Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. L. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimo Nr. 91-197 netaikyti nuteistajam K. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Komisijos nutarime nepagrįstai daug dėmesio skiriama išdėstymui samprotavimų dėl nuteistojo atliktos laisvės atėmimo bausmės dalies dydžio - nuteistasis K. L. esą atlikęs dar nedidelę dalį laisvės atėmimo bausmės, kad būtų galimąjį lygtinai paleisti; bei pan.

Skunde taip pat nurodoma, jog svarbu yra tai, jog Komisija iš esmės niekaip konkrečiau nevertino nuteistojo K. L. šeimos padėties, nors apie jo vieną iš šeimos narių (sugyventinę E. B.) nutarime ir paminėta. Tuo tarpu svarbu yra tai, jog K. L. su savo šeimos nare E. B. turi net du mažamečius vaikus - B. L., gimusį (duomenys neskelbtini), ir Ą. L., gimusį (duomenys neskelbtini). Nuo š. m. spalio 8 dienos, kuomet sūnui Ą. L. sukaks vieneri metai, kardinaliai mažės socialinė išmoka šio vaiko auginimui ir nuteistojo sugyventinės - dviejų mažamečių vaikų motinos, padėtis taps dar labiau sunkesnė.

Nuteistojo, kurio lygtinio paleidimo klausimai sprendžiami, šeimos padėtis nėra nereikšminga sprendžiant tuos klausimus. K. L. susilaukė antrojo mažamečio vaiko jau po jam bylose inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Nuteistasis turi aiškų pagrindą laisvėje - savo jau gana gausią nūdienoje šeimą - kas taip pat šalia jau visų kitų paminėtų jam palankių aplinkybių sudaro rimtas prielaidas manyti, jog būdamas laisvas jis nenusikals ir laikysis visų mūsų valstybėje galiojančių įstatymų, o visų pirma - teismo nustatytų jam pareigų, jeigu tokios bus nustatytos. Nuteistasis K. L. ne kartą nurodė, jog jis būdamas laisvas įstatymų nepažeidinės, juo labiau, nedarys jokių nusikalstamų veikų, dirbs, dengs iš jo priteistus ieškinius, augins bei išlaikys savo vaikus. Visa tai bus tikrai naudingiau mūsų valstybei, jos visuomenei, nei toliau laikyti K. L. laisvės atėmimo vietoje.

Be to, K. L., būdamas laisvas, visokeriopai padėjo ir kitiems savo artimiesiems, kuriems yra būtina pagalba dėl jų sunkaus sveikatos stovio - padėjo (fiziniais veiksmais ir materialiai) savo močiutei, kuriai nuo 2016 m. nustatytas specialus nuolatinės priežiūros poreikis, o taip pat savo motinai, kuri buvo patyrusi sunkią fizinę trauma. Visos pastarosios aplinkybės taip pat rodo, jog nuteistasis K. L., būdamas pilnaverčiu mūsų visuomenės nariu, yra visapusiškai susaistytas socialiniais ryšiais su kitais sąžiningais mūsų visuomenės nariais.

Tokiu būdu, darytina išvada, kad teigiamai K. L. apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria jam nepalankias sprendžiamu klausimu aplinkybes ir leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog K. L. savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti ir neizoliuotą nuo visuomenės. Nuteistojo K. L. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai, o Komisijos nutarimas, kuriuo nutarta netaikyti šiam nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vis tik nelaikytinas pagrįstu, o todėl ir teisėtu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Komisijos 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimu Nr. 91-197 nutarta netaikyti nuteistajam K. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą, motyvuojant tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 26 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Nors laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis pilnai įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau tai negali būti vertinama kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Padengta minimali žalos dalis. Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti. Konstatuota, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teigiamą jo elgesį.

K. L., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį 1 m. laisvės apribojimo.

Teistas: Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį 4 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 4 m. laisvės atėmimo.

Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 13 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 4 m. laisvės atėmimo.

Anksčiau teistas: Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo.

Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 2 m. 7 mėn. 1 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2020 m. rugsėjo 17 d.).

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo (Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. L. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo Komisija, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas.

Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimu netaikyti nuteistajam K. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos 2020 m. rugsėjo 17 d. posėdžio protokolu, Socialinio tyrimo išvada, pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, Išvada apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2020 m. rugsėjo 21 d. priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam K. L. yra pagrįstas ir motyvuotas – Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką.

Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Nagrinėjamu atveju, K. L. subendrintą laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, taip pat ir labai sunkų nusikaltimą, padarytą organizuotoje grupėje, jis anksčiau teistas, jam buvo skirtos ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau ankstesni teistumai nuteistojo elgesiui įtakos nepadarė, nuteistasis ir toliau demonstravo aiškų nenorą laikytis įstatymų ir šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Ir nors šios aplinkybės negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau tiek, kiek jos atskleidžia K. L. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Taip pat pritartina Komisijos nutarime nurodytiems motyvams, kad nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas bei neatlikta bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Šio gi nagrinėjamu atveju, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis už padarytą labai sunkų nusikaltimą šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Juo labiau, kad remiantis nuteistojo įvertinimo metodika „OASys“ duomenimis, K. L. teisės pažeidimų modelis yra vienas iš kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą.

Kaip jau minėta, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo pagrįstumo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis per bausmės atlikimo laiką nėra pažeidęs nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, drausminių nuobaudų neturi, pataisos įstaigoje dirba, palaiko artimus socialinius ryšius su artimaisiais, kas itin akcentuojama nuteistojo skunde, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja elgesį koreguojančiose programose, sporto renginiuose ir viktorinose, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, sudaro pagrindą spręsti apie nuteistojo siekį pasitaisyti, tačiau negali būti besąlyginiu pagrindu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.

Pažymėtina, kad nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia K. L. nustatomi kriminogeniniai veiksniai – jau anksčiau minėtas teisės pažeidimų modelis, taip pat lėšų tvarkymas ir pajamos. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek K. L. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus Komisijos nutarimo patvirtinimui pateiktą medžiagą, taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis pokalbio metu daugiausiai kaltina netinkamus asmenis bei aplinką, kurioje atsirado; veikė nusikalstamai tikėdamasis, jog jam taip nenutiks (nereikės atlikti laisvės atėmimo bausmės pataisos namuose); save vertina labai gerai, linkęs akcentuoti ne savo asmenines savybes, o girtis verslais, pažintimis, nors būtent šios savybės ir paskatino nusikalsti; kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos linkęs minimalizuoti, teigia, jog nežinojo, kad gabeno narkotines medžiagas, tačiau pripažįsta, kad galėjo suprasti („nenorėjau matyti ką veža“), kadangi bendravo su nusikalstamo pasaulio atstovais; taip pat tikėjo nebaudžiamumo iliuzija, kadangi anksčiau, vykdant įvairius sukčiavimus, pavykdavo išsisukti; pokalbio metu stebimas didžiavimasis pažintimis ir gebėjimu išsisukti; nusikaltimą vertina iš asmeninės perspektyvos, neįvardina žalos aplinkai visuomenei; mąstyme dominuoja abstrakčiais samprotavimais grįsti teiginiai nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatytas 26 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, t. y. rizika pakartotinai nusikalsti yra žema, tačiau nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius (11 balų), kuris gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama K. L. elgesio korekcija ir kas, anksčiau aptartų duomenų kontekste, taip pat suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam K. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

Dėl išdėstyto nuteistojo K. L. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimo Nr. 91-197 netaikyti nuteistajam K. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas

nutaria:

Atmesti nuteistojo K. L. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimo Nr. 91-197 netaikyti nuteistajam K. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.