Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

3. Kaltinamojo G. P. gynėjas advokatas Linas Belevičius skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartį. Pagrindiniai skundo argumentai yra tokie:

3.1. Skundžiama nutartis yra lakoniška, nemotyvuota, esminiai bylos duomenys, paneigiantys galimybę ir būtinybę G. P. turtui taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, nutartyje buvo nutylėti. G. P. per savo gynėją 2022 m. vasario 14 d. ir 2023 m. gegužės 2 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodyta, kodėl procesinės prievartos priemonės taikymas šiuo atveju yra negalimas, kadangi neegzistuoja tam būtini pagrindai ir sąlygos. Šių paaiškinimų teismas iš esmės nevertino, juose išdėstytų argumentų nepaneigė. Tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką teisė į teisingą bylos nagrinėjimą gali būti veiksminga tik tuo atveju, jeigu šalių argumentų iš tikrųjų „išklausoma“. Skundžiamoje nutartyje nėra pateikiami motyvai, ar egzistuoja būtinieji laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindai, neįvertintas taikomos priemonės proporcingumas. Panašiais atvejais, kuomet nebuvo tinkamai motyvuojamas kardomųjų priemonių ir procesinių prievartos priemonių taikymas, EŽTT yra pripažinęs, kad valstybė tokiais veiksmais pažeidžia asmenų teisę į teisingą baudžiamąjį procesą (EŽTT sprendimas byloje Porowski prieš Lenkiją, 2007 m.). EŽTT praktikoje pabrėžiama ir tai, kad nemotyvuotas laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijai (toliau – Konvencija) (EŽTT sprendimas bylose S. prieš Rusiją; Džinic prieš Kroatiją). Teismas šiuo atveju nevertino, ar civilinis ieškinys pareikštas pagrįstai, ar jo dydis minimaliai pagrįstas bylos duomenimis, ar G. P. nuosavybės teisės ribojimas šioje byloje yra galimas, būtinas ir proporcingas. Toks nutarties turinys neatitinka minimalių tokio pobūdžio sprendimams keliamų reikalavimų.

3.2. Skunde pažymima, jog Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir AAD) patikslintame ieškinyje kaip atsakovė nurodyta tik AB „G. K.“ ir žalą prašomą priteisti tik iš šios bendrovės (patikslintas civilinis ieškinys buvo pateiktas 2021 m. sausio 26 d.). Nei civilinio ieškinio motyvuojamoje dalyje, nei kitose šio dokumento dalyse nėra kalbama apie fizinių asmenų, taip pat ir G. P. veiksmus, kuriais galėjo būti padaryta žala gamtai, nėra prašoma šią žalą priteisti iš fizinių asmenų. Nors teismas savo sprendimą pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą motyvavo tuo, kad pirminiame ieškinyje civilinis ieškovas prašė žalos atlyginimą priteisti iš „kaltų asmenų“, tokia teismo pozicija nėra pagrįsta. ADD nagrinėjamu atveju patikslino pirminį civilinį ieškinį , patikslintame ieškinyje nei civilinio ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas pakeisti nebuvo, buvo patikslintas tik civilinis atsakovas, žalą prašoma priteisti ne iš kaltų asmenų, o iš AB „G. K.“. Taigi civilinio ieškovo valia dėl atsakovo pasirinkimo buvo aiškiai išreikšta. Šiuo metu byloje yra ir teisinę reikšmę turi tik vienas ieškinys – 2021 m. sausio 26 d. patikslintas civilinis ieškinys.

3.3. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas vienos iš kaltinamųjų šioje byloje skundą, 2022 m. gruodžio 8 d. nutartyje akcentavo, jog civilinio ieškovo pozicija, kas turėtų atlyginti prašomą priteisti žalą, iki šiol nėra vienareikšmiškai suformuota. Siekiant sąžiningo ir operatyvaus proceso, civilinis ieškovas turėtų apsispręsti dėl civilinių atsakovų kuo anksčiau ir tiksliai nurodyti, kurį ieškinį, kurių asmenų atžvilgiu ir kokia apimtimi prašo nagrinėti šioje baudžiamojoje byloje. 2022 m. gruodžio 13 d. teisiamojo posėdžio metu AAD atstovės taip pat patvirtino, kad žalos atlyginimo šioje byloje yra reikalaujama tik iš AB „G. K.“. Pats Šiaulių apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl AB „G. K.“ atstovo prašymo į procesą trečiaisiais asmenimis įtraukti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistus asmenis, 2022 m. gruodžio 13 d. nutartyje konstatavo, kad AAD civilinį ieškinį yra pareiškusi tik akcinei bendrovei „G. K.“. Nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nutarties priėmimo praėjo jau šeši mėnesiai, tačiau per šį laikotarpį civilinis ieškovas neteikė prašymo tikslinti civilinį ieškinį, taigi jų valia nepakito ir yra tokia, kokia buvo suformuluota patikslintame civiliniame ieškinyje. Pusės metų laikotarpis yra daugiau nei pakankamas tam, kad proceso dalyvis galėtų priimti sprendimą dėl savo procesinės pozicijos. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas G. P. turtui pratęstas nesant nei vieno šios priemonės taikymo pagrindo.

3.4. Valstybinio kaltintojo pozicija dėl to, kas šioje byloje turėtų atlyginti padarytą žalą gamtai, anot kaltinamojo gynėjo taip pat yra aiški. Ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. gegužės 31 d. nutartyje, kuria patvirtintas vieno iš įtariamųjų atžvilgiu priimtas prokuroro nutarimas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nurodyta, kad civilinis ieškinys buvo pareikštas juridiniam asmeniui. Teismas pakartojo prokuroro argumentus, iš kurių seka, kad žalos atlyginimas iš AB „G. K.“ darbuotojų ar buvusio valdybos pirmininko negali būti priteistas. Teismas taip pat pacitavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.264 straipsnį, pagal kurį samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės ir padarė išvadą, kad žalos atlyginimo klausimas baudžiamajame procese nespręstinas. Aplinkybė, jog ir ilgiausiai AB „G. K.“ vadovavusio asmens turtui nebuvo taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (šis asmuo prokuroro 2021 m. birželio 4 d. nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo rezoliucija, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, žalos atlyginimo iš jo klausimas nebuvo spręstas), taip pat patvirtina, jog pagrindo taikyti šią procesinę prievartos priemonę G. P. nėra.

3.5. AB „G. K.“ priklausančiam turtui (kilnojamajam ir nekilnojamajam), kurio vertė ne mažiau kaip 30 000 000 Eur, yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas ir šio turto pakanka užtikrinti civilinio ieškinio atlyginimą. Tuo labiau, kad AAD civilinio ieškinio dydis yra nepagrįstas, o juridiniam asmeniui pradėjus savanoriškai atlyginti žalą (šalinti iš gamtinės aplinkos teršalus), nebeliks pagrindo reikšti civilinio ieškinio ar jis turės būti sumažintas.

3.6. AB „G. K.“ 2021 m. birželio 16 d. raštu kreipėsi į AAD prašydama duoti išankstinį pritarimą parengti ir įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemonę – nendrių pjovimą – siekiant išpjauti 4 528,33 tonų sausos nendrių biomases Kuršių marių pakrantėse tam, kad būtų pašalintas AAD civiliniame ieškinyje nurodytas tariamai į gamtinę aplinką išleistas teršalų kiekis bei atlyginta ieškinyje apskaičiuota žala. 2021 m. rugsėjo 28 d. ir 2021 m. lapkričio 16 d. AB „G. K.“ pateikė aplinkos atkūrimo priemonės planus. AAD 2021 m. gruodžio 6 d. raštu atsisakė patvirtinti aplinkos atkūrimo priemonių planą, tačiau AB „G. K.“ šį atsisakymą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o turėdama išankstinį pritarimą aplinkos atkūrimo priemonei, pradėjo jos įgyvendinimą. 2022 m. sausio 6 d. AAD ir prokuratūrai pateikta pirmoji ataskaita dėl aplinkos atkūrimo priemonės įgyvendinimo. Taip pat iki 2022 m. balandžio 1 d. AB „G. K.“ iš ekosistemos pašalino ne mažiau kaip 200 tonų absoliučiai sausos nendrių masės, kurioje buvo apie 5 procentus bendro šaltinio teršalų kiekio.

3.7. Skunde pažymima, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo gautos trys specialistų išvados, atliktos prokuratūros pavedimu. Šios išvados yra prieštaringos, jose suformuluoti teiginiai paneigia vieni kitus, taikytas žalos skaičiavimo metodas netinkamas, todėl šios išvados negali patvirtinti civiliniame ieškinyje nurodyto žalos fakto ir dydžio. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog AB „G. K.“ užsakymu užsienio ir nacionalinių specialistų atlikti tyrimai leidžia abejoti žalos padarymo faktu apskritai. Nors neišnagrinėjus bylos nebus išspręstas nei kaltinamųjų kaltės klausimas, nei civilinio ieškinio klausimas iš esmės, tačiau teismas turi pareigą viso proceso metu tikrinti taikomų prievartos priemonių pagrįstumą, atitinkamai turi pareigą analizuoti ir vertinti civilinio ieškinio dydžio pagrįstumą, nes remiantis būtent tuo yra taikomas nuosavybės teisės apribojimas. Nuo nuosavybės teisės apribojimo momento praėjo jau daugiau nei trys metai ir trys mėnesiai. Netoleruotina teisinė situacija, kuomet neapibrėžtą laiko tarpą yra taikomas nuosavybės teisės apribojimas turtui, kurio vertė ženkliai viršija tik teoriškai galimo civilinio ieškinio apimtį.

3.8. Teismas turėjo ne formaliai konstatuoti, kad civilinis ieškinys pareikštas, o motyvuotai įvertinti, ar AAD turėjo pagrindą reikšti ieškinį, kuris lemia ilgalaikį G. P. teisių į turtą suvaržymą. AAD negalėjo pareikšti civilinio ieškinio, nes byloje nėra nustatytas žalos padarymo faktas, todėl ir žalos dydis negalėjo būti skaičiuojamas. Šioje baudžiamojoje byloje tiek AB „G. K.“, tiek fiziniams asmenims inkriminuojamų nusikalstamų veikų sudėtis yra materiali (BK 270 straipsnio 2 dalis, 228 straipsnio 2 dalis), todėl būtina nustatyti, kad dėl kaltinamųjų galimai neteisėtų veiksmų buvo padarytas reikšmingas neigiamas poveikis gamtos elementui. Šios aplinkybės motyvuotas nustatymas yra būtina sąlyga civilinio ieškinio pareiškimui. AAD civiliniame ieškinyje rėmėsi 2002 m. rugsėjo 9 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. 471 patvirtinta Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika, kuri nei valstybinių institucijų, nei teismų praktikoje nelaikytina tinkama žalos fakto ir dydžio nustatymo priemone. Be to, didelės žalos aprašymas kaltinamajame akte neatitinka Europos Sąjungos teisės aktuose, kurie privalomi Lietuvai ir nacionaliniuose teisės aktuose pateikto didelės žalos paviršiniam vandens telkiniui apibrėžimo, pagal kurį didelė žala paviršiniam vandens telkiniui galėtų būti konstatuota tik tuo atveju, jei būtų nustatytas reikšmingas neigiamas poveikis. Kaltinamajame akte nėra nurodyta, kokia gi yra konkreti materialinė padarytos žalos išraiška ir kaip ji susijusi su kaltinamajame akte nurodytais padariniais.

3.9. Skunde taip pat pažymima, jog AAD turi pareigą prioritetą teikti ne žalos atlyginimui pinigais, o natūra – atkuriant gamtos elemento būklę į pirminę arba artimą jai. AB „G. K.“, siekdama įgyvendinti savo pareigą išimti iš gamtinės aplinkos (Kuršių marių) teršalus, AAD pateikė ne vieną aplinkos atkūrimo priemonių planą, kuriems iki šiol nebuvo pritarta. 2023 m. vasario 27 d. per bylą nagrinėjantį teismą buvo pateiktas pasiūlymas dėl susitarimo dėl į gamtinę aplinką patekusių teršalų pašalinimo sudarymo ir proceso dėl civilinio ieškinio nutraukimo baudžiamojoje byloje, tačiau AAD iki šiol nesudaro sąlygų AB „G. K.“ įgyvendinti savo teisę ir pareigą pašalinti į gamtinę aplinką galimai patekusius teršalus.

3.10. Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkų 2020 m. lapkričio 10 d. specialistų išvadoje (kuri buvo pateikta prokuratūros prašymu) nurodyta, kad valstybinio monitoringo duomenys atspindi integruotą skirtingų taršos šaltinių poveikį Kuršių marių būklei, todėl atskirti AB „G. K.“ indėlį į bendrą būklės pablogėjimą dėl bendrojo fosforo ir azoto yra sudėtinga. Nepaisant to, yra akivaizdu tai, kad su AB „G. K.“ nevalytomis nuotekomis į Kuršių marias galėjęs patekti azoto ir fosforo kiekis yra santykinai mažas, kad galėtų turėti įtakos Kuršių marių ar Baltijos priekrantės ekosistemai (76 t., b. l. 156–192). Tokia specialistų išvada sutampa ir su 2020 m. rugpjūčio 25 d. išvada (kuri taip pat pateikta valstybinio kaltintojo prašymu). AB „G. K.“ ikiteisminio tyrimo metu taip pat yra pateikusi duomenis, kurie iš esmės sutampa su nurodyta 2020 m. lapkričio 10 d. išvada:

3.10.1. valstybinio monitoringo ataskaitų duomenis bei Valstybines maisto ir veterinarijos tarnybos ataskaitą;

3.10.2. bendrovės atrinkta JAV ir Italijos mokslininkų grupė laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 10 d. iki 2020 m. spalio 28 d. atliko inkriminuojamų išleistų teršalų išleidimo į Kuršių marias poveikio ekspertinį tyrimą (vertinimą) bei pateikė siūlymus (rekomendacijas) dėl aplinkos atkūrimo priemonių. Pateiktas 2020 m. rugpjūčio 7 d. Stebėsenos metu gautų Kuršių marių duomenų tendencijų vertinimas, kuriuo paneigiamos Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – AAA) 2020 m. gegužės 11 d. vertinime padarytos išvados dėl AB „G. K.“ veiksmais padaryto poveikio Kuršių marių ekologinei ir cheminei būklei;

3.10.3. 2020 m. lapkričio 17 d. buvo pateikta galutinė į lietuvių kalbą išverstą 2020 m. spalio 28 d. ekspertų ataskaita dėl žalos Kuršių marių aplinkai vertinimo, kurioje nenustatyta, jog AB „G. K.“ padarė reikšmingą neigiamą poveikį (žalą) Kuršių marių aplinkai;

3.10.4. Bylos medžiagoje yra ir 2021 m. balandžio 29 d. pateiktas vertinimas, kuriame ekspertai nurodė, jog išvada, neva azoto kiekio padidėjimui reikšmingą įtaką turėjo AB „G. K.“ iš dalies išvalytų nuotekų išleidimas į AB „G. K.“ nuotekų kolektorių, yra nepagrįsta.

3.11. AAD civiliniame ieškinyje nenurodo, kokiais duomenimis yra grindžiamas žalos faktas. Tik po civilinio ieškinio pareiškimo, 2021 m. sausio 29 d. raštu AAD informavo AB „G. K.“, kad žalos faktą grindžia AAA 2020 m. gegužės 11 d. atliktu įvertinimu, kuris atliktas bendrovei inicijavus Aplinkos atkūrimo priemonių taikymo procedūrą. Šis AAA vertinimas negali būti pagrindas didelės žalos faktui grįsti baudžiamojoje byloje (o taip pat reikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje), kadangi nėra įvertinta, ar šį pablogėjimą lėmė AB „G. K.“ galima tarša, t. y. nėra nustatytas priežastinis ryšys. AAA atlikto vertinimo patikimumas buvo paneigtas minėtų ekspertų ataskaitose ir prokuratūros specialistų 2020 m. lapkričio 10 d. išvadoje. Be to, AAA vertinimas nelaikytinas specialisto išvada BPK 90 straipsnio prasme, kadangi neatitinka tokiam procesiniam dokumentui keliamų formos reikalavimų. Skunde pažymima, šiuo metu Vilniaus apygardos administraciniame teisme pagal bendrovės skundą vyksta teisminis ginčas dėl AAA pareigos atlikti pakartotinį vertinimą.

3.12. Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys turės būti nagrinėjamas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) reikalavimus. Šiaulių apygardos teismas spręsdamas klausimą dėl laikinojo nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo turėjo įsitikinti, ar civilinis ieškinys vis dar vertintinas kaip teisėtai priimtas, ar AB „G. K.“ savo veiksmais padarė didelę žalą gamtai, t. y. sukėlė realius reikšmingus neigiamus (materialinius) padarinius, kaip reikalauja BK 270 straipsnio 2 dalyje nustatyta nusikaltimo sudėtis, taip pat, ar nėra pagrįstų teisinių abejonių.

3.13. Kaip nurodo kaltinamojo gynėjas, G. P. turto atžvilgiu tęsiamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra netikslingas ir neproporcingas, kadangi jo ginamasis nesiekė (-ia) paslėpti, sunaikinti, sugadinti turimo turto ar kitaip išvengti žalos atlyginimo. G. P. ir jo šeimos nekilnojamasis turtas buvo įgytas teisėtu būdu, iš teisėtai gautų pajamų. Laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymui nepakanka nustatyti vieno pagrindo – civilinio ieškinio pareiškimo fakto, kad būtų galima pateisinti griežtos procesinės prievartos priemonės, kuria ribojama teisė į nuosavybę, taikymą. Tuo labiau, kad AB „G. K.“ jau pradėjo savanorišką teršalų šalinimą iš gamtinės aplinkos, tokiu būdu eliminuodama galimą prielaidą, kad bus vengiama atlyginti žalą. Taigi, nėra pagrindo išvadai, kad nepritaikius laikino nuosavybės teisės apribojimo G. P. turtui, nebus užtikrintas civilinio ieškinio atlyginimas.

4. Lietuvos apeliaciniam teismui kaltinamojo G. P. gynėjas taip pat pateikė raštą „Dėl papildomos informacijos pateikimo“, kuriame akcentavo, kad civilinio ieškovo pozicija dėl civilinių atsakovų rato buvo dar kartą aiškiai išreikšta 2023 m. gegužės 25 d. teisiamojo posėdžio metu (rašte klaidingai nurodoma, jog posėdis vyko 2023 m. gegužės 26 d.), kurio metu civilinio ieškovo atstovė patvirtino palaikanti patikslintą civilinį ieškinį ir tą atsakovų ratą, kuris nurodytas patikslintame ieškinyje.