- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-08
- Bylos Nr.
- 1S-344-658/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-2-00154-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Kaltinamasis
- R. L.
- Advokatai
- Dovilė Murauskienė
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Nerijus Meilutis, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo kaltinamosios R. L. gynėjos advokatės Dovilės Murauskienės skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajai R. L. priklausančiam turtui nuo 2022 m. lapkričio 12 d. iki 2023 m. gegužės 6 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kitų asmenų, R. L. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 270 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, t. y. kaltinama tuo, kad organizuotoje grupėje sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles, dėl ko buvo padaryta didelė žala gamtai, klastojo dokumentus ir jais disponavo, dėl ko buvo padaryta didelė žala, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdama turtinės ir kitokios asmeninės naudos.
2. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės 2020 m. sausio 30 d. nutarimu šešiems mėnesiams buvo laikinai apribota R. L. nuosavybės teisė į turtą: 1) garažą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 1 350 Eur; 2) butą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 61 110 Eur; 3) žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), daiktas: (duomenys neskelbtini) daikto Nr. (duomenys neskelbti), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 6 352 Eur, leidžiant naudotis nekilnojamuoju turtu, paliekant draudimą atlikti veiksmus, kurie sumažintų turto vertę, šį turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti, kitaip perleisti kitam asmeniui ar kitokiu būdu keisti jo teisinę padėtį. Šios procesinės prievartos priemonės terminas buvo tęsiamas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjų bei Šiaulių apygardos teismo nutartimis.
3. Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartimi, siekiant užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį, nuo 2022 m. lapkričio 12 d. iki 2023 m. gegužės 6 d. pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajai R. L. priklausančiam turtui: 1) garažui, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 1 350 Eur; 2) butui, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 61 110 Eur; 3) žemės sklypui, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), daiktas: (duomenys neskelbtini) daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 6 352 Eur, leidžiant naudotis nekilnojamuoju turtu, paliekant draudimą atlikti veiksmus, kurie sumažintų turto vertę, šį turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti, kitaip perleisti kitam asmeniui ar kitokiu būdu keisti jo teisinę padėtį.
II. Skundo argumentai
4. Kaltinamosios R. L. gynėja advokatė Dovilė Murauskienė skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį panaikinti. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
4.1. Skundžiama nutartis yra nemotyvuota, joje dėstomi teiginiai nėra pagrįsti, o esminiai bylos duomenys, paneigiantys galimybę ir būtinybę R. L. turtui taikyti nuosavybės teisės apribojimą, nutartyje buvo nutylėti. Skundžiama nutartis neatitinka tokio pobūdžio proceso dokumentams, kuriais yra taikoma viena iš griežčiausių procesinės prievartos priemonių, keliamų net minimalių reikalavimų.
4.2. R. L. atžvilgiu byloje nėra pareikšta civilinių ieškinių, todėl nenustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 straipsnyje įtvirtintas laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindas.
4.3. AB „X“ (civilinio atsakovo) turto visiškai pakanka, siekiant užtikrinti pareikštą civilinį ieškinį, kurio dydis yra aiškiai nepagrįstas, nes minėta bendrovė yra pradėjusi atlyginti galimą žalą gamtai, todėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas dar ir dalies fizinių asmenų turtui neproporcingas ir perteklinis.
4.4. Laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas R. L. atžvilgiu neatitinka tikslingumo ir proporcingumo kriterijų, kadangi R. L. niekada nesiekė paslėpti, sunaikinti, sugadinti turimo turto, o civilinis atsakovas – AB „X“ - savanoriškai pradėjo šalinti teršalus iš gamtinės aplinkos, tokiu būdu savanoriškai atlygindama galimai padarytą žalą tokiais pagrindais, kuriais vadovaujantis žala gamtai buvo apskaičiuota. Net ir darant prielaidą, kad civilinio ieškinio pareiškimas šioje baudžiamojo proceso stadijoje yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, šios procesinės prievartos priemonės taikymas didelės vertės AB „X“ turtui yra pakankamas tikslui pasiekti.
4.5. R. L. AB „X“ nėjo vadovaujančių pareigų, todėl iš jos negali būti reikalaujama atlyginti žalą, kurią atlyginti reikalaujama iš AB „X“. Ilgą laiką taikoma procesinė prievartos priemonė R. L. turtui sukelia realias neigiamas pasekmes ne tik R. L., bet ir tretiesiems asmenims - žemės sklypo, kuriam pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, bendraturčiams. Pagal Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalį, negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai. Todėl žemės sklypo bendraturčiai negali parduoti savo žemės sklypo dalių (jų neatidaliję), ir dėl to tarp R. L. ir bendraturčių giminaičių kyla konfliktų. Šio žemės sklypo vertė yra itin maža (6 352 Eur) pareikšto civilinio ieškinio kontekste, todėl ilgą laiką taikoma procesinė prievartos priemonė šiam turtui yra neprotinga, neproporcinga ir pažeidžianti trečiųjų asmenų teisėtus interesus bei teisę disponuoti savo nuosavybe.
4.6. Skundžiama nutartis yra nemotyvuota, ir tai prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikai, kuris panašiose situacijose yra pripažinęs, kad valstybė tokiais veiksmais pažeidžia asmenų teisę į teisingą baudžiamąjį procesą (pavyzdžiui, EŽTT sprendimai bylose Porowski prieš Lenkiją, S. prieš Rusiją, Džinic prieš Kroatiją).
4.7. Skundžiamoje nutartyje neanalizuotas Aplinkos apsaugos departamento (toliau – AAD) pareikšto ieškinio faktinis pagrindas, pagrįstumas ir ta aplinkybė, kam šis ieškinys yra pareikštas. Iš patikslinto civilinio ieškinio turinio žinoma, kad civiliniu atsakovu yra įvardijama AB „X“, iš kurios prašoma priteisti 48 257 676,57 Eur. Fiziniai asmenys, tarp jų ir R. L., civiliniame ieškinyje kaip žalą padarę asmenys nėra nurodyti. Taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra neteisingas ir neproporcingas dar ir todėl, kad ilgiausiai AB „X“ vadovavęs ir didžiausią žalą (jei tokia bus nustatyta) galimai padaręs buvęs bendrovės generalinis direktorius nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, niekaip nepasisakius dėl jo civilinės atsakomybės pagal AAD pareikštą civilinį ieškinį.
4.8. AB „X“ turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, vertė yra ne mažesnė nei 30 000 000 Eur. Tuo atveju, jei procesinės prievartos priemonės apimtis yra neadekvati bei neproporcinga konfiskuotino turto vertei ar priteistų civilinių ieškinių dydžiui, tokios procesinės prievartos priemonės taikymas atitinkamoje dalyje turi būti nutrauktas (panaikintas) (EŽTT sprendimas Džinic prieš Kroatiją). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 2 dalį teismas gali taikyti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas turi taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina būsimo ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti.
4.9. AAD neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo šioje byloje pareikšti civilinio ieškinio, nes, pirma, žalos faktas taip, kaip jis suprantamas BK 270 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių kontekste, byloje yra nenustatytas, antra, civilinio ieškinio pareiškimas dėl gamtai padarytos žalos gali būti taikomas tik kaip ultima ratio (kraštutinė) priemonė, išnaudojus visas galimybes ištaisyti padėtį taikant aplinkos atkūrimo priemones. Nagrinėjamu atveju teismas turi pareigą ne formaliai konstatuoti, kad civilinis ieškinys yra pareikštas, o motyvuotai įvertinti, ar AAD turėjo pagrindą reikšti tokį civilinį ieškinį, kuris lemia ilgalaikį, didelės apimties R. L. teisių į turtą suvaržymą.
4.10. Šioje byloje juridiniam bei fiziniams asmenims yra inkriminuojamos nusikalstamos veikos, kurių sudėtis yra materiali (BK 270 straipsnio 2 dalis ir 228 straipsnio 2 dalis), todėl yra būtina nustatyti, kad dėl AB „X“ galimai neteisėtų veiksmų, išleidžiant dalį iš dalies apvalytų nuotekų į AB „Y“ nuotekų kolektorių, apeinant biologinio valymo įrenginius, buvo padarytas reikšmingas neigiamas poveikis gamtos elementui (Kuršių marioms), į kurį pateko teršalai. Šios aplinkybės motyvuotas nustatymas yra būtina ir esminė sąlyga civilinio ieškinio pareiškimui, tą aiškiai įvardijo ir Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 7 d. nutartyje, spręsdamas AB „X“ taikomo laikomo nuosavybės teisės apribojimo termino klausimą (šios nutarties 23 punktas). Nagrinėjamu atveju toks didelės žalos aprašymas, koks yra nurodytas kaltinamajame akte, neatitinka Europos Sąjungos teisės aktuose, kurie privalomi Lietuvai (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/60/EB, nustatančioje Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (toliau - Direktyva 2000/60/EB) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) nuostatose (toliau - Direktyva 2004/35/EB) (toliau kartu - ES Direktyvos)) ir nacionaliniuose teisės aktuose pateikto didelės žalos paviršiniam vandens telkiniui apibrėžimo, pagal kurį didelė žala paviršiniam vandens telkiniui galėtų būti konstatuota tik tuo atveju, jei būtų nustatytas reikšmingas neigiamas poveikis.
4.11. Cituojant teisės aktus, susijusius su žalos aplinkai nustatymu, nurodoma, kad kaltinant asmenis pagal BK 270 straipsnio 2 dalį, turi būti nustatyti materialiniai padariniai - reikšmingas neigiamas poveikis Kuršių marių vandens būklei, susijęs būtent su Kuršių marių ir (ar) Baltijos jūros vandens ekologine ar chemine būkle, jos išmatuojamu ir aiškiai įvardijamu pablogėjimu, be kita ko, nustatant ir tiesioginį priežastinį ryšį tarp nustatyto pablogėjimo ir AB „X“ inkriminuojamų veiksmų. Taip pat turi būti nurodyta ir materialinės žalos išraiška, kuri turi būti tiesiogiai susijusi (susieta) su vandens ekologinės ir (ar) cheminės būklės pablogėjimu.
4.12. AAD, pareikšdamas civilinį ieškinį, vadovavosi Metodika, kuri nei valstybinių institucijų (Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2020 m. gegužės 4 d. Valstybinio audito ataskaita, Specialiųjų tyrimų tarnybos korupcijos rizikos aplinkosaugos srityje vertinimo analizė), nei teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-508-497/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėse bylose Nr. e2A-575-302/2019) nelaikytina tinkamu žalos gamtai fakto ir dydžio nustatymo priemonė.
4.13. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-256-387/2019 yra nurodyta, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas pareikštam civiliniam ieškiniui užtikrinti tuo atveju, kai yra tikimybė, jog turtas bus sugadintas, sunaikintas, perleistas ar kitaip suvaržytos teisės į jį. Duomenų, kad kaltinamoji R. L. siekė ar sieks atlikti paminėtus veiksmus turto atžvilgiu, šioje byloje nėra.
4.14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad nuosavybės teisių apribojimas gali būti siejamas išimtinai su nagrinėjama byla ir kad, taikant laikinąjį nuosavybės teisės apribojimą, būtina laikytis proporcingumo principo. Taigi, siekiant teisingai išspręsti klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, būtina atsižvelgti ne tik į tai, kad būtų atlyginta civiliniuose ieškiniuose nurodyta turtinė žala, užtikrintas turto konfiskavimas baudžiamojoje byloje, bet ir į tai, ar nebus neproporcingai apribotos asmens, kuriam taikoma procesinė prievartos priemonė, teisės bei teisėti interesai. Kaip jau minėta, šiuo atveju yra neproporcingai ir neteisėtai ribojama ne tik R. L. teisė į nuosavybę, bet ir trečiųjų asmenų (apriboto žemės sklypo bendrasavininkų) teisė disponuoti jiems priklausančiu turtu.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Kaltinamosios R. L. gynėjos advokatės Dovilės Murauskienės skundas atmetamas.
6. Susipažinus su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, skundo argumentais, įvertinus skundžiamos apygardos teismo nutarties motyvus, konstatuotina, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. L. nekilnojamajam turtui paskirtas pagrįstai, nepažeidžiant BPK 151 straipsnyje numatytų sąlygų, o taip pat BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo reikalavimų.
7. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, būtina nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog galimai padaryta nusikalstama veika, o byloje gali būti pareikštas ar jau yra pareikštas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas, ar išplėstinis turto konfiskavimas. Šia procesine prievartos priemone, be kita ko, siekiama išsaugoti turtą, kad jis nebūtų perleistas, paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o asmuo, galimai padaręs nusikalstamą veiką, atlygintų nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, neįgytų nepagrįstos turtinės naudos iš nusikalstamos veikos ir pan. Nagrinėjamu atveju aptariama procesinė prievartos priemonė paskirta teismui konstatavus, kad nagrinėjamoje byloje būtina užtikrinti pareikštą civilinį ieškinį.
8. Šioje baudžiamojoje byloje R. L. kaltinama pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 270 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 2 dalį tuo, kad būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, veikdama su kitais organizuotos grupės nariais, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdama turtinės ir kitokios asmeninės naudos, klastojo dokumentus, padarydama didelę žalą, sistemingai pažeidinėjo teisės aktus, dėl ko buvo padaryta didelė žala Kuršių marių, Klaipėdos sąsiaurio, Baltijos jūros vandeniui, vandens storymėje gyvenantiems vėžiagyviams (zooplanktonui), ir moliuskams, bei galėjo būti padaryta didelė žala žuvims ir paukščiams. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad byloje yra duomenų, užfiksuotų ikiteisminio tyrimo metu liudytojų, asmenų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės, apklausų protokoluose, kratų, apžiūrų protokoluose, specialistų išvadose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje, suteikiančių pagrindą manyti, jog kaltinamoji R. L. galėjo padaryti jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad tiek skirdamas ar pratęsdamas laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymą, tiek nagrinėdamas skundą dėl šios procesinės prievartos priemonės paskyrimo ar jos termino pratęsimo, teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kiek būtina nustatyti, ar yra pagrindas asmenis kaltinti jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Tačiau šioje proceso stadijoje aukštesnysis teismas iš esmės nesprendžia baudžiamojon atsakomybėn patraukto asmens kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, civilinio ieškinio pagrįstumo klausimų, taip pat nesprendžia, ir kurie byloje esantys duomenys yra laikytini įrodymais baudžiamojoje byloje ir pan. Į šiuos ir panašius skunde keliamus klausimus galės būti atsakyta pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir priėmus galutinį procesinį sprendimą R. L. atžvilgiu. Todėl skunde nurodytos aplinkybės, kurios, pasak kaltinamosios gynėjos, paneigia galimybę priteisti žalos atlyginimą iš R. L., šioje proceso stadijoje laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrįstumo bei teisėtumo nešalina.
9. AAD ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį (t. 78, b. l. 104–109), o vėliau ir patikslintą civilinį ieškinį (t. 78, b. l. 158–179) dėl 48 257 676,57 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimo. Civiliniai ieškiniai priimti, AAD prokurorės 2021 m. sausio 26 d. nutarimu pripažintas civiliniu ieškovu (t. 78, b. l. 180–181). Nors patikslintame civiliniame ieškinyje žalą prašoma priteisti tik iš AB „X“, tačiau pirminiame ieškinyje AAD nurodė, jog prašo žalos atlyginimą priteisti iš kaltų asmenų. R. L. šioje byloje yra kaltinamoji, ji byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu buvo AB „X“ (duomenys neskelbtini) ir pagal jai pareikštą kaltinimą, ji, žinodama realią bendrovės situaciją, susijusią su nuotekų šalinimu, siekdama paslėpti realią įmonės nuotekų taršą, tyčia veikdama priešingai valstybės teisės aktais reglamentuojamai taršos kontrolės tvarkai, visuomenės interesams, siekdama turtinės ir kitokios naudos įmonei AB „X“ ir sau, galimai padarė nusikalstamas veikas, kurių padarymas taip pat galėjo lemti žalos, nurodytos civiliniame ieškinyje, aplinkai atsiradimą. Taigi, šie duomenys sudaro pagrindą atmesti skundo argumentus, jog civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo pareikštas nesant tam pagrindo. Pažymėtina, kad byloje esantys duomenys rodo, kad civilinio ieškovo pozicija, kas turėtų atlyginti jo prašomą priteisti žalos atlyginimą, iki šiol nėra vienareikšmiškai suformuluota. Tačiau siekiat sąžiningo ir operatyvaus proceso civilinis ieškovas turėtų apsispręsti dėl civilinių atsakovų kuo anksčiau bei tiksliai nurodyti kurį ieškinį (konkrečius materialiuosius teisinius reikalavimus), kurių asmenų atžvilgiu ir kokia apimtimi jis prašo nagrinėti baudžiamojoje byloje teisme. Priešingu atveju gali būti pažeista kaltinamosios teisė tinkamai gintis nuo baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio.
10. Skunde taip pat keliamas klausimas, kad AB „X“ kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kuriam taip pat taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, pakanka užtikrinti civilinio ieškinio atlyginimą, todėl nėra pagrindo šios procesinės prievartos priemonės taikyti ir R. L. turtui. Tačiau šiuo metu laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas AB „X“ turtui, kurio vertė apytiksliai 29 500 000 Eur. Tuo tarpu AAD patikslintame civiliniame ieškinyje iš viso prašoma atlyginti 48 257 676,57 Eur aplinkai padarytą žalą, ir pagal byloje esančius duomenis net viso visų kaltinamųjų turto, kuriam taikoma procesinė prievartos priemonė, nepakaktų šiuo metu prašomai priteisti žalai atlyginti. Šios aplinkybės, įvertinus BPK 151 straipsnio nuostatas, leidžia spręsti dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrįstumo, nes aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindas ir sąlygos nėra išnykę ar pasikeitę. Šioje proceso stadijoje netaikant šios procesinės prievartos priemonės į kaltinamosios turtą, gali būti apsunkintas nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymas.
11. Skunde taip pat keliamas ir taikomos procesinės prievartos priemonės proporcingumo klausimas. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju – BPK, ir yra galimi. Šios procesinės prievartos priemonės taikymu yra siekiama svarbių BPK įtvirtintų tikslų, šiuo atveju – užtikrinti baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį. Atsižvelgiant į galimai kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, bylos apimtį, galimai padarytos žalos mastą ir civilinio ieškinio dydį, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamosios turtą, taikant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams.
12. Priešinga išvada šiuo metu negali būti padaryta ir įvertinus skundo argumentą, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taikomas R. L. priklausančiam žemės sklypui, pažeidžia ir trečiųjų asmenų, t. y., jos giminaičių, teisėtus interesus bei jų teisę laisvai disponuoti nuosavybe, t. y., minėtą žemės sklypą parduoti (jį atidalinus). Iš nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio daliai, priklausančiai R. L., yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, nuosavybės teise priklauso ir dar 3 asmenims. Pagal skunde nurodyto Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalį, negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2716-662/2021 taip pat yra nurodęs, kad įstatymų leidėjas yra numatęs imperatyvų draudimą atidalinti žemės sklypą, kuris yra teisminio ginčo objektu (ar kuriam yra taikomas areštas), o nei Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, nei Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės nenumato jokių šio draudimo išimčių, todėl akivaizdu, kad nepasibaigus teisminiam ginčui (ar tol, kol yra taikomas turto areštas), teisės aktai nenumato galimybės atidalinti ginčo žemės sklypus. Tačiau svarbu pažymėti, kad su skundu nepateikta jokių duomenų, pagrindžiančių, kad kas nors iš asmenų, kuriems nuosavybes teise taip pat priklauso minėto žemės sklypo dalys, turi realių ketinimų jiems priklausantį žemės sklypą parduoti, ir šioje byloje taikoma procesinė prievartos priemonė tokias jų teises ribotų. Pažymėtina ir tai, kad nuosavybės teisių apribojimui iš esmės būdingas laikinas pobūdis ir ši procesinė prievartos priemonė gali būti panaikinta teismo nutartimi, vos tik ji taps nebereikalinga arba paaiškėjus kitoms priežastims (tam tarpe ir skunde minimoms dėl ieškinio akivaizdaus nepagrįstumo ir/ar žalos atlyginimo, civiliniam ieškovui patvirtinus, jog žalą prašo priteisti tik iš juridinio asmens, pateikus duomenis dėl trečiųjų asmenų patiriamų nepatogumų, neproporcingų taikomiems suvaržymams ar panašiai), dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas. Iš esmės bet kuri procesinė prievartos priemonė vienu ar kitu aspektu varžo asmens teises, tačiau vien toks teisių varžymas savaime nereiškia, kad procesinė prievartos priemonė yra taikoma neteisėtai ir nepagrįstai. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad kaltinamajai R. L. taikoma procesinė prievartos priemonė yra neproporcinga.
13. Kaltinamosios R. L. gynėja skunde taip pat nurodo, kad ilgiausią laikotarpį bendrovei vadovavęs buvęs bendrovės generalinis direktorius V. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės neišsprendus jo veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimo. Pažymėtina, kad procesinių prievartos priemonių skyrimo ar termino pratęsimo klausimai sprendžiami vertinant konkrečiai su tam tikru asmeniu, kuriam pareikšti kaltinimai, susijusias byloje nustatytas aplinkybes. Todėl aplinkybės, susijusios su kito asmens atsakomybės klausimu, negali būti absoliučiu pagrindu netaikyti minėtos procesinės prievartos priemonės R. L. atžvilgiu. Kaltinamosios gynėjos teiginiai, susiję su kito asmens atsakomybės klausimu, nėra skundo nagrinėjimo dalykas, nes šiuo atveju sprendžiamas skundžiamos nutarties dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas R. L. turtui.
14. Įvertinus skundžiamos Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį matyti, jog joje išdėstyti motyvai yra glausti. Tačiau teismas atsižvelgė į laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymui reikšmingas aplinkybes – įvertino nusikaltimų, kuriais yra kaltinama R. L. sunkumą, pobūdį, duomenis, kurie sudaro pagrindą manyti, jog kaltinamoji galėjo padaryti jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, įvertino, ar egzistuoja šios procesinės prievartos priemonės taikymui būtinas pagrindas, atsižvelgė į galimai nusikalstamomis veikomis padarytą žalą, pareikšto civilinio ieškinio dydį. Todėl vien glaustas nutarties turinys, jos motyvai savaime nereiškia, kad teismas neįsigilino į sprendžiamo klausimo esmę ir nesudaro pagrindo naikinti priimtos nutarties. Be to ši nutartis nėra galutinis procesinis dokumentas byloje, ir jai nėra taikytini tokie patys turinio reikalavimai kaip nuosprendžiui.
15. Apibendrinant konstatuojama, kad Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartis, kuria išspręstas procesinės prievartos priemonės taikymo termino pratęsimo klausimas, yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo kaltinamosios R. L. turtui, iš esmės nepažeidė šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų. Skundžiamoje nutartyje nurodytas nuosavybės teisės apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimas – šiuo metu nėra išnykęs ar pasikeitęs, todėl kaltinamosios R. L. gynėjos skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.
16. Nors Šiaulių apygardos teismas teisėtai ir pagrįstai pratęsė laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. L. turtui, tačiau skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje suklydo nurodydamas žemės sklypo dalį, į kurį laikinai apribojamos kaltinamosios nuosavybės teisės. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad R. L. priklauso 28400/94000 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (skundžiamoje nutartyje ši dalis nurodyta kaip 32800/64000). Atsižvelgiant į tai, skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartis patikslinama, ištaisant nurodytą klaidą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
kaltinamosios R. L. gynėjos advokatės Dovilės Murauskienės skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį.
Patikslinti nutarties rezoliucinės dalies 3) punkte klaidingai nurodytą žemės sklypo dalį, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, ir nurodyti, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstas žemės sklypui, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), daiktas: 28400/94000 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 6 352 Eur, leidžiant naudotis nekilnojamuoju turtu, paliekant draudimą atlikti veiksmus, kurie sumažintų turto vertę, šį turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti, kitaip perleisti kitam asmeniui ar kitokiu būdu keisti jo teisinę padėtį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.