Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2023-07-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-174-557/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-07-28
Bylos Nr.
AN2-174-557/2023
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00208-2023-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Linas Pauliukėnas (pirm.)
Pažeidėjas
K. Z.
Institucija
Lietuvos kelių policijos tarnyba
Advokatai
Eligijus Karbauskas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-174-557/2023Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00208-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.2.; 21.11.10. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. Z. atstovo advokato Eligijaus Karbausko skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. birželio 15 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio (toliau – ir Lietuvos kelių policijos tarnyba, Institucija) 2023-04-20 nutarimu K. Z. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 6 dalį 505 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 4 mėnesiams už tai, kad jis 2023-02-11 10.05 val. Klaipėdos r. sav., Klaipėdoje, Lubinų g. 31, vairuodamas transporto priemonę „Skoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), esant nustatytam 50 km/val. važiavimo greičiui, važiavo 101 km/val. greičiu ir nustatytą leistiną greitį viršijo 51 km/val., tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-12-11 nutarimu Nr. 1950, 127 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas K. Z., atstovaujamas advokato E. Karbauskio, kreipėsi su skundu į Klaipėdos apylinkės teismą, prašydamas skundžiamą nutarimą pakeisti – taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, neskirti K. Z. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba paskirti trumpesnį šios administracinio poveikio priemonė terminą.

3. Skundžiama 2023-06-15 nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas K. Z. atstovo advokato E. Karbausko skundo netenkino ir Lietuvos kelių policijos tarnybos 2023-04-20 nutarimą paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto K. Z. atstovas advokatas E. Karbauskis prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023-06-15 nutartį ir priimti naują nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje – pakeisti Lietuvos kelių policijos tarnybos 2023-04-20 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-64912-2023 ir K. Z., taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba paskirti trumpesnį (minimalų) šios specialiosios teisės atėmimo terminą.

4.1. Nurodo, kad nesutinka su skundžiamos nutarties teiginiais, jog: „Teismo vertinimu, dėl administracinio nusižengimo padarymo patirtos pasekmės yra adekvačios K. Z. padaryto nusižengimo pavojingumui, jokių išskirtinių aplinkybių, kurios būtų pagrindu švelninti paskirtą administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, o tuo labiau – iš viso jos neskirti, šioje byloje nenustatyta.“, kadangi, K. Z. įsitikinimu, jam buvo paskirta per griežta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, t. y. nustatyta pernelyg ilga trukmė.

4.2. ANK 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

4.3. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriuo remiantis, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, tai yra paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

4.4. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai. Tai reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006-09-21, 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 nutarimai). Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2001-10-02, 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21 nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005-11-10 nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.

4.5. Kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje, administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019, 2AT-28-303/2020).

Motyvuojamoji dalis

4.6. Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, skundžiama nutartis yra formali, nepagrįsta, kadangi teismas nenurodė pagrįsto pagrindo, motyvo, kodėl K. Z. turi būti skiriama tokia griežta administracinio poveikio priemonė, t. y. specialiosios teisės atėmimas net 4 mėnesiams, kuri, apelianto teigimu, yra neproporcinga, atsižvelgiant į toliau nurodomas aplinkybes.

4.7. ANK 416 straipsnio 6 dalyje nurodyta: „Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų.“ To paties straipsnio 7 dalyje nurodyta: „<...> Už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių, o pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, vairuotojams ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų ir šešių mėnesių.“

4.8. Taigi ANK 416 straipsnio, už kurio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra nubaustas K. Z., 7 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 6 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių.

4.9. Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra nurodyti ANK 32 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais, atsižvelgiant į aplinkybes, nurodytas ANK 34, 35, 36 straipsniuose.

4.10. ANK 34 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

4.11. ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta: „Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.“

4.12. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (LAT nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-58-697/2017 ir kt.).

4.13. Teismų praktikoje suformuluota: „ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2011-03-07 nutartis byloje Nr. N-575-3392-11); „Tokie faktiniai duomenys yra veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas.“ (LVAT nutartys bylose Nr. N-575-215-09, N-261-3042-11; Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)810/2017); ,,Tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus“ (LVAT nutartis byloje Nr. N-62-509-08); „Ilgas vairavimo stažas, pirmas tokio pobūdžio pažeidimas“ (LVAT nutartis byloje Nr. N-62-5002/2010); „Asmeninio pobūdžio aplinkybės – darbo pobūdis bei mažamečių vaikų auginimas“ (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-116-1020/2017); „Administracinio nusižengimo padariniai“ (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-34-507/2015; Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-57-360/2017); „Finansinė padėtis, ankstesnis asmens traukimas administracinėn atsakomybėn“ (LVAT 2009-02-13 nutartis byloje Nr. N-444-370-09).

4.14. Teismų praktikoje nurodyta: „Įstatymų leidėjas, formuluodamas ANK numatytų nusižengimų požymius ir nustatydamas sankcijas už šiuos nusižengimus, įvertina tipinį (rūšinį) nusižengimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusižengimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusižengimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusižengimo pavojingumo. Nusižengimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Priimant sprendimus ir skiriant nuobaudas teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad nuobaudos teisingumas neatsiejamai susijęs su nuobaudos individualizavimu bei nuobaudos paskirtimi. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę. Pilnai sutinku, kad mano nusižengimas yra šiurkštus tačiau minėta, kad kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį, konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę. Būtina įvertinti ne tik rūšinį, bet ir individualų asmens padarytų teisei priešingų veiksmų pavojingumą.“ (Kauno apylinkės teismo nutartis byloje Nr. AN2-543-485/2019).

4.15. LAT praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018).

4.16. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas ir administracinio poveikio priemones teismai nuodugniai įvertina pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Skiriant tiek administracines nuobaudas, tiek administracinio poveikio priemones, būtina laikytis konstitucinio principo, kuris reikalauja asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti privalo būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

4.17. Apeliaciniame skunde pažymima, jog K. Z. neginčijo fakto, kad galbūt padarė KET pažeidimą, t. y. vairuodamas transporto priemonę viršijo nustatytą leistiną maksimalų važiavimo greitį. Pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad nustatytas leistinas greitis buvo viršytas 51 km/h, važiuojant techniškai tvarkingu automobiliu, nėra jokių duomenų, kad buvo intensyvus judėjimas, realaus pavojaus kitiems eismo dalyviams šis nusižengimas nesukėlė, žala nepadaryta, kiti KET reikalavimai nebuvo pažeisti. Nors šios aplinkybės neturi įtakos veikos kvalifikavimui ir tai jokiu būdu nereiškia, jog K. Z. menkina savo padarytą šiurkštų pažeidimą, tačiau aplinkybės, kuriomis padarytas nusižengimas, apibūdina pažeidimo pavojingumą, kurį būtina įvertinti individualizuojant nuobaudą. Nagrinėjamu atveju K. Z. leistiną greitį viršijo iš esmės gatvės atkarpoje, kurioje jokių gyvenamųjų namų nėra, t. y. pasibaigus faktinei miesto gyvenamajai daliai. Todėl vairuodamas automobilį jis buvo įsitikinęs, kad minėtoje vietoje leidžiamas greitis yra 90 km/h. Be to, Institucijos nutarime nurodyta pažeidimo padarymo vieta yra neteisinga, nes K. Z. Lubinų g. leistino greičio neviršijo ir negalėjo viršyti. Jis galėjo važiuoti Rimkų g., todėl jam nesuprantama, kodėl nutarime nurodyta pažeidimo padarymo vieta „Klaipėdos miesto sav., Klaipėda, Lubinų 31, 2023 m. vasario mėn. 11 d. 10 val. 05 min.“

4.18. Nurodytos aplinkybės turi teisinės reikšmės, tačiau jų apylinkės teismas visiškai nevertino ir dėl jų nepasisakė. Aukštesnės instancijos teismų praktikoje nagrinėjant analogiškos kategorijos bylas prieita prie išvados, kad aplinkybės, kuriomis padarytas nusižengimas, apibūdina jo pavojingumą, kurį būtina įvertinti individualizuojant nuobaudą (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-435-397/2018), taip pat pasisakyta, kad kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-276-954/2019). Akivaizdu, jog teismas tinkamai nevertino nurodytų aplinkybių, t. y. neatsižvelgė į tai, jog pažeidimas padarytas gatvės atkarpoje, kurioje nėra gyvenamųjų namų, ir dėl šios priežasties K. Z. buvo įsitikinęs, kad minėtoje vietoje leidžiamas greitis yra 90 km/h, dėl to teismas nepagrįstai netaikė švelnesnės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės, nei numatyta sankcijoje.

4.19. Taip pat teismas tinkamai nevertino aplinkybių, jog K. Z. nėra teistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nėra įtrauktas į psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimų asmenų įskaitą, nepiktnaudžiauja alkoholiu, dirba (vykdo individualią veiklą) ir jo darbinė veikla yra tiesiogiai susijusi su transporto priemonės vairavimu, kadangi jis vykdo vidaus apdailos darbus (klijuoja keramines plyteles), todėl nuolat transporto priemone vyksta į klientų įrengiamus objektus, automobiliu veža ir specialius įrenginius bei medžiagas į objektus ir pan. K. Z. praradus teisę vairuoti transporto priemones, jis negalėtų atlikti tiesioginių pareigų ir netektų pajamų ir objektyviai prarastų galimybę tinkamai ir laiku vykdyti turimus finansinius įsipareigojimus šeimai, kreditoriams. Be to, K. Z. netekus teisės vairuoti, būtų apsunkintas jo nepilnamečio vaiko nuvežimas iš rajono, kur gyvena, į mieste esančią ugdymo įstaigą – (duomenys neskelbtini) gimnaziją, taip pat įvairius būrelius Klaipėdos mieste.

4.20. Be to, nors K. Z. pasielgė neatsakingai, tačiau pažeidimą padarė netyčia, t. y. nepastebėjęs, kad dar nėra pravažiavęs miesto pabaigą žyminčio ženklo, nors, kaip minėta, nurodytoje gatvės dalyje nė vienoje pusėje nėra gyvenamųjų namų ir pan. Tačiau teismas nurodytų aplinkybių nevertino.

4.21. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, spręsdamas klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo trukmės mažinimo, tinkamai nesivadovavo ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis. K. Z. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trukmė nustatyta 4 mėnesiai, t. y. didesnė nei minimalus sankcijoje numatytas dydis (1 mėnuo). Apelianto nuomone, nustatydamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trukmę teismas nesilaikė ANK 34 straipsnio 3 dalies nuostatų.

4.22. Administracinio nusižengimo byloje nustatyta K. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). K. Z. įsitikinimu, administracinei atsakomybei keliami tikslai būtų pasiekti ir netaikant jam ir jo šeimai ypač dideles neigiamas sukelsiančios administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Ši administracinio poveikio priemonė anksčiau K. Z. nebuvo paskirta, dėl to darytina pagrįsta išvada, jog ir minimalios trukmės teisės vairuoti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo šiuo atveju pakanka padaryti teigiamą įtaką asmens elgesiui ateityje ir tuo bus pasiekti nubaudimo tikslai.

4.23. Teismų praktikoje nurodyta: „Švelnesnė nei numatyta įstatymo sankcijoje administracinė nuobauda asmeniui gali būti skiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą nusižengimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.“ (Klaipėdos apygardos teismas nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-232-361/2020).

4.24. Anksčiau nurodytos aplinkybės, į kurias teismas tinkamai neatsižvelgė, leidžia daryti pagrįsta išvadą, jog K. Z. yra socialiai integravęsis ir priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, jo asmenybė atspindi teigiamus piliečio bruožus ir jam poveikį gali padaryti ir švelnesnė nei Lietuvos kelių policijos tarnybos paskirta administracinio poveikio priemonė.

4.25. Akivaizdu, jog K. Z. paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta. Skundą nagrinėjęs teismas neįvertino visų skunde išdėstytų aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri turi būti pakeista. Atsižvelgiant į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, K. Z. charakteristiką ir atsakomybę lengvinančią aplinkybę, yra teisinis pagrindas neskirti jam administracinio poveikio priemonės arba ją sutrumpinti iki minimalaus dydžio, t. y. iki 1 mėnesio. K. Z. neabejoja, jog ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti neskiriant jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba tokią teisę apribojus minimaliam įstatyme nustatytam terminui. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo neskyrimas arba termino sutrumpinimas iki 1 mėnesio būtų teisingas ir sąžiningas sprendimas K. Z., nekeltų jokios grėsmės visuomenei, atitiktų konstitucinį proporcingumo principą, reikalaujantį asmens teisių neriboti daugiau nei tai būtina demokratinėje visuomenėje.

4.26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog K. Z. paskirta administracinio poveikio priemonė nebuvo individualizuota tinkamai, pažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimus, yra per griežta, neadekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir neatitinka nuobaudų ir poveikio priemonių skyrimo pagrindų, todėl švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę yra pagrįstas pagrindas. Šiuo atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad administracinio poveikio priemonės tikslai būtų pasiekti neskiriant K. Z. administracinio poveikio priemonės arba paskyrus jam tik minimalų administracinio poveikio priemonės terminą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, turėtų panaikinti skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo 2023-06-15 nutartį, kuri, apelianto teigimu, yra neteisėta ir nepagrįsta, išsamiai nemotyvuota.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas prašo skundžiamą nutartį pakeisti ir K. Z. neskirti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo arba šios administracinio poveikio terminą sutrumpinti iki minimalaus, atimant teisę vairuoti transporto priemones 1 mėnesiui. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir nagrinėjamu atveju pasisako būtent dėl pažeidėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo.

7. Nagrinėjamu atveju K. Z. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį už tai, kad jis 2023-02-11 10.05 val. Klaipėdos r. sav., Klaipėdoje, Lubinų g. 31, pažeisdamas KET 127 punkto reikalavimus, vairuodamas automobilį „Skoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), esant nustatytam 50 km/val. važiavimo greičiui, važiavo 101 km/val. greičiu ir nustatytą greitį viršijo 51 km/val.

8. ANK 416 straipsnio 6 dalyje, inter alia (be kita ko), numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo 450 Eur iki 560 Eur. Šio straipsnio 7 dalyje, inter alia, numatyta, kad už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 6 mėnesių.

9. Iš bylos duomenų matyti, jog Institucija 2023-04-20 nutarimu K. Z. pripažino kaltu padarius ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą nusižengimą ir, nustačiusi jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) – ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas), paskyrė vidurkiui lygią 505 Eur baudą (K. Z. paskirtos baudos dydis apeliaciniame skunde nėra ginčijamas) ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones atėmimą 4 mėnesiams, t. y. šios administracinio poveikio priemonės terminą nustatė artimą vidurkiui.

10. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar Institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau teismas ar Institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, spręsdami asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

11. Vertinant K. Z. atstovo apeliacinio skundo argumentus, atkreiptinas dėmesys į ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

12. Kita vertus, remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

13. Esant aptartam teisiniam reguliavimui analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą matyti, kad pagal ANK 416 straipsnio 7 dalį už K. Z. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymą vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 mėnesio iki 6 mėnesių yra privalomas.

14. Nagrinėjamu atveju K. Z. už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje, Institucijos 2023-04-20 nutarimu buvo paskirtas artimas vidurkiui šio straipsnio 7 dalyje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas – 4 mėnesiai, jį Klaipėdos apylinkės teismas, išnagrinėjęs pažeidėjo atstovo skundą, pripažino proporcingą K. Z. padaryto nusižengimo pavojingumui (nustatytą greitį viršijo net 51 km/h, tokiu būdu jis kėlė realią grėsmę tiek savo, tiek ir kitų asmenų turtui, sveikatai ir net gyvybei) ir pažeidėjo asmenybei (kaip matyti iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, 2020–2023 m. K. Z. daug kartų baustas už leistino greičio viršijimą (b. l. 43–61), tai rodo, kad jis yra linkęs nesilaikyti KET ir nusižengimas, už kurio padarymą jis nubaustas šioje byloje, nebuvo atsitiktinis, o praeityje jam skirtos baudos, kurios nors ir buvo sumokėtos, iš esmės jokio teigiamo poveikio nepadarė. Tai, kad tik dėl atsitiktinumo neteisėtas elgesys kelyje nesukėlė pasekmių, visiškai nešvelnina jo atsakomybės dėl padaryto nusižengimo ir nesudaro pagrindo švelninti administracinio poveikio priemonę, o tuo labiau – iš viso jos neskirti. Aplinkybė, kad K. Z., nepaisydamas jam skiriamų nuobaudų, toliau sistemingai darė KET pažeidimus, vienareikšmiškai patvirtina, kad administracinio poveikio priemonės paskyrimas šiuo atveju yra būtinas, siekiant ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų administracinės nuobaudos skyrimo tikslų.

15. K. Z. atstovas apeliaciniame skunde prašo iš naujo įvertinti pažeidėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis ir jam paskirtos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo iš viso neskirti arba šios administracinio poveikio priemonės terminą sutrumpinti iki galimo minimalaus 1 mėnesio termino, šį savo prašymą argumentuodamas tuo, kad teisė vairuoti K. Z. yra būtina tiek dėl darbo, tiek nuvežant nepilnametį vaiką iš Klaipėdos rajono, kur gyvena, į Klaipėdoje esančią ugdymo įstaigą ir būrelius, kartu pažymėdamas, kad nors K. Z. pasielgė neatsakingai, tačiau pažeidimą padarė netyčia, t. y. nepastebėjęs, kad dar nėra pravažiavęs miesto pabaigą žyminčio ženklo ir dėl to buvo įsitikinęs, kad minėtoje vietoje leidžiamas greitis yra 90 km/h, juolab, kad nurodytoje gatvės atkarpoje nebuvo gyvenamųjų namų, suprato specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemonę – svarbą tiek jam asmeniškai, tiek jo šeiminiam gyvenimui, taip pat dėl darbo ir mano, kad ANK numatyti administracinių nuobaudų tikslai tikrai bus pasiekti, neskiriant jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba šios administracinio poveikio priemonės terminą sumažinant iki minimalaus 1 mėnesio termino. Tačiau, apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, pripažindamas, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo K. Z. už nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir iš viso neskirti jam teisės vairuoti transporto priemonę arba šios administracinio poveikio priemonės terminą sutrumpinti iki minimalaus 1 mėnesio termino už padarytų šiurkštų KET pažeidimą, be abejonės atsižvelgė į apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, kad K. Z. dėl padaryto nusižengimo savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau kartu nustatyta ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad pažeidimas padarytas pakartotinai (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas), taip pat įvertino ir tai, kad pažeidėjui teisė vairuoti transporto priemones reikalinga tiek dėl darbo, tiek nuvežant vaiką į ugdymo įstaigą ir būrelius, tačiau šios aplinkybės, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamoje nutartyje, pagal teismų praktiką savaime nepripažįstamos ypatingomis aplinkybėmis, lemiančiomis išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, taip pat rūpinantis šeimos ir artimųjų gerove turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Taigi, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, Klaipėdos apylinkės teismas pakankamai atsižvelgė į K. Z. situaciją ir įvertino visas jo atstovo skunde nurodytas aplinkybes, kurios, pažymėtina, atkartojamos apeliaciniame skunde, todėl jas pakartotinai vertinti kaip sudarančias pagrindą sutrumpinti pažeidėjui, padariusiam savo pobūdžiu ypač šiurkštų ir didelį pavojų eismo saugumui keliantį administracinį nusižengimą, paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą iki minimalaus 1 mėnesio termino arba taikyti K. Z. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir iš viso neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo. Tokios pažeidėjo pageidavimus atitinkančios administracinio poveikio priemonės paskyrimas minimaliam terminui arba specialiosios teisės atėmimo netaikymas, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, įvertinus tai, kad K. Z. jam inkriminuotą nusižengimą padarė pakartotinai (kaip minėta, K. Z. praeityje daug kartų baustas už analogiško pobūdžio nusižengimus – nustatyto greičio viršijimą), o tai sunkina jo atsakomybę ir kartu parodo, kad jis išvadų dėl savo priešingo KET reikalavimams elgesio nepadarė, o anksčiau jam paskirtos baudos nesulaikė jo nuo pakartotinio savo pobūdžiu pavojingo nusižengimo padarymo, būtų neproporcinga poveikio priemonė K. Z. padarytam nusižengimui, itin šiurkščiai pažeidus KET reikalavimus. Apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, kad K. Z. jam inkriminuotą nusižengimą padarė netyčia, nepastebėjęs, kad dar nėra pravažiavęs miesto pabaigą žyminčio ženklo ir dėl to buvo įsitikinęs, kad minėtoje vietoje leidžiamas greitis yra 90 km/h, juolab, kad nurodytoje gatvės atkarpoje nebuvo gyvenamųjų namų, vertintinos kaip deklaratyvus siekis sušvelninti pažeidėjo teisinę padėtį, nes, kaip matyti iš byloje esančio Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų 2023-05-09 protokolo (b. l. 39), automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuotas važiuojantis 105 km/h (po paklaidos – 101 km/h) greičiu kelyje, kur leistinas važiavimo greitis 50 km/h, kelyje, kuriame aiškiai matyti tiek pakelėje esantys gyvenamieji namai, tiek priešpriešiais atvažiuojantis automobilis, o tai aiškiai parodo, kad pažeidėjas negalėjo nesuprasti, kad važiuoja gyvenamosios, o ne užmiesčio teritorijos keliu, kur, kaip matyti, vyko intensyvus eismas. Iš minimos fotonuotraukos matyti, kad užfiksuoto pažeidimo aplinka (šalia kelio esantys gyvenamieji namai) yra visiškai skirtinga nei apelianto pateiktoje Rimkų g. fotonuotraukoje (b. l. 32), todėl ši fotonuotrauka niekaip nepatvirtino apelianto teiginių, neva pažeidimas buvo padarytas Rimkų g., o ne Lubinų g.

16. Pažymėtina, kad K. Z. padarė vieną pavojingiausių nusižengimų, t. y. vairuodamas automobilį Klaipėdos mieste 2023-02-11, t. y. savaitgalį, dienos metu, kai eismas mieste būna pakankamai intensyvus, važiavo net 101 km/val. greičiu, nors leistinas greitis buvo 50 km/val., viršydamas greitį net 55 km/val. (po paklaidos ± 3 km/val. – 51 km/val.), būdamas visiškai abejingas galimoms sunkioms pasekmėms. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, kuris, kaip minėta, praeityje daug kartų buvo baustas administracine tvarka už nustatyto greičio viršijimą, elgesys, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas bei atsainų požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas.

17. Atmetant administracinėn atsakomybėn patraukto K. Z. atstovo skundą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, atsižvelgdamas į galimas greičio viršijimo pasekmes, įstatymo leidėjas, sankcijoje už šį nusižengimą (kai greitis viršijamas daugiau kaip 50 km/val.) nustatydamas ne tik piniginę baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams, jų gyvybei, sveikatai ar turtui. Todėl tai, kad K. Z., pakartotinai padariusiam analogiško pobūdžio nusižengimą, teisė vairuoti, kaip pažymima apeliaciniame skunde, reikalinga dėl darbo, asmeninių ir šeimos narių poreikių tenkinimui, nepaneigia prevencinių administracinės nuobaudos tikslų, nes sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, jog teisė vairuoti reikalinga dėl darbo, asmeninių poreikių tenkinimui ir rūpinantis šeimos nariais, jam buvo žinoma dar iki nusižengimo padarymo, tačiau jis to nepaisė ir vairuodamas automobilį kelyje, kur leistinas greitis 50 km/h, važiavo net dvigubai didesniu nei leistinas greičiu – 101 km/h, padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik eismo saugumui ir sau pačiam, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei ir tik dėl atsitiktinumo išvengė galimų labai skaudžių tokio savo neatsakingo elgesio pasekmių. Todėl tokio asmens interesai, priešingai, nei teigiama skunde, nagrinėjamu atveju negali būti iškeliami aukščiau visuomenės bendrųjų interesų užtikrinti eismo saugumą ir nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį. Pažymėtina, kad vairuotojas, dar prieš darydamas administracinį nusižengimą, turi numatyti galimas neigiamas pasekmes, kilsiančias jam dėl nusižengimo darymo, todėl turi jas ir prisiimti. Tai, kad K. Z., nesilaikydamas visuomenėje priimtų ir teisės aktais sureguliuotų normų, pablogino savo padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Administracinį nusižengimą padariusio asmens interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu. Konstatuotina, kad pažeidėjo dėl administracinės poveikio priemonės taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas.

18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad simbolinės, pažeidėjo interesus tenkinančios administracinės nuobaudos (nagrinėjamu atveju pažeidėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – sumažinimas iki 1 mėnesio termino arba šios specialiosios teisės neskyrimas, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas) nepadėtų pasiekti administracinei nuobaudai keliamos paskirties – atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis), nes tokia nuobauda už padarytą šiurkštų ir pavojingą administracinį nusižengimą būtų per švelni ir neproporcinga padarytam nusižengimui ir pažeidėjo asmenybei, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, todėl būtų neteisinga.

19. Dėl išvardytų motyvų apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2023-06-15 nutartis, neperžengiant skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, keisti ją ar naikinti K. Z. atstovo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. birželio 15 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. Z. atstovo advokato Eligijaus Karbausko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Linas Pauliukėnas