra, kas ją atliko. Akivaizdu, kad keičiant diržus, gamintojas numato ne tik diržo keitimo intervalus, bet ir su tuo susijusių detalių keitimą, tačiau apie kitų detalių keitimą net neužsimenama. Liudytojas taip pat teismo posėdyje paaiškino, jog tokio gedimo nematė per 15 metų praktiką, tam, kad atsirastų toks gedimas, turėjo būti „piešiamos saulutės, įrėmus į stovintį ar gulintį medį „be proto“ akseleruojama“, o ieškovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad trasoje būtų medžių. Nors ieškovės atstovas nurodė, kad būdamas trasoje dėl krūmų nematė vairavimo, tačiau „beprotiškus sūkius“ tikrai turėjo girdėti, be to, mažai tikėtina, jog atsakovas ar kiti liudytojai, sėdę prie keturračių vairo pirmą-antrą kartą, būtų padarę tokius gedimus, kurių nebuvo matęs per 15 metų praktikos net oficialus „Polaris“ atstovas K. G..

10.5. Nors ieškovė įrodinėja, jog atsakovas negalėjo perduoti Nuomos sutarties objekto kitiems asmenims, tačiau teismui nepateikė kitų liudytojų nuomos sutarčių, nors ieškovės atstovas teismui paaiškino, jog septyni asmenys nuomojo tris keturračius ir su jais visais buvo sudarytos nuomos sutartys. Be to, ieškovė negalėjo teismui paaiškinti, kada keturratis buvo vežamas į servisą bei kada buvo parsivežtas, kadangi UAB „Švyturys“ apžiūros akte nurodyta informacija nesutampa su pateiktomis „Citybee“ sąskaitomis – faktūromis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

13. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

14. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo civilinės atsakomybės, ieškovei įrodinėjant, jog dėl atsakovui išnuomoto keturračio gedimo yra kaltas atsakovas, pažeidęs keturračio eksploatavimo taisykles.

15. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ieškovė su atsakovu sudarė 2018 m. liepos 21 d. keturračio motociklo nuomos ir instruktavimo paslaugų tiekimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovui techniškai tvarkingą, su pakankamu degalų kiekiu keturratį (el. b. t.1., b. l. 9). Byloje nustatyta ir ginčo nekilo, jog atsakovas supažindintas su važiavimo keturračiu motociklu taisyklėmis (el. b. t. 1., b. l. 10). Byloje pateiktas UAB „Švyturys“ parengtas 2018-08-07 motovisureigio Polaris Sportsman 570 EFI apžiūros aktas Nr. SR18-38, iš kurio turinio matyti, jog keturračiui 2018 m. liepos 22 d. nustatyti gedimai: 1) apgadintas pagrindinis variatoriaus diržas: ištempti siūlai, apdraskyti diržo kraštai, diržas apverstas; 2) apgadinta ir diržo drožlėmis užteršta varančioji sankaba; 3) diržo drožlėmis užteršta varomoji sankaba; taip pat nurodytos gedimo priežastys: 1) netinkamas motovisureigo eksploatavimas pasirenkant pavaras ir greitį; 2) neatleidus akseleratoriaus rankenėlės stabdoma (el.b. t. 1., b. l. 17). Byloje pateikta UAB „Švyturys“ 2018 m. rugpjūčio 28 d. PVM sąskaita – faktūra Serija SW Nr.02928, išrašyta 315,00 Eur sumai už atliktus remonto darbus bei detales (el. b. t. 1., b. l. 18). Ieškovė įrodinėja, jog dėl keturračio gedimo yra atsakingas atsakovas, kadangi UAB „Švyturys“ 2018-08-07 motovisureigio Polaris Sportsman 570 EFI apžiūros akte Nr. SR18-38 nurodyti gedimai atsirado atsakovui netinkamai eksploatuojant keturratį.

Dėl ginčo sutarties teisinio kvalifikavimo

16. Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne vieną kartą pažymėjęs, kad materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus bylos šalių ginčas, kvalifikavimas yra teismo prerogatyva (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019, 40–41 punktai). Pažymėtina, kad teismas, įgyvendindamas šią savo išimtinę teisę, tiksliau – netgi pareigą, nėra saistomas šalių pateiktu ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimu – teismas savo nuožiūra parenka įstatymą, kuris turi būti taikomas sprendžiant šalių ginčą (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto, nors bylos šalių teikiamas teisinis kvalifikavimas ir neturi lemiančios įtakos teismui parenkant patį įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, šalys, įgyvendindamos jų procesiniam teisiniam statusui priskirtas teises ir pareigas, atlieka veiksmus, kurie turi esminę reikšmę teismui kvalifikuojant ginčo materialųjį teisinį santykį: bylos šalys suformuluoja savo reikalavimus ir atsikirtimus ir atitinkamai nurodo faktines aplinkybes jiems pagrįsti, o šių elementų visuma apibrėžia patį ginčą, kurį teismas privalo teisiškai kvalifikuoti. Pažymėtina, kad teismas ginčo apibrėžties aspektu, kitaip negu įstatymo ginčui spręsti parinkimo aspektu, yra saistomas pirmiau įvardytų bylos šalių procesinių veiksmų rezultato, t. y. teismas neturi teisės savo iniciatyva formuluoti ar keisti šalių reikalavimus ir atsikirtimus, taip pat ir reikalavimų bei atsikirtimų faktinį pagrindą (nebent įstatymas suteikia tokias teises). Vadinasi, ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimas, atliekamas teismo nuožiūra, pirmiausia tiesiogiai priklauso nuo bylos šalių procesinių veiksmų – reikalavimų ir atsikirtimų suformulavimo – rezultato, kuris, kaip minėta, lemia paties ginčo dalyko apibrėžimą.

17. Tinkamas įstatymo ginčui kvalifikuoti taikymas yra tiesiogiai įvardytas kaip vienas iš civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis). Be to, priklausomai nuo materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus civilinis ginčas, skiriasi civilinių teisių gynimo būdai ir jų taikymo sąlygos, todėl tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas kartu yra būtinoji ir kitų civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus ir kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – užtikrinimo sąlyga.

18. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ieškovės su atsakovu sudaryta 2018 m. liepos 21 d. keturračio motociklo nuomos ir instruktavimo paslaugų teikimo sutartis laikytina paslaugų sutartimi ir įrodinėja, jog ieškinys, remiantis CK 6.720 straipsnio 6 dalies pagrindu, atmestas nepagrįstai.

19. Atlygintinų paslaugų teikimo sutarties apibrėžimas yra pateiktas CK 6.716 straipsnyje. Šio straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtinta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Aptariamo straipsnio trečiojoje dalyje yra pateiktas pavyzdinis paslaugų, kurioms teikti gali būti sudaromos tokios sutartys, sąrašas (audito, konsultavimo, asmens sveikatos priežiūros, veterinarijos, informacijos, mokymo, turizmo paslaugos).

20. Tuo tarpu nuomos sutartis apibrėžiama CK 6.477 straipsnyje, kuriame numatyta, jog pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį, o nuomos sutarties dalykas gali būti bet kokie nesunaudojamieji daiktai.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš tiesų paslaugos ir nuomos sutarčių esminis atskyrimo elementas yra sutarties objektas, ir, kaip teisingai nurodė apeliantė, pirmosios instancijos teismas santykiams nustatyti rėmėsi ieškovės verslo modeliu. Nagrinėjamu atveju sutarties objektas yra keturračio perdavimas naudotis ir valdytis už sutartą kainą, kas atitinka iš esmės nuomos santykius. Tačiau, kaip matyti iš sutarties turinio, sutartimi ne tik išnuomotas tam tikram terminui keturratis, o kartu suteikta naudojimosi keturračiu informavimo paslauga, todėl galima įžvelgti ir paslaugų teikimo sutarties bruožų. Taigi sutiktina su ieškovės argumentu, jog nagrinėjamu atveju sudaryta mišri sutartis, kurioje vyraujantis elementas yra nuomos santykiai.

22. Kadangi pirmosios instancijos teismas tarp šalių susiklosčiusius santykius sudarytos sutarties pagrindu kvalifikavo kaip paslaugų teikimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apelianto argumentai dėl netinkamo ginčo materialinio teisinio santykio kvalifikavimo, o kartu ir ieškinio atmetimo CK 6.720 straipsnio 2 dalies pagrindu yra nepagrįsti.

Dėl sutarties vertinimo vartojimo sutartimi bei tokios sutarties vertinimo nesąžiningumo aspektu

23. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas yra vartotojas, todėl teismas vertina ex officio 2018 m. liepos 21 d. keturračio motociklo nuomos ir instruktavimo paslaugų teikimo sutarties nuostatas sąžiningumo prasme ir sprendė, jog 5 punktas pažeidžia atsakovo, kaip vartotojo teises.

24. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje yra suformuluotos šios esminės taisyklės dėl iš vartojimo sutarčių kylančių ginčų nagrinėjimo ypatumų: teismas ex officio (pagal pareigas) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis, jeigu ginčo teisiniai santykiai atitinka jų požymius, ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningos sąlygų kontrolę, neatsižvelgdamas į tai, ar tokius reikalavimus reiškė ginčo šalys, teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas nesąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokioje teismo procedūroje teisėjas priima su tokių sąlygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus; vartotojų teisų gynimas – viešasis interesas, todėl teismas bylose dėl vartojimo sutarčių turi būti aktyvus, be kita ko – savo iniciatyva rinkti įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009; 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2010; 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; kt.).

25. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas yra fizinis asmuo, sutartį dėl keturračio nuomos ir instruktavimo paslaugų teikimo sudaręs asmeniniam naudojimui, nesusijusiam su verslu, prekyba, amatu ar profesija, t. y. vartojimo tikslui. Atsakovas sutartį sudarė su ieškove, vykdančia verslo veiklą, susijusią su keturračių nuoma. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovas buvo vartotojas, o ieškovė – verslininkė, todėl šalis siejusi sutartis pagrįstai kvalifikuota vartojimo sutartimi (CK 1.39 straipsnio 1 dalis, CK 6.228¹ straipsnis). Ieškovė taip pat neginčija aplinkybės, jog atsakovas laikytinas vartotoju, tačiau nurodo, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi negaliojančia materialinius santykius reglamentuojančia norma, t..y. CK 6.188 straipsniu. Iš tiesų, tokia norma neteko galios 2013 12 19 įstatymu Nr. XII-700 (nuo 2014 06 13; Teisės aktų registras, 2014, Nr. 2014-00069). Tačiau negaliojanti norma iš esmės perkelta į CK 6.228⁴ straipsnio nuostatas, teisinis reglamentavimas dėl vartojimo sutarčių vertinimo sąžiningumo prasme neišnyko, todėl nėra pagrindo spręsti, jog negaliojančios teisės normos nurodymas nulėmė teismo išvadų (ne)pagrįstumą ar turėjo reikšmės teismo sprendimo rezultatui.

26. Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo pripažinimą viso sutarties 5 punkto nesąžiningu, įrodinėdama, jog teismas nurodė argumentus tik dėl punkto dalies, kuria numatyta, jog „Atsiradus bet kokiam keturračio gedimui, sugadinimui arba praradus ar sunaikinus keturratį, preziumuojama nuomininko kaltė“, o dėl kitų punkto dalių argumentų nenurodė, dėl ko pažeidė proceso normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu nesutinka, kadangi iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jog visas sudarytos sutarties 5 punktas pripažintas nesąžiningu, o argumentai, nors ir pasižymi lakoniškumu, tačiau yra taikomi visam sutarties punktui. Apylinkės teismas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog sutarties 5 punkto sąlyga vertintina kaip pažeidžianti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Taigi vertintina, kad apeliantė nepagrindė aplinkybės, jog pirmosios instancijos teismo argumentai yra nurodyti tik dėl 2018 m. liepos 21 d. keturračio motociklo nuomos ir instruktavimo paslaugų teikimo sutarties 5 punkto dalies (CPK 178 straipsnis).

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepagrįstai įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiu pagrindu visas sudarytos nuomos sutarties 5 punktas yra pripažinimas negaliojančiu. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos, jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus. Minėto straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtintas sąrašas kriterijų, kuriems esant preziumuojama, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Be to, remdamasis CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalimi, teismas gali pripažinti nesąžiningomis ir kitokias sutarties vartojimo sutarties sąlygas, jeigu jos atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus; pareiga įrodyti, jog šio straipsnio 2 dalyje nustatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui. Pažymėtina, jog ieškovės su atsakovu sudarytos sutarties 5 punkte yra nustatyta besąlyginė vartotojo atsakomybė, taikoma neatsižvelgiant nei į ieškovės atsakomybę už nuomojamo daikto kokybę, nei į objektyvias aplinkybes, dėl kurių civilinė atsakomybė apskritai nekyla. Taigi savo esme tokios sąlygos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus, ieškovė neįrodinėjo, jog sutarties 5 punktas nėra nesąžiningas, todėl minėtas punktas pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažintas nesąžiningu (CK 6.228⁴ straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl ieškovės reikalavimo atlyginti nuostolius

28. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovės argumentui, kad net ir pripažinus 2018 m. liepos 21 d. keturračio motociklo nuomos ir instruktavimo paslaugų teikimo sutarties 5 punktą nesąžiningu, ieškovė turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo bendrais sutartinės civilinės atsakomybės pagrindais.

29. Civilinės atsakomybės taikymui turi būti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, ieškovo patirta žala, priežastinis ryšys tarp jų ir prašomos priteisti žalos atsiradimo ir atsakovo kaltė (CK 6.246-6.249 straipsniai). Apeliantė įrodinėja, jog atsakovas yra kaltas dėl keturračio sugadinimo, dėl ko turi atlyginti žalą.

30. Atsakovo kaltė grindžiama 2018 m. liepos 21 d. keturračio motociklo nuomos ir instruktavimo paslaugų teikimo sutarties taisyklių 10 punkto pažeidimu, kuriame nurodyta, jog prieš įjungiant pavarą turi būti nuspaustas kojinis stabdis ir jis turi būti atleidžiamas prieš pradedant važiuoti. Apeliantė įrodinėja, jog kaltę pagrindžia UAB „Švyturys“ 2018-08-07 keturračio „Polaris Sportsman 570EFI“ apžiūros akte nurodyti gedimai ir jų priežastys.

31. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apeliantės įrodinėjamu argumentu nesutinka. Iš tiesų, nors byloje ir pateiktas UAB „Švyturys“ 2018-08-07 keturračio „Polaris Sportsman 570EFI“ apžiūros aktas (el. b. t. 1., b. l. 17), tačiau liudytojas K. G. teismo posėdžio metu paaiškino, jog tokio gedimo nėra matęs per 15 metų praktiką, be to, tam, kad būtų toks gedimas, turėjo būti „piešiamos saulutės, įrėmus į stovintį ar gulintį medį „be proto“ akseleruojama“. Sudarytos sutarties 3.2. punkte nustatyta, jog nuomotojas skiria vieną įgaliotą instruktorių, kuris prižiūri nuomininko važiavimą keturračiu motociklu; instruktoriaus priežiūra ir nurodymai yra privalomi važiavimo metu, nurodymų ir komandų nepaisymas yra esminis sutarties pažeidimas ir pagrindas sutarties nutraukimui. Taigi, tuo atveju, jeigu atsakovas būtų valdęs keturratį taip, kaip nurodė liudytojas, nuomotojo skirtas instruktorius turėjo matyti ar bent jau girdėti neįprastą vairavimą, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, jog instruktorius važiavimo su keturračiais metu būtų reiškęs kokias nors pastabas atsakovui ar jo draugams (CPK 178 straipsnis). Dar daugiau, apeliacinės instancijos teismas, perklausęs teismo posėdį ir liudytojų parodymus, sprendžia, jog nėra pagrindo nesivadovauti neprieštaraujančiais vieni kitiems ir nuosekliais liudytojų (dalyvavusių pasivažinėjime) parodymais, jog apskritai, tuo metu, kai pasigirdo neįprastas keturračio skleidžiamas garsas, keturratį vairavo ne atsakovas, o vienas iš dalyvių - M. J..

32. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti atsakovo argumentams, jog byloje apskritai nėra duomenų apie keturračio techninę būklę, jo ridą, duomenų apie tai, kada buvo (ar apskritai buvo) keistas keturračio variatoriaus diržas, juolab kad keturratis buvo pirktas naudotas ir su defektais iš JAV (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad civiliniame procese vyrauja dispozityvumo principas, todėl aplinkybę, kad iš tiesų keturratis buvo techniškai tvarkingas, turi įrodyti būtent ieškovė, įrodinėdama atsakovo kaltę ir sutarties 10 punkto pažeidimą, tačiau, kaip matyti iš civilinėje byloje esančios medžiagos, ieškovė nepateikė teismui reikalaujamų rašytinių įrodymų (el. b. t. 1., b. l. 53). Tokių įrodymų nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, ginčydama skundžiamą sprendimą (CPK 178 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, jog vien aplinkybė, kad atsakovas buvo supažindintas su vairavimo taisyklėmis ir pasirašė, dar nesudaro pagrindo vertinti, jog buvo nesilaikyta taisyklių 10 punkto, o kaip jau buvo minėta, ieškovė turi įrodyti, jog keturratis buvo techniškai tvarkingas.

33. Pažymėtina, jog pagal sutarties 3.1. punktą, ieškovė nuomos metu atsiradusius keturračio defektus ar trūkumus turėjo užfiksuoti sutarties priede, tačiau, kaip nustatyta iš paaiškinimų toks priedas nebuvo surašytas. Iš tiesų, kaip teisingai nurodė atsakovas, pagal sutarties 3.1 punkto turinį pakankamas pačių trūkumų ar defektų užfiksavimo faktas, o nurodyti priežastis nėra reikalaujama. Todėl ieškovė nepagrįstai sutarties priedo nesurašymą grindžia priežasčių ar gedimo nežinojimu (CPK 185 straipsnis). Kita vertus, tikėtina, jog sutarties priedas nesurašytas ir dėl tos priežasties, jog 2018-07-21 nebuvo kilęs nesutarimas tarp ieškovės atstovo ir atsakovų dėl permokos grąžinimo (el. b. t. 1., b. l. 49-52), o, kaip parodė visi pasivažinėjimo dalyviai, teismo posėdžio metu, ieškovės atstovas buvo dėkingas už informavimą apie atsiradusį keturračio garsą.

34. Nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo kaltės ir ieškovės argumentai, jog atsakovas pažeidė sutarties 4.8 punktą, perduodamas naudotis keturračiu tretiesiems asmenims be instruktoriaus priežiūros ir sutikimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tokią aplinkybę taip pat paneigia tiek atsakovo, tiek liudytojų, dalyvavusių 2018-07-21 pasivažinėjime nuoseklūs ir neprieštaringi parodymai teismo posėdžio metu. Liudytojai teismo posėdžio metu parodė, jog sutartis dėl važinėjimo keturračiais pasirašė visi pramogavę asmenys, sutartys buvo padėtos ant stalo, jose neužpildyti duomenys apie konkretų keturratį. Taip pat liudytojai parodė, jog važinėjo trimis keturračiais pasikeisdami, o kai vienas sugedo, važinėjo dviem, jiems buvo pratęstas laikas. Ieškovė aplinkybės, jog sutartys nebuvo pasirašytos su liudytojais, dalyvavusiais pasivažinėjime, neginčijo, sutarčių nepateikė nei prašant asmeniškai liudytojams ir atsakovui, nei reikalaujant teismui (CPK 178 straipsnis). Taigi vertintina, jog nesant pateiktų visų 2018-07-21 pasivažinėjime dalyvavusių liudytojų sutarčių, nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas pažeidė sutarties 4.8 punktą, kadangi neturėjo teisės perduoti nuomos objekto tretiesiems asmenims.

35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018 72 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

36. Pažymėtina, kad įrodinėjimo civiliniame procese specifika lemia tai, jog išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktą).

37. Remiantis išdėstytais argumentais, kasacinio teismo praktika įrodymų vertinimo klausimu civiliniame procese, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė nei atsakovo kaltės, nei 2018 m. liepos 21 d. keturračio motociklo nuomos ir instruktavimo paslaugų tiekimo sutarties 4.8 punkto bei taisyklių 10 punkto pažeidimo, todėl vertintina, jog ieškovė neįrodė ir bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bylos procesinės baigties

38. Apeliacinės instancijos teismas apibendrindamas nurodo, jog nors pirmosios instancijos teismai netinkamai kvalifikavo ginčo materialųjį teisinį santykį, taikė nebegaliojančią teisės normą vertindamas vartojimo sutarties nuostatą (ne)sąžiningumo aspektu, tačiau netinkamas įstatymo ginčui spręsti taikymas pats savaime nenulėmė neteisingo bylos išsprendimo, todėl apskųstoji pirmosios instancijos teismo nutartis, atmetus apeliacinį skundą, paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neveikia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

40. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Kadangi apeliacinis skundas netenkintas, apeliantei neatlyginamos bylinėjimosi išlaidos.

41. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas netenkintas, atsakovas įgijo teisę į advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pateikimo (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punktą, už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).

42. Remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2019 m. trečiąjį ketvirtį (atsiliepimas į apeliacinį skundą surašytas ir teismui išsiųstas 2020 m. sausio mėn. (2020 m. pirmąjį ketvirtį)) sudarė 1317,60 Eur, todėl maksimali už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui priteistina suma sudaro 1 712,88 Eur (1317,60 Eur x 1,3).

43. Atsakovas pateikė teismui 800,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas pagrindžiančius įrodymus apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro apeliacinio skundo analizė, teisinis įvertinimas ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių, atsakovui iš ieškovės priteistinos 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias atsakovas patyrė apeliacinės instancijos teisme.

44. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės mažosios bendrijos Markizo Karabaso keturračių klubo apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės mažosios bendrijos Markizo Karabaso keturračių klubo, juridinio asmens kodas 30402957, 800,00 Eur (aštuoni šimtai Eur) advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis neskundžiama.