- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-06
- Bylos Nr.
- 2A-283-236/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Alvydas Poškus, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- T. K., R. K.
- Kategorijos
- 21.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Alvydo Poškaus ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų T. K. ir R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1757-273/2015 pagal ieškovų T. K. ir R. K. ieškinį atsakovams bankrutavusiai akcinei bendrovei Ūkio bankui ir akcinei bendrovei Šiaulių bankui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir reikalavimo pripažinimo neteisėtu, dalyvaujant tretiesiems asmenims bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Ratakis”, uždarajai akcinei bendrovei „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai T. K. ir R. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį tikslino, atsakovėms BAB Ūkio bankui ir AB Šiaulių bankui, prašydami pripažinti negaliojančia 2009 m. gruodžio 30 d. Mažojo kredito sutartį Nr. KR17-MK2-222/09, pasirašytą tarp AB Ūkio banko ir UAB „Ratakis”, pripažinti negaliojančiu 2004 m. birželio 9 d. Kredito sutarties Nr. 17-147 (toliau tekste Kredito sutartis) 2009 m. gruodžio 30 d. Priedą Nr. 12 (taip pat ir Susitarimas Nr. 12), pasirašytą tarp AB Ūkio banko teisių perėmėjo AB Šiaulių banko ir UAB „Ratakis”, pripažinti, kad pagal AB Ūkio banko teisių perėmėjo AB Šiaulių banko ir UAB „Ratakis” pasirašytą 2004 m. birželio 9 d. Kredito sutarties Nr. 17-147 2009-12-30 Priedą Nr. 12 vykdyti mokėjimai nuo 2009 m. gruodžio 30 d. iki 2010 m. kovo 25d. 203 675 Lt sumai yra neteisėti, pripažinti, kad UAB „Ratakis” neturi įsipareigojimų AB Ūkio bankui pagal 2009 m. gruodžio 30 d. Mažojo kredito sutartį Nr. KR17-MK2-222/09. (t. 1, b. l. 9-19, t. 2, b. l. 89-100).
Ieškovai T. K. ir R. K. prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-74-230/2015 ieškiniu prašė pripažinti, jog BAB Ūkio bankas neturi reikalavimo teisės ieškovams pagal reiškiamus reikalavimus ieškovui T. K. dėl paprastojo vekselio 350 000 Lt sumai apmokėjimo, kai neapmokėta vekselio dalis yra 178 097,68 Lt, ir BAB Ūkio banko reiškiamus reikalavimus ieškovei R. K. dėl T. K. paprastojo vekselio 350 000 Lt sumai apmokėjimo laidavimo, kai neapmokėta vekselio dalis yra 178 097,68 Lt, pripažinti, kad ieškovas T. K. nėra išdavęs AB Ūkio bankui vekselio 350 000 Lt sumai, ir ieškovė R. K. nėra laidavusi AB Ūkio bankui už T. K. neva išduotą 350 000 Lt paprastąjį vekselį (t. 4, b. l. 4-8).
Ieškovai nurodė, kad ieškovas T. K., kaip trečiojo asmens UAB „Ratakis“ buvęs vadovas, pradėjo derybas su AB Ūkio banku dėl finansinių sunkumų turinčios banko skolininkės UAB „Giraitės leda” mėsos gaminių įrenginių ir patalpų įsigijimo. 2004 m. birželio 9 d. UAB „Ratakis” ir AB Ūkio bankas sudarė Kredito sutartį Nr. 17- 147, kuria bankas UAB „Ratakis” paskolino 650 000 Lt, iš kurių 354 000 Lt buvo skirti banko skolininkės UAB „Giraitės leda” skoloms padengti ir 296 000 Lt skirti apyvartinėms lėšoms finansuoti. 2004 m. liepos 30 d. Kredito sutarties Nr. 17-147S Susitarimu Nr. 1 paskolos suma buvo padidinta iki 1 740 000 Lt, iš kurių papildomai 1 090 000 Lt buvo skirta AB Ūkio bankui įkeistų gamybinių įrengimų įsigijimui iš UAB „Giraitės leda”. 2004 m. antroje pusėje UAB „Ratakis” pradėjo vykdyti mėsos gaminių gamybos ir prekybos veiklą. Prasidėjus 2008-2009 m. ekonominei krizei UAB „Ratakis” finansiniai rezultatai pradėjo blogėti, padidėjo rizika, jog UAB „Ratakis” negalės tinkamai nevykdyti sutarčių su kontrahentais, todėl 2009 m. rugsėjo 14 d. ir 2009 m. gruodžio 15 d. ieškovas raštu kreipėsi į AB Ūkio banką dėl 2004 m. birželio 9 d. Kredito sutarties Nr. 17-147 pakeitimo ir prašė atidėti terminą mokėti įmokas.
Ieškovai pažymėjo, jog AB Ūkio bankas sutarties pakeitimų nedarė, pradėjo naudoti ekonominį spaudimą, pagrasino nutraukti Kredito sutartį ir pradėti priverstinį paskolos išieškojimą bei įkeisto bankui turto realizavimą. 2009 m. gruodžio 28 d. ieškovą pasikvietęs banko Kauno filialo valdytojas R. S. informavo, kad jau turi potencialų pirkėją įrengimams ir nekilnojamam turtui įsigyti, pareiškė, kad AB Ūkio bankas nenutrauks 2004 m. birželio 9 d. Kredito sutarties Nr. 17-147 tokiu atveju, jei UAB „Ratakis” paims naują paskolą, kurios lėšomis padengs dalį minėtos Kredito sutarties įmokų, paaiškino, kad UAB „Ratakis” privalo nedelsiant pasinaudoti galimybe gauti kreditą iš UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS” fondų lėšų „Mažų kreditų teikimas - II etapas”, kurios buvo teikiamos ir per AB Ūkio banką ir kaip paaiškėjo vėliau, finansuojamos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.
Ieškovai esmine sąlyga, kad nebūtų nutraukta 2004 m. birželio 9 d. Kredito sutartis Nr. 17-147, laikė neteisėtą AB Ūkio banko reikalavimą, kad naujos paskolos pinigais būtų dengiama minėta kredito sutartis. Ieškovai nurodė, jog 2009 m. gruodžio 29 d. gautame banko darbuotojos K. J. elektroniniame laiške buvo pridėtas AB Ūkio banko paskolų sprendžiamojo organo bendras sprendimas, kuriame buvo numatytas 2004 m. birželio 9 d. Kredito sutarties Nr. 17-147 pertvarkymas ir naujos 350 000 Lt paskolos išdavimas, numatyta, kad paskola pagal Kredito sutartį bus dengiama per kelis kartus po 175 000 Lt įmokomis, kurių suma (350 000 Lt) sudaro naujos išduodamos paskolos dydį (350 000 Lt).
Šalies argumentai
Ieškovai nurodė, jog 2009 m. gruodžio 29 d. buvo priimti sprendimai, kurie, ieškovų teigimu, nepaliko galimybių UAB „Ratakis” kažką keisti ar rinktis. 2009 m. gruodžio 30 d. AB Ūkio bankas atsiuntė paruoštus UAB „Ratakis” akcininkų susirinkimo protokolo projektą, naujos paskolos sutarties projektą. 2009 m. gruodžio 31 d. AB Ūkio banko buveinėje ieškovui buvo pateiktas pasirašyti tik prašymo dėl paskolos gavimo paskutinis paraiškos lapas, naujas 2009 m. gruodžio 30 d. Mažojo kredito sutartis Nr. KR 17-MK2-222/09 ir 2004 m. birželio 9 d. Kredito sutarties Nr. 17-147 2009 m. gruodžio 30 d. Priedas Nr. 12, kuriame buvo numatytos dvi paskolos įmokos 175 000 Lt iki 2010 m. sausio 30 d. ir 175 000 Lt iki 2010 m. vasario 28 d.
Ieškovai pažymėjo, jog UAB „Ratakis” atliko iš viso 182 904 Lt paskolos įmokų mokėjimus pagal 2009 m. gruodžio 30 d. Mažojo kredito sutartį Nr. KR17-MK2-222/09. Nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2010 m. kovo 25 d. UAB „Ratakis” pagal 2004 m. birželio 9 d. Kredito sutarties Nr. 17-147 Priedą Nr. 12 sumokėjo iš viso 203 675 Lt paskolos mokėjimų. Ieškovų teigimu, UAB „Ratakis” įsipareigojimai AB Ūkio bankui pagal 2009 m. gruodžio 30 d. Mažojo kredito sutartį Nr. KR17-MK2-222/09 buvo pilnai padengti 2010 m. kovo 25 d., iš kurių: 203 675 Lt buvo padengti kaip 2004 m. birželio 9 d. Kredito sutarties Nr. 17-147 mokėjimai ir 182 904 Lt buvo padengti kaip 2009 m. gruodžio 30 d. Mažojo kredito sutarties Nr. KR17-MK2-222/09 mokėjimai.
Ieškovai nurodė, jog 2013 m. kovo 3 d. AB Šiaulių bankas perėmė iš BAB Ūkio banko visas reikalavimo teises pagal 2004 m. birželio 9 d. Kredito sutartį Nr. 17-147 su visais vėlesniais jos priedais ir pakeitimais. 2009 m. gruodžio 30 d. Mažojo kredito sutartyje Nr. KR17-MK2-222/09 buvo įtraukta sąlyga, jog ieškovai pateikia AB Ūkio bankui paprastąjį neprotestuotiną vekselį 350 000 Lt sumai. Dėl šios priežasties 2009 m. gruodžio 30 d. Mažojo kredito sutartis Nr. KR 17-MK2-222/09 ir 2004 m. birželio 9 d. Kredito sutarties Nr. 17-147 2009 m. gruodžio 30 d. Priedas Nr. 12 ir iš jų vykdymo kylantys teisiniai padariniai turėjo ieškovų turtinius interesus, nes AB Ūkio bankas neteisėtai ieškovams yra pateikęs reikalavimą dėl šio paprastojo vekselio 350 000 Lt sumai apmokėjimo, kai neapmokėta vekselio dalis yra 178 097,68 Lt.
Ieškovų teigimu, jie pripažintini nukentėjusiais asmenimis, kuriems įstatymas suteikia teise pareikšti ieškinį dėl aukščiau nurodytų sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Ieškovai pažymėjo, jog ieškinio reikalavimus grindė tokiomis faktinėmis aplinkybėmis: a) AB Ūkio banko atstovas neteisėtai reikalavo iš ieškovo ne savo noru sudaryti naują 2009 m. gruodžio 30 d. Mažojo kredito sutartį Nr. KR17-MK2-222/09 bei 2004 m. birželio 9 d. Kredito sutarties Nr. 17-147 2009 m. gruodžio 30 d. naują Priedą Nr. 12, kad AB Ūkio bankas nenutrauktų 2004 m. birželio 9 d. kredito sutarties Nr. 17-147 ir nepradėtų išieškojimo iš AB Ūkio bankui įkeisto turto; b) AB Ūkio bankas grasino ekonominiais padariniais ir darė neteisėtą poveikį UAB „Ratakis”, kurie būtų atsiradę iškart po grasinimų įgyvendinimo ir priklausė išimtinai tik nuo AB Ūkio banko nesąžiningų veiksmų, kurie reiškė UAB „Ratakis” vykdyto gamybos proceso sustabdymą, atlyginimų daugiau nei 80-iai darbuotojų mokėjimo sustabdymą, darbuotojų atleidimą ir kitus neigiamus padarinius; c) UAB „Ratakis” sudaryti paskolų sandoriai su AB Ūkio banku buvo akivaizdžiai nenaudingi UAB „Ratakis”; d) jeigu AB Ūkio bankas nebūtų naudojęs ekonominio spaudimo, UAB „Ratakis” nebūtų ėmęs naujos paskolos. AB Ūkio banko veiksmai prieštaravo gerų papročių principui, banko savanaudiškas ir nesąžiningas elgesys netoleruotinas visuomenėje ir prieštarauja viešai tvarkai.
Ieškovai nurodė, kad 2014 m. gegužės 16 d. gavo iš AB Ūkio banko reikalavimą Nr. 160-03-971 apmokėti 350 000 Lt paprastąjį vekselį, kurį ieškovai laikė neteisėtu. Ieškovas pažymėjo, jog nėra išdavęs jokio paprastojo vekselio, o ieškovė nėra laidavusi ieškovo neva išduoto paprastojo vekselio, todėl AB Ūkio bankas neturi reikalavimo teisės ieškovams.
Atsiliepimas
Atsakovė BAB Ūkio bankas atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ieškovų patikslintą ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais atmesti ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas (t.3, b. l. 15-26). Nurodė, kad ginčijami sandoriai UAB „Ratakis” buvo ekonomiškai naudingi, atitiko tikrąją šalių valią ir normalius sutartinius teisinius santykius, todėl nėra pagrindo sandorių pripažinti negaliojančiais dėl ekonominio spaudimo (CK 1.91 str. 1 d.).
Atsakovė pažymėjo, kad kredito sutartis AB Ūkio bankui suteikė teisę savo nuožiūra pasirinkti, kokį ar kokius numatytus veiksmus konkrečiu atveju UAB „Ratakis” nevykdant ar netinkamai vykdant savo sutartinių įsipareigojimų, ir bet koks banko reikalavimas kredito gavėjui, pareikštas kredito sutartyje numatytais atvejais, laikytinas privalomas kredito gavėjui (Kredito sutarties 14.2. p.). Atsakovės teigimu, ieškovai neginčijo, jog UAB „Ratakis” tinkamai nevykdė kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl bankas turėjo teisėtą pagrindą nutraukti Kredito sutartį ir pradėti išieškojimą iš įkeisto turto. UAB „Ratakis”, būdamas verslininkas ir sudarydamas kredito sutartį, suvokė savo prisiimamų įsipareigojimų nevykdymo riziką. Nors UAB „Ratakis” tinkamai savo prievolių pagal Kredito sutartį nevykdė AB Ūkio bankas atsižvelgė į UAB „Ratakis” prašymą ir sudarė ginčijamą Kredito sutarties Priedą, kuriuo buvo pertvarkytas kredito likučio grąžinimo grafikas suteikiant UAB „Ratakis” palankius kredito dalinio grąžinimo terminus ir sumas. Atsakovės teigimu, Kredito sutarties Priedu UAB „Ratakis” interesų nepažeidė ir jai buvo ekonomiškai naudingas. Pažymėjo, jog po ginčijamo Priedo buvo pasirašyti dar penki papildomi susitarimai prie kredito sutarties.
Atsakovė nurodė, jog AB Ūkio bankas, sudarydamas su UAB „Ratakis” Mažo kredito sutartį, laikėsi 2009 m. gegužės 12 d. tarp AB Ūkio banko ir INVEGA sudarytos Tikslinės paskolos sutarties Nr. JKPF-100-0902 sąlygų. 2009 m. gruodžio 14 d. ieškovas kreipėsi į AB Ūkio banką su prašymu suteikti 350 000 Lt kreditą įmonės apyvartinėms lėšoms. UAB „Ratakis” pateikė Smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaraciją. AB Ūkio banko Paskolų komitetas apsvarstė UAB „Ratakis” prašymą ir pritarė siūlymui suteikti UAB „Ratakis kreditą tam tikromis sąlygomis. AB Ūkio banko stebėtojų taryba 2009 m. gruodžio 31 d. pritarė UAB „Ratakis” prašymui. Mažo kredito sutarties projekto sąlygose buvo aiškiai nurodyta, kad paskola išduodama apyvartinėms lėšoms. UAB „Ratakis” buvo sudaryta galimybė iš anksto susipažinti Mažo kredito sutarties sąlygomis bei pateikti pastabas ar pasiūlymus, tačiau UAB „Ratakis” sutiko su visomis Mažo kredito sutarties sąlygomis. Kaip ir numatė Tikslinė paskolos sutartis ir programa „Mažų kreditų teikimas” UAB „Ratakis” atitiko visus reikalavimus mažam kreditui gauti, todėl buvo sudaryta Mažo kredito sutartis ir buvo suteiktas 350 000 Lt kreditas apyvartinėms lėšoms (Mažo kredito sutarties 1.1 p., 1.8). Prievolių pagal Mažo kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui taip pat buvo pateiktas ieškovo T. K. paprastas neprotestuotinas vekselis 350 000 Lt sumai su 7,70 proc. palūkanomis, laiduotas ieškovo sutuoktinės R. K. (Mažo kredito sutarties 1.11.p.). Mažo kredito lėšos buvo panaudotos atsiskaityti su UAB „Ratakis” tiekėjais, šias pinigines lėšas UAB „Ratakis” tiekėjams pervedant tiesioginiu pavedimu. Tai patvirtina Mažo kredito sutarties pagrindu gauto Kredito panaudojimo registracijos lapas Nr. 1, mokėjimų pavedimai bei kiti buhalterinės apskaitos dokumentai.
Atsakovė nesutiko su ieškovais, jog Mažo kredito sutarties pagrindu gautos lėšos buvo panaudotos dengti paskolą pagal Kredito sutarties Priedą. Atsakovė nurodė, jog Mažo kredito sutartimi suteikto kredito pagalba buvo išsaugota nepertraukiama UAB „Ratakis” veikla, todėl šis sandoris įmonei buvo ekonomiškai naudingas ir reikalingas. Atsakovės teigimu, bankas iš šio sandorio negavo jokios finansinės naudos. UAB „Ratakis” ir pagal Mažo kredito sutartį prisiimtų įsipareigojimų nevykdė tinkamai. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog Mažo kredito sutartis buvo sudaryta dėl grasinimo ar ekonominio spaudimo.
Atsakovės teigimu, ieškovai pateikė melagingas ginčijamų sandorių sudarymo ir vykdymo aplinkybes. Atsakovė nurodė, jog pagal Mažo kredito sutartį paskolos lėšos turėjo būti panaudotos iki 2009 m. gruodžio 31 d., kas ir buvo padaryta, kai tuo tarpu įmokos pagal Kredito sutarties Priedą buvo atliekamos tik nuo 2010 m. vasario 1 d. Atsakovė laikė, jog Mažo kredito sutarties pagrindu gautomis lėšomis negalėjo būti (ir nebuvo) dengiami įsipareigojimai pagal Kredito sutarties Priedą. Atsakovė pažymėjo, jog ieškovų nurodyta aplinkybė, jog neva nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2010 m. kovo 25 d. UAB „Ratakis” vykdė mokėjimus pagal Kredito sutarties Priedą iš viso 203 675 Lt iš Mažo kredito sutarties pagrindu gautos paskolos, neatitinka tikrovės.
Atsakovė laikė, jog ieškovams turėtų būti taikomos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, numatytos CPK 95 str. 2 d., kadangi jie sąmoningai siekia suklaidinti teismą, susiedami du vienas nuo kito nepriklausančius sandorius.
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, ieškinys pareikštas siekiant sąmoningai išvengti ar užvilkinti priverstinio vykdymo procesą pagal Mažo kredito sutartimi prisiimtų prievolių įvykdymo užtikrinimui ieškovų išduotą ir laiduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 350 000 Lt sumai. UAB „Ratakis” negrąžinus dalies paskolos pagal Mažo kredito sutartį, Ūkio bankas įgijo teisėtą ir pagrįstą reikalavimo teisę į neapmokėto vekselio dalį, t. y. į 178 097,68 Lt. Ši suma kaip AB Ūkio banko kreditorinis reikalavimas yra patvirtinta UAB „Ratakis” bankroto byloje. Ieškovų nurodytą aplinkybę, kad jie nėra išdavę jokio paprastojo neprotestuotino vekselio, paneigia byloje pateiktas ieškovų pasirašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis. Ieškinio reikalavimu dėl AB Ūkio banko reikalavimo pagal vekselį pripažinimo neteisėtu, ieškovai vilkina bylos nagrinėjimą ir siekia išvengti priverstinio išieškojimo.
Atsakovė pažymėjo, jog ieškovai nenurodė, kokios būtų tokių sandorių negaliojimo pasekmės - ar turėtų būti taikoma restitucija, ir jei ji turėtų būti taikoma, tai kokiu būdu ir kokia apimtimi. Patikslintas ieškinys neatitinka CPK ieškinio turiniui keliamų reikalavimų.
Atsakovė BAB Ūkio bankas atsiliepime į ieškinio reikalavimus dėl reikalavimo teisės pagal vekselį pripažinimo negaliojančia prašė ieškovų reikalavimus atmesti (t. 4, b. l. 77-81).
Atsakovės teigimu, bankas turi teisėtą ir pagristą reikalavimą į neapmokėtą 178 097,68 Lt sumą pagal ieškovo T. K. išduotą ir ieškovės R. K. laiduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 350 000 Lt sumai. Nurodė, jog prievolių pagal Mažo kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui buvo pateiktas ieškovo paprastas neprotestuotinas vekselis 350 000 Lt sumai su 7,70 proc. palūkanomis, laiduotas jo sutuoktinės ieškovės R. K. (Mažo kredito sutarties 1.11. p.). Mažo kredito sutartį, kaip UAB „Ratakis” direktorius, ir vekselį pasirašė ieškovas tą pačią dieną. Ieškovas nuo 2003 m. gegužės 30 d. iki 2014 m. gegužės 9 d. buvo UAB „Ratakis” direktorius ir nuo 2006 m. birželio 19 d. šios įmonės akcininkas, o ieškovė taip pat dirbo UAB „Ratakis”, todėl abu ieškovai žinojo ir žino tiek apie sudarytą Mažo kredito sutartį ir jos pagrindu gautą kreditą, tiek apie Mažo kredito sutartimi prisiimtu prievolių įvykdymo užtikrinimui pasirašytą vekselį. UAB „Ratakis” susidariusi negrąžinta skola pagal Mažo kredito sutartį yra 178 097,68 Lt.
Atsakovė nurodė, jog ieškinys pareikštas siekiant sąmoningai išvengti arba užvilkinti 178 097,68 Lt sumos pagal išduotą vekselį išieškojimą. Ieškovai nurodo melagingas aplinkybes, kadangi į AB Ūkio banką niekada dėl 178 097,68 Lt sumos pagal vekselį apmokėjimo nesikreipė ir ieškinyje nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų šias jų nurodytas aplinkybes.
Atsakovė AB Šiaulių bankas atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ieškovų patikslintą ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais atmesti ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b. l. 3-9). Atsakovė nepasisakė dėl ieškovų reikalavimo pripažinti negaliojančia 2009 m. gruodžio 30 d. Mažojo kredito sutartį Nr. KR17-MK2-222/09 ir reikalavimo pripažinti, kad BUAB „Ratakis” neturi jokių įsipareigojimų BAB Ūkio bankui pagal 2009 m. gruodžio 30 Mažojo kredito sutartį Nr. KR17- MK2-222/09 (toliau - Mažojo kredito sutartis), kadangi AB Šiaulių bankas reikalavimo teisių, kylančių iš Mažojo kredito sutarties neperėmė, ginčijamas sandoris nėra susijęs su AB Šiaulių bankas teisėmis ir pareigomis.
Atsakovė nurodė, jog Kredito sutarties Nr. 17-147 šalimis buvo BUAB „Ratakis” ir BAB Ūkio bankas, AB Šiaulių bankas jokių įmokų nei iš BUAB „Ratakis”, nei iš BAB Ūkio banko pagal Kredito sutartį negavo. Kredito sutarties šalys išreiškė valią dėl Kredito sutarties sąlygų pakeitimų ir juos įgyvendino. Vien tai, kad ieškovai dėl Kredito sutarties 12 Priedo pripažinimo negaliojančiu kreipėsi iš dalies jau įvykdę įsipareigojimus pagal minėtą Kredito sutarties pakeitimą, rodo, kad toks Kredito sutarties pakeitimas atitiko jų valią. Esama Kredito sutarties teisinė situacija neturi keistis, net ir pripažinus 12 Priedą negaliojančiu, nes visi kiti Kredito sutarties pakeitimai lieka galiojantys ir teisėti.
Atsakovės teigimu, ieškovai ieškinyje patys pateikia vienas kitam prieštaraujančius argumentus. Vienur teigiama, jog UAB „Ratakis” siekė pakeisti Kredito sutartį ir atidėti paskolų įmokas, mokant tik palūkanas, kitur, kad Kredito sutartis buvo pakeista banko iniciatyva. Šiuos ieškovų teiginius patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai - UAB „Ratakis” 2009 m. rugsėjo 11 d. pateiktas prašymas BAB Ūkio bankui patvirtina, kad pats UAB „Ratakis” prašė pertvarkyti Kredito sutartį, pakeičiant kredito, suteikto pagal Kredito sutartį, grąžinimo grafiką, nekeičiant galutinio sutarties termino.
Atsakovė ieškovų argumentus, jog AB Ūkio bankas jokių sutarties pakeitimų nedarė, laikė nepagrįstais, prieštaraujančiais į bylą pateiktiems rašytiniams įrodymams. Taip pat laikė nepagrįstais ieškovų teiginius, kad jiems buvo grasinama ekonominiu spaudimu.
Atsiliepimas
Atsakovė ieškovų teiginį, kad 2009 m. gruodžio 31 d. pasirašytas Kredito sutarties 12 Priedas, buvo ypač ekonomiškai nenaudingas UAB „Ratakis”, vertino kritiškai. Ieškovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad bankas elgėsi nesąžiningai, kad pasirašius Kredito sutarties 12 Priedą nebuvo pratęsta negyvybinga įmonės veikla, pabloginta įmonės finansinė situacija, nebuvo suklaidinti kiti kreditoriai, nebuvo pažeisti skolininko interesai, nebuvo užtikrintas banko prioritetas kitų kreditorių atžvilgiu. Pažymėjo, jog Kredito sutarties 12 Priedo pasirašymas ir naujo kredito suteikimas pagal Mažojo kredito sutartį užtikrino tolimesnį UAB „Ratakis” veiklos tęstinumą, įmonė dar keturis metus tęsė savo veiklą. atsakovės teigimu, jeigu Kredito sutarties 12 Priedas būtų buvęs akivaizdžiai nenaudingas trečiajam asmeniui BUAB „Ratakis”, ieškovas, būdamas verslininku, kaip sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo iš karto turėjo kreiptis į teismą ir jį ginčyti, o ne ginti savo neva pažeistas teises praėjus penkeriems metams, po to, kai per minėtą laikotarpį buvo pasirašyti dar penki vėlesni Kredito sutarties pakeitimai, kuriuos pasirašydamas tuo pačiu pripažino galiojančiu ir Kredito sutarties 12 Priedą.
Atsakovė pažymėjo, jog ieškovai reikšdami ieškinį nepagrįstai bando bankui perkelti atsakomybę, taip siekdami išvengti atsakomybės pagal išduotą paprastąjį vekselį. Ieškovas Kredito sutarties 12 Priedo pasirašymo metu ėjo UAB „Ratakis” direktoriaus pareigas, todėl jam, kaip verslininkui taip pat keliami padidinti savo pareigų atlikimo standartai. Ieškovas patvirtino, kad sutarties sąlygos su kredito gavėju buvo aptartos individualiai, jos išreikštos aiškiai ir suprantamai ir Kredito gavėjas su visomis sąlygomis sutiko.
Atsakovė laikė, jog nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu Kredito sutarties Priedą Nr. 12, nėra pagrindo pripažinti, kad pagal Kredito sutarties 12 Priedą vykdyti mokėjimai nuo 2009 m. gruodžio 30 d. iki 2010 m. kovo 25 d. 203 675 Lt sumai yra neteisėti. Atsakovė laikė nepagrįstai ieškovų teiginius, kad nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2010 m. kovo 25 d. UAB „Ratakis” vykdė mokėjimus pagal Kredito sutarties Priedą Nr. 12 ir buvo atlikta iš viso paskolos mokėjimų 203 675 Lt sumai, tokiu būdu iš Mažojo kredito sutarties lėšų dengdamas Kredito sutarties kreditą. Nurodė, kad Kredito panaudojimo lapas Nr. 1 patvirtina, kad visa UAB „Ratakis” kredito, suteikto pagal Mažojo kredito sutartį suma - 350 000 Lt buvo panaudota 2009 m. gruodžio 31 d. atsiskaitymams už prekes ir paslaugas su kitais BUAB „Ratakis” kreditoriais. Minėtame kredito panaudojimo registracijos lape prie kiekvienos mokėjimo sumos yra ieškovo parašas, patvirtinantis, kad būtent tokia, o ne kitokia kredito suma buvo pervesta nurodytam ūkio subjektui. Atliktus mokėjimus taip pat patvirtina UAB „Ratakis” ir AB Ūkio banko antspaudais ir parašais patvirtintos PVM sąskaitos faktūros, kurių pagrindu ir buvo atlikti mokėjimo nurodymai. UAB „Ratakis” neturėjo galimybių Mažojo kredito lėšas skirti kredito pagal Kredito sutartį dengimui, nes visos Mažojo kredito lėšos buvo panaudotos 2009 m. gruodžio 31 d., o kredito daliniai grąžinimai pagal Kredito sutartį buvo vykdomi nuo 2010 m. vasario 1 d. Ieškovai nepateikė jokių argumentų, kodėl šiuos mokėjimus reikėtų laikyti atliktais pagal Mažojo kredito sumą, jeigu pagal Mažojo kredito sutartį kreditas buvo suteiktas iki 2014 m. gruodžio 15 d., ir AB Ūkio bankas jokių išankstinių kredito grąžinių nereikalavo vykdyti. UAB „Ratakis” finansinė padėtis negalėjo taip pagerėti, kad naujai suteiktą 350 000 Lt kreditą būtų galėjęs grąžinti iš anksto, nepraėjus net trims mėnesiams.
Atsakovė pažymėjo, jog ieškovai neturi teisės reikšti ieškinį AB Šiaulių bankui dėl Kredito sutarties, jos Priedo Nr. 12 negaliojimo ir pagal Kredito sutarties 12 Priedą vykdytų mokėjimų nuo 2009 m. gruodžio 30 d. iki 2010 m. kovo 25 d. 203 675 Lt sumai pripažinimo neteisėtais, kadangi ieškovai nėra Kredito sutarties šalys, neturi reikalavimo teisių, visus kredito grąžinimus vykdė BUAB „Ratakis”, o ne ieškovai. BUAB „Ratakis” teises ir bet kokius interesus gali atstovauti tik bankroto administratorius. Ieškovai galėjo tik pareikšti ieškinį dėl jų sudaryto vekselio negaliojimo, t.y. dėl sandorio, kurio šalimi jie yra, o ne dėl kredito sutarčių, jų pakeitimų, kurių šalimis jie nėra, todėl nėra ir negalėtų būti laikomi nukentėjusiais.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ (tekste taip pat INVEGA) atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nebuvo sandorio šalimi, ginčijamo sandorio sudarymo niekaip neįtakojo, todėl negali pasisakyti, ar sandoris buvo sudarytas ekonominio spaudimo sąlygomis, ar ne (t. 3, b. l. 10-11).
Trečiojo asmens BUAB „Ratakis“ bankroto administratorius UAB „Nemokumo sprendimai“ atsiliepime į ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (t. 2, b. l. 35-37) nurodė, kad ieškovas, kaip UAB „Ratakis“ vadovas, atsižvelgdamas į įmonės ekonominę padėtį, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo arba sudaryti kredito sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad įmonė prieš sudarydama Kredito sutartį turėjo finansinių sunkumų, todėl administratoriaus nuomone, ieškovas turėjo ir galėjo numatyti, kad Mažojo kredito sutartis nebus naudinga įmonės ekonominei veiklai. Administratorius nurodė, jog jam nėra žinoma, ar ieškovui buvo daromas ekonominis spaudimas sudaryti Mažojo kredito sutartį. Ieškovo reikalavimams dėl 2004 m. birželio 9 d. sudarytos Kredito sutarties Nr. 17-147 ir 2009 m. gruodžio 30 d. ir Priedo Nr. 12 pripažinimo negaliojančiais yra suėję CK 1.125 str. 1 d. nustatyti senaties terminai.
Šalies argumentai
Ieškovai T. K. ir R. K. 2015 m. birželio 11 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo atsisakymo, kuriuo atsisakė ieškinio reikalavimo pripažinti, kad T. K. ir nėra išdavęs AB Ūkio bankui vekselio 350 000 Lt sumai ir ieškovė R. K. neva laidavusi AB Ūkio bankui už T. K. neva išduotą 350 000 Lt paprastąjį vekselį (t. 5, b. l. 90-91).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2015 m. liepos 3 d. sprendimu nusprendė ieškovų T. K. ir R. K. ieškinio reikalavimus atmesti, bylą dalyje dėl ieškinio reikalavimo pripažinti, kad T. K. nėra išdavęs BAB Ūkio bankui vekselio 350 000 Lt sumai ir ieškovė R. K. neva laidavusi BAB Ūkio bankui už T. K. neva išduotą 350 000 Lt paprastąjį vekselį, nutraukti, priteisti iš ieškovų atsakovei BAB Ūkio bankui po 1103,89 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, priteisti iš ieškovų atsakovei AB Šiaulių bankui po 275 bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, priteisti iš ieškovų valstybei po 15,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, jog ieškovai neįrodė, kad ieškovų ginčijami sandoriai buvo sudaryti dėl ekonominio spaudimo (CPK 176-178 str.).
Teismas nustatė, jog 2004 m. birželio 9 d. Kredito sutarties Nr. 17 -147 14.1 p. numatė, jog Kredito sutarties vykdymo metu iškilus grėsmei, kad suteiktas kreditas nebus laiku grąžintas, o taip pat kredito gavėjui pradelsus bet kurį mokėjimą ar jo dalį pagal Kredito sutartį <...>, nevykdant ar netinkamai vykdant kitas Kredito sutarties sąlygas ar įsipareigojimus (Kredito sutarties 14.1.1 p.), AB Ūkio bankas turi teisę vienašališkai ne ginčo tvarka, nesikreipiant į teismą (Kredito sutarties 14.1.12. p.): nutraukti Kredito sutartį, nelaukdamas kredito grąžinimo termino pabaigos ir išieškoti negrąžintą kreditą, palūkanas, mokesčius, baudas, delspinigius ne ginčo tvarka, o nesant pinigų sąskaitose, nukreipti išieškojimąį įkeistą ir kitą turtą (Kredito sutarties 14.1.12.1. p.); pakeisti Kredito sutarties sąlygas, tame tarpe - sutrumpinti arba pakeisti dalinių bei galutinį kredito grąžinimo terminus, pareikalauti prieš terminą grąžinti kreditą ir kitas mokėtinas sumas ar jų dalį (Kredito sutarties 14.1.12.3. p.); pareikalauti papildomo prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymo užtikrinimo (Kredito sutarties14 1.12.5. p.). Kredito sutartis AB Ūkio bankui suteikė teisę savo nuožiūra pasirinkti, kokį ar kokius numatytus veiksmus konkrečiu atveju UAB „Ratakis” nevykdant ar netinkamai vykdant savo sutartinių įsipareigojimų, ir bet koks banko reikalavimas kredito gavėjui, pareikštas Kredito sutartyje numatytais atvejais, yra privalomas kredito gavėjui (Kredito sutarties 14.2. p.). Be to, šalys susitarė, jog kredito gavėjui netinkamai vykdant Kredito sutarties sąlygas, tai bus laikoma esminiu sutarties pažeidimu (Kredito sutarties 14.6. p.). Ieškovai neginčijo, jog UAB „Ratakis” tinkamai nevykdė Kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl teismas sprendė, jog bankas turėjo teisėtą pagrindą nutraukti Kredito sutartį ir pradėti išieškojimą iš įkeisto turto.
Teismas nurodė, jog UAB „Ratakis”, būdamas verslininkas ir sudarydamas Kredito sutartį, suvokė savo prisiimamų įsipareigojimų nevykdymo riziką. Teismas pažymėjo, jog nors UAB „Ratakis” tinkamai savo prievolių pagal Kredito sutartį nevykdė, AB Ūkio bankas atsižvelgė į UAB „Ratakis” prašymą ir sudarė ginčijamą Kredito sutarties Priedą Nr. 12, kuriuo buvo pertvarkytas kredito likučio grąžinimo grafikas suteikiant UAB „Ratakis” palankius kredito dalinio grąžinimo terminus ir sumas. Teismas sprendė, jog Kredito sutarties Priedu UAB „Ratakis” interesai pažeisti nebuvo ir jam buvo ekonomiškai naudingas. Teismas taip pat nustatė, jog po ginčijamo Priedo per laikotarpį nuo 2010 m. balandžio mėn. 30 d iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. buvo pasirašyti dar penki papildomi susitarimai prie Kredito sutarties, pagal kuriuos buvo keičiami kredito grąžinimo terminai bei sumos (t.1, b. l. 132-138).
Teismas sutiko su atsakovės BAB Ūkio banko argumentais, kad AB Ūkio bankas, sudarydamas su UAB „Ratakis” Mažo kredito sutartį, laikėsi 2009 m. gegužės 12 d. tarp AB Ūkio banko ir INVEGA sudarytos Tikslinės paskolos sutarties Nr. JKPF-100-0902 sąlygų. Teismas nustatė, jog 2009 m. gruodžio 14 d. ieškovas kreipėsi į AB Ūkio banką su prašymu suteikti 350 000 Lt kreditą įmonės apyvartinėms lėšoms (t.1, b. l. 143-147). UAB „Ratakis” pateikė Smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaraciją. AB Ūkio banko Paskolų komitetas apsvarstė UAB „Ratakis” prašymą ir pritarė siūlymui suteikti UAB „Ratakis kreditą tam tikromis sąlygomis. AB Ūkio banko stebėtojų taryba 2009 m. gruodžio 31 d. pritarė UAB „Ratakis” prašymui. Mažo kredito sutarties projekto sąlygose buvo nurodyta, kad paskola išduodama apyvartinėms lėšoms. UAB „Ratakis” buvo sudaryta galimybė iš anksto susipažinti Mažo kredito sutarties sąlygomis bei pateikti pastabas ar pasiūlymus, tačiau UAB „Ratakis” sutiko su visomis Mažo kredito sutarties sąlygomis. Kaip ir numatė Tikslinė paskolos sutartis ir programa „Mažų kreditų teikimas” UAB „Ratakis” atitiko visus reikalavimus mažam kreditui gauti, todėl buvo sudaryta Mažo kredito sutartis ir buvo suteiktas 350 000 Lt kreditas apyvartinėms lėšoms (Mažo kredito sutarties 1.1 p., 1.8). Prievolių pagal Mažo kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui buvo pateiktas ieškovo T. K. paprastas neprotestuotinas vekselis 350 000 Lt sumai su 7,70 proc. palūkanomis, laiduotas ieškovo sutuoktinės R. K. (Mažo kredito sutarties 1.11.p.). Teismas pažymėjo, jog ieškovai vekselio pasirašymo neginčijo. Mažo kredito lėšos buvo panaudotos atsiskaityti su UAB „Ratakis” tiekėjais, kurias AB Ūkio bankui nurodė UAB „Ratakis“. Šios piniginės lėšos UAB „Ratakis” tiekėjams buvo pervestos tiesioginiu pavedimu (t.1, b. l. 150-200, t.2, b. l. 4-16).
Teismas nesutiko su ieškovų teiginiais, jog Mažo kredito sutarties pagrindu gautos lėšos buvo panaudotos dengti paskolą pagal Kredito sutarties Priedą. Teismas nurodė, jog Mažo kredito sutartimi suteikto kredito pagalba buvo išsaugota nepertraukiama UAB „Ratakis” veikla, todėl teismas sprendė, jog šis sandoris įmonei buvo ekonomiškai naudingas ir reikalingas. Bankas iš šio sandorio negavo jokios finansinės naudos.
Teismas pažymėjo, jog UAB „Ratakis” ir pagal Mažo kredito sutartį prisiimtų įsipareigojimų nevykdė tinkamai. Ieškovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog Mažo kredito sutartis buvo sudaryta dėl grasinimo ar ekonominio spaudimo. Taip pat ieškovai nepateikė įrodymų, kad 2009 m. gruodžio 30 d. tarp AB Ūkio banko ir UAB „Ratakis“ buvo pasirašytas susitarimas Nr. 12 prie 2004 m. birželio 9 d. Kredito sutarties Nr. 17-147 dėl grasinimo ar ekonominio. Teismas nurodė, jog teisėti iš Kredito sutarties kylantys reikalavimai bei sutartyje numatyti jų nevykdymo padariniai negali būti pripažįstami psichologiniu spaudimu ar grasinimu.
Teismas nustatė, jog pagal Mažo kredito sutartį paskolos lėšos turėjo būti panaudotos iki 2009 m. gruodžio 31 d., kas ir buvo padaryta. Pagal Kredito sutarties Priedą įmokos buvo atliekamos tik nuo 2010 m. vasario 1 d., todėl teismas sprendė, kad Mažo kredito sutarties pagrindu gautomis lėšomis negalėjo būti ir nebuvo dengiami įsipareigojimai pagal Kredito sutarties Priedą. Dėl to teismas laikė ieškovų teiginius, jog neva nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2010 m. kovo 25 d. UAB „Ratakis” vykdė mokėjimus pagal Kredito sutarties Priedą iš viso 203 675 Lt iš Mažo kredito sutarties pagrindu gautos paskolos, nepagrįstais.
Teismas nurodė, kad Mažo kredito sutartis buvo suteikta pagal programą „Mažų kreditų teikimas – II etapas“. Ši programa numatė, kad kreditas gali būti suteikiamas įmonės apyvartinėms lėšoms ir negali būti teikiamas kreditų gavėjų turimų kreditų ar finansinių įsipareigojimų refinansavimui tame pačiame banke ar kitoje finansų įstaigoje. Iš UAB „Ratakis“ pateikto prašymo suteikti kreditą, taip pat iš AB Ūkio banko siųstų sprendimų matyti, kad kredito tikslinė paskirtis buvo – papildyti įmonės apyvartines lėšas. Tas numatyta pačioje Mažo kredito sutartyje bei atsispindi Kredito panaudojimo registracijos lape Nr. 1. Dėl to teismas sprendė, jog ieškovui T. K. buvo žinomos Mažo kredito panaudojimo tikrosios aplinkybės.
Teismas sprendė, jog UAB „Ratakis” negrąžinus dalies paskolos pagal Mažo kredito sutartį, AB Ūkio bankas įgijo teisėtą ir pagrįstą reikalavimo teisę į neapmokėto vekselio dalį, t. y. 178 097,68 Lt. AB Ūkio banko kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas UAB „Ratakis” bankroto byloje. Teismas pažymėjo, jog ieškovų nurodytą aplinkybę, kad jie nėra išdavę jokio paprastojo neprotestuotino vekselio, paneigė byloje pateiktas ieškovų pasirašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis. Teismas nustatė, jog Mažo kredito sutartį, kaip UAB „Ratakis” direktorius, ir vekselį pasirašė ieškovas tą pačią dieną. Ieškovas nuo 2003 m. gegužės 30 d. iki 2014 m. gegužės 9 d. buvo UAB „Ratakis” direktorius ir nuo 2006 m. birželio 19 d. šios įmonės akcininkas, o ieškovė taip pat dirbo UAB „Ratakis”, todėl teismas sprendė, jog abu ieškovai žinojo tiek apie sudarytą Mažo kredito sutartį ir jos pagrindu gautą kreditą, tiek apie Mažo kredito sutartimi prisiimtu prievolių įvykdymo užtikrinimui pasirašytą vekselį. UAB „Ratakis” susidariusi negrąžinta skola pagal Mažo kredito sutartį yra 178 097,68 Lt.
Šalies argumentai
Teismo vertinimu, kai AB Ūkio bankas ėmėsi veiksmų dėl 178 097,68 Lt sumos pagal vekselį apmokėjimo, ieškovai siekdami išvengti šios sumos priverstinio išieškojimo, teismui pateikė ieškinį atskiroje civilinėje byloje Nr. 2-2380-230/2014 dėl reikalavimo pripažinimo neteisėtu, kuriuo prašė pripažinti, jog AB Ūkio bankas neturi reikalavimo teisės ieškovams dėl paprastojo neprotestuotino vekselio, kai neapmokėta vekselio dalis yra 178 097,68 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, jog kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, kad sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Kreditoriaus reikalavimo teisė apribota, ir iš už prievolės įvykdymą atsakingų asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas (Lietuvos Aukščiausias Teismas 2014 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Ratakis“ susidariusi negrąžinta skola pagal Mažo kredito sutartį yra 178 098,68 Lt, o prievolių pagal Mažo kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui ieškovas T. K. išdavė vekselį, o ieškovė R. K. laidavo, teismas konstatavo, jog atsakovė BAB Ūkio bankas pagrįstai 2014 m. gegužės 15 d. ir 2014 m. gegužės 16 d. išsiuntė raštus dėl vekselio neapmokėjimo (t.4, b. l. 9-12). Teismas sprendė, kad AB Ūkio bankas turėjo teisėtą ir pagrįstą reikalavimo teisę į neapmokėto vekselio dalį, kas sudaro 178 097,68 Lt pagal ieškovo T. K. išduotą ir ieškovės R. K. laiduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 350 000 Lt sumai.
Teismas, pagal bylos duomenis sprendė, jog ieškovai neturėjo teisinio pagrindo reikšti ieškinį dėl 2004 m. birželio 9 d. Kredito sutarties Nr. 17-147 2009-12-30 Priedo Nr. 12, pasirašyto tarp AB Ūkio bankas ir UAB „Ratakis“, pripažinimo negaliojančiu, kadangi jie nėra Kredito sutarties šalimi ir neturi reikalavimo teisių. Teismas pažymėjo, jog nei viena iš Kredito sutarties šalių šios sutarties 12 priedo neginčijo, sutarties 12 priedas sudarytas laikantis sutarčių teisės principų, tame tarpe ir laisvės principo, užtikrinančio, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, todėl, teismas sprendė, jog nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo Kredito sutarties 12 priedą pripažinti negaliojančiu. Nesant pagrindo pripažinti negaliojančiu Kredito sutarties 2009 m. gruodžio 30 d. Priedo Nr. 12, pasirašyto tarp AB Ūkio banko ir UAB „Ratakis“, nėra pagrindo pripažinti, kad pagal Kredito sutarties 12 priedą vykdytini mokėjimai nuo 2009 m. gruodžio 30 d. iki 2010 m. kovo 25 d. 203 675 Lt sumai yra neteisėti. Teismas taip pat pažymėjo, kad visus kredito grąžinimus vykdė UAB „Ratakis“, o ne ieškovai, kurie reikalauja, kad UAB „Ratalis“ mokėjimai būtų laikomi negaliojančiais. Kredito sutartį su banku sudarė UAB „Ratakis“, kuri šiuo metu yra bankrutuojanti įmonė ir jos interesus atstovauja bankroto administratorius, kuris turėtų teisę pradėti bylą dėl sandorių, kurių šalis yra UAB „Ratakis“ pripažinimo negaliojančiais, tačiau BUAB „Ratakis“ bankroto administratorius neginčija nei Kredito sutarties 2009 m. gruodžio 30 d. Priedo Nr. 12 nei Mažo kredito sutarties.
Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, sprendė, kad ieškovai neįrodė ir nepagrindė ieškinio reikalavimų, todėl visus ieškinio reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, jog 2015 m. birželio 11 d. ieškovai T. K. ir R. K. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo atsisakymo (t. 5, b. l. 90-91), kuriuo atsisakė ieškinio reikalavimo pripažinti, kad T. K. ir nėra išdavęs BAB Ūkio bankas vekselio 350 000 Lt sumai ir ieškovė R. K. neva laidavusi BAB Ūkio bankas už T. K. neva išduotą 350 000 Lt paprastąjį vekselį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, ieškovų atsisakymą dėl dalies ieškinio reikalavimų priėmė ir bylą dalyje nutraukė (CPK 293 str. 4 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas tenkino atsakovės BAB Ūkio banko prašymą dėl 2 207,78 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovų.
Teismas taip pat tenkino atsakovės AB Šiaulių banko prašymą dėl 550 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovų.
Teismas taip pat priteisė iš ieškovų priteistinos 31,81 Eur pašto išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. priėmė papildomu sprendimu nusprendė priteisti atsakovei BAB Ūkio bankui iš ieškovų T. K. ir R. K. po 611,25 Eur išlaidoms advokatų pagalbai apmokėti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai
Ieškovai T. K. ir R. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nei viena iš Kredito sutarties šalių šios sutarties 12 priedo neginčijo, sutarties 12 priedas sudarytas laikantis sutarčių teisės principų, tame tarpe ir laisvės principo, užtikrinančio, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, todėl nepagrįstai konstatavo, jog ieškovai neturi teisinio pagrindo reikšti ieškinį dėl 2004 m. birželio 9 d. Kredito sutarties Nr. 17-147 2009 m. gruodžio 30 d. Priedo Nr. 12. Ieškovas siekį atidėti ir sumažinti UAB „Ratakis“ mėnesines įmokas bankui, tačiau pasirašytas Susitarimas Nr. 12 (Priedas Nr. 12) neatitiko ieškovo valios, buvo pasirašytas dėl banko ekonominio spaudimo, kadangi ieškovas neturėjo galimybės derėtis dėl jam primestų sutarties sąlygų. Esant tikrajai ieškovo valiai, minėtos sutartys nebūtų buvę sudarytos;Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovai neįrodė, jog ieškovų ginčijami sandoriai buvo sudaryti dėl ekonominio spaudimo. Teismas labai formaliai apžvelgė byloje esančius įrodymus šiuo klausimu ir visiškai nevertino ieškovų pasisakymų, nevertino realios faktinės sandorių pasirašymo metu egzistavusios situacijos ir todėl padarė netinkamas išvadas;Ieškovas siekė atidėti ir sumažinti artimiausių mėnesių UAB „Ratakis“ mėnesines įmokas AB Ūkio bankui, kad sumažėjus apyvartinėms lėšoms, būtų galima tinkamai atsiskaityti ir su tiekėjais. Tuo tarpu, 2009 m. gruodžio 30 d. Susitarime Nr. 12 patvirtinta priešinga sutarties sąlygų redakcija, nei norėjo ieškovas. Jame numatyta, kad iki 2010 m. sausio 30 d. turi būti sumokama 175 000 Lt, iki 2010 m. vasario 28 d. - 175 000 Lt, nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 1 d. po 10 000 Lt kas mėnesį. Pirmiesiems mėnesiams po susitarimo pasirašymo mėnesio įmokos buvo patvirtintos 17,5 kartų didesnės, nei prašė ir siekė su AB Ūkio banku susitarti UAB „Ratakis“ direktorius, o tai neatitiko UAB „Ratakis“ valios;Atsakovės grasinimai buvo realūs ir neigiami ekonominiai padariniai priklausė tik nuo banko veiksmų. Tuometinis AB Ūkio banko valdytojas, aiškiai suprasdamas ir suvokdamas, kokie tektų UAB „Ratakis“ ekonominiai padariniai, jei bankas nuspręstų kreiptis dėl Kredito sutarties Nr. 17-147 nevykdymo, manipuliavo esama situacija, kad priverstų kitą šalį pasirašyti ne tik sau nenaudingą Kredito sutarties Nr. 17-147 Susitarimą Nr. 12, tačiau ir Mažo kredito sutartį Nr. KR17-MK2-222/09, nes bankas turėjo skolinti lėšas pagal fondo lėšų „Mažų kreditų tiekimas - II etapas“ teikiamų kreditų programą. Ieškovui net buvo nurodyta, kad bankas turi potencialų pirkėją UAB „Ratakis“ užstatytiems įrengimams ir nekilnojamam turtui įsigyti;Sandoris buvo sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis, kadangi pasirašius Mažo kredito sutartį Nr. KR17-MK2-222/09, bankas nedidino paskolų portfelio, tačiau iš ieškovų išreikalavo vekselio 350 000 Lt sumai. Neigiama įtaka ypač pasireiškė ieškovams, kadangi už UAB „Ratakis“ įsipareigojimus pagal Mažo kredito sutartį Nr. KR17- MK2-222/09 tapo atsakingi abu ieškovai. Be to, bankui vėlesniu įkeitimu įkeisti ne tik UAB „Ratakis“ priklausantys mėsos cechai, bet ir ieškovo motinos N. K. žemės sklypas, gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais bei kitais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini), bei ieškovui priklausantis butas. Jeigu ieškovas būtų turėjęs galimybę įvertinti visas jo atžvilgiu neigiamas pasekmes pagal parengtas ginčijamų sandorių sąlygas, nebūtų išreiškęs valios savanoriškai jas pasirašyti;Nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas.Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškovų atskleistą ir AB Ūkio banko vykdytą veiksmų schemą, kai pasinaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, buvo sumažintas UAB „Ratakis“ įsiskolinimas AB Ūkio bankui pagal 2004 m. birželio 9 d. Kredito sutartį Nr. 17-147. Jei AB Ūkio bankas norėjo padėti UAB „Ratakis“ , turinčiam finansinių problemų, tuomet galėjo tik patenkinti 2009 m. gruodžio 14 d. UAB „Ratakis“ prašymą dėl kredito įmokų atidėjimo 6 mėn., tai būtų sudarę 240 000 Lt sumą, kadangi UAB „Ratakis“ nuo 2009 m. vasario 1 d. kiekvieną mėnesį bankui mokėdavo 30 000 Lt įmokų pagal Kredito sutartį (Susitarimas Nr. 10) ir palūkanas. Jei AB Ūkio bankas būtų tinkamai vykdęs savo prievoles, susijusias su finansinių paslaugų teikimu, įskaitant ir Mažo kredito išdavimą bei jo grąžinimą ir veikęs su itin aukštu atidumo ir rūpestingumo laipsniu ir Mažo kredito sutartyje būtų numatęs ir protingai paskaičiavęs įmokos dydžius ir grąžinimo terminus, o ne taikęs 9 mėnesių atidėjimo, per kurį UAB „Ratakis“ gaunamos lėšos buvo nurašomos kredito dengimui pagal specialiai AB Ūkio banko iniciatyva ir reikalavimu paruoštą Susitarimą Nr. 12, tuomet UAB „Ratakis“ būtų grąžinęs lėšas pagal Mažo kredito sutartį ir AB Ūkio bankas neturėtų reikalavimo teisės Ieškovams dėl paprastojo vekselio 350 000 Lt sumai apmokėjimo, kai neapmokėta vekselio dalis yra 178 097,68 Lt;Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad AB Ūkio bankas, sudarydamas su UAB „Ratakis“ Mažo kredito sutartį, laikėsi 2009 m. gegužės 12 d. tarp AB Ūkio banko ir INVEGA sudarytos Tikslinės sutarties Nr. JKPF-100-0902 sąlygų. AB Ūkio bankas, turėdamas tik UAB „Ratakis“ prašymą dėl Kredito sutarties pertvarkymo, bet neturėdamas prašymo/paraiškos dėl Mažo kredito suteikimo pagal Mažų kreditų teikimo - II etapą, ėmėsi veiksmų, kuriuos atlikęs, žinojo, kad pasinaudodamas ekonominiu spaudimu gali priversti UAB „Ratakis“ jam nenaudingomis sąlygomis pasirašyti Mažo kredito sutartį (jos pagrindu išreikalauti paprastąjį vekselį iš T. K. ir R. K., kaip laiduotojos) ir šio kredito lėšomis netiesiogiai (kaip nurodyta apeliaciniame skunde) dengti 2004 m. birželio 9 d. UAB „Ratakis“ suteiktą kreditą.Pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė visapusiškai ir objektyviai neištyręs byloje esančių įrodymų.
Atsakovė BAB Ūkio bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimą nepakeistą, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodo šiuos atsikirtimus:
Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovai neturi teisinio pagrindo reikšti ieškinio dėl 2004 m. birželio 9 d. Kredito sutarties Nr. 17-147 2009 m. gruodžio 30 d. Priedo Nr. 12 pripažinimo negaliojančiu, kadangi ieškovai nėra Kredito sutarties šalys, šis sandoris apeliantams nesukėlė jokių teisinių pasekmių, todėl apeliantai neturi reikalavimo teisių pripažinti šio sandorio negaliojančiu;Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovai neįrodė, kad ginčijamas 2004 m. birželio 9 d. Kredito sutarties Nr. 17-147 2009 m. gruodžio 30 d. Priedas Nr. 12 ir 2009 m. gruodžio 30 d. Mažo kredito sutartis Nr. KR17-MK2-222/09 buvo sudaryti dėl ekonominio spaudimo CK 1.91 str. 1 d. pagrindu. Ginčijami sandoriai buvo sudaryti UAB „Ratakis“ iniciatyva, jie UAB „Ratakis“ buvo ekonomiškai naudingi, atitiko tikrąją šalių valią ir normalius sutartinius teisinius santykius;Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas tinkamai įvertinus visas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, susijusius su ginčijamų sandorių sudarymo ir vykdymo aplinkybėmis. Teismas tinkamai nustatė, jog 2009 m. gruodžio 30 d. Mažo kredito sutartimi Nr. KR17-MK2-222/09 iš INVEGA fondo lėšų pagal priemonę „Mažų kreditų teikimas - II etapas“, laikantis visų teisės aktų reikalavimų pagal 2009 m. gegužės 12 d. tarp AB Ūkio banko ir INVEGA sudarytą Tikslinės paskolos sutartį Nr. JKPF-100-0902 buvo suteikta lengvatinė paskola UAB „Ratakis“ apyvartinėms lėšoms ir panaudota atsiskaityti su UAB „Ratakis“ tiekėjais. Apeliantai nurodo melagingas aplinkybes apie neva AB Ūkio banko vykdytas schemas siekiant pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis ir taip sumažinti UAB „Ratakis“ įsipareigojimus AB Ūkio bankui pagal 2004 m. birželio 9 d. kredito sutartį Nr. 17-147.
Atsiliepimas
Atsakovė AB Šiaulių banko atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimą nepakeistą, priteisti solidariai iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodo šiuos atsikirtimus:
Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad ieškovai neturi teisinio pagrindo reikšti ieškinį AB Šiaulių bankui dėl 2004 m. birželio 9 d. Kredito sutarties Nr. 17-147 2009 m. gruodžio 30 d. Priedo Nr. 12, pasirašyto tarp AB Ūkio banko ir UAB „Ratakis“, pripažinimo negaliojančiu. Atsakovė AB Šiaulių bankas 2013 m. kovo 3 d. perėmė iš BAB Ūkio banko visas reikalavimo teises, kylančias iš UAB „Ratakis“ ir AB Ūkio banko sudarytos 2004 m. birželio 9 d. Kredito sutarties Nr. 17-147 su visais pakeitimais ir papildymais, įskaitant ir ginčijamą Priedą Nr. 12. Ieškovai nėra Kredito sutarties šalimi, jokių civilinių teisių ir pareigų pagal šią sutartį neįgijo, ieškovas šią Kredito sutartį pasirašė kaip UAB „Ratakis“ direktorius, prievoles pagal sudarytą Kredito sutarties 12 Priedą įgijo UAB „Ratakis“. Ieškovai nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio subjektas ir Kredito sutartis nesukelia ieškovams jokių teisinių padarinių, todėl ir Kredito sutarties 12 Priedo pripažinimas negaliojančiu nesukurtų jiems siekiamų teisinių padarinių;Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovai neįrodė, jog ieškovų ginčijami sandoriai buvo sudaryti dėl ekonominio spaudimo;Ieškovai pagal Mažojo kredito sutartį kredito lėšų išmokėjimo sąlygas vertina kaip AB Ūkio banko vykdytą veiksmų schemą ir tikslinį jų panaudojimą mažinti įsipareigojimus bankui pagal Kredito sutartį. Pažymėtina, kad tokios išmokėjimo sąlygos yra įprastos ir standartinės banko veikloje suteikiant kredito gavėjui kreditą, skirtą apyvartinėms lėšoms.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas, Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų T. K. ir R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1757-273/2015, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis nustatė, kad UAB „Ratakis” ir AB Ūkio bankas 2004 m. birželio 9 d. sudarė Kredito sutartį Nr. 17- 147, kuria bankas UAB „Ratakis” paskolino 650 000 Lt, iš kurių 354 000 Lt buvo skirti banko skolininkės UAB „Giraitės leda” skoloms padengti ir 296 000 Lt skirti apyvartinėms lėšoms finansuoti ( t.1, b. l. 121-131). 2004 m. liepos 30 d. Kredito sutarties Nr. 17-147S Susitarimu Nr. 1 paskolos suma buvo padidinta iki 1 740 000 Lt, iš kurių papildomai 1 090 000 Lt buvo skirta AB Ūkio banko naudai įkeistų gamybinių įrengimų įsigijimui iš UAB „Giraitės leda”. 2004 m. antroje pusėje UAB „Ratakis” pradėjo vykdyti mėsos gaminių gamybos ir prekybos veiklą. 2009 m. rugsėjo 14 d. ir 2009 m. gruodžio 15 d. ieškovas raštu kreipėsi į AB Ūkio banką dėl 2004 m. birželio 9 d. Kredito sutarties Nr. 17-147 pakeitimo ir prašė atidėti terminą mokėti įmokas. Tarp AB Ūkio banko ir UAB „Ratakis“ 2009 m. gruodžio 30 d. buvo pasirašytas Susitarimas Nr. 12 (Priedas Nr. 12) prie 2004 m. birželio 9 d. kredito sutarties Nr. 17-147 (t.1, b. l. 53-54), pagal kurį buvo pertvarkyta 2004 m. birželio 9 d. Kredito sutarties Nr. 17-147 kredito likučio 1 206 000 Lt grąžinimo grafikas ir dėl šios priežasties pakeisti 1.4, 1.5., 12.2., 12.11., 13.9. punktai, juos išdėstant nauja redakcija. Tarp AB Ūkio banko ir UAB „Ratakis“ 2009 m. gruodžio 30 d. buvo pasirašyta Mažo kredito sutartis Nr. KR17-MK2-222/09, pagal kurią UAB „Ratakis“ buvo suteikta 350 000 Lt kredito suma (t.1, b. l. 40-53). Ieškovas T. K. 2009 m. gruodžio 30 d. AB Ūkio bankui pasirašė 350 000 Lt paprastą vekselį, pagal kurį jį pateikus besąlygiškai įsipareigojo sumokėti AB Ūkio bankui 350 000 Lt. Vekselį kaip laiduotoja pasirašė ieškovė R. K. (t.4, b. l. 65).
Dėl įrodymų vertinimo
Vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog ginčijami sandoriai buvo sudaryti dėl ekonominio spaudimo, labai formaliai apžvelgė byloje esančius įrodymus šiuo klausimu ir visiškai nevertino ieškovų pasisakymų, nevertino realios faktinės sandorių pasirašymo metu egzistavusios situacijos ir todėl padarė netinkamas išvadas, pirmiausia pasisakytina dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. CPK 178 straipsnis nurodo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išvadas. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).
Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo yra nepagrįsti, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai tyrė ir įvertino pateiktus į bylą įrodymus.
Dėl ginčo sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.91 straipsnio 4 dalies pagrindu
Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovai neįrodė, jog ieškovų ginčijami sandoriai buvo sudaryti dėl ekonominio spaudimo. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nurodyti apeliantų teiginiai yra nepagrįsti.
Ieškovai ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2004 m. birželio 9 d. Kredito sutarties Nr. 17-147 2009 m. gruodžio 30 d. Priedą Nr. 12 ir 2009 m. gruodžio 30 d. Mažojo kredito sutartį Nr. KR17-MK2-222/09 CK 1.91 straipsnio 4 dalies pagrindu, t. y. esant sudaryti dėl ekonominio spaudimo.
CK 1.91 straipsnis reglamentuoja dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu. CK 1.91 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad CK 1.91 straipsnyje vartojama samprata „realus grasinimas“ reiškia kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nepateisinamus ir neteisėtus prieš sandorio šalį, jos tėvus, vaikus, sutuoktinį, senelius, vaikaičius arba kitus artimuosius šalies giminaičius, arba jų turtą ar reputaciją nukreiptus veiksmus, kurie duoda pagrindą manyti, kad gali būti padaryta žalos šiems asmenims, jų turtui ar reputacijai, ir šaliai nelieka kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kaip tik sudaryti sutartį. Realiu grasinimu taip pat laikoma kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį. Nustatydamas, buvo ar ne realaus grasinimo faktas, teismas turi atsižvelgti į šalies, kuriai buvo grasinta, amžių, finansinę bei ekonominę būklę, lytį, veiksmų pobūdį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
Teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad sandoriui kaip sudarytam dėl ekonominio spaudimo pripažinti negaliojančiu konkrečioje byloje turi būti nustatomos šios faktinės aplinkybės: a) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; b) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; c) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; d) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2011 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011). Realaus grasinimo samprata apibrėžta CK1.91 straipsnio 4 dalyje. Pagal ją „realus grasinimas“ reiškia kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nepateisinamus ir neteisėtus veiksmus, kurie duoda pagrindą manyti, kad gali būti padaryta žalos šiems asmenims, jų turtui ar reputacijai, ir šaliai nelieka kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kaip tik sudaryti sandorį. Tuo tarpu grasinimas ekonominiais padariniais suprantamas kaip kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones, ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį. Nustatydamas, buvo ar ne realus grasinimas, teismas turi atsižvelgti į sandorio šalies, kuriai buvo grasinta, amžių, finansinę ir ekonominę būklę, veiksmų pobūdį ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes.
Kaip minėta bylos duomenys patvirtina, jog AB Ūkio bankas ir UAB „Ratakis“ 2004 m. birželio 9 d. UAB „Ratakis” ir AB Ūkio bankas sudarė Kredito sutartį Nr. 17- 147, pagal kurią bendrovei buvo suteiktas kreditas ir bendrovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas. Kredito sutarties 14.1 p. numatė, jog Kredito sutarties vykdymo metu iškilus grėsmei, kad suteiktas kreditas nebus laiku grąžintas, o taip pat kredito gavėjui pradelsus bet kurį mokėjimą ar jo dalį pagal Kredito sutartį <...>, nevykdant ar netinkama vykdant kitas Kredito sutarties sąlygas ar įsipareigojimus (Kredito sutarties 14.1.1 p.), Ūkio bankas turi teisę vienašališkai ne ginčo tvarka, nesikreipiant į teismą (Kredito sutarties 14.1.12. p.): (i) nutraukti Kredito sutartį, nelaukdamas kredito grąžinimo termino pabaigos ir išieškoti negrąžintą kreditą, palūkanas, mokesčius, baudas, delspinigius ne ginčo tvarka, o nesant pinigų sąskaitose, nukreipti išieškojimą į įkeistą ir kitą turtą (Kredito sutarties 14.1.12.1. p.); (ii) pakeisti Kredito sutarties sąlygas, tame tarpe - sutrumpinti arba pakeisti dalinių bei galutinį kredito grąžinimo terminus, pareikalauti prieš terminą grąžinti kreditą ir kitas mokėtinas sumas ar jų dalį (Kredito sutarties 14.1.12.3. p.); (iii) pareikalauti papildomo prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymo užtikrinimo (Kredito sutarties 14.1.12.5. p.). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis nustatė, jog Kredito sutartis AB Ūkio bankui suteikė teise savo nuožiūra pasirinkti, koki ar kokius numatytus veiksmus atlikti konkrečiu atveju bendrovei nevykdant ar netinkamai vykdant savo sutartinius įsipareigojimus ir bet koks atsakovės reikalavimas kredito gavėjui, pareikštas Kredito sutartyje numatytais atvejais, yra privalomas kredito gavėjui (Kredito sutarties 14.2. p.). Be to, šalys susitarė, jog kredito gavėjui netinkamai vykdant Kredito sutarties sąlygas, tai bus laikoma esminiu sutarties pažeidimu (Kredito sutarties 14.6. p.).
Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra ginčo dėl to, jog UAB „Ratakis“ tinkamai nevykdė Kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog AB Ūkio bankas turėjo teisėta pagrindą nutraukti Kredito sutartį ir pradėti išieškojimą iš įkeisto turto (Kredito sutarties 14.1.12.1. p.).
Teisėjų kolegija pažymi, jog vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 str. 1 d.). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose. Bendrieji kreditorių teisių gynimo būdai yra šie; teisė reikalauti įvykdyti prievolę natūra, sustabdyti priešpriešinį vykdymą, reikalauti nuostolių, netesybų ir palūkanų, reikalauti pakeisti sutartį ar ją nutraukti, įskaitant ir sutarties nutraukimą nustačius papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, kt. Sutarties laisvės principas užtikrina sutarties šalies teisę pasirinkti ir pasinaudoti jos interesus geriausiai atitinkančiu teisių gynimo būdu. Esant esminiam sutarties pažeidimui šalis gali pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo galimybe.
Nagrinėjamu atveju UAB „Ratakis“, būdamas verslininkas ir sudarydamas Kredito sutartį, suvokė savo prisiimamų įsipareigojimų neįvykdymo riziką ir tinkamai negrąžinant kredito įmokų bei nemokant palūkanų, AB Ūkio bankas įgijo teisė ginti savo pažeistas teises ir nutraukti sutartį, o negražintą kreditą bei kitus įsiskolinimus susigrąžinti iš prievolių įvykdymo užtikrinimui įkeisto turto.
Bylos duomenys patvirtina, jog bendrovė tinkamai savo prievolių pagal Kredito sutartį nevykdė ir atsakovė, atsižvelgdama į UAB „Ratakis“ vadovo t. K. prašymus, sudarė ginčijamą 2004 m. birželio 9 d. Kredito sutarties Nr. 17-147 2009 m. gruodžio 30 d. Priedą Nr. 12, kuriuo buvo pertvarkytas Kredito sutarties kredito likučio gražinimo grafikas, pakeičiant kredito dalinio grąžinimo terminus ir sumas.
Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog AB Ūkio bankas ir UAB „Ratakis“ 2009 m. gruodžio 30 d. sudarė Mažo kredito sutartis Nr. KR17-MK2-222/09, pagal kurią UAB „Ratakis“ buvo suteikta 350 000 Lt kredito suma (t. 1, b. l. 40-53). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis nustatė, jog Mažo kredito sutartis buvo suteikta pagal programą „Mažų kreditų teikimas – II etapas“. Ši programa numatė, kad kreditas gali būti suteikiamas įmonės apyvartinėms lėšoms ir negali būti teikiamas kreditų gavėjų turimų kreditų ar finansinių įsipareigojimų refinansavimui tame pačiame banke ar kitoje finansų įstaigoje Iš UAB „Ratakis“ pateikto prašymo suteikti kreditą, taip pat iš AB Ūkio banko siųstų sprendimų matyti, kad kredito tikslinė paskirtis buvo – papildyti įmonės apyvartines lėšas. Tai numatyta pačioje Mažo kredito sutartyje bei atsispindi Kredito panaudojimo registracijos lape Nr. 1. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovui T. K. buvo žinomos Mažo kredito panaudojimo tikrosios aplinkybės.
Teisėjų kolegija pažymi, jog Mažas kreditas buvo suteiktas įmonės apyvartinėms lėšoms ir buvo panaudotas atsiskaityti su įmonės tiekėjais. Mažo kredito sutartis vien pagal savo esmę ir šios sutarties sąlygas buvo UAB „Ratakis“ ekonomiškai naudinga, nustatė palankias lengvatines kredito suteikimo sąlygas ir mažas palūkanas. UAB „Ratakis“ niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl šios sutarties.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog nenustatyta teisiškai reikšmingos faktų sudėties, jog ginčo sandoriai galėtų būti pripažinti negaliojančiais CK 1.91 str. 1 d. pagrindu.
Tiek pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, tiek ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu aptartos aplinkybės, leidžia teigti, jog ginčo sutartis sudaryta savanoriškai, ir tai atitiko abiejų šalių interesus, apeliantas siekė gauti finansavimą įmonei, kurios vadovas jis buvo, o bankas – užtikrinti suteikto kredito grąžinimą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino tiek rašytinius įrodymus, tiek šalių paaiškinimus dėl ginčo sandorių sudarymo aplinkybių, tinkamai aiškino CK1.91 straipsnį, o nenustatęs sąlygų šiai teisės normai taikyti, pagrįstai sprendė, jog ieškovai neįrodė, kad ieškovų ginčijami sandoriai buvo sudaryti dėl ekonominio spaudimo.
Dėl ieškovų teisės reikšti ieškinį dėl 2004 m. birželio 9 d. Kredito sutarties Nr. 17-147 Priedo Nr. 12 (Susitarimo Nr. 12) pripažinimo negaliojančiu
Apeliantai apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovai neturi teisinio pagrindo reikšti ieškinį dėl 2004 m. birželio 9 d. kredito sutarties Nr. 17-147 2009 m. gruodžio 30 d. Priedo Nr. 12. Teisėjų kolegija laiko šiuos apeliantų argumentus nepagrįstais.
CK 1.78 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymų nurodyti asmenys. CK 6.227 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisę pareikšti ieškinį dėl santykinio sutarties negaliojimo turi sąžininga sutarties šalis, kuri nukentėjo dėl sutarties sudarymo, arba trečiasis asmuo, kurio naudai sutartis buvo sudaryta, ar asmuo, kurio teises arba teisėtus interesus ta sutartis pažeidė.
Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Ratakis“ ir AB Ūkio bankas 2004 m. birželio 9 d. sudarė Kredito sutartį Nr. 17- 147, kuria bankas paskolino UAB „Ratakis” 650 000 Lt, UAB „Ratakis” įsipareigojo grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas ( t.1, b. l. 121-131). 2009 m. rugsėjo 14 d. ir 2009 m. gruodžio 15 d. ieškovas raštu kreipėsi į AB Ūkio banką dėl 2004 m. birželio 9 d. kredito sutarties Nr. 17-147 pakeitimo ir prašė atidėti terminą mokėti įmokas. Tarp AB Ūkio bankas ir UAB „Ratakis“ 2009 m. gruodžio 30 d. buvo pasirašytas Susitarimas Nr. 12 prie 2004 m. birželio 9 d. kredito sutarties Nr. 17-147 (t.1, b. l. 53-54), pagal kurį buvo pertvarkyta 2004 m. birželio 9 d. Kredito sutarties Nr. 17-147 kredito likučio 1 206 000 Lt grąžinimo grafikas.
Kaip minėta, į atsakovę dėl Kredito sutarties sąlygų pakeitimo 2009 m. rugsėjo 14 d. ir 2009 m. gruodžio 15 d. kreipėsi UAB „Ratakis” vadovas T. K., kuris veikė UAB „Ratakis” vardu ir UAB „Ratakis” interesais, o ne savo asmeniniais, kaip fizinio asmens. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, jog nei 2004 m. birželio 9 d. sudarė Kredito sutartis Nr. 17- 147, nei 2009 m. gruodžio 30 d. Susitarimas Nr. 12 prie 2004 m. birželio 9 d. Kredito sutarties Nr. 17-147 apeliantams teisių ir pareigų nesukūrė.
Teisėjų kolegija sprendžia, jog nepagrįsti apeliantų argumentai, jog 2009 m. gruodžio 30 d. susitarimas Nr. 12 prie 2004 m. birželio 9 d. Kredito sutarties Nr. 17-147 turėjo pastarųjų turtiniams interesams neigiamos įtakos, kadangi AB Ūkio bankas apeliantams reikalavimus dėl paprastojo neprotestuotino vekselio apmokėjimo pateikė dėl UAB „Ratakis” neįvykdytų įsipareigojimų pagal 2009 m. gruodžio 30 d. Mažo kredito sutartį Nr. KR17-MK2-222/09, o ne pagal 2009 m. gruodžio 30 d. Susitarimas Nr. 12 prie 2004 m. birželio 9 d. Kredito sutarties Nr. 17-147. Bylos duomenys patvirtina, kad 2009 m. gruodžio 30 d. mažos kredito sutarties Nr. KR17-MK2-222/09 įvykdymo užtikrinimui buvo pateiktas T. K. paprastasis neprotestuotinas vekselis 350 000 Lt sumai su 7,70 proc. palūkanomis, laiduotas sutuoktinės R. K., ir UAB „Ratakis” negrąžinus dalies paskolos pagal minėtą sutartį, AB Ūkio bankas įgijo teisėtą ir pagrįstą reikalavimo teisę į neapmokėto vekselio dalį, t. y. 178 097,68 Lt.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, jog apeliantai neturi teisinio pagrindo reikšti ieškinio dėl 2009 m. gruodžio 30 d. Susitarimas Nr. 12 prie 2004 m. birželio 9 d. Kredito sutarties Nr. 17-147 pripažinimo negaliojančiu, kadangi jie nėra 2004 m. birželio 9 d. Kredito sutarties Nr. 17-147 šalys, šis sandoris nesukūrė jiems teisių ir pareigų, nesukėlė apeliantams teisinių pasekmių, todėl apeliantai neturi reikalavimo teisių.
Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų
Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundų bei atsiliepimų į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo
Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagal ieškovų T. K. ir R. K. ieškinį atsakovams BAB Ūkio bankui ir AB Šiaulių bankui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir reikalavimo pripažinimo neteisėtu, dalyvaujant tretiesiems asmenims BUAB „Ratakis”, UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“, priešingai nei teigia apeliantai, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso bei civilinio kodekso normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme apeliantui nepriteistinas (CPK 98 str. 1 d.).
Atsakovė BAB Ūkio bankas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme, kartu su prašymu nurodė bylinėjimosi išlaidų dydį bei pateikė dokumentus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovų 981,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, sprendžia, jog atsakovės prašymas pagrįstas, todėl tenkintinas.
Atsakovė AB Šiaulių bankas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme, kartu su prašymu nurodė bylinėjimosi išlaidų dydį bei pateikė dokumentus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė prašo priteisti solidariai iš ieškovų 440 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, sprendžia, jog priteistina iš ieškovų atsakovei bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovų T. K. ir R. K. atsakovei BAB Ūkio bankui po 490,62 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt eurų ir šešiasdešimt du euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovų T. K. ir R. K. atsakovei AB Šiaulių bankui po 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.