Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs patrauktos baudžiamojon atsakomybėn AB „G. K.“ atstovo advokato Lino Sesicko skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutarties, kuria pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas AB „G. K.“ turtui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kitų asmenų, juridinis asmuo AB „G. K.“ kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 20 straipsnio 2 dalį, 270 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, tai yra tuo, kad sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles dėl ko buvo padaryta didelė žala gamtai, klastojo dokumentus ir jais disponavo dėl ko buvo padaryta didelė žala, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdama turtinės ir kitokios asmeninės naudos.

2. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės 2020 m. sausio 20 d. nutarimu buvo šešiems mėnesiams apribota AB „G. K.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė), nuosavybės teisė į šiame nutarime nurodytą turtą (vienuolika keleivinių automobilių, nuotekų šalinimo tinklus bei elektros tinklus). Prokurorė nutarime pažymėjo, jog laikinai apribojant nuosavybės teisę siekiama užtikrinti galimą civilinį ieškinį juridiniam asmeniui. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo tęsiamas, paskutinį kartą – Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 21 d. nutartimi trims mėnesiams, terminą skaičiuojant 2022 m. sausio 21 d. iki 2022 m. balandžio 21 d.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

3. Skunde AB „G. K.“ atstovas advokatas L. Sesickas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 21 d. nutartį.

5.1. Skunde pažymi, jog teismas negalėjo pratęsti procesinės prievartos priemonės taikymo termino, kadangi nutarties priėmimo metu laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas jau buvo pasibaigęs – Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. nutartimi terminas buvo pratęstas iki 2022 m. sausio 20 d. (imtinai), teismui nepratęsus laikino nuosavybės teisės apribojimo termino iki šios (sausio 20) dienos 17 val., 2022 m. sausio 21 d. ji jau nebebuvo taikoma. Esant tokiai situacijai, teismas galėjo laikiną nuosavybės teisės apribojimą skirti iš naujo, tokios pozicijos beje laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-336-870/2020). Tokiu būdu buvo pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, reglamentuojančios procesinės prievartos priemonių taikymo tvarką. Be to, apygardos teismas padarė procedūrinių pažeidimų, kurie sutrukdė Bendrovei efektyviai dalyvauti sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, tokiu būdu pažeidžiant rungimosi principą. BPK 253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas prieš išspręsdamas tam tikrą klausimą, turi išklausyti dalyvaujančių nagrinėjant bylą teisme asmenų nuomones. Taigi byloje dalyvaujantiems asmenims privalu tinkamai pranešti apie teismo posėdžio vietą ir laiką, net jei teismo posėdis rašytinis (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-10-654/2022). Tokie atvejai, kuomet šalims nėra pranešama, pripažįstami kaip procesinis pažeidimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-317-449/2021). Bendrovės atstovai negavo jokių panešimų apie planuojamą posėdį, jiems nebuvo suteikta galimybė pasisakyti šiuo klausimu.

5.2. Skunde teigiama, jog vertinant laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo teisėtumą, būtina nustatyti, kad byloje pagrįstai pareikštas civilinis ieškinys ir (arba) įtariamasis turi savo žinioje iš nusikalstamos veikos gauto turto ar pajamų. Teismas turėjo pareigą ne formaliai konstatuoti, kad civilinis ieškinys yra pareikštas, o motyvuotai įvertinti, ar Aplinkos apsaugos departamentas turėjo pagrindą reikšti tokį civilinį ieškinį. Bendrovei yra inkriminuojamos nusikalstamos veikos, kurių sudėtis materiali (BK 270 straipsnio 2 dalis, 228 straipsnio 2 dalis), todėl šiuo konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kad dėl Bendrovės galimai neteisėtų veiksmų, išleidžiant dalį apvalytų nuotekų į AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų kolektorių apeinant biologinio valymo įrenginius, buvo padarytas reikšmingas neigiamas poveikis gamtos elementui (Kuršių marioms), į kurį pateko teršalai. Šios aplinkybės motyvuotas nustatymas yra būtina ir esminė sąlyga civilinio ieškinio pareiškimui.

5.3. Ikiteisminio tyrimo metu gautose specialistų išvadose, pagrįstose Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/60/EB, nustatančioje Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) įtvirtintais vandens telkiniui žalos nustatymo taikytinais principais ir metodais, didelės žalos Kuršių marių vandens būklei nenustatyta. Aplinkos apsaugos departamentas, reikšdamas civilinį ieškinį, nepagrįstai rėmėsi 2002 m. rugsėjo 9 d. Aplinkos ministro įsakymo Nr. 471 patvirtinta Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika, kuri nei valstybinių institucijų, nei teismų praktikoje nelaikytina tinkama žalos gamtai fakto ir dydžio nustatymo priemone. Šioje byloje prokuratūra pavedė atlikti specialų tyrimą Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkams, kurie atliko AB „G. K.“ aplinkai padarytos žalos tyrimą ir pateikė 2020 m. lapkričio 10 d. specialistų išvadą, taip pat byloje yra 2020 m. rugpjūčio 25 d. išvada „Dėl objekto AB „G. K.“ nuotekų valymo įrenginių, esančių adresu Klaipėdos rajonas, Dovilų seniūnija, Dumpių kaimas, atlikto ekspertinio vertinimo“. Šias išvadas patvirtina ir Bendrovės pateikti dokumentai (Valstybinės maisto ir veterinarijos ataskaita, 2020 m. rugpjūčio 7 d. Kuršių marų duomenų tendencijų vertinimas). Kaip žalos faktą neva pagrindžiantis 2020 m. gegužės 11 d. Kuršių marių ekologinės būklės ar ekologinio potencialo bei cheminės būklės pablogėjimo įvertinimas negali būti pagrindas didelės žalos faktui grįsti baudžiamojoje byloje, taip pat ir pareikšti civilinį ieškinį (skunde analizuojamas šiame vertinime padarytų išvadų pagrįstumas).

5.4. Juridinio asmens atstovas skunde teigia, kad Teismas nemotyvavo, kokio konkretaus turto konfiskavimo užtikrinimui yra toliau taikoma ši procesinė prievartos priemonė. Akivaizdu, kad automobiliai, kuriems taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, pagal pareikštus kaltinimus negali būti laikomi nusikalstamos veikos rezultatu ar priemone, todėl šis teismo nurodytas pagrindas (galimas turto konfiskavimas) yra visiškai nepagrįstas ir šabloniškas.

5.5. Skunde cituojama Lietuvos apeliacinio teismo praktika civilinėse bylose dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, akcentuojama teismo pareiga patikrinti proceso teisėtumą prieš taikant laikinąsias apsaugos priemones. Teismas, pratęsdamas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą, turėjo pareigą įsitikinti (atlikti preliminarų teisinį vertinimą), ar civilinis ieškinys vis dar vertintinas kaip teisingai priimtas, ar Bendrovė iš tiesų padarė realią didelę žalą gamtai, ar nėra pagrįstų teisinių abejonių, atsižvelgiant į tokius baudžiamojo proceso principus kaip in dubio pro reo, nekaltumo prezumpcija, interesų pusiausvyra ir kiti.

5.6. Skunde pažymima, jog civilinis ieškinys turėjo būti kraštutinė priemonė sprendžiant žalos nustatymo ir atlyginimo klausimą baudžiamojoje byloje. Aplinkos apsaugos departamentas, pareikšdamas civilinį ieškinį tuo metu, kai žalos gamtai faktas nebuvo ir vis dar nėra nustatytas, tuo pačiu nesuteikdamas Bendrovei galimybės savanoriškai pašalinti teršalus, piktnaudžiavo savo kaip viešojo administravimo subjekto teisėmis. Pareiškęs civilinį ieškinį Aplinkos apsaugos departamentas supainiojo pažeistų teisių gynimo būdų eiliškumą ir paneigė aplinkai padarytos žalos nustatymo metodų hierarchiją, taip pažeisdamas minėtose direktyvose nustatytą imperatyvų reguliavimą. Pareiškus civilinį ieškinį atsirado nepagrįstas pagrindas taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą ne tik juridinio, bet ir fizinių asmenų turto atžvilgiu. Tam, kad Bendrovė turi teisę pašalinti teršalus įgyvendinant aplinkos atkūrimo priemones, pritaria ir prokuratūra. Tokią poziciją oficialios spaudos konferencijos metu išsakė baudžiamąją bylą ikiteisminio tyrimo metu kontroliavusi prokurorė.

5.7. Gynėjas pažymi, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiuo metu yra netikslingas ir neproporcingas, kadangi Bendrovė jau pradėjo savanorišką teršalų šalinimą. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas pareikštam civiliniam ieškiniui užtikrinti tuo atveju, kai yra tikimybė, jog turtas bus sugadintas, sunaikintas, perleistas ar kitaip suvaržytos teisės į jį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-256-387/2019). Aplinkybės, kurios leistų teigti, kad Bendrovė siekia kokiais nors būdais išvengti žalos atlyginimo, šioje byloje nenustatytos. 2021 m. birželio 16 d. raštu Bendrovė kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą, prašydama duoti pritarimą parengti ir įgyvendinti aplinkos apsaugos atkūrimo priemonę – nendrių pjovimą, kas padėtų pašalinti Bendrovės tariamai į gamtinę aplinką išleistą teršalų kiekį. Pasirenkant tokią aplinkos atkūrimo priemonę buvo atsižvelgta į galimai pažeisto gamtos elemento specifiškumą, gerąją užsienio valstybių praktiką, viešas konsultacijas su užsienio ekspertais. 2021 m. pabaigoje Bendrovė pradėjo įgyvendinti nendrių pjovimo darbus, išpjovė apie 20 tonų iš pusantro hektaro teritorijos, taip iš ekosistemos išimdama 0,34 proc. teršalų kiekio, dėl ko ieškinio suma mažintina 164 076 Eur. Iki 2022 m. balandžio planuojama iš ekosistemos pašalinti ne mažiau kaip 200 tonų sausos nendrių biomasės. Iš gamtinės aplinkos pašalintų teršalų pobūdis ir kiekis jau dabar sudaro pagrindą Aplinkos apsaugos departamentui mažinti civilinį ieškinį. Teismų praktikoje civiliniai ieškiniai buvo ne kartą sumažinti būtent dėl pašalintų teršalų apimties (skunde cituojami sprendimai civilinėse ir baudžiamosiose bylose).

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

4. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundo argumentus bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, jog laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindai nėra išnykę, tačiau sutinka su skundo argumentais, kad Šiaulių apygardos teismas šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminą pratęsė nepaisant to, kad pastarasis jau buvo pasibaigęs.

5. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad Juridinio asmens nuosavybės teisė gali būti laikinai apribota prokuroro nutarimu, kai siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą BK 72 straipsnyje numatytais atvejais ir galimą išplėstinį turto konfiskavimą BK 72³ straipsnyje numatytais atvejais bei siekiama užtikrinti civilinį ieškinį. BPK 151 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Taigi, ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma, esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Laikinai apribojant nuosavybės teisę, pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas.

6. Šioje baudžiamojoje byloje AB „G. K.“ kaltinama tuo, kad siekdama turtinės ir kitokios asmeninės naudos piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, sistemingai klastojo dokumentus, sistemingai pažeidinėjo teisės aktus, dėl ko buvo padaryta didelė žala Kuršių marių, Klaipėdos sąsiaurio, Baltijos jūros vandeniui, vandens storymėje gyvenantiems vėžiagyviams (zooplanktonui), ir moliuskams, bei galėjo būti padaryta didelė žala žuvims ir paukščiams. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje yra pakankamai duomenų, užfiksuotų ikiteisminio tyrimo metu dalies įtariamųjų, liudytojų, asmenų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės, apklausų protokoluose, kratų, apžiūrų protokoluose, specialistų išvadose, taip pat ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje, suteikiančių pagrindą manyti, jog Bendrovė pagrįstai galėjo būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų. Šiame kontekste aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad įstatymas leidžia taikyti šią procesinę prievartos priemonę esant manymui, o ne vien surinkus nenuginčijamus įrodymus. Taigi nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – šiuo atveju dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, paskyrimo ar jos termino pratęsimo teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima daryti išvadą, jog yra pagrindas manyti Bendrovę padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau teismas iš esmės nesprendžia baudžiamojon atsakomybėn patraukto juridinio asmens kaltės klausimo, duomenys, pripažinti pakankamais kaltinimui pagrįsti, nėra analizuojami įrodymų vertinimo prasme ir jų teisinis vertinimas baudžiamojo įstatymo taikymo aspektu nėra pateikiamas. Tuo tarpu AB „G. K.“ atstovo skunde didžioji dalis argumentų yra susijusi būtent su Bendrovei inkriminuojamų veikų vertinimu, jų kvalifikavimo klausimais – skunde keliamas klausimas dėl BK 270 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarinių (ar buvo padarytas reikšmingas neigiamas poveikis gamtos elementui) nustatymo (5.2. punktas), didelės žalos (ne)buvimo ir šios žalos apskaičiavimo metodikos (5.3. punktas). Į šiuos klausimus atsakys Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir priimdamas sprendimą dėl AB „G. K.“ kaltės, civilio ieškinio pagrįstumo. Spręsdamas dėl BPK 151 straipsnio 2 dalyje numatytos procesinės prievartos priemonės taikymo pagrįstumo, teismas vertina, ar laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo paskirtas (pratęstas šios priemonės terminas) esant įstatyme numatytiems šios priemonės taikymo pagrindams, ar priemonė paskirta (pratęsta) teisėtai, laikantis BPK įtvirtintų jos skyrimo bei pratęsimo taisyklių.

7. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Šia teise aplinkos apsaugos departamentas prie aplinkos ministerijos pasinaudojo dar ikiteisminio tyrimo metu pareikšdamas civilinį ieškinį dėl aplinkai padarytos turtinės žalos atlyginimo, ieškinio suma – daugiau nei keturiasdešimt milijonų eurų (78 t., b. l. 104-177). Prokurorės 2021 m. sausio 26 d. nutarimu aplinkos apsaugos departamentas pripažintas civiliniu ieškovu (78 t., b. l. 180). Toks procesinis sprendimas, aukštesniojo teismo vertinimu, yra pakankamas sprendžiant dėl pagrindo taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą Bendrovės, patrauktos baudžiamojon atsakomybėn dėl galimo nusikalstamų veikų padarymo, turtui. Ar pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, ar Bendrovė išties padarė didelę žalą gamtai, kaip jau minėta, yra klausimai, į kuriuos pirmosios instancijos teismas atsakys priimdamas galutinį sprendimą dėl AB „G. K.“ (ir kitų asmenų) kaltės. Skunde akcentuojamas savanoriškas žalos atlyginimas (5.6., 5.7. punktai) kaip pažeistų teisių gynimo būdas BPK numatytas 107 straipsnyje, tačiau nagrinėjamoje byloje pilna apimtimi gamtai padaryta žala atlyginta nebuvo. Bendrovės atstovo skunde nurodomas dalinis žalos atlyginimas, visų pirma, dar neleidžia spręsti apie visišką žalos atlyginimą ateityje (ypač jei nebus taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas), antra, jis nebuvo pripažintas civilinio ieškovo, aplinkos apsaugos departamento (taigi yra ginčytinas ir galutinai ši aplinkybė bus nustatyta tik išnagrinėjus bylą ir įvertinus visus surinktus duomenis). Kaip nurodoma atstovo skunde, aplinkos apsaugos departamentas nendrių pjovimą pripažino kaip papildomą, ne pagrindinę, aplinkos atkūrimo priemonę, kas patvirtina, jog BPK 107 straipsnyje numatyta sąlyga – savanoriškas žalos atlyginimas – nebuvo iki galo įgyvendinta. Galiausiai, skunde nurodoma atlygintos žalos dalis (164 076 Eur) nėra reikšminga pareikšto civilinio ieškinio kontekste (kaip padarytą turtinę žalą aplinkos apsaugos departamentas, kaip minėta, civiliniame ieškinyje nurodo daugiau nei keturiasdešimt milijonų eurų). Taigi pagrindo remiantis šiais argumentais naikinti taikomą procesinę prievartos priemonę, aukštesniojo teismo vertinimu, nėra. Taip pat pažymėtina, jog skunde nurodomi teismų praktikos pavyzdžiai, kuomet atsižvelgus į savanorišką žalos atlyginimą (tokio pobūdžio bylose – į pašalintų teršalų apimtį) buvo sumažintas priteisiamos žalos dydis, buvo priimti teismui priimant baigiamąjį aktą byloje, o ne sprendžiant klausimą dėl procesinės prievartos priemonės taikymo pagrįstumo proceso eigoje. Taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas AB „G. K.“ turtui, net ir nepriėmus nuosprendžio ir neišsprendus baudžiamojon atsakomybėn patraukot asmens kaltės klausimo, šiuo atveju visiškai netrukdo Bendrovei tęsti žalos atlyginimo proceso.

8. Ginčydamas taikomos procesinės prievartos priemonės pagrįstumą Bendrovės atstovas skunde nurodo Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartį Nr. 1S-256-387/2019. Aukštesniojo teismo vertinimu, cituojamoje teismo nutartyje susiklosčiusi teisinė situacija buvo visiškai kitokia, nei šioje byloje. Visų pirma, teismas sprendė klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo nuteistojo turtui, tai yra asmens, kurio kaltės klausimas jau buvo išspręstas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Antra, nuteistoji nurodytoje byloje buvo bendrovė, kuriai buvo iškelta bankroto byla, taigi visą bendrovės turtą valdė bei užtikrino jo apsaugą nesuinteresuotas asmuo – bankroto administratorius. Nagrinėjamu atveju patraukta baudžiamojon atsakomybėn AB „G. K.“ (per fizinius asmenis) pati disponuoja savo turtu ir priima šio turto atžvilgiu nepriklausomus sprendimus. Kad šie sprendimai nepakenktų siekiui užtikrinti civilinį ieškinį, pareikštą baudžiamojoje byloje, Bendrovės nuosavybės teisės į šį turtą ir buvo apribotos.

9. Skundo autoriaus teigimu, teismas privalėjo patikrinti proceso teisėtumą prieš taikant laikiną nuosavybės teisės apribojimą (skunde įvardijamas kaip laikinosios apsaugos priemonės), skunde pateikiami teismų praktikos šiuo klausimu civilinėse bylose pavyzdžiai (5.5. punktas). Aukštesnysis teismas pažymi, jog vadovaujantis BPK 2 straipsniu, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, tai yra baudžiamasis procesas, nustačius atitinkamos nusikalstamos veikos požymius, vyksta nepriklausomai nuo atitinkamo asmens valios (išskyrus nusikalstamas veikas, numatytas BPK 167 straipsnyje, kuomet reikalingas nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas). Tuo tarpu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Kaip matyti, civilinis procesas, priešingai nei baudžiamasis, inicijuojamas konkretaus asmens, kurio teisės pažeistos. Įvertinus civilinio ir baudžiamojo proceso inicijavimo skirtumus, CPK ir BPK atitinkamai įtvirtintos skirtingos priemonių, ribojančių fizinių ar juridinių asmenų teises, taikymo taisyklės: laikinosios apsaugos priemonės civiliniame procese taikomos dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu (CPK 144 straipsnio 1 dalis), kai tuo tarpu sprendimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo baudžiamajame procese priima prokuroras net ir nesant nukentėjusio asmens (pareiškusio civilinį ieškinį) prašymo. Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones CPK tvarka, taip pat numatyta pareiga pagrįsti savo ieškinio reikalavimą, kai tuo tarpu vykstantis baudžiamasis procesas pats savaime yra pagrindas asmeniui dėl (galimai padarytos) nusikalstamos veikos patyrusiam turtinės ar neturtinės žalos, kreiptis dėl padarytos žalos atlyginimo pareiškiant įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas, be kita ko, vyko ir dėl nusikalstamos veikos, kurios būtinasis požymis – didelė žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams (BK 270 straipsnio 2 dalis). Esant tokiam tiriamos nusikalstamos veikos pobūdžiui, pats baudžiamasis procesas buvo pagrindas pareikšti civilinį ieškinį, o ar šis ieškinys ir padarytos žalos dydis yra pagrįstas, kaip minėta, yra baudžiamosios bylos, o ne šio skundo nagrinėjimo dalykas.

10. Teismai, pratęsdami laikino nuosavybės teisė apribojimo terminą, kaip pagrindą šiai prievartos priemonei visais atvejais nurodė pareikštą civilinį ieškinį, toks pagrindas buvo nurodytas ir 2020 m. sausio 20 d. prokurorės nutarime skirti šią procesinę prievartos priemonę (80 t., b. l. 89, 90). Aukštesnysis teismas jau padarė išvadą, jog šis laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindas nagrinėjamoje byloje nustatytas pagrįstai. Tačiau Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartimi pratęsiant šios priemonės taikymo terminą, kaip pagrindas taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, papildomai tokio sprendimo neargumentuojant, buvo nurodytas ir galimas turto konfiskavimas (80 t., b. l. 143-147). Šis pagrindas išliko ir vėlesnėse teismo nutartyse, konstatuotas jis ir skundžiamoje apygardos teismo nutartyje. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Duomenys apie tai, kad turtas, kuriam buvo pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, būtų nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, nebuvo nurodyti nei prokurorės prašyme pratęsti šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminą, nei teismo nutartyse, kuriomis šis terminas buvo tęsiamas. Pažymėtina, kad prieš perduodant baudžiamąją bylą kartu su kaltinamuoju aktu teismui, paskutinį kartą kreipiantis dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, prokurorės prašyme kaip pagrindas taikyti šią procesinę prievartos priemonę buvo taip pat nurodytas tik siekis užtikrinti civilinį ieškinį (103 t., b. l. 107-111). Tačiau Šiaulių apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nustatydamas ir kitą nagrinėjamos procesinės prievartos taikymo pagrindą, šio pagrindo (galimo turto konfiskavimo) taikymo reikalingumo taip pat nepagrindė. Aukštesnysis teismas, įvertinęs argumentų dėl šio pagrindo, tai yra galimo turto konfiskavimo, nebuvimą tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek skundžiamoje apygardos teismo nutartyje, daro išvadą, jog laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindas – galimas turto konfiskavimas – šiuo atveju nustatytas nepagrįstai, nesant tam jokio pagrindo. Kadangi siekiant taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą užtenka nustatyti bent vieną alternatyvų pagrindą (šiuo atveju tai yra civilinio ieškinio užtikrinimas, argumentai dėl šio pagrindo nustatymo pateikti šioje nutartyje), pagrindo netaikyti procesinės prievartos priemonės dėl šios priežasties nėra.

11. Remiantis BPK 151 straipsniu teismo proceso metu dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Baudžiamosiose bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų, arba kai įtariamasis yra pasislėpęs, laikino nuosavybės teisės apribojimo trukmė neribojama, tačiau teismas privalo užtikrinti, kad taikant šią priemonę nebūtų pažeistas proporcingumo principas. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad aptariamos procesinės prievartos priemonės laikinumas nereiškia, kad ji negali būti taikoma ilgą laiko tarpą, netgi iki pat bylos nagrinėjimo teisme pabaigos ar ją jau išnagrinėjus, nes galimybę laikiną nuosavybės teisės apribojimą taikyti iki teismui byloje priimant galutinį sprendimą ar po tokio sprendimo priėmimo nulemia šios procesinės prievartos priemonės esmė, t. y. būtinybė užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį arba priteisto civilinio ieškinio įvykdymą. Nagrinėjamu atveju laikinas nuosavybės teisės apribojimas AB „G. K.“ skundžiamoje nutartyje nurodytam turtui taikomas nuo 2020 m. sausio 20 d. Ilgą šios procesinės prievartos priemonės taikymą iš esmės lėmė objektyvūs veiksniai, lėmę ir baudžiamojo proceso trukmę, – įtariamųjų (kaltinamųjų), tame tarpe įskaičiuojant ir patrauktą baudžiamojon atsakomybėn juridinį asmenį, jų padarytų nusikalstamų veikų skaičius, didelė bylos apimtis ir ypatingas sudėtingumas. Todėl toks laikinas nuosavybės teisės apribojimas AB „G. K.“ turtui, atsižvelgiant į tai, kad galimai buvo padaryta didelė žala aplinkai ir byloje pareikštas didelis civilinis ieškinys, negali būti vertinamas kaip per ilgai taikoma ar per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga šios priemonės taikymu siekiamiems tikslams, kurie nebūtų pasiekti kitomis (švelnesnėmis) procesinėmis priemonėmis. Laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo sąlygos ir pagrindai nebuvo ir nėra išnykę. Juolab, kad aptariamam turtui yra nustatytas tik dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant atlikti veiksmus, kurie sumažintų turto vertę, šį turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti, kitaip perleisti kitam asmeniui ar kitokiu būdu keisti jo teisinę padėtį, tačiau leidžiama juo naudotis. Pažymėtina ir tai, kad nuosavybės teisės apribojimui iš esmės būdingas laikinas pobūdis ir ši procesinė prievartos priemonė gali būti panaikinta teismo nutartimi, vos tik ji taps nereikalinga arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas.

12. Visgi aukštesnysis teismas pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo klausimą, padarė procesinius pažeidimus, vieni kurių lemiamos reikšmės priimto sprendimo teisėtumui neturėjo, kiti, visgi, yra esminiai, sudarantys pagrindą naikinti skundžiamą teismo nutartį.

13. BPK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, nagrinėjimo metu kilusius klausimus išsprendžia nutartimis, prieš tai išklausęs dalyvaujančių nagrinėjant bylą teisme asmenų nuomones. Ši nuostata reiškia, kad byloje dalyvaujantiems asmenims privalu tinkamai pranešti apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Nagrinėjamu atveju žemesnės instancijos teismas klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo kaltinamosios turtui išsprendė rašytinio proceso tvarka, t. y. nerengdamas teismo posėdžio. Byloje nėra duomenų, kad apie 2022 m. sausio 11 d. teismo posėdžio vietą ir laiką AB „G. K.“ ir jos atstovui būtų pranešta. Atsižvelgiant į tai, aukštesnysis teismas sprendžia, jog apygardos teismas, neinformuodamas proceso šalių apie teismo posėdžio vietą ir laiką, padarė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus. Kita vertus, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog ne visais atvejais, kai šalys apie teismo posėdį nebuvo tinkamai informuotos, yra pagrindas pavesti žemesniam teismui nagrinėti klausimą iš naujo. Nagrinėjamu atveju baudžiamojon atsakomybėn patrauktas juridinis asmuo ir jo atstovas turėjo galimybę apskųsti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 21 d. nutartį, šia teise pasinaudojo. Dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo apribotos bendrovės procesinės teisės pateikti savo nuomonę dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, nors tuo pačiu dar kartą akcentuotina, kad tokia žemesniųjų teismų praktika netoleruotina ir neturi būti taikoma.

14. Aukštesnysis teismas sutinka ir su skundo argumentais, jog laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas šioje byloje buvo pratęstas pastarajam jau pasibaigus (5.1. punktas). Kaip matyti, Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. spalio 19 d. nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą AB „G. K.“ turtui pratęsė trims mėnesiams nuo 2021 m. spalio 20 d. iki 2022 m. sausio 20 d. (103 t., b. l. 113-115). Taigi Šiaulių apygardos teismui priimant skundžiamą nutartį, 2022 m. sausio 21 d., procesinės prievartos priemonės taikymo terminas jau buvo pasibaigęs. Esant tokia procesinei situacijai, nustatęs laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindą, teismas galėjo šią priemonę skirti iš naujo. Kadangi toks sprendimas nebuvo priimtas, skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 21 d. nutartis naikinama. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta anksčiau nutartyje, pagrindas taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą AB „G. K.“ turtui šiuo metu nėra išnykęs, aukštesnės instancijos teismas BPK 151 straipsnyje numatytą procesinę prievartos priemonę skiria iš naujo. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatomas toks pats, koks buvo nustatytas skundžiamoje nutartyje – trys mėnesiai, termino pradžią skaičiuojant nuo šios nutarties paskelbimo dienos, 2022 m. vasario 21 d.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 151 straipsniu, 441 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 21 d. nutartį.

Skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą 3 (trims) mėnesiams nuo 2022 m. vasario 21 d. iki 2022 m. gegužės 21 d. AB „G. K.“, juridinio asmens (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam turtui:

1) keleiviniam automobiliui TOYOTA COROLLA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2016-03-15, AB „G. K.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vertė: 5 120,37 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: leidžiant naudotis transporto priemone, paliekant draudimą atlikti veiksmus, kurie sumažintų turto vertę, šį turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti, kitaip perleisti kitam asmeniui ar kitokiu būdu keisti jo teisinę padėtį; 2) keleiviniam automobiliui TOYOTA HILUX, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2015-06-22, AB „G. K.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vertė: 4 000,00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: leidžiant naudotis transporto priemone, paliekant draudimą atlikti veiksmus, kurie sumažintų turto vertę, šį turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti, kitaip perleisti kitam asmeniui ar kitokiu būdu keisti jo teisinę padėtį; 3) keleiviniam automobiliui TOYOTA COROLLA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2015-03-03, AB „G. K.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vertė: 2 389,19 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: leidžiant naudotis transporto priemone, paliekant draudimą atlikti veiksmus, kurie sumažintų turto vertę, šį turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti, kitaip perleisti kitam asmeniui ar kitokiu būdu keisti jo teisinę padėtį; 4) keleiviniam automobiliui TOYOTA COROLLA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2014-03-25; AB „G. K.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vertė: 484,28 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: leidžiant naudotis transporto priemone, paliekant draudimą atlikti veiksmus, kurie sumažintų turto vertę, šį turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti, kitaip perleisti kitam asmeniui ar kitokiu būdu keisti jo teisinę padėtį; 5) keleiviniam automobiliui OPEL COMBO VAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2014-03-25; AB „G. K.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vertė: 626,21 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: leidžiant naudotis transporto priemone, paliekant draudimą atlikti veiksmus, kurie sumažintų turto vertę, šį turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti, kitaip perleisti kitam asmeniui ar kitokiu būdu keisti jo teisinę padėtį; 6) keleiviniam automobiliui SKODA FABIA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2018-02- 27, AB „G. K.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vertė: 8 022,29 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: leidžiant naudotis transporto priemone, paliekant draudimą atlikti veiksmus, kurie sumažintų turto vertę, šį turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti, kitaip perleisti kitam asmeniui ar kitokiu būdu keisti jo teisinę padėtį; 7) keleiviniam automobiliui AUDI A6 Limousine, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2019-03-08, AB „G. K.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vertė: 42 593,06 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: leidžiant naudotis transporto priemone, paliekant draudimą atlikti veiksmus, kurie sumažintų turto vertę, šį turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti, kitaip perleisti kitam asmeniui ar kitokiu būdu keisti jo teisinę padėtį; 8) keleiviniam automobiliui TOYOTA AVENSIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2015-03-03, AB „G. K.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vertė: 3 657,89 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: leidžiant naudotis transporto priemone, paliekant draudimą atlikti veiksmus, kurie sumažintų turto vertę, šį turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti, kitaip perleisti kitam asmeniui ar kitokiu būdu keisti jo teisinę padėtį; 9) keleiviniam automobiliui VOLKSWAGEN PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2018-03-16; AB „G. K.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vertė: 17 522,36 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: leidžiant naudotis transporto priemone, paliekant draudimą atlikti veiksmus, kurie sumažintų turto vertę, šį turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti, kitaip perleisti kitam asmeniui ar kitokiu būdu keisti jo teisinę padėtį; 10) keleiviniam automobiliui VOLKSWVAGEN PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2018-03-09, AB „G. K.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vertė: 18 358,25 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: leidžiant naudotis transporto priemone, paliekant draudimą atlikti veiksmus, kurie sumažintų turto vertę, šį turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti, kitaip perleisti kitam asmeniui ar kitokiu būdu keisti jo teisinę padėtį; 11) keleiviniam automobiliui VOLKSWAGEN PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2018-03-16, AB „G. K.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vertė: 17 433,35 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: leidžiant naudotis transporto priemone, paliekant draudimą atlikti veiksmus, kurie sumažintų turto vertę, šį turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti, kitaip perleisti kitam asmeniui ar kitokiu būdu keisti jo teisinę padėtį; 12) nuotekų šalinimo tinklams, registro Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav. teritorija, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), ilgis 21 214,74 m, AB „G. K.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vertė: 2 242 000,00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: leidžiant naudotis turtu, paliekant draudimą atlikti veiksmus, kurie sumažintų turto vertę, šį turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti, kitaip perleisti kitam asmeniui ar kitokiu būdu keisti jo teisinę padėtį; 13) nuotekų šalinimo tinklams, registro Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav. teritorija, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), AB „G. K.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vertė: 428 000,00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: leidžiant naudotis turtu, paliekant draudimą atlikti veiksmus, kurie sumažintų turto vertę, šį turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti, kitaip perleisti kitam asmeniui ar kitokiu būdu keisti jo teisinę padėtį; 14) elektros tinklams - 10 kv ET, 10 kv ET, registro Nr. (duomenys neskelbtini), AB „G. K.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., Nr.: 2197-2012-2013, vertė: 16 568,03 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: leidžiant naudotis turtu, paliekant draudimą atlikti veiksmus, kurie sumažintų turto vertę, šį turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti, kitaip perleisti kitam asmeniui ar kitokiu būdu keisti jo teisinę padėtį.

Turto saugotoja palikti AB „G. K.", įmonės kodas (duomenys neskelbtini).

Šios nutarties nuorašą išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.