Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos L. A. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl notarės veiksmų, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. A. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuotas asmuo – Palangos miesto 1-ojo notarų biuro notarė A. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą su skundu dėl notaro veiksmų. Pareiškėja nurodė, kad 1992-10-15 jos senelė E. A. sudarė testamentą, kuris buvo patvirtintas Palangos valstybinės notarinės kontoros notaro R. S. Pagal testamento 3 punktą testatorė nusprendė visą žemės sklypą, apie 600 kv. m., jai grąžintiną ateityje, papildomai kitoje vietoje nuo gyvenamojo namo, palikti sūnui J. A. A., tai yra pareiškėjos tėvui. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos senelė E. A., o (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas J. A. A., jo palikimą 2014-09-13 priėmė pareiškėja. Skunde nurodoma, kad 2016-11-07 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. 16S-237-(14.16.3) E. A. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,1521 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2017 m. pareiškėja kreipėsi į notarę A. B. su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą į 0,1521 ha žemės sklypą. 2017-05-27 notarė atsisakė atlikti šį notarinį veiksmą ir nurodė, jog testamentu pareiškėjos tėvui J. A. A. buvo palikta tik apie 600 kv. m grąžintinos žemės dalis, o testatorės turto dalis, kuri lieka testamentu nepaskirta, turi būti padalijama tarp visų įpėdinių pagal įstatymą. Pareiškėjos teigimu, notarės atsisakymas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą į 0,1521 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), yra neteisėtas. Skunde nurodoma, kad testatorė išreiškė valią palikti visą grąžintiną žemės sklypą pareiškėjos tėvui, o testamente paminėtas 600 kv. m. sklypo plotas reiškia tik tai, kad testamento sudarymo metu palikėjai nebuvo aišku, į kokio ploto žemės sklypą bus atkurtos jos nuosavybės teisės. Pareiškėja teigė, kad notarė netinkamai aiškino testamento 3 punkto nuostatą ir dėl to nepagrįstai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą 0,1521 ha žemės sklypą. Dėl to pareiškėja teismo prašė įpareigoti notarę A. B. per 14 kalendorinių dienų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos įforminti paveldėjimo procedūrą pagal testamento 3 punktą ir išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjai E. A. priklausantį 0,1521 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei atlikti visus kitus reikiamus veiksmus.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Palangos miesto apylinkės teismas 2017-07-18 nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Teismas nustatė, kad notarė nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą į 0,1521 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nes testamentu pareiškėjos tėvui J. A. A. buvo palikta tik apie 600 kv. m. grąžintinos žemės, todėl likusi testamentu nepaskirstyta žemės sklypo dalis turi būti padalijama tarp visų įpėdinių pagal įstatymą. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus teismas padarė išvadą, kad iš 1992-10-15 testamento 3 punkto nuostatos nėra aišku, kokią dalį žemės sklypo mirusioji paliko savo sūnui J. A. A. ir į kokią dalį paveldimo turto notarė turėtų išduoti įpėdinei paveldėjimo teisės liudijimą. Teismas konstatavo, kad notarė privalėjo atsisakyti išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą, nes nėra aiški paveldimo pagal testamentą turto dalis. Teismas pažymėjo, kad nagrinėdamas notaro veiksmų teisėtumo klausimą teismas neturi teisės aiškinti testamento turinio, nes testamento turinio nustatymas nėra šios bylos dalykas. Teismas nurodė, kad testamento turinys teisme gali būti aiškinamas tik nagrinėjant ginčą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles pagal suinteresuoto asmens pateiktą pareiškimą. Įvertinęs šias aplinkybes teismas nepasisakė dėl pareiškėjos skundo argumentų, susijusių su testamento turinio vertinimu ir skundą dėl notarės veiksmų atmetė kaip nepagrįstą.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja L. A. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2017-07-18 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą patenkinti arba perduoti šį skundą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantė nurodė, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog testamento turinys teisme gali būti aiškinamas tik nagrinėjant bylą ginčo teisenos tvarka. Pareiškėjos teigimu, nagrinėdamas bylą ypatingosios teisenos tvarka teismas turi teisę išspręsti ginčą dėl teisės. Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai atsisakė aiškinti testamento turinį ir tuo nesilaikė šiuo klausimu formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Atskirajame skunde apeliantė nurodė, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog testamento turinys teisme gali būti aiškinamas tik nagrinėjant bylą ginčo teisenos tvarka. Pareiškėjos teigimu, nagrinėdamas bylą ypatingosios teisenos tvarka teismas turi teisę išspręsti ginčą dėl teisės, todėl šioje byloje teismas nepagrįstai atsisakė aiškinti testamento turinį ir tuo nesilaikė šiuo klausimu formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Su šia skundo nuostata galima sutikti.Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 1992-10-15 E. A. sudarė testamentą, kurio 3 punkte nurodyta, jog testatorė visą žemės sklypą, apie 600 kv. m., jai grąžintiną ateityje, papildomai kitoje vietoje nuo gyvenamojo namo, ji palieka sūnui J. A. A. Byloje nėra ginčo dėl to, kad testatorė E. A. buvo pareiškėjos senelė, o testatorės sūnus J. A. A. – pareiškėjos tėvas. Bylos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė E. A., o (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas J. A. A., jo palikimą 2014-09-13 priėmė pareiškėja. 2016-11-07 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. 16S-237-(14.16.3) E. A. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,1521 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėja kreipėsi į notarę A. B. su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą į mirusiosios E. A. vardu registruotą 0,1521 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau 2017-05-27 notarė atsisakė atlikti šį notarinį veiksmą ir nurodė, jog testamentu pareiškėjos tėvui J. A. A. buvo palikta tik apie 600 kv. m grąžintinos žemės plotas, o testatorės turto dalis, kuri lieka testamentu nepaskirta, turi būti padalijama tarp visų įpėdinių pagal įstatymą. Nesutikdama su notarės atsisakymu atlikti notarinį veiksmą, pareiškėja CPK 511 straipsnio nustatyta tvarka pateikė skundą dėl notarės veiksmų.Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Ši nuostata taikytina ir išduodant paveldėjimo teisės liudijimą. Notaras neturi įgaliojimų nustatinėti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei spręsti dėl ginčijamų aplinkybių. Kai testamento turinys yra neaiškus, notaras neturi teisės pats jį aiškinti, interpretuoti savo nuožiūra, pasikliauti įpėdinio teikiamu aiškinimu, o įpėdiniams jį aiškinant skirtingai – spręsti, kurio aiškinimas atitinka tikrąją testatoriaus valią. Tokiu atveju notaras privalo atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, o ginčas pagal suinteresuotų asmenų kreipimąsi spręstinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013 ir kt.). Iš byloje pateikto 1992-10-15 testamento 3 punkto matyti, kad juo testatorė nusprendė savo sūnui J. A. A. palikti visą žemės sklypą, apie 600 kv. m., testatorei grąžintiną ateityje, kitoje vietoje nuo gyvenamojo namo. Iš bylos duomenų matyti, kad 2016-11-07 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu E. A. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,1521 ha ploto žemės sklypą, tai yra didesnio ploto žemės sklypą, nei yra nurodyta 1992-10-15 testamento 3 punkte. Įvertinus šias aplinkybes nėra visiškai aišku, ar mirusioji savo sūnui testamentu paliko visą žemės sklypą, į kurį buvo atkurtos testatorės nuosavybės teisės, ar tik dalį šio žemės sklypo. Dėl to galima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju testamento turinys nėra aiškus ir dėl to notarė negalėjo išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą, kol esantys neaiškumai nėra pašalinti.Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog testamento turinys nėra aiškus, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundžiamos teismo nutarties išvada, kad testamento turinio aiškinimas nėra šios bylos dalykas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti tai, kad pareiškėja prašė įpareigoti notarę išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjai E. A. priklausantį 0,1521 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad pareiškėja siekia įgyti nuosavybės teisę į visą mirusios E. A. vardu registruotą žemės sklypą, todėl galima daryti išvada, jog byloje yra kilęs ginčas dėl pareiškėjos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą. Pažymėtina, kad siekiant nustatyti, ar pareiškėjai gali būti išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas į visą žemės sklypą, būtina aiškinti 1992-10-15 E. A. sudaryto testamento 3 punkto nuostatos turinį ir nustatyti, kokią dalį ginčo žemės sklypo testatorė paliko savo sūnui. Tik atskleidus testamente išreikštos testatorės valios turinį teismas gali spręsti, ar pareiškėjos reikalavimas įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą yra pagrįstas. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad testamento turinys gali būti aiškinamas tik nagrinėjant bylą ginčo teisenos tvarka. CPK 443 straipsnio 7 dalis nustato, kad CPK XXV skyriuje nurodytas bylas teismas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Suinteresuoti asmenys bylos nagrinėjimo metu šio CPK V dalyje nustatyta tvarka gali pateikti pareiškimus su savarankiškais reikalavimais. Taigi šiuo atveju nagrinėjant byla ypatingąja teisena teismui nebuvo procesinių kliūčių kartu išnagrinėti byloje kilusi ginčą dėl pareiškėjos nuosavybės teisės. Be to, šio klausimo sprendimas vienoje byloje leistų užtikrinti proceso ekonomiškumo, koncentracijos ir operatyvumo principų įgyvendinimą (CPK 7 straipsnis). Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir nepagrįstai atsisakė aiškintis 1992-10-15 E. A. sudaryto testamento turinį. Esant nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir netinkamai aiškino CPK nuostatas, reglamentuojančias ypatingąja teisena nagrinėjamų bylų dėl notaro veiksmų teisminio nagrinėjimo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pažymėtina, kad iš naujo nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas pagal įstatyme ir teismų praktikoje suformuluotas testamento turinio aiškinimo taisykles turėtų aiškintis 1992-10-15 E. A. sudaryto testamento 3 punkto nuostatos turinį ir nustatyti, kokią dalį ginčo žemės sklypo testatorė paliko savo sūnui J. A. A. Tik nustatęs šias aplinkybes, teismas turėtų spręsti, ar yra pagrindas tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimą įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į ginčo žemės sklypą. Be to, į bylos nagrinėjimą suinteresuotais asmenimis turėtų būti įtraukti kiti E. A. įpėdiniai, nes bylos išsprendimas yra susijęs su jų teisėmis ir pareigomis (CPK 443 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335-339 straipsniais, teismas

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti L. A. skundą dėl notaro veiksmų pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.