- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-17
- Bylos Nr.
- e2-7219-1071/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00678-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Pliuskevičius
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Greta Motiejūnienė, Darius Karvelis
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.2.1Netesybos
- 2.6.8.1Sutarties samprata ir sutarčių rūšys
- 2.6.8.6Sutarties turinys (sutarties sąlygos)
- 2.6.8.9Sutarčių vykdymas
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei Gretai Motiejūnienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal JW-Group sp. z o. o. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė ieškiniu, pareikštu priėmus prieštaravimus dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą, prašo priteisti iš atsakovės 1 500,00 Eur dydžio baudą, 6 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad pagal 2023-11-21 Transporto užsakymą Nr. MZ-23112101 ieškovė susitarė su atsakove, kad ši krovininiu automobiliu pergabens krovinį iš Lietuvos į Ispaniją nuo 2023-11-24 (pakrovimas) iki 2023-11-30 (iškrovimas), o ieškovė sumokės už paslaugą 3 000,00 Eur. Tačiau atsakovė krovinio nepergabeno, tuomet ieškovė pateikė atsakovei debeto raštą Nr. 2024/01/01, kuriame remiantis Transporto užsakymo Nr. MZ-23112101 15 punktu, pareikalavo sumokėti 50 procentų nuo mokėtinos kainos už paslaugą dydžio baudą – 1500 Eur, tačiau atsakovė jos per 14 dienų nesumokėjo.
Atsiliepimas
3. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ pateiktu atsiliepimu prašo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; jei vis tik teismas taikytų atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartinę atsakomybę, prašo mažinti ieškovės reikalaujamas priteisti netesybas iki protingo ir realius ieškovo nuostolius padengiančio dydžio; atsakovės naudai iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsiliepime atsakovė nurodė, jog ji niekada nepriėmė ieškovės užsakymo Nr. MZ-23112101, dėl ko krovinio pervežimo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta nebuvo. Atsakovė pažymi, kad ji niekada nepatvirtino (nei susirašinėjime, nei kita forma), kad užsakymą Nr. MZ-23112101 priima ir jį įvykdys. Pasak atsakovės, gavusi užsakymo Nr. MZ-23112101 formą, ji toliau aiškiai komunikavo, kad ieško ieškovei reikalingos transporto priemonės. Atsakovės teigimu, pati ieškovė tai suprato ir nurodė atsakovei, kad ir ji pati pabandys paieškoti kitų siūlomo užsakymo vykdytojų. Kadangi, atsakovės teigimu, ji užsakymo Nr. MZ-23112101 formos niekada nepasirašė ir pasirašytos skanuotos ar originalios versijos ieškovei niekada nepateikė, o visoje komunikacijoje tarp šalių aiškiai iškomunikavo ieškovei, kad neturi reikiamos transporto priemonės užsakymui įvykdyti ir jos tik ieško, teigia, kad ji neišreiškė valios sudaryti krovinio pervežimo sutartį, o tik ieškojo galimybių tokį užsakymą įvykdyti. Taigi teigia, kad nesudarius krovinio pervežimo sutarties (nepatvirtinus Užsakymo Nr. MZ-23112101), nėra galimybės nutraukti sutartį (atšaukti užsakymą), bei nėra galima pasinaudoti Užsakymo Nr. MZ-23112101 bendrųjų sąlygų 15 punktu. Mano, kad Užsakymo Nr. MZ-23112101 bendrųjų sąlygų 15 punktu ieškovė galėtų naudotis, jei Užsakymas Nr. MZ-23112101 būtų patvirtintas ir atsakovė būtų garantavusi, kad užsakymą įvykdys. Šiuo atveju, pasak atsakovės, jos kaltės nėra, nes ji visą situaciją derybų metu atskleidė ieškovei ir tik pati ieškovė, skubėdama ir spausdama atsakovę priimti užsakymą, savaip interpretavo situaciją. Be to, nurodo ir tai, kad tuo atveju, jei teismas spręstų, kad atsakovei taikomas Užsakymo Nr. MZ-23112101 bendrųjų sąlygų 15 punktas, atsakovė prašo spręsti klausimą dėl netesybų mažinimo, kadangi mano, kad egzistuoja visos sąlygos netesybų mažinimui – netesybos yra akivaizdžiai neprotingo dydžio ir suteikia galimybę ieškovei pasipelnyti atsakovės sąskaita. Taip pat nurodo ir tai, kad atsakovei reiškiant reikalavimą dėl netesybų mažinimo, ieškovė turėtų ir pagrįsti, kad reikalaujamas netesybų dydis (1 500,00 Eur, kai visos paslaugos kaina buvo 3 000, 00 Eur) yra protingas ir atitinka ieškovės patirtus nuostolius.
5. Pasirengimas bylą nagrinėti teismo posėdyje vyko paruošiamųjų dokumentų būdu.
Šalies argumentai
6. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad pridėtame prie atsakovės atsiliepimo susirašinėjime (2 pokalbis) ieškovės atstovas M. Z. 2023-11-12, 10:21 ir 10:25 nusiuntė elektronines žinutes atsakovo atstovei K. N.: „Ar jūs gavote užsakymą“, „Prašau patvirtinkite“, į ką atsakovo atstovė nurodė: „Reikia išsiųsti į ES“, „Dar ne“. Ieškovo atstovas parašė: „ (duomenys neskelbtini) ”, „Gal į spamą nuėjo“ į ką atsakovės atstovė nurodė: (duomenys neskelbtini), “Prašau pakartokite”. Ieškovo atstovas nurodė: “atsiųsiu čia”, “supratau”, “buvo įsivėlusi klaida”, “Dabar turite gauti”, “Gavote?, “Prašau patvirtinkite”, į ką atsakovo atstovė atsakė: “Dabar gerai”. Taigi teigia, kad šiuo pokalbiu ir paskutiniu atsakovo atstovės atsakymu atsakovė patvirtino ieškovės užsakymą. Vėliau vyko susirašinėjimas dėl jo vykdymo, būtent dėl tinkamo transporto suradimo, kurio ieškojo ir ieškovė. Apie tai, kad atsakovei reikės padengti papildomas išlaidas, jei transporto priemonę suras ieškovė, ji įspėjo atsakovę (2023-11-22, 13:47), o ši tam neprieštaravo. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Transporto užsakymą Nr. MZ-23112101, krovinys turėjo būti paimtas 2023-11-24, 08-12 val., tačiau atsakovė neatsakė į ieškovės 2023-11-23 žinutes, dėl ko ieškovė, neturėdama daugiau laiko derinti sutarties vykdymo su atsakovu ir turėdama ieškoti kito vežėjo, anuliavo užsakymą. Atsižvelgiant į tai, ieškovė teigia, kad atsakovė pažeidė krovinio vežimo sutarties (transporto užsakymo Nr. MZ-23112101) sąlygas ir pagal 15 jų punktą turi sumokėti baudą – 50 procentų vežimo kainos.
Atsiliepimas
7. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad ieškovė tik sau naudingai interpretuoja dublike nurodytą susirašinėjimą, ir teigia, kad tarp šalių vyko pokalbis tik dėl to, ar buvo gautas ieškovės siųstas užsakymas, ir tokiu būdu buvo patvirtintas užsakymo gavimas, tačiau ne jo priėmimas vykdymui, ką, pasak atsakovės, patvirtina tolimesnis susirašinėjimas, kai atsakovė tik tikrinosi, ar gali įvykdyti gautą užsakymą. Todėl teigia, kad ieškovė nepagrįstai sutapatina „užsakymo gavimo patvirtinimą“ ir „užsakymo vykdymo patvirtinimą“, nes atsakovė patvirtino tik paties užsakymo gavimo faktą. Taip pat nurodo, kad atsakovė Užsakymo Nr. MZ-23112101 formos niekada nepasirašė ir pasirašytos skanuotos ar originalios versijos ieškovei niekada nepateikė, kaip tai yra numatyta užsakymo Nr. MZ-23112101 bendrosiose sąlygose. Pasak atsakovės, šalių derybos dėl užsakymo baigėsi nesudarius sutarties, kadangi atsakovė neturėjo galimybių užsakymą įvykdyti ir pati ieškovė rado kitą užsakymo vykdytoją. Galiausiai atsakovė nurodo tai, kad jai reiškiant reikalavimą dėl netesybų mažinimo, ieškovė vis tik turėtų pagrįsti, kad reikalaujamas netesybų dydis (1 500,00 Eur, kai visos paslaugos kaina 3 000,00 Eur) yra protingas ir atitinka ieškovės patirtus nuostolius, tačiau atsakovė tokių įrodymų kartu su dubliku nepateikė.
8. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašo ieškinį tenkinti ieškinyje ir dublike nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai paaiškina, jog šalys susitarė dėl esminių krovinio vežimo sutarties sąlygų, tai patvirtina ir atsakovės kaip vežėjos veiksmai ieškant transporto priemonės. Atsakovė sutarties neatsisakė, ėmėsi veiksmų sutarčiai vykdyti. Šalys suprato, kad krovinio vežimo sutartis yra sudaryta. Atsakovė nesurado transporto priemonės sutarčiai įvykdyti. Patikslino, jog užsakymas pateiktas nuotoliniu būdu. Paaiškino, jog netesybos reikalaujamos yra kaip bauda už sutarties nevykdymą.
Atsiliepimas
9. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti atsiliepime ir triplike nurodytų motyvų pagrindu, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodo, kad šalys derino sąlygas, jei ieškovės atstovas būtų patvirtinęs susitarimą 2023-11-20, viskas būtų buvę gerai, tačiau pati ieškovė tą dieną neturėjo užsakymo. Palaikė argumentus, jog sutartis nebuvo sudaryta, buvo susitarta dėl esminių sutarties sąlygų, o kitą dieną situacija pakito. Atsakovė aiškiai iškomunikavo, kad užsakymą galės įvykdyti, jei turės vairuotoją. Atsakovė niekaip nepatvirtino sutarties sudarymo ir kad galės ją vykdyti. Mano, jog šiuo atveju šalys skirtingai interpretuoja susiklosčiusią situaciją. Visgi, jei teismas laikytų, kad šalys sudarė krovinio vežimo sutartį, prašo atkreipti dėmesį, jog šiuo atveju nėra atsakovės kaltės dėl užsakymo neįvykdymo. Mano, jog esant ginčui ieškovė turi pagrįsti netesybas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
10. Byloje pateiktas 2023-11-21 transporto užsakymas Nr. MZ-23112101(toliau ir – Sutartis), kurioje užsakove nurodoma ieškovė, o vykdytoja įvardijama atsakovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, nurodomi transporto priemonės duomenys (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio tipas: tentinis standart), pateikiamos užsakymo detalės, nurodant krovinio referentinį numerį, pakrovimo vietą ir datą 2023-11-24 bei laiką 08.00-12.00 pakrovimo vietos koordinates, iškrovimo datą 2023-11-30, laiką 08.00-15.00 bei vietą ((duomenys neskelbtini)) ir jos koordinates, kontaktinį asmenį. Užsakymo kaina 3 000 Eur. Užsakovės atstovu nurodomas M. Z., o vykdytojos – K. N.. Sutartyje numatytos atsiskaitymo sąlygos bei kitos užsakymo vykdymo sąlygos.
11. Ieškovė 2023-12-12 pretenzija (rezervacija) Nr. 2023/12/02 informavo atsakovę, kad pateikia transporto paslaugos rezervaciją, susijusią su 2023-11-21 užsakymu Nr. MZ-23112101 – civilinės teisės sutarties (transporto užsakymo) sąlygų pažeidimas; krovinio nepriėmimas sutartą dieną ir sutartus laiku; pateikiamas paaiškinimas, kuriame cituojamas 15 susitarimo punktas (jei rangovas neįvykdo užsakymo arba atšaukia užsakymą dėl savo kaltės, jis užsakovo prašymu privalo sumokėti užsakovui 50 proc. transportavimo kainos sutartinę baudą pagal debeto raštą per 14 dienų mokėjimo terminą), nurodomos aplinkybės, jog susitarus ieškovei (užsakovui) (nurodomas asmuo M. Z.) ir atsakovei (rangovei) (nurodomas asmuo K. N.) TransEU platformoje, buvo sudaryta krovinio pervežimo sutartis, kurioje remiantis susirašinėjimu (2023-11-20 15.24-15.51 val.) buvo nurodytas reikalingas vilkiko tipas, pakrovimo ir iškrovimo vietos ir datos, rangovė priėmė ir patvirtino transporto užsakymo Nr. ZM-23112201 gavimą 2023-11-21 10.53 val. TransEU platformoje. 07.56 val. (2023-11-22) rangovė informavo, kad turi problemų su vilkiku ir negali atlikti pervežimo. Rangovė paprašė užsakovės pradėti ieškoti kito vilkiko (2023-11-22, 13.42 val.). Dėl aprašyto įvykio užsakovė buvo priversta skirti papildomo darbo laiko ieškant kito vežėjo, kuris pervežtų krovinį. Jei krovinys nebūtų pristatytas laiku, pablogėtų užsakovės verslo santykiai su klientu, todėl sumažėtų iš kliento gaunamų užsakymų ir atsirastų papildomų finansinių nuostolių. Dėl sutartyje numatyto užsakymo neįvykdymo pagal civilinės sutarties 15 punktą skiria atsakovei 50 proc. užsakymo sumos sutartinę baudą, t. y. 1 500 Eur (pridedamas debeto raštas).
12. 2024-01-11 ieškovė išrašė atsakovei Debeto raštą Nr. 2024/01/01, kuriuo informuoja apie priimtus sprendimus, susijusius su neįvykdytu 2023-11-21 užsakymu Nr. MZ-23112101. Dėl 2023-12-12 pretenzijoje Nr. 2023/12/02 aprašytų įvykių skiria atsakovei 1 500 Eur baudą pagal civilinės teisės sutarties 15 punkto nuostatas ir pareikalavo sumokėti baudą į ieškovės nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą iki 2024-01-25.
13. Byloje pateiktas ieškovės ir atsakovės atstovų susirašinėjimas dėl krovinio vežimo. Iš 2023-11-20 (nuo 15.21 val. iki 15.51 val.) susirašinėjimo duomenų matyti, jog tarp šalių buvo suderinta krovinio paėmimo data (2023-11-24) ir preliminarus laikas, iškrovimo data (+/- 30 d), pervežimo kaina (3 000 Eur), transporto priemonės rūšis, ieškovei pateiktas transporto priemonės valstybinis numeris, atsiskaitymo terminai, nurodytas atsakovės kontaktinis asmuo (duomenys su rašymo apsirikimu), ieškovės atstovas pateikia duomenis, jog užsakymas bus pateiktas sekančią dieną, todėl gali sąlygas patvirtinti ir klausė, ar gali atsiųsti užsakymą sekančią dieną, į ką atsakovės atstovė atsakė teigiamai (nurodė, jog lauks), todėl ieškovės atstovas patvirtina, jog šalys turi sandorį. Sekančią dieną (2023-11-21, nuo 08.57 val. iki 09.38 val.) ieškovės atstovas kreipiasi į atsakovės atstovę dėl užsakymo priėmimo, ieškovės atstovas nurodo pateiksiantis užsakymą 11.24, prašo jį priimti, atsakovės atstovė prašo palaukti, kadangi laukia atsakymo iš vairuotojo, nurodo, jog tuščią vilkiką turės penktadienį, gal galės paimti krovinį anksčiau. Iš tolesnio susirašinėjimo (2023-11-21 nuo 9.25 val. iki 12.28 val.) matyti, jog ieškovės atstovas pateikia užsakymą, prašo jį priimti, klausia ar atsakovės atstovė mato užsakymą, ieškovės atstovas klausia, ar atsakovė turi nurodytą transporto priemonę, tikslinasi duomenis dėl krovinio paėmimo laiko (anksčiau penktadienį ar anksčiau nei penktadienį), į ką atsakovės atstovė atsako, jog anksčiau nei penktadienį, ieškovės atstovas paaiškina, jog užsakė penktadieniui, nurodė pakrovimo laiką, prašė nedelsiant informuoti, jei įmanoma, pakeis pakrovimo laiką, atsakovės atstovė prašo leisti patikslinti. Ieškovės atstovas dar kartą patikslina, jog siunčia užsakymą 11.24 kaip tartasi, jei pavyks ir galės anksčiau, pakeis rezervaciją, informuoja apie išsiųstą užsakymą. Atsakovės atstovė teiraujasi, ar tiks vilkikas su puspriekabe-šaldikliu, nurodo, jog turi laisvą, ieškovės atstovas patikslina, kad tinka tik tentinis vilkikas. Toliau ieškovės atstovas tikslinasi, ar atsakovė gavo užsakymą, atsakovė nurodo negavusi, ieškovės atstovas pakartoja atsakovės siųstą kontaktinį adresą ir prašo jį patvirtinti, atsakovės atstovė patvirtina, paaiškėja, kad kontaktinis adresas pateiktas su klaida, atsakovės atstovė prašo pamėginti dar kartą, vėliau patvirtina užsakymo gavimą, toliau vyksta susirašinėjimas dėl galimo krovinio vilkikui su puspriekabe-šaldikliu. Ieškovės atstovas dar kartą prašo patvirtinti užsakymą, į ką gauna atsakymą, jog atsakovės atstovė pietauja. 2023-11-21 susirašinėjime pateikiami duomenys, jog ieškovės atstovas klausia atsakovės, ar pastaroji perpardavinėja krovinį, išreiškia nuomonę, jog atsakovė neturi sunkvežimio, įspėja atsakovės atstovę, jog supranta, kad atsakovė užsakymą įvykdys, priešingu atveju įspėja apie sutartinę atsakomybę. 2023-11-22 (nuo 07.55 val. iki 13.47 val.) matyti, jog ieškovės atstovas klausia, kas negerai, domisi, kodėl perparduodamas krovinys, į ką gauna atsakymą, jog atsakovė turėjo problemų su vilkiku, ieško kito vilkiko užsakovui, į ką ieškovės atstovės klausia, kas bus, jei atsakovė kito vilkiko neras. Ieškovės atstovas informuoja, kad krovinį būtina paimti, kitaip bus bėdų, į ką atsakovės atstovė atsako, kad jei tinka vilkikas su puspriekabe-šaldikliu, problemos nėra, bet turi problemų dėl tentinio vilkiko, tačiau ieško kito vilkiko. Iš susirašinėjimo turinio matyti, jog ieškovės atstovas taip pat imasi ieškoti kito vilkiko, įspėja atsakovę, kad jei ras už didesnę kainą, papildomos išlaidos padengti bus pateiktos atsakovei. Kadangi ieškovės atstovas kitą vilkiką rado anksčiau, užsakymą atšaukė.
Dėl ginčo esmės.
14. Nagrinėjamu atveju, ieškovė, remdamasi Sutarties 15 punktu iš atsakovės prašo priteisti 1 500,00 Eur netesybas. Reikalavimą grindžia aplinkybe, jog atsakovė priėmusi užsakymą, jo neįvykdė. Atsakovė su ieškiniu nesutinka, esminiu atsikirtimu nurodo aplinkybes, jog Sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, todėl negalėjo būti nutraukta, atitinkamai ieškovė negali remtis Sutarties 15 punkto nuostatomis dėl netesybų priteisimo.
15. Taigi šiuo atveju tarp šalių, be kita ko, yra kilęs ginčas dėl sutartinių teisinių santykių (ne) buvimo, dėl ko teismas pasisako šioje byloje.
16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.136 straipsnio 1 dali numato, civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš CK ir kitų įstatymų nustatytų sutarčių ir kitokių sandorių, taip pat nors įstatyme ir nenustatytų, bet jiems neprieštaraujančių sandorių (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pagal CK 1.63 straipsnio 1 dalies nuostatą, sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Sandoriai gali būti vienašaliai, dvišaliai arba daugiašaliai (CK 1.63 straipsnio 2 dalis).
17. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis).
18. Kasacinio teismo išaiškinta, jog tam, kad būtų konstatuota, jog sutartis sudaryta, būtinas aiškus ir besąlygiškas akceptanto sutikimas su oferento pateiktu pasiūlymu, pareiškiamas oferentui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2011). Nors galioja bendra taisyklė, kad šalių susitarimas pasiekiamas šalims apsikeičiant oferta ir akceptu, tai nėra vienintelė sutarties sudarymą patvirtinanti procedūra, nes CK 6.162 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė šalių susitarimą pasiekti ir kitokiais veiksmais. Ši aplinkybė ypač reikšminga tais atvejais, kai šalys dėl sutarties sudarymo derasi. Vykstant deryboms, riba tarp ofertos ir akcepto dažnai išnyksta, nes šalys ne kartą apsikeičia savo pasiūlymais, juos operatyviai modifikuoja ir t. t. Šalių susitarimas tokiais atvejais pasiekiamas palaipsniui, žingsnis po žingsnio derantis ir ieškant konsensuso dėl atskirų sutarties sąlygų. Todėl tokiais atvejais sprendžiant klausimą, ar sutartis buvo sudaryta, klasikinė ofertos–akcepto taisyklė nėra pakankama, nes sunku atriboti, kur buvo oferta, o kur – akceptas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-01-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2005).
19. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutarties sudarymo faktą galima pripažinti ir nesant aiškiai išreikštos ofertos ar akcepto, tačiau šalių veiksmais pakankamai patvirtinant, kad jos turėjo rimtų ketinimų sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Taigi esminis sutarties, kaip sandorio, požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2020-12-28 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020 41 punktą; 2022-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-1075/2022 22 punktą).
20. CK 6.808 straipsnio 1 dalis numato, jog pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Vežimo sutarties sudarymas patvirtinamas važtaraščiu ar kitokiu dokumentu (CK 6.808 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog CK pateiktas krovinio vežimo sutarties apibrėžimas suponuoja, kad krovinio vežimo sutartis bus laikoma sudaryta, kai šalys susitars dėl esminių šios sutarties sąlygų, t. y. tai konsensualinė, o ne realinė sutartis. Tokios pozicijos – kad krovinių pervežimo tarptautiniais maršrutais sutartis yra konsensualinė – nuosekliai savo praktikoje laikosi kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2012; 2015-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-706/2015; 2019-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2019, 25 punktas; 2022-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-1075/2022).
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti jų sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Teismas turi įvertinti įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; 2021-08-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 80 punktas).
22. Nagrinėjamu atveju byloje pateiktų duomenų visuma sudaro pagrindą tikėtinai išvadai, jog tarp šalių susiklostė prievoliniai krovinio vežimo teisiniai santykiai (CPK 183 straipsnis, 1285 straipsnis, CK 6.1-6.4 straipsniai, 6.808 straipsnis). Šias aplinkybes, visų pirma, byloje patvirtina šalių – ieškovės kaip užsakovės ir atsakovės kaip vežėjos, atstovų susirašinėjimo duomenys, iš kurių matyti, jog šalys sutarė dėl esminių vežimo sutarties sąlygų – šalys suderino krovinio vežimo sąlygas (krovinio paėmimo ir iškrovimo vietą ir datą), teikiamų paslaugų kainą, atsiskaitymo tvarką. Be to, iš šalių susirašinėjimo turinio matyti, jog, be kita ko, šalys tarėsi dėl transporto priemonės pobūdžio, atsakovės atstovė ieškovės atstovui pateikė transporto priemonės, turėjusios paimti krovinį, valstybinio numerio ženklus. Ieškovės atstovas susirašinėjimo metu patvirtino, jog šalys susitarė, atsakovės atstovė šių teiginių neneigė. Nors atsakovės atstovė nuosekliai laikosi pozicijos, jog atsakovė susirašinėjimo platformoje patvirtino užsakymo gavimą, tačiau ne patį užsakymą, t. y. neišreiškė valios sandoriui sudaryti, byloje įrodymų, patvirtinančių šiuos argumentus nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Priešingai, iš šalių susirašinėjimo turinio ir šalių elgesio, be kita ko, matyti, jog jau po to, kai šalys sutarė dėl esminių Sutarties sąlygų ir atsakovei buvo išsiųstas rašytinis dokumentas – užsakymas, kurio gavimą patvirtino atsakovės atstovė, kilo sutartinių įsipareigojimų vykdymo iš atsakovės pusės problemos, dėl ko atsakovė atliko veiksmus ieškodama kitos transporto priemonės ieškovės kroviniui gabenti, siūlė kito tipo transporto priemonę ieškovės kroviniui gabenti, o ieškovei nesutikus, ėmė ieškoti kitos transporto priemonės tarp kitų vežėjų (siekė parduoti krovinį, kreipėsi į kolegas). Atsakovei nepavykus operatyviai išspęsti su Sutarties vykdymu iškilusių problemų, ieškovė pati rado kitą vežėją, dėl ko atsakovei duotą užsakymą susirašinėjimo platformoje atšaukė. Be to, neįtikėtina, jog atsakovė, pati nesudariusi Sutarties dėl krovinio vežimo, susirašinėjimo platformoje imtųsi veiksmų perparduoti krovinį, kurio negali vežti pati. Tokie veiksmai, nesant šalių susitarimo dėl krovinio vežimo, įvertinus, jog šalys yra privatūs juridiniai asmenys, veikiantys krovinių vežimo srityje, neatitiktų verslo logikos ir protingo, rūpestingo ir atidaus asmens elgesio standartų. Taigi tiek šalių susirašinėjimo duomenys, tiek šalių (jų atstovų) veiksmai po pirminio susitarimo sudarymo siekiant sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, suponuoja, kad Sutartis tarp šalių buvo sudaryta (CPK 183 straipsnis).
23. Šių išvadų nepaneigia Sutarties 7 punkto nuostatos dėl Sutarties sudarymo tvarkos. Sutarties 7 punktas numato, jog užsakovas (dokumente anglų kalba nurodoma – vežėjas, vykdytojas) priima užsakymą vykdymui, išsiųsdamas elektroniniu paštu nuskenuotą transporto užsakymą, patvirtintą įmonės antspaudu, su užsakovo atstovo, atsakingo už transportą, vardu, pavarde ir parašu per 20 minučių nuo užsakymo gavimo. Patvirtinimas turi būti išsiųstas užsakymą tvarkančio asmens, nurodyto pirmame užsakymo lape, el. pašto adresu. Jei užsakymas neatsiunčiamas, užsakovas turi teisę perduoti užsakymą vykdyti kitam subjektui. Pasitarus su užsakymą tvarkančiu asmeniu iš užsakovo pusės, leidžiamos kitos užsakymo priėmimo patvirtinimo formos. Jeigu užsakymo priėmimo metu nėra galimybės išsiųsti pasirašyto užsakymo, pasirašytas užsakymas turi būti pristatytas kartu su dokumentų rinkiniu (sąskaita-faktūra ir CMR). Taigi kaip matyti, iš šios nuostatos turinio, galimi ir kiti Sutarties (užsakymo) patvirtinimo būdai (formos). Savo ruožtu iš šalių susirašinėjimo turinio matyti, jog atsakingas ieškovės atstovas ir atsakovės atstovė susitarė dėl rašytinio užsakymo pateikimo sekančią dieną po to, kai šalys suderino esmines sutarties sąlygas ir toks rašytinis dokumentas atsakovei buvo pateiktas, o pastaroji patvirtino jo gavimą bei, minėta, atliko veiksmus šio užsakymo įvykdymui, o ne tęsė derybas dėl esminių sutarties sąlygų.
Dėl sutartinių netesybų mažinimo.
24. Nustatyta, jog Sutarties atsakovė neįvykdė, transporto priemonės pateikti negalėjo. Ieškovė, remdamasi Sutarties 15 punktu prašo priteisti sutartyje numatyto dydžio baudą. Atsakovė, be kita ko, prašo netesybas mažinti.
25. Nagrinėjamu atveju Sutarties 15 punkte numatyta, jog vykdytojui neįvykdžius priimto užsakymo arba anuliavus užsakymą (civilinės teisės sutartis nutraukimas) dėl vykdytojo kaltės, užsakovas turi teisę išrašyti debeto avizą su 14 dienų mokėjimo terminu 50 proc. transporto vertės sumai (sutartinės netesybos).
26. CK 6.71 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jei prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Įstatymas numato, jog susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2022, 47 punktas).
27. Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis, taip pat negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-916/2023, 19 punktas ir jame nurodyta praktika).
28. Šalių teisė susitarti dėl netesybų, be kita ko, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Tačiau CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas vienas iš sutarties laisvės principo ribojimų pagrindų, jeigu netesybos yra aiškiai per didelės.
29. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje.
30. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog tuo atveju, kai šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010-11-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Taigi, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-916/2023).
31. Kasacinis teismas yra taip pat išaiškinęs, kad šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017, 43 punktas; 2017-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017, 36 punktas).
32. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatyme nesukonkretintos, todėl nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolius patyrusios šalies interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021, 26 punktas).
33. Teismų praktikoje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl netesybų mažinimo, nurodoma, kad žemiausioji netesybų mažinimo riba – realūs kreditoriaus patirti nuostoliai, t. y. netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Tai reiškia, kad mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Bendroji taisyklė, kad apie pernelyg dideles netesybas teismas sprendžia tirdamas netesybų sumos ir nuostolių santykį, kyla iš netesybų instituto paskirties – užtikrinti kreditoriaus teisę gauti iš anksto sutartų nuostolių dalį neįrodinėjant jų dydžio. Tačiau tai, kad netesybų suma viršija nuostolių sumą, nebūtinai reiškia, kad netesybos automatiškai privalo būti sumažintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-916/2023, 27 punktas).
34. Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį. Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017, 35 punktas; 2022-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2022).
35. Pažymėta, kad tai, koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-06-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-866/2002).
36. Nagrinėjamu atveju, bylos duomenimis nustatyta, jog šalys buvo sudariusios susitarimą dėl krovinio vežimo, taigi šalis siejo prievoliniai teisiniai santykiai. Įstatymas numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminai pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę arba vienašališkai pakeisti jos vykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Pažymėtina, jog sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis).
37. Šiuo atveju nustatyta, jog atsakovė sutartinių įsipareigojimų nevykdė ir byloje nėra duomenų, jog sutarties negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos ar kitų nuo atsakovės nepriklausančių priežasčių (CPK 183 straipsnis). Atsakovė, prisiėmusi prievolę suteikti krovinio vežimo paslaugas, įsipareigojimų nevykdė, transporto priemonės pateikti negalėjo, todėl pažeidė prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą atsakovei taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Šalys Sutartyje numatė sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pasekmes, t. y. susitarė dėl netesybų, įskaitant jų dydį.
38. Byloje yra pareikštas Sutartį pažeidusios šalies prašymas mažinti sutartimi numatytų netesybų dydį. Spręsdamas klausimą dėl netesybų mažinimo teismas atkreipia dėmesį, jog ginčo šalys yra pelno siekiantys privatūs juridiniai asmenys, veikiantys krovinių vežimo srityje. Taigi atsakovė kaip verslininkė, savo srities profesionalė, galėjo ir turėjo suprasti, jog už netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą jai gali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė. Šiuo atveju iš byloje pateiktų duomenų matyti, šalių numatyta bauda už Sutarties pažeidimą (neįvykdžius užsakymo ar anuliavus užsakymą dėl vykdytojo kaltės) sudaro pusę Sutarties kainos, t. y. siekia 1 500,00 Eur. Byloje objektyvių duomenų, jog dėl Sutarties pažeidimo ieškovė patyrė nuostolių, papildomų išlaidų, nėra pateikta, tokių aplinkybių neįrodinėjo ir ieškovė (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju byloje pateikti duomenys (šalių susirašinėjimo turinys), rodo, jog šalys bendradarbiavo spręsdamos iš Sutarties vykdymo kilusias problemas (atsakovė ieškojo kitos transporto priemonės, bandė parduoti krovinį kitiems vežėjams, ieškovė lygiagrečiai taip pat ieškojo kito vežėjo), o sutartis nutraukta ieškovei radus kitą vežėją anksčiau, nei tai galėjo padaryti atsakovė. Sutartį atsakovei pateikė ir Sutarties sąlygas rengė ieškovė, o laiko sąnaudas siekiant pašalinti su Sutarties vykdymu iškilusias problemas patyrė tiek ieškovė, tiek atsakovė.
39. Taigi byloje nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą teismui spręsti, jog šiuo atveju šalių sutartimi numatytos netesybos yra neproporcingos, akivaizdžiai per didelės atsižvelgiant į padarytą pažeidimą ir jo padarinius, kas sudaro pagrindą netesybas mažinti (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).
40. Minėta, jog pagal bendrąją taisyklę, netesybos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo, kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti, nereikia įrodinėti. Tačiau kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas realiai patirtus nuostolius – jeigu skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013; 2023-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-381/2023).
41. Šiuo atveju, minėta, ieškovė jokių realiai patirtų ar tikėtinų nuostolių dėl Sutarties pažeidimo neįrodinėjo, duomenų apie galimus nuostolius byloje neteikė, o atsakovė prašė mažinti netesybas, todėl, teismo vertinimu, neprotingo dydžio netesybų priteisimas iš atsakovės neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, sukurtų prielaidas šalių interesų pusiausvyros principo pažeidimui, nukentėjusiai šaliai nepagrįstai praturtėti (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 dalis, 183 straipsnis, 185 straipsnis).
42. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis kasacinio teismo praktika netesybų mažinimo klausimu, siekiant nepaneigti šalių valios susitarti dėl netesybų dydžio, teismas sprendžia, jog protingumo ir teisingumo, šalių interesų derinimo principus atitinkančios netesybos, kurių gali reikalauti ieškovė už Sutarties pažeidimą dydis sudaro pusę Sutarties 15 punkte numatyto dydžio netesybų, t. y. 25 proc. Sutarties kainos, kas atitinka 750,00 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteistina 750,00 Eur dydžio bauda (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo.
43. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CPK 6.210 straipsnio nuostatas terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, esant ieškovės prašymui, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-04-26 priėmus teismo įsakymą) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
45. Nustatyta, kad už ieškinio pareiškimą ieškovė sumokėjo 34,00 Eur žyminį mokestį, patyrė 534,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas (pagal pateiktus mokėjimo nurodymus 250,00 Eur ir 284,00 Eur sumoms) ir 85,00 Eur išlaidas už dokumentų vertimą (pagal pateiktą sąskaitą), iš viso 653,00 Eur.
46. Atsakovė byloje pateikė duomenis apie patirtas teisinės pagalbos išlaidas 1 488,30 Eur sumai.
47. Teismas pripažįsta šalių pateiktas išlaidas būtinomis, protingomis ir pagrįstomis, jų dydis neviršija išlaidų, numatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.
48. Ieškinį tenkinus iš dalies, laikytina, jog patenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimų, todėl proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės priteista 326,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
49. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai atmestai ieškinio reikalavimų daliai, atsakovei iš ieškovo priteistina 744,15 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265, 268-269, 270 ir 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ 750,00 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt eurų) baudą, 6 (šašių) procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-04-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 326,50 Eur (trijų šimtų dvidešimt šešių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės (duomenys neskelbtini)naudai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės (duomenys neskelbtini)744,15 Eur (septynių šimtų keturiasdešimt keturių eurų 15 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.