- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-07
- Bylos Nr.
- e2S-2044-886/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01639-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Pareiškėjas
- J. P.
- Suinteresuotas asmuo
- notarė M
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. P. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. P. skundą dėl notarinių veiksmų (atsisakymo atlikti notarinį veiksmą), suinteresuoti asmenys notarė M. T.-K., P. M., J. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja J. P. (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) 2021 m. liepos 1 d. skundu dėl notaro veiksmų (DOK-3505) prašė įpareigoti Marijampolės savivaldybės 7-to notaro biuro notarę M. T.-K. paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įpėdinei J. P. išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į šį turtą: žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą - ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą - ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą - ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą - kiemo rūsį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą - ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą - ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus numeris (duomenys neskelbtini).
2. Skunde nurodė, kad įpėdiniui P. M. 2014 m. spalio 24 d. testamentu paliktas turtas – žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) – palikimo atsiradimo dieną nebebuvo išlikęs, nes testamente išreikštą valią 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), palikti sūnui P. M. palikėja V. M. M. įgyvendino dar iki savo mirties, padalindama minėtą žemės sklypą į keturis atskirus sklypus ir vieną jų padovanodama įpėdiniui P. M.. Visus kitus savo turėtus statinius, palikėja testamentu paliko pareiškėjai J. P..
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo notarė M. T.-K. 2021 m. liepos 26 d. atsiliepime į skundą (DOK-27218) su skundu dėl notaro veiksmų nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad pagal byloje surinktus duomenis ir Testamentų registro išrašus, palikimą pagal testamentą yra priėmę testamentiniai įpėdiniai: J. P., P. M. ir J. M.. Paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra pateiktas notariškai patvirtintas V. M. M. testamentas, kuriame išreikšta palikėjos valia testamentu visą jai priklausantį turtą palikti pareiškėjai, išskyrus žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris paliktas lygiomis dalimis testamente nurodytiems įpėdiniams. Nekilnojamojo turto registro duomenimis testamentu paskirtas žemės sklypas padalintas į keturis žemės sklypus. Įpėdiniai skirtingai aiškina testamento turinį, todėl notarė paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtai ir pagrįstai nėra išdavusi, apie tai informuodama pareiškėjos atstovą. Išaiškinus testamento turinį, dėl kurio šiuo metu yra nesutarimas tarp paveldėtojų, paveldėjimo teisės liudijimas bus išduodamas įstatymo nustatyta tvarka.
1. Suinteresuotas asmuo P. M. (toliau – ir suinteresuotas asmuo) 2021 m. rugpjūčio 17 d. atsiliepime į skundą (DOK-29790) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja nenurodo, kokius neteisėtus veiksmus atliko notarė. Iš esmės ginčas kilo tarp palikėjos įpėdinių dėl testamento turinio, o ne dėl notarės veiksmų. Daikto padalinimas į atskirus turtinius vienetus negali būti vertinamas, kaip turto neišlikimas palikėjos mirties dieną, nes paveldėtini žemės sklypai sukurti būtent iš žemės sklypo, nurodyto testamente. Palikėja V. M. M. iki savo mirties neišreiškė valios pakeisti testamento, taip pat neišreiškė savo valios padovanoti kitiems testamentiniams įpėdiniams nuosavybės teise turimų sklypų gautų padalijus daiktą, nors tokią galimybę turėjo. Faktinė aplinkybė, kad 22,9871 ha ploto žemės sklypas buvo padalintas į keturis sklypus, ir vienas jų dovanojimo sutartimi buvo perleistas P. M., nesudaro pagrindo testamento aiškinti kitu būdu, keičiant testatorės valią ir įpareigojant notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjos nurodomu būdu. Įpareigojant notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjos nurodomu būdu, iš esmės būtų pakeista testatorės valia, nes žemės sklypas, kuris buvo padalintas, nebūtų paveldėtas po 1/3 dalį.
2. Suinteresuotas asmuo J. M. 2021 m. rugsėjo 21 d. rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-34304) prašė pareiškėjos skundą tenkinti. Nurodė, kad P. M. elgesys vertintinas kaip neatitinkantis sąžiningumo, protingumo, teisingumo, nepiktnaudžiavimo teise principų, nes P. M. siekia gauti kitų įpėdinių palikimo dalį, tokiu būdu siekdamas nepagrįstai praturtėti svetimo nuostolio (kitų įpėdinių) sąskaita, visiškai ignoruodamas savo motinos (palikėjos) tikrąją valią.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. spalio 21 d. nutartimi pareiškėjos J. P. skundą atmetė, priteisė iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui P. M. 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų ir valstybei 6 Eur už procesinių dokumentų įteikimą.
4. Teismas nustatė, kad notarės motyvas atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą išskirtinai pareiškėjai grindžiamas tuo, kad testamente nurodytas daiktas padalintas į atskirus sklypus, tačiau pagal CK 5.18 straipsnio 2 dalį, testatoriaus valia aiški.
5. Teismas nurodė, kad nors testamente testatorei priklausantis turtas - žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) - yra padalintas, vienas iš padalintų sklypų padovanotas P. M.. Pareiškėja 2021 m. birželio 10 d. pateikė notarei prašymus: 1) pripažinti, kad P. M. neturi teise?s i? jokia? palikimo dali? pagal palike?jos V. M. M., mirusios (duomenys neskelbtini), 2014 m. spalio 24 d. sudaryta? testamentą; 2) išduoti J. P. pavelde?jimo teisės liudijima? pagal testamenta? pavelde?jimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), uz?vestoje po palike?jos V. M. M. mirties. Šiais prašymais pareiškėja vienašališkai aiškina 2014 m. spalio 24 d. testamentą. Notarės 2021 m. birželio 17 d. atsakymas pareiškėjai yra teisėtas.
6. Teismas nustatė, kad palikėjos valia keitėsi, ji buvo palikusi kelis testamentus. Pareiškėjos teigimu, P. M. padovanojus dalį sklypo, įvykdyta palikėjos valia dėl 1/3 ginčo sklypo, tačiau suinteresuoto asmens P. M. aiškinimu, palikėjos valia buvo padovanoti dalį sklypo, o likusią paveldėti kaip nurodyta testamente, be to palikėja norėjo palikti jam visą žemę. Tai patvirtina, kad įpėdiniai skirtingai aiškina testamentą dėl žemės, o ginčo dėl pastatų nėra.
7. Pateikti išrašai iš Nekilnojamojo turto registro su istorija, kuriuos įvertino ir pats notaras, prieš atlikdamas skundžiamą veiksmą, nepatvirtina pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių dėl notarės veiksmų neteisėtumo. Teismas sprendė, kad notarė pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą – pripažinti, kad P. M. neturi teisės į jokią palikimo dalį pagal 2014 m. spalio 24 d. testamentą ir išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą pagal 2014 m. spalio 24 d. testamentą, įvertindamas įstatymu suteiktas notarui funkcijas bei kompetenciją. Teismas pažymėjo, kad notaras, nedisponuojantis teise tikrinti ginčytinas aplinkybes, šiuo atveju vertinti, kad pagal testamentą tik pareiškėja yra paveldėtoja, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus, šiuo atveju duomenis iš Nekilnojamojo turto registro. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, siekdama apginti, jos manymu, pažeistas teises, gali kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydama jas ginti atitinkamu CK 1.138 straipsnyje nurodytu būdu ar kitomis priemonėmis, priklausomai nuo atsisakymo atlikti notarinį veiksmą pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018).
8. Teismas vertino, kad šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti Marijampolės savivaldybės 7-to notaro biuro notarę M. T.-K. paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įpėdinei J. P. išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į žemės sklypus, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esant ginčui dėl testamento aiškinimo, kuris nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl pastatų ginčo nėra, todėl toks įpareigojimas būtų perteklinis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
9. Pareiškėja (toliau – ir apeliantė) 2021 m. spalio 29 d. atskiruoju skundu (DOK-40037) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – įpareigoti Marijampolės savivaldybės 7-to notaro biuro notarę M. T.-K. paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įpėdinei J. P. išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į šį turtą: žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą - ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą - ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą - ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą - kiemo rūsį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą - ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1 Žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kuris testamentu buvo paliktas trims įpėdiniams, neišliko iki palikėjos V. M. M. mirties. Šiai dienai yra išlikęs tik „visas kitas“ kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, kuris minėtu testamentu yra paliktas būtent pareiškėjai J. P.. Dėl šios priežasties testamentas, kurio turinys yra visiškai aiškus, nagrinėjamu atveju negali būti ginčo objektas. Pažymėtina, kad nebeišlikus žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), notarė į šį turtą nei vienam iš įpėdinių faktiškai negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, todėl nebeišlikus testamente nurodytai palikimo daliai, nėra į ką išduoti paveldėjimo teisės liudijimo. Notarė pagal jai pateiktus dokumentus neturėjo pakankamo teisinio pagrindo atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjai J. P. paveldėjimo teisės liudijimą, todėl skundžiama nutartis naikintina, ir klausimas spręstinas iš esmės, įpareigojant notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.
9.2 Apeliantė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog „dėl pastatų ginčo nėra, todėl toks įpareigojimas būtų perteklinis“. Pareiškėja 2021 m. birželio 10 d. prašymu notarės prašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ne tik į žemės sklypus, bet ir į statinius. Paveldėjimo teisės liudijimą atsisakyta išduoti, nepaisant fakto, kad visi įpėdiniai sutinka, jog pareiškėja pagal testamentą yra vienintelė įpėdinė, galinti paveldėti mirties dieną palikėjai priklausiusius statinius. Pirmosios instancijos teismui tenkinus pareiškėjos skundo dalį, kuria pareiškėja prašė teismo įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į statinius, pirmosios instancijos teismas turėjo įpareigoti notarę atlikti skunde nurodytus veiksmus, juolab turint omenyje, kad notarė šiuos veiksmus atlikti yra atsisakiusi.
Atsiliepimas
10. Notarė 2021 m. lapkričio 12 d. atsiliepimu į atskirąjį skundą (DOK-41909) prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartį. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
10.1 Apeliantės teiginys, kad „nebeišlikus žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), notarė į šį turtą nei vienam iš įpėdinių faktiškai negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, ko pasekoje, nebeišlikus testamente nurodytai palikimo daliai, nėra į ką išduoti paveldėjimo teisės liudijimo“, neatitinka tikrovės, nes paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą po palikėjos V. M. M. mirties paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) neišduodamas ne todėl, kad neva nėra išlikusio žemės sklypo, kaip nurodo apeliantė, o dėl to, kad yra ginčas tarp įpėdinių. Tai aiškiai ir vienareikšmiškai buvo nurodyta ir notarės 2021 m. birželio 17 d. atsakyme Nr. S-29 „Dėl testamentinio įpėdinio P. M. teisės priimti palikimą ir paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą išdavimo bei aplinkybę konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad įpėdiniai skirtingai aiškina testamentą dėl žemės. Faktų iškraipymas tik parodo apeliantės nesąžiningumą, bet ne nutarties nepagrįstumą ar neteisėtumą.
10.2 Teisinga ir pagrįsta teismo išvada, kad dėl pastatų ginčo nėra, todėl toks įpareigojimas būtų perteklinis. Apeliantė dėl konkretaus turto, būtent paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą tik į pastatus nesikreipė, tai matyti ir iš jos atstovo 2021m. birželio 10 d. prašymo išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į visą turtą. Notarės 2021 m. birželio 17d. atsakyme apeliantei buvo nurodytos aplinkybės tik dėl žemės sklypo paveldėjimo aplinkybių, tačiau, nepaisant to, atskiro prašymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą tik į pastatus apeliantė nėra pateikusi iki šiol. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ginčo dėl pastatų nėra, dėl ko, natūralu, kad reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus kėlimas teisme ir tokio reikalavimo tenkinimas būtų pertekliniai. Tokio reikalavimo nepagrįstumą ir apskritai neaiškų tikslingumą patvirtina ir faktas, kad nagrinėjamoje paveldėjimo byloje yra ne tik žemė bei pastatai, bet ir kitas kilnojamasis turtas, dėl kurio jokie reikalavimai teismui nėra reiškiami.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo P. M. 2021 m. lapkričio 15 d. atsiliepime į atskirąjį skundą (DOK-42004) prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismui 2021 m. lapkričio 17 d. pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus (DOK-26725). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1 Apeliantė skundu neįrodė, kad notarė, atsisakydama atlikti notarinį veiksmą pagal 2021 m. birželio 10 d. prašymą, pažeidė teisės normas, nustatančias jos pareigas. Pirmos instancijos teismas taip pat nenustatė neteisėtų notarės veiksmų, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą dėl notarinių veiksmų.
11.2 Palikimo atsiradimo dieną mirusiosios vardu įregistruotas turtas sudaro paveldimą turtą. Žemės sklypai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) yra gauti padalijus žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl vykdant aiškiai išreikštą ir suprantamą testatorės valią palikti trims įpėdiniams žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis padalinti žemės sklypai turi būti paveldimi trijų testamentinių įpėdinių lygiomis dalimis. Daikto padalinimas į atskirus turtinius vienetus negali būti vertinamas, kaip turto neišlikimas palikėjos mirties dienai, nes paveldėtini žemės sklypai sukurti būtent iš žemės sklypo, kuris nurodytas testamente.
Šalies argumentai
11.3 Apeliantė savo procesiniame dokumente nurodė, kad nepaisant to, jog nors testamente nurodytas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), palikėjos mirties dieną nebuvo išlikęs, pareiškėja nekvestionuoja įpėdinio J. M. teisės priimti palikimą ir paveldėti žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau dėstydama argumentus dėl notarinio veiksmo atlikimo nurodo, kad paveldėjimo teisės liudijimas jai turėtų būti išduotas, nes žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neišlikęs ir ji turėtų paveldėti visą kitą išlikusį turtą pagal kitą testamento dalį. Tokie apeliantės argumentai ir logika nesuprantami, nepagrįsti ir pagrįstai atmesti.
11.4 Apeliantė nepagrįstai mano, kad notarė pagal jos 2021 m. birželio 10 d. prašymą pripažinti, kad P. M. neturi teisės į jokią palikimo dalį ir išduoti jai, kaip vienintelei įpėdinei paveldėjimo liudijimą pagal testamentą, atliko neteisėtus veiksmus. Notarė neturėjo jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad P. M. neturi teisės į jokio palikimo dalį, ir tenkinti jos prašymą išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą į visą turtą. Iš esmės notarė atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl neteisingo pareiškėjos testamento turinio interpretavimo, vertindama jos prašyme suformuluotą reikalavimą.
11.5 Apeliantė 2021 m. birželio 10 d. prašymu notarės prašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą turtą, jo nekonkretizuodama, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nesant ginčo dėl paveldėjimo teisės į statinius toks įpareigojimas būtų perteklinis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos J. P. skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nustatytų faktinių aplinkybių
Iš byloje esančių duomenų (2021 m. liepos 1 d. DOK-3505 priedai) nustatyta, kad palikėja V. M. M. 2014 m. spalio 24 d. testamentu savo mirties atveju padarė tokį patvarkymą: „1. Man, V. M. M., priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, lygiomis dalimis, tai yra po 1/3 (vieną trečiąją) dalį, aš palieku: savo sūnui P. M. [...], savo vaikaičiui J. M. [...] ir savo vaikaitei J. P. [...]. Man, V. M. M., priklausantį visą kilnojamąjį turtą, visą kitą likusį nekilnojamąjį turtą, ir visą kitą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, aš palieku savo vaikaitei J. P. [...]“. V. M. M. mirė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenis palikėjai mirties dieną asmeninės nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas: 3 žemės sklypai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), gauti padalijus žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas - gyvenamasis namas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas - ūkinis pastatas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatas - ūkinis pastatas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas - ūkinis pastatas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas - kiemo rūsys (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas - ūkinis pastatas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas - ūkinis pastatas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)). Palikėja 2019 m. rugpjūčio 29 d. dovanojimo sutartimi padovanojo P. M. žemės sklypą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantė 2021 m. birželio 10 d. prašymu notarės prašė pripažinti, kad P. M. neturi teisės į jokią palikimo dalį pagal palikėjos 2014 m. spalio 24 d. testamentą, ir prašė išduoti J. P. paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą. Notarė 2021 m. birželio 17 d. raštu atsakė, kad notaras gali išduoti paveldėjimo teises liudijimą tik tokiu atveju, jei dėl testamento turinio ir teisėtumo nekyla abejonių.
14. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliantės skundą dėl notarės veiksmų, sprendė, kad įpėdiniai skirtingai aiškiną testamentą dėl žemės, todėl notaras šiuo atveju pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą – pripažinti, kad P. M. neturi teisės į jokią palikimo dalį pagal 2014 m. spalio 24 d. testamentą, ir išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą pagal 2014 m. spalio 24 d. testamentą, įvertindamas įstatymu suteiktas notarui funkcijas ir kompetenciją. Pažymėjo, kad pareiškėja, siekdama pažeistų teisių gynybos, gali kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydama jas ginti atitinkamu CK 1.138 straipsnyje nurodytu būdu ar kitomis priemonėmis, priklausomai nuo atsisakymo atlikti notarinį veiksmą pagrindo. Taip pat nurodė, kad dėl pastatų ginčo nėra, todėl toks įpareigojimas notarei būtų perteklinis.
15. Apeliantė nenurodo argumentų dėl nutarties motyvų, kuriais teismas pasisako dėl antstolės veiksmų teisėtumo, vertinant apeliantės reikalavimą notarui pripažinti, kad P. M. neturi teise?s i? jokia? palikimo dali? pagal palike?jos 2014 m. spalio 24 d. testamentą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas dėl šių pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų nepasisako ir jų nevertina.
Dėl notaro atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą teisėtumo.
16. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, nurodo, kad iki palikėjos mirties žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kuris testamentu buvo paliktas trims įpėdiniams, neišliko, nes buvo padalintas į keturis žemės sklypus iš kurių vienas buvo padovanotas P. M.. Šiai dienai yra išlikęs tik „visas kitas“ kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, kuris minėtu testamentu yra paliktas būtent pareiškėjai. Notarė pagal jai pateiktus dokumentus neturėjo pakankamo teisinio pagrindo atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą į du žemės sklypus (suformuotus iš žemės sklypo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir statinius. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nurodytais atskirojo skundo argumentais.
17. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad testamentas yra vienašalis sandoris, kuriame išreiškiamas jį sudariusio asmens (testatoriaus) patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo, t. y. įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu.
18. CK 5.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notaro išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra notarinis veiksmas, todėl ir jam galioja Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis, įpareigojanti notarą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Paveldėjimo teisės liudijimas yra dokumentas, kuriame įtvirtinama, kad po palikėjo mirties įpėdinis priėmė palikimą, ir detalizuojamas palikėjo turtas. Notaras paveldėjimo teisės liudijime, be kita ko, nurodo palikimą sudarantį turtą, t. y. identifikuojami konkretūs daiktai, kitas turtas.
19. Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą, įvertindamas įstatymu suteiktas notarui funkcijas bei kompetenciją. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus. Pripažinus, kad toks pagrindas egzistavo, skundas netenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018, 30 punktas). Tai reiškia, kad notaro nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą nėra panaikinamas.
20. Notaras turi pareigą patikimai nustatyti, ar iš tikro egzistuoja ir nėra ginčijami jam teikiami tvirtinti faktai. Kad jie iš tikro egzistuoja, notaro gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar faktų duomenys ir aplinkybės yra konkretūs, detalūs, aiškūs, papildantys vienas kitą ir sudarantys nuoseklią visumą, kuri notarui nekeltų pagrįstų abejonių, ar priešingai, duomenys kelia abejonių dėl neišsamumo, netikslumo, menkos sąsajos su tiriamu klausimu, fragmentiškumo, tarpusavio prieštaravimų ar kitokių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020, 41 punktas). Taigi, ginčytina ar neaiški aplinkybė yra pagrindas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą.
21. Paveldėjimo teisės liudijimo turinys, kai paveldima pagal testamentą, turi tiksliai atitikti testamente išdėstytą testatoriaus valią. Dėl to notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą, turi būti įsitikinęs dėl testatoriaus valios, išreikštos testamente, aiškiai suprasti jo patvarkymų dėl palikimo esmę. Be to, paveldėjimo teisės liudijimas yra dokumentas, kuriame įtvirtinama, kad po palikėjo mirties įpėdinis priėmė palikimą, ir detalizuojamas palikėjo turtas.
22. Iš notarės 2021 m. birželio 17 d. atsakymo apeliantės atstovui matyti, kad notarė nustatė, jog testamentu trims įpėdiniams po 1/3 paliktas žemės sklypas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro duomenimis padalintas į keturis žemės sklypus, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir kasacinio teismo išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad notarė tuo metu, kai pareiškėja teikė prašymus pripažinti, kad P. M. neturi teise?s i? jokia? palikimo dali? pagal 2014 m. spalio 24 d. testamentą, ir išduoti J. P. pavelde?jimo teisės liudijima? pagal testamenta?, pagrįstai suabejojo palikėjos testamento aiškumu, išreikšta valia, toks notarės atsisakymas nesudaro pagrindo vertinti, kad notarės atsisakymas atlikti notarinį veiksmą pagal jai pateiktus duomenis buvo neteisingas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad notarė pagrįstai atsisakė išduoti apeliantei paveldėjimo teisės liudijimą, nes įpėdiniai skirtingai aiškina testamentą dėl žemės.
Dėl paveldėjimo teisės liudijimo turinio aiškinimo
23. Iš šalių procesinių dokumentų akivaizdu, kad įpėdiniai – palikėjos sūnus P. M., vaikaičiai J. M. ir J. P. – skirtingai supranta ir aiškina palikėjos 2014 m. spalio 24 d. testamentą. Apeliantė nurodė, kad P. M. padovanojus dalį sklypo, įvykdyta palikėjos valia dėl 1/3 ginčo sklypo; testamentu įpėdiniui P. M. palikta palikimo dalis, o būtent – žemės sklypas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), šiai dienai nėra išlikęs; nepaisant to, jog testamente nurodytas žemės sklypas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), palikėjos V. M. M. mirties dieną nebuvo išlikęs, pareiškėja nekviostionuoja įpėdinio J. M. teisės priimti palikimą ir paveldėti vieną iš sklypų (šalių susitarimu – žemės sklypą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), nes iš esmės būtent tokią valią minėtame testamente buvo išreiškusi palikėja Vanda M. M., dėl šios priežasties, apeliantė neprašo jai išduoti paveldėjimo teisės liudijimo į J. M. tenkantį žemės sklypą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo P. M. nurodė, kad palikėjos valia buvo padovanoti dalį sklypo, o likusią paveldėti kaip nurodyta testamente po 1/3 trims įpėdiniams. Įpėdinis J. M. palaikė apeliantės argumentus dėl teisės į paveldėjimą, nurodė, kad P. M. siekia gauti kitų įpėdinių palikimo dalį, tokiu būdu siekdamas nepagrįstai praturtėti svetimo nuostolio (kitų įpėdinių) sąskaita, visiškai ignoruodamas savo motinos (palikėjos) tikrąją valią.
24. Pagal CPK 511 straipsnį skundas dėl notarinių veiksmų atlikimo arba atsisakymo juos atlikti paduodamas CPK V dalies XXXI skyriuje nustatyta tvarka ir terminais. CPK V dalis nustato ypatingąja teisena nagrinėjamų bylų kategorijas ir jų nagrinėjimo ypatumus. CPK 443 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK nustatytas taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis ir kiti įstatymai. Pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį teismas ypatingosios teisenos bylas, nurodytas CPK 442 straipsnyje, be kita ko ir bylas dėl notarų veiksmų atlikimo arba atsisakymo juos atlikti, išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Suinteresuoti asmenys bylos nagrinėjimo metu CPK V dalyje nustatyta tvarka gali pateikti pareiškimus su savarankiškais reikalavimais.
25. Taigi teisinis reguliavimas nustato, kad, kilus ginčui dėl teisės ypatingojoje teisenoje, ginčas išnagrinėjamas ta pačia ypatingosios teisenos tvarka kaip iki ginčo kilimo. Dėl pasikeitusio bylos pobūdžio ypatingoji teisena nustato atitinkamas procesines teises tuo ginču suinteresuotiems asmenims.
26. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad nors ypatingoji teisena skirta nagrinėti byloms, kuriose nėra sprendžiami ginčai dėl teisės, tačiau proceso operatyvumo ir ekonomiškumo tikslais CPK 443 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad byla nagrinėjama ypatingąja teisena, neatsižvelgiant į tai, jog nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl teisės. Tokiu atveju ypatingajai teisenai taikomos ir atitinkamos bendrosios ieškinio teisenos normos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose, kai kyla ginčas dėl teisės, pirmosios instancijos teismas bylą išsprendžia iš esmės priimdamas teismo sprendimą (CPK 259 straipsnio 1 dalis). Tokį procesinį sprendimą suinteresuotas asmuo gali apskųsti apeliaciniu skundu per CPK 307 straipsnyje nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010).
27. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai iš pareiškimo akivaizdžiai matyti, kad yra kilęs ginčas dėl teisės, teismas negali atsisakyti priimti pareiškimo, nes ginčas, kaip toks, teisme civilinio proceso tvarka nagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokiu atveju teismas turi nurodyti pareiškėjui pašalinti trūkumus, t. y. spręsti, ar pareikšti ieškinį (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Nepašalinus procesinio dokumento trūkumų, teismas vadovaujasi ir kitomis trūkumų šalinimą reglamentuojančiomis taisyklėmis (CPK 115 straipsnio 3 ir 4 dalys). Tais atvejais, kai nors iš pareiškimo matyti, kad ginčas dėl teisės nagrinėtinas ieškinio teisenos tvarka, tačiau teismo procesas yra pažengęs, bylos nagrinėjimas ypatingąja teisena turi būti tęsiamas. Ši išvada atitinka CPK 7 straipsnyje įtvirtintą civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011; 2012 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2012).
28. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, remiantis nurodyta kasacinio teismo praktika, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skundas ypatingąja teisena priimtas ir teismo procesas pažengęs, turėjo išnagrinėti šią bylą ypatingąja teisena, nepaisydami to, kad joje yra kilęs ginčas dėl teisės (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-485-611/2017).
29. Nagrinėjamoje byloje apeliantė pareiškė reikalavimą įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog tam, kad teismas galėtų nuspręsti, ar yra pagrindas tenkinti reikalavimą dėl notaro įpareigojimo atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, būtina aiškinti testamento turinį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).
Apeliacinės instancijos teismo išvados
30. Apibendrindamas pirmiau aptartus argumentus ir kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, žodinio proceso tvarka nagrinėdamas bylą ypatingąja teisena, turėjo aiškintis testamento turinį ir dėl jo pasisakyti, nes šio klausimo sprendimas vienoje byloje leistų užtikrinti proceso ekonomiškumo, koncentracijos ir operatyvumo principų įgyvendinimą (CPK 7 straipsnis). Tik išnagrinėjęs šį klausimą, teismas galėjo spręsti, ar yra pagrindas tenkinti/atmesti pareiškėjos reikalavimą įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Tačiau bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad įpėdiniai skirtingai aiškina testamentą dalyje dėl žemės, nepagrįstai jo neaiškino. Toks pažeidimas galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą procesinį sprendimą (pvz. žr. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2S-869-613/2018; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1631-479/2017).
31. Esant nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir netinkamai aiškino CPK nuostatas, reglamentuojančias ypatingąja teisena nagrinėjamų bylų dėl notaro veiksmų teisminio nagrinėjimo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
3. Kadangi byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui atsižvelgiant į CPK 443 straipsnio 1 ir 6 dalių nuostatas.
Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.