Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Nerijus Meilutis, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo kaltinamojo V. M. gynėjo advokato Rolando Tilindžio skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajam V. M. priklausančiam turtui nuo 2022 m. lapkričio 12 d. iki 2023 m. gegužės 6 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

II. Skundo argumentai

4.8. Teismų praktikoje nurodyta, kad vien tik formalių pagrindų egzistavimo procesinės prievartos priemonės taikymui nepakanka. Bet kokia procesinės prievartos priemonė, o taip pat ir laikinas nuosavybės teisės apribojimas, gali būti skiriama ir taikoma tik tada ir tik iki tol, kol jos taikymas yra būtinas ir neišvengiamas (proporcingas). Taigi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas neturi būti skiriamas formaliai ir deklaratyviai visais atvejais, kai tik baudžiamojoje byloje yra pareiškiamas civilinis ieškinys. Šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad jos nepritaikius turtas gali būti sunaikintas, sugadintas ar perleistas tretiesiems asmenims. Tuo tarpu šiuo atveju tokių grėsmių nėra.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Kaltinamojo V. M. gynėjo advokato Rolando Tilindžio skundas atmetamas.

6. Susipažinus su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, skundo argumentais, įvertinus skundžiamos apygardos teismo nutarties motyvus, konstatuotina, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. M. nekilnojamajam turtui paskirtas pagrįstai, nepažeidžiant BPK 151 straipsnyje numatytų sąlygų, o taip pat BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo reikalavimų.

7. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, būtina nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog galimai padaryta nusikalstama veika, o byloje gali būti pareikštas ar jau yra pareikštas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas, ar išplėstinis turto konfiskavimas. Šia procesine prievartos priemone, be kita ko, siekiama išsaugoti turtą, kad jis nebūtų perleistas, paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o asmuo, galimai padaręs nusikalstamą veiką, atlygintų nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, neįgytų nepagrįstos turtinės naudos iš nusikalstamos veikos ir pan. Nagrinėjamu atveju aptariama procesinė prievartos priemonė paskirta teismui konstatavus, kad nagrinėjamoje byloje būtina užtikrinti pareikštą civilinį ieškinį.

8. Šioje baudžiamojoje byloje V. M. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 270 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 2 dalį tuo, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, veikdamas organizuotoje grupėje, kartu su kitais grupės nariais, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės ir kitokios asmeninės naudos, klastojo dokumentus, sistemingai pažeidinėjo teisės aktus, dėl ko buvo padaryta didelė žala Kuršių marių, Klaipėdos sąsiaurio, Baltijos jūros vandeniui, vandens storymėje gyvenantiems vėžiagyviams (zooplanktonui) ir moliuskams, bei galėjo būti padaryta didelė žala žuvims ir paukščiams. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad byloje yra pakankamai duomenų, užfiksuotų ikiteisminio tyrimo metu dalies įtariamųjų, liudytojų, asmenų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės, apklausų protokoluose, kratų, apžiūrų protokoluose, specialistų išvadose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje, suteikiančių pagrindą manyti, jog kaltinamasis V. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad tiek skirdamas ar pratęsdamas laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymą, tiek nagrinėdamas skundą dėl šios procesinės prievartos priemonės paskyrimo ar jos termino pratęsimo, teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenis kaltinti jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti V. M. jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymu.

9. Nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, jog V. M. niekada nėjo nuolatinio AB „X“ direktoriaus pareigų, tik laikinai (tris savaites) vadovavo bendrovei, nežinojo apie bendrovės nuotekų šalinimo situaciją, su kitais asmenimis nebuvo susitaręs veikti organizuota grupe, o byloje nėra duomenų, kad iš dalies išvalytų nuotekų išleidimas į kolektorių sukėlė realios žalos aplinkai, todėl jo atžvilgiu negali būti reikalaujama žalos, kurią jau pradėjo atlyginti AB „X“, atlyginimo. Visų pirma, aukštesnysis teismas, spręsdamas klausimą dėl laikino nuosavybės teisės taikymo termino pratęsimo, iš esmės nesprendžia dėl baudžiamojon atsakomybėn patraukto asmens kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, civilinio ieškinio pagrįstumo, todėl nepasisako dėl skunde nurodytų minėtų argumentų, taip pat nepasisako ir dėl skunde nurodytų sąvokų „tarša“ bei „žala“ atitikmens byloje nagrinėjamai situacijai ir pan. Į šiuos skunde keliamus klausimus galės būti atsakyta pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir priėmus galutinį procesinį sprendimą V. M. atžvilgiu. Taip pat pažymėtina, kad AAD ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį (t. 78, b. l. 104–109), o vėliau ir patikslintą civilinį ieškinį (t. 78, b. l. 158–179) dėl 48 257 676,57 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimo. Civiliniai ieškiniai priimti, AAD prokurorės 2021 m. sausio 26 d. nutarimu pripažintas civiliniu ieškovu (t. 78, b. l. 180–181). Nors patikslintame civiliniame ieškinyje žalą prašoma priteisti tik iš AB „X“, tačiau pirminiame ieškinyje AAD nurodė, jog prašo žalos atlyginimą priteisti iš kaltų asmenų. V. M. šioje byloje yra kaltinamasis. Jau ankščiau Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas klausimą dėl taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo V. M. turtui pasisakė, kad byloje esantys duomenys rodo, kad civilinio ieškovo pozicija, kas turėtų atlyginti jo prašomą priteisti žalos atlyginimą, iki šiol nėra vienareikšmiškai suformuluota. Situacija nepasikeitė ir šiuo metu. Tačiau siekiat sąžiningo ir operatyvaus proceso civilinis ieškovas turėtų apsispręsti dėl civilinių atsakovų kuo anksčiau bei tiksliai nurodyti kurį ieškinį (konkrečius materialiuosius teisinius reikalavimus), kurių asmenų atžvilgiu ir kokia apimtimi jis prašo nagrinėti baudžiamojoje byloje teisme. Priešingu atveju gali būti pažeista kaltinamojo teisė tinkamai gintis nuo baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ši baudžiamoji byla perduota nagrinėti teismui V. M. kaltinant tuo, kad jis, siekdamas turtinės ir kitokios asmeninės naudos, veikdamas organizuota grupe piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, klastojo dokumentus, sistemingai pažeidinėjo teisės aktus, dėl ko buvo padaryta didelė žala vandeniui ir gyvūnams. Taigi, kaltinamajam inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis galimai buvo padaryta žala aplinkai, o kaltinimas suformuotas ir taip, kad naudos V. M. galimai siekė ir sau. Todėl šie duomenys taip pat sudaro pagrindą atmesti skundo argumentus, jog civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo pareikštas nesant tam pagrindo.

10. Priešinga išvada negali būti padaryta ir įvertinus kitą skunde nurodytą argumentą, kad ilgiausią laikotarpį bendrovei vadovavęs buvęs bendrovės generalinis direktorius V. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, neišsprendus jo veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimo. Procesinių prievartos priemonių skyrimo ar termino pratęsimo klausimai sprendžiami vertinant konkrečiai su tam tikru asmeniu, kuriam pareikšti kaltinimai, susijusias byloje nustatytas aplinkybes. Todėl aplinkybės, susijusios su kito asmens atsakomybės klausimu, negali būti absoliučiu pagrindu netaikyti minėtos procesinės prievartos priemonės V. M. atžvilgiu. Kaltinamojo gynėjo teiginiai, susiję su kito asmens atsakomybės klausimu, nėra skundo nagrinėjimo dalykas, nes šiuo atveju sprendžiamas skundžiamos nutarties dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas V. M. turtui. Taip pat aukštesnysis teismas, spręsdamas klausimą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, negali pasisakyt ir nepasisako dėl skunde nurodytos Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria patvirtintas vieno iš įtariamųjų atžvilgiu priimtas prokuratūros nutarimas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, išdėstytų motyvų ir išvadų.

11. Ankstesnėse Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse buvo pasisakyta ir dėl skunde išdėstyto argumento, susijusio su ribojimu V. M. pasinaudoti valstybės teikiama parama saulės elektrinei įsirengti. Dar kartą atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamojo atžvilgiu taikoma procesinė prievartos priemonė neleidžia pasinaudoti tik valstybės teikiama parama įsirengiant saulės energijos elektrinę, tačiau neužkerta kelio V. M. įsirengti saulės elektrinę už savo lėšas ir taip pasiekti tų tikslų, kurie išdėstyti skunde (tausoti aplinką, padidinti turto vertę, sumažinti energijos išlaidas). Be to, byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad neįsirengus saulės elektrinės, pablogėtų namo būklė, dėl ko jame nebūtų galima gyventi, ir tik skunde nurodyti veiksmai užtikrintų didesnės žalos kilimo turtui sustabdymą. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo į nurodytą turtą, V. M. patiria (ar patirs) tokius suvaržymus, kurie viršija teisingos pusiausvyros tarp taikomų prievartos priemonių ir siekiamo tikslo ribas. Nagrinėjamu atveju tikslas užtikrinti visuomenės interesą atlyginti aplinkai padarytą žalą šiuo atveju nusveria kaltinamojo norą dar labiau pa(si)gerinti gyvenimo sąlygas, kurios šiuo metu pilnai užtikrina tiek kaltinamojo, tiek jo šeimos teises ir teisėtus interesus. Iš esmės bet kuri procesinė prievartos priemonė vienu ar kitu aspektu varžo asmens teises, tačiau vien toks teisių varžymas savaime nereiškia, kad procesinė prievartos priemonė yra taikoma neteisėtai ir nepagrįstai. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teigti, kad kaltinamajam V. M. taikoma procesinė prievartos priemonė yra neproporcinga nėra pagrindo.

12. Skunde taip pat keliamas klausimas, kad AB „X“ kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kuriam taip pat taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, pakanka užtikrinti civilinio ieškinio atlyginimą, todėl nėra pagrindo šios procesinės prievartos priemonės taikyti ir V. M. turtui. Tačiau šiuo metu laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas AB „X“ turtui, kurio vertė apytiksliai 29 500 000 Eur. Tuo tarpu AAD patikslintame civiliniame ieškinyje iš viso prašoma atlyginti 48 257 676,57 Eur aplinkai padarytą žalą, ir pagal byloje esančius duomenis net viso visų kaltinamųjų turto, kuriam taikoma procesinė prievartos priemonė, nepakaktų šiuo metu prašomai priteisti žalai atlyginti. Taip pat iš AAD patikslinto civilinio ieškinio matyti, kad laikotarpiu, kai AB „X“ vadovavo V. M., aplinkai buvo padaryta 904 392,72 Eur žala, V. M. turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, vertė apytiksliai 342 290 Eur, todėl akivaizdu, kad šio sumos nepakaktų galimai tik V. M. vadovavimo laikotarpiu gamtai padarytai žalai atlyginti. Šios aplinkybės, įvertinus BPK 151 straipsnio nuostatas, leidžia spręsti dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrįstumo, nes aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindas ir sąlygos nėra išnykę ar pasikeitę. Šioje proceso stadijoje netaikant šios procesinės prievartos priemonės į kaltinamojo turtą, gali būti apsunkintas nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymas. Šios išvados savaime nepaneigia skunde nurodoma aplinkybė, kad tuo metu, kai laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo pasibaigęs, kaltinamasis nesiėmė veiksmų, siekdamas perleisti jam priklausantį turtą ar sumažinti jo vertę.

13. Iš skundžiamos Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutarties matyti, jog teismas atsižvelgė į laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymui reikšmingas aplinkybes – įvertino nusikaltimų, kuriais yra kaltinamas V. M. sunkumą, nurodė duomenis, kurie sudaro pagrindą manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, įvertino ar egzistuoja šios procesinės prievartos priemonės taikymui būtinas pagrindas, atsižvelgė į galimai nusikalstamomis veikomis padarytą žalą, pareikšto civilinio ieškinio dydį. Todėl vien aplinkybė, kad skundžiamos nutarties motyvai yra glausti, nereiškia, kad nuosavybės teisės apribojimas taikomas formaliai ir deklaratyviai. Nagrinėjamu atveju laikinas nuosavybės teisės apribojimas, vadovaujantis BPK 151 straipsnio 6 dalimi, pratęstas įstatyme numatytam šešių mėnesių terminui. Priešingai nei nurodyta skunde, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad prašymas dėl kaltinamojo akto grąžinimo prokurorui Šiaulių apygardos teisme jau yra išspręstas šio teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutartimi, ir baudžiamojon atsakomybėn traukiamo juridinio asmens AB „X“ atstovo advokato Lino Sesicko prašymas dėl bylos grąžinimo prokurorui netenkintas.

14. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į galimai kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, bylos apimtį, galimai padarytos žalos mastą ir civilinio ieškinio dydį, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamojo V. M. turtą negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Šioje proceso stadijoje netaikant šios procesinės prievartos priemonės į kaltinamojo turtą, gali būti apsunkintas nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymas. Todėl BPK 151 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti kitomis priemonėmis, o taikymo terminas pateisinamas išvardytų aplinkybių visuma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

kaltinamojo V. M. gynėjo advokato Rolando Tilindžio skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.