Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, II-508-1242/2025

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-07-21
Bylos Nr.: II-508-1242/2025
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00404-2025-8
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Inga Žukovaitė
Pažeidėjas: L. J., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiajai

Kategorijos

19.9Kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų ar valstybės pareigūnų sprendimų nevykdymas (ANK 505 str.)
21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-508-1242/2025Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00404-2025-8Procesinio sprendimo kategorijos: 19.9; 21.10.4 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. liepos 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Žukovaitė,sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui L. J.,Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiajai specialistei T. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto L. J. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės T. B. 2025 m. vasario 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-2411-2025 (ROIK: 25263708866),

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės T. B. 2025 m. vasario 6 d. nutarimu L. J. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnio 2 dalį už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė), vadovu, neįvykdė 2024 m. gruodžio 11 d. raštu. Nr. A51-182909/24 (3.3.2.26E-VŠT), pareikšto reikalavimo iki 2024 m. gruodžio 23 d. demontuoti lauko kavinę ir pašalinti nuo valstybinė žemės visą lauko kavinės inventorių bei kitus šioje vietoje laikomus įrenginius ir daiktus ir apie tai pranešti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), t. y. tokia savo veika kliudė įstatymų įgalioto pareigūno įgyvendinti jo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ir jo nustatytas teises ar atlikti jo pavestas pareigas, nevykdė šio pareigūno teisėtų reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

2. Pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį L. J. paskirta 1500 Eur bauda.

3. Nesutikdamas su minėtu Institucijos nutarimu, L. J. (toliau – ir Pareiškėjas) teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti priimtą Institucijos 2025 vasario 6 d. nutarimą ir bylą nutraukti.

3.1. Pareiškėjas teigia, kad nėra įrodymų, kad jis yra atsakingas už lauko kavinės inventoriaus pašalinimą. Skunde Pareiškėjas nurodo tokius skundo pagrindus: 1) pažeista teisė į gynybą ir neteisėta proceso tvarka; 2) netinkamai nustatytas atsakingas asmuo; 3) nebuvo informuotas apie reikalavimą pašalinti įrenginį; 4) savivaldybė taiko tiek administracinę, tiek civilinę atsakomybę už tą patį veiksmą.

3.2. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų gavęs oficialų pranešimą nei el.paštu, nei telefonu, nei registruotu laišku apie pareigą pašalinti lauko kavinė inventorių. Teigia, kad nebuvo informuotas apie reikalavimą, todėl negalėjo jo įvykdyti. Mano, kad jo teisė į gynybą buvo pažeista. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vien formalaus pranešimo išsiuntimas, neturint duomenų, kad proceso dalyvis jį gavo, nėra tinkamas fakto, kad asmuo tinkamai informuotas, pagrindimas. Pareiškėjo byloje nėra duomenų, kad jis būtų gavęs reikalavimą pašalinti lauko kavinės inventorių. Tokiu būdu buvo pažeista teisė į gynybą. Asmeniui turi būti suteikta galimybė pašalinti pažeidimą, o netinkamas informavimas apie jo pareigas negali būti laikomas pagrindu taikyti administracinę atsakomybę.

3.3. Pareiškėjas teigia, kad jis gavo tik administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą, kuriuo paskirta bauda. Tai prieštarauja proporcingumo principui, nes jis nebuvo įspėtas apie galimą pažeidimą. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad administracinė atsakomybė turi būti paskutinė priemonė, taikoma tokiu atveju, jei kitos priemonės – įspėjimas, informavimas ar reikalavimo įvykdymo užtikrinimas, buvo neveiksmingos. Taip pat cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Nr. 2K-13-654/2023). Tai, kad pareiškėjas nebuvo įspėtas ir jam nebuvo pranešta apie pareigą pašalinti įrenginį, nebuvo suteikta galimybė pašalinti tariamą pažeidimą, prieštarauja proporcingumo principui. Administracinė atsakomybė neturi būti pirmoji priemonė, kai nėra duomenų, jog asmuo buvo tinkamai informuotas apie savo pareigą.

3.4. Byla Institucijos buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, nepaisant pareiškėjo prašymo ją nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisingą procesą. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad netinkamas informavimas apie teismo posėdį ar atsisakymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nepaisant laiku pateikto prašymo, pažeidžia asmens teisę į gynybą ir daro procesą formaliu, neatitinkančiu teisingumo principų. Nurodo, kad Institucijai prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka pateikė 2025 m. vasario 6 d. 8.20 val. el.paštu. Užregistruotas 8.21 val., tačiau byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka 8.30 val. motyvuojant, kad prašymas pateiktas pavėluotai. Tai prieštarauja ANK 616 straipsniui, buvo apribota galimybė pateikti papildomus argumentus ir paaiškinimus.

3.5. Pareiškėjas skunde teigia, administracinėn atsakomybė traukiamas jis, L. J., nors situacija susijusi su UAN „(duomenys neskelbtini)“, kuri nuo 2024 m. gruodžio 1 d. nevykdo veiklos ir neturi darbuotojų.

3.6. Taip pat nurodoma, kad savivaldybė tam pačiam jo veikimui taiko ir civilinė ir administracinė atsakomybę.

4. Institucija atsiliepimu prašo L. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti 2025 m. vasario 6 d. nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad L. J. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už ANK 505 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, nes L. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, neįvykdė 2024 m. gruodžio 11 d. raštu. Nr. A51-182909/24 (1.1.50E-VŠT) pareikšto reikalavimo iki 2024 gruodžio 23 d. demontuoti lauko kavinę ir pašalinti nuo valstybinės žemės visą lauko kavinės inventorių bei kitus šioje vietoje laikomus įrenginius ir daiktus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. kovo 17 d. išduotas leidimas prekiauti (teikti paslaugas) (duomenys neskelbtini), iš prekybai pritaikyto automobilio ar jo priekabos galiojo iki 2023 m. gruodžio 31 d. ir pratęstas nebuvo. Ši aplinkybė buvo konstatuota ir įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-367-873/2024. Byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad atlikus patikrinimą 2025 m. sausio 10 d. nustatyta, jog (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini) buvusi lauko kavinė vis dar nebuvo demontuota, pareigūno teisėtas reikalavimas nebuvo įvykdytas.

Žemesnės instancijos teismas

4.1. 2024 m. birželio 20 d. nutarimu L. J. baustas už ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, todėl L. J. šiuo atveju pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 505 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. 2024 m. gruodžio 11 d. L. J. buvo išsiųstas reikalavimas per dokumentų valdymo sistemą „Avilys“ jo el. paštu (duomenys neskelbtini), kuris nurodytas Juridinių asmenų registre, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontaktinis duomuo. Taip pat šis adresas nurodytas ir oficialiuose valstybės informacinėse sistemose (registruose) kaip asmeninis pareiškėjo el. paštas. Duomenų, kad išsiųstas pranešimas nepristatytas arba kitaip nepasiekė adresato, nebuvo gauta, todėl laikytina, kad jis pristatytas gavėjui. Taigi pareigūno reikalavimas nagrinėjamu atveju buvo išsiųstas laikantis ANK 573 straipsnyje nustatytos tvarkos. Tai pat L. J. iš to paties el. pašto teikė prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir skundą dėl Institucijos nutarimo, kas tik patvirtina, jog šis elektroninis paštas yra naudojamas. Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju pareigūno teisėtas reikalavimas L. J. įteiktas tinkamai, nėra jokio teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, jog jam nebuvo suteikta galimybė pašalinti nustatytą pažeidimą iki nuobaudos taikymo. L. J. nurodomos aplinkybės, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2024 m. gruodžio 1 d. nevykdė veiklos ir neturėjo darbuotojų šiuo atveju jo administracinės atsakomybė nešalina. VĮ „Registrų centro“ duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu yra būtent L. J. Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 8 ir 10 punktais, bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Būtent bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (ABĮ 37 straipsnio 11 punktas).

4.2. Institucija atsiliepime nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog buvo pažeista jo teisė į žodinį bylos nagrinėjimą. Vadovaujantis ANK 616 straipsniu, jeigu reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nebuvo įrašytas administracinio nusižengimo protokole, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę šį reikalavimą pateikti ne vėliau kaip per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos. Kartu su protokolu pateiktame lydraštyje buvo pažymėta, kad prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo L. J. turi teisę pateikti iki 2025 m. vasario 3 d. Tuo tarpu prašymas pateiktas 2025 m. vasario 6 d. 8.20 val. Toks prašymo pateikimas 10 min. iki numatyto nagrinėjimo rodo, jog asmuo aiškiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir nesilaiko ANK reikalavimų. Iš dokumentų valdymo sistemos „Avilys“ duomenų matyti, kad prašymas Savivaldybėje kaip gautas dokumentas užregistruotas 2025 m. vasario 6 d. 9 val., t. y. jau po bylos nagrinėjimo ir nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK 25263708866 priėmimo, o bylą nagrinėti įgaliotam pareigūnui perduotas (sukurta užduotis atsakyti į prašymą) tik 2025 m. vasario 6 d. 10.22 val. L. J. prašymą pateikė paprastu el. laišku, be to, nepasirašytą, kas prieštarauja tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintoms Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėms, tiek ir Vilniaus miesto savivaldybės veiklos dokumentų valdymo ir klientų aptarnavimo reglamentui. L. J. prašė skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes nori dalyvauti (atidėti paskirtą bylos nagrinėjimą jis neprašė), tačiau, pateikęs prašymą nagrinėjimo dieną – 2025 m. vasario 6 d. 8.20 val., aiškiai žinodamas apie nagrinėjimo vietą ir laiką, į nagrinėjimą, numatytą 2025 m. vasario 6 d. 8.30 val., neatvyko.

4.3. Taip pat institucija atsiliepimu nesutinka, kad nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog administracinės ir civilinės atsakomybių taikymas vienu metu yra neteisingas ir nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju L. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad nevykdė teisėto pareigūno reikalavimo, kuris susijęs su teisės aktuose nustatytos tvarkos nesilaikymu, tuo tarpu, kaip matyti iš pareiškėjo pateikto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-7497-1169/2025 civilinis ieškinys pareikštas dėl besitęsiančio ieškovo nuosavybės teisės į žemės sklypą pažeidimo ir juo siekiama apginti nukentėjusios šalies teises ir teisėtus interesus. Iš minėto sprendimo už akių matyti, jog pareiškėjui civilinėje byloje nėra taikyta jokia administracinio pobūdžio bauda ar finansinės sankcijos, jis yra tiesiog įpareigotas pašalinti ieškovo nuosavybės teisės pažeidimą, t. y. sprendimu siekiama atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį (atkuriamoji funkcija). L. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn už vieną konkretų pažeidimą. Iš sprendimo už akių civilinėje byloje matyti, kad jame aprašyta visa eilė besitęsiančių pareiškėjo teisei priešingų veiksmų, kurie civilinėje byloje galėtų būti reikšmingi sprendžiant dėl ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, o ne konkrečiai vien nagrinėjamas administracinis nusižengimas. Esant išdėstytoms aplinkybėms nėra pagrindo teigti, jog asmuo yra du kartus baudžiamas už tą patį, taip pažeidžiant jo teises.

5. Teismo posėdžio metu L. J. paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2021 metų, 5 metams, iki 2026 m. gruodžio 31 d. buvo išduotas leidimas lauko kavinei (duomenys neskelbtini), mokestis buvo sumokėtas už 5 metus iš karto, po to nustatyta rinkliava mokama kas metus. 2022 m. buvo patvirtinta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (L. B.), kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėmė šią vietą. Įmokos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra gražintos beveik už 6 metus. Tas raštas turėtų būti Vilniaus miesto savivaldybės licencijavimo skyriuje arba kraštovaizdžio skyriuje. Jis matė tą dokumentą, dalyvavo vykdant kavinės projektavimą, tačiau fiziškai jo neturi, nes dokumentas ne jo. Mano, kad Savivaldybė stengiasi jį išstumti iš (duomenys neskelbtini), susidoroti su juo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, jo vieta atiduota kitiems. Vilniaus miesto savivaldybė, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) seniūnija turėtų turėti šį dokumentą. L. J. dar kartą pabrėžia, kad projektas lauko kavinei yra 5 metams, o leidimą prekybai reikia pirkti atskirai, tai daroma kas metai. Nagrinėjamu atveju, projektas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo patvirtintas 5 metams ir bendrovės vadovė U. M. sumokėjo visą įmoką iš karto, seniūnas pasakė, kad leidimai bus atnaujinami kas metai. Seniūnas turi teisę išduoti leidimą, tačiau nurodo susitarti su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra Vilniaus miesto savivaldybės įmonė, bet leidimų bendrovė neišduoda. Leidimas veiklai buvo išperkamas kovo ar balandžio mėnesiais, iki spalio mėnesio, žiemą šios paslaugos neteikdavo, nes užšala vanduo. Pagal suderintą projektą, stovi paviljonas, o leidimą prekybai (veiklos vykdymui) išduoda seniūnas. Prekybai leidimas yra vienas, o prekybos vietai – kitas. Prisimena, kad U. M. buvo suderinusi su (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidimo paviljonui stovėti 5 metus, turi būti toks raštas, tačiau U. M. jo neranda. Paviljonas stovėjo 4 metus, po to L. B. tą vietą kažkam atidavė. Nurodė, kad A. K. yra tas pareigūnas, kuris surašė administracinio nusižengimo protokolą neva dėl to, kad nevykdomas reikalavimas. Raštas pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“, o L. J. yra tik įmonės atstovas. (duomenys neskelbtini) mėnesį įmonė nedirba, kaip ji gali gauti raštą ir kažkaip jį įvykdyti, jei įmonėje tuo metu nėra darbuotojų. Sąskaitas už elektros energiją gaudavo visus metus, nors leidimus išimdavo 6-7 mėnesiams. Paviljono nepatraukė, nes vyko derybos dėl vietos. Reikalavimo neįvykdė, nes jį gavo pavėluotai, kai atsiuntė protokolą. Protokole nėra nurodyta, iki kada privaloma pateikti prašymą dėl žodinio proceso nagrinėjimo. Teigia, kad buvo pažeista teisė į gynybą, nes atimta teisė pateikti prašymą dėl žodinio proceso. Teigia, kad raštas dėl 5 metų leidimo lauko kavinei (duomenys neskelbtini) turi būti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. L. J. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sumokėjusi virš 1000 Eur ir ta permoka už kitų metų leidimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2021 m. turėjo leidimą stovėti, kurį perėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ta vieta buvo pažadėta UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau 2024 m. ta vieta galbūt buvo pažadėta kitam asmeniui. L. B. buvo pažadėjęs kitą vietą (duomenys neskelbtini), vėliau įvyko incidentas su šaldytuvais, buvo nukirpti elektros laidai. Incidentas užkabino L. B., todėl mano, kad šis ėmė kenkti pareiškėjui. Naujas direktorius Č. pasakė, kad viską tvarko L. B.

6. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė T. B. paaiškino, kad pagal prekybos viešose vietose taisykles, pasibaigus leidimui prekiauti, per 7 dienas nuo leidimo galiojimo pabaigos, laikinieji prekybos įrenginiai, kioskai ir kt., turi būti patraukti. Mano, kad teismui būtų tikslinga užklausti licencijavimo skyrių apie minėto leidimo egzistavimą ir laikotarpius. Neturint leidimo, net jei yra projektas, paviljono statyti negalima. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė U. M. prašė leidimo išduoti 5 metams, gal būt to reikėjo projekto suderinimui, tačiau tokiam laikotarpiui jai nebuvo išduotas leidimas. Išduotas leidimas vienai įmonei negali galioti kitai įmonei. Prekybos viešose vietose taisyklės numato, kad leidimas maksimaliai išduodamas metams. Jei nėra galiojančio leidimo, įrenginys turi būti patrauktas. Nagrinėjamu atveju, leidimas nebuvo išduotas. Pagal galiojančią tvarką, įrenginys turi būti pašalintas. Matyti, kad nėra oficialaus dokumento dėl projekto derinimo. Licencijavimo skyriaus rašte nurodyta, kad vieta net nekonkursuojama. Konkurso būdu nebuvo išduotas leidimas vietai ar projektui. U. M. buvo atsakyta, kad veikla negali būti perleidžiama, nes to nenumato taisyklės. Pritarimo lauko kavinių, lauko prekybos (paslaugų teikimo) vietų ir prekybos kioskų (paviljonų) įrengimo projektams tvarkos aprašo 18 p. nurodoma, kad reikalingas suderinimas su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Leidimas L. J. galiojo iki 2023 m. gruodžio 31 d., taigi praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas po termino. Reikalavimas Pareiškėjui įteiktas teisėtai, Vilniaus apygardos teismas apie tai pasisakė nagrinėjant bylą pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu atveju nėra svarbu, kad įrenginys pastatytas 2020 ar 2021 metais, tai nepašalina administracinės atsakomybės reikalavimo nevykdymo. Įstatyme yra numatyta, kaip įteikiami procesiniai dokumentai, tai numatyta ANK 573 straipsnyje. Vienas iš būdų – elektroniniu paštu. L. J. dokumentai buvo siųsti jo oficialiai nurodytu paštu, todėl nepagrįstai pareiškėjas teigia, kad negavo dokumentų. Nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas nebuvo informuotas ir jam nebuvo sudaryta galimybė pašalinti pažeidimą. L. J. jau buvo baustas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas neginčija, kad neturi leidimo prakybai. Jis nėra baudžiamas už tokio leidimo neturėjimą, tačiau taisyklių 27 p. numato, kad įrenginys turi būti pašalintas per 7 dienas nuo leidimo galiojimo pabaigos. Dėl pareiškėjo prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, pažymėtina, kad kartu su protokolu yra siunčiamas lydraštis, kuriame konkrečiai nurodyta, iki kokios datos galima teikti prašymą dėl žodinio nagrinėjimo. Prašymą pareiškėjas pateikė 8.20 val. nepasirašytą, (posėdis paskirtas 8.30 val.)., todėl gavo ne registracijos patvirtinimą, o atsakymą, kad nepasirašytas dokumentas nebus nagrinėjamas. Prašė nagrinėti žodinio proceso tvarka, o ne atidėti bylos nagrinėjimą. Dėl civilinės atsakomybės ir dvigubo nubaudimo Institucijos atstovė patikslino, kad administracinė atsakomybė yra nubaudimas, o civilinė – kompensacinė. Iš teismo sprendimo už akių matyti, kad jam paskirtos ne baudos, o įpareigojimas pašalinti. Pretenzijos pareiškėjui reiškiamos tada, kai fiksuojamas pažeidimas. Leidimo gavimo procesas gali užtrukti, todėl reikia kreiptis iš anksto. Prekybos vietos negali būti skirtos 5 metams, tai yra sezoninė prekyba, ji neturi konkrečios datos. Neturint leidimo vykdyti veiklą, įrenginys negali stovėti. Įmonės vadovas yra atsakingas už jos veiklą. Kiekvieną kartą gavus leidimą, yra matoma kuriam laikui jis suteiktas. U. M. prašė leidimo įmonės veiklai 5 metams, tačiau jai nebuvo suteiktas toks leidimas.

7. Teismo posėdyje liudytojas L. B. paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) pareigose. Prieš kelis metus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar UAB „(duomenys neskelbtini)“, kreipėsi, buvo atvykęs L. J., teiravosi dėl galimybės (duomenys neskelbtini) pastatytų konteinerį, kad galėtų užsiimti (duomenys neskelbtini) veikla. Tuo metu jis (duomenys neskelbtini) pareigas, pasakė, kad tokia galimybė yra, nes (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) yra numatytos prekybos paslaugų vietos. Neprieštaravo, nes leidimai išduodami savivaldybės, prekybai ir paslaugoms, leidimus išduoda seniūnija. Pareiškėjas prašė leidimo paslaugoms. Jis kreipėsi dėl (duomenys neskelbtini) paslaugos, vėliau atsirado kavinė, ledų parduotuvė. Bet kai jis kreipėsi į seniūniją, matyt viską seniūnijai nurodė kuo jis užsiims, suderino ir išdavė, ir prekybai, ir (duomenys neskelbtini). Kai buvo derinama, buvo parengiama schema, sužymimi taškus, kur paslaugos, kur prekyba iš transporto priemonių, kur prekyba nuo prekystalio, kai yra laisvos vietos, tuomet sakoma, kad galima prekybos ar paslaugų veiklą vykdyti. Asmenys kreipiasi į seniūniją, seniūnija persiunčia duomenis, kad žmogus kreipiasi, ar yra galimybė, ar yra laisvų vietų. Jei laisvų vietų būna ir atitinka reikalavimus, suderinama vieta, sakoma, kad galima vykdyti veiklą, seniūnija išduoda leidimą. Ant prašymo būdavo pasirašoma, kad suderinta tam tikra vieta. Tuo metu buvo reikalaujamas projektas, kad būtų matoma vizualizacija, kad būtų schemoje pažymėta ta vieta. Ta vieta surišta su leidimo terminu, tiek, kiek galioja išduotas leidimas. Leidimas išduodamas veiklai, bet veikla pririšta prie vietos, jei turima, pvz. 7 mėn. leidimą prekybai, tai 7 mėn. ir leidimas vietai. Jei turi projektą, suderintas projektas galioja kitam sezonui taip pat. Būdavo tokia praktika, kad įrenginys stovi iki kitų metų, jei asmuo planuoja toliau vykdyti veiklą, žiemos sezonui niekas nepriekaištaudavo, kad įrenginiai liktų, visi taip įrenginius palikdavo, jei gaudavo leidimus, galėdavo tęsti veiklą, jei negavo leidimo, turi patraukti. Kai pavasarį sezonas prasideda, teikiami prašymai, seniūnija informuoja, kad asmuo kreipėsi ir tada derinamos vietos, jei jos neužimtos. Kas pirmas kreipiasi, tas vietą ir gauna. Konkursai vyksta nuo šių metų, bet paprastai būdavo taip, kad suteikdavo tam, kas kreipėsi pirmiau. Nežino 2022 ar 2023 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo vykdyti ir vykdė veiklą. 2024 metais, kai jie kreipėsi į seniūniją, visos vietos jau buvo užimtos, kažkas kreipėsi anksčiau ir kažkas tą vietą gavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiesiogiai nesikreipė, gal seniūnijai siuntė prašymą ir buvo aišku, kad nėra vietų. Specialiai niekas vietų nesaugodavo, kas pirmas pasikreipdavo, tas ir gaudavo. Bendravo su L. J., jis buvo nelabai patenkintas ta vieta, buvo prašęs veiklą perkelti prie (duomenys neskelbtini). Toje schemoje galima padaryti tą vietą, bet savivaldybė nepritarė ir ta vieta neatsirado, tai pasiliko suplanuotos vietos prie (duomenys neskelbtini). Svarstymas dėl naujos vietos vyko 2023 m. pabaigoje, kad 2024 m. sezonui galėtų veiklą vykdyti naujoje vietoje. Mano, kad leidimas galiojo, bet buvo pasvarstymai, kad vykdytų veiklą naujoje vietoje. Nauja vieta neatsirado, o vietos prie (duomenys neskelbtini) buvo užimtos. L. J. informavo turbūt seniūnija, kad vieta užimta, nes jie išduoda leidimą. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ padarydavo schemas kiekvienam sezonui, jas turėdavo ir seniūnija, žmonės kreipdavosi ir kas pirmas pasikreipdavo, tas vietą ir užimdavo. Būdavo, kad 2-3 žmonės negaudavo vietų, laiku nepasikreipdavo, laukdavo kad vieta atsilaisvintų, kai būdavo laisva vieta, seniūnija juos informavo. L. J. tą sezoną pavėlavo. Padaroma schema, būtent tos vietos, kur vykdoma prekyba iš transporto priemonių ar jų priekabų, tai savivaldybės direktoriaus įsakymu tos vietos yra patvirtintos, (duomenys neskelbtini) yra 8 vietos, kur galima vykdyti prekybinę veiklą iš transporto priemonės ar jos priekabos, tai kiekvieną sezoną paruošiamos toms 8 vietoms schemos ir tada laukiama iš seniūnijos informacijos. Būna, kad žmonės ateina ir jie nežino kur kreiptis, mato kad prekiauja, sako, kad irgi nori prekiauti, vykdyti kažkokią veiklą. Panašiai buvo ir su L. J., jis pirmiau kreipėsi į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, ne į seniūniją, bet buvo paaiškinta tvarką, kad turi kreiptis į seniūniją, gauti leidimą, ir kartu derinant su seniūnija, tada vieta priskiriame. Tokia tvarka atsiranda vietos. Tai reglamentuoja savivaldybės direktoriaus įsakymas, priimtas tarp 2021 m. vasario-balandžio mėnesių, jis yra viešoje erdvėje, savivaldybės teisės aktuose. Pamena, kad 2020-2021 metais L. J. rekomendavo projektuotoją V. Paaiškino L. J., kad norint vykdyti veiklą, pagal tuo metu galiojusią tvarką, buvo reikalaujamas projektas. Įsakymas yra 8 vietoms, kur yra nurodytos kokiose seniūnijose. Nežino kurių metų įsakymas, bet jis šiai dienai galioja. Direktoriaus įsakymas be schemos, be termino. Schema būdavo padaryta fiziškai, ji talpinama internete. Schemą darydavo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, jis pats (L. B.) ir jo padėjėja K. M. Ją turi ir seniūnija, kadangi jai reikia žinoti. Schemoje pažymėtos 8 vietos. Savivaldybei nieko nesiunčia dėl vietos derinimo, su savivaldybe tik bendrauja šiuo klausimu. Schemoje yra pažymėtos vietos taškais, viena spalva pažymėtos prekybinės vietos iš transporto priemonių, kita spalva pažymėtos nuo prekystalių, atskirai pažymėta paslaugoms, atskirai prekybai. Yra trys kategorijos. Įsakymas sako, kad (duomenys neskelbtini) nustatomos 8 prekybos ir paslaugų vietos prekybai iš transporto priemonių, (duomenys neskelbtini). Ten nesukonkretinama, dėl to padaroma schema pažymimi taškai, kur konkrečiai yra tos prekybinės vietos, išdėstoma pagal tvarką. Į tas vietas galima pretenduoti, atsižvelgiama kur galima prekiauti ir į kokias vietas skirti, atsižvelgiama kur elektrą galima pajungti. Yra patvirtintos 8 vietos, yra schema ir įsakymas, viešas teisės aktas ir visi žino į kokias vietas galima pretenduoti. Kas pirmas kreipiasi, tam yra sprendimas suteikti vietą. Sprendimas suteikti vietą įgaudavo tokią formą, kad būdavo iš seniūnijos ar prašymas, ar dokumentas, kuriame parašydavo, kad suderinta vieta, pvz. „Nr. 5“, schemoje matosi kur yra tos vietos pagal numerius. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ sprendimų ir veiklos, tai negalėjo būti išskirtinis atvejis. Jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi ir atėjo dokumentas iš seniūnijos, tai buvo įrašyta, kad suderinta. Buvo ir ant to projekto suderinta, buvo sudarytas projektas, projekte būtent ta vieta pažymėta, ji atitiko vietą schemoje ir ten irgi buvo suderinta, kad būtent toje vietoje galima vykdyti veiklą. Projekte nenurodytos datos, projekte yra tik pažymėta ta vieta, kuri buvo derinama, kad yra galimybė toje vietoje vykdyti veiklą, ne kažkokioje kitoje, kadangi projekte yra taip pažymėta, ir ta vieta nesikeičia, nebent jo vieta užimta, bet būtų kita vieta laisva. 2022-2023 m. kada asmuo kreipėsi, projektas buvo reikalingas, paskui, 2025 m. to reikalavimo projektams nebeliko. Interesantui leisti vietą prekybai, patvirtinti su seniūnija, trunka keletą dienų. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ tą pačią dieną gali suderinti, bet ne iš savivaldybės, o iš seniūnijos ateina tas prašymas, tai iškart suderinama ir siunčiame jiems. Kai jie mato, kad suderinta, išduoda leidimą. 2020 m. 8 vietos buvo pažymėtos ir iki to laiko nebuvo prekiaujančių. Visos prekybinės vietos tuščios, jos visos yra plynas laukas, nėra jokios įrengtos infrastruktūros. Visos 8 vietos yra tokios pat. Būtent dėl to, kad niekas nestatytų kur nori, yra pažymėtos tos 8 vietos. Tada, kai ta schema buvo daroma, 2020 m. ar 2021 m. dokumentacijoje buvo pažymėtas taškeliu. Kad atsirastų taškelis, turi būti administracijos direktoriaus įsakymas ir pagal įsakymą buvo derinama. Kiekvienais metais naują schemą tvirtindavo „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus parašu, kas tuo metu yra direktorius, tas patvirtina tą schemą. „(duomenys neskelbtini)“ įsakymai saugomi archyve. L. J. kreipėsi į įmonės archyvą dėl projekto, o projektai pas juos nesaugomi. Jeigu bus rasta tuo metu buvusi schema, tais metais patvirtinta, tai ji bus pateikta pareiškėjui. Įsakymo įmonė neturi, tai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas. Neprisimena, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėmė iš kažko veiklą, prisimena tik šią įmonę. 2024 balandžio pradžioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasikreipus dėl leidimo, buvo atsakyta, kad vieta užimta, nes pareiškėjas pavėlavo kreiptis. Teisės aktu nebuvo reguliuota, jokios tvarkos tapti paslaugų teikėju nėra, laisvė diskrecijai. Yra (duomenys neskelbtini), kuri (duomenys neskelbtini) ir ten prekiauja, o visi kiti atsirado 5 metų laikotarpiu. 2021 m. prekybos ir paslaugų buvo apie 30 vietų. 8 vietos tiksliai nustatytos, kadangi tai nustato administracijos direktorius, o kitos vietos, tiek, kiek galima sutalpinti pagal poreikį. Nuo prekystalių apie 8-10 vietų, paslaugoms irgi apie 10 vietų. Schemos saugomos įstaigoje. Vietų skaičių nustatinėja tik prekybai iš transporto priemonių, administracijos direktorius, neatsimena nuo kurių metų įsakymas, bet nuo tų metų kada yra įsakymas, yra ir schema 8 vietoms prekybai iš transporto priemonių. Prisimena, kad 2024 m. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo dingęs šaldytuvas. Neprisimena, kad pokalbio metu su L. Č. žadėjo derinti vietą L. J. įmonei prie (duomenys neskelbtini). Gali būti, kad vyko susirašinėjimas su savivaldybe. Buvo gautas atsakymas, kad nepritaria vietos perkėlimui prie (duomenys neskelbtini). Nebuvo kalbėta, kad suteikti konkrečią vietą konkrečiam asmeniui, nes taip negalima. Dėl (duomenys neskelbtini) gali būti, kad buvo prašoma, bet ne vienas asmuo gali (duomenys neskelbtini) veiklą vykdyti. Jei būtų pažymėta, kad tai ne prekybinė, o paslaugų vieta (duomenys neskelbtini) ir kreiptųsi kitas žmogus su tokia pačia veikla, tai jis turėtų tokią pačią teisę, kol nėra konkurso, o jei yra konkursas, tai tuo labiau. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ administruoja elektros skydelius šalia (duomenys neskelbtini). Nežino, kas nukirto UAB „(duomenys neskelbtini)“ konteinerio kabelius, spyną uždėjo elektrikas. Patvirtina, kad Institucijos atstovės parodytą schemos projektą darė V. ir ten yra jo (L. B.) parašas, tai reiškia, kad yra suderinta ir toje vietoje galima vykdyti veiklą ir ta vieta sutampa, kur yra 8 vietos, ji yra 1 iš 8 vietų. Tai reiškia, kad vieta suderinta, bet leidimo veiklai neturi teisės išduoti. Ne projektas apsprendžia veiklos vykdymą, o leidimas. Projektas yra ir kitiems metams galiojantis, jei vieta atitinka ir ji yra laisva, tai toje pačioje vietoje jis vykdo veiklą, jam nereikia perdaryti projekto. Jei leidimo negauna, tai negalima vykdyti veiklos. Projektas tik kaip atrodys ta vieta, kas per (duomenys neskelbtini), kaip ji atrodys, bet kartu jai priskirta vieta, bet jos galėtų tos vietos projekte ir nebūti, tai yra ta vieta schemoje, kur yra 8 vietos nurodytos. Projektas yra neatsiejamas nuo leidimo, jei turi leidimą, tada galima įgyvendinti tą projektą. Paviljono šioje vietoje būti negalėjo, stacionaraus objekto būti negalėjo. Jei jis norėjo statytis taip, kaip norėjo pradžioje, tai tam reikalingas konkursas, nes visur mieste yra nustatyta tokia tvarka, kad paviljonams būtų konkursas. Kadangi (duomenys neskelbtini) paprastai paviljonų nestatydavo, konkurso neskelbdavo, tai liko tik ta galimybė, kad būtų ant ratų, tai žmonės apeidavo tvarką, paviljoną uždėdavo ant ratų ir vykdydavo veiklą kaip iš transporto priemonės. L. J. norėjo statyti paviljoną , jam buvo pasakyta, kad nėra tokios galimybės, paviljoną galima pastatyti tik konkurso būdu, tada reikėtų kreiptis į savivaldybę, aiškintis ar savivaldybė skelbtų tokį konkursą. Kita galimybė yra paprastesnė, greitesnė, be konkurso, tai yra užsidėti ant priekabos ratų ir skaityti, kad yra paslaugų teikimas iš transporto priemonės priekabos. Jei reikia vietos paviljonui, savivaldybė rengia konkursą. Greita galimybė be konkurso, vienintelis atvejis, kad kelti ant ratų paviljoną. Direktoriaus įsakymus dėl vietų, kad tvirtinamos (duomenys neskelbtini) vietos. (duomenys neskelbtini) seniūnijoje nurodytos vietos, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymas, dėl prekybos ir paslaugų teikimo iš prekybai pritaikyto automobilio ar jų priekabų, 2014 m. gegužės 23 d. Nr. 30-1365, tai yra viešas teisės aktas. Pateikia 2 paskutines redakcijas, paimtos palyginimui, parodyti, kad priešpaskutinėje redakcijoje buvo vieta (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini), buvo 8 vietos, tačiau naujoje redakcijoje, kuri yra nuo 2024 m. gruodžio 12 d. jau nebeliko vietos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, nes savivaldybė nuo šių metų padarė konkursą, iki 2024 metų galiojo 8 vietos. Nauja vieta išduodama tada, kai spalio mėnesį baigiasi sezonas, tai kas nori kreipiasi vėliau. Jei leidimas galioja iki lapkričio mėn., jie palikdavo vietą suprasdami, kad prekybininkams nepatogu kasdien transportuoti, dėl to problemos nekeldavo. Viešoji tvarka turėtų reikalauti iš jų, bet niekam netrukdydavo ir visi toleravo tai. Per naktį negali stovėti taip pat, bet ne tik per naktį, bet ir per žiemą stovėdavo, susitvarkydavo leidimus ir toliau ten dirbdavo. Jei kas pasiskųstų, tai taisyklėse aprašyta, kad jei, bet kas paprašys patraukti, tai turės patraukti. Asmeniui negalėjo susidaryti įspūdis, kad jam yra ta vieta skirta ir jam paliekama, visi žino, kad tai yra leidimas sezonui. Leidimai išduodami prekybai ir paslaugoms. Jeigu konkursas, konkurso sąlygose nustatomas terminas, jei būtų nuspręsta, kad gali stovėti paviljonas, tai paviljonas gali 3-5 metus stovėti, kaip ir dabar, tai turi teisę stovėti 5 metus, o anksčiau nebuvo tokios tvarkos, stovėdavo sezoną ar kalendorinius metus. Ateina kiti kalendoriniai metai ir turi kartotis procedūra. U. M. jam nėra žinoma. Kad ji sumokėjo savivaldybės rinkliavai pinigų sumą 5 metams į priekį už leidimą, nežino tokios situacijos, tokios tvarkos nėra. Seniūnija išduoda leidimus, o rinkliavas surenka savivaldybė. Yra bendra schema dėl visų vietų, dėl L. J. konkrečiai nėra nieko. Yra 8 vietos, kuriose yra galimybė vykdyti veiklą, bet nėra nei rašto, nei įsakymo dėl L. J., kad jam priskiriama ta vieta. Nuolatinės vietos ilgalaikiam terminui (duomenys neskelbtini) negali būti ir nebuvo, kiekvieną sezoną išsiima leidimus ir prekiauja. Vieni prekybininkai nesikeičia, jie susitvarko, kiti nesusitvarko ir ateina kiti, leidimo išdavimas tai seniūnijos diskrecija, jei yra laisva vieta, atitinka reikalavimus, sumoka mokesčius ir gauna tą leidimą, tokia tvarka. Jeigu nėra laisvos vietos, tai negali išduoti ir leidimo. Viešai tvarkai buvo pranešta, 2025 metais L. J. negavo leidimo toje vietoje stovėti, ir ten stovi savavališkai iki šiol, dėl to ir buvo pranešta, nes kitas žmogus gavo leidimą ir negali ten stovėti, nes nepatraukti įrenginių. Nėra pareigos pranešti, kad leidimas baigia galioti.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismo posėdžio metu liudytoja U. M. parodė, kad ji buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė. Įmonę 2018 m. jai padėjo įkurti L. J., tačiau ji apie tai nieko nenusimano. Įmonė vykdė (duomenys neskelbtini) paslaugas. Prie pora metų pradėtas įmonės likvidavimas. Ji bandė įmonę plėtoti, tačiau turėjo mažai žinių verslo srityje, nesidomėjo tuo ir veiklą metė. Žinojo, kad vieta yra išpirkta. Pamena, kad iš įmonės sąskaitos pervedė pinigus už vietą dėl vykdomos veiklos, buvo gautas dokumentas, kuris buvo išpirktos vietos įrodymas. Kai naudojosi elektroniniu paštu, laišką ir raštą buvo persiuntusi L. J. Nežino, ar šiuo metu pašto dėžutė aktyvi. Daugiau niekas neturi prieigos prie šios pašto dėžutės. Ar dokumentas buvo pasirašytas ir kieno vardu, nepamena. Prie laiško buvo prisegtas priedas PDF formatu. Nelabai suprato dokumento turinio. Tai vyko 2021 m. pavasario pabaigoje, vasaros pradžioje. Bendravo su vyru, tačiau nežino nei jo vardo, nei pavardės. L. J. su tuo žmogumi daugiau bendravo. Tuo metu ji bendravo su L. J. ir manė, kad jis padės jai su įmone. Kuriam laikotarpiui buvo suteikta vieta (duomenys neskelbtini), nepamena. Pamena, kad pervedė pinigus ir jai atstovas pasakė, kad pinigų pervesta per daug, jie bus gražinti į įmonės banko sąskaitą, tačiau pinigai nebuvo gražinti. Buvo pervesta apie 1000 Eur. Sprendimas dėl vietos kur buvo nurodytas laikotarpis, bus tik jos elektroniniame pašte. Ar seniūnas žadėjo permoką užskaityti ateities leidimams, nepamena, tačiau jis sakė, kad jam dar paskambinti, ji neskambino ir jis neskambino, permoka nebuvo grąžinta. Buvo prisijungusi prie įmonės pašto dėžutės (duomenys neskelbtini), ieškojo rašto, bet tai vyko prieš metus laiko. Versle nenusimano, todėl per daug nesigilino. Nepamena, ar sutartys buvo sudarytos. Dokumentus, jei ji pasirašinėjo, tai atliko elektroniniu būdu. Negali išskirti kažkokio vieno dokumento. Jos elektroniniame pašte yra tas dokumentas. Mano, kad raštas yra skirtas 5 metų laikotarpiui. Patvirtino, kad jai buvo siųstas būtent tas, Institucijos atstovės pateiktas dokumentas, kuris nėra skirtas 5 metų laikotarpiui.

Skundas netenkinamas

9. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.

10. L. J. nubaustas pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį, kuri nustato atsakomybę tam, kas pakartotinai kliudo įstatymų įgaliotiems pareigūnams ir visuomeniniais pagrindais veikiantiems aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų pagalbininkams – neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams – įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų ir neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdo ar netinkamai vykdo, išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 505¹, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.

11. Teismas pažymi, kad ANK 505 straipsnio 1 dalyje (taip pat ir 2 dalyje) nustatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja padarinių – nusižengimas laikomas baigtu, kai kaltininkas atlieka bent vieną iš alternatyvių veiksmų, vadinasi, pats institucijos nurodymo nevykdymo faktas yra neteisėtas ir užtraukia atsakomybę.

Žemesnės instancijos teismas

12. Skundžiamame Nutarime nurodoma, kad 2024 m. spalio 24 d. įsiteisėjo nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kuriuo L. J. paskirta piniginė bauda už tai, kad jis nevykdė Viešosios tvarkos grupės pareigūno teisėto reikalavimo pašalinti (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje be žemės savininko ar teisėto valdytojo sutikimo įrengtos lauko kavinės inventoriaus. 2024 m. gruodžio 4 d. atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad minėtoje vietoje L. J. priklausanti lauko kavinė vis dar nebuvo demontuota, kavinės inventorius ir toliau laikomas valstybinėje žemėje, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo. Pateikus reikalavimą patraukti kavinės inventorių, reikalavimas įvykdytas nebuvo.

13. Skundu L. J. ginčija kaltę dėl padaryto pažeidimo, nurodydamas argumentus, kad: 1) buvo pažeista teisė į gynybą ir neteisėta proceso tvarka; 2) netinkamai nustatytas atsakingas asmuo; 3) nebuvo informuotas apie reikalavimą pašalinti įrenginį; 4) savivaldybė taiko tiek administracinę, tiek civilinę atsakomybę už tą patį veiksmą. Teismas pasisako dėl pareiškėjo skunde nurodytų argumentų ir atskirai dėl jo teismo posėdžio metu iš keltų papildomų argumentų.

14. Pareiškėjo teiginys, kad jis nebuvo informuotas apie reikalavimą pašalinti įrenginį, prieštarauja bylos medžiagai. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos grupės vyresnysis patarėjas M. U. 2024 m. gruodžio 11 d. pasirašė ir išsiuntė reikalavimą (Nr. A51-182909/24(3.3.3.26E-VŠT) pašalinti nuo valstybinės žemės lauko kavinės įrangą ir šaukimą atvykti pas savivaldybės administracijos pareigūną. Reikalavimas adresuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui L. J. el.paštu: (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 26-27). Šis reikalavimas išsiųstas nurodytu el.paštu tą pačią pasirašymo dieną, t.y. 2024 m. gruodžio 11 d. (t.1, b.l. 29). Svarbu pažymėti, kad reikalavimo turinyje nurodyta, kad 2024 m. spalio 24 d. įsiteisėjo nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kurioje L. J. paskirta bauda už Viešosios tvarkos grupės pareigūno teisėto reikalavimo pašalinti (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje be žemės savininko ar teisėto valdytojo sutikimo įrengtos lauko kavinės inventoriaus. 2024 m. gruodžio 4 d. atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad kavinė nėra demontuota, kavinės inventorius ir toliau laikomas valstybinėje žemėje, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo. Pateikiamas reikalavimas iki 2024 m. gruodžio 23 d. demontuoti lauko kavinę ir pašalinti nuo valstybinės žemės visą lauko kavinės inventorių bei kitus įrenginius ir daiktus ir informuoti atitinkamą asmenį, arba neįvykdžius reikalavimo 2025 m. sausio 9 d. 14 val. atvykti pas vyriausiąjį specialistą A. K.

15. Byloje nėra duomenų, kad L. J. būtų nurodytą dieną nuvykęs pas specialistą. 2025 m. sausio 17 d. surašytas ir L. J. išsiųstas pranešimas (lydraštis), informuojantis, kad 2025 m. sausio 15 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, nurodyta, kad byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, iki 2025 m. vasario 3 d. L. J. turi teisę pateikti prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka arba iki bylos nagrinėjimo pateikti rašytinius paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo aplinkybių (t. 2, b.l. 30-32). Šis dokumentas išsiųstas el. paštu: (duomenys neskelbtini) 2025 m. sausio 17 d. (t. 2, b.l. 35). Pažymėtina, kad pranešime (lydraštyje) nėra nurodoma nagrinėjimo data, o tik terminas pateikti prašymui dėl žodinio nagrinėjimo. Tuo tarpu, pačiame protokole nurodoma, kad rašytinis nagrinėjimas bus 2025 m. vasario 6 d. 8.30 val. paaiškinama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo reikalavimą dėl žodinio proceso turi pateikti raštu, ne vėliau kaip iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios. Jeigu per nustatytą terminą nepateiktas reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba asmuo neatvyksta į žodinį bylos nagrinėjimą, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka. L. J. el. paštu 2025 m. vasario 6 d. 8.20 val. bendru savivaldybės paštu atsiuntė laišką, kuriame prašė bylą nagrinėti žodine tvarka, nes nori dalyvauti. Taigi toks jo prašymas Instituciją pasiekė praleidus terminą, kuris buvo nustatytas siųstame pranešime. Tai, kad laikas, iki kada pateikti prašymą dėl žodinio nagrinėjimo buvo nurodytas pranešime, o ne pačiame administracinio nusižengimo protokole, ir nesutampa su rašytinio posėdžio data, nevertinamas kaip procesinis pažeidimas, dėl kurio buvo esmingai suvaržyta teisė į gynybą. Nepagrįstas L. J. argumentas, kad savivaldybės veiksmai registravus jo laišką 8.21 ir vis tiek išnagrinėjus bylą rašytinio proceso tvarka, prieštarauja ANK 616 straipsniui.

16. ANK 616 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka. Apie tai pranešama administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims. Jeigu reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nebuvo įrašytas administracinio nusižengimo protokole, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę šį reikalavimą pateikti ne vėliau kaip per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, o kai surašomas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu, – per penkiolika kalendorinių dienų nuo šio kodekso 610 straipsnio 1 dalyje nurodytų terminų pabaigos. Jeigu administracinio nusižengimo protokole nenurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo reikalauja nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, ir per šioje dalyje nustatytą terminą nepateiktas reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis neatvyksta į žodinį bylos nagrinėjimą, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad protokolas išsiųstas (įteiktas) L. J. 2025 m. sausio 17 d., o terminas pateikti prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nustatytas 2025 m. vasario 3 d., t. y. 15 kalendorinių dienų skaičiuojant terminą nuo sausio 20d. (pirmadienis), t. y. kitos darbo dienos po to, kai įteiktas protokolas. Tai patvirtina, kad Institucija, nustatydama terminą, laikėsi ANK 616 nuostatų reikalavimų ir termino nenustatė savavališkai ar pažeisdama įstatymo nuostatas. Visų antra, L. J. neneigė, kad jam protokole nurodytų sąlygų turinys buvo žinomas, tą akcentavo ir teismo posėdyje, tvirtindamas, kad jis neturėjo pareigos vadovautis lydraščiu, jis vadovavosi tik protokole nurodyta informacija. Tokiu atveju, jis, žinodamas bylos nagrinėjimo datą ir sąlygas žodiniam nagrinėjimui surengti, t. y. iki nustatyto termino pateikti prašymą arba atvykti į nagrinėjimą, nepadarė nei vieno iš šių veiksmų, o pateikė prašymą likus 10 min. iki rašytinio bylos nagrinėjimo bendru savivaldybės el.paštu. L. J. gautas el. laiškas turėjo būti užregistruotas, o tam reikėjo laiko. L. J., žinodamas bylos nagrinėjimo datą ir laiką bei vietą, neatvyko į nagrinėjimą, o savo siųstame laiške nenurodė objektyvių aplinkybių, dėl kurių to padaryti negalėjo. Institucijos atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad, jeigu Pareiškėjas būtų atvykęs nurodytu laiku, bylos nagrinėjimas būtų vykęs žodinio proceso tvarka, o pavėluotai gautas prašymas ne atidėti bylos nagrinėjimą, o nagrinėti žodinio proceso tvarka, tokioje situacijoje L. J. nebuvo paaiškintas, ar pagrįstas, todėl byla išnagrinėta rašytine tvarka. Nors L. J. pateikė teismui išrašą iš SODRA, kad (duomenys neskelbtini) jam buvo (duomenys neskelbtini) atostogos, vis dėl to, ši aplinkybė nepaneigia, kad jis turėjo galimybę iki nustatyto termino (2025 m. vasario 3 d.) informuoti instituciją apie reikalavimą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, arba tiesiog nepateikus tokio prašymo, bet žinant apie posėdį, prašyti jį atidėti, arba atvykti į bylos nagrinėjimą. Jo atsiųstame 2025 m. vasario 6 d. el.laiške, nėra nurodoma nei viena priežastis, dėl kurios jis negali atvykti į posėdį, ar jo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad L. J. ėmėsi kitų aktyvių veiksmų susisiekti su Institucija, ar bandė atvykti į bylos nagrinėjimą. Teismo vertinimu, Institucija nustatė protingą ir įstatymus atitinkantį terminą pareiškėjui apsispręsti dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir pareiškimo apie apsisprendimą pateikimą, bei aiškiai nurodė pareiškėjo procesines teises, kuriomis jis turėjo galimybę tinkamai pasinaudoti. Nei skunde, nei teismo posėdyje L. J. nepateikė įrodymų, kad nebūtų gavęs tokio pranešimo, priešingai jis patvirtino, kad rėmėsi protokole nurodyta informacija, vadinasi, jis buvo gavęs ir lydraštį, su kita procesine informacija, nes šie dokumentai jam buvo siųsti kartu tuo pačiu el.pašto adresu, kaip ir adresas, iš kurio L. J. parašė Institucijai 2025 m. vasario 6 d. Nors, iš tiesų kaip nurodo L. J., protokole nebuvo nurodytas terminas, o tik lydraštyje iki kada jis turi pateikti prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo, tačiau protokole be kita ko buvo nurodyta, kad asmuo arba turi pateikti prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka iki nustatytos datos, arba atvykti į bylos nagrinėjimą. To nepadarius byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Tai, kad Institucija terminą pateikti prašymą dėl bylos žodinio nagrinėjimo nustatė siunčiamame pranešime L. J., kurį siuntė kartu su protokolu nėra laikoma procesiniu pažeidimu, galėjusiu suvaržyti L. J. teisę į gynybą.

17. Pareiškėjas teisiamojo posėdžio metu teigė, kad jis kaip L. J. nėra tinkamas subjektas, nes visi raštai buvo adresuojami UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atmestinas, kaip nepagrįstas pareiškėjo skundo teiginys, kad buvo netinkamai nustatytas už nusižengimą atsakingas asmuo. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog ANK 505 straipsnio 1 dalies sankcijoje įvardyti galimi šio pažeidimo subjektai yra fizinis asmuo, juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo. Šioje teisės normoje nėra nustatyta, kad tik juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už įstatymų įgaliotų pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą. Pagal šią teisės normą atsako ir fiziniai asmenys, <...> jei jie buvo atsakingi ir turėjo pareigą užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi (??Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-14-654/2024). Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes nustatyta, kad L. J. nusižengimo padarymo laikotarpiu buvo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, to neneigia ir jis pats. Nors L. J. su skundu pateikė išrašą iš SODRA, kuriame nurodoma, kad 2024 m. gruodžio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo apdraustų asmenų, tačiau tai nepaneigia fakto, kad nusižengimo padarymo metu L. J. pagal juridinių asmenų registro išrašus buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, t. y. atsakingas asmuo (t. 1, b.l. 25). Atkreiptinas dėmesys, kad juridinių asmenų registro išraše nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto adresas yra būtent tas adresas, kuriuo Institucija siuntė visus dokumentus, t. y. (duomenys neskelbtini). Visos šios aplinkybės patvirtina, kad Institucija, skirdama nuobaudą L. J., ją skyrė kaip juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)” vadovui, kuris pagal teismų praktikos išaiškinimus buvo atsakingas asmuo ir todėl teisingai pripažintas tinkamu subjektu pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį.

18. Nepagrįstas ir L. J. skundo teiginys dėl taikomos dvigubos atsakomybės (administracinės ir civilinės) už tą patį veikimą. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje principo non bis in idem pažeidimas konstatuojamas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas arba persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus. Be to, non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminis veikų požymis (jį atitinkantys teisiškai reikšmingi faktai) (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje F. F. prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97). EŽTT jurisprudencijoje taip pat ne kartą konstatuota, kad, sprendžiant non bis in idem problemą ir vertinant veikos tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jos teisinį kvalifikavimą, nes reikšmės turi tik idem factum, o ne idem crimen (2015 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Kiiveri prieš Suomiją, peticijos Nr. 53753/12; 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Sismanidis ir Sitaridis prieš Graikiją, peticijos Nr. 66602/09 ir 71879/12; Didžiosios kolegijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje A ir B prieš Norvegiją, peticijos Nr. 24130/11 ir 29758/11; Didžiosios kolegijos 2019 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Mihalache prieš Rumuniją, peticijos Nr. 54012/10, ir kt.). Tokią pat praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-514-942/2015, 2K-245-788/2019, 2K-127-689/2020, 2K-7-32-719/2021, 2K-171-976/2021). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aptariamo principo pažeidimas administracinių nusižengimų bylose konstatuojamas nustačius, kad asmuo už tą patį veikimą buvo nubaustas pagal skirtingus ANK straipsnius, pvz., nutarimais asmuo buvo nubaustas du kartus už tą pačią veiką ir esant toms pačioms faktinėms aplinkybėms, t. y. asmuo baustas už tai, kad sankryžoje įrengtas Bendrovės reklamos įrenginys nebuvo išardytas (pašalintas) ir nebuvo sutvarkyta vieta (teritorija). Faktinės aplinkybės (idem factum), kurios Institucijos priimtais nutarimais buvo kvalifikuotos pagal skirtingas ANK normas, buvo identiškos. Nutarimuose nustatytas padarytų pažeidimų, neteisėtų veikų tapatumas??? (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-628/2024). Nagrinėjamos bylos atveju L. J. nubaustas administracine tvarka už teisėtų reikalavimų nevykdymą pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį, o civiline tvarka Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi civilinėje teisenoje gindama nuosavybės teises nuo pažeidimų, su prašymu įpareigoti L. J. demontuoti nukelti, išvežti laikinąjį prekybos įrenginį ir sutvarkyti teritoriją, nenukėlus įrenginio leisti ieškovei nukelti įrenginį ir sutvarkyti teritoriją priteisti iš to kylančias išlaidas. Taigi, kaip matyti, nagrinėjamu atveju administracinė teisena ir civilinė teisena, nors ir susijusios su aplinkybe, kad L. J. nuo ne jam nuosavybės teise priklausančios žemės nenukelia jam priklausančių įrenginių, tačiau civiline tvarka ginamos nuosavybės teisės, o administracine teisena L. J. baudžiamas už pareigūnų reikalavimų nevykdymą. Be kita ko, atsakomybės pasekmės yra skirtingo pobūdžio, nes kaip teisingai pažymėjo ir Institucijos atstovė atsiliepime, civilinės atsakomybei nėra būdinga nubaudimo funkcija, ja siekiama kompensuoti žalą galimai patiriamą dėl nuosavybės teisių pažeidimo.

19. Be skunde nurodytų argumentų teismo posėdžio metu L. J. pateikė ir kitus argumentus, kuriais grindė nepagrįstą jo nubaudimą. Teismas visus pareiškėjo keltus klausimus išnagrinėjo, versijas patikrino, atlikdamas liudytojų apklausas, išreikalaudamas papildomų duomenų iš atitinkamų įstaigų ir institucijų. Teismo vertinimu, L. J. teiginys, kad jis baudžiamas nepagrįstai, nes jo įmonei priklausantys įrenginiai galėjo stovėti adresu (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini), kadangi buvo išduotas leidimas pagal projektą, užregistruotą 2021 m. kovo 23 d. raštu E81-440/21(2.17.2.4E-SEN), kuriuo patvirtintas sprendimas penkeriems metams iki 2026 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdyti projektinę veiklą, išnagrinėjus bylą nepasitvirtino, surinktų įrodymu vertinimu buvo paneigtas. Teismas, siekdamas patikrinti L. J. nurodomą informaciją dėl galimai egzistuojančio leidimo stovėti iki 2026 m., raštais kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją 2025 m. balandžio 23 d., VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. balandžio 24 d., Vilniaus miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūniją 2025 m. balandžio 24 d., prašant pateikti visus turimus dokumentus ir informaciją, susijusią su projektu pagal L. J. nurodytą raštą, kuriuo pasak jį, buvo patvirtintas sprendimas penkeriems metams UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdyti veiklą (duomenys neskelbtini) (t.1, 123-128). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Licenzijavimo skyrius teismui pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad U. M. 2021 m. kovo 23 d. (duomenys neskelbtini) seniūnijai pateikė prašymą suteikti administracinę paslaugą – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) su laukimo sale, (duomenys neskelbtini) seniūnija išdavė leidimą Nr. A82-690/21(2.17.2.111E-SEN) prekiauti (teikti paslaugas) (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. gruodžio 31 d. U. M. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė 2022 m. balandžio 8 d. (duomenys neskelbtini) seniūnijai pateikė prašymą „Nutraukti leidimą ir suteikti leidimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau leidimą gavęs asmuo negali savo vardu įgalioti kitų asmenų verstis leidime nurodyta veikla ar pagal sutartį perduoti jiems šios teisės. 2022 m. balandžio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) seniūnijai pateikė prašymą suteikti administracinę paslaugą – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. gruodžio 31 d., (duomenys neskelbtini) seniūnija 2022 m. balandžio 13 d. išdavė leidimą Nr. A82E-548/22(2.17.2.111E-SEN) prekiauti (teikti paslaugas) nurodytu adresu L. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui. 2023 m. balandžio 19 d. savivaldybė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimo sutartis, pagal organizuotus konkursus, tačiau vieta (duomenys neskelbtini) nebuvo konkursuojama ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimo sutartis nėra pasirašyta (t.1, b.l.149-153). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad paskutinis leidimas prekiauti (teikti paslaugas) savivaldybės viešosiose vietose L. J. išduotas 2023 m. kovo 17 d. Leidimas ((duomenys neskelbtini)) galioja iki 2023 m. gruodžio 31 d. (t.1, b.l. 169). Į 2024 m. balandžio 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo L. J. užpildytą paraišką dėl leidimo prekiauti teikti paslaugas iš (nuo) laikinojo įrenginio, prekybai pritaikyto automobilio ar jo priekabos (duomenys neskelbtini) (už (duomenys neskelbtini)) iki 2024 m. rugsėjo 30 d. buvo gautas neigiamas atsakymas. 2024 m. balandžio 11 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorius L. Č. užrašė rezoliuciją „Nesuderinta, nėra laisvos vietos prekybai iš transporto priemonės“ (t.1, b.l. 163-164).

20. Teismas sprendžia, kad L. J. kelta versija, kad Vilniaus miesto savivaldybėje buvo projektas, kuris patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo leidimą (duomenys neskelbtini) stovėti iki 2026 m., bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Teismui, pareikalavus šio dokumento iš valstybinių institucijų ir įstaigų, gauti atsakymai iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ bei (duomenys neskelbtini) seniūnijos patvirtino, kad tokio dokumento, kuris suteiktų leidimą iki 2026 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekiauti (teikti paslaugas) savivaldybės viešosiose vietose nebuvo, taip pat nebuvo ir dokumento, kuris patvirtintų, jog buvo išduotas leidimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ stovėti nepertraukiamai laikyti savo įrenginius prekybos vietoje, kur leidimą prekiauti privaloma gauti kiekvienais metais iš naujo. Nepaisant to, L. J. teismo posėdžio metu teigė matęs šį projektą, tačiau dokumentas pasimetė, o Vilniaus savivaldybė jį slepia, tačiau apie jį gali patvirtinti U. M., kuri buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė ir tvarkė visus dokumentus dėl minimo leidimo gavimo. Tikrinant šią aplinkybę buvo apklausta U. M. Ji teismui paaiškino, kad L. J. buvo sakęs, kad išpirks vietą, žinojo, kad vieta buvo išpirkta. Pamena, kad iš įmonės sąskaitos pervedė pinigus už vietą vykdomai veiklai, kad buvo gautas dokumentas, kuris buvo išpirktos vietos įrodymas. Tačiau teismo posėdžio metu Institucijos atstovei parodžius 2021 m. išduotą leidimą veiklai, nustatyta, kad dokumentas, kurį liudytoja teigė, mačiusi yra tas pats, kurį teismo posėdžio metu jai parodė Institucijos atstovė, t. y. leidimas vykdyti veiklą, metams laiko (Institucijos atstovės 2025 m. liepos 1 d. pridėti dokumentai, tarp kurių leidimas prekiauti išduotas U. M. iki 2021 m. gruodžio 31 d.). Svarbu pažymėti, kad liudytoja U. M. nuo pat pradžių teigė nieko nesuprantanti apie verslą ir kad, L. J., būdamas jos giminaitis, viską tvarkė, o ji buvo tik formali vadovė, tačiau nieko nesuprato. Paaiškino, kad Institucijos atstovės parodytas leidimas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ el.pašte, patvirtino, kad būtent šis dokumentas yra tas, kuris, pasak jos tuometinio įsitikinimo, buvo išduotas penkeriems metams. Taigi teismo posėdžio metu nustatyta, kad liudytoja tik klaidingai galvojo, kad leidimas prekiauti išduotas penkerių metų laikotarpiui. Kito dokumento, kurį būtų mačiusi, U. M. ji nenurodė. Taigi L. J. versija dėl egzistuojančio savivaldybės administracijos rašto, tiesiogiai matyto U. M., kuris suteikia penkeriems metam teisę UAB „(duomenys neskelbtini)“, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ stovėti prie (duomenys neskelbtini) buvo paneigta ne tik gautais atsakymais iš Vilniaus miesto savivaldybės bei kitų įstaigų, bet ir liudytojos U. M. parodymais.

21. Kad L. J. akcentuojamas raštas galėjo būti pagrindu jam manyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi leidimą stovėti prie (duomenys neskelbtini) iki 2026 m. paneigia ir kitų bylos duomenų visumos vertinimas. Pažymėtina, kad 2021 m. prašyme suteikti administracinę paslaugą UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš tiesų, nurodomos datos nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d., o skiltyje „Informacija apie suderintą paslaugų teikimo vietos projektą“ nurodoma: 2021 m. kovo 3 d. Nr. KV20-06-GP06-SUP (t. 1, b.l. 151-152), taip pat, kaip teigė L. J. ir U. M., atliekamas mokėjimas 268 Eur sumai, pavadinimo paskirtyje nurodant „už UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) prekybos vietą“ (t.1, b.l. 153). Nepaisant tokios paraiškos turinio, Vilniaus miesto savivaldybė 2021 m. balandžio 8 d. išduoda leidimą prekiauti (teikti paslaugas) nurodant, kad leidimas galioja tik iki 2021 m. gruodžio 31 d. (t.1, b.l. 154). Kitais metais prašymus dėl leidimo prekiauti teikia UAB „(duomenys neskelbtini)“, analogiškai pildoma prašymo forma 2022 m. balandžio 11 d., joje nurodant, kad leidimo data yra iki 2022 m. gruodžio 31 d., o skiltyje „Informacija apie suderintą paslaugų teikimo vietos projektą“ pažymint, kad suderinta su Vilniaus m. savivaldybe ir atskirai sumokant už šį leidimą (t.1, b.l. 157-158). Leidimas išduodamas pagal šį prašymą iki 2022 m. gruodžio 31 d. Analogiški veiksmai seka 2023 m. sausio 1 d. ir 2023 m. vasario 28 d., t. y užpildomas prašymas suteikti administracinę paslaugą nurodant leidimo datą iki 2023 m. gruodžio 31 d., gaunamas leidimas iki 2023 m. gruodžio 31 d. Visi šie duomenys patvirtina, kad L. J. tiek 2022 m., tiek 2023 m., tiek 2024 m. pildė atskirus prašymus leidimui prekiauti, kiekvieną kartą nurodydamas leidimo datą iki einamųjų metų pabaigos. Tuo atveju, jeigu, kaip jis teigia, leidimas būtų buvęs išduotas iki 2026 m., jam nebūtų buvę pagrindo kasmet prašyti naujo leidimo veiklos vykdymui. Teismas, tikrindamas visus L. J. keltus klausimus ir versijas, 2025 m. gegužės 19 d. dar kartą užklausė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, reikalaudamas pateikti informaciją ir ją patvirtinančius dokumentus, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu nuo 2021 m. sausio 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės atitinkamuose struktūriniuose padaliniuose (Miesto plėtros departamento skyriuose) pagal tuo metu galiojusią tvarką buvo priimtas sprendimas suderinti projektą dėl prekybos vietos suteikimo adresais: (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Ar buvo priimtas sprendimas prekybos vietą panaikinti nurodytais adresais nurodytoms įmonėms arba fiziniam asmeniui L. J. Pateikti turimą korespondenciją tarp Miesto plėtros departamento Miesto estetikos skyriaus, Teritorijų planavimo skyriaus, Kultūros paveldo apsaugos skyriaus, Statybų dokumentų skyriaus Projektų patikrinimo skyriaus, Eismo organizavimo skyriaus, Infrastuktūros skyriaus, Interesantų aptarnavimo skyriaus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų (U. M. ar kiti) laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. Negalint pateikti informacijos ir ją patvirtinančių dokumentų paaiškinti negalėjimo pateikti priežastis (t.2, b.l. 12). 2025 m. gegužės 29 d. gautas atsakymas, nustatyta, kad nebuvo gauta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymų suderinti prekybos vietos įrengimo projektą adresu (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), taip pat nėra šiuo adresu informacijos apie minėtų įmonių vardu suderintus prekybos vietų įrengimo projektus ar išduotus leidimus prekybos vietai (paviljonui) įrengti. Sprendimas dėl prekybos vietos naikinimo nebuvo priimtas, nes bet kuris asmuo nėra susietas su konkrečia prekybos (paslaugų teikimo) vieta, tik gali joje vykdyti veiklą jam išduoto leidimo prekiauti galiojimo laikotarpiu. Nuo 2025 m. balandžio 1 d. prekybos vietos (duomenys neskelbtini) yra konkursinės. Laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. Savivaldybės padaliniai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir U. M. susirašinėjimo nevykdė (t. 2, b.l. 14-15).

22. L. J. versija, kad leidimas prekybai ir leidimas stovėti yra du skirtingi dalykai, todėl net jei jis neturėjo leidimo paslaugų teikimui, nereiškia, kad jis negalėjo laikyti įrenginių ir kitų daiktų, buvo paneigta Institucijos atstovės paaiškinimais, liudytojo L. B. parodymais, tiek ir kita bylos medžiaga. L. J. teismui pateikė lauko prekybos (paslaugos) vietos šalia (duomenys neskelbtini) vakarinės dalies (ties pastatu (duomenys neskelbtini)) supaprastintą projektą Nr. KV20-06-GP06-Sup. Datuojamą 2020 m. (t.1, b.l. 92-103). Pačiame projekte nėra jokios datos ar kitų įrašų, kurie patvirtintų, jog jo pagrindu iki 2026 m. gautas leidimas statyti įrenginius pagal to projekto turinį. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas L. B., kuris buvo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, apklausos metu šioje dirbo kitose pareigose, paaiškino, kad leidimų gavimas iki 2025 m. vykdavo tokia tvarka: pareiškėjas teikia prašymą seniūnijai, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ derindavo vietą rezoliucija ir tada seniūnija išduodavo leidimą. Liudytojas patvirtino, kad buvo susiklosčiusi tokia veiklos praktika, kad įrenginiai stovi iki kitų metų per žiemos sezoną, jei asmuo planuoja toliau vykdyti veiklą. Niekas nepriekaištaudavo, kad įrenginiai liktų, jei gaudavo leidimus, galėdavo tęsti veiklą, jei negaudavo leidimo, turėdavo įrenginius patraukti. Pavasarį, prasidėjus sezonui, teikiami prašymai, seniūnija informuodavo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kad asmuo kreipėsi ir tada derinamos vietos, jei jos neužimtos. Buvo tvarka, kad kas pirmas kreipiasi, tas vietą ir gauna. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo vykdyti ir vykdė veiklą, metus ar du. 2024 metais, kai jie kreipėsi į seniūniją, visos vietos jau buvo užimtos. Specialiai niekas vietų nesaugodavo, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ neturi teisės laikyti, saugoti vietos. L. B. patvirtino, kad ant projekto, pateikto L. J. byloje, yra jo parašas (t.1, b.l. 100), kuris reiškia, kad buvo suderinta vieta, bet ne leidimas, ne projektas apsprendžia veiklos vykdymą, o gautas leidimas. Projektas termino neturi, jis galioja ir kitiems metams, jei vieta atitinka ir yra laisva. Jei nėra leidimo, veiklos vykdyti negalima. Projektas parodo, kaip atrodys (duomenys neskelbtini), vieta gali būtin ir kitur. Projektas neatsiejamas nuo leidimo, jei turi leidimą, gali vykdyti projektą (t. 2, b.l. 22-28 ). Be to, liudytojas paaiškino, kad L. J. įrenginys nėra paviljonas, nes tam yra atskiri konkursai. Šiuos L. B. parodymus patvirtina ir L. J. pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuotas jo ir L. Č. pokalbis. Šio pokalbio metu užfiksuota, kaip L. J. teigia, kad atėjo dėl derinamo naujo projekto, kad kilo problemos, ir kad nori išsiaiškinti kylančias problemas. L. J. yra paklausiama, ar jie gavo naują leidimą veiklai. L. J. į tai atsako, kad paprašė seniūno, kad L. B. jam žadėjo, kad leidimas bus. Toliau L. Č. konstatuoja, kad leidimo L. J. neturi, ir sako, kad kol neturi leidimo, jis negali būti (duomenys neskelbtini). Tuomet L. J. teigia, kad jam žinoma, jog savivaldybei buvo teiktas projektas ir sumokėta penkiems metams Kraštovaizdžio skyriui. L. Č., jam dar kartą pakartoja, kad leidimas prekybai išduodamas metams, ne penkiems. Prašo L. J. parodyti tą projektą, į tai L. J. atsako, kad jį suras. L. Č. jam dar kartą pakartoja, kad kol nėra leidimo prekybai, jis negali būti ir veikti (duomenys neskelbtini). L. J., teigia, kad jam buvo žadėtas leidimas. Tam tikru momentu į pokalbį įsitraukia L. B. L. J. teigia, kad L. B. jam žadėjo vietą, tačiau L. B. pokalbio metu paneigia kažką žadėjęs dėl leidimo, teigia, tik žadėjęs derinti projektą prie (duomenys neskelbtini), pakartoja, kad leidimai yra iki rugsėjo mėn. L. J. toliau teigia, kad yra leidimas penkiems metams, nes sumokėti pinigai. Jo prašoma dokumentų, teigiama, kad bet koks projektas nėra tapatu leidimui vykdyti veiklą. Prašoma pateikti įrodymus, kad išduotas leidimas penkiems metam vykdyti veiklą. Į tai L. J. atsako, kad savivaldybėje yra gauta vieta penkiems metam, o jie kasmet turi gauti leidimą, bet vieta yra šitam projektui. L. Č. prašo atsiųsti jam įrodymus. L. J. teigia, kad suras dokumentus, atsiųs įmoką. Į tai L. Č. atsako atsiųsti ne įmoką, o dokumentą, kuris patvirtina leidimą penkiems metams stovėti prie (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, L. J. pateiktas įrašas patvirtina liudytojo L. B. ir prieš tai aptartus parodymus, kad L. J. dokumento, patvirtinančio teisę stovėti prie (duomenys neskelbtini), laikyti įrenginius neturi ir negali pateikti, kad leidimas vykdyti veiklą nėra tapatu projektui, o joks projektas nesant vykdyti veiklą nesuteikia teisės laikyti savo įrenginius prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Taip pat, paneigiama L. J. versija, kad L. B. jam buvo žadėjęs suderinti vietą prie (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvėje. Iš pateikto įrašo nustatyta, kad skola už elektrą ir vandenį nereiškia leidimo vykdyti veiklą legalizavimo.

23. Institucijos atstovė paaiškino, kad L. J. nebuvo įsirengęs paviljono ar prekybos kiosko, jis leidimą paslaugų teikimui buvo gavęs iš prekybai pritaikytų automobilių ar jų priekabų. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymą „Dėl leidimų prekiauti (teikti paslaugas) viešosiose vietose išdavimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (redakcijos nuo 2020 m. iki 2024 m.) iš tiesų, siekiant gauti leidimą prekiauti buvo nustatyta privaloma derinimo procedūra, t.y. Seniūnijos ir Licencijavimo ir leidimų skyrius turi suderinti prekybos (paslaugų teikimo) vietą su viešąja įstaiga „(duomenys neskelbtini)“ ar kita Savivaldybės įstaiga, jeigu veikla vykdoma įstaigos tvarkomose teritorijose. Pagal L. J. paaiškinimus, bei L. B. parodymus, kurie sutampa tarpusavyje, toks derinimas nebuvo formalizuotas, reglamentuotas. Kaip nebuvo tiksliai sureguliuota ir leidimų gavimo tvarka, iš esmės veikusi pagal nerašytą pirmumo teisę. Taigi procedūra iš esmės veikė vadovaujantis ne aiškiu ir skaidriu reguliavimu, o praktikoje susiklosčiusiomis tokios veiklos tradicijomis. L. J. patvirtino, kad iki 2024 m. tokia tvarka veikė ir jis visada gaudavo vietą, tačiau kai 2024 m. jis kreipėsi dėl leidimo, šis jam nebuvo išduotas motyvuojant, kad vieta jau užimta. Taigi ta aplinkybė, kad pats L. J. pripažino kreipęsis dėl leidimo, parodo, kad jis suprato, jog jo neturi, nors jis yra privalomas veiklos vykdyto teisėtumui, kuris lemia ir įrenginių laikymo valstybinėje teisėtumą. Be to, teismo posėdžio metu remiantis L. J. paaiškinimais ir L. B. parodymais nustatyta, kad iš tiesų buvo susiklosčiusi nerašyta praktika, jog kai kurie asmenys, kurie pasibaigus sezonui planuodavo vykdyti veiklą, ne sezono metu palikdavo savo įrangą ir pareigūnai jokių pretenzijų dėl to nekeldavo. Tačiau, kaip patvirtino L. B. toks veikimas buvo galimas su sąlyga, kad kitais metais gavus leidimą asmuo tęsia savo veiklą. Priešingu atveju, negavus leidimo prekiauti (teikti paslaugas) jis negalėdavo laikyti savo įrangos ir kitų daiktų. Taip susiklostė ir su L. J., kadangi jis nuo 2021 m. metų vykdė veiklą, ir tiek 2022, tiek 2023 m. buvo gavęs leidimus, todėl niekas jokių priekaištų dėl laikomų jo daiktų ir lauko kavinės demontavimo neturėjo. Tačiau nustačius, kad leidimo 2024 metams jis negavo, o tai vietai leidimas išduotas kitiems asmenims, atitinkami pareigūnai ėmėsi priemonių dėl valstybinėje žemėje be leidimo esančių daiktų demontavimo ir pašalinimo. Kad 2021 m. buvo derintas ir patvirtintas projektas byloje nustatyta, tačiau teismo vertinimu pats suderintas projektas, kurio paskirtis ir esmė nėra leidimas teikti paslaugas, negalėjo būti vertinamas pareiškėjo kaip leidimas prekiauti (teikti paslaugas).

24. Apibendrinus bylos įrodymus, teismas sprendžia, kad nei U. M., nei L. B., nei garso įrašas, nei rašytinė medžiaga nepatvirtina, kad L. J. nurodomas dokumentas, suteikiantis teisę penkiems metams stovėti prie (duomenys neskelbtini), egzistuotų ir suteiktų L. J. teisinį lūkestį dėl teisės laikyti savo lauko kavinės įrenginius neturint leidimo teikti paslaugas toje vietoje. Teismas ėmėsi visų veiksmų patikrinti šią L. J. keliamą versiją dėl galimai egzistuojančio leidimo penkiems metams, tačiau pareiškėjo versija nepasitvirtino, priešingai buvo paneigta bylos įrodymų visumos vertinimu.

25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad byloje yra pakankamai duomenų, jog L. J. pakartotinai nevykdė įstatymų įgalioto pareigūno teisėtų reikalavimų ir nurodymų. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad leidimas (prekybai) buvo išduotas iki 2023 m. 2024 m. leidimas L. J. nebuvo išduotas. Asmuo porą kartų kreipėsi dėl leidimo išdavimo, tačiau leidimas nebuvo išduotas. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gegužės 23 d. įsakymą Nr. 30-1365 „Dėl prekybos (paslaugų teikimo) iš prekybai pritaikytų automobilių ar jų priekabų 3.1. punktą pabaigę prekiauti (teikti paslaugas), prekiautojai (paslaugų teikėjai) privalo sutvarkyti prekybos (paslaugų teikimo) vietą ir išvežti transporto priemones. Taigi pareiga patraukti įrenginius yra įtvirtinta expressis verbis. Be to, pažymėtina, kad pagal 2024 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-3091/24 redakciją vieta (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) buvo pašalinta iš prekybos vietų sąrašo, o tai reiškia, kad nuo 2025 m. šioje vietoje gali stovėti tik atskirą konkursą laimėję asmenys. Taigi nepasitvirtinus L. J. versijai, kad jo vadovaujama įmonė turėjo teisę laikyti savo įrangą, stovėti minimoje vietoje iki 2026 m., net ir negavus leidimo prekybai (paslaugų teikimui), teismo vertinimu, pareigūnų reikalavimas patraukti inventorių buvo teisėtas ir todėl privalomas vykdyti. L. J. pagal 505 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas 2024 m. birželio 24 d. nutarimu, kuris buvo skųstas, nagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teisme, bei Vilniaus apygardos teisme, paliktas galioti ir įsiteisėjęs. Nagrinėjamoje byloje inkriminuoto pažeidimo padarymo laikas 2024 m. gruodžio mėn.. Pagal ANK 40 straipsnį jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo. Teismų praktikoje yra išaiškina, kad teisėsaugos institucijoms nutraukus trunkamą nusikalstamą veiką, tolesnis atitinkamos pareigos nevykdymas suponuoja tyčios atsinaujinimą, tad asmuo nauju laikotarpiu daro naują nusikalstamą veiką, kurią sudaro nors ir analogiškas, bet iš esmės kitas nusikalstamas elgesys. Siekiant išvengti non bis in idem principo pažeidimo tokiose bylose, esminę reikšmę turi tinkamas konkrečios trunkamos nusikalstamos veikos laikotarpio nustatymas, nes du kartus už tą patį laikotarpį asmuo negali būti baudžiamas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-14-2012, 2AT-6-942/2015, 2AT-36-719/2020). Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl pakartotinumo vertinimo pagrįstumo, svarbu atsižvelgti į nuosekliai formuotą teismų praktiką, pagal kurią pripažįstama, jog nutraukus trunkamą administracinio teisės pažeidimo veiką, tolesnis atitinkamos pareigos nevykdymas suponuoja tyčios atsinaujinimą ir asmuo nauju laikotarpiu daro naują administracinio teisės pažeidimo veiką, kurią sudaro analogiškas, bet iš esmės kitas neteisėtas elgesys (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-6-942/2015). L. J. veiksmai, kai po įsiteisėjusio Institucijos nutarimo pagal 505 straipsnio 1 dalį, pakartotinai gavus reikalavimą patraukti įrenginius, jis šio reikalavimo neįvykdė, teisingai įvertinti, kaip pakartotinai padarytas ANK 505 straipsnio 1 dalies nusižengimas.

26. ANK 505 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo septynių šimtų dvidešimt iki vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki šešių tūkstančių eurų. L. J. paskirta 1500 Eur bauda, nors didesnė, tačiau artima minimaliai baudos ribai, yra proporcinga L. J. padarytam administraciniam nusižengimui ir efektyvi siekiant administracinės nuobaudos tikslų. Institucija, nustatydama nuobaudos dydį vertino, kad L. J. savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo nepripažino, nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, L. J. yra juridinio asmens vadovas, jis baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų. Aplinkybių, kuriomis vadovaujantis būtų pagrindas šį dydį mažinti, teismas nenustatė. Teismas konstatuoja, kad nutarimas dėl pareiškėjo L. J. nubaudimo buvo priimtas išsamiai išnagrinėjus visą bylos medžiagą, įvertinus visus įrodymus ir padarius pagrįstą išvadą, jog L. J. per skirtą terminą nepašalino lauko kavinės bei šalia jos esančių įrenginių iš valstybinės žemės, apie tai neinformavo nurodyto asmens, nurodytu laiku pas nurodytą asmenį neatvyko, ir tokį pažeidimą padarė pakartotinai, todėl 2025 m. vasario 6 d. nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR_N-2411-2025 yra pagrįstas ir teisėtas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. vasario 6 d. vyriausiosios specialistės T. B. 2025 m. vasario 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-2411-2025 (ROIK: 25263708866) palikti nepakeistą ir L. J. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Žukovaitė