Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1986-08-15 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo 1 metams 6 mėnesiams bausme;

2) 1987-09-29 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo 1 metams 6 mėnesiams bausme; prijungus neatliktą bausmės dalį pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 1986-08-15 nuosprendį, skirta galutinė bausmė – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas;

3) 1991-08-28 Mažeikių rajono teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 146 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 3 dalį galutine subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4) 1993-08-25 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal BK 2121 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme;

5) 1996-02-15 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį 4 metų laisvės atėmimo bausme; bausmę subendrinus su Radviliškio rajono apylinkės teismo 1993-08-25 nuosprendžiu skirta bausme, skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams;

6) 2000-11-03 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį galutine 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7) 2003-09-24 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 30 parų arešto bausme; bausmę subendrinus su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2000-11-03 nuosprendžiu skirta bausme, skirta galutinė subendrinta bausmė – 10 mėnesių laisvės atėmimas;

8) 2005-03-10 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 40 parų arešto bausme;

9) 2005-08-18 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 178 straipsnio 1 dalį 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

10) 2011-05-05 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

11) 2019-10-22 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

12) 2019-12-06 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme; bausmę subendrinus su 2019-10-22 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019-10-22 nuosprendžiu paskirta bausme, skirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimas, bausmės vykdymą atidedant 2 metams; 2020-05-12 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti skirtą laisvės atėmimo bausmę, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. G. E. smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų, t. y. 2024 m. birželio 13 d. apie 22:00 val., (duomenys neskelbtini), namuose, žodinio konflikto metu su D. Š., tyčia, atlenkiamu peiliu du kartus dūrė D. Š. į kairės ir dešinės kojos šlaunis, taip padarydamas odos nubrozdinimą kairėje šlaunyje ir paviršinę durtinę–pjautinę žaizdą dešinėje šlaunyje, dėl ko nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

2. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. E. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2024 m. birželio 13 d. jo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu įvyko konfliktas su D. Š.. Jie susiginčijo, iš nervų jis paėmė peilį ir D. Š. į koją, gal ir į kitą koją kliuvo. D. pasiskambino savo buvusiam vyrui, jis atėjo ir ją išsivedė. Įvykio metu dar buvo D. Š. sesuo, jo sugyventinė, R. J.. Konfliktas kilo dėl to, kad D. iš namų buvo išvijęs sugyventinis ir ji keturias dienas gyveno pas jį su R. J. iš jo pinigų. Jis norėjo, kad ji kažką padėtų, apsitvarkytų. Įvykio metu jis buvo neblaivus. Blaivus nebūtų taip pasielgęs, girtumas turėjo įtakos. Nukentėjusiosios atsiprašė, atlygino jai turtinę žalą. Su civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos sutinka, tik nežino, kaip žalą atlygins, nes gyvena iš pašalpos. Dėl savo veiksmų gailisi.

Motyvuojamoji dalis

4.5. specialisto išvada, iš kurios matyti, kad D. Š. nustatytas nubrozdinimas kairėje šlaunyje, paviršinė durtinė–pjautinė žaizda dešinėje šlaunyje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam įvykio laikui, nėra. Sužalojimai padaryti aštriu (aštriabriauniu) daiktu, galimai užduotyje nurodyta peilio geležte, ar panašiai. Sužalojimai susiformavo 2 trauminiais poveikiais. Dėl nustatytų sužalojimų D. Š. sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., b. l. 56);

4.10. daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrimas savanoriškai įtariamojo G. E. pateiktas peilis. Peilis yra metalinis, užlenkiamas. Užlenkiamo peilio visas ilgis yra 21 cm. Peilio koto ilgis yra 13 cm., plotis nuo 4 cm. iki 2.5 cm., apatinėje koto dalyje yra trys išlenkimai pirštams. Taip pat ant koto dešinės pusės matosi metalinis pailgas laikiklis. Peilio geležtės ilgis yra 9 cm., geležtė vienašmenė, profilis link smaigalio užlinkstančios linijos pavidalo. Plačiausioje vietoje geležtės plotis 2,2 cm. Arčiau rankenos matyti tamsios spalvos apdžiuvusių apnašų (panašu į maisto likučius) (1 t., b. l. 99-108).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija

6. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, t. y. kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, nuosprendžio 4.1. – 4.10. punktuose išvardintų rašytinių įrodymų turinį, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog G. E. 2024 m. birželio 13 d. apie 22:00 val., (duomenys neskelbtini), namuose, žodinio konflikto metu su D. Š., tyčia, atlenkiamu peiliu du kartus dūrė D. Š. į kairės ir dešinės kojos šlaunis, taip padarydamas odos nubrozdinimą kairėje šlaunyje ir paviršinę durtinę–pjautinę žaizdą dešinėje šlaunyje, dėl ko nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Įvertinus G. E. padarytos veikos kvalifikacinius požymius, teismas konstatuoja, kad jo padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, todėl kvalifikuota teisingai.

Bausmės skyrimas

7. Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

8. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

9. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

10. Kaltinamojo G. E. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

11. Kaltinamasis G. E. padarė vieną nusikalstamą veiką, įstatymo leidėjo priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis yra teistas 12 kartų, taip pat ir už smurtinius nusikaltimus, šią nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą (1 t., b. l. 144-152). Administracine tvarka baustas, turi galiojančią nuobaudą (1 t., b. l. 154), nedirbantis (1 t., b. l. 156-157), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Paskutinį kartą G. E. teistas 2019 m. gruodžio 6 d. laisvės atėmimo bausme, atidedant jos vykdymą, tačiau nesilaikė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, dėl ko 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir jis pasiųstas atlikti realią bausmę. Iš įkalinimo įstaigos kaltinamasis paleistas 2023 m. liepos 5 d. Nepraėjus nei metams nuo bausmės atlikimo G. E. vėl nusikalto. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, įvertinus tai, kad švelnesnės bausmės kaltinamajam G. E. nedaro teigiamos įtakos, kaltinamasis turėdamas neišnykusį teistumą ir vėl nusikalto, savo elgesio nevertina kritiškai, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam skyrus tik terminuoto laisvės atėmimo bausmę, bausmės terminą nustatant didesnį, nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis, t. y. 9 mėnesius (BK 140 straipsnio 1 dalis).

12. Kaltinamajam visiškai pripažinus kaltę ir bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

14. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose (pvz., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d., 2015 m. balandžio 16 d. nutarimai) yra suformavęs plačią oficialiąją konstitucinę žalos atlyginimo doktriną, grindžiamą esmine nuostata, jog būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas, kurį įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.263 straipsnį, asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia BPK nuostatų (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 straipsnio 2 dalis).

15. Nukentėjusioji D. Š. byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, didžiulį išgąstį, dvasinius išgyvenimus, stresą, baimę, dėl ko naktį blogai miega, turėjo lankytis pas gydytojus, sužalotą koją jai paskauda iki šiol. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad naktimis nemiega, nes sapnuoja tuos įvykius, dėl streso vis dar neatsigauna, kreipėsi į šeimos gydytoją, jai buvo paskirti vaistai nuo streso, nemigos. Vaistai padeda. Jų pavadinimo neatsimena, vartoja apie savaitę. Kada tiksliai buvo pas gydytoją taip neatsimena, gal prieš savaitę. Įvykio metu buvo neblaivi, tačiau nedaug išgėrusi.

16. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, kaltinamojo padarytus veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, neabejoja, jog dėl G. E. smurtinių veiksmų nukentėjusioji juto fizinį skausmą, patyrė neigiamus išgyvenimus, stresą, kas vertintina kaip nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala. Tačiau sprendžiant dėl prašomos neturtinės žalos dydžio teismas atsižvelgia į tai, kad jokių įrodymų apie civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes nukentėjusioji teismui nepateikė. Teismui nepateikti duomenys, kad D. Š. iš tiesų būtų kreipusis į gydytoją, kad jai yra paskirtas medikamentinis gydymas, o teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji neprisiminė nei vartojamų vaistų pavadinimo, nei tikslios dienos, kada lankėsi pas gydytoją. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įvykis įvyko 2024 m. birželio 13 d., o 2024 m. rugsėjo 5 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, jog į gydytoją kreipėsi tik maždaug prieš savaitę iki posėdžio. Vadinasi, apie du mėnesius po įvykio nukentėjusioji, nors ir nurodo patyrusi itin stiprius neigiamus išgyvenimus, jokių aktyvių veiksmų jiems pašalinti nesiėmė, pagalbos į specialistus nesikreipė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios patirtiems neigiamiems išgyvenimams kompensuoti priteistina 400 Eur neturtinė žala.

17. Kaltinamajam G. E. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – taikytina iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.

18. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mėlynos spalvos moteriškos timpos ir sportinės kelnės „Adidas“ grąžintinos nukentėjusiajai, o šiai jų neatsiėmus per 3 mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo – sunaikintinos kaip menkavertės, užlenkiamas peilis konfiskuotinas ir sunaikintinas kaip nusikalstamos veikos įrankis, CD kompaktinis diskas paliktinas saugoti prie bylos.

19. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

20. Nukentėjusiajai D. Š. byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodė, kad išlaidų suma dėl D. Š. teiktos teisinės pagalbos sudaro 329,71 Eur. Esant šioms aplinkybėms, išlaidos už teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajai šioje byloje pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. E. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti G. E. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, 10 punktu, 6 dalimi, bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

- dalyvauti elgesio pataisos programoje per 8 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios;

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Civilinės ieškovės D. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš G. E. 400,00 Eur (keturių šimtų eurų) neturtinę žalą civilinės ieškovės D. Š. naudai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- CD kompaktinį diską – palikti saugoti prie bylos;

- mėlynos spalvos moteriškas timpas ir sportines kelnes „Adidas“, saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, – grąžinti nukentėjusiajai, o šiai jų neatsiėmus per 3 mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo – sunaikinti kaip menkavertes;

- užlenkiamą peilį, saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, – konfiskuoti ir sunaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo G. E. valstybės naudai 329,71 Eur (trijų šimtų dvidešimt devynių eurų 71 ct) išlaidas už nukentėjusiajai teiktą antrinę teisinę pagalbą, įpareigojant nurodytą sumą sumokėti į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.