- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-05
- Bylos Nr.
- 1S-87-579/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-2-00154-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Gražys
- Advokatai
- Linas Sesickas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kaltinamo juridinio asmens AB „X“ (duomenys pakeisti) atstovo advokato Lino Sesicko skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d. nutarties, kuria kaltinamam juridiniam asmeniui AB „X“ (duomenys pakeisti) priklausančiam turtui paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 28 d. iki 2022 m. gegužės 21 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-51-316/2022 juridinis asmuo AB „X“ (duomenys pakeisti) (toliau – ir Bendrovė) kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 20 straipsnio 2 dalį, 270 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 2 dalį tuo, kad sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles dėl ko buvo padaryta didelė žala gamtai, klastojo dokumentus ir jais disponavo dėl ko buvo padaryta didelė žala, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdama turtinės ir kitokios asmeninės naudos.
2. Ikiteisminio tyrimo metu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Ginos Skersinskytės 2020 m. sausio 10 d. nutarimu, iš dalies pakeistu 2020 m. sausio 16 d. nutarimu, šešiems mėnesiams paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas AB „X“ (duomenys pakeisti) turtui: 1) statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), uždraudžiant statinius valdyti, naudoti, disponuoti; 2) statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atlikti veiksmus, kurie sumažintų šio turto vertę, šį turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti, kitaip perleisti kitam asmeniui ar kitokiu būdu keisti jo teisinę padėtį, neuždraudžiant šio turto naudoti; 3) statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant statiniais disponuoti; 4) statiniui, (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant statiniu disponuoti; 5) statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant statiniais disponuoti. Taip pat tuo pačiu prokurorės nutarimu laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo paskirtas žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau laikiną nuosavybės teisės apribojimą šiam turtui atsisakyta registruoti Turto arešto aktų registre, nes minėtas turtas nuosavybės teise nepriklauso AB „X“ (duomenys pakeisti).
3. Vėlesnėmis Klaipėdos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartimis laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo terminas buvo tęsiamas. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartimi, pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 7 d. nutartimi, laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas 40 dienų terminui, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 10 d., kuris baigėsi 2022 m. vasario 19 d.
4. Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartimi, siekiant užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį, iki 2022 m. gegužės 21 d., terminą skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 28 d., paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas AB „X“ (duomenys pakeisti) turtui: 1) statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant juos valdyti, naudoti, disponuoti; 2) statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atlikti veiksmus, kurie sumažintų šio turto vertę šį turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti, kitaip perleisti kitam asmeniui ar kitokiu būdu keisti jo teisinę padėtį, neuždraudžiant šio turto naudoti; 3) statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant jais disponuoti; 4) statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant juo disponuoti; 5) statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant jais disponuoti.
II. Skundo aukštesniajam teismui ir atsiliepimo į skundą argumentai
5. Kaltinamo juridinio asmens AB „X“ (duomenys pakeisti) atstovas advokatas Linas Sesickas skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartį, kuria AB „X“ (duomenys pakeisti) priklausančiam turtui paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.
5.1. Skundo autoriaus teigimu, Šiaulių apygardos teismo priimta skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nemotyvuota, šabloniška, neindividualizuota, nutartyje tik atkartoti ankstesniuose procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai, nevertinant individualios situacijos ir pateiktų Bendrovės rašytinių paaiškinimų.
5.2. Skunde nurodoma, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo kaip procesinės prievartos priemonės tikslas – užkirsti kelią neteisėtiems ir kitiems valstybės nepageidaujamiems baudžiamojo proceso dalyvių veiksmams, trukdantiems pasiekti baudžiamojo proceso tikslus. Šios procesinės prievartos priemonės taikymas siejamas su procesiniu ar kitokiu pažeidimu arba kėsinimusi jį padaryti. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo ne tęsiamas, o procesinė prievartos priemonė paskirta iš naujo, nes ankstesne nutartimi nustatytas procesinės prievartos priemonės terminas pasibaigė 2022 m. vasario 19 d. Todėl Šiaulių apygardos teismas, nematęs pagrindo pratęsti procesinės prievartos priemonės termino iki nurodytos datos, turėjo motyvuoti savo sprendimą, kokios naujai paaiškėjusios aplinkybės pateisina procesinės prievartos priemonės pakartotinį taikymą. Anot advokato, per laikotarpį nuo laikino nuosavybės teisės apribojimo termino taikymo pabaigos iki skundžiamos nutarties priėmimo neatsirado jokių naujų aplinkybių, sudarančių pagrindą išvadai, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas vėl tapo būtinu siekiant užtikrinti civilinio ieškinio atlyginimą. Byloje nebuvo pareikšta jokių naujų civilinių ieškinių, Bendrovė nesiėmė jokių veiksmų turtui perleisti, sunaikinti ar sugadinti, Bendrovė ir toliau vykdo ūkinę komercinę veiklą ir veikia pelningai. Taigi, neegzistuoja jokios aplinkybės, kurios leistų pagrįstai manyti, jog Bendrovė siekia ir ateityje sieks išvengti civilinio ieškinio atlyginimo, jeigu toks būtų priteistas. Šiuo atveju vien tik civilinio ieškinio pareiškimo faktas nesudaro pakankamo pagrindo laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymui.
5.3. Skunde pažymima, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pripažįstama, jog tinkamas ir pakankamas teismo sprendimų motyvavimas yra būtina sąlyga užtikrinti teisingą baudžiamąjį procesą. Tais atvejais, kai teismai tinkamai nemotyvuodavo kardomųjų priemonių ir procesinių prievartos priemonių taikymo, EŽTT yra konstatavęs teisės į teisingą baudžiamąjį procesą pažeidimą (sprendimai bylose Porowski prieš Lenkiją, S. prieš Rusiją, Džinič prieš Kroatiją). Taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais) (2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Tačiau nagrinėjamu atveju apygardos teismas nemotyvavo savo sprendimo vėl paskirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą Bendrovės nekilnojamam turtui, iš esmės apsiribodamas tik siekiu užtikrinti civilinį ieškinį bei atkartodamas ankstesniuose teismo sprendimuose nurodytus argumentus. Skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakyta ir dėl Bendrovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių, kuriomis buvo grindžiama Bendrovės pozicija nebetaikyti laikino nuosavybės teisės apribojimo. Šios aplinkybės rodo, kad Šiaulių apygardos teismas iš esmės nenagrinėjo klausimo dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo, neatsižvelgė į Bendrovės poziciją, tokiu būdu formaliai vykdydamas teisingumą pažeidė pareigą elgtis nešališkai ir objektyviai, kaip tai konstatuota ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimuose.
5.4. Be to, gynėjo nuomone, Šiaulių apygardos teismas, skirdamas laikiną nuosavybės teisės apribojimą, pažeidė rungimosi principą ir neužtikrino realios Bendrovės teisės būti išklausytai. EŽTT praktikoje teisė į teisingą bylos nagrinėjimą apima ir proceso šalių teisę pateikti teismui bet kokius, jų nuomone, reikšmingus bylai argumentus. Tuo tarpu teisė būti išklausytam apima ne tik galimybę pateikti teismui argumentus, bet ir atitinkamą teismo pareigą, motyvuojant sprendimą, nurodyti priežastis, dėl kurių argumentams buvo pritarta arba nepritarta. Žemesnės instancijos teismui nepateikus konkrečių savo sprendimo motyvų, iš asmens atimama galimybė veiksmingai tokį sprendimą ginčyti (EŽTT Didžiosios kolegijos 2004 m. vasario 12 d. sprendimas byloje Perez prieš Prancūziją, peticijos Nr. 47287/99; sprendimas byloje Taxquet prieš Belgiją, peticijos Nr. 926/05). Kasacinio teismo praktikoje tokiais atvejais, kai teismai savo sprendimus motyvuoja bendro pobūdžio, šabloniškais, selektyviai atrinktais teiginiais, neįvertinę proceso dalyvių paaiškinimų, pripažįsta kaip Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą, sudarantį pagrindą tokį teismo sprendimą panaikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204-303/2021). Nagrinėjamu atveju skundžiamoje nutartyje nepaminėti ir neanalizuoti Bendrovės rašytiniuose paaiškinimuose išdėstyti argumentai, dėl jų nepateikta jokių motyvų.
5.5. Taip pat skunde nurodoma, kad byloje ne tik nėra duomenų, jog Bendrovė siekia ir ateityje sieks išvengti civilinio ieškinio atlyginimo, bet, priešingai, Bendrovė yra pradėjusi savanoriškai atlyginti žalą išimdama teršalus iš gamtinės aplinkos. Nepaisant pozicijos, kad galimai į gamtinę aplinką išleistų teršalų kiekis ir pobūdis negalėjo padaryti reikšmingo neigiamo poveikio Kuršių marių vandens ekologinei būklei, Bendrovė vis vien prisiėmė atsakomybę dėl galimai į gamtinę aplinką išleistų teršalų ir pradėjo įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemonę, skirtą išimti iš gamtinės aplinkos (Kuršių marių vandens) inkriminuojamų teršalų kiekį: 2021 m. birželio 16 d. kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą, prašydama duoti išankstinį pritarimą parengti ir įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemonę – nendrių pjovimo priemonę, siekiant išpjauti 4 528,33 t absoliučiai sausos nendrių biomasės Kuršių marių pakrantėse tam, kad iš Kuršių marių būtų pašalintas Aplinkos apsaugos departamento civiliniame ieškinyje nurodytas Bendrovės tariamai į gamtinę aplinką (Kuršių marias) išleistas teršalų kiekis bei tokiu būdu atlyginta civiliniame ieškinyje apskaičiuota žala; 2021 m. rugsėjo 28 d. Bendrovė pateikė Aplinkos apsaugos departamentui aplinkos atkūrimo priemonės planą; 2021 m. lapkričio 16 d. Bendrovė pateikė patikslintą aplinkos atkūrimo priemonės planą; nors Aplinkos apsaugos departamentas 2021 m. gruodžio 6 d. raštu nemotyvuotai atsisakė tvirtinti aplinkos atkūrimo priemonės planą, Bendrovė, turėdama išankstinį pritarimą dėl aplinkos atkūrimo priemonių taikymo, pradėjo planą įgyvendinti, o kartu pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl nepagrįsto ir nemotyvuoto atsisakymo tvirtinti planą; 2022 m. sausio 6 d. Bendrovė pateikė Aplinkos apsaugos departamentui ir prokuratūrai pirmąją ataskaitą dėl aplinkos atkūrimo priemonės įgyvendinimo, kurioje nurodyta, kad 2021 m. lapkričio–gruodžio mėnesių laikotarpyje Bendrovė pradėjo įgyvendinti nendrių pjovimo darbus ir išpjovė 20,60 t iš 1,5398 ha teritorijos. Be to, Bendrovė su viešojo administravimo institucijomis (Klaipėdos miesto savivaldybe ir AB „Klaipėdos vanduo“) derina sutarties sąlygas dėl bendradarbiavimo įgyvendinant dar vieną, papildomą aplinkos atkūrimo priemonę – Klaipėdos miesto paviršinių nuotekų tinklų modernizavimą, kuris taip pat sudarys sąlygas išimti teršalus iš gamtinės aplinkos. Todėl net byloje esant pareikštam civiliniam ieškiniui, bet Bendrovei savanoriškai imantis priemonių pašalinti teršalus iš Kuršių marių, nėra pagrindo iš naujo skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą Bendrovės turtui.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į kaltinamo juridinio asmens AB „X“ (duomenys pakeisti) atstovo advokato Lino Sesicko skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Skundas atmetamas
7. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs skundo nagrinėjimui gauta baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas Bendrovei priklausančiam turtui buvo paskirtas pagrįstai, nepažeidžiant BPK 151 straipsnio 2 ir 6 dalyse numatytų sąlygų, o taip pat BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo reikalavimų.
8. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas įtariamajam (kaltinamajam) ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo (kaltinamojo) veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti (BPK 151 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad Juridinio asmens nuosavybės teisė gali būti laikinai apribota prokuroro nutarimu, kai siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą BK 72 straipsnyje numatytais atvejais ir galimą išplėstinį turto konfiskavimą BK 723 straipsnyje numatytais atvejais bei siekiama užtikrinti civilinį ieškinį. Ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Laikinai apribojant nuosavybės teisę, pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas.
9. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje AB „X“ (duomenys pakeisti) kaltinama pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 270 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 2 dalį tuo, kad siekdama turtinės ir kitokios asmeninės naudos piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, sistemingai klastojo dokumentus, sistemingai pažeidinėjo teisės aktus, dėl ko buvo padaryta didelė žala Kuršių marių, Klaipėdos sąsiaurio, Baltijos jūros vandeniui, vandens storymėje gyvenantiems vėžiagyviams (zooplanktonui), ir moliuskams, bei galėjo būti padaryta didelė žala žuvims ir paukščiams. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje yra pakankamai duomenų, užfiksuotų ikiteisminio tyrimo metu dalies įtariamųjų, liudytojų, asmenų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės, apklausų protokoluose, kratų, apžiūrų protokoluose, specialistų išvadose, taip pat ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje, suteikiančių pagrindą manyti, jog Bendrovė pagrįstai galėjo būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad tiek skirdamas ar pratęsdamas laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymą, tiek BPK X dalyje nustatyta tvarka nagrinėdamas skundą dėl šios procesinės prievartos priemonės paskyrimo ar jos termino pratęsimo, teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenis kaltinti jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas patikrina tik skundžiamos nutarties paskirti (pratęsti) laikiną nuosavybės teisės apribojimą teisėtumą ir pagrįstumą bei iš esmės nesprendžia kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimų. Tai daroma pirmosios instancijos teisme išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės, atlikus įrodymų tyrimą.
10. Skundžiama nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamam juridiniam asmeniui AB „X“ (duomenys pakeisti) paskirtas siekiant užtikrinti civilinį ieškinį. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Šia teise Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pasinaudojo dar ikiteisminio tyrimo metu pareikšdamas civilinį ieškinį dėl aplinkai padarytos turtinės žalos atlyginimo, pareikšto ieškinio suma viršija keturiasdešimt milijonų eurų (t. 78, b. l. 104–177). Prokurorės 2021 m. sausio 26 d. nutarimu Aplinkos apsaugos departamentas pripažintas civiliniu ieškovu (t. 78, b. l. 180). Esant pareikštam civiliniam ieškiniui, laikinas nuosavybės teisės apribojimo taikymas yra būtinas, pagrįstas ir teisėtas. Nagrinėjamu atveju ne vien formalus civilinio ieškinio pareiškimo faktas yra pagrindas laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymui, bet atsižvelgtina ir į itin didelę pareikšto civilinio ieškinio sumą. Aukštesnysis teismas, nagrinėdamas skundą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo teisėtumo, nesprendžia civilinio ieškinio pagrįstumo klausimo, kadangi tai didele dalimi yra susiję su byloje surinktų įrodymų ištyrimu ir vertinimu, kas bus padaryta bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas Bendrovei buvo paskirtas pagrįstai, esant vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų.
11. Kaip teisingai nurodyta skunde, iki skundžiamos nutarties priėmimo Bendrovei taikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pasibaigė 2022 m. vasario 19 d. Bylą nagrinėjantis Šiaulių apygardos teismas iki šio termino pabaigos nenagrinėjo klausimo dėl tolimesnio procesinės prievartos priemonės taikymo ir rašytinio proceso tvarka šį klausimą išsprendė tik 2022 m. vasario 28 d. Tačiau kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, dar 2022 m. vasario 14 d. visa baudžiamosios bylos medžiaga buvo išsiųsta į Lietuvos apeliacinį teismą skundo nagrinėjimui (Lietuvos apeliaciniame teisme suteiktas bylos Nr. 1S-49-658/2022). Tai iš dalies pateisina, kodėl Šiaulių apygardos teisme laiku nebuvo sprendžiamas klausimas dėl Bendrovės nekilnojamam turtui taikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo. Taigi, anksčiau taikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo nepratęsimą lėmė ne byloje paaiškėjusios aplinkybės, rodančios, kad šios procesinės prievartos priemonės tolimesnis taikymas yra nereikalingas, atitinkamai ir priimant skundžiamą nutartį nebuvo būtina nustatyti kažkokių naujų bylos aplinkybių, liudijančių galimą Bendrovės siekį išvengti civilinio ieškinio atlyginimo.
12. Negalima sutikti su skundo argumentais, kad Bendrovė ėmėsi priemonių savanoriškai atlyginti galimai padarytą žalą ir dėl to nėra pagrindo toliau taikyti Bendrovės turtui laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjant ankstesnius Bendrovės skundus dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo teisėtumo ir pagrįstumo jau buvo pasisakyta, kad dalinis žalos atlyginimas, visų pirma, dar neleidžia spręsti apie visišką žalos atlyginimą ateityje (ypač jei nebus taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas), antra, jis nebuvo pripažintas civilinio ieškovo Aplinkos apsaugos departamento (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys bylose Nr. 1S-47-579/2022, 1S-49-658/2022). Be to, tinkamai atsakyti į klausimą, ar Bendrovė savo įgyvendinamomis priemonėmis visiškai ar bent jau iš dalies atlygino galimai padarytą žalą gamtai, tikėtina bus galima tik iš esmės išnagrinėjus baudžiamąją bylą. Kita vertus, netgi skunde pripažįstama, jog šiuo metu vyksta teisminiai ginčai dėl Aplinkos apsaugos departamento sprendimų atsisakant tvirtinti aplinkos atkūrimo priemonės planą, o pati Bendrovė nurodė įgyvendinusi tik mažą dalį (20,60 t iš 4 528,33 t) savo savanoriškai įgyvendinamos papildomos aplinkos atkūrimo priemonės – nendrių išpjovimo. Atkreiptinas dėmesys ir į skunde deklaruojamą Bendrovės poziciją, kad galimai į gamtinę aplinką išleistų teršalų kiekis ir pobūdis negalėjo padaryti reikšmingo neigiamo poveikio Kuršių marių vandens ekologinei būklei, taip iš esmės nepripažįstant civilinio ieškinio reikalavimo. Skundo autoriaus teiginiai apie toliau Bendrovės vykdomą veiklą, veiklos pelningumą byloje nustatytų aplinkybių kontekste nepaneigia laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo būtinybės.
13. Prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas, tačiau ne ilgiau negu šešiems mėnesiams (BPK 151 straipsnio 6 dalies redakcija, galiojanti nuo 2022 m. vasario 1 d.). Baudžiamosiose bylose dėl apysunkių nusikaltimų, numatytų BK 189 straipsnio 1 ir 2 dalyse, sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba baudžiamosiose bylose, kuriose pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, arba kai įtariamasis yra pasislėpęs, laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas (BPK 151 straipsnio 7 dalies redakcija, galiojanti nuo 2022 m. vasario 1 d.). Skundžiama nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas paskirtas ne baudžiamojo proceso įstatymo leidžiamam maksimaliam terminui, bet kiek mažiau nei 3 mėnesių terminui, skaičiuojamam nuo 2022 m. vasario 28 d. iki 2022 m. gegužės 21 d.
14. Aukštesniojo teismo vertinimu, nepaisant to, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas Bendrovės turtui taikomas pakankamai ilgą laiką (nuo 2020 m. sausio 10 d.), visgi iš naujo paskyrus laikiną nuosavybės teisės apribojimą proporcingumo principas pažeistas nebuvo. Ilgą šios procesinės prievartos priemonės taikymo trukmę iš esmės nulėmė tokie objektyvūs veiksniai kaip didelė bylos apimtis ir byloje nagrinėjamų klausimų sudėtingumas. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju – BPK ir yra galimi. Šios procesinės prievartos priemonės taikymu yra siekiama svarbių BPK numatytų tikslų, šiuo atveju – užtikrinti baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį. Atsižvelgiant į galimai kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, bylos apimtį, galimai padarytos žalos mastą ir civilinio ieškinio dydį, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamo juridinio asmens AB „X“ (duomenys pakeisti) turtą nelaikytinas per griežta procesine prievartos priemone. Dabartinėje proceso stadijoje BPK 151 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti kitomis priemonėmis, kadangi netaikant laikino nuosavybės teisių apribojimo Bendrovės turtui, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymas. Be to, daliai Bendrovės turto nustatytas tik dalinis nuosavybės teisės apribojimas, nedraudžiant turtu naudotis.
15. Atmetami kaip nepagrįsti ir skundo argumentai dėl pažeistos teisės į teisingą bylos išnagrinėjimą, teisės būti išklausytam ir rungimosi principo pažeidimo. Priešingai nei ankstesniais atvejais nagrinėjamoje byloje pratęsiant laikiną nuosavybės teisės apribojimo terminą, nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos teismas iš anksto pranešė proceso dalyviams apie laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo klausimo nagrinėjimą, taip sudarydamas galimybę proceso dalyviams pateikti prašymus, išreikšti savo poziciją nagrinėtu klausimu. Tokia galimybe Bendrovė pasinaudojo ir byloje pateikė rašytinius paaiškinimus, kurie, nors ir glaustai, bet skundžiamoje nutartyje paminėti. Taigi, nėra pagrindo išvadai, kad Šiaulių apygardos teismas visiškai ignoravo Bendrovę, nesiteikė išklausyti jos pozicijos. Nors ir galima sutikti su skundo autoriumi dėl to, kad skundžiamoje nutartyje iš esmės nėra pateiktas Bendrovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių vertinimas, tačiau skunde nepagrįstai teigiama, kad Šiaulių apygardos teismo nutartis yra nemotyvuota. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kokios aplinkybės sudarė pagrindą teismui spręsti dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo, kokiu pagrindu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Kaip matyti iš skundo, skundo autorius suprato, kokį sprendimą ir kokiai pagrindais skundžia, į skundo argumentus atsakyta šioje nutartyje, todėl nėra pagrindo teigti, kad skundžiama nutartis dėl savo turinio ypatumų apribojo Bendrovės ir jos atstovo galimybę įgyvendinti savo procesines teises, šiuo atveju apskųsti priimtą nutartį dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo. Neginčijant skunde pakankamai plačiai cituojamos teismų (tiek EŽTT, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo) praktikos apie teismų priimamų sprendimų motyvavimą, pastebėtina, kad savo pobūdžiu skirtingiems sprendimams (tarpiniams ir tiems, kuriais byla išnagrinėjama iš esmės) negali būti taikomi tokie patys reikalavimai dėl sprendimų motyvavimo. Skundo autoriaus nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta dėl bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka priimto procesinio sprendimo motyvavimo, o nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo byloje Nr. 1S-49-658/2022 dėl netinkamas procesinio sprendimo motyvavimas susietas su nepagrįstai nustatytu vienu iš laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindų.
16. Nors Šiaulių apygardos teismas teisėtai ir pagrįstai paskyrė laikiną nuosavybės teisės apribojimą Bendrovės turtui, tačiau skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje suklydo nurodydamas turtą, į kurį laikinai apribojamos Bendrovės nuosavybės teisės. Visų pirma, dalis nekilnojamojo turto objektų unikalių numerių nurodyta po du kartus (tai matyti šios nutarties 4 punkte). Be to, teismas nurodė klaidingą vieno iš nekilnojamojo turto objektų unikalų numerį – (duomenys neskelbtini), nors turėtų būti (duomenys neskelbtini), dėl ko laikiną nuosavybės teisės apribojimą šiam turtui atsisakyta įregistruoti turto arešto aktų registre. Atsižvelgiant į tai, skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartis keičiama, ištaisant nurodytas klaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartį pakeisti.
Pašalinti iš nutarties rezoliucinės dalies pasikartojančius nekilnojamojo turto objektų unikalius numerius, nurodytus rezoliucinės dalies 1 punkte: Nr. (duomenys neskelbtini); nurodytus rezoliucinės dalies 2 punkte: Nr. (duomenys neskelbtini); nurodytus rezoliucinės dalies 4 punkte: Nr. (duomenys neskelbtini); nurodytus rezoliucinės dalies 5 punkte: Nr. (duomenys neskelbtini).
Patikslinti nutarties rezoliucinės dalies 2 punkte klaidingai nurodytą unikalų numerį (duomenys neskelbtini) ir nurodyti, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas paskirtas statiniui, esančiam (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atlikti veiksmus, kurie sumažintų šio turto vertę šį turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti, kitaip perleisti kitam asmeniui ar kitokiu būdu keisti jo teisinę padėtį, neuždraudžiant šio turto naudoti.
Kitos nutarties dalies nekeisti.
Nutarties nuorašą išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.