Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1412-232/2014

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-12-10
Bylos Nr.: 2A-1412-232/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-03-3-05028-2012-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Liuda Uckienė
Suinteresuotas asmuo: V. Š., B. B., Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Pareiškėjas: V. B., Ž. B.

Civilinė byla Nr. 2A-1412-232/2014Teisminio proceso Nr. 2-03-3-05028-2012-8Procesinio sprendimo kategorija: (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė, vienasmeniškai teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų V. Š. ir B. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričios 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. B. ir Ž. B. pareiškimus suinteresuotiems asmenims B. B., V. Š. ir Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

I.GINČO ESMĖ.

P. V. B. 2012-10-16 kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimą po pareiškėjo tėvo D. B. mirties. Nurodė, kad 2011-01-29 mirė jo tėvas D. B.. 2011 m. vasario mėnesį jis kreipėsi į Vilniaus m. 13-ojo notarų biuro notarę G. K., tačiau pareiškėjo brolis Ž. B. taip pat išreiškė valią priimti mirusio tėvo palikimą. Brolis jau 3 m. gyvena K valstybėje, jam būnant užsienyje buvo sudėtinga atlikti paveldėjimo procedūras. Brolis pažadėjo atsiųsti įgaliojimą, pagal kurį pareiškėjas būtų galėjęs priimti palikimą ir brolio vardu, kaip jo atstovas. Notarės padėjėja pasiūlė palaukti brolio įgaliojimo ir ateiti priimti palikimą tada, kai įgaliojimą pareiškėjas gaus. Pareiškėjas sutiko su tokiu siūlymu ir tuo metu pareiškimo dėl palikimo priėmimo notarei nepadavė. Brolio įgaliojimo parengimas Kipre užtruko, brolio įgaliojimą pareiškėjas gavo tik 2012-02-20, 2012-02-23 vėl kreipėsi į notarę, tačiau notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nurodė, kad pareiškėjas praleido terminą palikimui priimti. Pareiškėjas teigė, kad jis elgėsi sąžiningai, protingai, rūpestingai ir atidžiai, kiek pagal individualiai susiklosčiusias aplinkybes galėjo, aktyviai domėjosi palikimu, iš karto po tėvo mirties išreiškė valią palikimą priimti – jau kitą mėnesį kreipėsi į notarę, o terminą praleido tik dėl to, kad buvo notarės suklaidintas ir neinformuotas, nes iš notarės padėjėjos suprato, kad savo valią jis jau išreiškė, o palikimą galės priimti ir vėliau – kai pateiks visus reikiamus dokumentus. Pareiškėjas negali prarasti teisių vien todėl, kad notaro kontoroje buvo suklaidintas, ir kad brolis neparuošė įgaliojimo anksčiau. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė palaikė pareiškimą, prašė jį patenkinti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Ž. B. raštu nurodė, jog su pareiškėjo pareiškimu sutinka, prašė jį tenkinti, nurodė, kad gyvendamas Kipre ir 2011-01-29 sužinojęs apie tėvo mirtį, nedelsdamas informavo brolį, kad palikimą nori priimti, prašė brolio V. B. tvarkyti už jį visus formalumus. Brolis pranešė, kad jis turi surašyti įgaliojimą. Rūpindamasis paruošti įgaliojimą, nusprendė kreiptis į konsulinę įstaigą, kuri atlieka notarines funkcijas, tačiau paaiškėjo, kad Lietuvos Respublikos A. K. respublikai yra Graikijoje, Atėnuose. 2010-2012 laikotarpiu visoje Graikijoje, ypač sostinėje Atėnuose, vyko protestai, masinės demonstracijos ir riaušės, susijusios su skolų krize, vykti ten buvo pavojinga, todėl su broliu sutarė palaukti kol situacija stabilizuosis. Kadangi situacija nesikeitė, jis nusprendė rengti įgaliojimą Kipre. Įgaliojimą parengti pavyko tik 2012-02-06.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo Ž. B. kreipėsi į teismą 2013-08-16 su savarankišku pareiškimu dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti po tėvo D. B. mirties atnaujinimo. Nurodė, kad nuo 2009 gyvenąs K R.. Sužinojęs apie tėvo mirtį pranešė broliui, kad palikimą nori priimti, prašė pasirūpinti, tačiau nežinojo, kad tam yra terminas. Pareiškėjas nurodė, jog jis iš karto išreiškė valią palikimą priimti, apie tai nedelsdamas nurodė broliui V. B.. Kadangi gyvenant užsienyje jam buvo sudėtinga atlikti paveldėjimo procedūras, prašė už jį tai padaryti brolį. Neturėdamas teisinio išsilavinimo ir žinių, o taip pat galimybės Kipre rasti paveldėjimo teisinių santykių reglamentavimą Lietuvoje išmanantį notarą ar kitą teisininką ir nežinodamas apie 3 mėnesių terminą palikimui priimti, terminą praleido. Brolis jam apie šį termino taip pat nepasakė, nes jam apie tai nepasakė ir notarės padėjėja, į kurią brolis kreipėsi dėl palikimo priėmimo. Vykti į Graikiją buvo per daug pavojinga, o atitinkantį Lietuvos teisę įgaliojimą parengti Kipre prireikė daugiau laiko, taip pat reikėjo parengti įgaliojimo vertimą. Pareiškėjas nurodo, kad jei būtų žinojęs apie tokį trumpą terminą, būtų ieškojęs galimybių viską parengti anksčiau. Pareiškėjas teigia, kad jis buvo sąžiningas, rūpestingas ir atidus, kiek buvo galima susiklosčiusiomis aplinkybėmis. Į teismo posėdį pareiškėjas Ž. B. neatvyko, jo interesus atstovaujanti advokatė palaikė prašymą, prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo B. B. atsiliepimu nesutiko su pareiškėjo V. B. prašymu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jos dukra V. Š. bendravo su pareiškėju per tėvo laidotuves, sakė, kad po tėvo mirties yra likęs palikimas, pareiškėjas pasakė, kad jis nepretenduoja į palikimą. Po laidotuvių Š. kelis kartus kreipėsi į pareiškėją, tačiau jis nebendravo, neatsiliepė į skambučius, pats neskambino. Notarė pasakė, kad imsis priemonių išsiaiškinti pareiškėjo valią. Š. per „facebook“ rašė ir pareiškėjo broliui Ž. B., tačiau pranešimų iš jo taip pat negavo. Nurodžiusi, kad nėra kliūčių, 2012-02-14 notarė išdavė paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškėjas gyvena Lietuvoje, jis žinojo, kad tėvas mirė, kad liko jo turtas, kiti įpėdiniai – ji ir V. Š. elgėsi sąžiningai, palikimo neslėpė, pasakė, kad reikia kreiptis į notarą. Tai, kad pareiškėjo brolis gyvena Kipre negalėjo pareiškėjui sukliudyti laiku kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, todėl laikytina, kad pareiškėjas nepareiškė valios palikimą priimti. Teismo posėdžio metu B. B. ir jos atstovas prašė atmesti pareiškėjo palikimą.

Suinteresuotas asmuo V. Š. atsiliepimu nesutiko su abiejų pareiškėjų prašymais, prašė juos atmesti, ji pakartojo B. B. atsiliepime nurodytas aplinkybes, o taip pat nurodė, kad pareiškėjui V. B. nebendraujant ji parašė per „facebook“ apie palikimą jo broliui Ž. B., jis atsakė, kad pakalbės su broliu ir daugiau neatsakė. 2012-02-14 notarė išdavė jai paveldėjimo teisės liudijimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau tekste LAT arba Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo nurodydamas, kad jei įpėdinis neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, pripažįstama, jog jis į paveldėjimo santykius neįstojo arba iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko. Pažymėjo, kad Kasacinis teismas dėl priežasčių palikimo priėmimo terminams pratęsti vertinimo yra nurodęs, jog civiliniai santykiai tvarkomi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų pagrindu, asmenys įpareigoti elgtis atidžiai ir apdairiai, kad apsaugotų savo interesus ir nepakenktų kitiems. Kiekvienas veiksnus civilinių santykių dalyvis turi laisvę spręsti kaip įgyvendins savo subjektines teises ir turi rūpintis savo privačių interesų apsauga. Jei įpėdinis praleidžia įstatymo nustatytus palikimo priėmimo terminus, jo galimybė priimti palikimą sumažėja ir teismas jo teisę priimti palikimą gali apginti tik tada, kai terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, šias aplinkybes pareiškėjai turi įrodyti. Įpėdinis turi priimti palikimą pats arba per atstovą. Suinteresuoto asmens nuomone pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad jie aktyviai domėjosi palikimu ir išreiškė norą priimti palikimą. Jei iš tiesų taip būtų buvę, tai Lietuvoje gyvenančiam V. B. suinteresuoto asmens nuomone nebuvo jokių kliūčių palikimą priimti. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtino, jog notarės padėjėja jį suklaidino. Pareiškėjo argumentai, kad jam palikimą priimti sukliudė aplinkybė, jog brolio Ž. B. įgaliojimas gautas vėliau, nėra svarbi, matyti, kad brolio įgaliojimą pareiškėjas gavo praėjus daugiau nei metams po tėvo mirties, todėl akivaizdu, kad toks ilgas terminas nepatvirtina pareiškėjo aktyvaus domėjimosi palikimu. Pareiškėjų termino palikimui priimti nežinojimas negali būti pateisinamas. Teigė jog pareiškėjas V. B. kalbėjo su ja apie palikimą, sakė, kad į palikimą nepretenduoja, po to ilgą laiką šiuo klausimu nebendravo, Ž. B. taip pat žinojo apie tėvo mirtį, teigė informavusi jį apie tai, kad reikia kreiptis į notarą. Tai rodo, kad pareiškėjai sąmoningai praleido terminą palikimui priimti, o vėliau kažkodėl savo nuomonę pakeitė, nenurodė jokių nuo jų nepriklausiusių priežasčių, dėl kurių palikimo nepriėmė laiku.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimo nepateikė.

II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 11 21 sprendimu nutarė prašymą tenkinti; pratęsti V. B. terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo D. B. mirties (2011-01-29) priimti 3 mėnesiams; pratęsti Ž. B. terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo D. B. mirties (2011-01-29) priimti 3 mėnesiams.

Teismas nustatė, jog pareiškėjai V. B., Ž. B. ir suinteresuotas asmuo V. Š. yra D. B. vaikai. D. B. mirė 2011-01-29 būdamas santuokoje su suinteresuotu asmeniu B. B.. Paskutinė mirusiojo D. B. gyvenama vieta buvo adresu Tolminkiemio g. 5-55, Vilniuje tai palikimo atsiradimo vieta. Pareiškėjai nurodė, kad be jų ir byloje įtrauktų suinteresuotų asmenų, kitų pirmos eilės įpėdinių nėra. Duomenų apie tai, kad mirusysis būtų palikęs testamentą byloje nėra. Palikimo atsiradimo vietos - Vilniaus miesto 13-ojo notarų biuro notarė G. K. 2012-02-14 d. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (Notarinio registro Nr.1-169), kuriame nurodyta, jog mirusiojo D. B. turtą paveldi mirusiojo sutuoktinė B. B., ji paveldi 1/4 dalį, ir duktė V. Š., ji paveldi 3/4 dalis; paveldimą turtą sudaro 1/2 dalis buto/patalpos – buto, unikalus Nr.1099-4026-7016:0049, esanti Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Tolminkiemio g. 5-55. Vilniaus miesto 13-ojo notarų biuro notarė G. K. 2012-02-23 nutarimu atmetė pareiškėjo V. B. prašymą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Teismas pažymėjo, kad palikimo teisė yra asmeninė. Įpėdinio teisės priimti palikimą turinys – jo valios išreiškimas – jis sprendžia priimti palikimą ar jo atsisakyti. Jei įpėdinis nusprendžia priimti palikimą, tai jis pradeda paveldimą turtą valdyti arba pareiškia apie palikimo priėmimą. Jeigu įpėdinis atsisako nuo palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje ir paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad jis į paveldėjimo santykius neįstojo arba iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Kasacinio teismo, formuojama praktika nurodė jog palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvoje, Vilniaus mieste. Pagal palikimo atsiradimo vietą, notariato veiklos teritorija paveldėjimo atveju priskirta Vilniaus miesto13-ojo notarų biuro notarei G. K.. Teismas nustatė, kad pareiškėjai gyvena ne Vilniuje: V. B. palikimo atsiradimo metu gyveno Pelėdnagių kaime, Kėdainių rajone, pareiškėjas Ž. B. palikimo atsiradimo metu gyveno ne Lietuvoje, o Kipro valstybėje. Abu pareiškėjai apie palikėjo (tėvo) mirtį sužinojo tą pačią – mirties dieną, pažymėjęs kad dėl šių aplinkybių ginčo tarp bylos dalyvių nekilo, teismas nurodė jog V. B. sužinoję į kurį notarų biurą reikia kreiptis, 2011 m. vasario mėnesį buvo nuvykęs į notarų biurą Vilniuje, bet iš pradžių nerado savo gimimo liudijimo, notarės biure sužinojęs, kad reikia brolio įgaliojimo, be to pareiškėjas tvirtina, kad jam nebuvo paaiškinta, jog šiems veiksmams atlikti yra nustatytas trijų mėnesių terminas, buvo patarta palaukti ir kreiptis tada, kai jis jau turės visus dokumentus ir brolio įgaliojimą. Teismas kritiškai vertino pastarąjį pareiškėjo argumentą, jog jis notarės padėjėjos buvo suklaidintas. Tai, kad pareiškėjui 2011 m. vasario mėnesį buvo patarta palaukti ir neteikti savo pareiškimo dėl palikimo priėmimo, o teikti gavus brolio įgaliojimą savo ir brolio vardu, nevertintina kaip įpėdinio klaidinimas, kadangi terminas palikimui priimti turėjo baigtis tik 2011 m. balandžio mėnesio pabaigoje. Teismo vertinimu, ši aplinkybė turi įtakos tolesniam pareiškėjų elgesiui ir subjektyvioms jų termino praleidimo priežastims. Kadangi abu pareiškėjai teigė, nežinoję apie įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, teismas pažymėjo, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų suvokimas neatleidžia nuo jose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Tačiau remdamasis rašytiniais bylos įrodymais teismas nurodė, kad pareiškėjas V. B. ėmėsi aktyvių veiksmų palikimui priimti: iš karto po tėvo mirties – 2011 m. vasario mėnesį jis surado notarų biurą, į kurį reikia kreiptis ir atvyko į Vilniuje esantį notarų biurą, kad išreikštų savo valią dėl palikimo priėmimo, kad jis neradęs savo gimimo liudijimo toliau rinko trūkstamus dokumentus: 2011 m. kovo mėnesį savo gyvenamoje vietoje – Kėdainiuose civilinės metrikacijos skyriui pateikė prašymą išduoti jam gimimo liudijimo dublikatą. Jo prašymas buvo persiųstas civilinės metrikacijos skyriui pagal jo gimimo vietą – į Raseinius, todėl dokumento išdavimas užtruko, Raseinių CMS pareiškėjui V. B. naują gimimo liudijimą išdavė 2011-04-13. Teismas rėmėsi pareiškėjo nurodymu, kad gavęs gimimo liudijimą 2011 m. balandžio mėnesį jis paskambino notarų biurui, jam patarė palaukti, kol jis turės brolio įgaliojimą ir kreiptis dėl abiejų kartu. Be to teismas pažymėjo jog suinteresuotas asmuo V. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad jos su B. B. į notarę dėl palikimo priėmimo taip pat kreipėsi ne iš karto, į kurį notarų biurą kreiptis susižinojo tik balandžio mėnesį. Teismas taip pat rėmėsi Pareiškėjų paaiškinimais, kad užsienyje su šeima gyvenantis pareiškėjas Ž. B. į Lietuvą nebuvo sugrįžęs, kadangi bijojo prarasti darbą. Pareiškėjas nurodė, kad brolis negrįžo nei į jo jubiliejų, nei į tėvo laidotuves, nei susitikti su JAV gyvenančia motina, kurios jie abu labai ilgai nematė. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas Ž. B. palikimo atsiradimo metu ir vėliau gyvena Kipro valstybėje, savaime nereiškia, kad jo prašymas pratęsti terminą privalo būti patenkintas, tačiau ši aplinkybė objektyviai patvirtina, jog realizuoti pavelėjimo teisę pareiškėjui buvo sunkiau, nei Lietuvoje esantiems įpėdiniams. Pareiškėjai žinojo, jog turi būti parengtas įgaliojimas ir ėmėsi tam veiksmų. Lietuvos Respublikos ambasada Graikijos Respublikoje, Kipro Respublikai ir Albanijos Respublikai yra Atėnuose. Teismas sutiko su pareiškėjų argumentu, dėl 2010-2012 m. krizės Graikijoje. Teismas taip pat pripažino, kad vienam iš pareiškėjų gyvenant Kipre iškilus reikalaui taisyti atsiųstą įgaliojimą tam taip pat reikėjo laiko. Teismo nustatė, kad siekdami realizuoti savo teisę į paveldėjimą, pareiškėjai buvo pakankamai apdairūs ir aktyvūs, kiek buvo galima subjektyviai iš jų tikėtis susiklosčiusioje situacijoje. Teismas pažymėjo, kad paveldėjimo teisės liudijimas suinteresuotiems asmenims išduotas tik savaite anksčiau, nei į notarą kreipėsi pareiškėjas V. B.. Pareiškėjai per visą praleistą palikimui priimti terminą nuosekliai, sąžiningai ir kryptingai veikė. Teismas nurodė jog net jei pareiškėjai neinformavo apie savo asmeninį sprendimą palikimą po tėvo mirties priimti V. Š. ar B. B., tai negali būti laikoma nesąžiningais veiksmais, kadangi įstatymas neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę. Faktą, kad V. B. 2001 m. baigė studijų programą pagal teisės ir policijos veiklos programą ir įgijo aukštąjį išsilavinimą teismas, atsižvelgdamas į tai kad pareiškėjas, dirba kelių policijoje, civilinėje teisėje patirties neturi, nelaikė pareiškėjo erūpestingumą įrodančia aplinkybe . Ž. B. išsilavinimas yra specialus vidurinis, jis dirba auto šaltkalviu. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog pareiškėjai nežinojo paveldėjimo termino, šiuo atveju nėra lemiančioji. Svarbiausia, kad pareiškėjai atliko aktyvius ir nuoseklius veiksmus tam, kad tėvo mirties priimtų palikimą, buvo sąžiningi suinteresuotų asmenų atžvilgiu, elgėsi racionaliai. Teismas nesutiko su suinteresuotų asmenų atstovo argumentu, jog termino pratęsimas esant išduotam paveldėjimo teisės liudijimui, nesukels pareiškėjams teisinių pasekmių. Teismas sprendė, kad abu pareiškėjai, būdami įstatyminiais pirmos eilės įpėdiniais, praleido nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti dėl svarbių priežasčių, ir pareiškimus tenkina, terminą palikimui priimti pareiškėjams pratęsia trims mėnesiams.

III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

Apeliantės (suinteresuoti asmenys) V. Š. ir B. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą bei pareiškėjų pareiškimų netenkinti. Nurodo, kad vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgianti į tai, ar jis buvo atidus, sąžiningas ar priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartai. Teigia, kad teismas atnaujindamas terminą palikimui priimti nustatė, jog egzistavimo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis sutrukdžiusiomis priimti palikimą, tačiau kaip tos aplinkybės sutrukdė priimti palikimą nepagrindė. Teismas vertino, kad pareiškėjai ėmesi aktyvių veiksmų priimti ir nurodė tris tai patvirtinančias aplinkybes: 1) pareiškėjo paaiškinimais nustatytą aplinkybę, kad iš karto po tėvo mirties – 2011 m. vasario mėnesį V. B. surado notarų biurą, į kurį reikia kreiptis ir atvyko į Vilniuje esantį notarų biurą, kad išreikštų savo valią dėl palikimo priėmimo; 2) 2011 m. kovo mėnesį pateikė prašymą išduoti jam gimimo liudijimą ir jį balandžio mėnesį gavęs, skambino notarų biurui; 3) pareiškėjų argumentą, kad 2010-2012 m. Graikijoje ir ypač Atėnuose buvusi politinė ir ekonominė įtampa sudarė tam tikrą riziką nuvykti į ambasadą įgaliojimo įforminimui, dėl ko tai sukliudė laiku gauti įgaliojimą. Tačiau teismo nurodytos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis ir pateisinančiomis termino praleidimą. Nurodė, kad teismas nekreipė dėmesio į tai, kad joms, jau išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir, kad jos nesutinka, kad jie priimtų palikimą; nekreipė dėmesio, kad pareiškimo tenkinimas nesukels teisinių pasekmių – pareiškėjai yra praleidę terminą paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti. Teigia, kad teismas konstatavo, jog pareiškėjas V. B. nebuvo suklaidintas notarės, o įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, jog atvykimą į notarų negalima vertinti kaip aktyvius veiksmus palikimui priimti, jei palikimas nepriimtas. Teismas sprendimą priėmė remdamasis tik vieno V. B. žodžiais, nepateikus jokių įrodymų apie tai, kad atvyko į notarų biurą, kad kalbėjo su padėjėja, kad gavęs gimimo liudijimą skambino į notarų biurą. Nesant byloje kitų įrodymų patvirtinančių šias aplinkybes, teismas negalėjo jomis remtis. Nurodė, kad net jei pareiškėjas 2011 m. vasario mėnesį surado notarų biurą ir jį nuvyko, ši aplinkybė negali būti svarbia priežastimi, sutrukdžiusia priimti palikimą. Priešingai, ši aplinkybė įrodo, kad pareiškėjas elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai. Teismas nustatė, kad notaro padėjėja nesuklaidino pareiškėjo. Tačiau vėlgi šitos aplinkybės vertinti kaip svarbios ar kaip aktyvios negalima. Nurodė, kad teismo nurodyti pareiškėjų veiksmai, kurios teismas vertina kaip apdairius ir aktyvius, yra atlikti praėjus trijų mėnesių terminui po palikėjo D. B. mirties, todėl visi veiksmai atlikti po šio termino negali būti vertinami veiksmais atliktais tinkamam palikimo priėmimui. Negalėjimas laiku gauti įgaliojimo, žinant, kad jis reikalingas, ir laukimas kol susiklostys palankios aplinkybės jam gauti, negali būti laikomas svarbia aplinkybe. Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad išvis ėmėsi kokių nors priemonių gauti įgaliojimą ir kas nors trukdė jį gauti. Šiuo atveju buvo galima paprastu ar registruotu paštu išsiųsti notarui prašymą dėl palikimo priėmimo ir problemų nebūtų. Nurodė, kad pareiškėjai per visą praleistą palikimui priimti terminą nuosekliai, sąžiningai ir kryptingai veikė neatitnka tikrovės, nes jokių svarbių priežasčių, kurios sukliudė priimti palikimą, teismas nenurodė. Teigia, kad V. B., kaip teisininkui su aukštuoju išsilavinimu, privalu žinoti ir apie terminą palikimui priimti ir apie pasekmes jį praleidus. Jokie aktyvūs ir nuoseklūs veiksmai palikimui priimti apeliančių nuomone iš pareiškėjų pusės nebuvo atlikti, o jų nurodytos aplinkybės nesutrukdė priimti palikimą ir nebuvo svarbios. Pažymėjo, kad pareiškėjams 2012 m. vasario mėnesį tapo žinoma, kad joms, B. B. ir V. Š., išduoti paveldėjimo teisės liudijimai. O tai reiškia, kad pareiškėjai praleido vienerių metų terminą pareikšti ieškinį palikimą priėmusiems asmenims. Pareiškėjai nenurodė objektyvių aplinkybių, dėl kurių terminas buvo praleistas, nenurodė teisinės reikšmės turinčių priežasčių, trukdžiusių pareiškėjams laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo, laikytina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas neteisingas.

Atsiliepimas

Ieškovai Ž. B. ir V. B. atsiliepimu prašė netenkinti 2013 m. gruodžio 20 d. apeliaciniame skunde pateiktų reikalavimų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimą patikti nepakeistą; priteisti iš V. Š. ir B. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai ėmėsi aktyvių ir nuoseklių veiksmų tam, kad po tėvo mirties priimtų palikimą, buvo sąžiningi suinteresuotų asmenų atžvilgiu, elgėsi racionaliai. Teigia, kad apeliančių reikalavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjai aktyviai domėjosi palikimu ir netrukus po palikimo atsiradimo išreškė norą jį priimti, buvo sąžiningi, protingi, rūpestingi ir atidūs, kiek to pagal susiklosčiusias individualias aplinkybes buvo galima tikėtis ir reikalauti. Nurodė, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Pažymėjo, kad pareiškėjams apie suinteresuotų asmenų paveldėjimo priėmimo faktą sužinojo 2012 m. vasario 15 d. 2012 m. vasario 20 d. pakartotinai paskambinus į notarų biurą, buvo pranešta, kad paveldėjimo teisės liudijimas V. Š. ir B. B. buvo išduotas vos prieš tris darbo dienas. Pareiškėjai iki aukščiau nurodyto laiko, nežinojo, kad jos priėmė palikimą. Jie kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl termino atnaujinimo palikimui priimti praleidus įstatyme įtvirtintam terminui bei tai, kad kreipimasis į teismą nutraukia ieškinio senaties terminą, matyti, kad terminas ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą nėra praleistas. O jei jis būtų praleistas, tai dėl aukščiau minėtų priežasčių būtų praleistas dėl svarbių priežasčių, o praleistas terminas turėtų būti atnaujinimas.

Motyvuojamoji dalis

IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT arba kasacinis teismas) formuoja praktiką (LAT 2009 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir iš esmės teisingai vertino surinktus įrodymus, reikšmingas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų.

Byloje kilęs ginčas dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Apeliantė iš esmės kvestionuoja teismo sprendimo išvadas nurodo jį netinkamai vertinus įrodymus dėl aplinkybių, kurios lėmė termino praleidimą realumą, nepagristai minėtas aplinkybes vertinus kaip kliūtis, svarbias aplinkybes sutrukdžiusias laiku paduoti prašymą dėl palikimo priėmimo, bei neatsižvelgus kad palikimas jau priimtas, pareiškėjai yra praleidę terminą paveldėjimo liudijimui išduoti ir neatsižvelgus į priėmusių palikimą apeliančių interesus.

CK 5.57 straipsnio 1 dalis nustato įpėdiniui, praleidusiam CK 50 straipsnyje numatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti teisę kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, įrodinėjant, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir prašyti terminą pratęsti, nurodant jog egzistuoja priežastys, nuo įpėdinio nepriklausiusios, bet lėmusios, tai jog įpėdinis negalėjo tinkamai įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Lietuvos Aukščiausias teismas (toliaus tekste LAT arba Kasacinis teismas) yra nurodęs jog nagrinėjant tokio pobūdžio bylą teismas, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (LAT 2011 06 27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Kasacinis teismas taip pat formuoja praktiką, kad teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (LAT 2006 01 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2006 12 05 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-627/2006; 2011 03 07 nutartis civilinėje byloje A. Nr. 3K-3-91/2011). Be to, teismai turi ieškoti proporcingos pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų gynybos pusiausvyros.

Apeliantė savo apeliacinį skundą grindžia argumentais jog pirmosios instancijos teismas, jos nuomone, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus apie pareiškėjų nurodytas aplinkybes, sutrukdžiusias jiems laiku priimti palikimą, bei šių priežasčių svarbumą.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Kaip minėta, apeliantė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindė procesinių normų, reguliuojančių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procesus, pažeidimu. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Iš apskųsto sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyrė ir įvertino visus dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus įrodymus (tiek rašytinius duomenis, tiek dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus). Teismas pasisakė dėl šių įrodymų tinkamumo, įrodomosios reikšmės bei jais patvirtinamų aplinkybių. Įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai jog terminas kreiptis dėl palikimo priėmimo praleistas dėl svarbių priežasčių, tokių kaip būtinybė pareiškėjui V. B. kreiptis dėl naujo gimimo liudijimo išdavimo, kad šis klausimas buvo sprendžiamas ne atsakovo gyvenamosios vietos, bet jo gimimo vietos Civilinės metrikacijos skyriuje, kad pareiškėjas Ž. B. gyvena užsienyje, Kipre šalyje, kad artimiausias jam konsulatas radosi Graikijoje, visiems žinoma neįrodinėtina pripažintina aplinkybe (CPK 182 straipsnio 1 punktas), kad šioje šalyje, aktualiu laikotarpiu dėl krizės nuolat vyko streikai. Apeliantė dėl kiekvienos iš šių aplinkybių apeliaciniame skunde pasisako atskirai ir kiekvieną jų vertina kaip nesvarbią nesudarančią pagrindo prašymą dėl termino atnaujinimo tenkinti. Pažymėtina jog teismas priimdamas sprendimą turi vadovautis nustatytų byloje aplinkybių visuma, o nustatęs jog egzistavo ne viena, bet kelios kliūtys, trukdžiusios pareiškėjams įstatymo nustatytu terminu paduoti pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, kad pareiškėjai nors ir vėluodami bet atliko veiksmus nukreiptus palikimui priimti, kad nors pareiškėjas V. B. ir turi teisinį išsilavinimą, bet dirba nuo civilinės teisės nutolusioje srityje, kad terminas praleistas nedaug. Būtent remdamasis pateiktų įrodymų visuma pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos išvados jog kompleksas visų pareiškėjų nurodytų aplinkybių sudaro pagrindą pareiškimui tenkinti. Tokia teismo išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis bei padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių.

Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Kolegijos vertinimu, apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Todėl nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis byloje esančių įrodymų visumos vertinimu. Apeliacinio skundo argumentai, kad terimo atnaujinimas nesukels pareiškėjams teisinių pasekmių dėl to jog jie bus praleidę CK 5.8. straipsnyje nustatytą terminą atmestini, šioje dalyje apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą išsakytais argumentais, kad minėtas terminas nėra naikinamasis ir gali būti atnaujinamas ir kad kreipimasis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo šiuo atveju nutraukė senaties termino eigą. Nors pareiškėjai kreipėsi dėl termino atnaujinimo, teismas remdamasis CK 5.57 straipsnio 1 dalies nuostata jog praleistas dėl pateisinamų priežasčių terminas gali būti pratęsiamas (o ne atnaujinamas ) terminą pratęsė laikydamasis minėto įstatymo nuostatų.

Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsamiai ir objektyviai nustatė faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą, nepažeidė materialinės ir proceso teisės normų, todėl sprendimą pakeisti ar panaikinti, remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo kolegija

NUTARIA:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Liuda Uckienė