Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus, Laisvydo Zederštremo,

dalyvaujant prokurorei Dianai Vileikienei (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą ZOOM),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Dianos Vileikienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo J. P. pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 39 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. P. paskirta sumažinta bausmė – areštas 26 paroms.

Į bausmės atlikimo laiką J. P. įskaitytas jo sulaikyme išbūtas laikas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Diana Vileikienė prašo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. spalio 21 d. nuosprendį pakeisti: ištaisyti nuosprendžio įžanginėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą, nurodant, kad teisminio proceso numeris yra 1-01-1-28269-2023-7; iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti nuteistojo J. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), ir nurodyti, kad J. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu J. P. paskirtos subendrintos galutinės bausmės – arešto 48 paroms pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, t. y. areštą 20 parų, ir galutinę subendrintą bausmę J. P. paskirti areštą 68 paroms; vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai atliktą pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 12 d. teismo baudžiamąjį įsakymą; vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, į bausmės laiką J. P. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. rugsėjo 10 d. 19.00 val. iki 2024 m. rugsėjo 11 d. 13.30 val. (1 parą); kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

2.3. Be to, prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti pakeistas ir dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo nesubendrinant skundžiamu 2024 m. spalio 21 d. nuosprendžiu J. P. paskirtos bausmės su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta ir jau atlikta bausme. Pažymi, kad, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, net ir tais atvejais, kai nuteistasis yra visiškai atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalo laikytis BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų ir bendrinti nauju nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-585/2010, 2K-133/2012, 2K-519/2013, 2K-151-489/2019, 2K-109-628/2022, kasacinė nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-6-495/2022 ir kt.). Be to, teismų praktikoje yra pažymima, kad pagal BK 63 straipsnio 9 dalies taisyklę įskaitoma tik ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir realiai atlikta laisvės atėmimo bausmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2009, 2K-151-489/2019, 2K-60-495/2023 ir kt.). Bylos duomenimis, J. P. nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas 2024 m. spalio 21 d. nuosprendžiu, padarė 2023 m. liepos 28 d., t. y. iki Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 12 d. teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, todėl bausmė, paskirta baudžiamuoju įsakymu, nors jam skirtą galutinę subendrintą 48 parų arešto bausmę J. P. skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną jau buvo atlikęs, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, dalinio sudėjimo būdu turėjo būti subendrinta su nauju (skundžiamu) nuosprendžiu paskirta bausme, nes, remiantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, toks bausmių bendrinimas yra privalomas. Kadangi Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu J. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 48 paroms yra griežtesnė, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nurodytus bausmės skyrimo motyvus ir argumentus, prokurorės vertinimu, J. P. paskirtos bausmės subendrintinos nuteistajam palankesniu dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę bausmę. Šiuo atveju prie minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistajam paskirtos bausmės turėtų būti pridėta didesnė 2024 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis, t. y. 20 parų arešto, ir J. P. turėtų būti paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 68 paroms. Į bausmės laiką J. P. įskaitytina bausmė, visiškai atlikta pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 12 d. teismo baudžiamąjį įsakymą. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nebendrindamas nuteistajam paskirtų bausmių, padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą ir dėl to J. P. buvo paskirta neteisinga galutinė bausmė, nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Dėl to Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. spalio 21 d. nuosprendis turi būti pakeistas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai J. P. paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

2.4. Kartu prokurorė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje tiksliai nenurodė, koks nuteistajam į bausmės laiką turi būti įskaitytas laikino sulaikymo laikas. Atkreipia dėmesį, kad byloje esantis Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjos 2024 m. rugsėjo 10 d. tarnybinis pranešimas dėl sulaikyto paieškomo asmens patvirtina, kad J. P. 2024 m. rugsėjo 10 d. 19.00 val. buvo sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininko 2024 m. rugsėjo 12 d. rašte nurodyta, kad ieškomas kaltinamasis J. P. policijos pareigūnų buvo sulaikytas ir 2024 m. rugsėjo 11 d. 13.30 val. pristatytas į Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus. Taigi, ši nuosprendžio dalis turi būti patikslinta – vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, į J. P. paskirtos bausmės laiką turi būti įskaitytas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. rugsėjo 10 d. 19.00 val. iki 2024 m. rugsėjo 11 d. 13.30 val., vieną sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

2.5. Be to, apeliantė atkreipia dėmesį, kad skundžiamo 2024 m. spalio 21 d. nuosprendžio įžanginėje dalyje yra padarytas rašymo apsirikimas, t. y. klaidingai nurodytas teisminio proceso Nr. 1-01-1-22570-2024-7, nors teisminio proceso numeris šioje baudžiamojoje byloje yra 1-01-1-28269-2023-7. Ši pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime padaryta klaida ištaisytina, tikslinant nuosprendžio įžanginę dalį ir nurodant teisingą teisminio proceso numerį.

3. Atsiliepimų į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Dianos Vileikienės apeliacinį skundą negauta, UAB “L. L.” 2024 m. lapkričio 13 d. rašte nurodyta, kad bendrovė neteiks atsiliepimo į apeliacinį skundą, dėl jo palieka spręsti teismo nuožiūra.

4. Teismo posėdžio metu prokurorė ir nuteistojo J. P. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Dianos Vileikienės apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju prokurorės apeliaciniame skunde nuteistojo J. P. kaltės ir jo veikos kvalifikavimo klausimai nekeliami, keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas – prašoma pakeisti skundžiamą nuosprendį pašalinant nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, subendrinant dviem nuosprendžiais nuteistajam paskirtas bausmes ir nurodant konkretų į paskirtą bausmę įskaitytiną sulaikymo laiką. Be to, prokurorė prašo ištaisyti pirmosios instancijos nuosprendžio įžanginėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą.

Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto taikymo ir nuteistajam J. P. paskirtos bausmės

7. Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas J. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktą. Šis apeliacinio skundo argumentas yra pagrįstas.

8. Nusikaltimų recidyvo, taip pat recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnio 1 dalyje. Joje nurodoma, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Aiškinant šias nuostatas kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014). Todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą. Nusikaltimų recidyvo atveju asmuo yra laikomas recidyvistu savaime, todėl teismas, skirtingai nei pavojingo recidyvo atveju (BK 27 straipsnio 3 dalis), šiuo klausimu atskiro sprendimo nepriima (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-459/2012). Teismas tame pačiame nuosprendyje gali konstatuoti nusikaltimų recidyvą, o asmenį, padariusį tokius nusikaltimus, laikyti recidyvistu ir į tai atsižvelgti jam individualizuojant bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-303/2017). Kadangi skundžiamu nuosprendžiu J. P. yra nuteistas ne už tyčinio nusikaltimo, o už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą (be kita ko, ir ankstesniu, t. y. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 12 d. baudžiamuoju įsakymu, J. P. nuteistas už analogišką baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje), konstatuotina, kad šiuo atveju nėra nustatytos visos BK 27 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, todėl pirmosios instancijos teismas, pripažindamas J. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir naikintina nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam J. P. nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

9. Kartu teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl netinkamo BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto taikymo J. P. paskirta bausmė yra neteisinga ar kad yra pagrindas ją švelninti. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-213-719/2020 ir kt.). Be to, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018).

10. Pagal BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų skaičių, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad BK 61 straipsnio 2 dalies nuostata parinkti bausmės dydį skaičiuojant nuo jos vidurkio reguliuoja bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, o ne nustato bausmės dydžio skyrimo taisyklę. Ši norma neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą ir nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2007, 2K-511/2010, 2K-194/2011, 2K-95/2014, 2K-238-139/2015).

11. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. P. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje, BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

12. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Pirmosios instancijos teismas J. P. už šią nusikalstamą veiką paskyrė areštą 39 paroms, ir, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, šią bausmę sumažino iki arešto 26 paroms. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad J. P. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo valios, nusikalto anksčiau būdamas teistas, ne kartą teistas ir už vagystes, neišnykus teistumui (1 t., b. l. 95–104, 107–111, 112–122), yra daug kartų baustas administracine tvarka (be kita ko, daug kartų baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio 1 dalį už smulkias vagystes) ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 123–185), nedirba (1 t., b. l. 187), nustatyta viena J. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija, įvertinusi visas paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus J. P. už jo padarytą baudžiamąjį nusižengimą arešto bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais apeliantui buvo skirtos ir švelnesnės bausmės, negu laisvės atėmimas ir areštas, t. y. laisvės apribojimas, buvo taikytas nuteistojo teisinę padėtį lengvinantis institutas – bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai J. P. teigiamo poveikio nepadarė – jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, be to, nedirba, taigi, skirti jam už padarytą nusikalstamą veiką švelnesnę bausmę negu areštas būtų netikslinga. Teisėjų kolegijos vertinimu, tik paskyrus J. P. arešto bausmę, jis bus tinkamai nubaustas, jam bus atimta galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistajam už jo padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje, paskirta bausmė – areštas 39 paroms, dydžiu nėra žymiai didesnė už šios bausmės rūšies, skiriamos už baudžiamojo nusižengimo padarymą, vidurkį (pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už baudžiamąjį nusižengimą skiriamos arešto bausmės vidurkis yra 27,5 paros), be to, ši bausmė, pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažinta iki arešto 26 paroms, todėl daryti išvadą, kad apeliantui paskirta bausmė aiškiai per griežta ir ją švelninti, kaip jau minėta, net ir panaikinus jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nėra pagrindo.

13. Apibendrindama tai, kas pirmiau nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu J. P. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji yra tinkamai individualizuota, atitinka nuteistojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Dėl BK 63 straipsnio 9 dalies taikymo

14. Prokurorė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti pakeistas ir dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo nesubendrinant skundžiamu 2024 m. spalio 21 d. nuosprendžiu J. P. paskirtos bausmės su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta ir jau atlikta bausme. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu.

15. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnis). Pagal tokias pat taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju, paskyręs bausmę už naują nusikalstamą veiką, teismas ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 1, 9 dalys). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, net ir tais atvejais, kai nuteistasis yra visiškai ar iš dalies atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalo laikytis BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų ir bendrinti nauju nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-585/2010, 2K-133/2012, 2K-519/2013, 2A-7-3/2014, 2K-151-489/2019, 2A-6-495/2022, 2K-60-495/2023).

16. Bylos duomenimis, J. P. nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje, padarė 2023 m. liepos 28 d., t. y. iki Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 12 d. baudžiamojo įsakymo, kuriuo J. P. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį galutine subendrinta 48 parų arešto bausme, priėmimo. Minėtas baudžiamasis įsakymas Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime buvo pradėtas vykdyti 2024 m. vasario 15 d. (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), taigi skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną J. P. jau buvo atlikęs 2024 m. sausio 12 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą arešto bausmę. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad net ir tais atvejais, kai nuteistasis yra visiškai atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalo laikytis BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų ir bendrinti nauju nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, todėl J. P. skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. spalio 21 d. nuosprendžiu ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės subendrintinos ir į bausmės laiką jam įskaitytina pagal 2024 m. sausio 12 d. baudžiamąjį įsakymą visiškai atlikta bausmė. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai ankstesniu nuosprendžiu kaltinamajam paskirta bausmė yra realiai atlikta, teismas gali bendrinti bausmes pagal BK 63 straipsnio 9 dalį tik tuomet, kai tuo nebloginama kaltinamojo teisinė padėtis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-267-788/2024). Šiuo atveju dėl BK 63 straipsnio 9 dalies taikymo nuteistojo J. P. teisinė padėtis nepablogėja, priešingai, subendrinus nuteistajam paskirtas bausmes ir į galutinę subendrintą bausmę įskaičius visą 2024 m. sausio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bei atliktą bausmę, jo teisinė padėtis palengvėja. Kaip teisingai nurodyta prokurorės apeliaciniame skunde, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu J. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 48 paroms yra griežtesnė negu skundžiamu nuosprendžiu paskirta 26 parų arešto bausmė, todėl, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus bausmės skyrimo motyvus, J. P. paskirtos bausmės subendrintinos nuteistajam palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridedant dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, t. y. nepagrįstai netaikytų BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatų, ir neteisingai nuteistajam paskirtos galutinės bausmės (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas).

Dėl BK 66 straipsnio ir BPK 140 straipsnio 13 dalies taikymo

17. Prokurorė apeliaciniame skunde, be kita ko, prašė patikslinti skundžiamo nuosprendžio rezoliucinę dalį dėl joje tiksliai nenurodyto į nuteistajam paskirtą bausmę įskaitytino laikino sulaikymo laiko ir, vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, į bausmės laiką J. P. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. rugsėjo 10 d. 19.00 val. iki 2024 m. rugsėjo 11 d. 13.30 val. (1 parą).

18. BK 66 straipsnyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai. BPK 140 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad laikino sulaikymo laikas įskaitomas į suėmimo ir bausmės laiką. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kaltinamasis J. P., kuriam ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 73–75), pasislėpė nuo teismo, todėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi buvo paskelbta kaltinamojo J. P. paieška, J. P. sulaikius, pareigūnai įpareigoti atvesdinti pastarąjį į Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus (2 t., b. l. 89). Bylos duomenimis, J. P. buvo sulaikytas 2024 m. rugsėjo 10 d. 19.00 val. (2 t., b. l. 94, 95), 2024 m. rugsėjo 11 d. 13.30 val. jis buvo pristatytas į teismo posėdį, byla buvo baigta nagrinėti ir kaltinamasis 13.40 val. buvo paleistas iš teismo posėdžių salės (2 t., b. l. 96–97, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje turėjo ne abstrakčiai nurodyti „į bausmės atlikimo laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką“, o, vadovaudamasis BPK 140 straipsnio 13 dalimi, BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, turėjo nurodyti konkretų į nuteistajam J. P. paskirtą bausmę įskaitytiną laikino sulaikymo laiką – nuo 2024 m. rugsėjo 10 d. 19.00 val. iki 2024 m. rugsėjo 11 d. 13.40 val. (1 parą), 1 sulaikymo parą prilyginant 1 arešto parai. Dėl to prokurorės prašymas tenkinamas ir skundžiamo nuosprendžio rezoliucinė dalis tikslinama konkrečiai nurodant į nuteistajam paskirtą bausmę įskaitytino laikino sulaikymo laiką.

Dėl pastebėto rašymo apsirikimo

19. Kaip teisingai pastebėta prokurorės apeliaciniame skunde, Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. spalio 21 d. nuosprendyje – jo įžanginėje dalyje – padarytas rašymo apsirikimas, t. y. nurodytas teisminio proceso numeris 1-01-1-22570-2024-7, nors teisminio proceso numeris šioje baudžiamojoje byloje yra 1-01-1-28269-2023-7. Minėtas rašymo apsirikimas, kurio taisymas nekeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmės, ištaisytinas šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

20. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios BPK nuostatos galioja ir apeliacinio proceso metu. Kartu pažymima, kad sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo taip pat turi būti vadovaujamasi nuostata, jog tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021, 2K-51-788/2021).

21. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), todėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi nuteistajam J. P. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja advokatė Zoja Kastėnienė (2 t., b. l. 126). Šiaulių apygardos teisme 2024 m. gruodžio 17 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2024-12871, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam J. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 112,50 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, kaip jau minėta, gynėjo dalyvavimas yra būtinas, pats nuteistasis pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neskundė, apeliacinį skundą, padavė tik prokurorė, nors nuteistojo teisinę padėtį ir nesunkinančiais pagrindais, teisėjų kolegija sprendžia, kad išieškoti iš nuteistojo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra pagrindo ir šių išlaidų neišieško.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Dianos Vileikienės apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. spalio 21 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistojo J. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, J. P. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie griežtesnės Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. sausio 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 48 parų arešto bausmės pridedant dalį Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirti J. P. galutinę subendrintą bausmę – areštą 68 paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką J. P. įskaityti bausmę, visiškai atliktą pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 12 d. baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, į nuteistajam J. P. paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. rugsėjo 10 d. 19.00 val. iki 2024 m. rugsėjo 11 d. 13.40 val. (vieną parą), vieną sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Ištaisyti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. spalio 21 d. nuosprendžio įžanginėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą, t. y. klaidingai nurodytą teisminio proceso Nr. 1-01-1-22570-2024-7 ištaisyti į Nr. 1-01-1-28269-2023-7.

Kitą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. spalio 21 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Neišieškoti iš nuteistojo J. P. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.