Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. L. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro skundas ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2021 m. kovo 18 d. priimtas nutarimas Nr. 91-40 taikyti nuteistajam K. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pakeistas, netaikant šiam nuteistajam lygtinio paleidimo instituto.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. L. nuteistas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė. Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 13 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2019 m. gruodžio 20 d., bausmės pabaiga – 2023 m. balandžio 18 d.

4. Nesutikdamas su pirmiau nurodytu Komisijos nutarimu, Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras G. T. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi šį skundą tenkino ir Komisijos 2021 m. kovo 18 d. nutarimą pakeitė, t. y. netaikė nuteistajam K. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Apylinkės teismas nurodė, kad abejonių nuteistojo teigiamų pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia K. L. nustatyti kriminogeniniai veiksniai – teisės pažeidimų modelis, lėšų tvarkymas ir pajamos. Nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 127 226,72 Eur, tačiau iš jo darbo užmokesčio yra išskaičiuota tik 329,64 Eur, duomenų, kad jis savanoriškai dengtų turimas skolas, nėra pateikta. Pastebėta ir tai, jog nuteistojo gynėjo atsiliepime į prokuroro skundą nurodytos aplinkybės, susijusios su K. L. šeiminėmis aplinkybėmis (prastos sveikatos mama ir močiutė; sugyventinės, vienos auginančios bei išlaikančios jų du mažamečius vaikus, sunki materialinė padėtis), nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, kadangi kiekvieno nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės daro tam tikrą įtaką jo šeimos narių gyvenimui, tačiau visuomenės saugumas bei paskirtos bausmės tikslų įgyvendinimas yra svarbesnis nei nuteistojo siekis kuo greičiau sugrįžti į jam priimtiną aplinką.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. L. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę šis asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina žemesnės instancijos teismo padarytą išvadą, kad K. L. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (1/3 dalis), leidžiančią svarstyti jo lygtinio paleidimo klausimą, vis dėlto, materialusis pagrindas apylinkės teismo nebuvo nustatytas, būtent šis esminis kriterijus lėmė tai, jog prokuroro skundas buvo pripažintas pagrįstu ir tenkintas. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje motyvuotai išdėstė esminius teiginius, kodėl K. L. privalo tęsti bausmės atlikimą izoliuotas nuo visuomenės, todėl daryti išvadą, jog skundžiama nutartis nėra tinkamai argumentuota, pagrindo nėra. Tai, kad priimtas sprendimas netenkina nuteistojo bei jo gynėjo lūkesčių, nepatvirtina, jog šis sprendimas yra nepagrįstas ar nepakankamai įtikinantis.

9. Socialinio tyrimo išvados Nr. 61-1692 duomenimis nuteistasis pripažįsta kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų, tame tarpe ir labai sunkaus, susijusio su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, veikiant organizuotoje grupėje, vis dėlto, jo kaltės jausmas nėra gilus, o atgaila – nuoširdi. Pokalbio su Socialinio tyrimo išvados rengėjais metu K. L. savo kaltę minimizavo, aiškino, jog „nežinojo, ką veža“, tikėjo nebaudžiamumo iliuzija, nors bendravo su nusikalstamo pasaulio atstovais ir žinojo, kuo pastarieji užsiima. Pažymėtina, jog paviršutiniškai savo atliktų veiksmų neteisėtumą bei sukeltus padarinius K. L. analizavo ir ankstesnio lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo metu, t. y. jo polinkis daugiau kaltinti aplinką bei aplinkinius, o ne save ir savo neapgalvotus poelgius nesumažėjo, mąstysenos pokyčių šiuo aspektu nestebima. K. L. gynėjas skunde nurodo, jog iš vieno pokalbio turinio negalima spręsti apie tikrąsias nuteistojo nuostatas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šį pokalbį veda specialiai tam paruošti specialistai, kurie geba tinkamai interpretuoti nuteistojo išsakytas mintis. Duomenų, jog Socialinio tyrimo išvados rengėjai būtų priešiškai nusistatę K. L. atžvilgiu, siektų jį apkalbėti ir pan., pateiktoje medžiagoje nėra. Su šia išvada nuteistasis pasirašytinai buvo supažindintas 2021 m. kovo 12 d., jokių pastabų ar prieštaravimų išdėstytiems teiginiams jis nepateikė. Darytina išvada, kad negebėjimas tinkamai analizuoti savo neteisėtų veiksmų neleidžia tikėtis, jog būdamas laisvėje nuteistasis jų nekartos. Psichologinės tarnybos specialistas yra nurodęs ir tai, jog K. L. siekia sudaryti teigiamą įspūdį, jis didžiuojasi savo pažintimis ir gebėjimu išsisukti nuo atsakomybės. Šios specialisto įžvalgos akivaizdžiai rodo, jog nuteistasis vis dar tiki nebaudžiamumo iliuzija, todėl per trumpas bausmės atlikimo laikas gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas ir tapti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai įvertino K. L. turimus finansinius įsipareigojimus bei galimybę su jais savarankiškai susitvarkyti. Nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 127 226,72 Eur, tačiau iš jo darbo užmokesčio išskaičiuota tik 329,64 Eur, savanoriškai turimos skolos nėra dengiamos. Socialinio tyrimo išvada patvirtina ir tai, kad K. L. lėšas pragyvenimui į pataisos namus siunčia artimieji ir kiti neįvardyti asmenys, vadinasi, gaunamo darbo užmokesčio jam neužtenka turimų poreikių tenkinimui. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis negeba tvarkyti turimų lėšų ir proporcingai jų paskirstyti tiek pragyvenimui, tiek įsiskolinimų dengimui. Be to, lėšų gavimas iš kitų asmenų (ne artimųjų) leidžia teigti, jog nuteistasis galimai nėra nutraukęs visų ryšių su nusikalstamo pasaulio atstovais, nors Socialinio tyrimo išvados rengėjams jis kategoriškai teigė, jog su neigiamą įtaką jam dariusiais draugais yra nutraukęs bet kokius ryšius. Atkreiptinas dėmesys, kad jokių konkrečių planų, kaip žada padengti turimus įsiskolinimus, K. L. pokalbio metu nenurodė, konkrečių žingsnių finansinio stabilumo link neįvardijo ir nuteistojo gynėjas pateiktame skunde aukštesnės instancijos teismui. Priešingai, šiame skunde yra išvardyta daugybė kitų sričių, kur nuteistojo būsimas laisvėje gaunamas atlyginimas galėtų būti panaudotas, t. y. šeimos poreikių tenkinimui, pagalbos artimiesiems (motinai bei močiutei) teikimui, tačiau apie bent kiek reikšmingesnį žalos atlyginimą nėra kalbama. Akivaizdu, jog K. L. save vertina labai gerai, jokių problemų neįžvelgia, jis mano, kad su viskuo geba puikiai susitvarkyti, nors realybė liudija priešingai. Save nuteistasis apibūdina kaip ramų, nekonfliktišką, nesmurtaujantį asmenį, nors 2019 m. jis yra teistas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Taigi, „didelė pažanga“, kurią neva daro nuteistasis, realiuose jo veiksmuose neatsispindi.

11. Pateiktos medžiagos duomenimis K. L. mokėsi Vilniaus verslo kolegijoje, tačiau jos neužbaigė, konkrečios profesijos neturi, pataisos įstaigoje noro mokytis neišreiškė. Nors nuteistojo gynėjas pateikė Profesinio mokymo sutartį, sudarytą 2020 m. rugpjūčio 18 d., kuria vadovaujantis K. L. įsipareigoja mokytis pagal siuvėjo modulinę profesinio mokymo programą valstybės finansuojamoje vietoje, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių, jog ši programa buvo (ar tebėra) lankoma bei įgyta konkreti profesija, pateiktoje medžiagoje nėra. Be to, nuteistasis, būdamas laisvėje, neplanuoja dirbti siuvėju, Socialinio tyrimo išvados duomenimis lygtinio paleidimo atveju jis dirbtų UAB „A.“ pagalbiniu darbuotoju. Anksčiau (iki suėmimo) jis yra dirbęs draudimo brokeriu ir vadybininku. Įvertinus šiuos duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad profesinis mokymasis K. L. nėra reikšmingas, ši sutartis iš esmės buvo pateikta tik formaliai, reaguojant į ankstesnio svarstymo metu jam išreikštą kritiką dėl konkretaus amato neturėjimo, kas neabejotinai apsunkina sėkmingą integraciją į darbo rinką. Atkreiptinas dėmesys, jog bausmės atlikimo metu darbo pobūdžiui K. L. buvo išrankus, t. y. nesutiko dirbti bet kokio darbo. Ūkio brigadoje sandėlio darbuotoju jis įsidarbino tik 2020 m. rugpjūčio 14 d., taigi jo darbinė veikla netrunka net vienerių metų, kas neleidžia daryti išvados apie nuteistojo nusiteikimą ilgalaikiam pozityviam darbiniam užimtumui. Be to, tik atvykęs į pataisos įstaigą, K. L. palaikė kriminalinės subkultūros nuostatas, šiuo metu neformaliųjų nuteistųjų tradicijų teigia atsisakęs, tačiau jo įsidarbinimo data liudija, jog minėtų nuostatų nuteistasis atsisakė ne taip ir seniai.

12. Nors nuteistojo gynėjas skunde akcentuoja žemą nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką (26 balai pagal OASys metodiką), drausminių nuobaudų neturėjimą bei aktyvų dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tinkamai atlikti paskirtą bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga, priešingu atveju yra griežtinamas bausmės atlikimo režimas. Pateiktos medžiagos duomenimis K. L. skatintas du kartus – 2020 m. rugsėjo 23 d. ir 2021 m. kovo 17 d., iki tol jo elgesys nebuvo vertinamas kaip vertas paskatinimo priemonės. Taigi, pozityvus elgesys iš esmės pradėtas rodyti tik tuomet, kai atsirado galimybė svarstyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tuo tarpu pavyzdingas nuteistojo elgesys turi būti ne trumpalaikis, siekiant vieno ar kito tikslo, tačiau pastovus, t. y. laikytis įstatymų asmuo privalo ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, tačiau ir pasibaigus šiam terminui. Bausmę lengvosios grupės sąlygomis K. L. atlieka tik nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d., todėl pirmiausia privalo įrodyti, jog geba laikytis švelnesnio režimo ir tik tuomet tikėtis probacijos.

13. Pateiktame skunde nurodoma viena Kauno apygardos teismo nutartis, kurioje neva labiau neigiamai charakterizuotam nuteistajam nei K. L. buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau šiuo aspektu teisėjų kolegija pakartotinai pažymi (tai nuteistajam jau buvo išaiškinta 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje), jog kiekvieną nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma vertinama individualiai. Vienas konkretus duomuo niekada nenulemia galutinio sprendimo – taikyti ar netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą, visada vertinama aplinkybių visuma, nei vienam duomeniui nesuteikiant išskirtinės, prioritetinės reikšmės. Tokiu būdu vien faktas, jog baustas drausmine tvarka asmuo yra paleidžiamas lygtinai, o nuobaudų neturinčiam asmeniui atsisakoma taikyti tą patį institutą (nedirbantis asmuo paleidžiamas iš pataisos įstaigos, o dirbantis – ne ir pan.), nereiškia, jog teismų praktika analizuojamu klausimu yra ydinga ar prieštaringa.

14. Skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su K. L. šeiminėmis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Kiekvieno nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės daro tam tikrą įtaką jo šeimos narių gyvenimui, tačiau visuomenės saugumas bei paskirtos bausmės tikslų įgyvendinimas yra svarbesnis nei nuteistojo siekis kuo greičiau sugrįžti į jam priimtiną aplinką. Atkreiptinas dėmesys, kad materialiai padėti šeimai K. L. gali pastarajai siųsdamas dalį savo darbo užmokesčio, tačiau šioje nutartyje jau minėta, kad nuteistasis iš gaunamo atlyginimo negeba patenkinti net savo asmeninių poreikių. Taigi, artimųjų gerovė jam nėra tokia svarbi, kaip savo paties statusas pataisos įstaigoje bei apsirūpinimas. Nors nuteistojo gynėjas skunde atkreipia dėmesį, kad bausmės atlikimo metu K. L. susilaukė dar vieno vaiko, kurį išlaikyti tenka vienai motinai, tačiau prie vaiko išlaikymo bei auklėjimo nuteistasis gali prisidėti ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, kadangi pataisos namuose gali ieškoti galimybių įsidarbinti, pasimatymų metu bendrauti su vaiku.

15. Remiantis išdėstytu, daroma išvada, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis, priešingai nei teigia nuteistojo gynėjas, yra teisėta ir pagrįsta. K. L. daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra žymi bei akivaizdi, nuteistasis vis dar stokoja savikritikos, racionalaus bei visapusiško mąstymo, todėl lygtinio paleidimo jam taikymas šiuo metu pažeistų teisingumo principą bei visuomenės siekį gyventi saugioje aplinkoje. Esant šioms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti be pakeitimų, o nuteistojo gynėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo K. L. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. balandžio 20 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.