Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. A. atskirąją skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-478-252/2015 pagal ieškovo S. A. ieškinį atsakovams A. J., Ž. V., J. B., L. B., A. S. dėl paveldėjimo teisės liudijimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas S. A. 2015-03-10 kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 4-9) ir prašė :1) atnaujinti jam terminą palikimui priimti; 2) pripažinti negaliojančiu 2013-11-22 paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, išduotą R. J.; 3) pripažinti negaliojančia 2013-12-23 dovanojimo sutartį, sudarytą tarp R. J. ir Ž. V., taikyti restituciją; 4) pripažinti negaliojančia 2014-01-24 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą atsakovės Ž. V. su atsakovais J. B. ir L. B., taikyti restituciją; 5) pripažinti negaliojančia 2014-11-13 dovanojimo sutartį, sudarytą atsakovės R. J. su atsakovu A. S., taikyti restituciją; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2015-10-26 nutartimi (t. 2, b. l. 92-93), ieškovui be svarbių priežasčių neatvykus į teismo posėdį, ieškinį paliko nenagrinėtu, nustatė, kad nutarčiai įsiteisėjus panaikinamos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2015-03-19 nutartimi - įrašas viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovams, taip pat priteisė iš ieškovo S. A. atsakovui J. B. 150 Eur advokato pagalbos išlaidų ir valstybei - 1 432 Eur žyminio mokesčio bei 33,08 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, į teismo posėdį neatvykus apeliantui (ieškovui), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Prieš vertinant atskirojo skundo argumentų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas išsprendžia apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktų naujų įrodymų, kurie nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priėmimo klausimą.

Šiuo atveju apeliantas, atsižvelgęs į pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytas išvadas apie nepateiktus įrodymus, pateisinančius jo neatvykimo į teismo posėdį priežastis, pateikė papildomus įrodymus (medicininių dokumentų išrašus) apeliacinės instancijos teismui. Nors pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismui naujai teikiamus įrodymus paprastai atsisakoma priimti, tačiau atsižvelgiant į tai, jog byloje kilusio klausimo išnagrinėjimui teismui būtina įvertinti priežastis, dėl kurių apeliantas nedalyvavo teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas naujus duomenis priima ir vertina juos kartu su kita bylos medžiaga.

Dėl ieškovo nedalyvavimo teismo posėdyje padarinių

CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindo taikymas tiesiogiai susijęs su šalių neatvykimo į teismo posėdį padariniais, išdėstytais CPK 246 straipsnyje. Bylos šalis, kuri ketina asmeniškai dalyvauti teismo posėdyje, gavusi tinkamą teismo pranešimą, kuriame nurodyta teismo posėdžio vieta ir laikas, turi atvykti į teismo posėdį numatytu laiku, o tais atvejais, kai šalis pageidauja vesti bylą per atstovą, ji turi pasirūpinti atstovavimu (CPK 51 str. 1 d., 2 d.). Pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu jis iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis). Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 5 p.). Vadinasi, galiojant tokiam teisiniam reglamentavimui, taip pat imperatyviai teismo pareigai užkirsti kelią procesui vilkinti (CPK 7 str. 1 d., 8 str.), teismas gali atidėti teismo posėdį tik gavęs atitinkamais įrodymais pagrindžiamą šalies prašymą ir tik jeigu jame nurodytas neatvykimo į posėdį priežastis pripažins svarbiomis. Kaip nurodyta aukščiau, net ir liga paprastai nepriskiriama prie pateisinančių nedalyvavimą teismo posėdyje priežasčių. Visais atvejais teismas tokį klausimą išsprendžia atsižvelgdamas į tos konkrečios bylos aplinkybes, į proceso joje eigą bei trukmę, į šalies, prašančios atidėti posėdį, ankstesnį procesinį elgesį, į kitos ginčo šalies (ar šalių) nuomonę (CPK 7 str. 2 d., 17 str.), taip pat į vieną iš civilinio proceso tikslų - kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.).

Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2015-04-05 nutartimi (t. 2, b. l. 49-50) paskyrė pirmą parengiamąjį posėdį 2015-06-02, 9 val. Šio parengiamojo teismo posėdžio metu, kuriame dalyvavo ir apeliantas bei jį atstovaujantis advokatas, teismas atidėjo bylos nagrinėjimą, suteikdamas šalims galimybę sudaryti taikos sutartį, paskyręs kitą parengiamojo teismo posėdžio datą – 2015-07-02, 13.30 val. (t. 2, b. l. 57-59) (CPK 228 str. 1 d., 229 str.). Panevėžio apygardos teismas 2015-07-02 parengiamojo teismo posėdžio metu, kuriame apeliantas ir / ar jo atstovas nedalyvavo, pakartotinai atidėjo bylos nagrinėjimą dėl ieškovo atstovo laikino nedarbingumo, nustatęs kitą parengiamojo teismo posėdžio datą – 2015-09-10, 9.30 val. (t. 2, b. l. 68-69, 70-71). Tačiau šio 2015-09-10 parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovui pareiškus nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai, buvo suderinta kita parengiamojo teismo posėdžio data – 2015-09-21, 13.30 val. (t. 2, b. l. 75-77, 79). Šiame parengiamajame teismo posėdyje pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad jame ieškovas, telefonu informavęs apie savo ligą, nedalyvauja (jo atstovas jau buvo pranešęs teismui apie atstovavimo sutarties nutraukimą; t. 2, b. l. 83-84), ir išklausęs parengiamajame teismo posėdyje dalyvavusių asmenų nuomones, 2015-09-21 nutartimi (t. 2, b. l. 85-86) paskyrė bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje datą – 2015-10-26, 10 val. Taigi iš viso buvo paskirti net keturi parengiamieji teismo posėdžiai, iš kurių trys buvo atidėti dėl apelianto neatvykimo ir / ar su juo susijusių priežasčių, nors pagal CPK 229 straipsnio nuostatas bylai nagrinėti teismo posėdyje turi būti pasirengta viename parengiamajame posėdyje, išimtinais atvejais – dvejuose. Taigi toks apelianto pasyvus procesinis elgesys, įskaitant ir nepagrįsto turinio nušalinimo teismui pareiškimą, dėl kurio, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 str. 3 d.), jam yra pareikšti kaltinimai baudžiamojoje byloje, nėra suderinamas su CPK 7 straipsnio 2 dalyje numatytomis pareigomis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku teikti įrodymus, pagrindžiančius jo teiginius, o pasirengimas ginčo nagrinėjimui dėl to pakankamai ilgai užsitęsė.

Į 2015-09-10-26 vykusį teismo posėdį neatvyko ieškovas taip pat neatvyko, todėl pirmosios instancijos teismas 2015-10-26 nutartimi ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtu (t. 2, b. l. 92-93). Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos ir informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų, prieš 2015-10-26 teismo posėdį apeliantas nepateikė jokio rašytinio prašymo ar duomenų, pagrindžiančių jo negalėjimą dalyvauti ir šiame teismo posėdyje, o byloje esanti teismo posėdžio protokolo informacinė pažyma (ir posėdžio garso įrašas) leidžia nustatyti, kad apie savo ligą apeliantas teismui pranešė telefonu (t. 2, b. l. 90-91). Jau pirmiau aptarta, kad pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimas neatvykusio ieškovo prašymu gali būti atidedamas, jeigu ieškovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Atsižvelgiant į šioje teisės normoje įrašytą įstatymo leidėjo valią dėl svarbių priežasčių vertinimo, vien apelianto liga negali būti laikomas svarbia priežastimi pačiam apeliantui ar jo įgaliotam atstovui neatvykti į teismo posėdį. Sudaryti naują atstovavimo sutartį, atsižvelgiant į šio proceso eigą bei trukmę, apeliantas objektyviai galėjo, taigi ir tokia aplinkybė, kad apeliantas su pradiniu atstovu 2015-09-17 nutraukęs atstovavimo santykius, kito atstovo neturėjo taip pat per se taip pat negali pateisinti jo nedalyvavimo teismo posėdyje. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, jog apeliantas, pats būdamas silpnos sveikatos, būtų ėmęsis aktyvių veiksmų atstovo (advokato / advokato padėjėjo) paieškoms bei būtų susidūręs su kliūtimi jį turėti.

Kita vertus, apelianto neatvykimo į 2015-10-26 teismo posėdį nepateisina jo nurodoma aplinkybė - teismo posėdžio dieną buvimas stacionarioje gydymosi įstaigoje. Kaip matyti iš jo paties pateiktos pažymos apeliacinės instancijos teismui, VšĮ Panevėžio apskrities ligoninėje apeliantas buvo hospitalizuotas laikotarpiu nuo 2015-10-19 iki 2015-10-23. Konkrečioje šioje byloje susiklosčiusioje situacijoje konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino svarbios priežasties ieškovui neatvykti į teismo posėdį buvimo ir, atsakovams neprašant priimti byloje sprendimo už akių, pagrįstai paliko šį ieškinį nenagrinėtą (CPK 246 str. 1 d., 296 str. 1 d. 5 p.).

Dėl šalies informavimo apie teismo posėdį

Apelianto atskirojo skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas, informuodamas jį apie 2015-10-26 teismo posėdį, padarė proceso teisės pažeidimą, nes neišsiuntė jam teismo šaukimo, faktiškai ir teisiškai nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad šalių teisę būti išklausytoms teismo posėdyje užtikrina įstatymo nuostatos dėl tinkamo šalių informavimo apie teismo posėdžio laiką ir vietą, o teismo šaukimas turi būti įteiktas įstatyme nustatyta tvarka ir tokiais terminais, kad būtų pakankamai laiko nustatytu laiku atvykti į teismą ir pasirengti bylai (CPK 133 str. 2 d.). CPK 133 straipsnis nustato būdus, kuriais dalyvaujantys byloje asmenys yra informuojami apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Šiuo atveju byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, todėl taikytina šio straipsnio 1 dalis, numatanti, kad dalyvaujantiems byloje asmenims teismo šaukimais ar pranešimais pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą; dalyvaujančiam byloje asmeniui tinkamai įteikus teismo šaukimą, apie kitus teismo posėdžius pranešama tik pranešimais. Taigi įstatyme nustatyta, kad teismas vieną kartą asmeniui įteikęs šaukimą pasirašytinai, pareigos siųsti šaukimus ir į kitus teismo posėdžius jau neturi, apie juos pakanka dalyvaujančius byloje asmenis informuoti pranešimais. Teismo procesiniai dokumentai (inter alia – šaukimai, pranešimai) paprastai įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje vietoje(CPK 116 str. 2 d., 122 str. 1 d.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, į pirmosios instancijos teismo posėdį, kuriame ir buvo priimta skundžiama nutartis, šalys buvo kviečiamos jau ne pirmą kartą. Po 2015-09-21 parengiamojo teismo posėdžio, kuriame nedalyvavo nei apeliantas (nei jo atstovas) 2015-09-21 nutartimi buvo paskirtas bylos nagrinėjimas teismo posėdyje. Bylos medžiaga patvirtina, kad ši nutartis (t. 2, b. l. 88-87) bei 2015-09-23 teismo pranešimas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (t. 2, b. l. 89) buvo išsiųsti asmeniškai apeliantui jo gyvenamosios vietos adresu, nurodytu jo paties ieškinyje (t. y. (duomenys neskelbtini) ), juolab kad į nagrinėjamą bylą buvo pateikti duomenys apie nuo 2015-09-17 pasibaigusius jo ir buvusio atstovo pavedimo santykius (t. 1, t.2, b. l. 84-85, 89, 90). Pagal savo paskirtį tiek teismo šaukimai, tiek pranešimai yra skirti dalyvaujančio byloje asmens informavimui apie teismo posėdį, todėl pirmosios instancijos teismas, siųsdamas pranešimą, CPK 133 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos tinkamai informuoti apeliantą apie teismo posėdį nepažeidė. Šiame kontekste aktuali tampa ir tokia aplinkybė, kad apeliantas prieš 2015-10-26 turėjusį vykti teismo posėdį paskambino į teismą ir pranešė apie nedalyvavimą dėl ligos, vadinasi, apie posėdžio vietą ir laiką jis buvo informuotas tinkamai.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad šalių teisę būti išklausytoms tinkamas įgyvendinimas negalimas be aktyvaus paties dalyvaujančio asmens dalyvavimo procese, t. y. jo pareigų tinkamo vykdymo – sąžiningo naudojimosi, nepiktnaudžiavimo jam priklausančiomis proceso teisėmis, rūpinimosi greitu, operatyviu, teisingu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str. 1 d., 2 d.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad jei pats dalyvaujantis byloje asmuo nesirūpina bylos nagrinėjimo eiga, proceso skatinimu, nesiekia dalyvauti teismo posėdžiuose, neteikia įrodymų, nėra pagrindo teigti, kad jo teisės yra pažeidžiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2014).

Aptarti ir kiti atskirojo skundo argumentai pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nesudaro.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.