Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Euroelektronika“ įgaliotam atstovui M. J. ir atstovui advokatui Sauliui Avižai,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Veikmės statyba“ atstovui advokatui Kęstučiui Žičkui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Euroelektronika“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Veikmės statyba“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsakovės prievolės atsiskaityti už ieškovės atliktus darbus.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

11. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas

III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

13. Iš šalių atstovų paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad 2021 m. vasario 3 d. ieškovė ir atsakovė sudarė rangos darbų sutartį Nr. SANT_S_EURO_2021-02-03 (toliau – Rangos sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti apsauginės ir gaisrinės signalizacijos bei elektroninių ryšių įrengimo darbus objekte pavadinimu „Gydymo paskirties pastatų komplekso, Santariškių g. 7, Vilniuje statyba ir rekonstravimas. Pediatrijos korpusas (P2). Požeminė jungtis“ (toliau – Objektas) bei perduoti jų rezultatą atsakovei, o atsakovė įsipareigojo priimti darbų rezultatą ir sumokėti už jį ieškovei.

14. Ieškovė buvo pasitelkta kaip subrangovas pagal 2020 m. lapkričio 20 d. atsakovės, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Užsakovas) ir VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos (toliau – Projekto vykdytojas) sudarytą statybos rangos sutartį Nr. S-616 / 20-C-2865.

15. 2023 m. spalio 25 d. el. laišku ieškovė pateikė atsakovei atliktų darbų aktą Nr. 1 (toliau – Aktas Nr. 1), pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 1 (Toliau – Pažyma Nr.1), bei 2023 m. spalio 24 d. PVM sąskaitą-faktūrą EEV Nr. 2417 58 658,34 EUR su PVM sumai.

16. 2023 m. spalio 27 d. el. laišku atsakovė informavo ieškovę apie tai, kad atsisako pasirašyti (patvirtinti) Aktą Nr. 1 ir Pažymą Nr. 1, nes 1) nesupildytas SDŽ (statybos darbų žurnalas) (trūksta įrašų, trūksta techninio prižiūrėtojo parašų); 2) nėra suderintas visų statybos dalyvių pasirašytas darbo projektas; 3) pagal sutarties 3.15 punktą su užsakovu ieškovė nesuderino gaminių bei medžiagų, kurios neatitinka TP specifikacijų.

17. 2023 m. lapkričio 28 d. raštu „Dėl apmokėjimo už atliktus darbus pagal sudarytą rangos sutartį Nr. SANT_S_EURO_2021-02-03“ Nr. B 23-203 ieškovė pranešė, kad nesutinka su atsakovės 2023 m. spalio 27 d. el. laiške pateiktais atsisakymo pasirašyti (patvirtinti) Aktą Nr. 1 ir Pažymą Nr. 1 motyvais, taip pat nurodė, jog atsakovė ne vėliau kaip iki 2023 m. gruodžio 23 d. turi sumokėti už darbus pagal 2023 m. spalio 24 d. PVM sąskaitą-faktūrą EEV Nr. 2417.

18. 2023 m. gruodžio 8 d. atsakovė pateikė ieškovei atsakymą į 2023 m. lapkričio 28 d. raštą Nr. B 23-203 Nr. 3158-1208-0840, kuriame paaiškino, kad darbams nesant perduotiems-priimtiems Rangos sutartyje nustatyta tvarka (sąlygomis) atsakovė neturi prievolės sumokėti 58 658,34 Eur su PVM pagal 2023 m. spalio 24 d. PVM sąskaitą-faktūrą EEV Nr. 2417, vadovaudamasi Sutarties Bendrosios dalies 15.1, 15.5, 15.5.1, 15.5.2, 15.10 p. nuostatomis.

19. 2024 m. sausio 22 d. ieškovė pateikė atsakovei raštą „Dėl apmokėjimo už atliktus darbus pagal sudarytą rangos sutartį Nr. SANT_S_EURO_2021-02-03 ir papildomo termino mokėjimo prievolei įvykdyti nustatymo“ Nr. B 23-203, kuriuo pranešė, kad nustato papildomą 30 d. terminą sumokėti už darbus pagal 2023 m. spalio 24 d. PVM sąskaitą-faktūrą EEV Nr. 2417.

20. 2024 m. vasario 1 d. atsakovė pateikė ieškovei atsakymą į 2024 m. sausio 22 d. raštą Nr. B_24-014 Nr. 3158-0201-1008, kuriame dar kartą nurodė, kad ji neturėjo ir neturi galiojančios bei vykdytinos prievolės sumokėti 58 658,34 Eur su PVM pagal 2023 m. spalio 24 d. PVM sąskaitą-faktūrą EEV Nr. 2417.Be to, 2024 m. vasario 1 d. atsakymu atsakovė informavo ieškovę, kad vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.46 straipsnio 2 dalimi, 6.58 straipsnio 1 dalimi ir 6.58 straipsnio 3 dalimi sustabdo savo prievolės priimti Akte Nr. 1 bei Pažymoje Nr. 1 nurodytus („aktuotus“) darbus vykdymą, o taip pat sustabdo ieškovės nuomone turimos prievolės apmokėti 2023 m. spalio 24 d. PVM sąskaitą-faktūrą EEV Nr. 2417 vykdymą iki tol, kol ieškovė įvykdys šias savo prievoles, t. y. užpildys statybos darbų žurnalą ir „priduos“ atliktus darbus statinio statybos techninės priežiūros vadovui; pateiks aiškius ir nedviprasmiškus įrodymus, kad ieškovės parengtos darbo projekto apsauginės signalizacijos bei gaisro aptikimo ir signalizavimo dalys yra suderintos (patvirtintos) visų Objekto statybos proceso dalyvių, įskaitant Projekto vykdytoją; pateiks aiškius ir nedviprasmiškus įrodymus, kad ieškovės darbų atlikimui panaudotos ir (ar) ketinamos panaudoti medžiagos bei gaminiai, neatitinkantys techninio projekto techninių specifikacijų reikalavimų, taip pat kiti projektinių sprendinių pakeitimai yra suderinti (patvirtinti) visų Objekto statybos proceso dalyvių, įskaitant Projekto vykdytoją.

21. 2024 m. vasario 29 d. ieškovė pateikė atsakovui raštą „Dėl apmokėjimo už atliktus darbus pagal sudarytą rangos sutartį Nr. SANT_S_EURO_2021-02-03 ir rangos sutarties vykdymo“ Nr. B_24-035, kuriuo pakartotinai pareikalavo ištaisyti Rangos sutarties pažeidimą ir nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 30 d. sumokėti už darbus pagal 2023 m. spalio 24 d. PVM sąskaitą-faktūrą EEV Nr. 2417.

22. 2024 m. kovo 13 d. atsakovė pateikė ieškovei atsakymą į 2024 m. vasario 29 d. raštą Nr. B_24-035 Nr. 3158-0313-1440, kuriame pažymėjo, kad ieškovė neįvykdė nė vienos iš 2024 m. vasario 1 d. ir ankstesniuose atsakovės atsakymuose nurodytų prievolių, dėl ko atsakovei neatsirado prievolė priimti Akte Nr. 1 bei Pažymoje Nr. 1 nurodytus („aktuotus“) darbus bei atitinkamai neatsirado prievolė sumokėti 58 658,34 Eur su PVM pagal 2023 m. spalio 24 d. PVM sąskaitą-faktūrą EEV Nr. 2417.

23. 2024 m. balandžio 11 d. raštu „Dėl vienašalio 2021 m. vasario 3 d. rangos sutarties Nr. SANT_S_EURO_2021-02-03 nutraukimo dėl užsakovo kaltės“ Nr. B-24-056 ieškovė pranešė atsakovei, kad vadovaudamasis Rangos sutarties bendrųjų sąlygų (toliau – BS) 19.2 (i) p. vienašališkai nutraukia sutartį.

24. 2024 m. balandžio 19 d. atsakovė pateikė ieškovei atsakymą į 2024 m. balandžio 11 d. raštą Nr. B_24-056 Nr. 3158-0419-0852, kuriame nurodė, kad laiko jį visiškai nepagrįstu ir neteisėtu. Atsakovė pabrėžė, jog nepažeidė jokių pagal Rangos sutartį prisiimtų įsipareigojimų, inter alia įsipareigojimo atsiskaityti už darbus, dėl ko ieškovė neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo nutraukti sutartį dėl atsakovės kaltės.

25. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 43 630,17 Eur skolos ir 2 827,24 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovės.

Dėl 43 630,17 Eur skolos (ne)priteisimo

26. Kaip minėta, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 43 630,17 Eur skolą pagal 2023 m. spalio 24 d. PVM sąskaitą-faktūrą EEV Nr. 2417, išrašytą Akto Nr. 1 ir Pažymos Nr. 1 pagrindu.

27. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad tarp šalių susiklostė statybos rangos santykiai. Kaip rangos sutartis kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Statybos rangos sutartys iš kitų rangos sutarčių išskiriamos pagal savo dalyką – tai sutartys dėl statinių statymo ar kitų statybos darbų atlikimo (CK 6.681 straipsnis), iš statybos rangos kylantiems santykiams kaip specialiosios prioritetu taikomos CK 6.681–6.699 straipsnių normos, o bendrosios rangos sutarties nuostatos (CK 6.644–6.671 straipsniai) – tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms bei jomis nesureguliuotiems klausimams (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).

28. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Pagal CK 6.681 straipsnio 2 dalį statybos rangos sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai ar rekonstrukcijai, taip pat montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti pareigos priimti darbą bei už jį apmokėti ir priešingai.

29. CK 6.694 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Pagal to paties straipsnio 4 dalį darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai. Kasacinio teismo išaiškinta, kad abiejų sutarties šalių pasirašomas darbų perdavimo–priėmimo aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui (subrangovui) už atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009). Akte yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas.

30. Rangos sutarties BS 12.1.1 p. numatyta, kad ieškovė iki kiekvieno einamojo mėnesio 25-os dienos parengia bei pateikia atsakovei suderinti sutarties priede Nr. 4 nustatytos formos atliktų darbų aktą (forma F2; toliau – Aktas) tiems darbams, kuriuos tinkamai atliko per tą mėnesį, o atsakovė per 10 d. d. patikrina Aktą ir jį patvirtina arba, nustačiusi, kad Aktas arba jame nurodyti darbai yra su bet kokiais trūkumais, atsisako jį patvirtinti ir pateikia ieškovei pastabas. Atsakovei patvirtinus Aktą, ieškovė įsipareigoja per 1 d. d. pateikti atsakovei sutarties priede Nr. 4 nustatytos formos pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę (forma F3; toliau – Pažyma) bei PVM sąskaitą-faktūrą Akte nurodytiems darbams. Rangos sutarties BS 12.1.2 p. nustatyta, jog atsakovė privalo priimti Aktą ir Pažymą tik tuomet, kuomet: ieškovė yra tinkamai atlikusi darbus ir įvykdžiusi kitus sutartinius įsipareigojimus (Rangos sutarties BS 12.1.2.1 p.); ieškovė yra tinkamai užpildžiusi statybos darbų žurnalą, o jos atlikti darbai yra patvirtinti techninio prižiūrėtojo (Rangos sutarties BS 12.1.2.2 p.); ieškovė yra pateikusi atsakovei eksploatacinių savybių deklaracijas atliktiems darbams (Rangos sutarties BS 12.1.2.3 p.).

31. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). CPK 176 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020). Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

32. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju atsakovė atsisakė pasirašyti (patvirtinti) Aktą Nr. 1 ir Pažymą Nr. 1 Rangos sutarties BS 12.1.2.2 p. pagrindu, t. y. dėl to, kad ieškovė nebuvo užpildžiusi statybos darbų žurnalo, be to, jos atlikti darbai nebuvo patvirtinti statinio statybos techninio prižiūrėtojo.

33. Visų pirma, kaip teisingai pastebėjo atsakovė, ieškovė privalėjo pildyti statybos darbų žurnalą tiek vykdydama sutartinius įsipareigojimus, tiek laikydamasi LR aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 4 priedo 1, 3, 18.1,18.3 p. nustatytų imperatyvių reikalavimų, tačiau to, kaip patvirtina bylos medžiaga, ieškovė nedarė.

34. Minėto STR 1.06.01:2016 4 priedo 3 punkte numatyta, kad statybos darbų žurnalas pildomas, kad dokumentais būtų patvirtinta, be kita ko, atskirų statinio statybos darbų, naudojamų statybos produktų atitiktis statinio projekto ir statybos norminių dokumentų reikalavimams. STR 1.06.01:2016 95 punkte taip pat numatyta, jog statinio statybos techninis prižiūrėtojas savo veiklos rezultatus įformina, įrašydamas reikalavimus statybos darbų žurnale arba pasirašydamas (vizuodamas) dokumentus (statinių statybos darbų priėmimo aktus, inžinerinių statinių, technologinių inžinerinių sistemų ir bendrųjų statinio inžinerinių sistemų, laikančiųjų konstrukcijų, paslėptų statinio konstrukcijų, paslėptų statybos darbų bei įrenginių bandymo aktus). Remiantis STR 1.06.01:2016 96 p. statinio statybos techninio prižiūrėtojo parašas dokumentuose patvirtina jo reikalavimų vykdymą statinio statybos vadovui, o priimant atliktus darbus – tų darbų būtiną normatyvinę kokybę ir dokumentuose nurodytų statybos darbų kiekių atitikimą faktiniams darbų kiekiams.

35. Kadangi ieškovė nepildė statybos darbų, tai, teismo vertinimu, negalėjo būti nustatyti nei jos atlikti darbai, nei tų darbų kiekiai, taip pat negalėjo būti patvirtina ir jų kokybė, inter alia atitiktis statinio projekto ir statybos norminių dokumentų reikalavimams. Atitinkamai, statinio statybos techninis prižiūrėtojas, savaime suprantama, nepriėmė jos atliktų darbų ir nepatvirtino nei jų būtinos normatyvinės kokybės, nei jų kiekių atitikimo faktiniams kiekiams.

36. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pripažino, jog ji nepildė statybos darbų žurnalo ir nepridavė atliktų darbų statinio statybos techniniam prižiūrėtojui. Ieškovės teigimu, statybos darbai buvo atliekami pagal kiekvieną savaitę rangovo pildomą bei užsakovo patvirtinamą savaitinę darbų užduotį. Tačiau, teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad ieškovė planuodama ir organizuodama darbus, pildė ir teikė atsakovei tokias savaitines darbų užduotis (planus), nepatvirtina nei darbų atlikimo fakto, nei atliktų darbų apimties (kiekių), nei darbų kokybės, bei neatstoja Rangos sutartyje numatyto darbų perdavimo-priėmimo bei pagal STR 1.06.01:2016 privalomo darbų įforminimo. Minėtas aplinkybes patvirtina Rangos sutarties BS 3.16 punktas, kuriame šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, jog savaitinės darbų užduotys (planai) yra rangovo pildomi ir derinami su užsakovu darbų organizavimo tikslais ir nereiškia nei tarpinio, nei galutinio darbų perdavimo-priėmimo.

38. Dėl ieškovės argumento, jog atsakovė, kaip generalinis rangovas, yra atsakinga, kad statybos darbų žurnalas būtų pildomas, ji privalo kontroliuoti subrangovų atliekamą darbą ir neleisti dirbti/drausti Objekte atlikti darbus, jeigu pažeidžiami STR reikalavimai, teismas, viena vertus sutinka, jog generalinis rangovas turi pareigą kontroliuoti ir prižiūrėti subrangovų vykdomus darbus, įskaitant tai, ar subrangovams vykdant darbus yra tinkamai forminama privaloma statybos dokumentacija. Tačiau, kita vertus, generalinis rangovas turi teisę savo nuožiūra pasirinkti tokios kontrolės ir priežiūros metodus ir būdus, o taip pat subrangovams taikytinas poveikio priemones už jų padarytus pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, ieškovei nepildant statybos darbų žurnalo atsakovė neprivalėjo uždrausti jai vykdyti darbus. Atsakovė galėjo ginti savo interesus ir kitais Rangos sutartyje ar teisės aktuose numatytais būdais, būtent ką ir padarė, t. y. vadovaudamasi Rangos sutarties BS 12.1.2.2 punktu atsisakė pasirašyti (patvirtinti) Aktą Nr. 1 ir Pažymą Nr. 1.

39. Atsakovė taip pat atsisakė pasirašyti (patvirtinti) Aktą Nr. 1 ir Pažymą Nr. 1 remdamasi Rangos sutarties BS 12.1.2.1 punktu, t. y. dėl to, kad ieškovė atliko darbus pagal Objekto statybos proceso dalyvių nesuderintą (nepatvirtintą) darbo projektą.

40. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m, lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 14.2 punkte numatyta, jog darbo projektas yra dokumentas, kurio pagrindu, įvertinus techninio projekto technines specifikacijas, vykdomi statybos darbai.

45. Teismas taip pat nesutinka ir su ieškovės argumentu, jog rangovas darbus vykdė pagal užsakovo, techninės priežiūros tvirtinamas savaitines darbų užduotis, kurios buvo suderintos su darbo projekto sprendiniais ir kuriems Vilniaus universitetinė ligoninė Santaros klinikos pastabų neturėjo.

46. STR 1.04.04:2017 yra aiškiai ir nedviprasmiškai numatyta, jog statybos darbai yra atliekami pagal darbo projektą. Tai yra imperatyvus reikalavimas. Nesant parengtam ir patvirtintam darbo projektui ar atitinkamai jo daliai darbai apskritai negali pradedami vykdyti. Jokios savaitinės darbų užduotys negali atstoti (pakeisti) darbo projekto. Kaip teisingai pastebėjo atsakovė, tokios užduotys apskritai negali būti laikomos projektine dokumentacija, kadangi jose nėra aprašomi ar atvaizduojami projektiniai sprendiniai. Tokios užduotys nėra ir šiuo konkrečiu atveju nebuvo derinamos bei tvirtinamos visų statybos proceso dalyvių, tarp jų ir Projekto vykdytojo.

47. Taigi, remiantis byloje pateiktų įrodymų visuma, konstatuotina, jog ieškovei atlikus tam tikrus darbus pagal savo pačios parengtas darbo projekto ER, AS ir GSS dalis, kurios nebuvo suderintos (patvirtintos) visų statybos proceso dalyvių ir kurioms, be kita ko, buvo pateikta pastabų, tokie darbai negali būti pripažįstami atliktais tinkamai ir kokybiškai.

48. Bylos duomenimis, atsakovė atsisakymą pasirašyti Aktą Nr. 1 ir Pažymą Nr. 1 grindė taip pat ta aplinkybe, jog ieškovei atliekant darbus ji nebuvo įvykdžiusi Sutarties BS 3.8 ir 3.15 punktuose įtvirtintų reikalavimų, kadangi jos darbų atlikimui panaudotos ir (ar) ketintos panaudoti medžiagos bei gaminiai, neatitinkantys techninio projekto techninių specifikacijų reikalavimų, taip pat kiti projektinių sprendinių pakeitimai nebuvo tinkamai suderinti su Objekto statybos proceso dalyviais.

49. Rangos sutarties BS 3.8 punkte numatyta, jog tuo atveju, jei ieškovė darbams atlikti planuoja panaudoti kitokias medžiagas nei numatyta jai pateiktame techniniame projekte ir kitoje dokumentacijoje ir (ar) planuoja keisti bet kokius kitus projektinius sprendinius, ji privalo nedelsdama, esant galimybei iki darbų pradžios suderinti su atsakove bei techninio projekto vykdymo priežiūros vykdytoju visus numatomus pakeitimus, parengti bei išleisti naują darbo projekto laidą bei gauti visus reikiamus atsakovės, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo ir statinio statybos techninės priežiūros vadovo patvirtinimus dėl darbo projekte padarytų pakeitimų.

50. Rangos sutarties BS 3.15 punkte šalys taip pat susitarė, kad prieš įsigydama medžiagas, gaminius ir įrenginius, neatitinkančius techninio projekto reikalavimų, ieškovė privalo gauti atsakovės raštišką pritarimą konkrečioms medžiagoms, gaminiams ir įrenginiams.

51. Nors bylos nagrinėjimo metu ieškovė teigė, kad rangovas medžiagas ir gaminius panaudojo tuos, kuriems pritarė užsakovas ir Vilniaus universitetinė ligoninė Santaros klinikos“, tačiau į bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šį teiginį.

52. Priešingai, jau minėtuose Projekto vykdytojo raštuose, t. y. 2022 m. rugpjūčio 5 d. rašte Nr. SR-4366 ir 2022 m. rugpjūčio 12 d. rašte Nr. SR-4503, yra aiškiai nurodyta, kad techninio projekto reikalavimų neatitinka ieškovės parinkti įeigos kontrolės sistemos komponentai, vaizdo stebėjimo sistemos komponentai, apsauginės signalizacijos sistemos komponentai, evakuacijos įgarinimo sistemos komponentai, gaisrinės signalizacijos sistemos komponentai ir pan. Dar daugiau, iš į bylą pateiktų pasitarimų protokolų taip pat matyti, kad atsakovė reguliariai teikė pastabas ir pretenzijas ieškovei dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, inter alia darbų vykdymo nesant suderintoms ir patvirtintoms darbo projekto ER, AS ir GSS dalims, taip pat darbams naudojamų medžiagų ir gaminių neatitikimo techninio projekto techninių specifikacijų reikalavimams.

53. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, akivaizdu, jog ieškovė neįvykdė aukščiau nurodytose Rangos sutarties nuostatose įtvirtintų reikalavimų, kadangi, kaip patvirtina bylos medžiaga, jos darbų atlikimui panaudotos ir (ar) ketintos panaudoti medžiagos bei gaminiai, neatitinkantys techninio projekto techninių specifikacijų reikalavimų, nebuvo tinkamai suderinti nei su atsakove, nei su Projekto vykdytoju, nei su statinio projekto vykdymo priežiūros vadovu, nei su statinio statybos techninės priežiūros vadovu. Priešingų įrodymų ieškovė į bylą nepateikė ir nenurodė.

54. Kritiškai ir ieškovės argumentas, jog darbus, nurodytus 2023 m. spalio 24 d. atliktų darbų akte Nr. 1 ir atliktus pagal Rangos sutartį atsakovė faktiškai yra priėmusi, jais naudojosi, dėl ko vien tik formalus užsakovo atsisakymas priimti darbus yra visiškai nepagrįstas. Remiantis į bylą pateiktu atsakovės ir Projekto vykdytojo pagal Rangos sutartį pasirašytu atliktų darbų aktu Nr. P2-32 ir pažyma apie atliktų darbų vertę Nr. P2-32 už 2024 m. liepos mėn. atliktus darbus, atsakovė iki šios dienos nėra perdavusi, o Projekto vykdytojas nėra priėmęs jokių elektroninių ryšių, apsauginės signalizacijos ir gaisrinės signalizacijos įrengimo darbų.

55. Šiame kontekste, teismo vertinimu, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad atsakovė taip pat į bylą pateikusi naujo subrangovo UAB „A“ parengtą 2024 m. rugsėjo 19 d. defektinį aktą, kuriame yra konstatuoti tam tikri ieškovės neatlikti ir netinkamai atlikti darbai ir jų trūkumai. Minėtas Defektinis aktas patvirtina, kad dalis ieškovės parengtuose atliktų darbų aktuose Nr. 1 nurodytų darbų yra neatlikti arba atlikti netinkamai. Tuo tarpu ieškovės pateikti paaiškinimai dėl kiekvienos Defektinio akto pozicijos, nesudaro pagrindo teismui minėtu aktu nesivadovauti.

56. Galiausiai, išsamiai įvertinęs ieškovės pateiktus atliktų darbų aktus Nr. 1, teismas pastebi, jog dalies Akte Nr. 1 (GSS) nurodytų darbų, įskaitant įrangą (medžiagas) kiekiai yra užaukštinti. Pavyzdžiui, Akto Nr. 1 (GSS) eil. Nr. 36 nurodyto darbo, įskaitant įrangą, sutartinis (projektinis) kiekis yra 300 m., o „aktuojamas“ kaip atliktas kiekis yra 560 m; Akto Nr. 1 (GSS) eil. Nr. 37 nurodyto darbo, įskaitant įrangą, sutartinis (projektinis) kiekis yra 2132 m., o „aktuojamas“ kaip atliktas kiekis yra 3686 m. ir kt.

57. Rangos sutarties BS 3.18 punkte ieškovė patvirtino, kad jai yra žinoma, jog techninio projekto sąnaudų kiekių žiniaraščiuose numatyti darbų kiekiai (mato vienetais) yra orientaciniai. Šiame Rangos sutarties punkte taip pat numatyta, kad darbų kiekių svyravimo rizika priskiriama ieškovei, kas reiškia, jog už didesnius (t. y. projektinius viršijančius) kiekius ieškovei yra neapmokama ir ji juos privalo atlikti savo sąskaita.

58. Taigi teismas vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovė pagrįstai nepasirašė ir nepriėmė Akte Nr. 1 ir Pažymoje Nr. 1 nurodytų darbų Rangos sutartyje nustatyta tvarka (sąlygomis), dėl ko ieškovė neįgijo teisės reikalauti, o atsakovei atitinkamai neatsirado prievolė sumokėti 43 630,17 Eur pagal 2023 m. spalio 24 d. PVM sąskaitą-faktūrą EEV Nr. 2417.

59. Rangos sutarties BS 15.1 numatyta, kad atsakovė atsiskaito su ieškove sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, apmokėdama tik už faktiškai ir tinkamai atliktus bei perduotus-priimtus darbus. Rangos sutarties BS 15.5 punkte nustatyta, jog atsakovė atsiskaito su ieškove tik už priimtus darbus, t. y. tik pagal patvirtintą Aktą(-us). Rangos sutarties BS 15.10 p. šalys susitarė, kad bet kokie mokėjimai pagal sutartį ieškovei yra atliekami tiktai pagal atsakovei pateiktas ir jos patvirtintas PVM sąskaitas-faktūras ir, jei šalys nesusitaria kitaip, į PVM sąskaitas-faktūras gali būti įtraukiami tiktai atsakovės patvirtintame Akte nurodyti darbai.

60. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįvykdė Rangos sutartyje ir norminiuose teisės aktuose nustatytų pareigų, su kurių įvykdymu šalys buvo susiejusios darbų perdavimą-priėmimą ir atsiskaitymą už juos. Be to, ieškovė neįrodė, kad tinkamai ir kokybiškai atliko darbus. Ieškovė, veikdama savo rizika, pradėjo vykdyti ir vykdė darbus pagal visų Objekto statybos proceso dalyvių nesuderintas (nepatvirtintas) darbo projekto dalis. Šioms pačios ieškovės rengtoms darbo projekto dalims buvo pateikta daugybė pastabų, inter alia dėl jose suprojektuotų sprendinių bei parinktų medžiagų ir gaminių neatitikimo techninio projekto techninių specifikacijų reikalavimams.

61. Pagal CPK 178 straipsnį, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, o nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė pateikto ieškinio pagrįstumo (CPK 178 str.).

62. Taigi aukščiau nurodyti argumentai ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą ieškinio reikalavimą dėl skolos už atliktus darbus priteisimo atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą, kadangi ieškovė nepagrindė nei savo teisės reikalauti, nei atsakovės pareigos sumokėti ieškovei 43 630,17 Eur skolą už atliktus darbus.

63. Atmetus pagrindinį ieškovės ieškinio reikalavimą, atmetami ir išvestiniai jos reikalavimai dėl 2827,24 Eur delspinigių, bei 12 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.

64. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

65. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

66. Nagrinėjamu atveju ieškinio netenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos.

67. Atsakovė pateikė prašymą priteisti jai iš ieškovės 6625,88 Eur išlaidų advokato pagalbai (už atsiliepimo į ieškinį ir tripliko parengimą, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje) apmokėti; pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

68. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

69. Teismo vertinimu, atsakovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, yra pagrįstos, todėl teismas įvertinęs bylos esmę, jos sudėtingumą ir apimtį, atsakovės rengtų procesinių dokumentų turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, byloje sprendžiamų klausimų sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei remdamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis, priteisia atsakovei iš ieškovės 6625,88 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

70. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 4,32 Eur. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (nauja redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl šios išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Euroelektronika“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Veikmės statyba“ dėl skolos priteisimo, atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Veikmės statyba“, j. a. k. 300510465, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Euroelektronika““, j. a. k. 110474243, 6625,88 Eur (šešis tūkstančius šešis šimtus dvidešimt penkis eurus ir 88 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.