Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo MB „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo MB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui L. L. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas MB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo L. L. ieškovo naudai 358,20 Eur turtinės žalos – nuostolių atlyginimą, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas L. L. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, vadovaujantis CPK 95 straipsniu paskirti ieškovui 2 000 Eur baudą, 50 proc. iš šios baudos skiriant atsakovui, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi ieškovo ieškinį dėl nuostolių atlyginimo paliko nenagrinėtą, priteisė iš ieškovo atsakovui 600 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, nes ieškovas ir jo atstovai neatvyko į teismo posėdį be pateisinamos priežasties.

4. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartį, konstatavus, jog buvo praleistas terminas atskirajam skundui paduoti, atnaujinti apeliantui šį terminą dėl svarbių jo praleidimo priežasčių (atstovo itin ūmios ir sunkios ligos), priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5. Nurodė, jog ieškovas, sudaręs teisinių paslaugų sutartį su advokatų kontoros „Mikulskas, Bakutis, Vasilionokas ir partneriai, LAW&SUIT” advokatu R. M., ir ieškinyje nurodęs jį kaip savo atstovą, vėlesniame etape, t. y. dar iki parengiamojo teismo posėdžio teisinio atstovavimo atsisakė ir nusprendė savo interesus atstovauti bylą vedant per ieškovo kaip juridinio asmens atstovą – direktorių V. M.. Ieškovo advokatas (nei ieškovo, nei teismo) nebuvo informuojamas apie bylos eigą. Ieškovo atstovas V. M. savarankiškai dalyvavo teismo posėdyje vedant civilinę bylą.

6. Paaiškino, kad ieškovas savo procesines teises realizavo aktyviai, parengiamojo teismo posėdžio metu reiškė prašymą dėl liudytojo, galinčio patvirtinti reikšmingas byloje aplinkybes, apklausos, teismo pageidavimu, nustatytais terminais pateikė byloje prašymą raštu. Teigė, jog ieškovas turėjo realų ketinimą aktyviai ginti pažeistus interesus ir tolimesniame bylos etape, t. y. dalyvaujant byloje 2019 m. balandžio 1 d. paskirtame teismo posėdyje.

7. Paaiškino, kad nuo 2019 m. kovo 20 d. ieškovo atstovas V. M. pradėjo jausti sveikatos sutrikimus – bendrą silpnumą, skausmą, galvos svaigimą, karščiavo, atsirado veido perkreipimas. Dėl minėtų priežasčių, matydamas, kad situacija blogėja, V. M. 2019 m. kovo 23 d. kreipėsi į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninę Santaros klinikas ir buvo paguldytas į ligoninę stacionariniam gydymui įtariant (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog tokia diagnozė lėmė, jog ieškovo atstovas buvo praradęs sąmonę, praktiškai visiškai negalėjo judėti. Iš ligoninės V. M. buvo išrašytas 2019 m. balandžio 10 d. Teigė, kad V. M. objektyviai neturėjo galimybės informuoti teismo (ar bet kokių kitų trečiųjų asmenų, kurie galėtų informuoti teismą už jį), jog 2019 m. balandžio 1 d. paskirtame teismo posėdyje negalės dalyvauti ir pateikti svarbias to priežastis patvirtinančių dokumentų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą. Atsisakė priimti ieškovo atskirąjį skundą dėl 2019 m. balandžio 1 d. nutarties.

9. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju yra svarbi ta aplinkybė, kad ieškovas yra juridinis asmuo ir jam keliami didesni rūpestingumo reikalavimai. Nurodė, kad prašyme išdėstytos aplinkybės, kurias ieškovas prašo pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis daugiau sietinos su fizinio asmens teisių ir interesų įgyvendinimu. Sprendė, kad teismas neturi pagrindo pripažinti, kad terminas paduoti atskirąjį skundą buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Atsižvelgiant į tai, ieškovo atskirąjį skundą atsisakė priimti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Atskiruoju skundu ieškovas MB „(duomenys neskelbtini)“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartį, atnaujinti ieškovui terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutarties paduoti.

11. Nurodė, kad V. M. yra MB „(duomenys neskelbtini)“ steigėjas ir akcininkas bei vienasmenis vadovas, yra vienintelis ieškovo kaip juridinio asmens atstovas, kitų darbuotojų nėra ir nebuvo, todėl priežastys, sutrukdžiusios jam kaip fiziniam asmeniui dalyvauti procese (juridinio asmens atstovui), iš esmės sąlygojo situaciją, kuomet ieškovo interesai teisme dėl tų pačių priežasčių negalėjo būti aktyviai ginami, t. y. iš esmės nėra jokių kitų asmenų, kurie tą turėjo ir (ar) galėjo daryti už ieškovo vadovą.

12. Atkreipė dėmesį, jog visiškai nebuvo vertinta tai, kad apie teismo 2019 m. balandžio 1 d. priimtą nutartį, kuria ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, ieškovui (procesines teises ir pareigas įgyvendinant per vienintelį savo atstovą — MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą V. M.) objektyviai tapo žinoma tik V. M. išėjus iš ligoninės 2019 m. balandžio 10 d. ir vis dar būnant nedarbingam (nedarbingumas nustatytas iki 2019 m. balandžio 15 d.).

13. Pažymėjo, kad atsirojo skundo padavimo terminas praleistas neženkliai.

14. Nurodė, kad teismui formaliu pagrindu atsisakius ieškovui atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, tokiu būdu procesas turėtų būti inicijuojamas iš naujo, kas lemtų papildomų laiko ir finansinių kaštų susiklostymą ir nebūtų protinga.

15. Atsakovas L. L. atsiliepimu prašė netenkinti ieškovo atskirojo skundo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

16. Nurodė, kad ieškovas yra juridinis asmuo, kurį atstovavo ne tik įmonės vadovas – direktorius V. M., bet ir profesionalūs teisininkai – ilgą darbo patirtį turintys advokatai, kuriems taikomi didesni rūpestingumo ir atidumo standartai.

17. Nurodė, kad ieškovas neatvyko į teismo posėdį, nors žinojo apie jo datą ir laiką, neinformavo teismo apie neatvykimo priežastis, atskirąjį skundą pateikė praleidus pakankamai didelį laiko tarpą (6 dienas). Pažymėjo, kad ieškovo atstovai net nesidomėjo apie bylos eigą. nors procesiniai dokumentai jiems (advokatams) buvo įteikti per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP). Atkreipė dėmesį, kad ieškovas buvo informuotas ir apie 2019 m. balandžio 1 d. paskirtą posėdį, kas tik patvirtina ieškovo aplaidumą ir nerūpestingumą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

19. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą ir atsisakyta priimti atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. CPK 335 straipsnio 1 dalis numato, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis šio Kodekso nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Taigi pirmosios instancijos teismo nutarties, kurią galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui, įsiteisėjimas priklauso nuo to, ar dalyvaujantis byloje asmuo pasinaudojo teise dėl šios nutarties paduoti atskirąjį skundą. Pirmosios instancijos teismo nutartis įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jei nutartis nėra apskųsta (CPK 279 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis, 338 straipsnis).

21. Nagrinėjamu atveju matyti, kad atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria ieškovo ieškinys dėl nuostolių atlyginimo paliktas nenagrinėtas, buvo pateiktas 2019 m. balandžio 15 d., t. y. praleidus apskundimo terminą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartis įsiteisėjo 2019 m. balandžio 9 d.

22. Atskirojo skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 307 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

23. Kasacinio teismo išaiškinta, jog sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintinos aplinkybės, dėl kurių šalis terminą praleido, ir šių aplinkybių svarba, t. y. jų reikšmingumas ir įtaka atsiradusioms pasekmėms (termino praleidimui), asmens galimybės šių aplinkybių išvengti ar jas įveikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019). Įstatymas nenumato aplinkybių, kurios gali būti pripažįstamos svarbia termino praleidimo priežastimi, taigi įvertinti jų svarbą ir įtaką termino praleidimui turi teismas.

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas 2019 m. sausio 3 d. nutraukė su advokato kontora 2018 m. rugpjūčio 21 d. sudarytą teisinių paslaugų sutartį dėl atstovavimo byloje dėl žalos (nuostolių) atlyginimo iš atsakovo (b. l. 149). Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2019 m. balandžio 18 d. pažyma apie draudėjo apdraustųjų asmenų skaičių (b. l. 174) nustatyta, kad ieškovas 2019 m. balandžio 1 d. neturėjo apdraustųjų asmenų. Remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ vienasmenis vadovas yra V. M.. Remiantis VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų 2019 m. balandžio 10 d. stacionaro epikrize nustatyta, kad V. M. buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), V. M. hospitalizuotas buvo nuo 2019 m. kovo 25 d. iki 2019 m. balandžio 10 d., nedarbingumo laikotarpis jam nustatytas nuo 2019 m. kovo 25 d. iki 2019 m. balandžio 15 d. Aptarti duomenys pagrindžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutarties apskundimo laikotarpiu, t. y. iki 2019 m. balandžio 8 d., ieškovo vienasmenis atstovas direktorius V. M. buvo hospitalizuotas, kitų darbuotojų įmonė neturėjo, teisinėmis paslaugomis nesinaudojo.

25. Nurodytų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad ieškovas negalėjo atskirojo skundo pateikti laiku dėl objektyvių priežasčių – ieškovo atstovui sergant, esant hospitalizuotam. Nurodyta termino praleidimo priežastis pripažintina svarbia, atskirojo skundo padavimo terminas dėl nurodytos priežasties ieškovui turi būti atnaujintas. Skundžiama teismo nutartis naikintina, o praleistas procesinis terminas atskirajam skundui paduoti apeliantui atnaujintinas. Atskirojo skundo priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartį.

Atnaujinti ieškovui MB „(duomenys neskelbtini)“ terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutarties pateikti.

Perduoti ieškovo MB „(duomenys neskelbtini)“ atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutarties priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui.