Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. L., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teismo teistas: 1) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį - 1 metams 6 mėnesiams laisvės apribojimo; 2) 2019 m. sausio 14 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 54 straipsnio 3 dalį – 4 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta – 4 metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, (tesimo nuosprendis neįsiteisėjęs), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. pG3615/2017(02) matyti, kad A. B. konstatuoti abiejų akių obuolių ir aplinkos audinių sužalojimai padaryti smūgiuojant į akių sritis kietais bukais riboto paviršiaus daiktais, kuo galėjo būti kumščiai, keliai, apautos pėdos ar panašių savybių daiktai. Tokio pobūdžio akių traumos nebūdingos griuvimams. Neįtikėtina, kad A. B. abi akis taip būtų galėjęs susižaloti į automobilio salono detales. Trauma vienareikšmiškai rodo esanti sukelta pašalinės jėgos suduodant smūgius (t. 1, b. l. 41-42).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis "VW Passat", valst. nr. (duomenys neskelbtini) tamsiai mėlynos spalvos, keturių durelių, universalas. Automobilio skardos išorėje aplankstytos, paveiktos korozijos. Automobilio priekinis stiklas skilęs, vairuotojo pusėje, nuo stogo 16,5 cm. Skilimo matmenys 42x47 cm., apskritimo formos. Čiuopiant iš lauko skilimo vietą jaučiasi nelygūs kraštai, ko nesijaučia liečiant iš salono pusės. Automobilio salone, priekinė dalis yra apdulkėjusi, ant žemės prie sėdynių matyti žemių, purvo dėmių. Vairuotojo durelės iš vidaus ir slenkstis, esantis tarp durelių bei vairuotojo sėdynės, taip pat apdulkėję, matyti purvo žymės, dėmių panašių į kraują nematyti. Automobilio priekyje, tarp sėdynių, yra pavarų perjungimo svirtis, kurios viršutinė dalis plastikinė, apskritimo formos. Nei ant pačios svirties, nei po ja dėmių panašių į kraują nėra (t. 1, b. l. 108).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis K. L. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu neprisipažino, jo kaltė nusikalstamos veikos padaryme yra pilnai įrodyta nukentėjusiojo A. B., liudytojų T. B., A. Š., J. O., V. P., Ž. R., A. G., A. Z., Ž. L., K. B. duotais ikiteisminio tyrimo ir teisminio tyrimo metu, eksperto J. V. parodymais duotais teisminio nagrinėjimo metu, kurie sutampa tarpusavyje ir su byloje surinkta rašytine medžiaga.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. B. paaiškino, kad 2017 m. birželio 19 d. vakare, Survelių kaime važiuodamas ant kelio pamatė stovintį K. L. su dviem draugais. Norėdamas juos apvažiuoti automobiliu įvažiavo į griovį ir užklimpo. Tada prie jo automobilio pribėgo K. L. ir atidaręs automobilio dureles jį ištraukęs už rankos iš automobilio sudavė jam du smūgius ranka į abi akis. Po smūgių jis atsisėdo ir paklausė kaltinamojo K. L., ką jis daro. Sėdėdamas pastebėjo, kad jo veidas buvo kruvinas. Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis A. B. parodė, kaip kaltinamasis K. L. sudavė jam smūgius į veido sritį ir padarė jam kūno sužalojimus (t. 1, b. l. 31-35). Tai, kad 2017 m. birželio 19 d. nukentėjusiajam A. B. buvo padaryti kūno sužalojimai patvirtina ir specialisto išvados iš kurių matyti, kad nukentėjusiajam A. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti smūgiuojant į abiejų akių sritis kietais bukais riboto paviršiaus daiktais, kuo galėjo būti kumštis, kelis, pėda ar panašių savybių daiktas. Sužalojimai nebūdingi autotraumai, jie buvo sukelti pašalinės jėgos suduodant smūgius (t. 1, b. l. 38-39, 41-42). Šias specialisto išvadas patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas J. V., kuris paaiškino, kad nukentėjusiajam sužalojimai galėjo būti padaryti riboto paviršiaus daiktais, suduodant smūgius į kiekvienos akies sritį bent po kartą tai yra mažiausiai du kartus. Tai, kad 2017 m. birželio 19 d. kaltinamasis K. L. sužalojo nukentėjusįjį A. B. patvirtina ir ikiteisminio bei teisiamojo posėdžio metu duoti liudytojų parodymai. Liudytoja T. B. paaiškino, kad 2017 m. birželio 19 d. vakare ji paskambinusi savo vyrui A. B. iš jo sužinojo, jog jis buvo sumuštas K. L. ir medicinos darbuotojų automobiliu vežamas į Kauno klinikas. Sekančią dieną nuvažiavusi į gydymo įstaigą matė sužalotą A. B., jam buvo sumuštos akys. Pokalbio metu A. B. jai sakė, kad jį sumušė K. L.. Liudytoja A. Š. paaiškino, kad 2017 m. birželio 19 d. pavakare ją su šeima tėtis A. B. automobiliu pavežė iki pagrindinio kelio. Tėtis automobilį vairavo išgėręs, automobilio priekinis stiklas sužalotas nebuvo. Sekančią dieną iš mamos sužinojo, kad jos tėtį grįžtantį automobiliu į namus sustabdė K. L. ir sumušė. Taip pat paaiškino, kad po keleto dienų atvykusi į namus matė sužalotą A. B., kuris jai pasakojo, kad jį sumušė K. L.. Liudytojai J. O. ir V. P. paaiškino, kad 2017 m. birželio 19 d. vakare jie buvo nuvykę į kaimą, esantį Palomenės seniūnijoje registruoti autoįvykio. Matė nuo kelio nuvažiavusį automobilį VW Passat. Taip pat įvykio vietoje matė neblaivų automobilio vairuotoją, kurio veidas buvo kruvinas. Liudytojai Ž. R. ir A. G. paaiškino, kad jie gavo iškvietimą dėl autoįvykio, kuris įvyko Survelių kaime. Nuvažiavę į įvykio vietą matė nuvažiavusį nuo kelio automobilį. Automobilio vairuotojui buvo sužalotas veidas, sutinusi dešinė akis. Taip pat vežamas į medicinos įstaigą automobilio vairuotojas kalbėjo, kad jį sumušė jaunuoliai, kurie buvo įvykio vietoje. Liudytojas A. Z. paaiškino, kad 2017 m. birželio mėn. T. B. jo paprašė, nuvežti ją į Kauno klinikas, aplankyti A. B.. T. B. jam sakė, kad jos vyrą sumušė K. L.. Vėliau jis parvarė iš stovėjimo aikštelės A. B. priklausantį automobilį, kurio priekinis stiklas buvo įskilęs. Taip pat nurodė, kad buvo sutikęs kaimyną Ž. L., kuris jam pasakojo, jog K. L. jau anksčiau žadėjo sumušti A. B.. Liudytojas Ž. L. paaiškino, kad 2017 m. birželio mėn. jis buvo sutikęs K. L., kuris jam sakė, kad sumušė A. B.. Taip pat nurodė, jog jam skambino A. Z. ir pasakojo, kad K. L. ištraukė iš automobilio A. B. ir jį sumušė. Liudytojas K. B. paaiškino, kad 2017 m. spalio 2d. jis apžiūrėjo A. B. priklausantį automobilį VW Passat, siekiant rasti automobilio salone kraujo pėdsakus. Apžiūrėjęs automobilio saloną kraujo pėdsakų nerado, matė įskilusį iš lauko pusės priekinį automobilio stiklą. Aukščiau nurodytų liudytojų duoti parodymai yra nuoseklūs nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, sutampa tarpusavyje, todėl teismas jais remiasi. Aukščiau paminėtų apklaustų liudytojų ir eksperto suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti baudžiamojon atsakomybėn patrauktą asmenį, nėra.

Teismas kritiškai vertina ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu liudytojų A. S., A. K. ir N. M. parodymus, kad jie 2017 m. birželio 19 d. matė, jog kaltinamasis K. L. nesudavė smūgių nukentėjusiajam A. B. į veido sritį, kaip norą padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. S. paaiškino, kad jis matė, kai A. B. automobilis nuvažiavo nuo kelio į dirbamą lauką ir sustojo. Į ką atsitrenkė ar ne nukentėjusiojo automobilis jis pasakyti negali. Kai automobilis sustojo, prie jo primas nubėgo kaltinamasis K. L., o jis su liudytoju A. K. bėgo neskubėdami. Jis matė, kai iš automobilio K. L. traukė vairuotoją iš nugaros jį apkabinęs. Kas atidarė automobilio dureles jis nematė. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. S. paaiškino, kad jis 2017 metų vasarą jis su liudytoju A. S. ir kaltinamuoju K. L. buvo kaltinamojo namo kieme. Jis sėdėjo automobilyje ir matė, kaip į griovį įvažiavo automobilis. Jis nuo to automobilio buvo 300 metrų atstumu. K. L. su A. S. nuėjo prie to automobilio, o jis pasiliko savo automobilyje. Nematė, kaip K. L. išlaipino iš autoįvykį patyrusio automobilio vairuotoją. Vėliau priėjęs prie automobilio matė sėdintį vairuotoją, kurio veidas buvo kruvinas ir kuris prašė nekviesti policijos pareigūnų. Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. M. matė, kaip A. B. vairuojamas automobilis važiuodamas šlaitu daužėsi į jame buvusius akmenis, medžių kelmus ir po to ji išgirdo duslų garsą. Ji pagalvojo, kad šlaitas buvo status, tai gal nukentėjusiojo automobilis apsivertė ir nutarė nueiti pažiūrėti. Pirmas į įvykio vietą nulėkė jos sūnus K. L., o ji ir kaltinamojo draugai, kurie buvo namo kieme, ėjo neskubėdami. Kaltinamasis prie automobilio pribėgo per minutę laiko. Ji su jos sūnaus draugais, prie sustojusio automobilio neskubėdami atėjo per dvi minutes. Eidama ji per 30 metrų atstumą matė kaip K. L. ištraukė A. B. iš automobilio ir pasodino jį per metrą nuo automobilio. Priėjusi matė, kad nukentėjusysis buvo apsidaužęs veidą, jį stebėjo iš trijų metrų atstumo. Iš aukščiau paminėtų liudytojų parodymų matyti, kad jie prie automobilio, kurio nukentėjusysis nuvažiavo nuo kelio į dirbamą lauką atėjo jau po to po, kai į įvykio vietą buvo atbėgęs K. L. ir iš automobilio ištraukęs nukentėjusįjį. Paminėti liudytojai tiksliai nematė, kaip kaltinamasis atidarė A. B. priklausančio automobilio dureles ir jį ištraukė iš automobilio salono. Taip pat atsižvelgiama ir į tai, jog liudytoja N. M. yra kaltinamojo motina, o A. S. ir A. K. yra kaltinamojo draugai, todėl galėjo duoti kaltinamajam naudingus parodymus. Todėl teismas kritiškai vertina šių liudytojų parodymus, kad kaltinamasis traukdamas nukentėjusįjį iš automobilio salono nesudavė jam smūgių, kaip norą kaltinamajam K. L. padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jų duotus parodymus paneigia aukščiau išvardinti rašytinai įrodymai ir nukentėjusiojo, liudytojų, eksperto parodymai.

Kaltinamojo K. L. aiškinimas, kad jis 2017 m. birželio 19 d. ištraukęs nukentėjusį A. B. iš automobilio salono nesudavė nukentėjusiajam smūgių į veido sritį bei jo nesužalojo neatitinka tikrovės ir vertinami kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jo duotus parodymus paneigia aukščiau išvardinti nukentėjusiojo, liudytojų, eksperto parodymai, bei byloje esanti rašytinė medžiaga.

Teismas laiko, kad nukentėjusiojo A. B., liudytojų T. B., A. Š., J. O., V. P., Ž. R., A. G., A. Z., Ž. L., K. B. duoti ikiteisminio tyrimo ir teisminio tyrimo metu, eksperto J. V. parodymai duoti teisminio nagrinėjimo metu ir kiti teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti į bylą pateikti rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis K. L. 2017 m. birželio 19 d., apie 18.30 val., kelyje Surveliai - Šilonys, Survelių k. ribose, Palomenės sen., Kaišiadorių r. sav., sudavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis nukentėjusiajam A. B. į veidą, tokiu būdu padarydamas abiejų akių sričių sumušimus su muštinėmis žaizdomis dešiniame antakyje ir kairės akies apatiniame voke, kraujosruvas akių vokuose, kairės akies ragenos pažeidimus bei kraujosruvas po akies obuolio jungine ir tinklainėje, kairės akies gyslainės plyšimą, dešinės akiduobės vidinės sienelės lūžį ir abiejų akiduobių minkštųjų audinių paburkimą, ir taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. B. sveikatą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šią teisės normą baudžiamas tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti K. L. veikoje, visiškai įrodyta ir teismas jo nusikalstamus veiksmus kvalifikuoja kaip nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje padarymą.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalis).

Skiriant bausmę kaltinamajam K. L. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo K. L. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59, 60 straipsniai). Teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus K. L. asmenybę charakterizuojančius duomenis: ankščiau teismo teistas, baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 176-186), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų grupei (t. 1, b. l. 188), vedęs. Teismas sprendžia, jog kaltinamasis nėra linkęs smurtauti dėl ko yra pagrindas manyti, kad jam už padarytą nusikalstamą veiką tikslinga skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą. Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes kaltinamajam K. L. skirtina mažesnė už vidutinę laisvės apribojimo bausmė, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Kaltinamajam K. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Nukentėjusysis A. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 60, 45 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 800 Eur jo turėtų išlaidų už advokato pagalbą.

Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė teismui civilinį ieškinį dėl 221,40 Eur žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiu nuo nusikalstamos veikos, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 144 straipsnio 10 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog nukentėjusysis A. B. patyrė turtinę žalą, kuri atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo K. L. veiksmų, jo nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nukentėjusiojo A. B. patirta turtine žala. Nukentėjusysis A. B. ir jo atstovas nurodė, kad šiuo metu turtinė žala yra 60,45 eurų, kurią sudaro kelionės išlaidos į gydymo įstaigas ir piniginės lėšos, išleistos vaistų pirkimui. Prašo priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiajam 60,45 eurų turtinės žalos atlyginimo. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad prašomas priteisti turtinės žalos dydis yra realus ir pagrįstas, todėl priteistinas iš kaltinamojo K. L..

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Šioje baudžiamojoje byloje teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. B. pareiškė 5000 Eur ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir prašo priteisti iš kaltinamojo šią pinigų sumą neturtinei žalai atlyginti. Todėl pripažinus K. L. kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo yra pagrindas tenkinti nukentėjusiojo A. B. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis nurodo, kad jis dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė pažeminimą, fizinį skausmą, padaryti sužalojimai sukėlė gilų emocinį šoką, dvasinį diskomfortą bei nervinį sukrėtimą. Nukentėjusysis nurodo, kad po patirtų kūno sužalojimų negalėjo rodytis viešumoje, buvo apribotas bendravimas su giminėmis, draugais, taip pat atsirado liekamieji reiškiniai, nes kairė akis pilnai neatsimerkia iki šiol. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis nustato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Šiuo atveju kaltinamasis K. L. nuskalstamais veiksmais smurtavo prieš nukentėjusįjį ir padarė jam kūno sužalojimus.

Dėl kaltinamojo K. L. padaryto nusikaltimo nukentėjusysis A. B. buvo nesunkiai sužalotas, jam atsirado liekamieji reiškiniai, nes kairė akis pilnai neatsimerkia iki šiol. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusysis patyrė žalą sveikatai su liekamojo pobūdžio reiškiniais, kas, neabejotinai, padarė ir darys ateityje neigiamą įtaką jo gyvenimo kokybei. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Be to, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose, kai faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios.

Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109, 115 straipsniais, civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis mano, kad proporcingumo, sąžiningumo bei teisingumo principai bus įgyvendinti priteisiant nukentėjusiajam A. B. iš kaltinamojo K. L. neturtinei žalai atlyginti 3000,00 Eur. Toks (ar panašus) civilinio ieškinio dydis neturtinei žalai atlyginti yra nustatomas ir suformuotoje teismų praktikoje analogiškų baudžiamųjų bylų dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2896,20 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-21-942/2016).

Nukentėjusįjį A. B. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu atstovavo advokatas R. G.. Už advokato suteiktą teisinę pagalbą A. B. advokatui sumokėjo 800 eurų (t.1, b. l. 16, 117). Teismas laiko, kad atsižvelgiant į advokato dalyvavimą ikiteisminiame tyrime bei teisiamuosiuose posėdžiuose, prašomos priteisti nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra pagrįstos ir priteistinos ir kaltinamojo K. L. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 106 straipsnio 2 dalis).

Byloje pareikštas 221 euro 42 centų civilinis ieškinys už A. B. gydymą Valstybinės ligonių kasos naudai. Ieškinys tenkintinas pilnai. Žala padaryta nusikalstamais K. L. veiksmais, todėl jis privalo ją atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5, dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,

nusprendžia:

K. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu šis laikas nėra susijęs su darbu ar mokymusi.

K. L. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. B. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš K. L. 60 (šešiasdešimt) eurų 25 centus turtinei ir 3000 (tris tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo A. B. naudai.

Kitoje dalyje nukentėjusiojo A. B. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš K. L. 800 (aštuonis šimtus) eurų nukentėjusiojo A. B. naudai turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Priteisti iš K. L. 221 (du šimtus dvidešimt vieną) eurą 40 centų Valstybinės ligonių kasos naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.