Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės MB „Markizo Karabaso keturračių klubas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės MB „Markizo Karabaso keturračių klubas“ ieškinį atsakovui L. L. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė MB „Markizo Karabaso keturračių klubas“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo L. L. 358,2 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2018-07-21 pasivažinėjimo keturračiais MB „Markizo Karabaso keturračių klubas“ priklausančioje trasoje metu buvo apgadintas L. L. vairuojamas, ieškovui nuosavybės teise priklausantis, keturratis „Polaris Sportsman 570EFI“. Transporto priemonė suremontuota. Už jos remontą ieškovė sumokėjo 315 Eur. Motovisureigio pergabenimui jo apžiūrai ir remontui ieškovas pasitelkė trečiąjį asmenį – UAB „Prime Leasing“, dėl kurio suteiktų paslaugų papildomai patyrė 43,2 Eur išlaidas. Visas nurodytas išlaidas, bendrai sudarančias 358,2 Eur sumą, ieškovas laiko dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jam padaryta žala, kurią atlyginti atsakovas turi pareigą.

3. Atsakovas L. L. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad trimis, vėliau dviem keturračiais naudojosi septyniese pasikeisdami. Kitą dieną atsakovas su draugais suprato, kad už keturračių nuomą šimtu eurų ieškovei permokėjo. Susisiekus su ieškovės vadovu telefonu, permoką jis pripažino, 50 Eur avansą grąžino, likusių 50 Eur negrąžino. Vėliau atsakovui nurodė, kad jis turės sumokėti 140 Eur už sugadintą keturratį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi ieškovės MB „Markizo Karabaso keturračių klubas“ ieškinį atsakovui L. L. dėl nuostolių atlyginimo paliko nenagrinėtą, kadangi ieškovė ir jos atstovai neatvyko į teismo posėdį be pateisinamos priežasties, ir atsakovas neprašė priimti sprendimo už akių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu apeliantė (ieškovė MB „Markizo Karabaso keturračių klubas“) prašo: 1) sutinkant su atskirojo skundo argumentais, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartį ir išnagrinėti bylą iš esmės; 2) nesutinkant su atskirojo skundo argumentais, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. advokatas neturėjo pareigos domėtis byla, kadangi su juo sudaryta atstovavimo sutartis buvo nutraukta;

5.2. iki 2019 m. balandžio 1 d. teismo posėdžio ieškovė aktyviai realizavo savo procesines teises;

5.3. ieškovės vadovas nurodė, kad 2019 m. balandžio 1 d. teismo posėdyje nedalyvavo dėl kritinės savo sveikatos būklės;

5.4. skundžiama teismo nutartis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Procesas jau buvo pažengęs. Palikus pirmosios instancijos teismo nutartį galioti, ieškovas turėtų iš naujo kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu. Tokia situacija neatitiktų teismo procesui keliamų tikslų, reikalavimo, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau;

5.5. teismas situaciją įvertino formaliai ir užkirto galimybę realizuoti teisę į pažeistų interesų teisminę gynybą.

6. Atsakovas atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą bei paskirti ieškovei 1 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. šios sumos skiriant atsakovui. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. iki bylos nagrinėjimo teismui nebuvo pateikti jokie teisinių paslaugų sutarties nutraukimo faktą patvirtinantys dokumentai, kai sutartis su advokatu buvo nutraukta dar 2019-01-03;

6.2. advokatas buvo įpareigotas informuoti teismą apie teisinių paslaugų nutraukimą, taip pat ieškovę – apie proceso eigą bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartį;

6.3. atsakovas pažymėjo, kad ieškovės atstovas V. M. turėjo galimybę informuoti teismą apie nedalyvavimą teismo posėdyje telefonu ar kitomis priemonėmis;

6.4. pats ieškovės vadovas net ir parengiamojo teismo posėdžio metu nenurodė, kad ieškovės nebeatstovaus advokatas R. M. ir advokato padėjėja A. S.;

6.5. ieškovei atstovavo ne tik jos vadovas, bet ir profesionalūs teisininkai, kuriems taikomi didesni rūpestingumo ir atidumo standartai. Asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti. Ieškovė sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, teikdama atskiruosius skundus, todėl už piktnaudžiavimą procesu ir procesinėmis teisėmis jam turėtų būti paskirta bauda.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, neatvykus į teismo posėdį ieškovės atstovams ir atsakovui neprašant priimti sprendimo už akių, yra pagrįsta ir teisėta.

8. CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindo taikymas tiesiogiai susijęs su šalių neatvykimo į teismo posėdį padariniais, išdėstytais CPK 246 straipsnyje. Bylos šalis, kuri ketina asmeniškai dalyvauti teismo posėdyje, gavusi tinkamą teismo pranešimą, kuriame nurodyta teismo posėdžio vieta ir laikas, turi atvykti į teismo posėdį numatytu laiku, o tais atvejais, kai šalis pageidauja vesti bylą per atstovą, ji turi pasirūpinti atstovavimu (CPK 51 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu jis iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis). Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Vadinasi, galiojant tokiam teisiniam reglamentavimui, taip pat imperatyviai teismo pareigai užkirsti kelią procesui vilkinti (CPK 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnis), teismas gali atidėti teismo posėdį tik gavęs atitinkamais įrodymais pagrindžiamą šalies prašymą ir tik jeigu jame nurodytas neatvykimo į posėdį priežastis pripažins svarbiomis. Kaip nurodyta aukščiau, net ir liga paprastai nepriskiriama prie pateisinančių nedalyvavimą teismo posėdyje priežasčių. Visais atvejais teismas tokį klausimą išsprendžia atsižvelgdamas į tos konkrečios bylos aplinkybes, į proceso joje eigą bei trukmę, į šalies, prašančios atidėti posėdį, ankstesnį procesinį elgesį, į kitos ginčo šalies (ar šalių) nuomonę (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 17 straipsnis), taip pat į vieną iš civilinio proceso tikslų - kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-403-464/2016).

9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2019 m. sausio 3 d. ieškovė nutraukė su advokato kontora 2018 m. rugpjūčio 21 d. sudarytą teisinių paslaugų sutartį dėl atstovavimo byloje dėl žalos (nuostolių) atlyginimo iš atsakovo (b. l. 149). Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2019 m. balandžio 18 d. pažyma apie draudėjo apdraustųjų asmenų skaičių (b. l. 174) nustatyta, kad 2019 m. balandžio 1 d. ieškovė neturėjo apdraustųjų asmenų. Remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, nustatyta, kad MB „Markizo Karabaso keturračių klubas“ vienasmenis vadovas yra V. M.. Remiantis VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų 2019 m. balandžio 10 d. stacionaro epikrize, nustatyta, kad V. M. buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), V. M. hospitalizuotas buvo nuo iki 2019 m. balandžio 10 d., nedarbingumo laikotarpis jam nustatytas nuo 2019 m. kovo 25 d. iki 2019 m. balandžio 15 d. Šie duomenys pagrindžia, kad 2019 m. balandžio 1 d., kada teismas ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą, kadangi ieškovės atstovai neatvyko į teismo posėdį be pateisinamos priežasties, ir atsakovas neprašė priimti sprendimo už akių, ieškovės vienasmenis atstovas direktorius V. M. buvo hospitalizuotas, kitų darbuotojų įmonė neturėjo, teisinėmis paslaugomis nesinaudojo. Kaip aukščiau nurodyta, liga paprastai nepriskiriama prie pateisinančių nedalyvavimą teismo posėdyje priežasčių, tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės atstovo neatvykimo į 2019 m. balandžio 1 d. teismo posėdį priežastis pripažintina svarbia.

10. Apeliantė skunde nurodė, kad skundžiama teismo nutartis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Procesas jau buvo pažengęs. Palikus pirmosios instancijos teismo nutartį galioti, ieškovas turėtų iš naujo kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu. Tokia situacija neatitiktų teismo procesui keliamų tikslų, reikalavimo, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais sutinka. Kaip matyti iš bylos eigos, civilinė byla Nr. e2-4541-534/2019 pagal ieškovės MB „Markizo Karabaso keturračių klubas“ ieškinį atsakovui L. L. dėl nuostolių atlyginimo buvo nagrinėjama keturis mėnesius (ieškinys priimtas 2018 m. gruodžio 28 d.). 2019 m. vasario 18 d. byloje vyko parengiamasis teismo posėdis, kurio metu pasirengimas bylos nagrinėjimui iš esmės buvo baigtas, ir pereita į teismo posėdį. 2019 m. balandžio 1 d. teismo posėdyje byla turėjo būti nagrinėjama iš esmės. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu šiuo atveju prieštarauja civilinio proceso tikslui kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių.

11. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės procesinis elgesys iki skundžiamos nutarties priėmimo nebuvo pasyvus – dalyvavo parengiamajame teismo posėdyje, prašė apklausti liudytojus. Toks savo procesinių teisių realizavimas nėra proceso vilkinimas, ieškovės piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis požymių nenustatyta, todėl atsakovo prašymas dėl baudos paskyrimo atmestinas.

12. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą nepagrįstai, todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartis panaikinama ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesvarstytinas (CPK 93 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidos bus paskirstomos išnagrinėjus ginčą iš esmės.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės MB „Markizo Karabaso keturračių klubas“ atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.