- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-07
- Bylos Nr.
- e2A-955-390/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01639-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Pareiškėjas
- J. P.
- Suinteresuotas asmuo
- notarė M
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. P. patikslintą skundą dėl notarinių veiksmų, suinteresuoti asmenys notarė M. T.-K., P. M., J. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
I. Pareiškėja J. P. patikslintu skundu dėl notarinių veiksmų prašė įpareigoti Marijampolės savivaldybės 7-jo notaro biuro notarę M. T.-K. paveldėjimo byloje Nr. 30/2021 įpėdinei J. P. išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į šį turtą: žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą - ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą - ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą - ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą - kiemo rūsį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą - ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus numeris (duomenys neskelbtini).
II. Nurodė, kad palikėja V. M. M. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėja 2014 m. spalio 24 d. testamentu savo mirties atveju jai priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis, tai yra po 1/3 dalį, palieka : savo sūnui P. M. [...], savo vaikaičiui J. M. [...] ir savo vaikaitei J. P. [...]; o jai priklausantį visą kilnojamąjį turtą, visą kitą likusį nekilnojamąjį turtą, ir visą kitą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, palieka savo vaikaitei J. P. [...]. Palikėjai mirties dieną asmeninės nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas su penkiais ūkiniais pastatais, kiemo rūsiu, kitais kiemo statiniais ir trys žemės sklypai, gauti padalinus testamente įvardytą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Palikėja padalino žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), į keturis atskirus sklypus: 0,3905 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7,5324 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7,5296 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 7,5346 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugpjūčio 29 d. dovanojimo sutartimi palikėja žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padovanojo sūnui P. M.. Pareiškėjos nuomone, testamentu paliktas turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – palikimo atsiradimo dieną nebebuvo išlikęs, testamente išreikštą valią 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), palikti sūnui P. M. palikėja įgyvendino dar iki savo mirties, todėl prašė įpareigoti notarę išduoti jai paveldėjimo liudijimą pagal testamentą į visą palikimą. Patikslino reikalavimus atsižvelgusi į Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutarties motyvus (civilinės bylos Nr. e2S-2044-886/2021), jog notarės veiksmai atsisakyti išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į visą palikimą buvo pagrįsti ir teisėti, todėl pareiškėja atsisakė skundo dėl notarės veiksmų ir prašė spręsti jos reikalavimą išduoti jai paveldėjimo liudijimą pagal testamentą į visą palikimą, išaiškinant testamento turinį.
III. Suinteresuotas asmuo P. M. atsiliepimu prašė atmesti pareiškėjos patikslintą skundą.
IV. Nurodė, kad sutinka, jog iš esmės tarp palikėjos įpėdinių kilo ginčas dėl testamento turinio, o ne dėl notarės veiksmų, tačiau nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog nėra išlikusio testamente nurodyto žemės sklypo kaip paveldimo turto. Įpareigojant notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjos nurodomu būdu, iš esmės būtų pakeista testatorės valia, nes žemės sklypas, kuris buvo padalintas, nebūtų paveldėtas po 1/3 dalį.
V. Suinteresuotas asmuo J. M. nurodė, kad jam žinomos faktinės aplinkybės dėl tikrosios palikėjos valios, o P. M., siekdamas gauti kitų įpėdinių palikimo dalį ir visiškai ignoruodamas savo motinos (palikėjos) tikrąją valią, yra nesąžiningas.
VI. Suinteresuotas asmuo notarė M. T.-K.atsiliepimu prašė patikslintą skundą atmesti.
VII. Nurodė, kad nors pareiškėja patikslintu skundu nebeakcentuoja notaro veiksmų teisėtumo ginčijimo, kaip tai buvo pirminiame skunde, tačiau argumentai ir visos likusios patikslinto pareiškimo dalys likę visiškai identiškos pradiniam skundui. Pareiškėjos teisių gynimas turėtų apimti testamento turinio aiškinimą, o ne teisėtų ir pagrįstų notaro veiksmų skundimą, dėl kurių realiai net nekyla ginčo. Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi nustatė, jog notarė pagrįstai atsisakė išduoti apeliantei (pareiškėjai) paveldėjimo teisės liudijimą, nes įpėdiniai skirtingai aiškina testamentą dėl žemės (22 punktas).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
VIII. Marijampolės
apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2022 m. kovo 28 d. sprendimu pareiškėjos patikslintą skundą dėl notarinių veiksmų tenkino iš dalies. Priėmė pareiškėjos atsisakymą nuo skundo dėl notarinių veiksmų – atsisakymo atlikti notarinį veiksmą – ir šioje dalyje bylą nutraukė. Įpareigojo Marijampolės savivaldybės 7-jo notaro biuro notarę M. T.-K. paveldėjimo byloje Nr. 30/2021 įpėdinei J. P. išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į šį turtą: 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą - ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą - ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą - ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą - kiemo rūsį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą - ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Priteisė iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui P. M. 2 100 Eur atstovavimo išlaidas.
Šalies argumentai
IX. Teismas priėmė žodžiu pateiktą pareiškėjos atsisakymą nuo skundo dėl notarinių veiksmų – atsisakymo atlikti notarinį veiksmą ir civilinę bylą nutraukė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 4 punktas).
X. Pažymėjo, kad nors yra kilęs ginčas dėl teisės (kitų įpėdinių teisės priimti palikimą pagal testamentą), tačiau pareiškėja teikdama patikslintą skundą, nesuformulavo reikalavimo dėl šio ginčo. Nors ginčas dėl teisės nagrinėtinas ieškinio teisenos tvarka, tačiau teismo procesas nagrinėjamojoje byloje yra pažengęs, todėl teismas tęsė bylos nagrinėjimą ypatingąja teisena, priimdamas sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011; 2012 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2012).
XI. Teismas nusprendė, kad faktinė aplinkybė, jog žemės sklypas, kurio bendrą plotą sudarė 22,9871 ha, buvo padalintas į keturis sklypus ir vienas iš jų dovanojimo sutartimi buvo perleistas P. M., nesudaro pagrindo testamento aiškinti kitu būdu, keičiant testatorės valią ir įpareigojant notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjos nurodomu būdu. Paveldimas yra tas turtas, kuris yra išlikęs palikėjo mirties dieną ir jokie testatoriaus sudaryti sandoriai iki jo mirties neturi įtakos vykdant testamentą išlikusio turto atžvilgiu. Be to, įpareigojant notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjos nurodomu būdu, iš esmės būtų pakeista testatorės valia, nes žemės sklypas, kuris buvo padalintas, nebūtų paveldėtas po 1/3 dalį.
XII. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl paveldėjimo liudijimo pagal testamentą išdavimo pareiškėjai į dalį palikėjos palikimo, t. y. į pastatus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
XIII. Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos patikslintą skundą tenkinti visiškai, priteisti iš suinteresuoto asmens P. M. visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas, aiškindamas ginčo testamento turinį, neatsižvelgė ir nesivadovavo kasacinio teismo praktika bei neįvertino aplinkybės, kad bus iš esmės pažeista testamente išreikšta testatorės valia. Aiškinant ginčo testamentą taip, kaip jį išaiškino teismas, šiuo atveju įpėdiniams lygiomis dalimis turėtų būti padalintas ne tik palikimą sudarantys žemės sklypai, bet ir P. M. padovanotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo sukurtas iš testamente nurodyto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nes įpėdiniui P. M. tenka ne 7,6623 ha, o 12,6839 ha, kas iš esmės pažeidžia kitų įpėdinių teises ir teisėtus interesus, be to, jam tenka ir 1/3 dalis palikimą sudarančio, 39,05 arų bendro ploto namų valdos žemės sklypo, kuriame stovi testamentu pareiškėjai palikti statiniai.
13.2. Teismas visiškai nepagrįstai suabsoliutino suinteresuoto asmens P. M. byloje teiktus paaiškinimus, kadangi vienintelis jo tikslas – pažeidžiant kitų įpėdinių teises ir teisėtus interesus, nepagrįstai praturtėti, t. y. praturtėti kitų asmenų nuostolio sąskaita. Byloje teikti jo paaiškinimai turi būti vertinami itin kritiškai, taip pat jis byloje nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio jo poziciją.
13.3. Iš pareiškėjos byloje pateiktų rašytinių įrodymų galima daryti pagrįstą išvadą, kad ginčo testamentu įpėdiniui P. M. paliktas daiktas – 1/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki palikėjos mirties neišliko, todėl pareiškėjos skundas tenkintinas visa apimtimi.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo P. M. prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti iš pareiškėjos jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas atsižvelgė į kasacinio teismo praktiką nurodydamas, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Pareiškėjos abejonės dėl testamento turinio nedaro testamento nesuprantamu, o taip pat pareiškėja neturi teisės keisti testatorės valios palikti žemės sklypą trims įpėdiniams. Palikimo atsiradimo dieną mirusiosios vardu įregistruotas turtas yra gautas padalijus daiktą, todėl vykdant testatorės valią turi būti paveldimas testamente nurodytų testamentinių įpėdinių lygiomis dalimis.
14.2. Kauno apygardos teismas išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą 2021 m. gruodžio 7 d. nutartyje nurodė, kad „apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo motyvais, jog testamente nurodytas sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) „neišliko“, o yra išlikęs tik „visas kitas“ turtas, kuris yra paliktas pareiškėjai (nutarties 16 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ginčas vyko tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu, šis faktas taikytinas, kaip prejudicinis.
14.3. Teismas skundžiamo sprendimo nemotyvavo suinteresuoto asmens P. M. paaiškinimais teismo posėdžio metu. Šalių paaiškinimai susiję su faktine situacija neturi būti grindžiami rašytiniais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
16. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkinti pareiškėjos reikalavimai dėl įpareigojimo notarą išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą į visą palikimą, išaiškinant testamento turinį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
17. Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis nustatė, kad pareiškėja J. P., P. M. ir J. M. priėmė palikimą po palikėjos V. M. M. mirties. Notaro patvirtintame 2014 m. spalio 24 d. testamente palikėja yra išreiškusi valią testamentu visą jai priklausanti turtą palikti J. P., išskyrus žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris paliktas lygiomis dalimis įpėdiniams J. P., P. M. ir J. M.. Palikėjai mirties dieną asmeninės nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas: 3 žemės sklypai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), gauti padalijus žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas - gyvenamasis namas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas - ūkinis pastatas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatas - ūkinis pastatas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas - ūkinis pastatas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas - kiemo rūsys (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas - ūkinis pastatas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas - ūkinis pastatas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)). Palikėja 2019 m. rugpjūčio 29 d. dovanojimo sutartimi padovanojo P. M. žemės sklypą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini) (vieną iš gautų padalijus žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja 2021 m. birželio 10 d. prašė notarės išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, nurodydama, kad palikėja savo aktyviais veiksmais pakeitė savo valią, dėl ko dalies palikimo - žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neliko. Notarė, iškilus abejonėms dėl testamento turinio, 2021 m. birželio 17 d. atsisakė atlikti pareiškėjos prašomą veiksmą.
18. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. spalio 21 d. nutartimi pareiškėjos J. P. skundą dėl notaro veiksmų (atisakymo atlikti notarinį veiksmą) atmetė. Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad įpėdiniai skirtingai aiškina testamentą dalyje dėl žemės sklypo, nepagrįstai jo neaiškino.
19. Taigi, nagrinėjamoje byloje pareiškėja pareiškė reikalavimą įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog tam, kad teismas galėtų nuspręsti, ar yra pagrindas tenkinti reikalavimą dėl notaro įpareigojimo atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, būtina aiškinti testamento turinį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).
20. Pagal pareiškėjos patikslintame skunde dėl notaro veiksmų nurodytas faktines aplinkybes ir reiškiamus reikalavimus matyti, kad pareiškėja palikėjos testamento turinį aiškina taip, jog palikėja po testamento sudarymo savo aktyviais veiksmais – padalindama žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į 4 žemės sklypus ir vieną iš jų padovanodama P. M., pakeitė savo valią, ir dalies palikimo - žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neliko, todėl testamentu visas palikėjos turtas yra paliktas pareiškėjai. Apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo su tokiu aiškinimu sutikti.
21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnio 5 dalį vienašaliams sandoriams prievoles ir sutartis reglamentuojančios teisės normos taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja įstatymams ir vienašalio sandorio esmei. Dėl to ir nustatant reikšmingas aplinkybes dėl testamente išreikštos testatoriaus valios, svarbu atsižvelgti į tai, kad testamentas yra vienašalis sandoris (CK 1.63 straipsnio 3 dalis, 5.19 straipsnis), kuriam sudaryti būtina tik vienos šalies (testatoriaus) valia. Dėl šios priežasties testamente išreikštos testatoriaus valios turiniui nustatyti sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193 straipsnis) netaikytinos visa apimtimi, o tik tiek, kiek tai neprieštarauja testamento, kaip vienašalio sandorio, kuriuo išreikšta tik testatoriaus valia, esmei.
22. Pagal kasacinio teismo praktiką, atsižvelgiant į testamento, kaip paveldėjimo pagrindo, prigimtį ir teisinį reglamentavimą (CK 5.2, 5.15–5.42 straipsniai), kilus ginčui dėl testamente išreikštos testatoriaus valios turinio, šis turi būti nustatomas vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, remiamasi ne vien pažodiniu testamento teksto aiškinimu, būtina aiškintis tikruosius testatoriaus ketinimus, testamento sudarymo aplinkybes ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes (mutatis mutandis CK 6.193 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į testamento prigimtį, esmę bei jo dalyką, reikšmė (mutatis mutandis CK 6.193 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2011).
23. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vieno iš testamentinių įpėdinių (ar kitų suinteresuotų asmenų) pareikštos abejonės dėl testamento teksto aiškumo savaime nedaro testamento nesuprantamo ir kitiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartis Nr. 3K-3-473/2007).
24. Nagrinėjamos bylos duomenimis bylos šalys skirtingai interpretuoja testamento turinį ir testatorės valią dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), palikimo, todėl pagal kasacinio teismo išaiškinimą, turėtų būti taikoma pažodinė testamento teksto analizė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad palikėja testamente išreiškė savo valią aiškiai nurodydama: „Man, V. M. M., priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį [...], lygiomis dalimis, tai yra po 1/3 dalį, aš palieku: savo sūnui P. M. [...], savo vaikaičiui J. M. [...] ir savo vaikaitei J. P. [...].“, nes naudojami aiškūs paprasti terminai, neleidžiantys jų suprasti dviprasmiškai. Testatorės valia yra aiški – palikėjai palikimo atsiradimo metu priklausantį žemės sklypą palikti po 1/3 dalį 3 paveldėtojams. Testamente nurodyto žemės sklypo padalinimas į keturis sklypus ir vieno iš jų perleidimas vienam iš įpėdinių, ir po šių veiksmų nepakeičiant testamento, nesudaro pagrindo išvadai, kad testatorė iki mirties įvykdė savo valią dėl palikimo ar ją pakeitė.
25. Byloje nėra ginčo, kad palikimo atsiradimo dieną testatorei priklausė trys žemės sklypai, suformuoti iš testamente nurodyto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iki palikėjos mirties sumažėjus testamente nurodyto žemė sklypo plotui, jį padalinus į keturis sklypus ir vieną iš jų pačiai sklypo savininkei padovanojus vienam iš įpėdinių, negali būti vertinama, kaip turto neišlikimas palikėjos mirties dienai, nes paveldėtini žemės sklypai sukurti būtent iš žemės sklypo, kuris nurodytas testamente.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo interpretuoti, kad testamento turinys yra ne toks, koks yra testamente nurodytas, ar, vadovaujantis testamento aiškinimo institutu, pakeisti testatorės valią. Todėl, atsižvelgiant į testatorės valią, ginčo 3 žemės sklypai po 1/3 dalį paveldėtini testamente nurodytų paveldėtojų.
27. Pareiškėjos nuomone, palikėjos įpėdiniams lygiomis dalimis turėtų būti padalintas ir P. M. palikėjos padovanotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nes įpėdiniui P. M. tenka ne 7,6623 ha, o 12,6839 ha, kas iš esmės pažeidžia kitų įpėdinių teises ir teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Pažymėtina, kad paveldimas yra turtas, kuris yra palikėjo mirties dieną. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), palikėjos mirties dieną nuosavybės teise priklausė P. M., todėl jis teisiškai negali būti įtrauktas į palikėjos palikimą sudarantį turtą.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtame testamente palikėja išreiškusi valią ir dėl 1/3 dalies žemės sklypo paveldėjimo teisės įpėdiniui J. M., tačiau pareiškėja nekvestionuoja šios teisės. J. M. yra kreipęsis į notarą dėl palikėjos priėmimo. Akivaizdu, kad tenkinus pareiškėjos reikalavimą dėl notaro įpareigojimo išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, Nr. (duomenys neskelbtini); (suformuotus padalijus palikėjos testamente nurodytą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), būtų pažeistos taip pat ir įpėdinio J. M. teisės bei neatitiktų teisingumo ir protingumo principų ( CK 1. 5 straipsnis).
29. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei pažymi, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
30. Apibendrinant kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Suinteresuotas asmuo P. M. pateikė prašymą priteisti jam iš apeliantės 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, bei pateikė turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, į atstovo suteiktų paslaugų apimtį ir pobūdį, ginčo nesudėtingumą, į tai, kad atstovas, rengęs atsiliepimą į apeliacinį skundą, atstovavo ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl jam bylos aplinkybės buvo gerai žinomos, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendžia, kad yra pagrindas šias bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 300 Eur (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Todėl apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantės priteistinos 300 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos J. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui P. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.