Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų tyrimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Gintauto Tamulionio skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje 2021 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 91-40 taikyti nuteistajam K. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje laisvės atėmimo bausmę atlieka K. L., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį 1 m. laisvės apribojimo.

Teistas: Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 4 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 4 m. laisvės atėmimo.

Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 13 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 4 m. laisvės atėmimo.

Anksčiau teistas: Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. kovo 18 d. priėmė nutarimą Nr. 91-40 taikyti nuteistajam K. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 26 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu visiškai įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, per bausmės atlikimo ir Komisijos rekomendacijų laikotarpį buvo skatintas, nebaustas, lanko užsiėmimus, pozityvaus užimtumo priemones bei socialinės reabilitacijos programas, dengia žalą. Nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nuteistasis perkeltas atlikti bausmę lengvosios grupės sąlygomis. Yra dirbantis pataisos įstaigoje, taip pat artimai palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Įvertinus pakartotinio nusikalstamumo riziką vertinant pagal „OASys“ metodiką, per bausmės atlikimo laiką pataisos įstaigoje rizika kito 42 balais išsilavinimo, mokymosi ir galimybių įsidarbinti, lėšų tvarkymo ir pajamų, gyvenimo stiliaus ir draugų, mąstymo ir elgesio bei nuostatų dalyse, kadangi pataisos įstaigoje keičia požiūrį į nusikalstamos veik įvykdymą (lanko socialinės reabilitacijos programas, paskaitas), formuoja naujas gyvenimo vertybes ir pataisos įstaigoje dirba. Taip pat nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką kito iš vidutinės į žemą. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis, paleistas lygtinai, gali laikytis įstatymų ir nebenusikalsti.

Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 m. 1 mėn. (Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2021 m. kovo 18 d.).

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų tyrimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Gintauto Tamulionio skundas dėl Komisijos 2021 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 91-40 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam K. L., kuriuo prašoma nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo. Skunde nurodoma, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau nuteistasis subendrintą (trijose tarpusavyje nesusijusiose bylose) 4 metų laisvės atėmimo bausmę atlieka iš viso už keturias nusikalstamas veikas, tarp jų - ir už labai sunkų nusikaltimą, padarytą organizuotoje grupėje, todėl akivaizdu, kad K. L. pirmojoje byloje skirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė jo elgesiui jokios teigiamos įtakos nepadarė. Jis ir toliau demonstravo aiškų nenorą laikytis įstatymų bei padarė smurtinį nusikaltimą jau po to, kai jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl labai sunkaus savanaudiško nusikaltimo, susijusio su neteisėtu disponavimo narkotinėmis medžiagomis. Visos šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas bei rodo, kad jis vis nusikalsta ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Ir nors ši aplinkybė negali būti laikoma pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti K. L. lygtinį paleidimą, tačiau ji neabejotinai svarbi ir vertintina tiek, kiek tai leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme. Šiuo aspektu svarbi ir ta aplinkybė, kad nei dėl vieno iš padarytų nusikaltimų K. L. savo kaltės nepripažino, o Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo yra linkęs minimalizuoti, teigia tikėjęs nebaudžiamumo iliuzija, kadangi anksčiau, vykdant įvairius sukčiavimus, jam pavykdavo išsisukti nuo bausmės. Skunde taip pat pažymėta, kad nuteistojo atveju abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia jam nustatomi kriminogeniniai veiksniai - teisės pažeidimų modelis, taip pat lėšų tvarkymas ir pajamos. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis nurodo, jog žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, jį pripažįsta, tačiau vertinamojo pokalbio metu daugiausiai kaltina netinkamus asmenis bei aplinką, kurioje atsirado, o nusikalstamą veiką įvykdė organizuotai, planuodamas. Be to, nuteistasis save vertina labai gerai, linkęs akcentuoti ne savo asmenines savybes, o girtis verslais, pažintimis, gebėjimu „išsisukti“, nors būtent šios savybės ir paskatino jį nusikalsti. Padarytą nusikaltimą nuteistasis vertina iš asmeninės perspektyvos, neįvardina žalos aplinkai, visuomenei, o jo mąstyme dominuoja abstrakčiais samprotavimais grįsti teiginiai. Toks nuteistojo savęs vertinimas atskleidžia, kad bendravimo su tyrimą atliekančiais specialistais metu nuteistasis tiesiog siekia sudaryti teigiamą įspūdį, jo išsakyti teiginiai neatitinka realios situacijos, o Socialinio tyrimo išvada neatspindi tikrojo jo mąstymo ir elgesio.

Skunde taip pat pažymėta, kad nuteistojo teigimu, jis iki nuteisimo dirbdavo ir gyvendavo iš gaunamo atlyginimo, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis veikė nusikalstamai, nes norėjo greito, tiesioginio atlygio. Be to, nuteistasis turi didelius finansinius įsipareigojimus, jam pareikšti didelių sumų ieškiniai, todėl, įvertinus nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų, už kurių padarymą šiuo metu jis atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, finansinės naudos gavimo motyvą bei aplinkybę, kad iš darbo santykio gaunamo atlyginimo jam būnant laisvėje nepakako, abejotina, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės integruotis į visuomenę ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. K. L. atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatytas 26 balų skaičius, t. y. rizika pakartotinai nusikalsti yra žema, tačiau nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius (11 balų), kuris gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama K. L. elgesio korekcija. Taip pat skunde prokuroras nurodo, jog medžiagoje nėra duomenų, jog nuteistojo elgesys ir dalyvavimas pozityvaus užimtumo priemonėse būtų kuo nors išskirtinis ir tuo pačiu sudarantis tvirtą pagrindą išvadai apie pasiektus tikslus, o tuo pačiu ir galimybę taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos, nuteistojo dalyvavimas privalomose ir kitose socialinės reabilitacijos programose yra pakankamai formalus, o vien dalyvavimas kokioje nors programoje, savaime nesudaro pagrindo išvadai apie asmeniui suteiktos informacijos priėmimą ir jos poveikį. Nuteistojo elgesys šiuo metu tikrai negali būti vertinamas kaip rodantis akivaizdžias pastangas mažinti nusikalstamo elgesio riziką ir nuteistasis dar nėra pasitaisęs tiek, kad toliau jį būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, pagrįstai tikintis, kad jis daugiau nebenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuleistajam lygtinį paleidimų, galima daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Pažymėtina, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę šis asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta medžiaga: Komisijos 2021 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 91-40 taikyti nuteistajam K. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, Komisijos posėdžio, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, protokolu, Socialinio tyrimo išvada, išvada apie nuteistojo individualaus socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimą, darytina išvada, jog Komisijos 2021 m. kovo 18 d. nutarimas taikyti nuteistajam K. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos negali būti pripažintas pagrįstu, suponuojančiu neabejotiną išvadą, jog nuteistasis lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl keistinas.

Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju, K. L. subendrintą laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, taip pat ir labai sunkų nusikaltimą, padarytą organizuotoje grupėje, jis anksčiau teistas, jam buvo skirtos ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau, kaip visiškai teisingai nurodoma prokuroro skunde, ankstesni teistumai nuteistojo elgesiui įtakos nepadarė, nuteistasis ir toliau demonstravo aiškų nenorą laikytis įstatymų ir šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Juo labiau, kad remiantis nuteistojo įvertinimo metodika „OASys“ duomenimis, K. L. teisės pažeidimų modelis yra vienas iš kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą.

Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo pagrįstumo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Todėl, kaip visiškai pagrįstai nurodoma prokuroro skunde, bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, per bausmės atlikimo laiką nėra pažeidęs nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, drausminių nuobaudų neturi, už gerą darbą, elgesį, dalyvavimą pataisos programose paskatintas, pataisos įstaigoje dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas vykdo. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, sudaro pagrindą spręsti apie nuteistojo siekį pasitaisyti, tačiau, įvertinus tai, kad pagal „OASys“ metodiką nuteistajam dar nustatomas ir kintamas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, kurį nuteistasis, dėdamas pastangas gali eliminuoti, darytina išvada, kad šiuo metu dar nėra pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Sutiktina su prokuroro skunde nurodytais argumentais, jog abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia K. L. nustatomi kriminogeniniai veiksniai – teisės pažeidimų modelis, lėšų tvarkymas ir pajamos. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek K. L. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus prokuroro skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis pokalbio metu daugiausiai kaltina netinkamus asmenis bei aplinką, kurioje atsirado; veikė nusikalstamai tikėdamasis, jog jam taip nenutiks (nereikės atlikti laisvės atėmimo bausmės pataisos namuose); save vertina labai gerai, linkęs akcentuoti ne savo asmenines savybes, o girtis verslais, pažintimis, nors būtent šios savybės (apsukrumas) ir paskatino nusikalsti; kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos linkęs minimalizuoti, teigia, jog nežinojo, kad gabeno narkotines medžiagas, tačiau pripažįsta, kad galėjo suprasti („nenorėjau matyti ką veža“), kadangi bendravo su nusikalstamo pasaulio atstovais; taip pat tikėjo nebaudžiamumo iliuzija, kadangi anksčiau, vykdant įvairius sukčiavimus, pavykdavo išsisukti; pokalbio metu stebimas didžiavimasis pažintimis ir gebėjimu išsisukti; nusikaltimą vertina iš asmeninės perspektyvos, neįvardina žalos aplinkai visuomenei; mąstyme dominuoja abstrakčiais samprotavimais grįsti teiginiai, pritartina prokuroro skundo argumentams, kad nuteistojo savęs vertinimas atskleidžia, kad bendravimo su tyrimą atliekančiais specialistais metu nuteistasis tiesiog siekia sudaryti teigiama įspūdį, jo išsakyti teiginiai neatitinka realios situacijos ir šios aplinkybės šiuo metu neleidžia tikėtis sėkmingos K. L. probacijos.

Spręsdamas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės, teismas taip pat atsižvelgia ir į K. L. turimus finansinius įsipareigojimus bei galimybę su jais savarankiškai susitvarkyti. Nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 127226,72 Eur, tačiau iš jo darbo užmokesčio išskaičiuota tik 329,64 Eur, duomenų, kad jis savanoriškai dengia turimas skolas, nėra pateikta. Socialinio tyrimo išvada patvirtina ir tai, kad K. L. lėšas pragyvenimui į pataisos namus siunčia artimieji ir kiti neįvardyti asmenys, vadinasi, gaunamo darbo užmokesčio jam neužtenka turimų poreikių tenkinimui. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis negeba tvarkyti turimų lėšų ir proporcingai jų paskirstyti tiek pragyvenimui, tiek įsiskolinimų dengimui, tačiau nepaisant to, jis didžiuojasi savo verslumu, apsukrumu, nors ši savybė ir paskatino nusikalsti.

Taip pat pastebėtina ir tai, jog nuteistojo gynėjo advokato atsiliepime į prokuroro skundą nurodytos aplinkybės, susijusios su K. L. šeiminėmis aplinkybėmis (prastos sveikatos mama ir močiutė; sugyventinės, vienos auginančios bei išlaikančios jų du mažamečius vaikus sunki materialinė padėtis), nesudaro pagrindo nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui, kadangi kiekvieno nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės daro tam tikrą įtaką jo šeimos narių gyvenimui, tačiau pažymėtina, kad visuomenės saugumas bei paskirtos bausmės tikslų įgyvendinimas yra svarbesnis nei nuteistojo siekis kuo greičiau sugrįžti į jam priimtiną aplinką.

Taip pat nenuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatytas 26 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, kurio pokytis nuo paskutinio nuteistojo svarstymo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės (t. y. 2020 m. rugsėjo 21 d.) neužfiksuotas, taip pat nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis sudaro ir dinaminiai svertiniai balai, kurie gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama K. L. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir kas, anksčiau aptartų duomenų kontekste, suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, padarius išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, prokuroro skundas dėl Komisijos 2021 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 91-40 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tenkintinas - Komisijos nutarimas keistinas, nuteistajam K. L. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą netaikytinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis bei 4 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų tyrimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Gintauto Tamulionio skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje 2021 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 91-40 taikyti nuteistajam K. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir nuteistajam K. L. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.