Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-373-889/2025

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-05-15
Bylos Nr.: e2A-373-889/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-09845-2024-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškevičienė, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“

Kategorijos

2.4.2.13Statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinės teisinės pasekmės
2.6.18.6Kiti su ranga susiję klausimai
3.3.1.19.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

Civilinė byla Nr. e2A-373-889/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09845-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.13; 2.6.18.6; 3.3.1.19.4 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2025 m. gegužės 15 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Aušros Maškevičienės ir Mildos Skersienės (pirmininkės ir pranešėjos), veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ 43 630,17 Eur skolą, 2 827,24 Eur delspinigius, 12 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant palūkanas nuo ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai ieškinio argumentai:

1.1 Šalys 2021 m. vasario 3 d. sudarė statybos rangos sutartį (duomenys neskelbtini) (toliau – Rangos sutartis), kuria ieškovė (rangovė) įsipareigojo atlikti apsauginės ir gaisrinės signalizacijos bei pastato elektroninių ryšių įrengimo darbus (toliau – Darbai) objekte „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Objektas) ir perduoti jų rezultatą atsakovei, o atsakovė įsipareigojo priimti darbų rezultatą ir sumokėti už jį ieškovei. Pagrindinė užsakovė – viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbtini). Sutarties kaina – 300 806,70 Eur (363 976,11 Eur su PVM).

1.2 Ieškovės teigimu, Rangos sutartis nebuvo vykdoma visa apimtimi ir nebuvo pabaigta vykdyti dėl atsakovės kaltės, nes atsakovė vėluodavo ieškovei perduoti atliktus darbus, taip pat užsitęsė užsakovės ginčai su pagrindine užsakove ir kitos aplinkybės, nepriklausančios nuo ieškovės. Nuo Rangos sutarties sudarymo (2021 m. vasario 3 d.) iki 2023 m. sausio mėnesio buvo atlikta tik 1/6 dalis darbų, tai sudaro 48 477,97 Eur, iš jų 4 847,80 Eur (10 proc. sulaikymai) plius 10 180,37 Eur PVM, iš viso 58 685,34 Eur įskaitant PVM. Nuo 2023 m. sausio mėnesio iki Rangos sutarties nutraukimo 2024 m. balandžio 18 d. ieškovė Rangos sutarties vykdyti negalėjo. 2023 m. spalio 24 d. atliktų darbų akto Nr. 1 (toliau – Aktas Nr. 1) pagrindu darbai buvo perduoti vienašališkai. Atsakovė atsisakė priimti darbus, tarp šalių 2023 m. spalio–2024 m. vasario mėnesiais vyko susirašinėjimas, tačiau atsakovė atsiskaityti nesutiko. Nesumokėjus už atliktus darbus, ieškovė vienašališkai nutraukė Rangos sutartį dėl atsakovės kaltės, su kuo atsakovė nesutiko. Atsakovė iki šiol su ieškove nėra atsiskaičiusi.

Atsiliepimas

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į ieškinį argumentai:

2.1. Nurodė, kad ieškovė buvo pasitelkta kaip subrangovė pagal 2020 m. lapkričio 20 d. atsakovės, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir VšĮ (duomenys neskelbtini) (toliau – projekto vykdytoja) sudarytą statybos rangos sutartį (duomenys neskelbtini). 2023 m. spalio 25 d. elektroniniu laišku ieškovė pateikė atsakovei atliktų darbų Aktą Nr. 1, pažymą Nr. 1 apie atliktų darbų ir išlaidų vertę (toliau – Pažyma Nr. 1) ir 2023 m. spalio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą, EEV, Nr. 2417, 58 658,34 Eur sumos su PVM. Atsakovė atsisakė pasirašyti (patvirtinti) Aktą Nr. 1 ir Pažymą Nr. 1, nes: 1) nesupildytas statybos darbų žurnalas (trūksta įrašų, trūksta techninio prižiūrėtojo parašų); 2) nėra suderintas ir visų statybos dalyvių pasirašytas darbo projektas; 3) pagal Rangos sutarties 3.15 punktą su užsakove nebuvo susiderinta dėl gaminių bei medžiagų, kurios neatitinka TP specifikacijų. Atsakovė pareikalavo iš ieškovės įvykdyti savo prievoles, tačiau ji neįvykdė nė vienos subrangos sutartyje ir norminiuose teisės aktuose nustatytų pareigų, su kurių įvykdymu šalys buvo susiejusios darbų perdavimą–priėmimą ir atsiskaitymą už juos, be to, nepagrįstai ir neteisėtai vienašališkai sutartį nutraukė.

2.2. Atsakovės nuomone, ji nepažeidė jokių pagal šalių pasirašytą sutartį prisiimtų įsipareigojimų, inter alia, įsipareigojimo atsiskaityti už darbus, todėl ieškovė neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo nutraukti sutartį dėl atsakovės kaltės. Pažymėjo, kad ieškovė neįrodė, kokius konkrečiai darbus, jų rūšis ir kiekius atliko, taip pat neįrodė, kad juos atliko tinkamai (kokybiškai). Ieškovė, veikdama savo rizika, pradėjo vykdyti ir vykdė darbus pagal visų Objekto statybos proceso dalyvių nesuderintas (nepatvirtintas) darbo projekto dalis. Be to, dėl šių pačios ieškovės rengtų darbo projekto dalių buvo pateikta daugybė pastabų, inter alia, dėl jose suprojektuotų sprendinių, parinktų medžiagų ir gaminių neatitikties techninio projekto techninių specifikacijų reikalavimams. Ieškovė į pastabas neatsižvelgė ir darbo projekto dalių pagal jas nepakoregavo, todėl yra pagrįstai abejotina, jog ginčo darbai galėjo būti atlikti kokybiškai. Atsakovė nėra faktiškai priėmusi ginčo darbų ir juo labiau jais nesinaudoja. Atsakovė iki šios dienos nėra perdavusi, o projekto vykdytojas nėra priėmęs jokių elektroninių ryšių, apsauginės signalizacijos ir gaisrinės signalizacijos įrengimo darbų. Kadangi ieškovė tinkamai neatliko Akte Nr. 1 ir Pažymoje Nr. 1 nurodytų („aktuotų“) darbų, tinkamai neįformino jų atlikimo statybos darbų žurnale ir tinkamai neįvykdė kitų su jais susijusius sutartinių įsipareigojimų, atsakovė pagrįstai ir teisėtai aptariamų darbų nepriėmė ir nepasirašė (nepatvirtino) Akto Nr. 1 ir Pažymos Nr. 1. Atsižvelgiant į tai, ieškovė apskritai neturėjo teisės išrašyti ir pateikti atsakovei 2023 m. spalio 24 d. PVM sąskaitos faktūros, EEV, Nr. 2417, atsakovei neatsirado ir negalėjo atsirasti prievolė apmokėti šios sąskaitos.

Šalies argumentai

3. Ieškovė teismui pateiktame dublike su atsakovės nurodytais argumentais nesutiko. Pagrindiniai dublike nurodyti argumentai:

3.1. Pabrėžė, kad statybos darbų žurnalas nebuvo pildomas pačios atsakovės, kaip užsakovės, nurodymu, o atliktinų darbų kiekis buvo derinamas ir fiksuojamas savaitinėse statybos darbų užduotyse, kurios elektroniniu paštu buvo teikiamos atsakovei. Ieškovė savo iniciatyva jokių darbų neatliko. Atsakovė tvirtino statybos rangos darbus ir jie buvo atliekami pagal užsakovės gamybiniuose protokoluose deleguojamus prioritetus. Už savaitinių darbo užduočių nepateikimą atsakovė ieškovei taikė sankcijas.

3.2. Pažymėjo, kad atsakovė, kaip generalinė rangovė, yra atsakinga, kad statybos darbų žurnalas būtų pildomas, ji privalo kontroliuoti subrangovų atliekamą darbą ir neleisti dirbti / drausti Objekte atlikti darbus, jeigu pažeidžiami STR reikalavimai. Statybos darbų vykdymo faktas buvo užfiksuotas ir gamybinių pasitarimų protokoluose. Atsakovė žinojo, kad Darbo projektas nėra suderintas ir patvirtintas, bet, nepaisant to, ragino ieškovę atlikti statybos rangos darbus, t. y. atlikti darbus be Darbo projekto, ir taikė sankcijas.

3.3. Atsakovei patvirtinus ir neturėjus pastabų dėl atitinkamų Darbo projekto sprendinių, pagal kuriuos buvo rengiamos ir derinamos savaitinės darbų užduotys, kartu buvo suderintos ir patvirtintos konkretiems darbams atlikti naudojamos medžiagos ir gaminiai. Darbus atsakovė yra priėmusi, jokių prieštaravimų neišreiškė.

Atsiliepimas

4. Atsakovė teismui pateiktame triplike su ieškovės pozicija nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsakovės triplike nurodyti pagrindiniai argumentai:

4.1. Nurodė, kad ieškovė neperdavė, o atsakovė nepriėmė Akte Nr. 1 ir Pažymoje Nr. 1 nurodytų („aktuotų“) darbų šalių pasirašytoje sutartyje nustatyta tvarka (sąlygomis). Aplinkybė, kad ieškovė, planuodama ir organizuodama darbus, pildė ir teikė atsakovei savaitines darbų užduotis (planus), nepatvirtina nei darbų atlikimo fakto, nei atliktų darbų apimties (kiekių), nei darbų kokybės.

4.2. Pažymėjo, kad ieškovei buvo suteikta prieiga prie statybos darbų žurnalo, tad ji laisvai galėjo ir privalėjo pildyti žurnalą. Tam nebuvo reikalingas joks atskiras (papildomas) atsakovės leidimas ar pan. Generalinis rangovas turi teisę savo nuožiūra pasirinkti kontrolės ir priežiūros metodus ir būdus, taip pat subrangovams taikytinas poveikio priemones už jų padarytus pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, ieškovei nepildant statybos darbų žurnalo, atsakovė neprivalėjo uždrausti jai vykdyti darbus.

4.3. Akcentavo, kad ieškovės parengtame Akte Nr. 1 yra nurodytos tik sustambintos darbų grupės (elektroniniai ryšiai, apsauginė signalizacija ir gaisrinė signalizacija), jame nėra detalizuoti konkretūs darbai (jų rūšys), darbų kaina (jos apskaičiavimas) nėra pagrįsta. Projekto vykdytojas 2022 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. SR-4503 įvertino tik (išimtinai) darbo projekto GSS dalį. Juo nebuvo vertinta ir derinta nei darbo projekto ER dalis, nei darbo projekto AS dalis, nei tam tikri pavieniai jų sprendiniai. Be to, buvo pateikta daugybė pastabų ir pretenzijų.

4.4. Nurodė, kad iš bylos nagrinėjimo metu pateikto atliktų darbų detalizavimo matyti, kad yra įtraukta itin daug tiek apskritai faktiškai neatliktų darbų, tiek netinkamai (nekokybiškai) atliktų darbų, dalies darbų kiekiai yra nepagrįstai užaukštinti, o visi darbai yra įkainoti neadekvačiomis (neproporcingomis) kainomis. Nutraukus sutartį, atsakovė darbams atlikti pasitelkė kitą (naują) subrangovę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jos parengtas defektų aktas patvirtina, kad didžioji dauguma ieškovės nurodytų darbų yra neatlikti arba netinkamai atlikti.

Žemesnės instancijos teismas

5. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovės atstovai palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį tenkinti.

6. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, atsakovei iš ieškovės priteisė 6 625,88 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:

7.1. Teismas nurodė, kad ieškovė privalėjo pildyti statybos darbų žurnalą tiek vykdydama sutartinius įsipareigojimus, tiek laikydamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 4 priedo 1, 3, 18.1,18.3 punktuose nustatytų imperatyvių reikalavimų, tačiau to, kaip patvirtina bylos medžiaga, ieškovė nedarė. Kadangi ieškovė nepildė statybos darbų, tai, teismo vertinimu, negalėjo būti nustatyti nei jos atlikti darbai, nei tų darbų kiekiai, taip pat negalėjo būti patvirtina ir jų kokybė, inter alia, atitiktis statinio projekto ir statybos norminių dokumentų reikalavimams.

7.2. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad ieškovė, planuodama ir organizuodama darbus, pildė ir teikė atsakovei savaitines darbų užduotis (planus), nepatvirtina nei darbų atlikimo fakto, nei atliktų darbų apimties (kiekių), nei darbų kokybės, taip pat neatstoja Rangos sutartyje numatyto darbų perdavimo–priėmimo ir pagal STR 1.06.01:2016 privalomo darbų įforminimo. Minėtas aplinkybes patvirtina Rangos sutarties BS 3.16 punktas, kuriame šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, jog savaitinės darbų užduotys (planai) yra rangovo pildomos ir derinamos su užsakovu darbų organizavimo tikslais ir nereiškia nei tarpinio, nei galutinio darbų perdavimo–priėmimo.

7.3. Teismas kritiškai vertino ieškovės teiginius, kad Rangos sutarties vykdymo metu ieškovė statybos darbų žurnalo pildyti objektyviai negalėjo, nes tai buvo pačios atsakovės (užsakovės) draudžiama. Teismas pažymėjo, kad į bylą pateikta statybos darbų žurnalo ištrauka patvirtina, jog ieškovei buvo suteikta prieiga prie statybos darbų žurnalo. Esant šiai aplinkybei, teismas padarė išvadą, kad ieškovė laisvai galėjo ir privalėjo pildyti žurnalą, tam nebuvo reikalingas joks atskiras (papildomas) atsakovės leidimas ar pan.

7.4. Teismas pažymėjo, kad generalinis rangovas turi teisę savo nuožiūra pasirinkti tokios kontrolės ir priežiūros metodus ir būdus, taip pat subrangovams taikytinas poveikio priemones už jų padarytus pažeidimus. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad ieškovei nepildant statybos darbų žurnalo atsakovė neprivalėjo uždrausti jai vykdyti darbus. Atsakovė galėjo ginti savo interesus ir kitais Rangos sutartyje ar teisės aktuose numatytais būdais, būtent tai ir padarė, t. y., vadovaudamasi Rangos sutarties BS 12.1.2.2 punktu, atsisakė pasirašyti (patvirtinti) Aktą Nr. 1 ir Pažymą Nr. 1.

7.5. Dėl atsakovės atsisakymo pasirašyti (patvirtinti) Aktą Nr. 1 ir Pažymą Nr. 1, remiantis Rangos sutarties BS 12.1.2.1 punktu, t. y. dėl to, kad ieškovė atliko darbus pagal Objekto statybos proceso dalyvių nesuderintą (nepatvirtintą) darbo projektą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad neturi pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, jog tų darbų, kuriuos atliko rangovė ir už kuriuos prašo sumokėti, sprendiniai buvo patvirtinti.

7.6. Teismas pažymėjo, kad nors, ieškovės teigimu, VšĮ (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. SR-4503 neturėjo jokių pastabų dėl tų Darbo projekto dalių, pagal kurias buvo atliekami darbai, nurodyti atliktų darbų Akte Nr. 1, tačiau teismas, išsamiai susipažinęs su Projekto vykdytojos 2022 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. SR-4503, pastebėjo, jog minėtu raštu Projekto vykdytoja įvertino tik darbo projekto GSS dalį ir pateikė pastabas išimtinai dėl darbo projekto GSS dalies. Priešingai, nei teigia ieškovė, juo nebuvo vertinta ir derinta nei darbo projekto ER dalis, nei darbo projekto AS dalis, nei tam tikri pavieniai jų sprendiniai. Taigi, teismas padarė išvadą, kad minėtu Projekto vykdytojos raštu nebuvo suderinti jokie ieškovės atliktų elektroninių ryšių ir (ar) apsauginės signalizacijos įrengimo darbų projektiniai sprendiniai. Šiame kontekste teismas atkreipė dėmesį į tai, kad darbo projekto AS dalis buvo įvertinta ir atitinkamos pastabos jai buvo pateiktos Projekto vykdytojo 2022 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. SR-4366.

7.7. Teismas pažymėjo ir tai, kad Projekto vykdytojas 2022 m. rugpjūčio 12 d. rašte Nr. SR-4503 nenurodė ir to, jog neturi pastabų ir derina darbo projekto GSS dalį ar tam tikrus pavienius jos sprendinius. Priešingai, dėl šios darbo projekto dalies buvo pateikta daugybė pastabų. Teismas konstatavo, kad aptariamu Projekto vykdytojo raštu nebuvo suderinti jokie ieškovės atliktų gaisrinės signalizacijos įrengimo darbų projektiniai sprendiniai ir pagal juos negalima buvo dirbti.

7.8. Remdamasis byloje pateiktų įrodymų visuma, teismas konstatavo, kad ieškovei atlikus tam tikrus darbus pagal savo pačios parengtas darbo projekto ER, AS ir GSS dalis, kurios nebuvo suderintos (patvirtintos) visų statybos proceso dalyvių ir dėl kurių, be kita ko, buvo pateikta pastabų, tokie darbai negali būti pripažįstami atliktais tinkamai ir kokybiškai.

7.9. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovė neįvykdė Rangos sutarties BS 3.8 ir 3.15 nuostatose įtvirtintų reikalavimų, kadangi, kaip patvirtina bylos medžiaga, jos darbams atlikti panaudotos ir (ar) ketintos panaudoti medžiagos bei gaminiai, neatitinkantys techninio projekto techninių specifikacijų reikalavimų, nebuvo tinkamai suderinti nei su atsakove, nei su Projekto vykdytoja, nei su statinio projekto vykdymo priežiūros vadovu, nei su statinio statybos techninės priežiūros vadovu. Priešingų įrodymų ieškovė į bylą nepateikė ir nenurodė.

7.10. Teismas pastebėjo tai, kad dalies Akte Nr. 1 (GSS) nurodytų darbų, įskaitant įrangą (medžiagas), kiekiai yra padidinti. Pavyzdžiui, Akto Nr. 1 (GSS) eil. Nr. 36 nurodyto darbo, įskaitant įrangą, sutartinis (projektinis) kiekis yra 300 m, o „aktuojamas“ kaip atliktas kiekis yra 560 m; Akto Nr. 1 (GSS) eil. Nr. 37 nurodyto darbo, įskaitant įrangą, sutartinis (projektinis) kiekis yra 2 132 m, o „aktuojamas“ kaip atliktas kiekis yra 3 686 m ir kt.

7.11. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju atsakovė pagrįstai nepasirašė ir nepriėmė Akte Nr. 1 ir Pažymoje Nr. 1 nurodytų darbų Rangos sutartyje nustatyta tvarka (sąlygomis), todėl ieškovė neįgijo teisės reikalauti, o atsakovei atitinkamai neatsirado prievolė sumokėti 43 630,17 Eur pagal 2023 m. spalio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą, EEV, Nr. 2417.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8. Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti; priteisti ieškovei iš atsakovės visas proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

8.1. Pažymi, kad užsakovės teisė atsisakyti priimti rangovės atliktų darbų rezultatus ir atsiskaityti už juos yra siejama ne su bet kokiais rangos sutarties darbų rezultato trūkumais, bet su situacijomis, kai darbų rezultato perdavimas užsakovei iš esmės neturi prasmės, kai šių rezultatų užsakovė negali panaudoti pagal paskirtį. Šioje byloje atsakovė, kaip užsakovė, neįrodinėjo ir bylą nagrinėjantis teismas nenustatė, kad rangovės atlikti darbai būtų tokie, kurių nebūtų galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį.

8.2. Teismo priimtas sprendimas yra nesuderintas su sąžiningumo principu, nes atsakovė, kaip užsakovė, ragino, liepė rangovei vykdyti darbus nesant statybos darbų žurnalo ir suderinto Darbo projekto, o rangovei pareikalavus sumokėti už atliktus darbus, reikalavimas dėl mokėjimo buvo atmestas, remiantis tik formaliais pagrindais.

8.3. Ieškovė akcentuoja, kad rangovės atliktų darbų faktą patvirtina vienašalis 2023 m. spalio mėn. 24 d. atliktų darbų Aktas Nr. 1, įrodymų, kurie paneigtų, kad akte nurodyti darbai neatlikti, byloje nėra. Pažymi, kad Aktas Nr. 1 nebuvo užsakovės nuginčytas, be to, jokiais įrodymais užsakovė nepagrindė, įskaitant ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. rugsėjo 19 d. defektų aktą, kad rangovės atlikti darbai būtų su defektais.

8.4. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir taikė užsakovės savigynos priemonę, rangovei darbus perduodant vienašališkai – atsisakymas priimti atliktus darbus, kaip užsakovės savigynos priemonė, privalo atitikti sąžiningumo ir proporcingumo principo reikalavimus. Savigynos priemonę – atsisakymą priimti darbus – užsakovė gali taikyti tik išimtiniais atvejais, kai darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal paskirtį, o ne remdamasi Rangos sutarties nuostatų neįvykdymu, kurioms įvykdyti reikalingų sąlygų pati ir nesudarė.

8.5. Ieškovė akcentuoja, kad atsakovė, kaip statybų srities profesionalė, kuri Objekte vykdė ir generalinio rangovo funkciją, laikydama, kad rangovė nepildo statybos darbų žurnalo, darbus atlieka ne pagal projektą, naudoja ne tas statybines medžiagas, kurias privalėtų pagal projektinius sprendinius, privalėjo elgtis aktyviai – neleisti rangovei dirbti objekte, taikyti sankcijas ir pan. Atsakovė, kaip generalinė rangovė, yra atsakinga, kad statybos darbų žurnalas būtų pildomas, ji privalo kontroliuoti subrangovų atliekamą darbą ir neleisti dirbti / drausti Objekte atlikti darbus, jeigu pažeidžiami STR reikalavimai.

8.6. Pažymima, kad atsakovė, kaip užsakovė, tvirtino rangovės atliekamus darbus, be to, atliekami darbai buvo derinami su atsakove, atsakovė ragino rangovę atlikti darbus, o už savaitinių darbo užduočių nepateikimą atsakovė ieškovei taikė sankcijas. Darbus užsakovė yra priėmusi, jokių prieštaravimų dėl pateiktų savaitinių darbų užduočių, kurias pati ir patvirtino, neišreiškė. Rangovė darbus, kuriuos aktuoja atliktų darbų Aktu Nr. 1, atliko, medžiagas panaudojo tas, kurioms buvo pritarta.

8.7. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimo pareigą reglamentuojančias teisės normas – užsakovės, atsisakančios priimti atliktus rangos darbus, o ne rangovės, perduodančios atliktus darbus, pareiga yra įrodyti atliktų darbų trūkumus ir (ar) nuostolius.

8.8. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismui pripažinus užsakovės teisę atsisakyti priimti atliktus darbus ir už juos nemokėti, kai nenustatyta nei konkreti rangovės neatliktų darbų suma, nei konkreti defektų suma ar užsakovės nuostolių suma, užsakovei sudarytos sąlygos praturtėti rangovės sąskaita.

Atsiliepimas

2. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

9.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė, vadovaudamasi šalių sudaryta sutartimi, pagrįstai atsisakė priimti ginčo darbus ir jai neatsirado prievolė už juos sumokėti.

Šalies argumentai

9.2. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad šalių ginčas turėjo būti sprendžiamas, remiantis išimtinai įstatymo normomis. Subrangos sutarties BS 12.1 ir 15 punktų nuostatos niekada nebuvo pakeistos, panaikintos, pripažintos negaliojančiomis ar pan. Priešingai, šios nuostatos yra galiojančios, teisiškai saistančios šalis ir turi joms įstatymo galią. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas ne tik galėjo, bet ir privalėjo jomis vadovautis nagrinėdamas bylą ir priimdamas Sprendimą.

9.3. Svarbu tai, kad atsakovė ginčo atveju gynėsi tokiais būdais, kurie ieškovei buvo iš anksto žinomi ir su kuriais ji besąlygiškai sutiko, sudarydama sutartį. Ieškovė nepagrįstai kvestionuoja šalių sudarytos sutarties BS 12.1.2. punkto nuostatų sąžiningumą ir proporcingumą.

9.4. Nors atsakovė laikosi tos pozicijos, kad ji turėjo teisę (ir pagrįstai ja pasinaudojo) nepasirašyti Akto Nr. 1, Pažymos Nr. 1 ir nepriimti juose nurodytų darbų pagal sutarties BS 12.1.2 punktą, tačiau kartu ji turėjo teisę nepasirašyti šių dokumentų ir nepriimti juose nurodytų darbų pagal CK 6.694 straipsnio 5 dalį, t. y. nesant teigiamų darbų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatų.

9.5. Atsakovė akcentuoja, kad ieškovė objektyviais, patikimais ir pakankamais faktiniais duomenimis neįrodė nei to, kokius konkrečiai darbus, jų rūšis ir kiekius atliko, nei to, kad tinkamai juos atliko.

9.6. Atsakovė nagrinėjamoje byloje neigė, kad ieškovė faktiškai ir tinkamai atliko ginčo darbus, tad, remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, net neturėjo pareigos įrodinėti neigiamų aplinkybių. Nepaisant to, atsakovė vis tiek vykdė įrodinėjimo pareigą: pateikė į bylą defektų aktą, patvirtinantį ieškovės neatliktus ir netinkamai (nekokybiškai) atliktus darbus; 2) pateikė į bylą Projekto vykdytojos 2022 m. rugpjūčio 5 d. raštą Nr. SR-4366, Projekto vykdytojos 2022 m. rugpjūčio 12 d. raštą Nr. SR-4503 ir šio rašto priedu esantį specialiosios statinio statybos techninės priežiūros vadovo raštą, kuriuose yra užfiksuota daugybė pastabų dėl ieškovės parengtų darbo projekto ER, AS ir GSS dalių (pagal kurias ji teigė vykdžiusi darbus), pasitarimų protokolus (2024 m. rugsėjo 24 d. prašymo dėl papildomų įrodymų pridėjimo prie bylos 2 priedas), kuriuose yra užfiksuotas techninio projekto techninių specifikacijų reikalavimų neatitinkančių medžiagų bei gaminių panaudojimas; 3) ieškovės nepagrįstai padidintus montavimo, derinimo darbų kiekius ir neproporcingai „išpūstas“ šių darbų kainas, palyginti su „aktuotos“ įrangos kainomis, atsakovė įrodinėjo triplike nurodytomis aplinkybėmis, argumentais ir skaičiavimais.

Atsiliepimas

9.7. Atsakovės nuomone, apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai teigiama, kad rangovės atliktų darbų faktą patvirtina vienašalis 2023 m. spalio mėn. 24 d. atliktų darbų Aktas Nr. 1. Pažymi, kad ieškovė apskritai nėra vienašališkai perdavusi atsakovei darbų pagal Aktą Nr. 1 ir Pažymą Nr. 1. Be to, net ir padarius niekuo nepagrįstą prielaidą, jog ieškovė vienašališkai perdavė atsakovei darbus pagal Aktą Nr. 1 ir Pažymą Nr. 1, konstatuotina, jog šie dokumentai byloje buvo ginčijami.

9.8. Atsakovė akcentuoja, kad ji, priešingai, nei teigia ieškovė, nesutrukdė ieškovei įvykdyti prisiimtų sutartinių įsipareigojimų. Atsakovei yra visiškai nesuprantama, kokiais savo veiksmais (neveikimu) ji sukliudė, inter alia, kokių „reikalingų sąlygų“ nesudarė tam, kad ieškovė galėtų įvykdyti sutartimi prisiimtus ir pažeistus įsipareigojimus. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovei buvo draudžiama pildyti statybos darbų žurnalą, tačiau šie teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais.

9.9. Atsakovė pažymi, kad statybos darbų žurnalas, kurio pildymo tvarka yra griežtai reglamentuota viešosios teisės normomis, statybos rangos teisiniuose santykiuose yra svarbiausias (pagrindinis) įrodymų šaltinis apie atliktus darbus, jų faktinius kiekius ir jų normatyvinę kokybę. Tai reiškia, kad jokia rangovės vienašališkai sudarytuose atliktų darbų aktuose ar savaitinėse darbų užduotyse (planuose) nurodyta informacija negali būti laikoma tikslesne, teisingesne ir patikimesne už statybos darbų žurnale esančius įrašus. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad vietoje statybos darbų žurnalo buvo pildomos savaitinės darbų užduotys (planai), tačiau ši aplinkybė neturi jokios teisinės reikšmės.

9.10. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė pažeidė prievolę suderinti darbo projektą su Objekto statybos proceso dalyviais. Ieškovė privalėjo vykdyti darbus pagal darbo projektą, kurio sprendiniai prieš tai turėjo būti suderinti (patvirtinti) visų Objekto statybos proceso dalyvių, inter alia, Projekto vykdytojo, statinio statybos techninės priežiūros vadovo ir statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo. Tačiau ieškovė, veikdama savo rizika ir atsakomybe, nepaisė šio reikalavimo. Be to, nors apeliaciniame skunde ir toliau teigiama, kad ginčo darbų projektiniai sprendiniai buvo suderinti (patvirtinti), tačiau šie teiginiai yra deklaratyvūs ir prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

11. Nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo dalyką sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių

12. 2021 m. vasario 3 d. ieškovė ir atsakovė sudarė rangos darbų sutartį (duomenys neskelbtini) (toliau – Rangos sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti apsauginės ir gaisrinės signalizacijos ir elektroninių ryšių įrengimo darbus objekte pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Objektas) ir perduoti jų rezultatą atsakovei, o atsakovė įsipareigojo priimti darbų rezultatą ir sumokėti už jį ieškovei.

13. Ieškovė buvo pasitelkta kaip subrangovė pagal 2020 m. lapkričio 20 d. atsakovės, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir VšĮ (duomenys neskelbtini) sudarytą statybos rangos sutartį (duomenys neskelbtini).

14. 2023 m. spalio 25 d. elektroniniu laišku ieškovė pateikė atsakovei atliktų darbų aktą Nr. 1 (toliau – Aktas Nr. 1), pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 1 (toliau – Pažyma Nr.1) ir 2023 m. spalio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą, EEV, Nr. 2417, 58 658,34 Eur sumos (su PVM).

15. 2023 m. spalio 27 d. elektroniniu laišku atsakovė informavo ieškovę apie tai, kad atsisako pasirašyti (patvirtinti) Aktą Nr. 1 ir Pažymą Nr. 1, nes: 1) nesupildytas SDŽ (statybos darbų žurnalas) (trūksta įrašų, trūksta techninio prižiūrėtojo parašų); 2) nėra suderintas visų statybos dalyvių pasirašytas darbo projektas; 3) pagal sutarties 3.15 punktą su užsakove ieškovė nesuderino gaminių bei medžiagų, kurios neatitinka TP specifikacijų.

16. 2023 m. lapkričio 28 d. raštu „Dėl apmokėjimo už atliktus darbus pagal sudarytą rangos sutartį (duomenys neskelbtini)“ Nr. B 23-203 ieškovė pranešė, kad nesutinka su atsakovės 2023 m. spalio 27 d. elektroniniame laiške pateiktais atsisakymo pasirašyti (patvirtinti) Aktą Nr. 1 ir Pažymą Nr. 1 motyvais, taip pat nurodė, jog atsakovė ne vėliau kaip iki 2023 m. gruodžio 23 d. turi sumokėti už darbus pagal 2023 m. spalio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą, EEV, Nr. 2417.

17. 2023 m. gruodžio 8 d. atsakovė pateikė ieškovei atsakymą į 2023 m. lapkričio 28 d. raštą Nr. B 23-203, jame paaiškino, kad, darbams nesant perduotiems ir priimtiems Rangos sutartyje nustatyta tvarka (sąlygomis), atsakovė neturi prievolės sumokėti 58 658,34 Eur su PVM pagal 2023 m. spalio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą, EEV, Nr. 2417, vadovaudamasi Sutarties bendrosios dalies 15.1, 15.5, 15.5.1, 15.5.2, 15.10 punktų nuostatomis.

18. 2024 m. sausio 22 d. ieškovė pateikė atsakovei raštą „Dėl apmokėjimo už atliktus darbus pagal sudarytą rangos sutartį (duomenys neskelbtini) ir papildomo termino mokėjimo prievolei įvykdyti nustatymo“ Nr. B 23-203, juo pranešė, kad nustato papildomą 30 d. terminą sumokėti už darbus pagal 2023 m. spalio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą, EEV, Nr. 2417.

19. 2024 m. vasario 1 d. atsakovė pateikė ieškovei atsakymą į 2024 m. sausio 22 d. raštą Nr. B_24-014, kuriame dar kartą nurodė, kad ji neturėjo ir neturi galiojančios bei vykdytinos prievolės sumokėti 58 658,34 Eur su PVM pagal 2023 m. spalio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą, EEV, Nr. 2417. Be to, 2024 m. vasario 1 d. atsakymu atsakovė informavo ieškovę, kad, vadovaudamasi CK 6.46 straipsnio 2 dalimi, 6.58 straipsnio 1 dalimi ir 6.58 straipsnio 3 dalimi, sustabdo savo prievolės priimti Akte Nr. 1 bei Pažymoje Nr. 1 nurodytus („aktuotus“) darbus vykdymą, taip pat sustabdo, ieškovės nuomone, turimos prievolės apmokėti 2023 m. spalio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą, EEV, Nr. 2417, vykdymą iki tol, kol ieškovė įvykdys šias savo prievoles, t. y. užpildys statybos darbų žurnalą ir „priduos“ atliktus darbus statinio statybos techninės priežiūros vadovui; pateiks aiškius ir nedviprasmiškus įrodymus, kad ieškovės parengtos darbo projekto apsauginės signalizacijos bei gaisro aptikimo ir signalizavimo dalys yra suderintos (patvirtintos) visų Objekto statybos proceso dalyvių, įskaitant projekto vykdytoją; pateiks aiškius ir nedviprasmiškus įrodymus, kad ieškovės darbams atlikti panaudotos ir (ar) ketinamos panaudoti medžiagos bei gaminiai, neatitinkantys techninio projekto techninių specifikacijų reikalavimų, taip pat kiti projektinių sprendinių pakeitimai yra suderinti (patvirtinti) visų Objekto statybos proceso dalyvių, įskaitant projekto vykdytoją.

20. 2024 m. vasario 29 d. ieškovė pateikė atsakovei raštą „Dėl apmokėjimo už atliktus darbus pagal sudarytą rangos sutartį (duomenys neskelbtini) ir rangos sutarties vykdymo“ Nr. B_24-035, juo pakartotinai pareikalavo ištaisyti Rangos sutarties pažeidimą ir nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 30 dienų sumokėti už darbus pagal 2023 m. spalio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą, EEV, Nr. 2417.

21. 2024 m. kovo 13 d. atsakovė pateikė ieškovei atsakymą į 2024 m. vasario 29 d. raštą Nr. B_24-035, jame pažymėjo, kad ieškovė neįvykdė nė vienos iš 2024 m. vasario 1 d. ir ankstesniuose atsakovės atsakymuose nurodytų prievolių, todėl atsakovei neatsirado prievolė priimti Akte Nr. 1 ir Pažymoje Nr. 1 nurodytus („aktuotus“) darbus ir atitinkamai neatsirado prievolė sumokėti 58 658,34 Eur su PVM pagal 2023 m. spalio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą, EEV, Nr. 2417.

22. 2024 m. balandžio 11 d. raštu „Dėl vienašalio 2021 m. vasario 3 d. rangos sutarties (duomenys neskelbtini) nutraukimo dėl užsakovo kaltės“ Nr. B-24-056 ieškovė pranešė atsakovei, kad, vadovaudamasi Rangos sutarties bendrųjų sąlygų (toliau – BS) 19.2 (i) punktu, vienašališkai nutraukia sutartį.

23. 2024 m. balandžio 19 d. atsakovė pateikė ieškovei atsakymą į 2024 m. balandžio 11 d. raštą, jame nurodė, kad laiko jį visiškai nepagrįstu ir neteisėtu. Atsakovė pabrėžė, jog nepažeidė jokių pagal Rangos sutartį prisiimtų įsipareigojimų, inter alia, įsipareigojimo atsiskaityti už darbus, todėl ieškovė neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo nutraukti sutartį dėl atsakovės kaltės.

24. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 43 630,17 Eur skolos ir 2 827,24 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovės.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

30. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, šalis siejo statybos rangos sutarties teisiniai santykiai. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Taigi, viena iš esminių rangovo pareigų – tai pareiga užsakovo nurodymu pastatyti statinį ar atlikti statybos darbus, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.

31. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku, t. y. pagrindas rangovui reikalauti, jog užsakovas vykdytų jo priešpriešinę pareigą – sumokėtų už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo–priėmimo aktas. Nuo šiuo aktu fiksuojamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo momento atsiranda užsakovo prievolė už darbus atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (CK 6.662, 6.694 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015). Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Vis dėlto net ir aplinkybė, kad rangovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės, paprastai neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus priimti ir už juos atlyginti (2024 m. birželio 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalga „Statybos ranga“).

Žemesnės instancijos teismas

32. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių ir kilo ginčas dėl atsiskaitymo už atliktus darbus pagal rangovės vienašališkai pasirašytą 2023 m. spalio 24 d. atliktų darbų Aktą Nr. 1, į kurį įrašyta darbų už 43 630,17 Eur sumą be PVM. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl skolos už atliktus statybos rangos darbus priteisimo iš esmės atmetė dėl to, kad atsakovė, kaip užsakovė, nepatvirtino atliktų darbų (Rangos sutarties BS 15.5, 15.10 punkte nustatyta, jog atsakovė atsiskaito su ieškove tik už priimtus darbus, t. y. tik pagal patvirtintą Aktą (-us), o į PVM sąskaitas faktūras gali būti įtraukiami tiktai atsakovės patvirtintame Akte nurodyti darbai), neįvykdė kitų Rangos sutartyje įtvirtintų reikalavimų (rangovė nepildė statybos darbų žurnalo, nebuvo patvirtinti sprendiniai, pagal kuriuos buvo atliekami darbai ar suderintos medžiagos, kaip nurodyta šalių sudarytoje Rangos sutartyje), t. y. teismas ieškovės, kaip rangovės, ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad nebuvo įvykdyti Rangos sutartyje įtvirtinti reikalavimai, sąlygos, kurios turi būti įvykdytos, kad už atliktus darbus būtų sumokėta.

33. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ieškovė nurodo, kad priimdamas ginčijamą sprendimą nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neįvertino ir neišanalizavo bylos faktinių aplinkybių, netinkamai taikė darbų priėmimą–perdavimą reglamentuojančias teisės normas (įskaitant užsakovės teisę atsisakyti priimti atliktus darbus), nesivadovavo suformuota teismų praktika, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, prieštaraujantį sąžiningumo principui. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais apeliantės argumentais.

34. Pažymėtina, kad išimtiniai atvejai, kai užsakovas yra atleidžiamas nuo pareigos priimti rangovo atliktų darbų rezultatą ir atitinkamai nuo neatskiriamai susijusios pareigos atsiskaityti už priimtą rezultatą, yra nustatyti įstatyme. Tokia teisė užsakovui yra suteikta tuo atveju, kai: 1) rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); 2) pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); 3) nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011). Taigi, pagal aptariamas nuostatas, užsakovo teisė atsisakyti priimti rangovo atliktų darbų rezultatus ir atsiskaityti už juos yra siejama ne su bet kokiais rangos sutarties darbų rezultato trūkumais, bet su situacijomis, kai darbų rezultato perdavimas užsakovui iš esmės neturi prasmės, kai šių rezultatų užsakovas negali panaudoti pagal paskirtį. <...> Atsižvelgiant į tai, kad užsakovo pareiga priimti jam perduodamus darbus kyla iš įstatymo nuostatų ir tik pirmiau minėtais išimtiniais įstatyme nustatytais atvejais jis gali atsisakyti priimti darbų rezultatą, šalys negali savo sudarytoje sutartyje nustatyti sąlygų, paneigiančių šią užsakovo pareigą (2024 m. birželio 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalga „Statybos ranga“).

35. Kaip matyti iš bylos duomenų, iki Rangos sutarties nutraukimo kai kurie Rangos sutartyje numatyti darbai buvo atlikti, todėl nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar atliktų darbų rezultatas tam tikra apimtimi faktiškai yra naudojamas. Nors pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs ir įvertinęs atsakovės pavedimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. rugsėjo 19 d. parengtą defektų aktą, konstatavo, kad dalis ieškovės parengtuose atliktų darbų aktuose nurodytų darbų yra neatlikti arba atlikti netinkamai, o byloje pateiktame projekto vykdytojo 2022 m. rugpjūčio 5 d. rašte Nr. SR-4366, 2022 m. rugpjūčio 12 d. rašte Nr. SR-4503 kartu su priedu užfiksuotos pastabos dėl ieškovės parengtų darbo projekto ER, AS ir GSS dalių (pagal kurias ji teigė vykdžiusi darbus), tačiau tai nereiškia, kad visi be išimties ieškovės atlikti darbai yra netinkami ir negali būti tam tikra apimtimi atsakovės panaudoti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad rangovė neginčija aplinkybės, kad galutinis Darbo projektas nėra suderintas ir patvirtintas, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovės atliekamų darbų apimtis kiekvieną savaitę buvo derinama su atsakove, tvirtinant savaitinį darbų planą (Rangos sutarties 3.16 punktas). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, kokius konkrečiai darbus, jų rūšis ir kiekius ieškovė atliko, kokia apimtimi darbai buvo atlikti tinkamai (kokybiškai), kokia jų reali vertė. Taigi, byloje turi būti sprendžiama dėl iki Rangos sutarties nutraukimo ieškovės atliktų darbų kiekio ir jų vertės priteisimo. Sprendžiant dėl iki Rangos sutarties nutraukimo ieškovės atliktų darbų vertės priteisimo, be kita ko, turėtų būti nustatyta, ar šių darbų rezultatas galės būti panaudotas, atsakovei užbaigiant darbus ir taisant darbų trūkumus, jei taip, kokia šių darbų vertė. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nurodytų aplinkybių įvertinimas yra būtinas siekiant tinkamai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą. Byloje įrodymų, kurie leistų nustatyti šias aplinkybes, nėra surinkta. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylos esmė pirmosios instancijos teisme liko neatskleista.

36. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Našta įrodyti faktines aplinkybes, t. y. faktinį šalies reikalavimo ar atsikirtimo pagrindą, tenka ne teismui, o šaliai, turinčiai įrodinėjimo naštą. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, kuris kiekvienai šaliai nustato naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

37. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-916/2024).

Dėl procesinės bylos baigties

38. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatant aplinkybes, ar iki Rangos sutarties nutraukimo atliktų darbų rezultatas galės būti panaudotas užsakovei užbaigiant darbus ir taisant darbų trūkumus, kokia šių darbų vertė, šalys turėtų pateikti papildomų įrodymų, o šių aplinkybių įvertinimas apeliacinės instancijos teisme iš esmės reikštų bylos nagrinėjimą iš naujo beveik visa apimtimi, todėl šių klausimų apeliacinės instancijos teisme išspręsti negalima. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti to, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, priešingu atveju būtų pažeista bylos šalių teisė pasinaudoti pirmąja teismine instancija ir teise į apeliaciją. Be to, teismui siekiant nustatyti minėtas aplinkybes gali kilti poreikis spręsti dėl ekspertizės būtinumo. Dėl šių argumentų teisėjų kolegija nusprendžia, kad panaikinus teismo sprendimą, kuriuo netenkintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo, byla turi būti perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

40. Padarius nurodytas išvadas ir nustačius teisinį pagrindą bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai šioje proceso stadijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Bylą grąžindamas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimo, nes visos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir šalių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su šalių turėtomis atstovavimo išlaidomis, turės būti paskirstytos bylą išnagrinėjus iš naujo pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į galutinį materialųjį teisinį ginčo išsprendimo rezultatą (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Aurimas BrazdeikisAušra MaškevičienėMilda Skersienė