Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Nerijus Meilutis, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo kaltinamojo G. P. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 14 d. nutarties, kuria laikino nuosavybės teisės apribojimo, taikomo G. P. turtui, terminas pratęstas trims mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kitų asmenų, G. P. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 270 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, t. y. kaltinamas tuo, kad organizavo ir vadovavo organizuotai grupei, kuri sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles dėl ko buvo padaryta didelė žala gamtai, klastojo dokumentus ir jais disponavo dėl ko buvo padaryta didelė žala, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės ir kitokios asmeninės naudos.

II. Skundo argumentai

4.10. Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys turės būti nagrinėjamas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) reikalavimus. Šiaulių apygardos teismas spręsdamas klausimą dėl laikinojo nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo turėjo įsitikinti, ar civilinis ieškinys vis dar vertintinas kaip teisėtai priimtas, ar bendrovė savo veiksmais padarė didelę žalą gamtai, t. y. sukėlė realius reikšmingus neigiamus (materialinius) padarinius, kaip reikalauja BK 270 straipsnio 2 dalyje nustatyta nusikaltimo sudėtis, taip pat, ar nėra pagrįstų teisinių abejonių. AAD civilinį ieškinį pareiškė nepagrįstai ir neteisėtai, kadangi pirmiausia bendrovei nebuvo sudarytos galimybės atlyginti žalą natūra, t. y. civilinio ieškinio pareiškimas dėl gamtai padarytos žalos gali būti taikomas tik kaip ultima ratio (kraštutinė) priemonė, išnaudojus visas galimybes ištaisyti padėtį taikant aplinkos atkūrimo priemones.

5. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Kaltinamojo G. P. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundas atmetamas.

6. Susipažinus su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, skundo argumentais, bei įvertinus skundžiamos apygardos teismo nutarties motyvus, konstatuotina, kad žemesniojo teismo nutartimi klausimas dėl G. P. nekilnojamajam turtui taikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo pratęsimo iš esmės išspręstas teisingai. Aukštesnysis teismas atmeta skundo argumentus, kad nebuvo pagrindų toliau taikyti kaltinamajam G. P. laikiną nuosavybės teisės apribojimą.

7. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, būtina nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog galimai padaryta nusikalstama veika, o byloje gali būti pareikštas ar jau yra pareikštas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas, ar išplėstinis turto konfiskavimas. Šia procesine prievartos priemone, be kita ko, siekiama išsaugoti turtą, kad jis nebūtų perleistas, paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o asmuo, galimai padaręs nusikalstamą veiką, atlygintų nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, neįgytų nepagrįstos turtinės naudos iš nusikalstamos veikos ir pan. Nagrinėjamu atveju aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo terminas pratęstas teismui konstatavus, kad nagrinėjamoje byloje būtina užtikrinti pareikštą civilinį ieškinį.

8. Šioje baudžiamojoje byloje G. P. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 270 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 2 dalį tuo, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės ir kitokios asmeninės naudos, organizavo ir vadovavo organizuotai grupei, kuri klastojo dokumentus, sistemingai pažeidinėjo teisės aktus, dėl ko buvo padaryta didelė žala (duomenys neskelbtini) vandeniui, vandens storymėje gyvenantiems vėžiagyviams (zooplanktonui), ir moliuskams, bei galėjo būti padaryta didelė žala žuvims ir paukščiams. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad byloje yra pakankamai duomenų, užfiksuotų ikiteisminio tyrimo metu dalies įtariamųjų, liudytojų, asmenų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės, apklausų protokoluose, kratų, apžiūrų protokoluose, specialistų išvadose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje, suteikiančių pagrindą manyti, jog kaltinamasis G. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Sutiktina su skundu, kad skundžiamoje nutartyje tiksliai neįvardinta specialisto išvada, kuria buvo remtasi, tačiau iš išreikalautos baudžiamosios bylos medžiagos aiškiai matyti, jog apygardos teismas citavo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. gruodžio 14 d. specialisto išvadą (77 t., b. l. 23–80). Ši išvada yra aprašyta kaltinamajame akte, todėl tiek kaltinamajam, tiek jo gynėjui buvo žinoma, ir negali būti vertinama kaip siurprizinė jų atžvilgiu. Pažymėtina, kad nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar buvo/yra pagrindas asmenis kaltinti jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Tačiau aukštesnysis teismas iš esmės nesprendžia baudžiamojon atsakomybėn patraukto asmens kaltės bei civilinio ieškinio pagrįstumo klausimų. Tuo tarpu G. P. gynėjo skunde pateikiamas vertinimas dėl kaltinamajam inkriminuojamų veikų sudėties (ne)buvimo, tai yra skunde keliamas klausimas dėl BK 270 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarinių (ar buvo padarytas reikšmingas neigiamas poveikis gamtos elementui) nustatymo, didelės žalos (ne)buvimo ir šios žalos apskaičiavimo metodikos, priežastinio ryšio. Pažymėtina, kad į šiuos klausimus atsakys pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, tame tarpe įvertindamas ir skunde akcentuojamas visas specialistų išvadas įrodymų visumoje, ir priimdamas galutinį procesinį sprendimą dėl G. P. kaltės bei civilinio ieškinio pagrįstumo.

9. Kaltinamojo G. P. gynėjas skunde nurodo, kad byloje nenustatyta jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog kaltinamasis jam inkriminuojamais veiksmais galėjo padaryti didelę žalą gamtai, o AB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo atlyginti gamtai padarytą žalą natūra, t. y. taiko aplinkos atkūrimo priemones, kurias įgyvendinus, bus pašalinti teršalai iš gamtinės aplinkos ir civilinis ieškinys turės būti sumažintas ar atmestas. Taip pat kaltinamojo atžvilgiu nėra pareikštas civilinis ieškinys, todėl jo turto atžvilgiu toliau tęsiamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra netikslingas ir neproporcingas. Pagrindo sutikti su šiais skundo argumentais nėra. Juos atmetant, visų pirma pažymėtina, kad civilinio ieškinio pagrįstumo klausimas yra išsprendžiamas priimant galutinį procesinį sprendimą byloje. Todėl vien aplinkybės, kurias kaltinamojo gynėjas nurodo kaip šalinančias galimybę priteisti žalos atlyginimą, šioje proceso stadijoje laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrįstumo bei teisėtumo nešalina.

10. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį (78 t., b. l. 104–109), o vėliau ir patikslintą civilinį ieškinį (78 t., b. l. 158–179) dėl 48 257 676,57 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimo. Civiliniai ieškiniai priimti, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos prokurorės 2021 m. sausio 26 d. nutarimu pripažintas civiliniu ieškovu (78 t., b. l. 180–181). Nors patikslintame civiliniame ieškinyje žalą prašoma priteisti tik iš AB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pirminiame ieškinyje AAD nurodė, jog prašo žalos atlyginimą priteisti iš kaltų asmenų. G. P. šioje byloje yra kaltinamasis.

11. Taigi, byloje susiklosčiusi situacija, kuomet yra pareikšti du ieškiniai, o civilinis ieškovas nėra nurodęs aiškios pozicijos kokius reikalavimus, kokia apimtimi ir svarbiausiai kam konkrečiai palaiko bei prašo nagrinėti kartu su baudžiamąja byla ir priteisti žalą. Analizuojant teisinį reglamentavimą, reikšmingą tokiai situacijai spręsti, matyti, kad pagal BPK 112 straipsnio 1 dalį civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. BPK 113 straipsnyje nurodyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Tuo pačiu pažymėtina, kad nei CPK, nei BPK normose neįtvirtinta tokio procesinio dokumento, kaip kad „Patikslintas ieškinys“, sąvoka. CPK 141 straipsnio 1 dalyje tik nustatyta, jog iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Tačiau, civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas lemia, kad pats ieškovas privalo pasirinkti (nurodyti) asmenį (ar asmenis), kuriems reiškia materialinius teisinius reikalavimus, o taip pat pasirengimo bylai nagrinėti stadijoje be kita ko dar gali būti keičiami/tikslinami byloje dalyvaujantys asmenys, įtraukiant ir naujus asmenis (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tokia procedūra/veiksmai, kas liečia civilinį ieškinį (kaip kad pvz. galutinai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų į pareikštus reikalavimus turinį; išsiaiškinti įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus, bei atsikirtimus; išsiaiškinti įtrauktinus dalyvauti byloje asmenis) nėra numatyta ir aprašyta BPK, tačiau sistemiškai aiškinant aukščiau paminėtas BPK ir CPK normas bei įvertinant baudžiamojo proceso ypatumus, aukštesnysis teismas sprendžia, jog galima tikslinti laiku pateiktą civilinį ieškinį nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, kadangi tik įrodymų tyrimo stadijoje proceso dalyviai gali ne tik pasisakyti dėl civilinio ieškinio esmės, bet ir teikti papildomus jį pagrindžiančius ar paneigiančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju AAD civilinį ieškinį pareiškė laiku, t. y. dar ikiteisminio tyrimo metu. Taigi, iškilus būtinumui, gali jį tikslinti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Byloje esantys duomenys rodo, kad civilinio ieškovo pozicija, kas turėtų atlyginti jo prašomą priteisti žalos atlyginimą, iki šiol nėra aiškiai suformuluota, o ją patikslinti, kaip minėta, civilinis ieškovas gali ir iš esmės nagrinėjant baudžiamąją bylą Šiaulių apygardos teisme. Be abejo, siekiat sąžiningo ir operatyvaus proceso civilinis ieškovas turėtų apsispręsti dėl civilinių atsakovų kuo anksčiau bei tiksliai nurodyti kurį ieškinį (reikalavimus), kurių asmenų atžvilgiu ir kokia apimtimi jis prašo nagrinėti baudžiamojoje byloje. Priešingu atveju gali būti pažeista kaltinamojo teisė tinkamai gintis nuo baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio.

12. Įvertintina ir tai, kad pati baudžiamoji byla perduota nagrinėti teismui G. P. kaltinant, kad jis, siekdamas turtinės ir kitokios asmeninės naudos piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, organizavo ir vadovavo organizuotai grupei, kuri klastojo dokumentus, sistemingai pažeidinėjo teisės aktus, dėl ko buvo padaryta didelė žala vandeniui ir gyvūnams. Taigi, kaltinamajam inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis galimai buvo padaryta žala aplinkai, o byloje surinkti duomenys patvirtina, kad G. P. galėjo padaryti šias nusikalstamas veikas. Be to, kaip jau minėta, kaltinimas suformuotas ir taip, kad naudos G. P. siekė ir sau. Todėl šie duomenys, bei jau minėti procesiniai sprendimai, sudaro pagrindą atmesti skundo argumentus, jog civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo pareikštas nesant tam pagrindo. Neabejotina, kad žalos gamtai padarymo bylose klausimai yra sudėtingi, ir visi duomenys reikalauja kruopščios analizės, turi būti įvertinta ir tai, koks žalos atlyginimo būdas užtikrins kuo greitesnį ir efektyvesnį galimai padaryto aplinkos pažeidimo atstatymą ir kompensuotų galimai padarytą žalą. Tačiau, kaip jau minėta, BPK 151 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė yra taikoma be kita ko siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, taigi akivaizdu, jog įstatymas leidžia taikyti šią procesinę prievartos priemonę pareikštam ieškiniui užtikrinti, esant pagrįstam manymui, grindžiamam pakankamam kiekiui ieškinį patvirtinančių duomenų, jog prašoma priteisti žala buvo realiai padaryta. Be to, civiliniam ieškovui nėra draudžiama pasirinkti teisių gynybos būdo, nors tai dar nereiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas priimdamas gautinį procesinį sprendimą privalo automatiškai patvirtinti, jog jo pasirinktas būdas yra pagrįstas.

13. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Dėl to vien aplinkybė, kad AAD pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo šioje baudžiamojoje byloje ir vietoj to nesutiko su kitų priemonių atkuriant gamtinę aplinką taikymu, neleidžia daryti išvados, kad civilinis ieškovas apskritai neturėjo teisės reikšti ieškinio, ar kad yra pagrindo jo ieškinį šioje stadijoje, neatlikus įrodymų tyrimo, a priori pripažinti akivaizdžiai nepagrįstu. Sutiktina tik su tuo, kad nagrinėjant šią baudžiamąją bylą esminės reikšmės turės visų pirma žalos padarymo fakto ir masto nustatymas, o po to įvertinimas, kiek ir kokia apimtimi padaryta žala yra atlyginta, ir kaip ją atlyginti. Kaip ir įvertinimas ir to, kurie asmenys būtent yra kalti dėl žalos padarymo. Todėl šiuo metu, neatliekant įrodymų tyrimo, tokie klausimai negali būti teisingai išspręsti. Tačiau, kaip jau minėta, nenustačius aplinkybių, kad civilinis ieškinys pareikštas neturint tam teisės, ar yra akivaizdžiai nepagrįstas, bei šioje proceso stadijoje nesprendžiant civilinio ieškinio pagrįstumo klausimo, darytina išvada, kad šiuo atveju laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pratęsimas civiliniam ieškiniui užtikrinti buvo pagrįstas ir teisėtas.

14. Kaltinamojo gynėjas skunde pažymi, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas G. P. turtui yra taikomas jau gana ilgai, todėl svarstytinas jo proporcingumo klausimas. Vis dėlto, aukštesniojo teismo vertinimu, nors aptariama procesinė prievartos priemonė G. P. yra taikoma jau pakankamai ilgą laiką (nuo 2020 m. vasario 14 d., t. y. daugiau nei dvejus metus), tačiau šiuo momentu nėra pagrindo pripažinti, kad pratęsiant laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą kaltinamojo G. P. atžvilgiu buvo pažeistas proporcingumo principas. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju – BPK ir yra galimi. Šios procesinės prievartos priemonės taikymu yra siekiama svarbių BPK numatytų tikslų, šiuo atveju – užtikrinti baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį. Baudžiamosiose bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų laikino nuosavybės teisės apribojimo trukmė neribojama (BPK 151 straipsnio 7 dalis), tačiau teismas privalo užtikrinti, kad taikant šią priemonę būtų laikomasi proporcingumo. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad aptariamos procesinės prievartos priemonės laikinumas nereiškia, kad ji negali būti taikoma ilgą laiko tarpą, netgi iki pat bylos nagrinėjimo teisme pabaigos ar ją jau išnagrinėjus, nes galimybę laikiną nuosavybės teisės apribojimą taikyti iki teismui byloje priimant galutinį sprendimą ar po tokio sprendimo priėmimo nulemia šios procesinės prievartos priemonės esmė, t. y. būtinybė užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį arba priteisto civilinio ieškinio įvykdymą. Nagrinėjamu atveju ilgą laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymą iš esmės lėmė objektyvūs veiksniai, lėmę ir baudžiamojo proceso trukmę, – įtariamųjų (kaltinamųjų), jų padarytų nusikalstamų veikų skaičius, didelė bylos apimtis ir ypatingas sudėtingumas. Todėl toks laikinas nuosavybės teisės apribojimas G. P. turtui, atsižvelgiant į tai, kad galimai buvo padaryta didelė žala aplinkai ir byloje pareikštas didelis civilinis ieškinys, negali būti vertinamas kaip per ilgai taikoma ar per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga šios priemonės taikymu siekiamiems tikslams, kurie nebūtų pasiekti kitomis (švelnesnėmis) procesinėmis priemonėmis. Aukštesnysis teismas įvertino ir skundo argumentus dėl galimo ilgo šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo, kas taip pat, gynėjo teigimu, lems neproporcingą procesinės prievartos priemonės taikymą. Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad teismas ėmėsi pakankamų organizacinių priemonių šios bylos operatyviam nagrinėjimui užtikrinti (pvz. 2022 m. vasario 9 d. byla teismo pirmininko įsakymu buvo pripažinta greičiau nagrinėtina, kas rodo jos prioritetą ir sudaromas sąlygas greičiau nagrinėti, o, savo ruožtu, ir procese dalyvaujantiems asmenims indikuoja organizuoti savo veiklą atsižvelgiant į šios bylos prioritetiškumą; pačios bylos nagrinėjimui teismas sudarė bylos nagrinėjimo grafiką). Todėl skundas dėl proporcingumo pažeidimo šiuo aspektu pripažįstamas nepagrįstu.

15. Be to, gynėjo nuomone, šiuo metu AB „(duomenys neskelbtini)“ kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kuriam taip pat taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, pakanka užtikrinti civilinio ieškinio atlyginimą, todėl nėra pagrindo šios procesinės prievartos priemonės taikyti ir G. P. turtui. Tačiau nėra pagrindo sutikti ir su šiuo skundo teiginiu. Pažymėtina, kad šiuo metu laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas AB „(duomenys neskelbtini)“ turtui, kurio vertė apytiksliai 29 500 000 Eur, G. P. turtui, kurio vertė apytiksliai 2 094 024 Eur bei daliai kitų kaltinamųjų turtui, kurio vertė apytiksliai 775 005 Eur. Tuo tarpu AAD patikslintame civiliniame ieškinyje iš viso prašoma atlyginti 48 257 676,57 Eur aplinkai padarytą žalą, t. y. net viso kaltinamųjų turto, kuriam taikoma procesinė prievartos priemonė, nepakaktų šiuo metu prašomai priteisti žalai atlyginti. Taip pat iš kaltinamojo akto matyti, kad G. P. inkriminuojamas galimai padarytų nusikalstamų veikų laikotarpis nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 13 d., t. y. visas laiko tarpas už kurį AAD patikslintame civiliniame ieškinyje prašoma priteisti galimai kaltinamojo neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Taigi, G. P., jeigu būtų pripažintas kaltu pagal jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, galimai atsakytų už visą gamtai padarytą žalą. Iš aptartų duomenų matyti, kad bendro G. P., bendrovės ir kitų kaltinamųjų turto, kuriam šiuo metu taikomas laikinas nuosavybės apribojimas, nepakaktų atlyginti galimai gamtai padarytos žalos. Be to, kaltinamojo gynėjo skunde nurodomas dalinis žalos atlyginimas, visų pirma, dar neleidžia spręsti apie visišką žalos atlyginimą ateityje (ypač jei nebus taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas), antra, jis nebuvo pripažintas civilinio ieškovo – AAD, taigi yra ginčytinas ir galutinai ši aplinkybė bus nustatyta tik išnagrinėjus bylą ir įvertinus visus surinktus duomenis, trečia – jis nėra ženklus, lyginant su ieškinio suma. Atsižvelgiant į galimai kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, bylos apimtį, galimai padarytos žalos mastą ir civilinio ieškinio dydį, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamojo G. P. turtą negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Šioje proceso stadijoje netaikant šios procesinės prievartos priemonės į kaltinamojo turtą, gali būti apsunkintas nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymas. Todėl BPK 151 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti kitomis priemonėmis, o taikymo terminas pateisinamas išvardytų aplinkybių visuma.

16. Aukštesniojo teismo vertinimu byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas – į minėtą kaltinamojo turtą varžo jo teises akivaizdžiai labiau, nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti. Tokių duomenų skunde nepateikia ir kaltinamojo gynėjas. Juo labiau, kad G. P. nekilnojamajam turtui nėra nustatytas visiškas daiktinių teisių suvaržymas ar daiktų paėmimas iš savininko. Yra nustatyti apribojimai tik uždraudžiant atlikti veiksmus, kurie sumažintų šio turto vertę, šį turtą parduoti, įkeisti, kitaip perleisti kitam asmeniui ar kitokiu būdu keisti jo teisinę padėtį, tačiau nedraudžiant juo naudotis. Svarbu pažymėti ir tai, kad nuosavybės teisių apribojimui iš esmės būdingas laikinas pobūdis ir ši procesinė prievartos priemonė gali būti panaikinta teismo nutartimi, vos tik ji taps nereikalinga arba paaiškėjus kitoms priežastims (tam tarpe ir skunde minimoms dėl ieškinio akivaizdaus nepagrįstumo ir/ar žalos atlyginimo arba civiliniam ieškovui patvirtinus, jog žalą prašo priteisti tik iš juridinio asmens), dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas.

17. Kaltinamojo G. P. gynėjas skunde taip pat nurodo, kad ilgiausią laikotarpį bendrovei vadovavęs ir didžiausią žalą galimai sukėlęs buvęs bendrovės generalinis direktorius V. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės neišsprendus jo veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimo. Pažymėtina, kad procesinių prievartos priemonių skyrimo ar termino pratęsimo klausimai sprendžiami vertinant konkrečiai su tam tikru asmeniu, kuriam pareikšti kaltinimai, susijusias byloje nustatytas aplinkybes. Todėl aplinkybės, susijusios su kito asmens atsakomybės klausimu, negali būti absoliučiu pagrindu netaikyti minėtos procesinės prievartos priemonės G. P. atžvilgiu. Visi atvejai yra individualūs, ir kiekvieną kartą reikia kruopščiai analizuoti aplinkybių visumą. Tuo labiau, kad kaltinamojo gynėjo teiginiai, susiję su kito asmens atsakomybės klausimu, nėra skundo nagrinėjimo dalykas, nes šiuo atveju sprendžiamas skundžiamos nutarties dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas G. P. turtui.

18. Apygardos teismo išvadų dėl būtinybės šiuo konkrečiu atveju pratęsti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į G. P. turtą nepaneigia ir skundo argumentai, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota ir apygardos teismas neatsižvelgė į kaltinamojo gynėjo pateiktus rašytinius paaiškinimus. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2022 m. vasario 11 d. pranešimu informavo kaltinamąjį ir jo gynėją, jog 2022 m. vasario 14 d. 8.30 val. rašytinio proceso tvarka bus sprendžiamas laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo G. P. atžvilgiu klausimas. Apygardos teisme 2022 m. vasario 14 d. buvo gauti G. P. gynėjo rašytiniai paaiškinimai dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo G. P. turtui, kurie yra paminėti ir skundžiamoje nutartyje trumpai išdėstant jų esmę. Nors kaltinamojo gynėjas skunde iš esmės pagrįstai nurodo argumentus dėl itin glausto skundžiamos nutarties motyvavimo, tačiau vien tai savaime nesudaro pagrindo teigti, jog laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas nesant tam įstatyme įtvirtintų pagrindų ir sąlygų. Išanalizavus skundžiamą 2022 m. vasario 14 d. nutartį matyti, jog teismas atsižvelgė į šios procesinės prievartos taikymui reikšmingas aplinkybes – įvertino nusikaltimų, kuriais yra kaltinamas G. P. sunkumą, pagrindinius duomenis, kurie sudaro pagrindą manyti, jog kaltinamasis G. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, įvertino ar nėra išnykęs šios procesinės prievartos priemonės taikymui būtinas pagrindas, atsižvelgė į galimai nusikalstamomis veikomis padarytą žalą, pareikšto civilinio ieškinio dydį. Vien aplinkybės, kad skundžiamos nutarties motyvai yra labai glausti ir joje nepasisakyta dėl visų kaltinamojo gynėjo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų teiginių, savaime nereiškia, kad teismas neįsigilino į sprendžiamo klausimo esmę ir nesudaro pagrindo naikinti priimtos nutarties. Esminiai aspektai, aukštesniojo teismo manymu, buvo įvertinti. Be to kaltinamasis G. P. ir jo gynėjas savo argumentus dėl taikomo nuosavybės teisės apribojimo, kurie iš esmės analogiški apygardos teismui teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodytiems motyvams, pateikė apskųsdami nutartį aukštesniajam teismui, kuris skunde dėstomus argumentus išnagrinėjo šia teismo nutartimi ir dėl visų jų pasisakė. Dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo apribotos kaltinamojo procesinės teisės būti išklausytam, taip pat teisės į teisingą baudžiamąjį procesą ir teisminę gynybą, nors tuo pačiu akcentuotina, kad aukštesnysis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kuria nepritariama žemesniųjų teismų pozicijai, kai nepasisakoma dėl esminių proceso dalyvių argumentų sprendžiamu klausimu. Tokia praktika (tam tarpe ir sprendžiant dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo), netoleruotina ir neturi būti taikoma.

19. Apibendrinant konstatuojama, kad Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 14 d. nutartis, kuria išspręstas procesinės prievartos priemonės pratęsimo klausimas, iš esmės yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltinamojo G. P. turto laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, iš esmės nepažeidė šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų. Skundžiamoje nutartyje nurodytas nuosavybės teisės apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimas – šiuo metu nėra išnykęs ar pasikeitęs, jo nepaneigia skunde nurodyti kaltinamojo G. P. gynėjo argumentai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

kaltinamojo G. P. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 14 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.