- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-01
- Bylos Nr.
- 1A-460-634/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32787-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- K. L.
- Nukentėjusysis
- A. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nerijaus Meilučio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. L. gynėjo D. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo K. L. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirtas laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu šis laikas nėra susijęs su darbu ar mokymusi.
Iš K. L. priteista 60,25 Eur turtinei ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo A. B. naudai, 800 Eur nukentėjusiojo A. B. naudai turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti ir 221,40 Eur Valstybinės ligonių kasos naudai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. K. L. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 13 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2017 m. birželio 19 d., apie 18.30 val., kelyje (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, (duomenys neskelbtini) sudavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis nukentėjusiajam A. B. į veidą, tokiu būdu padarydamas abiejų akių sričių sumušimus su muštinėmis žaizdomis dešiniame antakyje ir kairės akies apatiniame voke, kraujosruvas akių vokuose, kairės akies ragenos pažeidimus bei kraujosruvas po akies obuolio jungine ir tinklainėje, kairės akies gyslainės plyšimą, dešinės akiduobės vidinės sienelės lūžį ir abiejų akiduobių minkštųjų audinių paburkimą, ir taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. B. sveikatą.
2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad:
1.1. Nors K. L. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu neprisipažino, jo kaltė nusikalstamos veikos padaryme yra įrodyta nukentėjusiojo A. B., liudytojų T. B., A. Š., J. O., V. P., Ž. R., A. G., A. Z., Ž. L., K. B. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo ir teisminio tyrimo metu, eksperto J. V. parodymais duotais teisminio nagrinėjimo metu, kurie sutampa tarpusavyje ir su byloje surinkta rašytine medžiaga.
1.2. Teismas ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu liudytojų A. S., A. K. ir N. M. parodymus, kad jie matė, jog kaltinamasis K. L. nesudavė smūgių nukentėjusiajam A. B. į veido sritį, vertino kaip norą padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės bei jais nesirėmė priimdamas nuosprendį. Teismas sprendė, kad šių asmenų ir paties nuteistojo K. L. duotus parodymus paneigia nukentėjusiojo, kitų liudytojų, eksperto parodymai bei kiti byloje surinkti įrodymai.
3. Apeliaciniame skunde nuteistojo K. L. gynėjas D. S. prašo: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 13 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: K. L. šioje baudžiamojoje byloje išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 2) panaikinti šioje byloje K. L. atžvilgiu taikomas procesinės prievartos priemones; 3) K. L. šioje baudžiamojoje byloje pareikštus Kauno teritorinės ligonių kasos ir A. B. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais; 4) nepriteisti iš K. L. jokiems kitiems asmenims proceso išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas K. L. atsakomybės klausimą, byloje esančius įrodymus vertino atsietai vienus nuo kitų, o kai kuriuos įrodymus vertino nepakankamai, nesusiejo duomenų į vieną logišką seką, kas sąlygojo teismo padarytus esminius BPK pažeidimus. K. L. inkriminuotas kaltinimas grindžiamas iš esmės tik dalimi nukentėjusiojo A. B. parodymų, nors jie nebuvo nuoseklūs bei paneigti kitų įrodymų. Visi kiti byloje surinkti ir teismo išnagrinėti įrodymai, kuriais prokurorė grindė kaltinimą, yra išvestiniai iš paties nukentėjusiojo parodymų.
3.2. K. L. parodymai apie tai, jog A. B. po nuvažiavimo nuo kelio prašė K. L. nekviesti į įvykių vietą policijos pareigūnų yra įtikinami, logiški bei pagrįsti. Taip pat pagrįsti jo parodymai apie tai, kad jau atvykus į tą vietą policijos pareigūnams, A. B. asmeniškai K. L. pagrasino, jog dabar jis pakenks pačiam K. L., t. y. apskųs jį policijai tariamu jo sumušimu.
3.3. Liudytojų A. S., A. K., N. M., buvusių įvykių vietoje, parodymai paneigia nukentėjusiojo A. B. parodymus ir patį kaltinimą. Nors teismo nuosprendį bandoma pagrįsti ir liudytojų policijos pareigūnų V. P. bei J. O. parodymais, tačiau šie liudytojai nepagrindė kaltinimo, priešingai – jį paneigė. Policijos pareigūnai atvykę į įvykių vietą neabejojo, kad A. B. susižalojo jo paties sukeltame autoįvykyje. Jiems A. B. nesiskundė dėl kokių nors K. L. ar jo pažįstamų asmenų veiksmų.
3.4. Liudytojos A. Š. (nukentėjusiojo dukters) parodymai nėra labai reikšmingi sprendžiant K. L. pareikšto kaltinimo pagrįstumą, tačiau ši liudytoja parodė, kad jos tėvas A. B. automobiliu išvažiavo neblaivus; kuomet tą dieną važiavo su tėvu, pastarojo vairuojamo automobilio priekinis stiklas buvęs nepažeistas.
3.5. Skunde teigiama, kad dėl A. B. asmens ypatumų (anksčiau ne kartą baustas už vairavimą išgėrus), taip pat dėl to, kad jis yra pareiškęs didelės sumos civilinius ieškininius K. L., nukentėjusiojo parodymus reikia vertinti itin atsargiai. A. B. savanaudišką nuostatą patvirtina ir jo elgesys, kuomet jis pareiškė civilinį ieškinį bei prašė priteisti iš K. L. neva patirtą turtinę žalą dėl darbinių pajamų UAB „C. R.“ netekimo laikotarpyje nuo 2017 m. birželio 19 d. iki 2018 m. spalio 20 d., kai išsamiau apklausus A. B. teismo posėdyje, jis pripažino, kad iš tiesų vasaros laikotarpiu nedirba pagal darbo sutartį, o ūkininkauja, dėl ko negalėjo patirti jo tariamos turtinės žalos laikotarpyje 2017 m. birželio 19 d. – 2017 m. rugsėjo 1 d.
3.6. Liudytojo A. Z. parodymai yra visiškai išvestiniai iš nukentėjusiojo parodymų. Tačiau šis liudytojas patvirtino ir keletą reikšmingų aplinkybių, kad: jis nagrinėjamų įvykių dieną kartu su A. B. girtavo, kad A. B. būdamas neblaivus vairavo automobilį; praėjus kuriam laikui liudytojui teko parvaryti sulaikytą po tariamų įvykių A. B. automobilį ir, kad automobilio salone (ant vairuotojo sėdynės) matė kraujo dėmę, nors pagal paties A. B. parodymus, jis neva buvo sumuštas ne automobilyje, o lauke ir po to tariamo sumušimo jis automobilyje nebuvęs.
3.7. Liudytojo Ž. L. parodymai apie tai, kad K. L. jam neva papasakojo, jog sumušė A. B. nesudaro pagrindo priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Ž. L. yra geras A. B. draugas ir kaimynas, todėl šis liudytojas galėjo duoti tokius parodymus siekdamas padėti nukentėjusiajam įrodyti jo pateiktą įvykių versiją. Netgi tuo atveju, jeigu iš tiesų K. L. būtų A. B. sumušęs, neįtikėtina, jog K. L. būtų pasakojęs apie A. B. sumušimą pastarojo geram draugui. Šio liudytojo parodymai yra išvestinio pobūdžio ir neįrodo kaltinime tariamos nusikalstamos veikos.
3.8. Liudytojų A. G. ir Ž. R. (medikų, kurie buvo atvykę į įvykio vietą) parodymai taip pat nesudaro pagrindo priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Priešingai, šie liudytojai parodė aplinkybes, patvirtinančias kaltinamojo gynybos versiją. Liudytojas A. G. parodė, kad buvo gautas pranešimas, apie tai, jog automobilis nuvažiavo nuo kelio ir eismo įvykio metu susižalojo vairuotojas. Jis kartu su slaugytoja išvyko į įvykio vietą, kur pamatė, kad nuo žvyrkelio yra nuvažiavęs lengvasis automobilis, vairuotojas buvo neblaivus, buvo ištinusi viena jo veido pusė. Liudytoja Ž. R. papildomai parodė, kad minėtojo automobilio priekinis stiklas buvo sudaužytas. A. B. aiškino, kad automobilio stiklą sudaužė su galva, tuomet, kai nuvažiavo automobiliu nuo kelio.
3.9. Liudytojo K. B. parodymai apie tai, jog neva automobilio priekinis stiklas buvo sudaužytas iš lauko pusės, nes liečiant stiklą toje pačioje vietoje tik iš salono pusės, jis buvo lygus ir skilę stiklo kraštai braukiant pirštu nesijautė, nepaneigia kaltinamojo gynybos versijos. Akivaizdu, jog išvadą apie tai, ar automobilio priekinis stiklas buvo pažeistas iš išorės, ar iš vidaus, galima nustatyti tik specialaus tyrimo metu, be to tai turi atlikti turintys tam reikalingą kvalifikaciją specialistai, ekspertai. Be to K. B. apžiūrinėjo minėtąjį automobilį praėjus daug laiko po byloje nagrinėjamų tariamų įvykių ir automobilis iki tol buvo nukentėjusiojo žinioje. Atliekant automobilio apžiūrą nebuvo naudotos jokios specialios priemonės. Minėta apžiūra buvo atlikta nekvalifikuotai, neišsamiai, nepilnai.
3.10. Skunde akcentuojama, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad po nurodyto autoįvykio automobilio salone, vairuotojo vietoje buvo kraujo, kas patvirtina faktą, kad A. B. susižalojo vairuodamas. Visos panašios į kraują dėmės, o taip pat automobilio apgadinimai (priekinio stiklo įtrūkimo mechanizmas) nebuvo nei byloje ištirti ar tirti, o tokius tyrimus atlikti nėra objektyvios galimybės, nes A. B. automobilis perleistas iš varžytynių kitam asmeniui. Kadangi visų minėtųjų abejonių nėra galimybės pašalinti, jos turi būti vertinamos traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai.
3.11. Ikiteisminio tyrimo šioje byloje šališkumą patvirtina, kad prokurorė, vykstant ikiteisminiam tyrimui, o po to perduodama šios bylos medžiagą teismui, neįdėjo į bylos medžiagą 2017 m. birželio 19 d. ir 2017 m. birželio 22 d. apžiūrų protokolų, o teismo posėdyje pateikdama 2017 m. birželio 19 d. protokolą pateikė be fotonuotraukų, kuriose matyti automobilio salone priekinio keleivio sėdynės pusėje gulintys alaus tvirtos taros buteliai. Butelių buvimas minėtoje vietoje patvirtina kaltinamojo parodymus, kad A. B. nevežė dukters iki autobusų stotelės, bet pats važiavo papildomai nusipirkti alkoholio į parduotuvę, kur perkantį alkoholio A. B. panašiu laiku matė ir kiti asmenys (M. T. ir O. S.).
3.12. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados apie tai, kad A. B. konstatuoti sveikatos sutrikdymai (kūno sužalojimai) neva nebūdingi autotraumai, kad padaryti smūgiuojant į abiejų akių sritis kietais bukais riboto paviršiaus daiktais, kuo galėjo būti kumštis, kelis, pėda ar panašių savybių daiktas, yra tik tikėtino pobūdžio ir jais vadovaujantis negalima atmesti kaltinamojo gynybos versijos apie tai, kad nukentėjusysis susižalojo dėl autotraumos. Pažymėjo, kad automobilis važiavo dideliu greičiu; automobilis užvažiavęs ant grubaus paviršiaus šalikelės gana ilgą laiką ja riedėjo toliau, kol nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė griovyje ar įstrigo, o automobilio vairuotojas A. B. buvo sunkiame girtumo laipsnyje. Svarbi ta aplinkybė, kad automobilio vairuotojas A. B. nebuvo prisisegęs saugos diržo, o įtrūkęs automobilio priekinis stiklas patvirtina, kad autoįvykio metu A. B., būdamas neprisisegęs saugos diržu trenkėsi galvos, veido dalimi į tą stiklą. Be to, vairuotojas, fizikinių jėgų veikiamas, galėjo kristi atgal bei atsitrenkti į atskiras kitas automobilio salono detales (kietos taros pilnus alaus butelius).
3.13. Teismas nepagrįstai atmetė ne tik kaltinamojo, bet ir liudytojų A. S., A. K. ir N. M. parodymus. Nors liudytoja N. M. paskutinė iš visų asmenų priėjo prie nuvažiavusio nuo kelio automobilio, tačiau ir ši liudytoja, bėgdama į autoįvykio vietą, matė visą vaizdą ir pareiškė, kad K. L. jokio fizinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nevartojo. K. L. nevartojo jokio fizinio smurto A. B. atžvilgiu: nebuvo nusiteikęs pastarojo atžvilgiu agresyviai, niekuo jam negrasino. Teismo argumentas, kad minėtieji liudytojai galėjo duoti kaltinamajam naudingus parodymus, norėdami K. L. padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės, yra tik prielaida.
3.14. Nuosprendyje išdėstytieji argumentai apie tai, kad liudytoja N. M. yra kaltinamojo motina, o A. S. ir A. K. yra kaltinamojo draugai, nesudaro pagrindo atmesti jų parodymus. Teismas nuosprendyje atmeta K. L. teisinančius įrodymus pagal minėtų liudytojų parodymus, tačiau grindžia kaltinimą vadovaujantis būtent nukentėjusiojo giminaičių ir net jo draugų parodymais: liudytojos T. B. (nukentėjusiojo sutuoktinė), A. Š. (nukentėjusiojo dukra); A. Z. ir Ž. L. (nukentėjusiojo draugai).
4. Nukentėjusiojo A. B. atstovas advokatas R. G. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo nuteistojo K. L. gynėjo advokato D. S. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 13 d. nuosprendį.
1.3. Atsiliepime nurodoma, kad nesutinka su apelianto argumentu, jog nukentėjusiojo parodymai nėra nuoseklūs, neįtikinami ir paneigti kitų byloje surinktų ir teismo posėdyje išnagrinėtų įrodymų bei, kad nuteistojo K. L. parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklūs ginčijant jam pareikštus kaltinimus. Mano, kad nuteistojo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą neginčytinai įrodyta ir nekelia jokių abejonių.
Atsiliepimas
1.4. Pagrindinė nuteistojo K. L. gynybinė versija, jog nukentėjusysis A. B. įvykio metu nebuvo sumuštas, bet pats susižalojo, paneigiama paties nukentėjusiojo A. B. viso ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog įvykio metu jis vairuodamas automobilį nuvažiavo nuo kelio ir sustojo pats nesusižalodamas.
1.5. Be paties nukentėjusiojo parodymų, sužalojimo mechanizmas pilnai atskleistas ir paaiškintas teismo medicinos eksperto J. V. duotomis specialisto išvadomis ir parodymais. Ekspertas J. V. paaiškino, kad nukentėjusiajam A. B. buvo suduoti smūgiai į abiejų akių sritį kietais, bukais, riboto paviršiaus daiktais, kurie telpa į akiduobę, bent po vieną kartą. Padaryti sužalojimai nebūdingi autotraumai, kad eismo įvykis juos būtų sąlygojęs. Sužalojimai būdingi bokso sporto traumai. Ekspertas paaiškino, kad jo išvados kategoriškos, skirtingai nei teigia apeliantas, kad išvados tikėtinos. Byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių šias eksperto J. V. išvadas.
1.6. Liudytojas A. S. parodė, jog prie nukentėjusiojo pirmas pribėgo K. L. A. S. priėjęs prie automobilio pamatė kruviną nukentėjusiojo veidą, tuo patvirtindamas, kad niekas kitas, išskyrus K. L., negalėjo sužaloti nukentėjusiojo, kadangi K. L. pirmas pribėgo prie nukentėjusiojo automobilio ir su juo kontaktavo. Šis liudytojas duodamas parodymus teisme, iš pradžių teigė, kad matė kraujo dėmes ant automobilio vairo ir ant stiklo, tačiau po to paaiškino, kad kraujo dėmių automobilio salone nematė. Tai parodo, kad A. S., galimai norėdamas padėti savo draugui K. L. bandė klaidinti teismą.
1.7. Liudytojas A. K. parodė, jog K. L. iš automobilio ištraukė kruviną nukentėjusįjį. Jo akivaizdoje K. L. niekas nemušė. Liudytojas A. K. įvykį stebėjo iš didelio atstumo bei kalbėjo telefonu. Taigi, A. K. galėjo ir nepastebėti kuomet K. L. sudavė smūgius nukentėjusiajam.
1.8. Liudytoja N. M. parodė, jog matė įvykio metu nukentėjusįjį A. B. apdaužytu veidu, tačiau nematė, kad K. L. jį muštų. Svarbu tai, kad N. M. teisme aiškiai parodė, jog šiuo metu ji pyksta ant nukentėjusiojo A. B. Tai įrodo, kad jos parodymus teismas pagrįstai vertino kritiškai.
Šalies argumentai
1.9. Apelianto gynėjas nurodo, kad policijos pareigūnams V. P. ir J. O., atvykusiems į įvykio vietą nekilo abejonių, jog nukentėjusysis susižalojo jo paties sukelto eismo įvykio metu, tačiau tai visiškai nepagrįsti teiginiai, kadangi policijos pareigūnai atvykę į įvykio vietą tik patikrino vairuotojo neblaivumą. Ant vairuotojo veido matė kraują. Priekiniame stikle matė įtrūkimą. Apžiūrėję automobilio saloną, kraujo pėdsakų nepastebėjo. Šie pareigūnai jokių išvadų apie tariamą eismo įvykio kilimą ir nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmą teismui nedavė. Tai yra tik apelianto niekuo nepagrįsti teiginiai.
1.10. Nuteistasis K. L. šiai dienai yra laikomas recidyvistu, turintis tam tikrą kriminalinę patirtį. K. L. nenešė jokios atsakomybės už savo parodymų tikrumą, pasirinkdamas savo gynybinę poziciją, todėl mano, kad teismas pagrįstai jo parodymus vertino kritiškai.
1.11. Liudytojas Ž. L. parodė, jog po įvykio buvo sutikęs K. L., kuris papasakojo, jog prieš kelias dienas sumušė A. B. Be to, po keleto dienų jam skambino telefonu A. Z. ir pasakojo, kad K. L. ištraukė iš mašinos A. B. ir jį sumušė. Tas pačias aplinkybes jam papasakojo ir pats A. B., kai buvo grįžęs iš ligoninės.
1.12. Automobilį apžiūrėjęs policijos pareigūnas K. B. parodė, jog automobilio stiklas susikilęs iš išorės, automobilio salone biologinių pėdsakų nebuvo. Medikė Ž. R. parodė, kad nukentėjusiojo automobilis buvo švelniai nuvažiavęs nuo kelio, staigaus virtimo nebuvo. GMP automobilio vairuotojas A. G. parodė, kad kelio sankasa buvo negili, automobilis verstis negalėjo. Taigi, teismas pagrįstai atmetė į K. L. versiją, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti pats eismo įvykio metu.
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti. Prokurorė ir nukentėjusiojo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.
7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, vertina, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK ir BK nuostatų bei teismų praktikos, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė, kad K. L. pripažintinas kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas leidžia daryti išvadą, jog sprendžiant K. L. kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir įtakojusio nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.
9. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistojo gynėjas nesutinka dėl K. L. nuteisimo už nesunkų sveikatos sutrikdymą A. B. Nors nuteistasis K. L. savo kaltės nepripažino ir teigė, kad jokių smūgių A. B. nesudavė, o A. B. susižalojo autoįvykio metu, tačiau teisėjų kolegija tokią nuteistojo versiją, atmeta kaip gynybinę, kadangi byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad K. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
10. Iš nukentėjusiojo A. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kurioje vietoje jis automobiliu nuvažiavo į griovį, kurioje vietoje sustojo automobilis. Taip pat nukentėjusysis parodė, kaip K. L. jam sudavė smūgius į veido sritį (t. 1, b. l. 31-35). Iš 2017 m. liepos 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados, nustatyta, kad A. B. padaryta abiejų akių sričių sumušimai su muštinėmis žaizdomis dešiniame antakyje ir kairės akies apatiniame voke, kraujosruvomis akių vokuose, kairės akies ragenos pažeidimu bei kraujosruvomis po akies obuolio jungine ir tinklainėje, kairės akies gyslainės plyšimu, dešinės akiduobės vidinės sienelės lūžiu ir abiejų akiduobių minkštųjų audinių paburkimu. Sužalojimas padarytas smūgiuojant į abiejų akių sritis kietais bukais riboto paviršiaus daiktais, kuo galėjo būti kumštis, kelis, pėda ar panašių savybių daiktas. Sužalojimai nebūdingi autotraumai. Trauma pagal sveikatos sutrikdymo trukmę vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 38-39). Iš 2017 m. lapkričio 30 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados matyti, kad A. B. konstatuoti abiejų akių obuolių ir aplinkos audinių sužalojimai padaryti smūgiuojant į akių sritis kietais bukais riboto paviršiaus daiktais, kuo galėjo būti kumščiai, keliai, apautos pėdos ar panašių savybių daiktai. Tokio pobūdžio akių traumos nebūdingos griuvimams. Sumušimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Neįtikėtina, kad A. B. abi akis taip būtų galėjęs susižaloti į automobilio salono detales. Trauma vienareikšmiškai rodo esanti sukelta pašalinės jėgos suduodant smūgius (t. 1, b. l. 41-42). Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio priekinis stiklas skilęs, vairuotojo pusėje, nuo stogo 16,5 cm. Čiuopiant iš lauko skilimo vietą jaučiasi nelygūs kraštai, ko nesijaučia liečiant iš salono pusės. Automobilio salone dėmių panašių į kraują nematyti (t. 1, b. l. 108-111).
11. K. L. kaltę patvirtina ir byloje apklausti liudytojai: T. B., A. Š., J. O., V. P., Ž. R., A. G., A. Z., Ž. L., K. B. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiojo A. B. bei visų šių liudytojų parodymai buvo nuoseklūs, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jų parodymais.
12. Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytoja T. B. paaiškino, kad paskambinus A. B. jis pasakė, jog buvo sumuštas K. L. Vyras jai papasakojo, jog jį iš sustabdyto automobilio ištraukė K. L. ir smogė jam į veidą, į akis. Pasakojo, kad su K. L. įvykio vietoje buvo dar du asmenys. Nurodė, kad automobilio priekinis stiklas buvo įskeltas iš lauko pusės, nors prieš tai buvo sveikas. Taip pat paaiškino, jog A. B. ir K. L. buvo susipykę dėl to, jog jos vyras dėl neteisėto miško kirtimo, nepakeitė parodymų K. L. naudai (2 t., b. l. 185-188). Liudytoja A. Š. paaiškino, kad tą dieną važiuojant su tėvu A. B., jo automobilio stiklas buvo sveikas. Kitą dieną jai paskambino motina ir pasakė, kad tėvą sumušė K. L.. Motina jai sakė, kad tėvui buvo grasinta, nes jis teisme dėl medžių kirtimo paliudijo ne taip, kaip norėjo K. L. Tėvas jai pasakojo, kad jam važiuojant atgal nuo pagrindinio kelio, jam kelią užstojo K. L. su draugais ir jis įvažiavo į griovį. K. L. ištraukęs iš mašinos jį sumušė. A. B. nurodė, kad jai pasakojo, kad prieš sustabdant jo automobilį, kažkas iš tų trijų asmenų paleido akmenį į automobilio stiklą ir jį įskėlė (2 t., b. l. 175-181).
13. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl K. L. kaltės. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Taigi, apeliacinio skundo motyvai, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami.
14. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusiojo A. B. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu, buvo nuoseklūs ir išsamūs bei neprieštaravo kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms. A. B. nurodė, kad važiuojant automobiliu šalikelėje pamatė stovinčius K. L. su draugais. Juos apvažiuodamas su automobiliu įvažiavo į griovį ir užklimpo. Tada prie automobilio pribėgo K. L., ištraukė jį iš automobilio ir liepė perrašyti jam priklausantį automobilį K. L. draugams. Taip pat K. L. pagrasino jį pakasti, nes jis baudžiamojoje byloje dėl miško išpjovimo nepakeitė K. L. nenaudingų parodymų. Po to K. L. sudavė jam smūgius ranka į abi akis, dėl ko jis buvo praradęs sąmonę (2 t., b. l. 128-138). Taigi, apeliacinio skundo argumentas, kad A. B. parodymai nebuvo nuoseklūs bei paneigti kitų byloje surinktų ir teismo posėdyje išnagrinėtų įrodymų, yra nepagrįstas, todėl atmetamas.
15. Skundo teiginys, kad neva A. B. po nuvažiavimo nuo kelio prašė K. L. nekviesti į įvykių vietą policijos pareigūnų bei tai, kad A. B. galimai pagrasino K. L., jog dabar jis pakenks jam, yra tik kaltinamojo versija, kuri neturi jokios įtakos nuosprendžio pagrįstumui ir teisėtumui. Skundo argumentas, kad nukentėjusiojo asmenybės charakteristika ir ankstesni teisės pažeidimai, įpareigoja nukentėjusiojo parodymus vertinti itin atsargiai, nesudaro pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymų teisingumu šioje byloje.
16. Skunde apelianto gynėjas nurodė, kad liudytojai policijos pareigūnai J. O. ir V. P. atvykę į įvykių vietą neabejojo, jog A. B. susižalojo jo paties sukeltame autoįvykyje. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytojas J. O. paaiškino, jog nuvykęs į įvykio vietą rado automobilį „VW Passat“, nuvažiavusį nuo kelio. Buvo nustatyta, jog vairuotojas yra neblaivus. Tikrinant girtumą ant vairuotojo veido matėsi kraujas. Taip pat vairuotojas nerišliai aiškino, jog jį iš automobilio ištraukė asmenys, kurie stovėjo netoli jo automobilio po įvykio. Apžiūrėjęs automobilio saloną kraujo pėdsakų nepastebėjo. Priekiniame automobilio stikle matė stiklo įtrūkimą, kurio skersmuo buvo apie 10 cm. (2 t., b. l. 128-138). Liudytojas V. P. paaiškino, kad nuvykęs į įvykio vietą rado nuo kelio į nedidelį griovelį nuvažiavusį automobilį. Prie automobilio vaikščiojo vyriškis, kurio veide matėsi ar įbrėžimas, ar patinimas. Prisimena, kad buvo įskilęs priekinis stiklas vairuotojo pusėje (2 t., b. l. 128-138). Kaip teisingai argumentuota atsiliepime į apeliacinį skundą, šie pareigūnai jokių išvadų apie tariamą eismo įvykio kilimą ir nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmą teismui nedavė. Šių liudytojų parodymai apylinkės teismo posėdžio metu, kad A. B. galėjo susižaloti ir autoįvykyje, yra tik jų nuomonė, neparemta jokiais įrodymais. Taigi, jų parodymai jokiu būdu nepatvirtina apeliaciniame skunde keliamos versijos, kad A. B. susižalojo autoįvykio metu.
17. Apeliaciniame skunde teigiama, kad liudytojo A. Z. parodymai yra išvestiniai iš nukentėjusiojo parodymų. Taip pat, kad liudytojų Ž. L., A. G. ir Ž. R. parodymai nesudaro pagrindo priimti apkaltinamąjį nuosprendį dėl tariamos nusikalstamos veikos. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, šių liudytojų parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs ir neprieštaringi kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, todėl teismas neturi pagrindo abejoti šiais liudytojų parodymais. Kaip matyti liudytojas A. Z. paaiškino, kad T. B. jam sakė, jog K. L. sumušė jos vyrą. Apžiūrėjęs A. B. automobilį matė, kad yra įtrūkęs iš lauko pusės priekinis automobilio stiklas. Stiklo įtrūkimas buvo žvaigždės formos. Kaimynas Ž. L. jam pasakojo, jog K. L. jam sakė, kad dar pagaus ir primuš A. B. (2 t., b. l. 175-181). Liudytojas Ž. L. nurodė, kad K. L. jam papasakojo, jog prieš kelias dienas sumušė A. B.. Po keleto dienų jam paskambino A. Z. ir papasakojo, jog K. L. ištraukė iš mašinos A. B. ir sumušė. Nukentėjusysis A. B. pasakojo, kad jam važiuojant automobiliu kelią užstojo K. L. su draugais ir jis įvažiavo į kviečių lauką. Tada jį ištraukė iš mašinos bei rankomis ir kojomis sumušė K. L.. Matė, kad nukentėjusiojo automobilio priekinis stiklas buvo išdaužytas iš išorės. Jis žino, kad K. L. prieš įvykį buvo teisiamas už miško išpjovimą ir nukentėjusysis liudijo ne taip, kaip norėjo K. L. (2 t., b. l. 128-138). Liudytojas A. G. paaiškino, kad atvykęs į įvykio vietą matė automobilį, kuris buvo nuvažiavęs nuo kelio sankasos, kuri nebuvo gili. Matė vairuotoją, kuriam buvo ištinusi dešinė akis, matėsi kraujosruva (2 t., b. l. 128-138). Liudytoja Ž. R. (medikė) nurodė, kad automobilį vairavęs asmuo buvo sužalotas, buvo sutinusi viena akis, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Apžiūrėjusi automobilį matė įskilusį priekinį automobilio stiklą. Automobilis pasvirimo kampas buvo nedidelis. Neatrodė, jog nuo tokio automobilio nuvažiavimo nuo kelio vairuotojui galėjo pasidaryti tokie sužalojimai. Taip pat paaiškino, kad vežant nukentėjusįjį asmenį į (duomenys neskelbtini) jis aiškino, jog jį sumušė jaunuoliai, kuriuos ji matė stovinčius ant kelio (2 t., b. l. 128-138). Taigi, apeliacinio skundo argumentai, jog šių liudytojų parodymai nesudaro pagrindo priimti apkaltinamąjį nuosprendį, atmetami, kaip nepagrįsti, kadangi šie liudytojai nurodė esmines aplinkybes apie įvykį, patvirtinančias K. L. kaltę.
18. Apeliacinio skundo argumentai, kad atliekant automobilio apžiūrą nebuvo naudotos jokios specialios priemonės ir minėta apžiūra buvo atlikta nekvalifikuotai ir neišsamiai, taip pat atmetami. Kaip matyti iš bylos medžiagos, automobilio apžiūrą atliko kvalifikuotas policijos komisariato pareigūnas ekspertas K. B. Jis išsamiai apžiūrėjo automobilį ir nustatė, kad automobilio priekinis stiklas buvo sudaužytas iš lauko pusės, nes liečiant stiklą įtrūkimas jautėsi iš išorės, o jo įskilimą įtakojo panaudota fizinė jėga. Iš vidinės pusės stiklas pažeistas nebuvo (2 t., b. l. 128-138). Šis apžiūros protokolas laikytinas objektyviu įrodymu, patvirtinančiu, kad automobilio stiklas iš vidaus pusės pažeistas nebuvo.
19. Apeliaciniame skunde teigiama, jog po nurodyto autoįvykio automobilio salone, vairuotojo vietoje, buvo kraujo, kas neva patvirtina faktą, kad A. B. susižalojo vairuodamas. Tačiau šias aplinkybes taip pat paneigia eksperto K. B. atlikta apžiūra, kurios metu jis konstatavo, kad kraujo biologinių pėdsakų automobilio salone nebuvo. Šie eksperto tyrimo metu nustatyti duomenys nepaneigti jokiais kitais objektyviais įrodymais bei patvirtina ir neprieštarauja kitiems byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams. Nukentėjusysis A. B. apeliacinio proceso metu teismo posėdyje parodė, kad jei automobilyje ir buvo kraujo dėmių, jos galėjo atsirasti tada, kai jis po jo sumušimo įsėdo atgal į automobilį, nes policijos pareigūnai atvykę į įvykio vietą paprašė jo pateikti dokumentus. Be to, pažymėjo, kad jos galėjo būti ant automobilio durų slenksčio apdailos ir ant durelių vidinės pusės šalia rankenėlės, tačiau ne ant priekinio automobilio stiklo (3 t., b. l. 201-207), kas patvirtina faktą, kad A. B. susižalojo ne į automobilio stiklą.
20. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas kelia versiją, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados yra tik tikėtino pobūdžio ir jomis vadovaujantis negalima atmesti kaltinamojo gynybos versijos apie tai, kad nukentėjusysis susižalojo dėl autoįvykio. Šią versiją grindžia tuo, kad eismo įvykio metu A. B. būdamas neprisisegęs saugos diržu galimai trenkėsi galvos ir veido dalimi į stiklą arba galėjo kristi atgal bei atsitrenkti į atskiras kitas automobilio salono detales arba jame buvusios kietos taros alaus butelius. Tačiau šį apeliacinio skundo argumentą apeliacinės instancijos teismas laiko visiškai nepagrįstu. Tai, kad A. B. padaryti sužalojimai negalėjo atsirasti autoįvykio metu, ekspertas J. V. paaiškino ir teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad nukentėjusiajam A. B. buvo konstatuota abiejų akių sričių sumušimai su muštinėmis žaizdomis dešiniame antakyje ir kairės akies apatiniame voke riboje su skruostu, kraujosruvos akių vokuose, kairės akies obuolio ragenos pažeidimas ir kraujosruvos po akies obuolio jungine bei tinklainėje, kairės akies gyslainės plyšimas, dešinės akiduobės vidinės sienelės lūžis bei abiejų akiduobių minkštųjų audinių akių obuolių paburkimai. Nurodė, nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai į abiejų akių sritį kietais, bukais riboto paviršiaus daiktais, bent po vieną kartą. Padaryti sužalojimai nebūdingi auto traumai, kad eismo įvykis juos būtų sąlygojęs. Nukentėjusiajam buvo suduoti du tiesinai smūgiai į akių sritis, į abi akis. Nurodė, kad tokie nukentėjusiajam padaryti kūno sužalojimai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo laipsnį (3 t., b. l. 50-55). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje pateiktos specialisto išvados nekelia abejonių savo pagrįstumu ar išsamumu, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad išvados yra tik tikėtino pobūdžio, atmetami, kaip nepagrįsti.
21. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai atmetė ne tik kaltinamojo, bet ir liudytojų A. S., A. K. ir N. M. parodymus. Skunde teigia tai, jog liudytoja N. M. yra kaltinamojo motina, o A. S. ir A. K. yra kaltinamojo draugai, nesudaro pagrindo atmesti jų parodymus. Apeliacinės instancijos teismas šį skundo argumentą atmeta, kaip nepagrįstą bei pažymi, kad apylinkės teismas neatmetė šių liudytojų parodymų, o juos tyrė kartu su visais kitais liudytojų parodymais. Šių liudytojų ir kaltinamojo parodymai prieštaravo kitoms byloje nustatytoms ir neginčytinoms aplinkybėms, todėl teismas tokius liudytojų parodymus pagrįstai vertino, kaip norą padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės, o kaltinamojo parodymus, kaip jo gynybinę versiją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
22. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas atkreipė dėmesį, kad A. B. patvirtino, jog vasaros laikotarpiu nedirba pagal darbo sutartį, o ūkininkauja, dėl ko negalėjo patirti turtinės žalos laikotarpyje 2017 m. birželio 19 d. – 2017 m. rugsėjo 1 d. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas priteisė iš K. L. A. B. naudai 60,25 Eur turtinės žalos, kurią sudaro kelionės išlaidos į gydymo įstaigas ir piniginės lėšos, išleistos vaistų pirkimui, taip pat 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo už fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir 800 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Kaip matyti, jokios turtinės žalos už nedarbingumo laikotarpį nuo 2017 m. birželio 19 d. – 2017 m. rugsėjo 1 d. teismas iš K. L. A. B. naudai nepriteisė. Taigi, šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas, kaip nepagrįstas.
23. Teisėjų kolegija pažymi, kad aukštesnės instancijos teismas turi atsakyti į visus apeliaciniame skunde dėstomus teisinius argumentus, bet neprivalo išsamiai atsakyti į kiekvieną apelianto reiškiamą abejonę dėl byloje surinktų duomenų ar jų vertinimo, jei apelianto dėstomų abejonių aptarimas aukštesnės instancijos teismo sprendime negali turėti jokios reikšmės apeliacinės instancijos teismo daromoms išvadoms. Šiuo atveju teismas atsakė į visus esminius nuteistojo gynėjo skunde nurodytus argumentus.
24. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritardamas skundžiamo nuosprendžio motyvams konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog K. L. veiksmuose yra visi būtini BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Pripažindamas K. L. kaltu, apylinkės teismas vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos ištyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalyje ir 4 dalyje nuostatose įtvirtintų leistinumo principų bei juos įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, todėl skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.
25. Nukentėjusysis ir jo atstovas pateikė prašymą atlyginti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Į bylą pateiktas kvitas, patvirtinantis išlaidų dydį – 500 eurų. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Šioje byloje apeliacinį skundą padavė ir apeliacinį procesą inicijavo nuteistasis K. L. ir jo gynėjas. Išnagrinėjęs gautą apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas jį atmeta. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis patyrė proceso išlaidų dėl nuteistojo inicijuoto apeliacinio proceso, ji turi teisę į šių išlaidų atlyginimą. Patirtos išlaidos yra pagrįstos objektyviais įrodymais, suma nėra aiškiai per didelė, todėl šios išlaidos priteistinos iš K. L.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo K. L. gynėjo D. S. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš nuteistojo K. L. 500 Eur (penkis šimtus eurų) nukentėjusiojo A. B. naudai advokato išlaidoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.