Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Nerijus Meilutis, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo kaltinamojo R. K. gynėjo advokato Rolando Tilindžio skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutarties, kuria laikino nuosavybės teisės apribojimo, taikomo R. K. turtui, terminas pratęstas trims mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kitų asmenų, R. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 270 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, t. y. kaltinamas tuo, kad organizuota grupe sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles dėl ko buvo padaryta didelė žala gamtai, klastojo dokumentus ir jais disponavo dėl ko buvo padaryta didelė žala, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės ir kitokios asmeninės naudos.

2. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Vilijos Žukauskienės 2020 m. sausio 29 d. nutarimu šešiems mėnesiams buvo laikinai apribota R. K. nuosavybės teisė į turtą: 1) žemės sklypą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bendrasavininkai R. K. ir I. K., daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); 2) pastatą – vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bendrasavininkai R. K. ir I. K., daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), leidžiant naudotis nekilnojamuoju turtu, paliekant draudimą atlikti veiksmus, kurie sumažintų šio turto vertę, šį turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti, kitaip perleisti kitam asmeniui ar kitokiu būdu keisti jo teisinę padėtį. Šios procesinės prievartos priemonės terminas buvo tęsiamas Klaipėdos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartimis.

II. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4.3. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. K. turtui negali būti taikomas siekiant turto konfiskavimo ar išplėstinio turto konfiskavimo, nes net pasitvirtinus pranešime apie įtarimą nurodytoms faktinėms aplinkybėms, nebūtų pagrindo išvadai, kad iš šių nusikalstamų veikų R. K. turėjo asmeninės turtinės naudos. Tuo labiau skundžiamoje nutartyje šiuo pagrindu nėra tęsiamas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas.

4.8. Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys turės būti nagrinėjamas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) reikalavimus. Šiaulių apygardos teismas spręsdamas klausimą dėl laikinojo nuosavybės teisės apribojimo taikymo turėjo įsitikinti, ar civilinis ieškinys vis dar vertintinas kaip teisėtai priimtas, ar bendrovė iš tiesų savo veiksmais padarė didelę žalą gamtai, t. y. sukėlė realius reikšmingus neigiamus (materialinius) padarinius, kaip reikalauja BK 270 straipsnio 2 dalyje nustatyta nusikaltimo sudėtis, taip pat, ar nėra pagrįstų teisinių abejonių. AAD neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo pareikšti civilinį ieškinį, kai žalos gamtai faktas vis dar nėra nustatytas.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

6. Susipažinus su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, skundo ir atsiliepimo argumentais, bei įvertinus skundžiamos apygardos teismo nutarties motyvus, konstatuotina, kad žemesniojo teismo nutartimi klausimas dėl R. K. nekilnojamajam turtui taikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo pratęsimo iš esmės išspręstas teisingai.

7. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, būtina nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog galimai padaryta nusikalstama veika, o byloje gali būti pareikštas ar jau yra pareikštas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas, ar išplėstinis turto konfiskavimas. Šia procesine prievartos priemone, be kita ko, siekiama išsaugoti turtą, kad jis nebūtų perleistas, paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o asmuo, galimai padaręs nusikalstamą veiką, atlygintų nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, neįgytų nepagrįstos turtinės naudos iš nusikalstamos veikos ir pan.

8. Šioje baudžiamojoje byloje R. K. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 270 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 2 dalį tuo, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, veikdamas organizuotoje grupėje, kartu su kitais grupės nariais, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės ir kitokios asmeninės naudos, klastojo dokumentus, sistemingai pažeidinėjo teisės aktus, dėl ko buvo padaryta didelė žala (duomenys neskelbtini) vandeniui, vandens storymėje gyvenantiems vėžiagyviams (zooplanktonui) ir moliuskams, bei galėjo būti padaryta didelė žala žuvims ir paukščiams. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad byloje yra pakankamai duomenų, užfiksuotų ikiteisminio tyrimo metu dalies įtariamųjų, liudytojų, asmenų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės, apklausų protokoluose, kratų, apžiūrų protokoluose, specialistų išvadose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje, suteikiančių pagrindą manyti, jog kaltinamasis R. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Nors skundžiamoje nutartyje tiksliai neįvardinta specialisto išvada, kuria buvo remtasi, tačiau iš išreikalautos baudžiamosios bylos medžiagos aiškiai matyti, jog apygardos teismas citavo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. gruodžio 14 d. specialisto išvadą (77 t., b. l. 23–80). Ši išvada yra aprašyta kaltinamajame akte bei paminėta R. K. gynėjo skunde, todėl tiek kaltinamajam, tiek jo gynėjui buvo žinoma. Pažymėtina, kad nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenis kaltinti jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Tačiau aukštesnysis teismas iš esmės nesprendžia baudžiamojon atsakomybėn patraukto asmens kaltės bei civilinio ieškinio pagrįstumo klausimų. R. K. gynėjo skunde pateikiamas vertinimas dėl kaltinamajam inkriminuojamų veikų sudėties nebuvimo – skunde keliamas klausimas dėl BK 270 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarinių (ar buvo padarytas reikšmingas neigiamas poveikis gamtos elementui) nustatymo, didelės žalos (ne)buvimo ir šios žalos apskaičiavimo metodikos, priežastinio ryšio. Pažymėtina, kad į šiuos klausimus atsakys pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir priimdamas galutinį procesinį sprendimą dėl R. K. kaltės bei civilinio ieškinio pagrįstumo. Įvertinus pareikštus kaltinimus (jų formuluotes), aukštesnysis teismas sprendžia, jog nepagrįsti ir skundo argumentai teigiant, jog pratęsiant laikiną nuosavybės teisių apribojimą peržengiamos kaltinimo ribos. R. K. kaltinamas tiek dėl didelės žalos gamtai padarymo, tiek dėl kvalifikuoto piktnaudžiavimo, kaltinime nurodant kad jį darydamas jis naudos siekė ir kitam asmeniui, ir sau.

9. Kaltinamojo R. K. gynėjas skunde nurodo, kad byloje nenustatyta jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog kaltinamasis jam inkriminuojamais veiksmais galėjo padaryti didelę žalą gamtai, o AB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo atlyginti gamtai padarytą žalą natūra, t. y. taiko aplinkos atkūrimo priemones, kurias įgyvendinus, bus pašalinti teršalai iš gamtinės aplinkos ir civilinis ieškinys turės būti sumažintas ar atmestas. Taip pat kaltinamojo atžvilgiu nėra pareikštas civilinis ieškinys, todėl jo turto atžvilgiu toliau tęsiamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra netikslingas ir neproporcingas. Pagrindo sutikti su šiais skundo argumentais nėra. Juos atmetant, visų pirma pažymėtina, kad civilinio ieškinio pagrįstumo klausimas yra išsprendžiamas priimant galutinį procesinį sprendimą byloje. Todėl vien aplinkybės, kurias kaltinamojo gynėjas nurodo kaip šalinančias galimybę priteisti žalos atlyginimą, šioje proceso stadijoje laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrįstumo bei teisėtumo nešalina.

10. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį (78 t., b. l. 104–109), o vėliau ir patikslintą civilinį ieškinį (78 t., b. l. 158–179) dėl 48 257 676,57 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimo. Civiliniai ieškiniai priimti, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos prokurorės 2021 m. sausio 26 d. nutarimu pripažintas civiliniu ieškovu (78 t., b. l. 180–181). Nors patikslintame civiliniame ieškinyje žalą prašoma priteisti tik iš AB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pirminiame ieškinyje AAD nurodė, jog prašo žalos atlyginimą priteisti iš kaltų asmenų.

11. Taigi, byloje susiklosčiusi situacija, kuomet yra pareikšti du ieškiniai, o civilinis ieškovas nėra nurodęs aiškios pozicijos kokius reikalavimus, kokia apimtimi ir svarbiausiai kam konkrečiai palaiko bei prašo nagrinėti kartu su baudžiamąja byla. Analizuojant teisinį reglamentavimą, reikšmingą tokiai situacijai spręsti, matyti, kad pagal BPK 112 straipsnio 1 dalį civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. BPK 113 straipsnyje nurodyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Nei Civilinio proceso kodekso, nei Baudžiamojo proceso kodekso normos nenumato tokio procesinio dokumento kaip „Patikslintas ieškinys“. CPK 141 straipsnio 1 dalyje tik nustatyta, jog iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Be to, civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas lemia, kad pats ieškovas privalo pasirinkti (nurodyti) asmenį (ar asmenis), kuriems reiškia materialinius teisinius reikalavimus, o taip pat pasirengimo bylai nagrinėti stadijoje dar gali būti keičiami/tikslinami byloje dalyvaujantys asmenys, įtraukiant ir naujus asmenis (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tokia procedūra nėra numatyta ir aprašyta Baudžiamojo proceso kodekse, tačiau sistemiškai aiškinant aukščiau paminėtas BPK ir CPK normas bei įvertinant baudžiamojo proceso ypatumus, aukštesnysis teismas sprendžia, jog galima tikslinti laiku pateiktą civilinį ieškinį nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, kadangi tik įrodymų tyrimo stadijoje proceso dalyviai gali ne tik pasisakyti dėl civilinio ieškinio esmės, bet ir teikti papildomus jį pagrindžiančius ar paneigiančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju AAD civilinį ieškinį pareiškė laiku, t. y. dar ikiteisminio tyrimo metu, o iškilus būtinumui gali jį tikslinti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsiliepime į kaltinamojo R. K. gynėjo skundą AAD taip pat prašo palikti R. K. turtui taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, nes juo siekiama užtikrinti pareikštą civilinį ieškinį. Tai rodo, kad civilinio ieškovo pozicija, kas turėtų atlyginti jo prašomą priteisti žalos atlyginimą, iki šiol nėra aiškiai suformuluota, o ją patikslinti, kaip minėta, civilinis ieškovas gali ir iš esmės nagrinėjant baudžiamąją bylą Šiaulių apygardos teisme. Be abejo, siekiat sąžiningo ir operatyvaus proceso civilinis ieškovas turėtų apsispręsti dėl atsakovų kuo anksčiau, ir tiksliai nurodyti kurį ieškinį ir kurių asmenų atžvilgiu ir kokia apimtimi jis prašo nagrinėti baudžiamojoje byloje. Priešingu atveju gali būti pažeista kaltinamojo teisė tinkamai gintis nuo baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio.

12. Įvertintina ir tai, kad pati baudžiamoji byla perduota nagrinėti teismui R. K. kaltinant, kad jis, siekdamas turtinės ir kitokios asmeninės naudos piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, klastojo dokumentus, sistemingai pažeidinėjo teisės aktus, dėl ko buvo padaryta didelė žala vandeniui ir gyvūnams. Taigi, kaltinamajam inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis galimai buvo padaryta žala aplinkai, o byloje surinkti duomenys patvirtina, kad R. K. galėjo padaryti šias nusikalstamas veikas. Be to, kaip jau minėta, kaltinimas suformuotas ir taip, kad naudos R. K. siekė ir sau. Todėl šie duomenys, bei jau minėti procesiniai sprendimai, sudaro pagrindą atmesti skundo argumentus, jog civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo pareikštas nesant faktinio ir teisinio pagrindo. Neabejotina, kad žalos gamtai padarymo bylose klausimai yra sudėtingi, ir visi duomenys reikalauja kruopščios analizės, turi būti įvertinta ir tai, koks žalos atlyginimo būdas užtikrins kuo greitesnį ir efektyvesnį galimai padaryto aplinkos pažeidimo atstatymą ir kompensuotų galimai padarytą žalą. Tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad BPK 151 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė yra taikoma be kita ko siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, taigi akivaizdu, jog įstatymas leidžia taikyti šią procesinę prievartos priemonę pareikštam ieškiniui užtikrinti, esant pagrįstam manymui, grindžiamam pakankamam kiekiui ieškinį patvirtinančių duomenų, jog prašoma priteisti žala buvo realiai padaryta. Be to, civiliniam ieškovui nėra draudžiama pasirinkti teisių gynybos būdo, nors tai dar nereiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas privalo automatiškai patvirtinti, jog jos pasirinktas būdas yra pagrįstas.

13. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Dėl to vien aplinkybė, kad AAD pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo šioje baudžiamojoje byloje ir vietoj to nesutiko su kitų priemonių atkuriant gamtinę aplinką taikymu, neleidžia daryti išvados, kad civilinis ieškovas apskritai neturėjo teisės reikšti ieškinio, ar kad yra pagrindo jo ieškinį šioje stadijoje, neatlikus įrodymų tyrimo, a priori pripažinti akivaizdžiai nepagrįstu. Sutiktina tik su tuo, kad nagrinėjant šią baudžiamąją bylą esminės reikšmės turės visų pirma ne žalos dydžio, o jos padarymo fakto ir masto nustatymas, o po to įvertinimas ir to, kiek ir kokia apimtimi padaryta žala yra atlyginta, ir kaip ją atlyginti. Kaip ir įvertinimas ir to, kurie asmenys būtent yra kalti dėl žalos padarymo. Todėl šiuo metu, neatliekant įrodymų tyrimo, tokie klausimai negali būti teisingai išspręsti. Tačiau, kaip jau minėta, nenustačius aplinkybių, kad civilinis ieškinys pareikštas neturint tam teisės, ar yra akivaizdžiai nepagrįstas, bei šioje proceso stadijoje nesprendžiant civilinio ieškinio pagrįstumo klausimo, darytina išvada, kad šiuo atveju laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pratęsimas civiliniam ieškiniui užtikrinti buvo pagrįstas ir teisėtas.

14. Kaltinamojo gynėjas skunde pažymi, kad svarstytinas R. K. turtui taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo proporcingumo klausimas. Skundo autoriaus nuomone, šiuo metu AB „(duomenys neskelbtini)“ kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kuriam taip pat taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, pakanka užtikrinti civilinio ieškinio atlyginimą, todėl nėra pagrindo šios procesinės prievartos priemonės taikyti ir R. K. turtui. Vis dėlto, aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo momentu nėra pagrindo pripažinti, kad pratęsiant laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą kaltinamojo R. K. atžvilgiu buvo pažeistas proporcingumo principas. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek EŽTK įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju – BPK ir yra galimi. Šios procesinės prievartos priemonės taikymu yra siekiama svarbių BPK numatytų tikslų, šiuo atveju – užtikrinti baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį. Pažymėtina, kad šiuo metu laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas AB „(duomenys neskelbtini)“ turtui, kurio vertė apytiksliai 29 500 000 Eur, R. K. turtui, kurio vertė apytiksliai 325 200 Eur bei daliai kitų kaltinamųjų turtui, kurio vertė apytiksliai 2 544 000 Eur. Tuo tarpu AAD patikslintame civiliniame ieškinyje iš viso prašoma atlyginti 48 257 676,57 Eur aplinkai padarytą žalą, t. y. net viso kaltinamųjų turto, kuriam taikoma procesinė prievartos priemonė, nepakaktų šiuo metu prašomai priteisti žalai atlyginti. Taip pat iš jau minėtos 2020 m. gruodžio 14 d. specialisto išvados matyti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 13 d. iki 2019 m. gruodžio 5 d., t. y. tuo metu, kai AB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo R. K., galimai aplinkai buvo padaryta 4 471 306,76 Eur žala. Žalos dydžiai atskiriems laikotarpiams yra pateikti ir AAD patikslintame civiliniame ieškinyje. Taigi, R. K. turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės apribojimas, nepakaktų atlyginti ir galimai tik jo vadovavimo laikotarpiu gamtai padarytai žalai. Be to, kaltinamojo gynėjo skunde nurodomas dalinis žalos atlyginimas, visų pirma, dar neleidžia spręsti apie visišką žalos atlyginimą ateityje (ypač jei nebus taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas), antra, jis nebuvo pripažintas civilinio ieškovo – AAD, taigi yra ginčytinas ir galutinai ši aplinkybė bus nustatyta tik išnagrinėjus bylą ir įvertinus visus surinktus duomenis, trečia – jis nėra ženklus, lyginant su ieškinio suma. Atsižvelgiant į galimai kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, bylos apimtį, galimai padarytos žalos mastą ir civilinio ieškinio dydį, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamojo R. K. turtą negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Šioje proceso stadijoje netaikant šios procesinės prievartos priemonės į kaltinamojo turtą, gali būti apsunkintas nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymas. Todėl BPK 151 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti kitomis priemonėmis, o taikymo terminas pateisinamas išvardytų aplinkybių visuma.

15. Aukštesniojo teismo vertinimu byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas – į minėtą kaltinamojo turtą varžo jo teises akivaizdžiai labiau, nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti. Tokių duomenų skunde nepateikia ir kaltinamojo gynėjas. Juo labiau, kad R. K. nekilnojamajam turtui nėra nustatytas visiškas daiktinių teisių suvaržymas ar daiktų paėmimas iš savininko. Yra nustatyti apribojimai tik uždraudžiant atlikti veiksmus, kurie sumažintų šio turto vertę, šį turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti, kitaip perleisti kitam asmeniui ar kitokiu būdu keisti jo teisinę padėtį, tačiau nedraudžiant juo naudotis. Svarbu pažymėti ir tai, kad nuosavybės teisių apribojimui iš esmės būdingas laikinas pobūdis ir ši procesinė prievartos priemonė gali būti panaikinta teismo nutartimi, vos tik ji taps nereikalinga arba paaiškėjus kitoms priežastims (tam tarpe ir skunde minimoms dėl ieškinio akivaizdaus nepagrįstumo ir/ar žalos atlyginimo arba civiliniam ieškovui patvirtinus, jog žalą prašo priteisti tik iš juridinio asmens), dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas.

16. Iki skundžiama Šiaulių apygardos teismo nutartimi pratęsiant laikiną nuosavybės turto apribojimą, Klaipėdos apylinkės teismas, dar prieš tai pratęsdamas laikino nuosavybės teisė apribojimo terminą, kaip pagrindą šiai prievartos priemonei visais atvejais nurodė pareikštą civilinį ieškinį, toks pagrindas buvo nurodytas ir 2020 m. sausio 29 d. prokurorės nutarime skirti šią procesinę prievartos priemonę (83 t., b. l. 6–7, 9–11). Aukštesnysis teismas šioje nutartyje jau padarė išvadą, jog šis laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindas nagrinėjamoje byloje nustatytas pagrįstai. Tačiau skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartimi pratęsiant šios priemonės taikymo terminą, kaip pagrindas taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, papildomai tokio sprendimo neargumentuojant, buvo nurodytas ir galimas turto konfiskavimas. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Duomenys apie tai, kad turtas, kuriam buvo pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, būtų nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, nebuvo nurodyti nei prokurorės prašymuose pratęsti šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminą, nei teismo nutartyse, kuriomis šis terminas buvo tęsiamas prieš priimant skundžiamą nutartį. Tačiau vertinant iš kitos pusės, matyti, kad BPK 151 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Taigi, savo žinioje bylą turintis teismas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą ir be prokuroro prašymo gali pratęsti tiek nustatęs tik vieną, tiek ir kelis šios procesinės prievartos priemonės taikymui BPK 151 straipsnyje numatytus pagrindus. Tačiau kiekvienu atveju teismas privalo motyvuoti laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindų egzistavimą. Šiuo atveju Šiaulių apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nustatydamas ir kitą nagrinėjamos procesinės prievartos taikymo pagrindą – galimą turto konfiskavimą, šio pagrindo taikymo reikalingumo nepagrindė. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundo argumentų dėl šio pagrindo – galimo turto konfiskavimo – nebuvimą, daro išvadą, jog šis laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindas šiuo atveju nustatytas nepagrįstai, nes nutartis šiuo klausimu visiškai nemotyvuota, ir negalima tuo klausimu padaryti jokių išvadų dėl esamo pagrindo buvimo ar nebuvimo. Vis tik, siekiant taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą užtenka nustatyti bent vieną alternatyvų pagrindą (šiuo atveju tai yra civilinio ieškinio užtikrinimas), pagrindo netaikyti procesinės prievartos priemonės apskritai dėl šios priežasties nėra. Vis dėlto, jeigu ateityje žemesnės instancijos teismas, spręsdamas dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo pratęsimo kaltinamojo turtui, manys, kad egzistuoja ir kiti BPK 151 straipsnyje numatyti pagrindai (ne tik civilinio ieškinio užtikrinimas), ši nutartis neužkerta tam kelio, tačiau toks sprendimas privalės būti aiškiai argumentuotas, jį pagrindžiat bylos medžiaga.

17. Kaltinamojo R. K. gynėjas skunde taip pat nurodo, kad daliai kitų kaltinamųjų šioje byloje nėra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Pažymėtina, kad procesinių prievartos priemonių skyrimo ar termino pratęsimo klausimai sprendžiami vertinant konkrečiai su tam tikru asmeniu, kuriam pareikšti kaltinimai, susijusias byloje nustatytas aplinkybes. Todėl aplinkybė, kad kai kurių kitų kaltinamųjų turtui nėra taikoma minėta procesinė prievartos priemonė, negali būti absoliučiu pagrindu jos netaikyti ir R. K. atžvilgiu. Visi atvejai yra individualūs, ir kiekvieną kartą reikia kruopščiai analizuoti aplinkybių visumą.

18. Apibendrinant konstatuojama, kad Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartis, kuria išspręstas procesinės prievartos priemonės pratęsimo klausimas, iš esmės yra teisėta ir pagrįsta. Skundžiamoje nutartyje nurodytas nuosavybės teisės apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimas – šiuo metu nėra išnykęs.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

kaltinamojo R. K. gynėjo advokato Rolando Tilindžio skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.