Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. L. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2020 m. rugsėjo 21 d. priimto nutarimo Nr. 91-197 netaikyti nuteistajam K. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. L. nuteistas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė. Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 13 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2019 m. gruodžio 20 d., bausmės pabaiga – 2023 m. balandžio 18 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. L. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę šis asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina žemesnės instancijos teismo padarytą išvadą, kad K. L. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (1/3), leidžiančią svarstyti jo lygtinio paleidimo klausimą. Tačiau materialusis pagrindas nėra nustatytas, būtent šis esminis kriterijus lėmė tai, jog nuteistojo gynėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Nors advokatas teigia nesuprantantis, kokios konkrečiai aplinkybės neleidžia nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo institutą, tačiau apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje šiuo aspektu išsamiai ir motyvuotai pasisakė, todėl kartoti tuos pačius argumentus nėra pagrindo. Vis dėlto, atsakydamas į nuteistojo gynėjo skundo teiginius, aukštesnės instancijos teismas išskiria esminius kriterijus, kurie šiuo metu neleidžia tikėtis sėkmingos K. L. probacijos.

8. Socialinio tyrimo išvados Nr. 61-6460 duomenimis nuteistasis pripažįsta kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų, tame tarpe ir labai sunkaus, susijusio su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, veikiant organizuotoje grupėje, vis dėlto, jo kaltės jausmas nėra gilus, o atgaila – nuoširdi. Pokalbio su Socialinio tyrimo išvados rengėjais metu K. L. daugiausiai kaltino aplinką bei netinkamus asmenis, su kuriais bendravo, t. y. savo kaltę jis linkęs minimizuoti, padarytos žalos visuomenei negeba įvardyti. Paviršutiniškas neteisėtų veiksmų pripažinimas neleidžia tikėtis, jog būdamas laisvėje nuteistasis jų nekartos. Be to, Psichologinės tarnybos specialistas atkreipė dėmesį ir į tai, jog K. L. siekia sudaryti teigiamą įspūdį, jis didžiuojasi savo pažintimis ir gebėjimu išsisukti nuo atsakomybės. Šios specialisto įžvalgos akivaizdžiai rodo, jog nuteistasis naiviai tiki nebaudžiamumo iliuzija, todėl per trumpas bausmės atlikimo laikas, kaip pagrįstai pažymėjo Komisija, gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas ir tapti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Nors gynėjas skunde nurodo, jog Socialinio tyrimo išvados rengėjai tam tikrus nuteistojo išsakytus teiginius išėmė iš bendro pokalbio konteksto ir abstrakčiai pacitavo, tačiau neįvardija su kuriais konkrečiai teiginiais K. L. nesutinka, pavyzdžiui, apie kaltės pripažinimą bei nuoširdžią atgailą skunde iš viso nekalbama. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad jei nuteistasis nepritarė jo atžvilgiu parengtos išvados atitinkamam turiniui, galėjo tai raštiškai nurodyti, t. y. pateikti konkrečias pastabas su, jo nuomone, teisingu aplinkybių vertinimu, tačiau to nepadarė. Netikėti kvalifikuotų specialistų parengtos Socialinio tyrimo išvados duomenimis teisėjų kolegija neturi pagrindo.

9. Kitas aspektas, kuris šiuo metu dar neleidžia taikyti K. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, yra jo menka darbinė motyvacija bei specialybės neturėjimas. Pateiktos medžiagos duomenimis nuteistasis mokėsi (duomenys neskelbtini) verslo kolegijoje, tačiau jos neužbaigė, konkrečios profesijos neturi, pataisos įstaigoje noro mokytis neišreiškė. Bausmės atlikimo metu darbo pobūdžiui K. L. buvo išrankus, t. y. nesutiko dirbti bet kokio darbo. Ūkio brigadoje sandėlio darbuotoju jis įsidarbino tik 2020 m. rugpjūčio 14 d., taigi jo darbinė veikla tęsiasi vos keturis mėnesius, kas neleidžia daryti išvados apie nuteistojo nusiteikimą ilgalaikiam pozityviam darbiniam užimtumui. Be to, tik atvykęs į pataisos įstaigą, K. L. palaikė kriminalinės subkultūros nuostatas, šiuo metu neformaliųjų nuteistųjų tradicijų teigia atsisakęs, tačiau jo įsidarbinimo data liudija, jog minėtų nuostatų nuteistasis atsisakė ne taip ir seniai.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas pagrįstai įvertino K. L. turimus finansinius įsipareigojimus bei galimybę su jais savarankiškai susitvarkyti. Nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 14 390,46 Eur, tačiau iš jo darbo užmokesčio išskaičiuota tik 106,95 Eur, savanoriškai turimos skolos taip pat nėra mokamos. Socialinio tyrimo išvada patvirtina ir tai, kad K. L. lėšas pragyvenimui į pataisos namus siunčia artimieji ir kiti neįvardyti asmenys, vadinasi, gaunamo darbo užmokesčio jam neužtenka turimų poreikių tenkinimui. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis negeba tvarkyti turimų lėšų ir proporcingai jų paskirstyti tiek pragyvenimui, tiek įsiskolinimų dengimui. Be to, lėšų gavimas iš kitų asmenų (ne artimųjų) leidžia teigti, jog nuteistasis galimai nėra nutraukęs visų ryšių su nusikalstamo pasaulio veikėjais. Nepaisant to, K. L. save vertina labai gerai, jokių problemų neįžvelgia, priešingai, džiaugiasi savo verslumu, apsukrumu, nors ši savybė ir paskatino nusikalsti.

11. Nors nuteistojo gynėjas skunde teigia, kad K. L. pasižymi išskirtinai teigiamu elgesiu, ką liudija ir žema jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau teisėjų kolegija jokio išimtinai teigiamo, nepriekaištingo elgesio nenustatė. Tai, jog K. L. nėra baustas drausmine tvarka, nėra kuo nors ypatinga aplinkybė, nes tinkamai atlikti paskirtą bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga, priešingu atveju yra griežtinamas bausmės atlikimo režimas. Pateiktos medžiagos duomenimis K. L. skatintas tik vieną kartą – 2020 m. rugsėjo 23 d., iki tol jo elgesys nebuvo vertinamas kaip vertas paskatinimo priemonės. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nuteistojo rodomas teigiamas elgesio pokytis stebimas visai neseniai, t. y. pavyzdingu bausmės atlikimu jis susirūpino tik tuomet, kai pradėjo artėti galimo lygtinio paleidimo svarstymo terminas. Bausmę lengvosios grupės sąlygomis K. L. atlieka tik nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d., todėl pirmiausia privalo įrodyti, jog geba laikytis švelnesnio bausmės atlikimo režimo, o tik tuomet tikėtis probacijos.

12. Pateiktame skunde nurodoma viena Kauno apygardos teismo nutartis, kurioje neva labiau neigiamai charakterizuotam nuteistajam nei K. L. buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog kiekvieną nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma vertinama individualiai. Vienas konkretus dėmuo niekada nenulemia galutinio sprendimo – taikyti ar netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą, visada vertinama aplinkybių visuma, nei vienam dėmeniui nesuteikiant išskirtinės, prioritetinės reikšmės. Tokiu būdu vien faktas, jog baustas drausmine tvarka asmuo yra paleidžiamas lygtinai, o nuobaudų neturinčiam asmeniui atsisakoma taikyti tą patį institutą, nereiškia, jog teismų praktika analizuojamu klausimu yra ydinga ar prieštaringa.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su K. L. šeiminėmis aplinkybėmis (prastos sveikatos mama ir močiutė; sugyventinė, viena auginanti bei išlaikanti jų du mažamečius vaikus), nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Kiekvieno nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės daro tam tikrą įtaką jo šeimos narių gyvenimui, tačiau visuomenės saugumas bei paskirtos bausmės tikslų įgyvendinimas yra svarbesnis nei nuteistojo siekis kuo greičiau sugrįžti į jam priimtiną aplinką. Atkreiptinas dėmesys, kad materialiai padėti šeimai K. L. gali pastarajai siųsdamas dalį savo darbo užmokesčio, tačiau šioje nutartyje jau minėta, kad nuteistasis iš gaunamo atlyginimo negeba patenkinti net savo asmeninių poreikių, todėl ne jis siunčia artimiesiems pinigus, tačiau jam yra pervedamos lėšos, kad tik šis patogiau gyventų. Toks savanaudiškas bei egoistiškas K. L. elgesys patvirtina, jog artimųjų gerovė jam nėra tokia svarbi, kaip savo paties statusas bei apsirūpinimas.

14. Remiantis išdėstytu, daroma išvada, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis, priešingai nei teigia nuteistojo gynėjas, yra teisėta ir pagrįsta. K. L. daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra žymi bei akivaizdi, nuteistasis stokoja savikritikos (neįžvelgia turimų problemų), racionalaus bei visapusiško mąstymo (nuoširdžiai neprisiima kaltės dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo, daugiau remiasi savo patirtimi, o ne specialistų patarimais, rekomendacijomis), todėl lygtinio paleidimo jam taikymas šiuo metu pažeistų teisingumo principą bei visuomenės siekį gyventi saugioje aplinkoje. Esant šioms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti be pakeitimų, o nuteistojo gynėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo K. L. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. lapkričio 6 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.