Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-26-557/2015

Teisėjas G. Stonkus Teisminio proceso Nr. 1-68-1-00227-2011-1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. sausio 29 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Stasio Valužio ir Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios N. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. dėl kaltinimo pagal BK 300 str. 1 d. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nuosprendžiu nukentėjusiosios civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Nuosprendžiu baudžiamoji byla dėl V. K. ir V. S. nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, tačiau jų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka nėra skundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. buvo kaltinamas tuo, kad savo veiksmais suklastojo tikrus dokumentus ir tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d., o būtent:

2009-09-28, dienos metu, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos patalpose, Klaipėdos g. 2, Gargždai, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektuotoju, atsiimant statybos leidimą Nr. GN 08-538, kuris parengtas 2008-08-28, tyčia suklastojo N. M. rankraštinį įrašą ir parašą, t.y. statybos leidime Nr. GN 08-538, skiltyje „Leidimą gavau:“ už ją parašė rankraštinį įrašą „N. M.“ ir už ją pasirašė.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2009-09-28, dienos metu, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos patalpose, Klaipėdos g. 2, Gargždai, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektuotoju, atsiimant statybos leidimus Nr. SL GN 09-134 ir Nr. SL GN 09-135, kurie parengti 2009-03-26, tyčia suklastojo N. M. rankraštinius įrašus ir parašus, t.y. statybos leidimuose Nr. SL GN 09-134 ir Nr. SL GN 09-135, skiltyse „Leidimą gavau:“ už ją parašė rankraštinius įrašus „N. M.“ ir už ją pasirašė.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2009-09-28, dienos metu, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos patalpose, Klaipėdos g. 2, Gargždai, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektuotoju, atsiimant statybos leidimus Nr. SL GN 09-224, Nr. SL GN 09-225 ir Nr. SL GN-226, kurie parengti 2009-05-21, tyčia suklastojo N. M. rankraštinius įrašus ir parašus, t.y. statybos leidimuose Nr. SL GN 09-224, Nr. SL GN 09-225 ir Nr. SL GN-226, skiltyse „Leidimą gavau:“ už ją parašė rankraštinius įrašus „N. M.“ ir už ją pasirašė.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2009-09-28, dienos metu, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos patalpose, Klaipėdos g. 2, Gargždai, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektuotoju, atsiimant statybos leidimus Nr. SL GN 09-232 ir Nr. SL GN 09-233, kurie parengti 2009-05-28, tyčia suklastojo N. M. rankraštinius įrašus ir parašus, t.y. statybos leidimuose Nr. SL GN 09-232 ir Nr. SL GN 09-233, skiltyse „Leidimą gavau:“ už ją parašė rankraštinius įrašus „N. M.“ ir už ją pasirašė.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2009-09-28, dienos metu, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos patalpose, Klaipėdos g. 2, Gargždai, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektuotoju, atsiimant statybos leidimą Nr. SL GN 09-339, kuris parengtas 2009-07-09, tyčia suklastojo N. M. rankraštinį įrašą ir parašą, t.y. statybos leidime Nr. SL GN 09-339, skiltyje „Leidimą gavau:“ už ją parašė rankraštinį įrašą „N. M.“ ir už ją pasirašė.

Apylinkės teismas D. B. dėl šio kaltinimo išteisino nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių motyvuodamas tuo, kad dokumento suklastojimu pripažįstamas netikro dokumento pagaminimas, sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą, pakeičiant jo turinį, o D. B. įrašai leidimų skiltyse „Leidimą gavau“ pačių leidimų turinio (juridinę reikšmę turinčios informacijos) nepakeitė. Teismas nurodė, kad D. B. minėtus įrašus padarė institucijoje, kuri išdavė leidimus, liekančiuose leidimų egzemplioriuose, kas leidžia teigti, kad tokie įrašai apie leidimo atsiėmimą yra tik informacinio pobūdžio, pabrėžė, kad byloje nėra duomenų, kad D. B. paimti minėti statybos leidimai yra panaikinti. Teismas konstatavo, kad D. B., 2009-09-28 atsiimdamas statybos leidimus, leidimų skiltyse „Leidimą gavau“ parašydamas rankraštinius įrašus „N. M.“ ir už ją pasirašydamas, minėtų leidimų nesuklastojo.

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji N. M. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-09-26 nuosprendį baudžiamojoje byloje pakeisti, pripažinti D. B. kaltu padarius BK 300 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką ir patenkinti nukentėjusiosios civilinį ieškinį, o likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad BK 300 str. įtvirtinta teisės norma saugo valdymo tvarką, dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą, ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvarą. Nors šio nusikaltimo sudėtis formali, baudžiamoji atsakomybė už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatyta ne tiek dėl veikos pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių, galinčių atsirasti tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (LAT nutartys Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-560/2010, 2K-205/2012, 2K-328/2014, 2K-237/2014). Teismų praktikoje išaiškinta, kad sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą neabejotinai gali būti pripažintas dokumento suklastojimu, tačiau tai negali būti daroma formaliai, neatsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą. Veikos pavojingumo nustatymo reikalavimas siejamas su tuo, kad baudžiamoji teisė nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Ne bet kokių duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu (LAT nutartys Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-237/2014, 2K-331/214). Dokumentų suklastojimo dalykas yra tokie dokumentai, kurie gali būti juridinių faktų įrodymu arba teisių ar pareigų atsiradimo, pasikeitimo, ar pasibaigimo įrodymu, arba kitų teisinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymu, o vienas iš suklastojimo, kaip nusikalstamos veikos atlikimo, būdų – parašo padirbimas.

Apeliaciniu skundu nesutinkama su teismo išvada, jog dėl to, kad D. B. įrašus padarė institucijoje, kuri išdavė leidimus, liekančiuose leidimų egzemplioriuose, tokie įrašai yra tik informacinio pobūdžio. Apeliantė nurodo, jog tokia išvada reikštų, kad į valstybinę įstaigą atsiimti bet kam skirtus dokumentus galėtų ateiti kas nori, o kadangi taip nėra, todėl pirmosios instancijos teismo pozicija yra klaidinga. Be to, jei parašas būtų tik formalumas, turėtų tik išviešinimo funkciją, kaltinamasis parašo neklastotų, pasirašytų savo, o ne nukentėjusiosios vardu. Apeliantė daro išvadą, kad D. B. taip elgėsi žinodamas, kad Klaipėdos rajono administracijos darbuotojai, kuriems buvo pateikti suklastoti dokumentai, nežino ir negali žinoti, koks yra nukentėjusiosios parašas, dėl to tikėjosi, kad jie manys, kad N. M. pati atlieka šiuos veiksmus. Pažymi, kad nukentėjusioji negalėjo žinoti apie jos vardu atliekamus veiksmus, nes dauguma dokumentų, kurių pagalba D. B. gavo statybos leidimus, buvo taip pat suklastoti, o toks klastojimas nebūtų vykdomas, jei nebūtų tikslo veikti nukentėjusiosios vardu jai nežinant.

Apeliantė laiko nepagrįsta pirmosios instancijos teismo poziciją, jog dėl to, kad išteisintasis suklastojo ne pačius leidimus, o liekančių Klaipėdos rajono savivaldybės administracijoje leidimų egzempliorių kopijas, tai jis nepadarė ir negalėjo padaryti žalos, ir dėl to jo negalima bausti baudžiamąja tvarka. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad įstatyme nenustatyti reikalavimai dokumento formai, tačiau keliami reikalavimai jo turiniui – dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį, jis yra tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą), o jo panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui arba valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (LAT nutartys 2K-662/2000, 2K-775/2007, 2K-263/2010, 2K-57/2014, 2K-331/2014). Apeliantės nuomone, iš to seka, kad savivaldybės administracijoje liekančios leidimų egzempliorių kopijos yra toks pat dokumentas, kaip ir patys statybos leidimai, kuriuos atsiėmęs kaltinamasis padarė žalos nukentėjusiajai. Savivaldybės administracijoje likusios leidimų kopijos suteikė informaciją apie įvykį, veiksmą ar asmenį: jei jie nebūtų suklastoti, būtų galima manyti, kad juos atsiėmė asmuo, kuriam jie ir buvo skirti, ir dokumentų apyvarta bei valstybinė santvarka nėra sutrikdyta. Vietoj to, D. B. veiksmais buvo nustatytas tikrovės neatitinkantis teisiškai reikšmingas faktas. Apeliantė pažymi, kad nors teismų praktikoje numatoma, kad asmuo turi būti baudžiamas jau ir tuo atveju, jei dokumentų klastojimas gali sukelti neigiamus padarinius, nagrinėjamu atveju žala jau yra realiai atsiradusi. Dėl to apeliantė laiko akivaizdžiu, kad kaltinamasis suklastojo ne informacinio pobūdžio dokumentus, už kurių klastojimą, pirmosios instancijos teismo nuomone, būtų galima ir nebausti asmens baudžiamąja tvarka, o dokumentus, turinčius paskirtį saugoti dokumentų apyvartą ir valstybinę santvarką, kuriuos suklastojus buvo padaryta reali žala.

Nors D. B. teigia, jog nurodymą atsiimti leidimus ir už juos pasirašyti buvo gavęs iš pačios nukentėjusiosios, byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų. Jeigu toks leidimas ar įgaliojimas butų iš tiesų egzistavęs, D. B. atsiimdamas statybos leidimus būtų neklastojęs dokumentų ir nepasirašinėjęs nukentėjusiosios vardu. Apeliantės nuomone, tai, kad N. M. nebendradarbiavo projektavimo darbų atlikimo metu, įrodo faktas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko 33 objektų techninius projektus ir gavo statybos leidimus, nors už šiuos darbus N. M. pinigų nemokėjo. Apeliantė laiko akivaizdžiu, kad tokiu atveju kiekvienas protingas verslininkas atsisakytų toliau vykdyti darbus, bandytų susisiekti su užsakovu, tačiau šiuo atveju darbai buvo vykdomi ir negavus apmokėjimo – pirmojo avanso. Pabrėžia, kad byloje esantys įrodymai, kad kaltinamasis mokėjo už statybų leidimus 2750 Lt savo asmeninėmis lėšomis tuo metu, kai jam nebuvo mokama už statybų darbus, dar kartą parodo, kad D. B. veikė ne kaip sąžiningas verslininkas, siekė atlikti statybos darbus nežinant nukentėjusiajai, ir remiantis darbų atlikimą patvirtinančiais dokumentais reikalauti kuo didesnės sumos iš N. M.. Apeliantės nuomone, surinktų įrodymų pakanka pripažinti, kad kaltinamasis D. B., veikdamas kartu su V. K. ir V. S., kurių veiksmai sudarė galimybę kaltinamajam įvykdyti nusikalstamą veiką, sąmoningai klastojo dokumentus, siekiant apgaule praturtėti N. M. sąskaita.

Teismo posėdyje nukentėjusioji ir jos atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintasis, gynėjas ir prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti. Asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta V. S. prašė byloje priimti sprendimą teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

BK 300 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotrauką ir pan. Tikro dokumento suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiško dokumento formą ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą, bet ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-35/2011, Nr. 2K-37/2012). Pagal teismų praktiką dokumentu BK 300 str. 1 d. prasme laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2006, 2K-16/2010, 2K-263/2010, 2K-401/2011, 2K-139/2012, 2K-361/2012). Teismų praktikoje dokumentu laikytinas bet koks rašytinis aktas, kuriuo asmuo liudija faktą, turintį teisinę reikšmę. Rašytinio akto teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad jis suteikia tam tikras teises ir pareigas.

Statybos įstatymo (Įstatymo redakcija, galiojusi D. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu) 23 str., kuris reglamentavo statybos leidimų išdavimo tvarką, 9 dalyje numatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs statytojo (užsakovo) prašymą ir kitus dokumentus, perduoda juos Nuolatinei statybos komisijai, kuri privalo patikrinti ir nustatyti, ar statyba atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą) bei projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus. Komisija protokolu įformina statinio projekto patikrinimo rezultatus ir rekomenduoja savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) išduoti ar neišduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą. Komisijos sprendimas išduoti leidimą ar statybos leidimo neišduoti yra privalomas savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui). Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos leidimų ir licencijų skyriaus vedėja D. D. 2014-05-27 suteiktoje informacijoje teismui be kita ko pažymėjo, kad vadovaujantis Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. rugsėjo 27 d. sprendimo NR T11-235 30 p., „statybos leidimo išdavimo procedūros pabaiga laikoma pranešimo statytojui apie priimtą sprendimą pateikimo diena“, o kadangi statytojas ar jo įgaliotas asmuo buvo kviečiami dalyvauti priimant sprendimą dėl statybos leidimo išdavimo (ar neišdavimo) užpildant protokolą su sprendimo priėmimu, procedūros pabaiga buvo laikoma Nuolatinės statybos komisijos posėdžio pabaiga (b. l. 162). Iš išvardinto matyti, kad statybos leidimą, jo turinį ir iš jo kylančias teises bei pareigas pagal tuo metu galiojančią tvarką sukurdavo savivaldybės administracijos direktorius Nuolatinės statybos komisijos sprendimu, o komisijos posėdžio pabaiga buvo laikoma ir statybos leidimo išdavimo procedūros pabaiga. Jau išduoto statybos leidimo atsiėmimo faktas ir jo fiksavimas yra formali savivaldybės vidaus administravimo procedūra, kuri statybos leidimo išdavimo, jo turinio ir iš jo kylančių teisių ir pareigų nekeičia ir negali pakeisti.

Apeliantė skunde teigia, kad tuo atveju, jei D. B. pasirašymas atsiimant statybos leidimus laikytinas tik formalumu, tai reikštų, kad į įstaigą atsiimti bet kam skirtus dokumentus galėtų ateiti kas nori, tačiau taip nėra. Pažymėtina, kad D. B. buvo projekto rengėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektuotojas, t. y. statinio dalyvis kaip ir N. M., kuriam Statybos įstatymo 14 str. 6 d. 3 p. numatė teisę atlikti kitų statybos dalyvių funkcijas. Tai, kad D. B., atsiimdamas statybos leidimą, vietoj savo pavardės įrašė N. M. pavardę (pasirašydamas savo parašu), laikytina formaliu ir nepavojingu pažeidimu, nes ne bet kokių duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir iš esmės nusikalstamą baudžiamosios teisės prasme. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad administracijoje liekančios leidimų egzempliorių kopijos yra toks pat dokumentas, kaip ir patys statybos leidimai, ir sutinka su apylinkės teismo išvada, kad D. B., 2009-09-28 atsiimdamas statybos leidimus Nr. GN 08-538, Nr. SL GN 09-134 ir Nr. SL GN 09-135, Nr. SL GN 09-224, Nr. SL GN 09-225 ir Nr. SL GN-226, Nr. SL GN 09-232 ir Nr. SL GN 09-233, Nr. SL GN 09-339, ir pasirašydamas minėtuose leidimuose skiltyse „Leidimą gavau“, pačių leidimų turinio (juridinę reikšmę turinčios informacijos) nepakeitė. D. B. minėtus įrašus padarė Institucijoje, kuri išdavė leidimus, liekančiuose statybos leidimų egzemplioriuose, tokie įrašai apie leidimo atsiėmimą yra informacinio pobūdžio, todėl jo veika neatitinka 300 str. 1 d. įtvirtinto nusikaltimo sudėties požymių.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad D. B. atsiimdamas statybos leidimus padarė žalos nukentėjusiajai, nes atsiimdamas leidimus turėjo tikslą savavališkai, apgaudamas apeliantę, jai nežinant atlikti projektavimo darbus ir išsireikalauti atlyginimą už juos, o tai neva patvirtina faktas, kad D. B. darbus atliko ir leidimus užsakinėjo iš savo asmeninių lėšų, negavęs sutarto avanso. Šiuos apeliacinio skundo teiginius paneigia Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Civilinėje byloje Nr. 2A-454/2013, kuria be kita ko nustatyta, kad 2007 m. gruodžio 4 d. buvo sudaryta sutartis tarp N. M. (jos įgaliotas pasirašė V. K. pagal 2007 m. sausio 4 d. įgaliojimą) ir D. B., kurios pagrindu N. M. pasirašė 2010 m. rugpjūčio 2 d. darbų perdavimo-priėmimo aktą, kuris patvirtina, kad ji D. B. atliktus darbus (33 statinių techninius projektus) priėmė. Be to, nors apeliantė neatsiskaitymo už darbus su D. B. faktą ir jo asmeninių lėšų naudojimą nurodo kaip veikimo be jos žinios įrodymą, tačiau minėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-454/2013 nustatyta, kad atsakovė (N. M.) turi pareigą atsiskaityti už ieškovo atliktus 33 techninius projektus. Remiantis išvardintu, darytina išvada, kad apeliantė žinojo apie D. B. atliekamus veiksmus, juos tvirtino (2010-08-02 aktas) ir su jais sutiko, ir, kaip pripažinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, turi juos apmokėti, todėl apeliacinis teismas skundo argumentą, kad D. B. veikė apgaule ir tuo padarė žalos apeliantei, atmeta kaip nepagrįstą.

Esant aptartoms aplinkybėms, apylinkės teismo išteisinamasis nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, teismas bylą išnagrinėjo, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, todėl laikytina, kad D. B. pagal BK 300 str. 1 d. pagrįstai išteisino nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Naikinti ar keisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-09-26 nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

nukentėjusiosios N. M. apeliacinį skundą atmesti.